Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. V., institucijos teikiančios išvadą atstovei V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byla turi tarpautinį elementą, nes atsakovas yra ne Europos sąjungos šalies narės pilietis, galimai Indijos pilietis ir Lietuvos Respublikoje negyvena. Teismas spręsdamas ar byla teisminga Telšių rajono apylinkės teismui, nustatė, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, ieškovės ir vaiko, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareikštas reikalavimas – nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (jų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), atsakovė laikinai, tik trys mėnesiai kaip išvyko dirbti į Norvegiją, atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl laikytina, kad byla yra teisminga Telšių rajono apylinkės teismui ir byloje taikytina nacionalinės teisės jurisdikcija.

6. Šalys santuoką sudarė 2010-05-14 Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 37. Šalys turi nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Norvegijoje. Ieškovės V. S. ir ieškovės vaikų M. R. bei K. R. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2010-05-26, o vaiko A. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2011-04-22. Šalys, gyvendamos santuokoje, Lietuvoje kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto neįgijo.

Dėl kaltės

7. Ieškovė prašė nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei, dėl to, kad atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. LR CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. LR CK 3.27 str. 1 d. įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikio tenkinimo.

8. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

9. Byloje nustatyta, kad nuo 2012 metų atsakovas paliko savo šeimą Lietuvoje ir išvyko dirbti į Norvegiją. Nuo 2013 metų šalių santykiai visiškai nutrūko, atsakovas nelankė savo šeimos, neskyrė lėšų šeimos ir vaiko išlaikymui, nebendravo, ieškovė nežino kur yra atsakovas. Kitų duomenų teismas neturi, todėl preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

10. Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvada patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, todėl vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina - ieškove V. S., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 str. 2 d.).

11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tikisi, jog galbūt ateityje atsakovas ims domėtis savo sūnumi, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, stabilų, konkretų šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu ir įvertinant išvadą teikiančios institucijos išvadą, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka (LR CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

12. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur. Ieškinyje nurodė, kad sūnaus A. S. išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 600 Eur, iš kurių 150 Eur išleidžia maistui, 150 Eur išleidžia rūbams, 50 Eur išleidžia vaistams ir vitaminams, 50 Eur išleidžia sūnaus pramogoms ir jo draugų gimtadieniams, 100 Eur išleidžia vaiko lavinimui (baseinas, kinas, teatras, įvairios knygutės), 50 Eur išleidžiama kurui ir būsto komunalinaims mokesčiams, 50 Eur išleidžiama nenumatytoms reikmėms. Nurodė, jog nuo kitų metų sūnus pradės lankyti mokyklą, todėl jo išlaidos dar padidės. Ieškovė vaiko išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų neteikė. Ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu ieškovė laikinai yra išvykus į Norvegiją dirbti, ten išsivežė sūnų, kurį prižiūrį ieškovės giminaičiai, pragyvenimas Norvegijoje yra brangesnis negu Lietuvoje, todėl prašoma vaikui priteisti išlaikymo suma yra reali.

13. Ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma po 300 Eur atitinka vaiko interesus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Teismui nėra žinoma reali šalių turtinė padėtis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Ieškinyje nurodė, kad dirbdavo užsienyje atskirais laikotarpiais, o Lietuvoje jokių pajamų ir išmokų negavo. Teismas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturi. Iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovui sunkiai sekėsi susirasti darbą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji kas mėnesį sūnaus A. S. išlaikymui išleidžia 600 Eur, nors augina dar du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos ir neturi nuolatinių pajamų. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių 600 Eur išlaidas vaiko išlaikymui.

14.Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6dalis). Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką, todėl santuokos nutraukimą reguliuojančios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) sistemiškai aiškintinos kartu su 3.169 ir 3.170 straipsniais. Vadinasi, visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką.

15.Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.

17. LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Kaip jau buvo paminėta, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių kam ir kiek išleidžia piniginių lėšų, kokius konkrečiai užsiėmimus lanko vaikas, ar turi ypatingų gabumų, kuriuos reikia ugdyti, ar turi kokių nors sveikatos problemų, ir pan., todėl teismas neturi galimybės nustatyti šalių sūnaus poreikių turinio. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu vaikas gyvena užsienyje, negali būti priežastis priteisti didesnį išlaikymą vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kaip tik ir pasisakoma, kad teismai, nustatydami vaikui reikalingą išlaikymo dydį, turi vertinti ne tik vaiko poreikius, jų tenkinimo sąlygas, bet ir tėvo, motinos galimybes tuos poreikius tenkinti. Tokiu būdu, vaiko poreikių tenkinimo sąlygos Norvegijoje gali būti didesnės, tačiau tėvo, gyvenančio kitoje šalyje (šiuo atveju ieškovė kelia hipotezę, kad atsakovas išvyko į Indiją), galimybės tuos poreikius tenkinti gali būti mažesnės.

19. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kad vaiko išlaikymui turi būti skiriama ne mažesnė nei 1 MMA dydžio suma, kas šiuo metu sudaro 380 Eur, nėra absoliuti praktika. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik laikinai (laikinam darbui) išvyko į Norvegiją, jos ir sūnaus A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į vaiko interesus, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl, vertinant aukščiau paminėtus motyvus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jokio dalintino turto šalys nesugyveno, kreditorių nėra, kitų duomenų teismas neturi, todėl netikėti šiais ieškovės teiginiais teismas neturi pagrindo ir šių klausimų byloje nesprendžia.

21. Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies tik dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis 31 Eur (ieškinys pareikštas per EPP), ir patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 600 Eur, iš viso priteistina ieškovei 631 Eur. Iš atsakovo priteistina valstybei 67 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 96 str., 98 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2010 m. gegužės 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 37, tarp V. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S..

Po santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. tvarką:

tėvas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę savo arba sūnaus atostogų laikotarpiu du kartus per metus nepertraukiamai, ne mažiau kaip septynias ir ne daugiaus kaip keturiolika dienų, praleisti su sūnumi A. S.. Tėvas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su sūnumi A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt Eur) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016-08-05 iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 631 (šešis šimtus trisdešimt vieną Eur) Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) į valstybės pajamas.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.