Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bell Distribution“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad tiek atsakovės vadovė, tiek liudytojas G. L. D. paaiškino, kad siekta įsigyti indus midijų serviravimui. Teigia, jog iš katalogo buvo pasirinkti šios paskirties indai, tačiau juos gavus, paaiškėjo, jog pateikti indai tam nėra tinkami, nes gauti puodai skirti virimui. Mano, jog teismas tikrųjų šalių ketinimų nenustatinėjo, atsakovės vadovės bei liudytojo parodymų tinkamai nevertino.

6.2. Teigia, jog teismas situacijos neįvertino ir protingumo požiūriu, kadangi atsakovas pirko prekių už maždaug 10 000 Eur, todėl mano, jog yra akivaizdu, jog jis neturėjo tikslo be jokios rimtos priežasties atsisakyti mažesnės dalies ir vertės prekių. Mano, jog tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima vertinti kaip priimto išsamiai išnagrinėjus visas ginčo aplinkybes, įvertinus šalių tikruosius ketinimus, teigia, jog sprendimas priimtas formaliai remiantis sutarties tekstu.

6.3. Apeliantės vertinimu, teismas išvadą apie prekių priėmimą padarė formaliai įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. iš esmės vien todėl, kad kurjeris paliko prekes atsakovo patalpose, pats kurjeris su klaidomis užrašė atsakovės vadovės pavardę ir pasirašė elektroniniu būdu. Mano, jog toks „perdavimas“ neatitinka šiam veiksmui įstatymo suteiktos teisinės reikšmės, t. y. pirkėjo galimybės patikrinti prekes ir įsitikinti jų tinkamumu. Teigia, jog teismo motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog prekės buvo pristatytos atsakovės verslo vietos adresu, nereiškia, jog prekės buvo atsakovės priimtos.

6.4. Nurodė, kad atsakovė, gavusi ne tam (midijų serviravimui) skirtus puodus, pabandė juos pritaikyti savo restorane, t. y. bandė išvengti prekių grąžinimo, tačiau galutinai įsitikino, jog jie atsakovės virtuvei netinkami. Mano, jog tokie sąžiningi atsakovės veiksmai negali būti panaudoti prieš atsakovę. Teigia, jog aplinkybė, kad sutartyje buvo numatyta, jog prekių priėmimo rezultatai įforminami prekių priėmimo akte, kuris surašomas tą pačią dieną, neatima iš atsakovės įstatymo suteiktos teisės reikšti pretenzijas dėl prekių trūkumų, kurie buvo nustatyti vėliau, t. y. prekes apžiūrėjus, išbandžius ir įsitikinus jų netinkamumu.

6.5. Nurodė, kad įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, bet ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teigia, jog tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 429/2013). Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė šalies paaiškinimus ir liudytojo parodymus šiai bylai ypač reikšmingu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 1 908,07 Eur skolos už nupirktas prekes, 101,44 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, abi sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Viena iš pagrindinių nekilnojamojo turto pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis (toliau – CK)). Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. Tuo atveju, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymuose ar sutartyje nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis), t. y. prašyti apginti jo teises CK 1.138 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytais būdais. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009).

14. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs apeliacinio skundo turinį konstatuoja, jog šiuo atveju byloje kyla ginčas dėl dalies ieškovės pateiktų prekių kokybės, t. y. jog ieškovė pateikė puodus, kurie neatitinka prekės aprašymo. Apeliantė teigia, kad tiek atsakovės vadovė, tiek liudytojas G. L. D. paaiškino, kad siekta įsigyti indus midijų serviravimui, tačiau gavus puodus, paaiškėjo, jog pateikti indai tam nėra tinkami, nes jie skirti virimui. Mano, jog teismas tikrųjų šalių ketinimų nenustatinėjo, atsakovės vadovės bei liudytojo parodymų tinkamai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. BELL20170804/01, kuria pardavėja UAB „Bell distribution“ įsipareigojo tiekti ir perduoti jai nuosavybės teise priklausančias sutartyje numatytas prekes pirkėjos UAB „Dydis“ nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Perduodamų prekių pavadinimai ir jų tipas, kiekis, kaina aptarti priede Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. BELL-201708-04/01. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad prekių priėmimas vykdomas prekių paskirties vietoje prekių pristatymo dieną. 5.4. punkte numatyta, jei šalys turi pretenzijų dėl prekių kokybės ir kiekio, prekių priėmimo rezultatai įforminami prekių priėmimo akte, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas. Prekių priėmimo akte turi būti aptarti pirkėjo nustatyti prekių defektai ir trūkumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog ieškovė išsiuntė, o atsakovė gavo ir priėmė jos užsakytus indus, kadangi šias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose bei apklausose teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovė tiek ir liudytojas G. L. D.. Be to, prekių priėmimo faktą patvirtina ir siuntų gabenimo tarnybos „Venipak“ 2018 m. rugsėjo 6 d. surašytas priėmimo–perdavimo dokumentas (Proof of delivery) Nr. 06792618, kurį pasirašė atsakovės vadovė J. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, gavusi (kaip teigia) prekes, kurios neatitinka pagal pavyzdžius ieškovės biure išsirinktų daiktų paskirties ir savybių, privalėjo vadovautis sutarties 5.4 punktu bei priėmimo–perdavimo dokumente nurodyti gautų prekių trūkumus. To nepadarius, preziumuojama, jog atsakovei pristatytas prekių kiekis ir kokybė buvo tinkama.

15. Nors apeliantė nurodė, jog ieškovės pristatyti midijų serviravimo puodai neatitinka ieškovės biure išsirinktų daiktų paskirties ir savybių, tačiau tokių savo teiginių ji nepagrindė byloje surinktais įrodymais. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas prašydamas priteisti skolą už pristatytas prekes pateikė pirkimo–pardavimo sutarties kopiją su priedais bei prekių priėmimo–perdavimo dokumentą (Proof of delivery) Nr. 06792618. Tai reiškia, jog ieškovas teikdamas reikalavimą jį pagrindė leistinais įrodymais, tuo tarpu atsakovė nesutikdama su pareikštais reikalavimais remiasi tik savo bei liudytojo subjektyviais paaiškinimais. Tiek atsakovė, tiek liudytojas G. L. D. nurodė, kad gavę puodus jie bandė juos panaudoti midijų serviravimui, tačiau to nepavykus norėjo grąžinti ginčo puodus ieškovei, tačiau ji atsisakė juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių apeliacinio skundo argumentų nepagrindžia byloje surinkti kiti įrodymai. Priešingai, į bylą yra pateikti ieškovės atsakovei siųsti 2017 m. rugsėjo 21 d. bei 2018 m. sausio 19 d. priminimai apie pradelstas skolas, tačiau atsakovė į juos niekaip nereagavo, neteikė pretenzijų dėl puodų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, todėl darytina išvada, jog pateiktų prekių kiekis ir kokybė atsakovę tenkino. Bendro pobūdžio pareiga reikalauja asmenis elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė būdama verslininkė yra savo srities profesionalė, kuri teikia viešo maitinimo paslaugą, todėl gavusi netinkamos kokybės puodus ji iš karto privalėjo apie netinkamą produkciją pranešti tiekėjui, tačiau to nepadarė.

16. Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tai sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

17. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog teismas iš esmės padarė nepagrįsta išvadą apie prekių priėmimą, kadangi aplinkybės, jog kurjeris paliko prekes atsakovės patalpose bei su klaidomis užrašė atsakovės vadovės pavardę ir pasirašė elektroniniu būdu, negali būti laikomas tinkamu perdavimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priėmimo–perdavimo dokumente užrašant atsakovės vadovės pavardę (vietoj P. nurodyta P.) buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išnagrinėjimui. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovė gavo ginčo puodus, tačiau jokių pretenzijų per daugiau nei 5 mėnesių laikotarpį (nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d.) nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog puodai jai tinkamai nebuvo perduoti, bei tai, kad ji negalėjo puodų naudoti pagal paskirtį.

18. Nors apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad atsakovė pastebėjusi prekių trūkumus telefonu informavo tiekėją apie netinkamą produkcija, o liudytojas G. L. D. teigia, jog pats siekė grąžinti netinkamus puodus, tačiau į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jos duoti paaiškinimai, jog ji telefonu informavo ieškovę apie netinkamas prekes, juolab, kad jų nepagrindžia jokie kiti rašytiniai įrodymai, vertintini kritiškai.

19. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 363 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį sumokėjo už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bell Distribution“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.