Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, dalyvaujant institucijos atstovei R. K., asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas I. M., jos atstovui advokatui G. D., , žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos administracinio nusižengimo bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimo, numatyto ANK 205 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba 2020-04-22 surašė protokolą I. M., administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimo, numatyto ANK 205 str. 6 d. padarymo.

Protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-03, I. M. būdama f UAB „L. M.“ direktore, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą iš viso 4808,15 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo t. y. 2018 m. iš viso 3500,25 Eur, iš jų: A. A. - 621,27 Eur, M. J. - 2451,62 jfeur, A. K. - 427,36 Eur; 2019 m. iš viso 1280,95 Eur, iš jų: M. J. - 175,42 Eur, A. K. - 1105,53 Eur; 2020 m. iš viso 26,95 Eur - A. K., ir jo priskaitymo 7482,66 Eur, bei neapskaičiavo iš viso: 1653,11 Eur į[2018 m. - 1120,40 Eur, 2019 m. - 521,25 Eur, 2020 m. - 11,46 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 2671,50 Eur (2018 :Įn. - 2152,53 Eur, 2019 m. - 507,51 Eur, 2020 m. - 11,46 Eur) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. fJAB „L. M.“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 4.324,61 Bur (1653,11 + 2671,50) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 1653,11 Eur nuostolį Valstybės biudžetui ir 2671,50 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Tokiu būdu I. M. nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. |X-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.,4 d., 16 str. ld.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo E kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4p., 16p.; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo Įstatymo Nr. IX - 2112 8 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. (X-1007 23 str. 1 d., 3d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str.1 d., 2 d. (nuo 2019-01-01 ) 17 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo Įstatymo Nr. XII-2508 reikalavimų: 10 str. 1 d., 2d.

Tokiu būdu, nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. i d.,4 d., 16 str. ld.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų plikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4p., 16p.; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX - 2112 8 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-.1007 23 str. 1 d., 3d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. l d., 2 d. (nuo 2019-01-01 ) 17 str. 2 Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 reikalavimų: 10 str. 1 d., 2 d.

I. M., asmens kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas atstovas advokatas G. D. nesutinka su institucijos surašytu protokolu, prašo jį panaikinti, kaip neteisėta ir nepagrįstą, bei administracinę teiseną nutraukti. Nurodė, kad institucija nepagrįstai surašė I,M. protokolą dėl ANK 205 str. 6 d. numatyto pažeidimo, kadangi bendrovėje, kuriai vadovauja I. M. buhalterinė apskaita vedama laikantis įstatymų reikalavimų, institucijos išvados dėl neteisingos apskaitos vedimo padarytos remiantis darbuotojų paaiškinimais, kurie nėra tikslūs ir objektyvūs. Specialisto išvados byloje neobjektyvios, išvados padarytos neteisingos, neįvertinus pateiktų visų įmonės dokumentų, kurie buvo institucijai pateikti papildomai.

Institucijos atstovė prašo I. M. skirti baudą, dėl ANK 205 str. 6 d. numatyto pažeidimo, kadangi pažeidimas pilnai įrodytas surinkta byloje medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Byloje nustatyta, kad I. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji, būdama UAB L. M.“ vadove, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą iš viso 4808,15 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-03 iš viso 3500,25 Eur, iš jų: A. A. - 621,27 Eur, M. J. - 2451,62 jfeur, A. K. - 427,36 Eur; 2019 m. iš viso 1280,95 Eur, iš jų: M. J. - 175,42 Eur, A. K. - 1105,53 Eur; 2020 m. iš viso 26,95 Eur - A. K., ir jo priskaitymo 7482,66 Eur, bei neapskaičiavo iš viso: 1653,11 Eur į[2018 m. - 1120,40 Eur, 2019 m. - 521,25 Eur, 2020 m. - 11,46 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 2671,50 Eur (2018 :Įn. - 2152,53 Eur, 2019 m. - 507,51 Eur, 2020 m. - 11,46 Eur) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. fJAB „L. M.“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 4.324,61 Bur (1653,11 + 2671,50) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 1653,11 Eur nuostolį Valstybės biudžetui ir 2671,50 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Tokiu būdu I. M. nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. |X-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.,4 d., 16 str. ld.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo E kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4p., 16p.; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo Įstatymo Nr. IX - 2112 8 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. (X-1007 23 str. 1 d., 3d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str.1 d., 2 d. (nuo 2019-01-01 ) 17 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo Įstatymo Nr. XII-2508 reikalavimų: 10 str. 1 d., 2d.

Tokiu būdu, nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. i d.,4 d., 16 str. ld.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų plikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4p., 16p.; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX - 2112 8 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-.1007 23 str. 1 d., 3d.; Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. l d., 2 d. (nuo 2019-01-01 ) 17 str. 2 Lietuvos Respublikos 2016 m.

Protokole nurodytas pažeidimas iš esmės grindžiamas 2020-04-20 ŪFVTS vyriausiosios specialistės J. A. atlikta išvada, kurią specialistė atliko, įvertinusi UAB „L. M.“ buhalterinius dokumentus, bei įmonės darbuotojų paaiškinimus dėl gaunamo darbo užmokesčio bei dirbamo darbo laiko. Byloje Specialistė pateikė patikslintus paaiškinimus dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos, kurie taip pat pagrįsti įvertinus buhalterinius įmonės dokumentus, bei teismo posėdžio metu apklaustų įmonės darbuotojų parodymus. Abejos išvados yra prieštaringos, atlikti paskaičiavimai dėl nesumokėtų mokesčių yra skirtingi. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė nurodė, kad įmonės finansiniuose dokumentuose nėra pažeidimų dėl netinkamos apskaitos fiksavimo, tačiau įvertinus darbuotojų paaiškinimus duomenys buhalterinėje apskaitoje nesutampa su duomenimis, nurodytais įmonės darbuotojų.

Kaip jau buvo minėta, institucijos atstovė negalėjo pateikti objektyvių duomenų, kad UAB „L. M.“ neteisingai vedė buhalterinę apskaitą, nes finansiniuose dokumentuose nesutapimų nenustatyta.

Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Panevėžio apygardos teismo 2018-05-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-581/2018).

Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė teisės akto pažeidimą numatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 61 str.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinęs visus surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą jog institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2020-04-22 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimo, numatyto ANK 205 str. 6 d., naikintinas, administracinė teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2020-04-22 protokolą surašyta I. M., administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimo, numatyto ANK 205 str. 6 d. padarymo, administracinę teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.