Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio ir Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Stamona“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2027-652/204 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Stamona“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. dirbo atsakovo įmonėje plytelių klojėju. 1997 m. liepos 18 d. darbo metu ir darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, sužalotas ieškovo kairės rankos riešas. 1997 m. liepos 18 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nukentėjęs V. M. nepaisė draudimo laužti plyteles replėmis, taip pažeidė plytelių klojėjo darbinės instrukcijos Nr. 65 4.8.2 punkto reikalavimus, o padalinio vadovas A. T. – Žmonių saugos darbe įstatymo 28 straipsnio 4 punktą. 1998 m. sausio 27 d. Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija ieškovui nustatė trečią invalidumo grupę, netektas darbingumas – 60 procentų; 2005 m. gegužės 5 d. – ieškovui neterminuotai nustatyta trečioji invalidumo grupė ir 40 procentų profesinio darbingumo netekimas. Atsakovas nuo netekto darbingumo nustatymo dienos iki 2012 metų rugsėjo mėn. geranoriškai ieškovui kas mėnesį mokėjo žalos atlyginimą: pradžioje po 475 Lt, vėliau po 561–616 Lt kas mėnesį. Iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 81 770,99 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 049,98 Lt nesumokėtos periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skolą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 3742,41 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 616,18 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei toliau neterminuotai. Be to, ieškovas prašė priteisti 70 000 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl sužalojimo darbe, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovės nuomone, ieškovas neturtinės žalos nepatyrė, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų arba duomenų, t. y. nepateikė duomenų, kokios yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jam buvo išrašomi nuskausminami vaistai, paskirtos fizioterapijos procedūros, skirti reabilitacijos kursai ir pan. atsakovė nuo 1998-01-27 iki 2014-05-08 dienos permokėjo ieškovui 14253,50 Lt. Aukščiausiasis Teismas padidinus periodinio netekto darbingumo kompensaciją nuo 246,47 Lt iki 369,70 Lt, nustatė, kad atsakovas nuo 2009-09-06 iki 2012-09-06 ieškovui sumokėjo 3993,73 Lt daugiau, nei priklausė mokėti, atsižvelgiant į paties ieškovo kaltės laipsnį. Šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra sunki. įmonė veiklos nevykdo, bet nežiūrint į CK 6.282 straipsnio nuostatas, teismas priteisė iš atsakovės didžiule neturtinę žalą, kurios atsakovė nepajėgs išmokėti.

Alytaus rajono apylinkės teismas neturtinės žalos ieškininės senaties termino pradžią klaidingai sieja ne su nelaimingo atsitikimo įvykio diena, o su ieškovo subjektyvia nuomone, kai jis sužinojo, kad pažeista jo teisė į turtinės žalos atlyginimą, t. y. kai turtinės žalos atlyginimo išmokų mokėjimas pradėjo strigti, praėjus 14 metų po nelaimingo atsitikimo darbe įvykio.

Teismas neteisingai sutapatino turtinės žalos ieškininės senaties terminą su neturtinės žalos ieškininės senaties atsiradimo momentu, jeigu ji iš vis buvo padaryta ieškovui, ir nepagrįstai atnaujino praleistą senaties terminą.

Nepagrįsta teismo išvada, kad terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo atnaujinamas dėl to, kad galiojant ieškininės senaties terminui, buvo suformuota kita teismų praktika, todėl ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad asmeniui padaryta neturtinė žala arba nepadaryta — jis privalo suvokti ieškininės senaties termino ribose, t. y. per įstatyme numatytą terminą ir tai nepriklauso nei nuo tuo metu galiojančios teismų praktikos, nei nuo vėliau pasikeitusios teismų praktikos. Fizinio asmens liga pati savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieškinį galima pareikšti per atstovą, pateikti raštu ir t.t. Ieškovas, nors ir buvo iš dalies neįgalus, bet iki pensijinio amžiaus nuolat dirbo tą patį plytelių klojėjo darbą. 2006 m. V. M. du kartus pateikė UAB „Stamona“ prašymus priimti dirbti plytelių klojėju ir nuo 2006-02-20 dirbo iki 2007-01-15.

Sprendimo motyvuojamoji dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra nekonkreti, neargumentuota ir neaiški, neatitinka CPK 270 str. reikalavimų, todėl sprendimas naikintinas. Tai, jog darbdavys, neturėdamas medicininio išsilavinimo ir kompetencijos, neteisingai nustatė kūno sužalojimo mastą, neturėtų įtakoti teisingam padarytos sveikatai žalos dydžio nustatymui. Teismas sprendime dėl sužalojimo sunkumo įvertinimo nepasisakė, todėl neišnagrinėjo šios faktinės aplinkybės.

Iš pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, jog trauma buvo sunki ir sukėlė neigiamas pasekmes mano tolimesniam gyvenimui. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvada apie neterminuotą 40 procentų darbingumo praradimą patvirtina traumos sunkumą ir pasekmes. Traumos pobūdis, kilusios sveikatos komplikacijos, nustatytas 40 procentų neterminuotas darbingumo praradimas bei trečia invalidumo grupė, įrodo, jog patirta trauma priskiriama prie sunkių sveikatos sutrikdymų.

Žalą padariusio juridinio asmens nepalanki finansinė padėtis negali būti laikoma svariausiu argumentu mažinant neturtinės žalos dydį. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia apie 800 000 Lt. Tai įrodo, jog atsakovė UAB „Stamona“ yra pajėgi atlyginti neturtinę žalą ir nėra pagrindo sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino ir tai, jog atsakovė permokėjo 3999 Lt, po traumos leido ieškovui dirbti bendrovėje, tačiau nėra motyvuota išvada dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo ryšium su turtinės žalos permokėjimu. Vien tai, jog atsakovė leido ieškovui toliau dirbti, nelaikytina reikšminga aplinkybe, kuri leistų mažinti neturtinės žalos dydį, nes ieškovas savo darbu sukūrė darbdaviui pridėtinę vertę, o jis ieškovui atitinkamai apmokėjo pagal darbo sutartį.

Atnaujinus senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo, vertintina, kad kartu yra atnaujintas terminas ir dėl palūkanų priteisimo, nes šis ieškinio reikalavimas yra išvestinis, palūkanos yra susidariusios ne dėl kitokių nuostolių, o būtent dėl neįvykdytos atsakovo pareigos sumokėti neturtinę žalą. Atsižvelgiant, kad palūkanos negali būti priteistos daugiau nei už penkis metus (CK 1.125str.9d.), paskaičiuota palūkanų suma už penkis metus nuo prašomos priteisti neturtinės žalos sumos 50.000 Lt yra 12.500 Lt.

Ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra tiesiogiai susijęs su sveikatos sužalojimu darbe, o tai atitinka LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuostatas, todėl šiuo įstatymu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Dėl šių aplinkybių Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalis priteisti 712 Lt žyminio mokesčio yra neteisėta ir naikintina.

Atsakovė apeliuoja į tai, jog neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas atsižvelgiant ir į tai, jog nuo 1998-01-27 iki 2014-05-08 permokėjo ieškovui 14253,50 Lt žalos atlyginimo, o nuo 2009- 09-06 iki 2012-09-06 ieškovui sumokėjo 3993,73 Lt daugiau, nei priklausė sumokėti, atsižvelgiant į ieškovo kaltės laipsnį. Tokia neturtinės žalos dydžio mažinimo motyvacija laikytina neteisinga, nes Pirma, atsakovė, po 1997 metais patirtos traumos, pati geranoriškai, savo iniciatyva nustatė turtinės žalos dydį ir ją kas mėnesį mokėjo. Antra, atsakovė geranoriškai mokėjusi savo pačios nustatytą žalą, nepadarė sąskaitybos klaidos, nebuvo suklaidinta, todėl šios sumos negali būti įskaitomos į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Trečia, Alytaus rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, ieškinio suma 3993,73 Lt, todėl šios sumos grąžinimo ar įskaitymo į neturtinės žalos dydį klausimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Ketvirta, atsakovė teismui nepateikė priešieškinio, todėl šios sumos priteisimo klausimas iš vis negalėjo būti nagrinėjamas.

Ieškovas neturėjau nei teisinių motyvų nei pagrindų prisiteisti neturtinę žalą per atsakovės nurodomą senaties terminą, nes, akivaizdu, jog toks mano ieškinys būtų atmestas. Terminas nuo 1997 metų, kai buvo patirta trauma, iki 2010- 11-30 LAT nutarties, t. y. laikotarpis kai suformuota teisminė praktika nuosekliai laikėsi pozicijos, kad neturtinė žala, sveikatos sužalojimo atveju, negali būti atlyginama, nes nėra šios srities teisinio reguliavimo, ir yra ta priežastis, kuri asmeniui realiai trukdė kreiptis į teismą su ieškiniu.

Pažymėtina, kad ieškovas iki šiolei tvirtino, kad jis įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jau negalėjo dirbti to paties darbo, tačiau apeliaciniame skunde prisipažino, kad jis buvo visiškai darbingas, galėjo dirbti tą patį darbą, nes jokių lengvatų jam nebuvo, ir tokiu būdu sukūrė darbdaviui pridėtinę vertę.

Ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso normos, todėl teismas visiškai pagrįstai ieškovo reikalavimą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir nesivadovavo teismine praktika, tokio pobūdžio bylose, o atsakovas savo apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovas neturtinės žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija tokius apeliantų apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 ir kt.). Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie kuo teisingesnį piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 ir kt.).

Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo diagnozuota kairio dilbio alkūninio nervo ir arterijos II-III pirštų giliųjų lenkiamųjų sausgyslių pažeidimas, kad ieškovas po įvykusio nelaimingo atsitikimo pas atsakovą ir po atliktų dviejų operacijų dažnai kreipėsi pas medikus dėl sužalotos rankos skausmų, rankos tirpimo, nemigos ir jam buvo skiriamos procedūros bei atitinkami vaistai. Bylos duomenimis ieškovui 2005m. gegužės 5d. buvo nustatytas 40 procentų profesinio darbingumo netekimas ir atlikus ekspertizę buvo konstatuota, kad ieškovo prarastas netektas darbingumas sumažėjo nuo 60 procentų iki 40 procentų ir tapo neterminuotas ( t. 2., b. l. 90-97). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aiškiai įrodyta, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta – neabejotinai ieškovas patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo veiklos ir bendravimo galimybės ( CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje yra nustatytos ir konstatuotos aplinkybės dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos fakto, todėl atsakovo argumentai dėl neturtinės žalos nepadarymo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija atskirai pabrėžia, kad ieškovo profesinio susirgimo nulemtos pasekmės: ieškovo darbingumo sumažėjimas ir tam įtakos turintis darbinės veiklos galimybių ribojimas, fizinių skausmų pojūtis, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių susiaurėjimas bei aukščiau nustatytos aplinkybės, menkinančios ieškovo gyvenimo kokybę patvirtina patirtą neturtinę žalą.

Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Dėl susirgimo profesine liga ieškovo galimo išgijimo ar esminio sveikatos pagerėjimo prognozės byloje nekonstatuojamos, ieškovas dėl susirgimo profesine liga neabejotinai turi lankytis gydymo įstaigose ir rūpintis savo sveikatos būkle. Profesinis susirgimas turėjo neigiamą įtaką ieškovo darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Tai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl kiek įmanoma teisingesnio neturtinės žalos dydžio ieškovui nustatymo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino atsakovo realią turinę finansinę padėtį, nustatydamas atlygintinos žalos dydį atsižvelgė, kad atsakovas yra permokėjęs 3999 Lt piniginį reikalavimą ieškovui, o taip pat įvertinęs ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovui atsakovė suteikė geranoriškai darbą, nežiūrint į tas aplinkybes, kad ieškovo darbingumas buvo sumažėjęs leido dirbti ieškovui iki pensijos, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų ir reikšmingų kriterijų neturtinei žalai nustatyti visumą ir teisingai ją priteisė ieškovui ( CPK 177, 185 straipsniai). Teismo priteistos neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1. 5 straipsnis), o taip pat neprieštarauja suformuotai teisminei praktikai bylose, kuriose prašoma priteisti dėl sveikatos sužalojimo darbe patirtą neturtinę žalą ( Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. vasario 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-204/2010, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m.balandžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-155-340/2011).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014m. balandžio 2d. nutartimi nagrinėdama šią bylą akcentavo, kad ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo, kuri atsirado galiojant Konstitucijai, todėl ieškovas remdamasis įstatymo analogija tokį klausimą gali kelti ( CK 1. 8 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija perduodama aptartą reikalavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pabrėžė, jog teismas nagrinėdamas tokį ieškovo reikalavimą turi išspręsti ieškinio senaties taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tokiam ieškovo pareikštam reikalavimui ieškinio senaties taikymo klausimą nustatė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti. Tačiau apylinkės teismas atsižvelgdamas į faktinę susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavo, jog ieškovas įstatymu nustatytą terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido dėl svarbių priežasčių ir ieškovui terminą aptartam ieškinio reikalavimui atnaujino ( CK 1. 131 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvada aptartu klausimu pakankamai motyvuota ir argumentuota ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, dėl to atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais argumentuojama, jog teismas neteisingai sutapatino turtinės žalos ieškininės senaties terminą su neturtinės žalos ieškinio senaties termino momentu ir nepagrįstai atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir atmeta ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, kad ieškovui turi būti priteistos 12500 Lt palūkanos už neišmokėtą neturtinę žalą. Tiek Kasacinis teismas savo 2014m. liepos 17d. nutartyje nagrinėdamas šią bylą, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad toks ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nėra tęstinio pobūdžio ir teismų praktikoje nėra pripažįstamas. Teisėjų kolegija tokiam išaiškinimui pritaria ir konstatuoja, kad toks ieškovo pareikštas reikalavimas pagrįstai buvo nepatenkintas.

CK 6. 37 straipsnis reglamentuoja palūkanų priteisimą pagal prievoles. Įstatymas ( CK 6. 210 straipsnio 1 dalis) numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininko pareiga mokėti palūkanas yra numatyta už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ši norma numato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją bei ji taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, o nagrinėjamu atveju, prievolėms susijusioms su žalos atlyginimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teisingai taikė materialinės teisės normas. Dėl nurodyto atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai priteisė iš ieškovo žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes ieškovas tokio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleistas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu sutinka.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2011m. gruodžio 2d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pažymėjo, jog civilinio proceso teisės normų nenustatyta kitokia tvarka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismai vadovaudamiesi bendromis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstomo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą atsižvelgė į ieškovo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai - bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu yra atlesti nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Taigi, apylinkės teismas priteisdamas iš ieškovo 712 Lt žyminį mokestį ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas. Dėl to, aptarta teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo valstybei naikintina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. M. priteista 712 Lt žyminis mokestis ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.