- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-170-179/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03338-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Čirvinskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- UAB „Stamona“
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) V. M.
ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. pad. A. O.
atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) A. P., adv. I. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Stamona“ dėl žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. nurodė, kad atsakovas UAB „Stamona“ 1996-04-29 d. jį priėmė dirbti 4 kategorijos plytelių klojėju. 1997 m. liepos mėnesio 18 d. darbo metu, darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas jo kairės rankos riešas. Dirbdamas administraciniame pastate dėjo akmens masės plyteles. Akmens masės plytelių atžymėjimui ir nupjovimui turėjo rankines stakles. Atpjovus staklėmis trikampės formos plytelę ir norėjas dar sumažinti dviem centimetrais lauždamas ją rankinėmis staklėmis, plytelė lūžo ne per pjovimo vietą ir aštrus plytelės kampas sužeidė kairės rankos riešą. 1997-07-18 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Šiame akte buvo nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra dvi: 1. Pažeistas darbų saugos instrukcijos Nr. 65 punkto 4.8.2 reikalavimas „laužti plyteles draudžiama naudojantis durų staktomis, sienų kampais, rankomis, replėmis ir pan.“ 2. Nepakankama priežiūra. Padalinio vadovas A. T. nepakankamai kontroliavo kaip darbuotojai laikosi darbe reikalavimų LR Žmonių saugos darbe įstatymo 28 str. 4d. „Kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų“. Po patirto sužalojimo buvo skubiai operuotas. Po traumos neteko 60 procentų darbingumo. Tuo metu atsakovas pats paskaičiavo netekto darbingumo kompensacijos dydį ir geranoriškai kas mėnesį ją mokėjo.
2013 m. vasario 7d. iš atsakovės pateiktų dokumentų sužinojo, jog atsakovė nuo 2008 m. spalio mėnesio 1d. nereguliariai mokėjo mėnesines išmokas, mokėjo nepilną sumą, o nuo 2012 m. rugsėjo 1d. visiškai nustojo mokėti, todėl susidarė įsiskolinimas:
Periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skola už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1d. iki 2013 m. sausio 31 d. yra 10049,18 Lt, delspinigiai už šį laikotarpį sudaro 3592,14 Lt. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe jis buvo sužalotas ir neteko dalies darbingumo. Dėl patirtos traumos yra atsakinga atsakovė ir privalo mokėti jam žalos atlyginimą.
2005-05-03 Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija nustatė 40 procentų profesinio darbingumo netekimo. Be netekto darbingumo patyrė ir neturtinę žalą,, kurią patiria kasdien, nes sveikatos sužalojimo pasekmės yra jaučiamos nuolat, yra neišnykstančios. Kadangi po patirtos traumos jo gyvenimo kokybė negrįžtamai pablogėjo, jaučia nuolatinį nepatogumą, kamuoja dažni fiziniai skausmai, neturtinę žalą vertina 70 000 Lt.
Mano, kad nėra praleidęs senaties termino ieškiniui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes apie pažeistą jo teisę sužinojo 2011-01-01 d., kai atsakovė nustojo mokėti netekto darbingumo kompensaciją. Į teismą kreipėsi 2012-08-31 d. dėl susidariusio įsiskolinimo. Nuo pažeistos teisės į žalos atlyginimą praėjo 1 metai ir 11 mėnesių. O apie tai , kad atsakovė nuo 2008 m. spalio mėnesio 1d. nepilnai mokėjo netekto darbingumo sužinojo tik nuo 2013 m. vasario 7d., kai gavo iš teismo procesinius dokumentus. Jeigu teismas mano, kad ieškininės senaties terminas yra praleistas prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB „Stamona“ 10049,98 Lt nesumokėtos periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skolą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31;
2. priteisti iš atsakovės UAB „Stamona“ 3742,41 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-31;
3. priteisti iš atsakovės UAB „Stamona“ žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 616,18 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 bei toliau neterminuotai, apskaičiuotą žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka kai darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 str. 9 d.), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 str. 11 d.) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 str. 10 d.) sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 xdxkxD bei indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka;
4. priteisti iš atsakovės UAB „Stamona“ neturtinę 70 000 Lt žalą;
5. priteisti iš atsakovės UAB „Stamona“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Stamona“ atstovas A. P. ieškovo ieškinio nepripažįsta ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškiniui senatį. Nurodė, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti atmetamas. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas V. M. nelaimingo atsitikimo darbe metu plytelių kraštą bandė laužti pasidėjęs ant oželio krašto replėmis, tai yra ieškovas pažeidė grubiai saugaus darbo instrukcijos Nr. 65 p.4.8.2 reikalavimus. Pateiktame dublike ieškovas jau pakeitė savo pirminius paaiškinimus ir pradėjo aiškinti, kad jis dirbo bendrus statybos darbus, o ne plytelių klojėjo darbą, nebuvo apmokintas, kad tuo metu dirbo su staklėmis, tačiau buvo tik vienos staklės, nepritaikytos smulkiems darbams ir kad kitos staklės buvo kitame statybos objekte, t.y. pradėjo aiškinti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko visiškai kitomis aplinkybėmis, negu nurodė pirminiam ieškinyje. Darbas su rankinėmis plytelių pjovimo staklėmis yra visiškai saugus, nes šias aplinkybes pagal UAB „Stamoną“ užklausimą patvirtino UAB „Prizmė“ savo pateiktoje išvadoje.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymo 1997 m. arba vėliau mokėti jam žalos atlyginimą nei atsakovo įsakymo dėl žalos mokėjimo dėl suluošinimo darbe mokėti ieškovui žalos atlyginimą nebuvo ir nėra, tai reiškia, kad nebuvo teisinio pagrindo mokėti ieškovui žalos atlyginimą. Atsakovas nuo 1978 m iki 2011 m. tik dėl sąžiningo suklydimo sumokėjo ieškovui virš 81 000 Lt žalos atlyginimo.
1997m. liepos 1 d. LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 str. 2d. nurodyta, „jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos“. Aplinkybė, kad atsakovas kurį laiką mokėjo ieškovui žalos atlyginimą nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Ieškovas praleido trijų metų senaties terminą be svarbių priežasčių, nes jam netrukdė jokios objektyvios priežastys pažeistą teisę ginti įstatymo nustatytu laiku.
Nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojo 1964 m. civilinio kodekso normos ir naujo civilinio kodekso normos atgal negalioja, tai ir yra praleistas dešimties metų ieškininės teisenos terminas. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą nenurodęs svarbių priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, dėl šio termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas V. M. su atsakovu UAB “Stamona“ 1996-04-29 sudarė darbo sutartį Nr. 14, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą 4 kategorijos plytelių klojėju. 1997 m. liepos 18 d. darbo metu, darbo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas sužalojo kairės rankos riešą. 1997m. liepos 21d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, kuriame konstatuota, kad darbininkas V. M. administraciniame pastate II – ame aukšte dėjo akmens masės plyteles. Akmens masės plytelių atžymėjimui ir nupjovimui turėjo naudoti rankines stakles. Rankinėmis staklėmis atžymėjęs atpjovimo vietą, nukentėjusysis bandė plytelės kraštą laužti pasidėjęs ant oželio krašto panaudojant reples. Plytelę laužiant replėmis ji lūžo ne per pjovimo vietą ir atlūžęs aštrus plytelės kampas sužeidė kairės rankos riešą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta priežastis tai, kad buvo pažeista darbų saugos instrukcijos Nr. 65 p. 4.8.2. reikalavimas laužti plyteles rankomis, replėmis ir pan. Taip pat nurodyta, kad buvo iš administracijos nepakankama priežiūra, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų (LR žmonių saugos darbe įstatymo 28 str. 4d.). Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nukentėjęs V. M. pažeidė darbų saugos instrukcijos Nr. 65 p. 4.8.2 reikalavimus, o padalinio vadovas A. T. pažeidė LR Žmonių saugos darbe įstatymo Nr. 1-266 28 str. 4p. Dėl patirto sužalojimo 1998-01-27 d ieškovui Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė trečią invalidumo grupę, netektas darbingumas 60 procentų. 2005 m. gegužės 3d. Valstybinė medicininė socialinė ekspertizės komisija nustatė ieškovui trečiąją invalidumo grupę ir 40 procentų profesinio darbingumo netekimą neterminuotai. Nuo netekto darbingumo nustatymo dienos atsakovas ieškovui geranoriškai mokėjo kas mėnesį žalos atlyginimą iki 2011m sausio 1d. Žalos mokėjimas ieškovui buvo mokamas be teisinio pagrindo, nes nebuvo kaip reikalauja įstatymas ieškovo raštiško prašymo jam mokėti žalos atlyginimą ir atsakovo tuo pagrindu priimto įsakymo mokėti ieškovui patirtą žalą.
Žalos atlyginimas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 10 str. pasakyta, kad „jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip“. Iš byloje esančio darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus, to nepaisydamas plytelės kraštą bandė laužti pasidėjęs ant oželio krašto replėmis, tuo grubiai pažeidęs darbų saugos reikalavimus, susižalojo kairės rankos riešą. Nukentėjusiojo neatsargumas ir neapdairumas, darbo saugos taisyklių nepaisymas turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo kaltę, reikalavimas atlyginti žalą mažintinas iki 60 procentų, nustatant paties ieškovo kaltės laipsnį 60 procentų. Ieškovas būdamas patyręs plytelių klojėjas turėdamas aukštą 4 plytelių klojėjo kategoriją, atliekant plytelės nupjovimą neleistinu būdu, turėjo suvokti, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam. Savo neleistinais veiksmais ieškovas ir pats prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Manoma, kad ištiriant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas yra pakankamas pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo žalos mokėjimo. Buvo atlikta pagal atsakovo užklausimą UAB „Prizmė“, kuri pagal 2012-10-12 Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją turi verstis profesiniu mokymu ir švietimo srityje atlikti švietimo ir „Saugos paslaugas“, kad darbas nepažeidžiant plytelių klojėjo saugos darbo instrukcijos reikalavimų, darbas su rankinėmis plytelių pjovimo staklėmis yra visiškai saugus.“ Todėl ieškovo aiškinimas, kad jis plytelę laužė rankinėmis staklėmis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovo iš dalies kaltę įrodo ir tas faktas, kad jis nesilaikė saugaus darbo reikalavimų, tai patvirtina ir byloje esantis Nelaimingo atsitikimo tyrimo Aktas pasirašytas trijų komisijos narių 1997-07-21 d.(b.l. 142, t.1.).
Dėl žalos mokėjimo teisinio pagrindo ir senaties termino
1997-07-01 LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 21 str. nurodyta: „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą ar organizaciją su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti išnagrinėtas nė vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta nukentėjusiajam“.
Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad pagrindas mokėti jam žalos atlyginimą yra nelaimingo atsitikimo darbe aktas, tačiau pagal minėtą įstatymą Nelaimingo atsitikimo darbe aktas – yra priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, įrodymas mokėti žalos atlyginimą, bet ne pagrindas.
Todėl ieškovui mokėti žalos atlyginimą praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą, pagrindas į žalos atlyginimą atsiranda nuo kreipimosi dienos. Žalos atlyginimo Įstatymo 22 str. pasakyta „Žalos atlyginimas nukentėjusiajam mokamas nuo darbingumo netekimo (dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) nustatymo dienos, jeigu dėl netekto darbingumo kompensacijos skyrimo kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į kompensaciją atsiradimo dienos.
Jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
Įstatymas numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, t.y. šiuo atveju – 1997m. liepos mėnesio 18d. Ieškovas praleido trijų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8d.) nors prašo praleistą terminą atstatyti, tačiau ieškovas nenurodė priežasčių, kurias galima pripažinti svarbiomis ir nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti.
Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į objektyvias priežastis. Pagrindas atnaujinti ieškinio senatį sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę, tokio pagrindo ieškovas nenurodė. Ieškovas nepagrįstai reikalauja jam jo vadinamą periodinio netekto darbingumo kompensacijos įsiskolinimą. Nuo nelaimingo įvykio praėjo beveik 15 metų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai pažymėtina Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-112/2007.
Ieškovui priteistinas žalos atlyginimas nuo teismui pareiškimo padavimo dienos, tai yra nuo 2012-09-07 d.
Ieškovui V. M. paskaičiuotina padaryta žala sutinkamai su LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu 1997m. liepos 1d. Nr. VIII-366 pagal 13 str. 2p., remiantis formulę 0,5 xdxkxD.
d- nedarbingumo netekimo koeficientas (apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto), d – 0,4.
D- draudžiamos pajamos -1488 Lt, nuo 2012-01-01.
K – kompensavimo koeficientas 2,0705.
Pagal paskaičiavimą nuo 2012m. rugsėjo mėnesio žalos atlyginimas už vieną mėnesį ieškovui sudarytų 616,18 Lt. Tačiau atsižvelgiant nukentėjusiojo kaltės laipsnį žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 60 procentų.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Dėl įvykusio ieškovo V. M. nelaimingo atsitikimo, tuo metu galiojo žalos atlyginimo teisiniams santykiams 1964 m. Civilinio kodekso normos. Naujo, šiuo metu galiojančio civilinio kodekso normos taikomos civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2007 konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tuomet jeigu žala dėl sveikatos suluošinimo darbe atsirado galiojant 1964 m. CK, kuriame nebuvo numatyta galimybė asmeniu sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos sveikatai atlyginimo, netaikytinos CK šeštos knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos. Kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje taikyti 2000m. CK 6.283 str. 1d., reglamentuojančios neturtinės žalos priteisimą asmens sveikatos sužalojimo atveju, ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą.
Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Stamona“, įmonės kodas 149652831, žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 246,47 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-07 iki 2013-12-31 bei toliau neterminuotai priteisiant, kas mėnesį pagal paskaičiuotą „Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo“ nustatyta tvarka pagal formulę (0,5 xdxkxD) ir paskaičiuotą žalos atlyginimą pagal formulę mažinant iki 60 procentų bei indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Stamona“ V. M. 80,00 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 88,72 Lt žyminio mokesčio bei 28,00 litus valstybei turėtų pašto išlaidų. Išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.