Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Stilmeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „Stilmeda“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-21 sprendimu ieškinį iš dalies tenkino; priteisė ieškovui A. G. iš atsakovo UAB „Stilmeda“ 25 000 Lt neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad dailidė A. G. 2006-07-05 apie 13.00 val., gavęs iš gamybos direktoriaus S. S. užduotį atpjauti uosinės lentos paruošas, rankiniu elektriniu pjūklu norėjo perpjauti uosinę 17 cm pločio 3 m ilgio lentą; nelaimingo atsitikimo metu jam buvo sužalota dešinė ranka. Akte valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas nustatė nelaimingo atsitikimo priežastis: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas; darbas atliktas nepakankamai instruktuoto asmens, nesupažindinto su rankinio elektrinio pjūklo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; dailidė A. G. instruktuotas pagal „Dirbančiųjų su kilnojamaisiais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 30, patvirtintą 2004-03-24 direktoriaus įsakymu Nr. 6-D, kurioje nenurodyti saugūs darbo metodai su rankiniu elektriniu pjūklu, tuo pažeisti „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) 16 ir 16.1 punktų „Įmonėje rengiamose instrukcijose pateikiama tokia informacija: pavojai, pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, esantys arba galintys pasireikšti aplinkoje, atliekant jam pavestą darbą“ reikalavimai. Ieškovo trauma priskirta prie sunkių; konstatuotas darbingumo lygis – 40 procentų. Ištyręs visus įrodymus teismas padarė išvadą, kad darbdavys neužtikrino A. G. saugių darbo sąlygų, o būtent, pasikliaudamas ieškovo apmokymais Jeruzalės darbo mokymo centre, neapmokė jo dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu, neparengė ir nesupažindino su rankinio elektrinio pjūklo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; neužtikrino kad elektrinis pjūklas bus techniškai tvarkingas – su reikiamomis apsaugomis; nesudarė galimybių ieškovui saugiai dirbti ant stalo, nereagavo į tai, kad darbai dirbami (pjaunamos lentos) ant grindų. Dėl to, teismas sprendė, kad darbdavio kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nepaneigta. Tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog A. G. nereikėjo instruktuoti, kaip saugiai dirbti su elektriniu pjūklu, nes jis buvo baigęs dailidės mokymo programą Jeruzalės darbo mokymo centre. Teismas pažymėjo, kad DK 270 str. nuostata, reglamentuojanti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taikytina ne tik tais atvejais, kuomet darbuotojas pasiųstas dirbti į įmonę iš kitos įmonės, bet ir tuomet, kai jis atvyko dirbti baigęs atitinkamus kursus ar programą konkrečioje mokymo įstaigoje. Nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, jog pats ieškovas prisiėmė riziką dirbdamas su darbo įrankiu, su kurio eksploatavimo instrukcija jis nebuvo supažindintas. Teismas sprendė, kad darbdavys privalo instruktuoti darbuotoją kaip saugiai dirbti su visais darbo įrankiais ar mechanizmais, kurie yra jo darbo vietoje, o jeigu darbdavys mano, kad darbuotojas negali dirbti su vienu ar kitu darbo įrankiu, esančiu jo darbo vietoje, tai tas darbo įrankis privalo būti patikimai izoliuotas (rakinamoje spintoje) ir prieinamas tik tam darbuotojui, kuris su tuo įrankiu gali dirbti, t. y. instruktuotas apie saugų darbą. Nustatęs, kad elektrinis pjūklas esantis ceche, kuriame dirbo A. G., buvo atvirai laikomas, jį galėjo naudoti darbui kiekvienas ten dirbantis dailidė ar stalius, teismas sprendė, jog pats darbdavys nesudarė prevencinių priemonių, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos. Padarius išvadą, kad darbdavys yra kaltas dėl darbuotojo suluošinimo darbo vietoje, pastarajam turi būti atlyginta neturtinė žala. Teismas nustatė, kad patirta trauma ženkliai atsiliepė ieškovo gyvenimo kokybei tiek psichologine, tiek buitine prasme, ieškovas patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko susirgo sunkia depresija; dėl traumos sutriko jo lytinė potencija, iširo partnerystė, išnyko galimybė susirasti darbą pagal turimą kvalifikaciją; ieškovas visus darbus privalo atlikti viena ranka, dažnai negali išsiversti be kitų asmenų pagalbos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, jog atsakovas nėra stambaus kapitalo įmonė, turi įsiskolinimų kreditoriams, šiuo metu išgyvena ekonomikos krizės laikotarpį, todėl vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų praktika, teisingumo bei protingumo kriterijais sprendė, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas 25 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, tinkami išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ieškovo reikalavimai iš dalies patenkinti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas įtvirtinta konstitucijoje; teismas pagrįstai pažymėjo, kad DK 2 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 str. 1 d. taip pat įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo (darbdavio) kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama, t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovas buvo sužalotas ne dėl atsakovo kaltės (paties ieškovo ar dėl trečiųjų asmenų kaltės) bei atitinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Teismas pagrįstai pasirėmė nelaimingo atsitikimo darbe 2006-07-31 akto Nr. 2 nustatytomis aplinkybėms ir išvadomis; aktu nustatyta, kad kadangi lenta gulėjo ant grindų ir patikimai nebuvo pritvirtinta, atpjaunat lentą nebuvo užtikrinta darbų sauga. Akto išvada apie nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas; darbas atliktas nepakankamo instruktuoto asmens, nesupažindinto su rankinio elektrinio pjūklo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; dailidė A. G. instruktuotas pagal „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 30, patvirtintą direktoriaus įsakymu Nr. 6-D, kurioje nenurodyti saugūs darbo metodai su rankiniu elektriniu pjūklu, tuo pažeisti „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) nuostatai. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų išvada Nr. 11-2507 konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tikėtina yra tai, kad įvykio metu naudojamas diskinis pjūklas nebuvo tinkamai apsaugotas atitinkamais apsaugais ir buvo techninė galimybė įrankį naudojančio darbuotojo rankai patekti po veikiančiu pjūklu; ekspertai taip pat konstatavo, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 30 buvo parengta pagal diskinio pjūklo gamintojo nustatytus saugaus darbo reikalavimus, todėl pagal ją 2005-09-01 pirminio instruktavimo darbo vietoje metu instruktuotas A. G. iš esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjūklo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais ir tai organizaciniu požiūriu galėjo įtakoti tiriamą nelaimingą atsitikimą. Atsakovas neginčijo nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuris gavęs užduotį atpjauti uosinės lentos paruošas, rankiniu elektriniu pjūklu norėjo perpjauti uosinę 17 cm pločio 3 m ilgio lentą, gulinčią ant grindų; darbo metu rankinis elektrinis pjūklas atitinkamų apsaugų neturėjo. Ieškovas iš esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjūklo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, t. y. nežinojo visų rizikos faktorių tokio darbo metu; tai, kad ieškovas neatsisakė dirbti su tokiu įrankiu, vertintina, kaip paprastas neatsargumas, neatleidžiantis atsakovo (darbdavio) nuo atsakomybės.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad darbdavys pažeidė savo pareigą ir neužtikrino ieškovui saugių darbo sąlygų: pasikliaudamas ieškovo apmokymais darbo mokymo centre, neapmokė jo dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu, nesupažindino su jo eksploatavimo instrukcija, neužtikrino, kad elektrinis pjūklas būtų apsaugotas reikiamomis apsaugomis ir leido pjauti lentas elektriniu pjūklu ant grindų; visa tai nulėmė nelaimingą atsitikimą.

Dėl ieškovo veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 6.253 str. 5 d. numatytų pagrindų visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl paties ieškovo veiksmų. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nevertino ieškovo veiksmų bei jų įtakos nelaimingam atsitikimui. Teismas savo sprendime motyvuotai atmetė atsakovo argumentus, jog ta aplinkybė, kad A. G. buvo baigęs dailidės mokymo programą Jeruzalės darbo centre, atleido darbdavį nuo pareigos apmokyti darbuotoją dirbti su didesnį pavojų keliančiu įrankiu, bei atitinkamai jį instruktuoti. Teisėjų kolegija sutinka su teismo DK 270 str. 2 d. nuostatų aiškinimu bei padaryta išvada, jog norma, įpareigojanti darbdavį užtikrinti, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad kitoje įmonėje jis buvo instruktuotas, taikytina ir atvejams, kai darbuotojas atvyksta dirbti baigęs kursus ar programą konkrečioje mokymo įstaigoje. Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas, jog ieškovui, kaip asmeniui, įgijusiam dailidės kvalifikaciją specialiame Vilniaus Jeruzalės mokymo centre turi būti keliami didesni rūpestingumo reikalavimai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pažeidė DK 274 str. 1 d. nuostatas, atmetamas. Ši norma numato, kad darbuotojai privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata. Apelianto vertinimu, nesant atsakovo pavedimo atlikti darbą su būtent rankiniu elektriniu pjūklu bei egzistuojant aiškiam draudimui atlikti darbus darbo įrankiais, su kuriais dirbti ieškovas nebuvo apmokytas, ieškovui laikantis paminėtų reikalavimų nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs; ieškovas pasirinkdamas darbo atlikimui diskinį pjūklą, kai buvo reali galimybę pasirinkti kitą, saugesnį darbo įrankį, su kuriuo jis buvo apmokytas dirbti (grandininį pjūklą, rankinį pjūklą), prisiėmė tokių nesaugių veiksmų padarinius. Tačiau pagal bylos medžiagą ieškovas negalėjo pasinaudoti grandininiu pjūklu – įrankiu, kurį jis paprastai naudojo tokiems darbams atlikti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parengiamojo teismo posėdžio bei teismo posėdžio metu ieškovas nuosekliai aiškino, kad darbe buvo naudojamas ir saugesnis grandininis pjūklas, tačiau nelaimingo įvykio dieną grandininiu pjūklu ieškovas dirbi negalėjo, nes grandinė nebepjovė medžio, buvo susidėvėjusi (b.l. 122, 136); ieškovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsakovo atstovo V. D. paneigti (b.l. 137). Ieškovas A. G. 2006-07-11 paaiškinime dėstydamas nelamingo įvykio aplinkybes nurodė, kad darbuotojai lentą paprastai nusipjaudavo grandininiu pjūklu, tačiau šį kartą po ranka buvo rankinis elektrinis pjūklas, juo ieškovas ir pasinaudojo (b.l. 42), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieškovo 2006-07-11 paaiškinime išdėstytos aplinkybės neprieštarauja ieškovo paaiškinimams teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tai buvo ne pirmas atvejis, kai jis dirbo su rankiniu elektriniu pjūklu. Tokiu būdu nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas, gavęs nurodymą atpjauti pusinės lentos paruošas, priešingai, nei teigia apeliantas, negalėjo laisvai pasirinkti darbo įrankio; esant tokioms bylos aplinkybėms, apelianto nurodyta aplinkybė, jog darbdavys nebuvo tiesiogiai nurodęs ieškovui dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad įmonės „Kilnojamųjų elektros įrankių operatoriaus darbo saugos ir sveikatos instrukcijos“ (su kuria ieškovas buvo supažindintas) 1.2 punktas numato, kad dirbti su kilnojamais elektriniais įrankiais bei mašinomis gali asmenys, susipažinę su įrenginiu eksploatavimo taisyklėmis, 1.10 punktas draudžia atlikti darbus, kurių atlikimo tvarka nenumatyta instrukcijoje, 1.7 punktas įpareigoja darbuotoją dirbti tik tuos darbus, pagal kuriuos išklausė instruktavimą. Ieškovas, pradėjęs pjauti lentas su įrankiu, su kuriuo nebuvo apmokytas dirbti, pažeidė instrukcijos nuostatas; neatsisakydamas tokių savo neteisėtų ir akivaizdžiai pavojingų veiksmų, ieškovas prisiėmė tokių veiksmų padarinių riziką; ieškovo elgesys turėjo būti teismo įvertintas kaip didelis neatsargumas –pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto argumentacija. Kaip jau buvo paminėta, pagal bylos medžiagą nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas negalėjo pasinaudoti kitokiu, saugesniu įrankiu – grandininiu pjūklu, kuris tą dieną buvo techniškai netvarkingas. Ieškovas nebuvo apmokytas saugiai dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu, nebuvo supažindintas su gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, todėl negalima sutikti, kad visos galimos darbo su tokiu įrankiu pasekmės ieškovui buvo akivaizdžios ir ieškovo elgesys gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, atleidžiantis atsakovą nuo atsakomybės. Apeliantas, pagrįsdamas savo teiginį apie nukentėjusiojo kaltę, kaip pagrindą atleisti darbdavį nuo atsakomybės, nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006. Tačiau apelianto cituojamoje byloje Aukščiausias Teismas, pažymėjęs, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo ir nukentėjusio asmens kaltę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus iš dalies tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistus, t. y. nukentėjusiojo asmens dalinė kaltė nebuvo vertinama kaip pagrindas visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės.

Dėl atsakovo kaltės.

Apelianto teiginys, jog atsakovas laikėsi teisinės pareigos sudaryti darbo sąlygas užtikrinančias darbuotojo saugumą, atmetamas. Apeliantas nurodė, kad pasirašius 2005-06-01 darbo sutartį su ieškovu, ieškovas buvo instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ką patvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnalas, o taip pat pasirašytinai instruktuotas įmonėje galiojančiomis darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 2, 6, 10, 13, 15, 17, 21, 24, 30 darbo vietoje. Tačiau nelaimingo atsitikimo darbe 2006-07-31 aktu Nr. 2 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų išvada Nr. 11-2507 nustatyta, kad atsakovo „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 30, pažeidžiant „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) nuostatus, nebuvo parengta pagal diskinio pjūklo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, t. y. pagal ją 2005-09-01 pirminio instruktavimo darbo vietoje metu instruktuotas A. G. iš esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjūklo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais. Dėl to apelianto argumentas, jog atsakovas maksimaliai stengėsi užtikrinti saugias darbo sąlygas, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentas, kad tai, jog atsakovas nesilaikė saugos užtikrinimo reikalavimų, negali būti laikomas nelaimingo atsitikimo priežastimi, atmetamas dėl jau išdėstytų motyvų: tai, kad darbdavys neapmokė ir tinkamai neinstruktavo darbuotojo, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo, tačiau turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo veiksmams, kuris gavęs užduotį atpjauti uosinės lentos paruošas, dirbo su rankiniu elektriniu pjūklu, pažeisdamas saugaus darbo reikalavimus. Teisėjų kolegija įvertino darbuotojo veiksmus kaip neatsargumą, neatleidžiantį darbdavio nuo atsakomybės.

Apelianto argumentas, jog darbdavys nebuvo nurodęs nukentėjusiajam dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu, taip pat atmetamas dėl jau aptartų motyvų; byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną nukentėjęs realaus pasirinkimo neturėjo.

Apelianto argumentas, kad teismas nevertino, jog atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo buvo nutrauktas, atmetamas. Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo nėra atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu. Iš 2009-02-12 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro K. P. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagos Nr. 57-2-054-06, matyti, kad tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 176 str. 1 d., tačiau faktas, kad darbdavio veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nepaneigia jo civilinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu darbdavio veiksmai Darbo kodekso bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų požiūriu nebuvo tiriami ir vertinami, todėl prokuratūros nutarimas negali būti vertinamas kaip atsakovo kaltės nebuvimo įrodymas nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovas neužtikrino, jog rankinis elektrinis pjūklas būtų techniškai tvarkingas. Kaip jau buvo paminėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų išvadoje Nr. 11-2507 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tikėtina yra tai, kad įvykio metu naudojamas diskinis pjūklas nebuvo tinkamai apsaugotas atitinkamais apsaugais ir buvo techninė galimybė įrankį naudojančio darbuotojo rankai sužaloti; tokios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad įrankis darbo metu nebuvo visiškai sukomplektuotas, t. y. visiškai techniškai tvarkingas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad teismas sprendime be pagrindo nurodė, jog atsakovas nesudarė galimybių saugiai dirbti ant stalo – byloje yra įrodymų, kad ieškovo darbo vietoje buvo tiek stalai, tiek prispaudėjai, tačiau nustačius, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su rankiniu elektriniu pjūklu ir nebuvo supažindintas su saugaus darbo reikalavimais dirbant su šiuo įrankiu, apelianto paminėtos aplinkybės neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovas kaip darbdavys privalėjo izoliuoti potencialiai pavojingą darbo įrankį, su kuriuo darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti; tokia darbdavio pareiga norminiais aktais nėra nustatyta.

Apeliacinio skundo argumentai kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nagrinėjamoje byloje, atmetami. Palaikydamas šį argumentą, apeliantas eilinį kartą nurodo į ieškovo neapdairumą, neatsargumą, jo veiksmų neracionalumą pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus protingo asmens elgesio standartus nagrinėjamoje situacijoje, kas, apelianto nuomone, sudaro pagrindą visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apelianto dėmesį, kad įvertino ieškovo veiksmus – tai, kad ieškovas neatsisakė dirbti su darbo įrankiu, su kuriuo jis nebuvo apmokytas dirbti, kaip ieškovo paprastą neatsargumą; ieškovo nustatytas nagrinėjamoje byloje kaltės laipsnis neatleidžia atsakovo (darbdavio) nuo atsakomybės. Ieškovo reikalavimas iš dalies patenkintas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir proporcingas padaryto pažeidimo sunkumui, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju nepažeistas.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d., be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas – 25 000 Lt nesuderinamas su teismų praktika, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į itin sunkias pasekmes ieškovo fizinei ir dvasinei sveikatai. Ieškovo trauma priskiriama prie sunkių (b.l. 15); jis patyrė didelį fizinį skausmą dėl sužalojimo pobūdžio (plaštakos amputacija), dėl operacijos ir pooperacinio gydymo; šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-09-07 specialistų išvada Nr. G5388, kurioje, be kitų aplinkybių, pažymėta, kad nukentėjęs patyrė intensyvų skausmą (8 balai). Įrodyta, kad nukentėjęs dėl traumos neteko 60 proc. darbingumo (b.l. 43). Apelianto teiginys, kad ieškovas kreipėsi dėl psichologinės pagalbos tik 2009 m., prieš paduodant ieškinį, atmetamas, nes ieškovo 2005-05-25 ligos istorijos išrašo duomenimis ieškovui taikomas psichoterapinis gydymas nuo 2006-09-29 (b.l. 130); tai patvirtina, kad ieškovas objektyviai patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl sunkios traumos.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas dėl traumos patiria didelius nepatogumus, tenkinant buitinius poreikius. Taip, psichologinio tyrimo atskaitoje pažymėta, kad testo metu ieškovas negalėjo piešti dešine ranka dėl sužalojimo (b.l. 50); 2005-05-25 ligos istorijos išrašo duomenimis ieškovui diagnozuota potrauminė dešinės plaštakos parezė (raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo) (b.l. 130), taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nevaldo dešinės rankos riešo ir paneigia apelianto argumentą apie buitinių nepatogumų nebuvimą. Apelianto argumentas, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo A. B. parodymus apie ieškovo psichologinės būklės po traumos neigiamus pakeitimus, bendravimo sumažėjimą, uždarumą, atmetamas. Liudytojo A. B. parodymus patvirtina psichologinio tyrimo duomenys: tyrimo metu ieškovui nustatytos žymios intravertinės tendencijos bei ryškūs nerimo požymiai (b.l. 5). Tokiu būdu teismo sprendime išvardinti žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai pagrįsti nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovo priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas neviršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamų sumų ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo kaltės ir ieškovo didelio neatsargumo, bei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prieštaravimo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams dėl jau aptartų motyvų. Tai, kad ieškovas nesikreipė dėl turtinės žalos atlyginimo nepaneigia ieškovo teisės kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo; apeliacinio skundo argumentas 4.4 atmetamas, kaip teisiškai nereikšmingas.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stilmeda“ 5,70 Lt (penkis litus, 70 centų) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).