Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1166-842/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: e2-1166-842/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18069-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Vilma Stukaitė (pirm.)
Ieškovas: E. J., V. J.
Atsakovas: V. J., E. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Arūnas Merkys, Greta Paskačimienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1166-842/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18069-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.4.4.2; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei, Ingridai Valickienei, Renatai Vasiliauskienei, Astai Zacharevičienei,

dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,atsakovui V. J., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Agnei Artamonovai, Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas 1) santuoką, sudarytą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. J. ir atsakovės E. J., nutraukti dėl atsakovės E. J. kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovės ir grąžinti priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotus ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini); 3) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J.“, atsakovei – „J.“; 4) nustatyti nepilnametės dukters G. J. gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką; 6) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį Subaru Outback; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 EUR kompensaciją už automobilį; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 2021-05-17 teisme priimtas ieškovo reikalavimo patikslinimas, kuriuo iš dalies keičiamas reikalavimas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos už automobilį dydžio ir prašoma priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 149,55 Eur kompensaciją už automobilį. Ieškovo teigimu, iš pradžių santuokinis gyvenimas buvo paremtas meile, pasitikėjimu, pagarba vienas kitam, tačiau po dukters gimimo ieškovas pradėjo jausti tarsi nekaltą, bet vis didėjantį atsakovės atsiribojimą. Atsakovė nevažiuodavo aplankyti ieškovo giminių ir draugų, priekaištaudavo dėl jo teikiamo išlaikymo dukterims iš pirmos santuokos (tikėtina, padedama savo (duomenys neskelbtini) dirbančios draugės sekė jo pavedimus), nepalaikė jo karjeros galimybių (dėl atsakovės priekaištų, kad jai bus sunku, nebus įmanoma suderinti darbo ir dukters paėmimo iš mokyklos teko atsisakyti buvusių karjeros galimybių). Ieškovas gana dažnai piniginėje pasigesdavo dalies grynųjų pinigų, neabejoja, kad jo piniginę slapčia patuštindavo atsakovė. Atsakovė visaip vengdavo intymaus šeimyninio gyvenimo, dažnai nakvodavo dukters kambaryje, nors ieškovas dar tikėjosi santuokoje sulaukti ir sūnaus, apie sūnų šalys buvo kalbėję ne kartą. Jau keletą metų atsakovė nebenešioja vestuvinio žiedo. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovas pajuto visišką atsakovės jausmų atšalimą, ji pradėjo gyventi kitame kambaryje ir tarp šalių jokių santykių kaip tarp sutuoktinių nebeliko. Namų atsakovė visiškai neprižiūrėjo, kambariuose palikdavo netvarką, jokių ūkinių problemų nesprendė. Į ieškovo pasiūlymus kalbėtis atsakydavo, kad tarsis teisme, mano, kad tai buvo užuomina į skyrybas, nors ieškovas tokių minčių neturėjo. 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė ieškovą nepagrįstai apkaltino smurtu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvažiavę uošviai vardan vaiko siūlė susitaikyti. Jis, nepakęsdamas namuose tvyrojusios įtampos, manydamas, kad atsakovei pralaimėjus bylą, bus įrodyta, kad ji melagingai jį apkaltino ir jai darbe bus problemų dėl leidimo darbui su slaptais dokumentais, nuvyko pas tyrėją, norėdamas, kad būtų įformintas susitaikymas, tačiau buvo pareikalauta pripažinti kaltę, ką ieškovas ir padarė. Tačiau lūkesčiai dėl susitaikymo nepasiteisino, atsakovė toliau gyveno atskirame kambaryje. Nejausdamas jokios paramos ir pagarbos iš sutuoktinės, siekdamas išvengti įtampos ir barnių, ieškovas 2019 m. spalio 22 d. išsikraustė iš šeimos namų. Ieškovo lojalumą sutuoktinei visiškai patvirtina tai, kad jis jai padovanojo pusę jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini) mieste. Toks veiksmas buvo iš esmės inicijuotas pačios atsakovės. Kadangi buvo paimtas kreditas namo statyboms, atsakovė nurodė, kad jai, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai, bus taikomos geresnės palūkanos, tačiau reikia, kad namas būtų ir jos nuosavybė, todėl pasiūlė jai padovanoti pusę namo. Deja, dabar supranta, kad tam atsakovė pasitelkė melą ir apgaulę. Pagal tuo metu (duomenys neskelbtini) valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)” patvirtintos Kreditų teikimo (duomenys neskelbtini) tarnautojams taisykles, kurios galiojo 2007 m. gruodžio 3 d., buvo leidžiama tarnautojo prašymu ir nustatyta tvarka priėmus sprendimą refinansuoti kitos kredito įstaigos suteiktą kreditą, o prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti hipotekos įstaigoje galėjo būti įregistruojami privačios nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) tarnautojui arba kitam asmeniui priklausantys nekilnojamieji daiktai. Atsakovės savanaudiškumą patvirtina ir tai, kad dar prieš dovanojimo sutartį atsakovė išsimokėtinai per penkerius metus pardavė savo tėvui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, iš šio sandorio nė vienas litas nebuvo skirtas šeimai, atsakovė tik sau nusipirko automobilį. Ieškovas, pardavęs nedidelį butą (duomenys neskelbtini) (butas buvo nupirktas R. J. vardu), gavęs kompensaciją už pavogtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį, visus pinigus išleido šeimos poreikiams. Atostogas atsakovas dažniausiai praleisdavo namie, atlikdamas namo priežiūros ir gerinimo darbus, taip pat tik jis rūpinosi sodo ir daržo priežiūra, 2017 metais, gavęs išeitinę išmoką iš (duomenys neskelbtini), prijungė nuotekų sistemą prie (duomenys neskelbtini) miesto tinklų bei įvedė miesto vandentiekio vandenį į namus. Siekdamas sumažinti šeimos priklausomybę nuo įvairių rizikų, 2018 m. birželio mėnesį SEB bankui pervedė pinigų, sumažindamas kasmėnesinę kredito įmoką. Kreditą visada mokėjo ieškovas. Atsakovė savo atšiauriais veiksmais ir elgesiu sugriovė ir pamynė tokius šeimos pagrindą sudarančius santykius, kaip abipusė meilė, pagarba, lojalumas, pasitikėjimas vienas kitu, todėl laikytina kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovas pageidauja, kad atsakovė grąžintų jai padovanotą nekilnojamąjį turtą. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto ir dalintino nekilnojamojo turto šalys neturi. Santuokos metu buvo įgytas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklauso lengvasis automobilis Subaru Outback, pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), daikto vertė 3 300 Eur. Automobiliu naudojasi ieškovas, todėl pageidauja, kad automobilis ir būtų priteistas jam, o atsakovei iš jo kompensacija. Tikslindamas dėl kompensacijos dydžio paaiškino, kad pagal šiuo metu gautą elektroninių paslaugų portalo Autoplius.lt automobilio vertinimą nurodyto automobilio kaina yra 2 790 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą automobilio vertės sumažėjimą perskaičiuotina ir atsakovei priteistinos kompensacijos už automobilį suma, kuri tokiu atveju sudarytų 1 395 Eur (2790:2). Be to, per bylos nagrinėjimo laikotarpį nurodytą automobilį, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovui teko remontuoti, drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šiomis išlaidomis mažintina atsakovei priteistinos kompensacijos suma, kuri būtų 1 149,55 Eur (1 395–185–60,45) Eur.

Atsiliepimas

2. Patikslintu priešieškiniu, kurį prašoma vertinti ir kaip atsiliepimą į ieškinį, ieškovė E. J. prašo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 EUR dydžio neturtinę žalą, santuokai iširus dėl ieškovo kaltės; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 4) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove; 5) ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę; 6) priteisti atsakovo V. J. asmeninėn nuosavybėn svetainės odinių sofų komplektą (trivietę sofą su miegamuoju mechanizmu, dvivietę sofą), svetainės stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, indaplovę, treniruoklį Hammer, du kilimus (270x187 cm ir 185x128 cm), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: vaiko kambario baldus (lova, rašomasis stalas, kėdė, dvi komodos, fotelis), miegamojo baldus (dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda), sofą – lovą, lauko terasos baldus (stalas su šešiomis kėdėmis), televizorių, muzikinį centrą, vaizdo CD grotuvą, šaldiklį, skalbyklę, kaitlentę su orkaite (įmontuojama), Bosch įrankių rinkinį; 7) šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos; 11) priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutinka su tuo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau nesutinka su reikalavimu nutraukti ją dėl atsakovės kaltės. Pats ieškovas vengdavo rūpintis ir net bendrauti su dukra, nesirūpino buitimi, menkai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, su atsakove bendravo šaltai, valdingai ir grubiai, laisvalaikį leisdavo atskirai, bene kiekvieną savaitgalį išvažiuodavo vienas su nakvyne, atostogaudavo dažniausiai atskirai nuo šeimos, ne kartą yra buvęs neištikimas ir tuo beveik atvirai didžiuodavosi, yra panaudojęs prieš atsakovę tiek psichologinį, tiek seksualinį, tiek fizinį smurtą, kurio neapsikentusi atsakovė 2019 metų rugpjūtį galiausiai iškvietė policiją. Dėl šių priežasčių ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai jau daugelį metų yra iširusi. Ieškovas 2019 m. spalio 23 d. išsikraustė iš šeimos namų gyventi atskirai nei iš anksto apie tai įspėjęs, nei pranešęs, kur ketina gyventi. Į atsakovės prašymus geranoriškai išspręsti santuokos nutraukimo klausimus ir bent prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ieškovas nereagavo, negana to, paaiškėjo, kad išsikraustydamas iš šeimos namų paliko nemažas skolas už komunalinius patarnavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2864-981/2020 priteisė iš ieškovo išlaikymą G. J. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės bei 326,66 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-11-21). Visas sutuoktinių pareigas V. J. pažeidė iš esmės nuo pat pirmųjų santuokos metų. Visiškai išsiskyrė atsakovės ir ieškovo požiūris į santuoką, sutuoktinių teises, vaiko auklėjimą. Santuokos pradžioje atsakovė dėjo pastangas įsijungti į sutuoktinio laisvalaikį ir, priešingai nei nurodoma ieškinyje, bendravo su jo giminėmis ir pažįstamais, siekė organizuoti bendras šeimos atostogas, tačiau ieškovo giminės ją priėmė nedraugiškai. Ieškovui prioritetu visada buvo jo asmeniniai poreikiai ir pomėgiai, o ne šeimos interesai. Su šeima ieškovas neleisdavo jokio laisvalaikio: praktiškai kiekvieną penktadienį išvykdavo į medžioklę, žvejybą, pas draugus į pirtį ir pan. ir grįždavo tik sekmadienį. Darbo dienomis daug laiko po darbo buvo skiriama partijos reikalams ar bent taip buvo teigiama atsakovei. Situacija ir šalių santykiai dar labiau pablogėjo gimus dukrai. Ieškovas dukra visiškai nesirūpino ir nenorėjo patirti jokių nepatogumų dėl vaiko gimimo, vaikas ne tik neturėjo trukdyti jam išsimiegoti (nors dukrai gimus diagnozuota (duomenys neskelbtini), 4 mėnesius teko nešioti įtvarą, mergaitei esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus diagnozuota (duomenys neskelbtini), tekdavo vykti į sanatorija), gyventi savo įprasto gyvenimo, bet ir kliudyti atsakovei „atlikti sutuoktinės pareigų“ visomis to žodžio prasmėmis. Ieškovas nė vieno karto nėra buvęs darželio ar mokyklos tėvų susirinkimuose, nežino, kokius dalykus dukra mokosi, kokie jos pažymiai, kokius neformalaus ugdymo būrelius lanko, kas yra dukters draugai, kokius renginius ji lanko, kuo domisi. Pats ieškovas niekad nepuoselėjo su savo vaiku net minimalaus ryšio. Dėl šalių nepilnametės dukters sveikatos problemų ir ieškovo požiūrio į vaikų auginimą ir auklėjimą atsakovė ne tiek nebenorėjo turėti daugiau vaikų, kiek nebegalėjo priimti šio sprendimo. Iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio fizinis smurtas tęsėsi daug metų – atsakovė buvo stumdoma, purtoma, žeminama, vadinama šlykščiausiais keiksmažodžiais, ieškovas savo įsiūtį liedavo daužydamas indus, neleisdamas atsakovei miegoti, grasindavo išmesti iš namų, yra užrakinęs duris ir palikęs atsakovę kieme. Minėto įvykio dieną viskas įvyko taip, kaip policijos ir buvo užfiksuota. Įvykį patvirtino ir namuose buvusi dukra. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teistumo, ieškovas susitaikė su atsakove ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsakovė sutiko taikytis, naiviai tikėdamasi, kad ieškovas supras netinkamą elgesį ir jį pakeis, be to, ji nenorėjo papildomo streso dukrai. Atsakovė niekada ir niekaip neribojo ieškovo karjeros galimybių. Ieškovas tikslingai kenkdavo atsakovės darbo santykiams – taip dar viena forma pasireiškė jo psichologinis smurtas. Ieškovei ir atsakovui kartu važiuojant į darbą ir, esant menkiausiam pretekstui (pvz., atsakovė nesutikdavo su jo politinėmis pažiūromis, nedavė 10 litų pietums ir pan.), jis sustodavo ir liepdavo atsakovei išlipti – dėl to atsakovė yra ne kartą vėlavusi į darbą. Neįtikus ieškovui, jis tyčia, važiuodamas automobiliu, nepaimdavo dukros, dėl ko atsakovė būdavo priversta atsiprašyti iš darbo ir vykti pasiimti dukros viešuoju transportu. Ieškovas, nors ir mažomis sumomis, nuolat reikalavo pinigų (jei neturėdavo pati atsakovė, ieškovas reikalaudavo pinigų prašyti tėvų), turėjo ypatingų maitinimosi poreikių, kuriems atsakovė išleisdavo didžiąją dalį savo pajamų, iš atsakovės buvo reikalaujama padengti net ir retas šeimos atostogas. Atsakovė visada skyrė didesnes sumas šeimai (vaiko išlaikymas, viso šeimos ūkio išlaikymas, maistas, auklė, atostogos ir kt.), ilgą laiką, kai ieškovas pareikšdavo neturįs pinigų, atsakovė dengė ir kreditą, namo įrengimo išlaidas. Tik pastaruosius kelerius metus buvo nusistovėję, kad ieškovas sumoka būsto kredito įmoką (350 Eur) ir už komunalines paslaugas (iki 200 Eur būsto išlaidoms vidutiniškai per mėnesį) ir tai neretai darė tą netvarkingai. Visus pinigus, gautus pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, ji išleido namo įrengimui (namo išorės apdailos darbams, įėjimo laiptų įrengimui, baldams, spintoms, užuolaidoms), sklypo gerbūvio sukūrimui, taip pat einamosioms šeimos išlaidoms. Šiandien atsakovė jokių santaupų neturi. Ieškovas visus jam liekančius pinigus (ne mažiau kaip 1 000 Eur) išleisdavo savo laisvalaikiui ir asmeniniams poreikiams, automobiliams. Atsakovė per visą santuokos laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) metų) turėjo iš viso du automobilius, kurių pirmąjį naudojo ir ieškovas. Jam tapus nebesaugiu, santaupų kitam įsigyti atsakovė neturėjo ir, nors automobilis buvo reikalingas ir vaiko poreikiams tenkinti, ieškovas nemanė, kad jis atsakovei reikalingas, todėl atsakovė šiuo metu naudojasi jos tėvams priklausančiu automobiliu. Atsakovė dar šalims nesusituokus žinojo apie ieškovo vaikams teikiamą išlaikymą, suprato tai kaip neginčijamą ieškovo pareigą ir niekaip tam neprieštaravo. Gyvendamas atskirai ieškovas dukrai taip ir nepasiūlė jai praleisti kartu nei vieno savaitgalio, ar taip pageidaujamų atostogų, nėra net pakvietęs į savo namus. Ieškovas pradėjo dukrai siūlyti pasimatyti tik po to, kad atsakovė pateikė šioje byloje pradinį priešieškinį. Tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas su atsakove ir šalių nepilnamete dukra. Ieškovas ne kartą buvo neištikimas atsakovei. Kadangi atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), o ieškovas yra (duomenys neskelbtini) narys, atsakovę nuolat pasiekdavo pašaipūs gandai, kad jos sutuoktinis tiek (duomenys neskelbtini) renginiuose, tiek laisvalaikiu elgiasi taip, lyg būtų nevedęs – flirtuoja ir asistuoja kitoms moterims, dalyvauja vakarėliuose su nakvyne ir pan. Ieškovas beveik atvirai iš namuose esančio šeimos kompiuterio susirašinėdavo su kitomis moterimis, demonstratyviai palikdavo įjungtas susirašinėjimo programėles. Vieną iš tokių susirašinėjimų atsakovė yra neapsikentusi ir išsisaugojusi. Atsakovė santuokos metu nuolat patyrė smurtą, pažeminimą, didžiulę gėdą prieš artimuosius, nesaugumo jausmą, jaučia didžiulę nuoskaudą, kad jos vaikas augo nuolatinėje įtampoje ir nesukūręs su tėvu jokio ryšio, todėl mano, kad už dėl ieškovo kaltės patirtus išgyvenimus turėtų būti priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tarp atsakovės ir šalių nepilnametės dukters G. J. yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys. Atsakovė niekada nekliudė ieškovo bendravimui su dukra, neprieštarauja reikalaujamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymui, nors ir mano, kad ji ne tik nėra būtina, bet ir negalės būti įgyvendinta priverstinai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, kiekvieno iš jų gaunamos pajamos yra pakankamos save visiškai išlaikyti, todėl šalių išlaikymas viena kitai nepriteistinas. Atsakovė nesutinka su reikalavimu grąžinti padovanotus ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Be to, šalių asmeninės nuosavybės teise įregistruotos šio turto dalys (po ½ dalį) atitinka šalių indėlį į turtą. Jei ieškovas būtų neperleidęs dovanojimo sutartimi atsakovei ½ dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, būtų pagrindas pripažinti šį turtą šalių bendrąja nuosavybe. Atsakovė neprieštarauja ieškovo reikalavimui priteisti jo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį, jai priteisiant 1 650 Eur kompensaciją. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas, prašo padalinti ir namų apyvokos daiktus bei baldus.

3. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovas V. J. prašo atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokoje šalių gautų pajamų palikimo tos šalies nuosavybe (jeigu tai turima omenyje šalių santaupos) atmesti ir tenkinti jo patikslintą ieškinį. Dėl prisidėjimo prie šeimos poreikių, ieškovo teigimu, jis ne tik mokėjo būsto (namo) kreditą, namo draudimą ir apsaugą, komunalines išlaidas, tačiau pirkdavo ir namų ūkio reikmenis (įrankiai, dažai, statybinės medžiagos ir pan.), prisidėdavo prie dukters išlaikymo (davė 300 Eur dukters vasaros stovyklai, rudenį 3 mėn. po 20 Eur kas savaitę mokėjo už dukros papildomas matematikos pamokas, prireikus nupirkdavo dukrai vieną kitą drabužį). Dukters išlaikymo nevengė, išėjęs iš namų advokatės pagalba stengėsi nustatyti sumą dukters išlaikymui, tačiau atsakovės norai buvo nepagrįstai dideli. Ieškovas sutinka, kad jo pomėgiai yra medžioklė ir žvejyba, tačiau šeima byra ne dėl jų. Vasarą penktadieniais kartais vykdavo į medžioklę, tačiau šeštadieniais ir sekmadieniais laisvalaikį dažniausiai leisdavo šeimos darže ir sode. Atsakovė neprisijungdavo, miegodavo iki pietų, vėliau gamindavo kažkokį maistą, su dukra lankydavosi pas seserį, užsukdavo į parduotuves, laiko namų tvarkymui dažniausiai nelikdavo. Kai tik būdavo galimybė šeima visada vykdavo atostogauti kartu į Palangą ar Nidą. Ieškovas ne mažiau nei atsakovė norėjo, kad dukra būtų sveika, tačiau suprantama, kad motina su dukra kartu praleisdavo daugiau laiko, tai ir dėmesio jai galėjo skirti daugiau. Ieškovui reikėjo ne tik dukrą prižiūrėti, bet ir dirbti. Atsakovė nesirūpino nei grįžimu į darbą, nei ieškojo dukrai auklės. Auklę rado ieškovas. Pinigai auklės darbo užmokesčiui visada būdavo imami iš ieškovo banko kortelės. Ieškovas mano, kad pagrindinė dukros (duomenys neskelbtini) priežastis buvo dulkės, atsakovė dažniausiai neturėdavo laiko jų šluostyti. Kiekvieną kartą išvažiuojant atsakovei poilsiauti į Palangą ieškovas duodavo po tūkstantį litų grynais, o skambindavo kiekvieną dieną. Ieškovas pasiimdavo dukrą ir iš darželio ar mokyklos, taip pat po būrelių, kartu turėdavo ir galimybę pabendrauti su vaiku. Dalyvavo visose tėvų šventėse vaikų darželyje, taip pat išvykoje su edukacine programa (Trakų rajone), kurį organizavo progimnazija. Atsakovė sąmoningai trukdydavo bendrauti su dukra ir faktiškai niekada jos kartu su ieškovu niekur neišleisdavo, aiškindavo, kad ji ieškovu nepasitiki, nors dukra jau būdavo pakankamai savarankiška. Ypatingai skaudu būdavo girdėti, kai atsakovė, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), pasigirdavo, kad dukra kartu su bočiumi žuvavo. Su ieškovu dukros pas jo draugą net kelioms valandoms pažvejoti kūdroje neišleisdavo. Mano, kad dabar dukra į jo žinutes neatsakinėja motinos pamokyta. 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio dukra negalėjo matyti, ji tuo metu žiūrėjo televizorių. Iš dukros parodymų neėmė ir policija. Kaltinimas buvo sukurptas tik remiantis atsakovės parodymais. Melagingas pranešimas apie nusikaltimą taip pat yra nusikaltimas ir būtų turėjęs didelės įtakos atsakovės karjerai. Spaudžiamas uošvių ieškovas sutiko taikytis, tačiau tikėjosi ir atsakovės atsiprašymo, kvietė atsakovę važiuoti į renginį Ignalinos rajone, ėjo su ja ir dukra į miestą. Nepaisant to, jokio atsiprašymo per ateinančius du mėnesius taip ir nesulaukė, namuose tvyrojo įtampa, atsakovė nakvodavo svečių kambaryje, tokiu būdu vengdama savo kaip sutuoktinės pareigų. Ieškovas nematė prasmės daugiau laukti ir, nepasiėmęs nei vieno daikto, išėjo į nuomojamą butą. Atsakovė labai neatsakingai elgdavosi su pinigais. Apie nieką negalvodama ir neatsižvelgdama į tai, kad namas kurį laiką nebuvo pilnai įrengtas, ji pirko garsių dizainerių rūbus, rankinukus ir pan. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) keletą metų ieškovas kartais susilaukdavau priekaištų, kad visi (duomenys neskelbtini) uždirbti pinigai išėjo toms ,,ruskėms“ (ieškovo dukroms iš pirmos santuokos). Kur atsakovė padėjo pinigus, gautus pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, neaišku, nes nieko už tuos pinigus namams neįsigijo, netgi šaldytuvo ar šaldiklio. Tam tikru metu atsakovė atsisakė kartu su ieškovu pateikinėti bendrą šeimos turto ir pajamų deklaraciją, tikėtina, turėdama tikslą nuslėpti savo realias pajamas, santaupas. Atsakovė neužsakinėjo ir jokio sklypo tvarkymo darbų nevykdė, tik tris ar keturis savaitgalius padėti buvo atvažiavęs atsakovės tėvas. Namo statybų pabaigimui ieškovo prašymu buvo padidintas kreditas. Pateikti įrodymai apie ieškovo užsakytus bei apmokėtus darbus ir / ar namų ūkiui reikalingus daiktus. Atsakovė nenorėdavo naudotis viešuoju transportu ir sau automobilį pirko tik pasipuikuoti, nors šeimoje jau buvo automobilis. Ieškovo automobilis visada buvo techniškai tvarkingas, tačiau atsakovei buvo per prastas ir visaip menkinamas. Ieškovas kreditą buvau paėmęs 15 metų, o atsakovė sutartį persirašė jau 22 metams, tokiu būdu palengvindama sau gyvenimą. Atostogauti į užsienį ieškovas vienas vyko tik vieną kartą, kartu vykti atsisakė pati atsakovė. Šalių dukters atsakovė su ieškovu neišleido nei į Palangą, nei į ieškovo dukters vestuves. Neaišku apie kokį ypatingą ieškovo maistą kalba atsakovė. Mažiausiai du kartus per savaitę pats ieškovas kepdavo žvėrieną, sezono metu naudojo daržoves, kurias augino darže. Netiesa, kad jam likdavo mažiausiai 1 000 Eur, kuriuos jis, neva, išleisdavo savo laisvalaikiui ir asmeniniams poreikiams. Laisvų arba liekamų pinigų niekada nebuvo. Viską išleisdavo tik įvairiems mokesčiams ir namo gerbūvio gerinimui. Vandentiekis, kaip ir visi kiti darbai, buvo padaryti kredito lėšomis ir / arba ieškovo gaunamomis pajamomis. Ieškovas niekada žiauriai nesielgė nei su atsakove, nei su dukra. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nesutinka, kadangi prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Su atsakovės siūlomu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) padalijimu sutinka iš dalies. Bosh įrankių rinkinys, kurį nori prisiteisti atsakovė, taip pat kiti įrankiai, laikytini ieškovo asmeninio naudojimo daiktais ir paliktini ieškovui. Atsakovė tais įrankiais niekada nesinaudojo. Be to, į dalintino turto balansą neįtraukta dalis svetainės baldų – dvivietis ir trivietis krėslai, virtuvės baldai, elektrinė mėsmalė Electrolux, indai ir stalo įrankiai, patalynė. Virtuvės baldai pirkti iki santuokos, todėl ieškovui turėtų ir likti. Mėsmalė pirkta ieškovo, todėl pageidautų, kad jam ir liktų. Likę daiktai tarp šalių dalintini per pusę. Dalis indų ir stalo įrankių, kiek ieškovui žinoma, jau yra išvežta į (duomenys neskelbtini). Šaunamųjų ginklų dėl atsakovės nepagrįsto kaltinimo smurtavimu ir dėl to kilusių pasekmių nebeturi, juos teko parduoti už simbolinę kainą. Su reikalavimu šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos yra įgytos, nesutinka, jeigu tai kalbama ne apie šalių pajamas pradėjus gyventi skyrium, o galimai apie atsakovės turimas santaupas.

Šalies argumentai

4. Patikslintu pareiškimu dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo atsakovė prašo priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 1 650 Eur kompensaciją už minėtą automobilį; priteisti iš ieškovo V. J. atsakovės E. J. naudai 1 025 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytus šaunamuosius ginklus; tenkinus atsakovės reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, nustatyti atsakovei E. J. uzufruktą į ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis iki dukters G. J. pilnametystės. Ieškovo patikslintas reikalavimas dėl kompensacijos už automobilį sumažinimo dėl sumažėjusios jo rinkos vertės, remonto ir draudimo išlaidų atmestinas. Ieškovas 2019 m. spalio 23 d. išsikraustė iš šeimos namų gyventi atskirai, išsigabeno iš šeimos namų dalį daiktų, o taip pat visą šį laiką išskirtinai savo reikmėms naudojosi santuokoje įgytu automobiliu. Ieškovo patirtos automobilio remonto ir draudimo išlaidos tenka išskirtinai jam, o automobilio rinkos vertės sumažėjimas yra sietinas būtent su jo senėjimu ir nusidėvėjimu, tačiau, kadangi automobilį dėvėjo ir tuo pačiu naudą iš jo gavo būtent ieškovas, mažinti pradiniame ieškinyje nurodytą kompensaciją už automobilį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl ginklų atsakovė nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas registruotinas kilnojamasis turtas – šaunamieji ginklai: kombinuotas šautuvas, lygiavamzdis šautuvas, graižtvinis šautuvas. Šias aplinkybes patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, 2004 m. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pateikta atsakovės vardu, 2011 m. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pateikta atsakovės vardu, ir 2013 m. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pateikta ieškovo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu ir buvo laikomas šeimos turtu, atsakovė turi teisę gauti kompensaciją, lygią pusei šio turto vertės. Šio turto vertė gali būti nustatoma, iš viešai prieinamos informacijos apie šio turto rinkos vertę – pardavimo skelbimų. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir parengiamojo posėdžio metu pateikė melagingą informaciją, kad šaunamuosius ginklus jis pardavė už simbolinę kainą. Paties ieškovo kviestas liudytojas patvirtino, kad įsigijo iš ieškovo vieną iš ginklų už rinkos vertę ir nurodė, kad tai buvo apie 1 000 Eur. Dėl uzufrukto atsakovė nurodė, kad ji neturi kitos jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, o gyvenamasis namas, po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausantis šalims, yra vienbutis namas, todėl užtikrinti galimybės bendrasavininkiams naudotis izoliuotomis jo dalimis ir atskirai vesti ūkį šiame name nėra galimybės. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1057-467/2021 nusprendė įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų nepilnametės dukters, taip užtikrinant nepilnamečio vaiko teisėtą interesą į ramią ir saugią aplinką. Po galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ieškovas gali vėl mėginti įvairiais būdais reikšti turtines ir neturtines pretenzijas į vienintelį būstą, kuriame gyvena šalių nepilnametė duktė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo ieškovas prašo patikslintus atsakovės reikalavimus atmesti. Dėl automobilio kainos nurodo, kad pati atsakovė pripažįsta, jog ji yra sumažėjusi, o kompensacija turi būti priteisiama pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias kainas. Automobilio naudojimas ieškovo, o ne šeimos poreikiams tenkinti nekeičia automobilio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto statuso. Be to, automobilio išlaikymui patyrė dar 688,8 Eur išlaidų, todėl atsakovei priteistina kompensacija papildomai mažintina 344,4 Eur suma. Dėl kompensacijos už ginklus ieškovas nurodė, kad kombinuotas šautuvas įgytas dar iki santuokos su atsakove, t.y. 2000 m. Be to, ginklai laikytini jo asmenine nuosavybe, kadangi juos naudoti galėjo tik ieškovas asmeniškai, tam reikalingi specialūs leidimai, jie susiję su ieškovo hobiu – medžiokle. Kaip žmogus negali pragyventi be aprangos, avalynės, taip medžiotojas negali apsieiti be ginklo. Be to, ginklai parduoti iškart po 2019 m. rugsėjo 19 d., šalims dar gyvenant kartu, o pinigai išleisti šeimos poreikiams tenkinti. Prašymas dėl uzufrukto nepagrįstas, kadangi įstatymai apie uzufrukto nustatymą kalba tik tais atvejais, kai tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos. Uzufrukto nustatymas labai apsunkintų ir namo pardavimą, o toks variantas su atsakove buvo aptariamas, ji net yra atlikusi nekilnojamojo turto vertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja šalių dukters interesams.

7. Teismo posėdžių metu ieškovas V. J. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad šeimoje augo vaikas, jis rūpinosi šeima, namais, šalių santykiai prastėti pradėjo prieš maždaug 2 metus, kas konkrečiai lėmė santykių pablogėjimą 2019 metų pavasarį įvardinti negalėjo, teigė, kad atsakovė nusprendė negyventi santuokinio gyvenimo su juo, o tai prilygintina psichologiniam smurtui. Nors ieškovas svajojo apie sūnų, šalys buvo aptarę, kad turės daugiau vaikų, atsakovė vėliau pareiškė, kad jie tam per seni. Atsakovė nesitvarkydavo namuose, netvarkingas būdavo ir dukters kambarys. Atsakovė nepalaikė ieškovo karjeros siekių. Dabar galvoja, kad sutuoktinė tikriausiai turėjo kitų tikslų nei šeima, gal pyko dėl jo bendravimo su dukromis iš pirmos santuokos (tikrino jį, sekė ar nėra pavedimų dukroms). Atsakovė po aštresnio pokalbio dėl buitinių reikalų vis keldavosi į svečių pokalbį ir sakydavo, kad viskas. Ieškovas visą laiką dirbo, (duomenys neskelbtini) rudenį išvyko į (duomenys neskelbtini), už tai buvo mokami priedai, dengė kreditą. Susituokus ieškovas namą jau buvo pastatęs, reikėjo tik kreditą išmokėti, apie 200 000 Lt. Atsakovei nepatiko kad aplinkos gerbūvis nesutvarkytas, dar apie 50 000 Lt kreditą teko imti. Atsakovė, pasitelkdama melą ir apgaulę, pasiekė, kad dovanojimo sutartimi jai būtų padovanota pusė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Kur atsakovė leido uždirbtus pinigus – neaišku. Savo butą atsakovė fiktyviai pardavė tėvui, nors buvo galima nuomoti. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas grįžo iš atostogų Palangoje, rado tuščią šaldytuvą, šaldiklį. Išvažiavo su draugais žvejoti, parsivežė žuvies. Atsakovė grįžo suirzusi, klausė, kodėl smirdi, iškvietė policiją. Ieškovui buvo apribotas judėjimas. Atvažiavę uošviai siūlė taikytis. Šalys susitaikė. Ieškovo teigimu, jei parašei, kad atleidai, vadinasi neturi pretenzijų, nepaisant to, atsakovė į miegamąjį negrįžo, tai tęsėsi iki jo išėjimo iš namų, gal buvo sekama ar jis bus psichologiškai palaužtas ir nueis pasikarti. Santykius su šalių dukra neigiamai įtakojo atsakovės vaiko nuteikinėjimas prieš jį. Ieškovui išėjus iš namų atsakovė neklausė, kodėl jis taip pasielgė, tik tikrino skaitliukus, bandė tartis dėl alimentų, susitikimų su vaiku. Palikdamas namus ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą pasiimti automobilį, tačiau, jei atsakovė būtų prašiusi, būtų palikęs. Automobilis reikalingas ir dėl dukters, jei ji norėtų su juo laisvalaikį praleisti. Bendravimo tvarką prašo nustatyti, kadangi nori turėti galimybę bendrauti, prašoma nustatyti tvarka nėra griežta, būtų galima ir tartis. Anot ieškovo, dukrai (duomenys neskelbtini) metų, jei norės bendrauti – galimybę rasim. Kai buvo nuvykęs į namus, dukra buvo suirzusi, rėkimas, klykimas, manė, kad geriau nieko neklausti, kad neįaudrinti dar labiau. Dėl lankymosi name suderinimo į nieką nesikreipė, kadangi tas kas nori derintis, tas ir turi šį klausimą inicijuoti. Apie savo dukters iš pirmos santuokos vizitą ieškovės taip pat neinformavo, neprivalėjo, be to, pati atsakovė jo dukras vadindavo ,,ruskėmis“. Atsakovės pateikti jo susirašinėjimai su moterimis yra elementarus flirtas, daugiau nieko nebuvo, gal buvo viena ar dvi moterys, su kuriomis flirtavo, tačiau nieko blogo tame nemato.

Šalies argumentai

8. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Merkys ieškovo reikalavimus prašė tenkinti. Nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, kuri atsisakė gyventi intymų gyvenimą su ieškovu, atsisakė turėti daugiau vaikų, nuteikinėjo prieš ieškovą dukrą, namuose nepalaikė elementarios tvarkos, apgaule dovanų gavo ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, slėpė savo pajamas, jų neskyrė bendriems šeimos poreikiams, neįrodyta, kad būtų ką nors namams nupirkusi, slapčia imdavo iš ieškovo pinigus, sekė ieškovą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovo kaltės nepatvirtina, įrodymai dėl smurto nesurinkti, kaltė galėtų būti įrodyta tik nuosprendžiu, be to, pati atsakovė dėl šio įvykio nurodė atleidžianti. Įrodymų apie ieškovo neištikimybę nepateikta. Dovaną prašoma grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu, santuoką nutraukus dėl atsakovės kaltės. Jei toks reikalavimas būtų patenkintas, atsakovė galbūt turėti teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos, o ne neigti ieškovo teisę dovaną susigrąžinti.

9. Teismo posėdžių metu atsakovė E. J. prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas į ją kaip į lygiavertę partnerę niekada nežiūrėjo, tačiau iki santuokos, santuokos pradžioje gerai slėpė savo pažiūras, kad žmona turi tvarkytis namuose, rūpintis vaikais, būti puikia sugulove ir dar gerai uždirbti. Šeima ieškovui turėjo būti šalia ir jam netrukdyti. Vyras anksčiau grįžęs namuose jokio maisto negamindavo, tik jai priekaištaudavo, kur ji valkiojosi. Atsakovė gamindavo daug, vėl gi ieškovui antrą dieną maistas būdavo nebetinkamas. Atsakovė mano, kad santuoka su ja ieškovui buvo paranki, jis skubino tiek apsigyvenimą kartu, tiek vedybas, kadangi ji gerai uždirbo, gavo papildomų pajamų už parduotą butą. Nepamena, kad nekilnojamojo turto dovanojimą būtų inicijavusi ji, dėl dovanojimo ieškovas tarėsi su savo pusseserės sūnumi teisininku. Be to, turtas buvo pagerintas pardavus atsakovei priklausantį butą, kreditas išmokėtas santuokos metu. Gimus dukrai ieškovui neatrodė, kad dėl to jo gyvenimas gali pasikeisti, kad atsiranda pareigų. Pagrindinis rūpestis dukra teko jai, ieškovas savo interesų ir pomėgių neribojo. Savaitgalius praleisdavo pas gimines, medžioklėse. Atostogauti su šeima važiuodavo, kai sumokėdavo ir suorganizuodavo atsakovė. Dukra, jos pomėgiais susidomėjimo nerodė. Dabar dukrą naudoją kaip spaudimo priemonę, kad priverstų atsakovę nusileisti. Dėl vaiko ko nors reikėjo prašyti kaip didžiausios paslaugos. Atsakovės teigimu, ieškovas ją purtydavo, stumdydavo, girdint dukrai, keikdavosi necenzūriniais žodžiais, daužydavo indus, viduryje nakties degdavo šviesas ir pradėdavo ginčą, ji žadėdavusi kviesti policiją, tačiau ieškovas, matyt, jau nebetikėjo šiais jos pažadais, galvojo, kad nieko nebus. Dėl neištikimybės nurodė, kad į bylą pateiktas ekrano nuotraukas išsisaugojo, norėdama pasikalbėti su vyru, pastarasis nieko net neneigė, manė, kad tai didina jo vertę. Atsakovė pripažino, kad pradžioje planavo susilaukti ir daugiau vaikų su ieškovu, tačiau, pamačiusi, koks jis žmogus , nuomonę pakeitė, su ieškovu nesijautė rami ir saugi. Su vyru apie tai kalbėjo, tačiau jis pareiškė, kad ji bjauri boba ir tinginti gimdyti, be to, norėjo tik sūnaus. Savo giminių ir draugų akivaizdoje ieškovas mėgdavo pasipuikuoti, išvažiuodavo pripirkęs dovanų. Dukroms išlaikymo pats nenorėjo teikti, kreipėsi dėl sumažinimo. Ieškovas ne toks žmogus, kuriam galima ką nors leisti ar neleisti, jis ne toks žmogus, kad būtų atsižvelgęs į jos nuomonę, todėl nepagrįsti teiginiai, kad ji kažko neleidusi, ribojusi jo karjeros galimybes. Dėl santuokos išsaugojimo bandė kalbėti, tačiau ieškovas liepdavo klausyti vyro ir tada viskas bus gerai. Konsultacijos jam atrodė nesąmonė, bijojo, kad nesužinotų, jog dukra užrašyta pas psichologą ir nepradėtų tyčiotis. Taip vyrui elgiantis, atsakovės teigimu, neturėtų būti keista, kad ji nenorėjo grįžti į miegamąjį. Po vienintelio atsiprašymo policijoje, kurio reikalavo tyrėja, ieškovo elgesys šeimoje nepasikeitė, tik prisidėjo teroras, kad ji prašytų, jog jam grąžintų ginklus. Atsakovė nežinanti, kokius ginklus iki santuokos turėjo ieškovas, kurie įsigyti santuokos metu, jos apie tai neinformuodavo, seifas rūsyje ir tik ieškovas juo naudodavosi, kada parduoti ginklai taip pat nežino. Uzufrukto prašoma tik tam, kad užtikrinti saugią aplinką vaikui. Atsakovės interesas kuo greičiau baigti visas procedūras, parduoti turtą, atsidalinti.

Atsiliepimas

10. Atsakovės atstovė advokatė Greta Paskačimienė atsakovės reikalavimus prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovas siekia įrodyti visišką savo nekaltumą, siekdamas vienintelio tikslo, t.y. galimybės susigrąžinti dovaną. Atstovės teigimu, toks reikalavimas jokiu būdu negali būti tenkinamas, kadangi net ir patvirtinus abiejų šalių kaltę prašomu pagrindu dovanos grąžinimas nėra galimas. Be to, savo esme tai net nebuvo dovana, o nuosavybės perleidimas, atitinkantis šalių indėlį į turtą. Ieškovo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Dėl atsakovo veiksmų, smurto atsakovė patyrė neturtinę žalą. Ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo nėra. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė trukdė jo karjerai, tačiau į (duomenys neskelbtini) išvyko. Dėl kitų karjeros galimybių – neaišku, kokias turėjo ir kam trukdė. Uzufruktas reikalingas tam laikotarpiui, kai nustotų galioti laikinosios apsaugos priemonės, kad atsakovė vėl neatsidurtų tokioje situacijoje, kai ieškovas atsikrausto į namą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Agnė Artamonova nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko interesams, bet kyla abejonių dėl jos būtinumo, pati mergaitė yra pakankami brandaus amžiaus išreikšti savo nuomonę, mergaitė išsakė prieštaravimą bendravimo tvarkai, nėra būtinybės nustatyti konkrečia bendravimo tvarką, bus teikiama pagalba šeimai, tikėtina, šalys įsiklausys į vaiko poreikius ir bus įgyvendintas bendravimas. Šiuo atveju, įvertinus vaiko amžių, privalo būti rastas sutarimas ne tik tarp tėvų, bet ir su vaiku. Vaikas neturėtų būti įtraukiamas į tėvų ginčus, nėra duomenų, kad motina įtakotų vaiko nuomonę, turi būti skatinamas vaiko bendravimas su abiem tėvais. Tarnyba gina vaiko interesus, todėl mano, kad uzufrukto nustatymas jo interesams neprieštarautų. Ieškovas nurodė, kad nesidomėjo, kodėl dukra suirzusi, tačiau manytina, kad galėtų dėti daugiau pastangų ryšio užmezgimui, taip pat ieškovas turėtų įspėti vaiką prieš atvykstant, kad vaikui būtų aišku, kada bendraus. Net vaikui neatsakant į žinutes reikia ieškoti priėjimo prie vaiko, čia jau psichologai galėtų padėti.

12. Liudytojas V. A. S. parodė, kad yra ieškovo draugas, atsakovė – draugo žmona. Su ieškovu susitikdavo keletą kartų per metus. Į liudytojo sodybą ieškovas atvykdavo vienas, be žmonos ir dukros, kartu su atsakove yra buvęs tik muzikiniam teatre Kaune. Į jo vestuves ieškovas taip pat vienas atvyko, apie renginį ir informavo tik ieškovą. Atvažiavus į svečius pas ieškovą (seniau, nes jau du metus nesilankė) galbūt jautėsi įtampa, nors ir vienas, ir kitas stengėsi to neparodyti, mandagiai, išlaikytai elgėsi vienas su kitu. Ieškovas atvykęs į sodybą pasiskųsdavo, kad pasipyksta su žmona dėl pinigų, dėl to kad ji priekaištauja dėl santykių su buvusios šeimos dukrom. Skundėsi prieš 6 – 7 metus, senokai. Liudytojas yra šalių dukters krikšto tėvas, nekalbėdavo apie mergaitę smulkiai, tik kartais pabendraudavo, klausdavo, ko ji norėtų dovanų, ieškovas kalbėjo apie knygas, pomėgį skaityti.

13. Liudytojas T. L. parodė, kad ieškovą pažįsta, nes 5 metus kartu dirbo. Atsakovę pažįsta tiek, kiek teko svečiuose pas ieškovą lankytis, kadangi ieškovas mokslo metų pabaigos proga organizuodavo šašlykų kepimą savo kieme. Normalūs šalių santykiai būdavo, nesiskiriantys nuo kitų, šalys buvo malonios svečiams, nieko keisto nepastebėjo. Namo aplinka, daržas sutvarkyta būdavo, viduje tvarkinga, daug dukters piešinių prikabinta. Ieškovas dažnai kalbėdavo apie šeimą, pasakodavo apie dukrą, kad turėjo problemų su sveikata, oro gerinimo aparatą yra pirkęs. Ieškovas gana intensyviai važiuodavo paimti dukros iš ugdymo įstaigos. Darbovietėje būdavo šventės, pamena, kad gal kartą ieškovas buvo su žmona, ar dukra buvo kokioje šventėje nepamena. Ieškovas ne kartą prašė liudytojo pagelbėti su kompiuteriu, kreipėsi dėl laiškų el.pašte, įtarė, kad kažkas skaito jo paštą,. Liudytojas patikrinęs matė, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi prie ieškovo el. pašto.

14. Liudytojas R. J. parodė, kad ieškovas yra jo dėdė, kurį pažįsta nuo vaikystės, su atsakove ypatingiau bendrauti neteko. Gal porą kartų matė atsakovę, buvo atvykęs į svečius, gėrė kavą, atsakovė stengdavosi nebūti šalia. Su ieškovu bendraudavo po darbo, medžioklėse, padėdavo ieškovui tvarkyti mašiną. Į medžioklę vykdavo praktiškai kas savaitgalį, kai galima, tą pačią dieną ir grįždavo. Iki antrosios santuokos ieškovas dalyvaudavo šventėse, po to nebe. Pats liudytojas šalių į jokią šventę nekvietė. Medžioklėje ieškovas skųsdavosi, kad mažiau pinigų uždirba, o žmona daugiau, jei toliau tiek uždirbs, tai bus dienos suskaičiuotos. Nusiskundimas gal pernai metais buvo. Problema buvo, kad ieškovas paskutiniu metu depresijoje, pergyveno dėl šeimos, dėl mergaitės. Kad dukra mažai su juo bendrauja, žmona pastoviai pas uošvius išvažiavusi, jo neima. Pasakojo, kad buvo iškviesta policija ir jis nusprendė skirtis, nes su atsakove seniai nėra gerų santykių, tada ir ginklai atimti. 1998 – 2004 metais liudytojui priklausė butas (duomenys neskelbtini), nors tas butas faktiškai buvo ieškovo, tik liudytojo vardu. Ieškovas skyrėsi su pirmąja žmona ir būtų reikėję dalintis butą. Butas buvo skirtas močiutei. Butą pardavė ieškovas.

15. Liudytojas D. N. parodė, kad ieškovą pažįsta 25 metus, atsakovę nuo šalių santuokos. Su ieškovu priklauso vienam medžiotojų būreliui, ieškovas yra nekonfliktiškas, nuosaikus, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Į mėnesį mažiausiai tris keturis kartus susitikdavo vykstant į medžioklę, į metus 30 – 40 kartų medžioklės. Vykdavo vienu automobiliu. Per metus 5 – 6 kartus prieš medžioklę užeidavo pas ieškovą, matydavo atsakovę, viskas atrodydavo tvarkoje, pykčio apraiškų nepastebėdavo, nebūdavo nepagarbaus bendravimo. Iki konflikto, per kurį pateko į areštinę, ieškovas nepasakojo apie konfliktus šeimoje, iš bendros kalbos anksčiau tai nebuvo išėję. Pirminis įspūdis buvo, kad ieškovas sugniuždytas, po to lyg matė perspektyvą atnaujinti santykius. Apsilankymų metu liudytojas matė, kad vyksta bendravimas su dukra, (duomenys neskelbtini) metų mergaitei buvo, piešime lyg gerai sekdavosi. Liudytojas prieš pora metų įsigijo vieną iš ieškovo ginklų, mokėjo apie 1 000 Eur, kitus ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka komiso pagrindu turbūt pardavė.

16. Liudytojas V. Š. parodė, kad yra atsakovės tėvas, nenusiteikęs nei prieš vieną iš šalių. Kartu negyveno, tačiau šalių santykius stebėjo šalims lankantis (duomenys neskelbtini) ar jam su žmona svečiuojantis (duomenys neskelbtini). Stebino V. J. šaltumas, jokio empatijos jausmo, neatjautė atsakovės, nematė nė karto, kad ją būtų apkalbinęs, pasiteiravęs, kaip jaučiasi. Vėliau jų akyse prasidėjo patyčios iš atsakovės – į ką ji panaši, kaip atrodo, kaip sėdi, sėdint prie stalo lauždavo jos pečius atgal, kad išsitiestų. Liudytojas ir jo žmona jau pradėjo pastabas sakyti. Dėl tų pastabų ieškovui kildavo įsiūčio priepuoliai, išlėkdavo, negrįždavo. Šalių name liudytojas matė aptaškytas ir apdaužytas sienas, virtuvės balduose išdaužytus stiklus. Liudytojas neturi abejonių, kad buvo ir fizinis smurtas. Šalių namuose paskutinius 4 – 5 metus nebesilankydavo, nes nebuvo įmanoma su ieškovu bendrauti. Anūkei pirko dviratį, kompiuterį, sūpynes padarė. Išmokė plaukti, važiuoti dviračiu. Dukra naudoja jam priklausantį automobilį. Ieškovo mamos, sesers nematė, nebuvo supažindinti su jais, liudytojui keista, jog ieškovas mano, kad tokios iniciatyvos turėtų imtis svetimi žmonės, o ne pats ieškovas. Atsakovei priklausiusį butą nupirko net aukštesne nei tuometinės rinkos kaina. Į namą atidavė dalį savo baldų, savo darbu prisidėjo prie aplinkos tvarkymo. Dažnai maistu aprūpindavo šalių šeimą. Ieškovui tikdavo tik geriausi produktai, veždavo produktus pagal jo pageidavimus, neimdavo pinigų. Kai kilo klausimas dėl anūkės auklės, norėjo ieškovas atsisakyti, liuidytojo šeima papildomai mokėdavo auklei. Dukra tiesiogiai pinigų neprašydavo, be jos prašymo padėdavo. Kol augo anūkė nematė jos ant tėčio rankų, pati anūkė sakydavo, kad tėtis su ja nekalba.

17. Liudytoja B. Š. parodė, kad yra atsakovės mama. Iš pradžių šalių santykiai buvo normalūs, vėliau išryškėjo ieškovo elgesio nesklandumai, šeimos susiėjimus ėmė temdyti ieškovo išsišokimai. Dukra atvažiuodavo pasimetusi, užsiverkusi, todėl pradėjo jausti, kad padėtis nevaldoma. Žentui trūksta empatijos, jo elgesys būna neprognozuojamas, agresyvus. Namuose domindavo tik politikos ir medžioklės temos, kitų šeimyninių pokalbių nebūdavo. Liudytoją nustebino, kad liudytojai atvažiavus aplankyti besilaukiančios ir (duomenys neskelbtini) susirgusios atsakovės ieškovas tik gulėjo ant sofos, žiūrėjo televizorių ir garsiai kvatojo. Pasakius pastabą įsiuto, sakė, kad gali viską pakeisti per 5 minutes, todėl liudytoja išsigando, žinojo, kad (duomenys neskelbtini), turi ginklų. Liudytojos vyras darbo reikalais dažnai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), veždavo lauktuvių. Liudytojos šeima pirko anūkei dviratį, kompiuterį, apmokėdavo mokamus skiepus anūkei. Davė dukrai naudotis savo mašina. Padėjo šalių šeimai prie namo tvarkytis, vežė malkų. Siūlė šalims skirtis, nes ieškovas elgėsi baisiai, sakydavo į ką atsakovė panaši, kaip atrodo. Viskas turėdavo būti taip, kaip nori ieškovas, atsakovė tvarkydavosi, ieškovas iš paskos braukinėjo dulkes. Jautė, kad 2019 m. rugpjūtį įvykęs konfliktas yra ne pirmas. Pamena, kad anūkei gulint ligoninėje paskambino atsakovei ieškovas, pasigirdo baisiausių keiksmažodžių tirada, kad atsakovė kalta, jog vaikas susirgo. Į šventes ieškovą reikėdavo asmeniškai kviesti. Atsakovės padėtis buvo tokia, kad ji turėdavo tylėti. Ieškovas pagal nuotaiką demonstruodavo požiūrį. Liudytoja yra kalbėjusi su ieškovu, kad nepritaria fizinėms bausmėms. Anūkė apie tėtį nepasakodavo. Kai baigė keturias klases išleistuvės buvo su baidarėm, anūkė prašė senelio, kad senelis dalyvautų toje šventėje. Vyko pokalbis su ieškovu, kad atsakovė neleidžia prisidėti prie dukros auklėjimo, tačiau ieškovo auklėjimas buvo diržas, fizinės bausmės.

18. Liudytoja A. B. parodė, kad yra atsakovės sesuo. Kaip atsakovei sunku suprato, kai ši pradėjo pasakotis, kaip kenčia, kad ieškovas piktas, daužo daiktus, indus, šaukia, taip pat ir ant vaiko, rytais mergaitę iš streso pykina, vemia mašinoje. Būdavo liudytoja nueina į darbą, paskambina sesei, o ji, išmesta iš mašinos, važiuoja troleibusu, vėluoja į darbą. Susitikdavo su ieškovu per šventes, būdavo, kad kažkas jam nepatiko (žodis ar veiksmas, sunku suprasti) ir reikia išvažiuoti, atsakovė paknopstom neša drebančiom rankom daiktus, rengia vaiką, o jis uja. Kai atsakovei lankantis pas ją namuose paskambindavo ieškovas matydavo, kad sesė įsitempia, persimaino, raginą dukrą eiti, nes tėvas piktas, jų nerado. Atvažiuodavo pas sesę savaitgaliais, nebūdavo ieškovo, nežinodavo kur jis, kartais pirty, kartais medžioklėje. Per sesers jubiliejų ieškovas į pirtį išvažiavo, atsakovei buvo skaudu. 2016 ar 2017 metais prasidėjo ūmesni konfliktai. Sesuo skambindavo, girdėdavo, kad pasislėpusi skambina, tyliai šnabžda, kad ieškovas stumdė, skauda kaklą, negali pasukti galvos. Kartą iš lauko skambino, nes jos neįleido į namus, užrakino duris iš vidaus. 2019 metais sesuo grįžo iš atostogų, tą pačią dieną skambino, kad ieškovas ją stumdo, ką daryti. Liudytoja patarė kviesti policiją. Atsakovė ilgą metų buvo įsibauginusi, ieškovas sakydavo, kad jai niekas nepriklauso, grasindavo, kad vaiko neturės. Nematė ieškovo kalbančio, žaidžiančio su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Patikslinti ieškinys, priešieškinis tenkinami iš dalies

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus

Dėl santuokos nutraukimo

20. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti bei pasiūlyti taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju šalys taikytis nepageidavo, sutarimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu šalims rasti taip pat nepavyko.

23. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

24. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

25. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas, 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).

26. Ieškovas V. J. nurodė, kad šeimoje augo vaikas, jis rūpinosi šeima, namais, šalių santykiai prastėti pradėjo prieš maždaug 2 metus. Teigė, kad atsakovė su juo nusprendė negyventi santuokinio gyvenimo, o tai prilyginama psichologiniam smurtui. Nors ieškovas svajojo apie sūnų, šalys buvo aptarę, kad turės daugiau vaikų, atsakovė vėliau pareiškė, kad jie tam per seni. Atsakovė nesitvarkydavo namuose, netvarkingas būdavo ir dukters kambarys. Atsakovė nepalaikė ir ieškovo karjeros siekių. Atsakovė po aštresnio pokalbio dėl buitinių reikalų vis keldavosi į svečių pokalbį ir sakydavo, kad viskas. Ieškovas visą laiką dirbo, (duomenys neskelbtini) rudenį išvyko į (duomenys neskelbtini), už tai buvo mokami priedai, dengė kreditą. Susituokus ieškovas namą jau buvo pastatęs, reikėjo tik kreditą išmokėti, apie 200 000 Lt. Atsakovei nepatiko kad aplinkos gerbūvis nesutvarkytas, dar apie 50 000 Lt kreditą teko imti. Atsakovė, pasitelkdama melą ir apgaulę, pasiekė, kad dovanojimo sutartimi jai būtų padovanota pusė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Kur atsakovė leido uždirbtus pinigus – neaišku. Savo butą atsakovė fiktyviai pardavė tėvui, nors buvo galima nuomoti. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas grįžo iš atostogų Palangoje, rado tuščią šaldytuvą, šaldiklį. Išvažiavo su draugais žvejoti, parsivežė žuvies. Atsakovė grįžo suirzusi, klausė, kodėl smirdi, iškvietė policiją. Ieškovui buvo apribotas judėjimas. Atvažiavę uošviai siūlė taikytis. Šalys susitaikė. Ieškovo teigimu, jei parašei, kad atleidai, vadinasi neturi pretenzijų, nepaisant to, atsakovė į miegamąjį negrįžo, tai tęsėsi iki jo išėjimo iš namų, gal buvo sekama ar jis bus psichologiškai palaužtas ir nueis pasikarti. Santykius su šalių dukra taip pat neigiamai įtakojo atsakovės vaiko nuteikimas prieš jį. Ieškovui išėjus iš namų atsakovė neklausė, kodėl jis taip pasielgė, tik tikrino skaitliukus, bandė tartis dėl alimentų, susitikimų su vaiku.

27. Atsakovė E. J. paaiškino, kad ieškovas į ją kaip į lygiavertę partnerę niekada nežiūrėjo, tačiau iki santuokos, santuokos pradžioje gerai slėpė savo pažiūras, kad žmona turi tvarkytis namuose, rūpintis vaikais, būti puikia sugulove ir dar gerai uždirbti. Šeima ieškovui turėjo būti šalia ir jam netrukdyti. Atsakovė mano, kad santuoka su ja ieškovui buvo paranki, jis skubino tiek apsigyvenimą kartu, tiek vedybas, kadangi ji gerai uždirbo, gavo papildomų pajamų už parduotą butą. Nepamena, kad nekilnojamojo turto dovanojimą būtų inicijavusi ji, dėl dovanojimo ieškovas tarėsi ir su savo pusseserės sūnumi teisininku. Be to, turtas buvo pagerintas pardavus atsakovei priklausantį butą, kreditas išmokėtas santuokos metu. Gimus dukrai ieškovui neatrodė, kad dėl to jo gyvenimas gali pasikeisti, kad atsiranda pareigų. Pagrindinis rūpestis dukra teko jai, ieškovas savo interesų ir pomėgių neribojo. Savaitgalius praleisdavo pas gimines, medžioklėse. Atostogauti su šeima važiuodavo, kai sumokėdavo ir suorganizuodavo atsakovė. Dukra, jos pomėgiais susidomėjimo nerodė. Dėl vaiko ko nors reikėjo prašyti kaip didžiausios paslaugos. Atsakovės teigimu, ieškovas ją purtydavo, stumdydavo, keikdavosi necenzūriniais žodžiais, daužydavo indus, viduryje nakties degdavo šviesas ir pradėdavo ginčą, ji žadėdavusi kviesti policiją, tačiau ieškovas, matyt, jau nebetikėjo šiais jos pažadais, galvojo, kad nieko nebus. Dėl neištikimybės nurodė, kad į bylą pateiktas ekrano nuotraukas išsisaugojo, norėdama pasikalbėti su vyru, pastarasis nieko net neneigė, man, kad tai didina jo vertę. Atsakovė pripažino, kad pradžioje planavo susilaukti ir daugiau vaikų su ieškovu, tačiau pamačiusi, koks žmogus ieškovas nuomonę pakeitė, su ieškovu nesijautė rami ir saugi. Su vyru apie tai kalbėjo, tačiau jis pareiškė, kad ji bjauri boba ir tinginti gimdyti, be to, norėjo tik sūnaus. Savo giminių ir draugu akivaizdoje ieškovas mėgdavo pasipuikuoti, išvažiuodavo pripirkęs dovanų. Dukroms išlaikymo pats nenorėjo teikti, kreipėsi dėl sumažinimo. Ieškovas ne toks žmogus, kuriam galima ką nors leisti ar neleisti, jis ne toks žmogus, kad būtų atsižvelgęs į jos nuomonę. Dėl santuokos išsaugojimo bandė kalbėtis, tačiau ieškovas liepdavo klausyti vyro ir viskas bus gerai. Konsultacijos jam atrodė nesąmonė, bijojo, kad nesužinotų, jog dukra užrašyta pas psichologą ir nepradėtų tyčiotis. Taip vyrui elgiantis, atsakovės teigimu, neturėtų būti keista, kad ji nenorėjo grįžti į miegamąjį. Po vienintelio atsiprašymo policijoje, kurio reikalavo tyrėja, ieškovo elgesys šeimoje nepasikeitė, tik terorizuodavo, kad ji prašytų, jog jam grąžintų ginklus.

28. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu flirto su kitomis moterimis iš esmės neneigė, tačiau nurodė tame problemų nematąs. Nors nagrinėjamojo byloje ieškovas smurtą atsakovės atžvilgiu neigė, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36640-19 ieškovas pripažino stūmęs atsakovę, dėl ko ši atsitrenkusi į sieną. Kad šeimoje ieškovas smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai išklausyta teisme nurodė ir šalių dukra, pasakojusi, kad ieškovas mušęs ir ją, keikdavosi, daužydavo indus, šeima gyvenusi įtampoje, nes net kiaušinis, kad tiktų ieškovui, turėjo būti verdamas naudojant chronometrą. Neleisdavo šalių dukrai poraustis vonioje, liepdavo atsakovei ją krapštyti. Anot šalių dukters, ieškovas yra apšaukęs ir jos dainavimo mokytoją dėl per ilgai trukusio koncerto. Liudytojai atsakovės tėvai V. Š. ir B. Š., atsakovės sesuo A. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė kentė nuo ieškovo smurto, žeminimo. Liudytojų V. S., D. N., R. J. parodymai teisme patvirtina, kad laisvalaikį ieškovas dažnai leisdavo ne su šeima, o su draugais, giminėmis ar medžiodamas. Ieškovas iš esmės jokių konkrečių aplinkybių, atsakovės veiksmų, lėmusių santuokos iširimą įvardinti negalėjo. Nors teigė atsakovę dovanų nekilnojamąjį turtą gavus apgaule, nebendravus su jo artimaisiais ir draugais, nuteikinėjus dukrą prieš tėvą, nenorėjus daugiau vaikų, iš procesinių dokumentų, paaiškinimų teisme galima spręsti, kad atsakovei toliau vykdant santuokines pareigas (grįžus į miegamąjį), tvarkantis namuose, jį santykiai būtų tenkinę. Ieškovas akcentavo tik atsakovės pareigą tvarkytis, fotografavo, neva nesutvarkytus namus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie buities darbų, taip pat ir namų tvarkymo, privalo prisidėti abu sutuoktiniai. Tvarkos palaikymu dukros kambaryje galėjo rūpintis ir pats atsakovas kaip tėvas. Liudytojas R. J. parodė, kad pirmosios ieškovo santuokos metu ieškovas butą pirko liudytojo vardu, kad skiriantis su žmona nereikėtų dalintis, taigi manytina, kad ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turtinius reikalus tvarkydavo apdairiai, taip, kad nenukentėtų jo interesai, todėl kaip neįtikinami atmestini teiginiai, neva, atsakovė dalį ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto dovanų gavo apgaule.

29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šeimoje smurtavo fiziškai bei psichologiškai, savo interesus kėlė aukščiau atsakovės ir / ar bendrų šeimos, taip pat ir vaiko, interesų, pabrėždamas aukštesnį vyro vaidmenį šeimoje ir kaip šeimos problemų sprendimo variantą akcentuodamas atsakovės paklusimą ieškovui, didelę dalį poilsių dienų leisdavo atskirai nuo šeimos, lankydamas savo artimuosius, draugus ar užsiimdamas hobiu – medžiokle, pareigą rūpintis vaiku bei tvarka namuose palikdamas atsakovei, nevengė flirtavimo su kitomis moterimis, taip demonstruodamas nepagarbą sutuoktineii, savo veiksmus vertino ir vertina visai nekritiškai, teigdamas, jog po 2019 m. įvykių šeimoje atsakovė, policijoje nurodžiusi, kad jam atleido, neva besąlygiškai privalėjo, su juo atnaujinti ir santuokinius ryšius, be to, dar jo atsiprašyti, teismas sprendžia, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

30. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl santuokos metu nuolat kentė smurtą, pažeminimą, didžiulę gėdą prieš artimuosius, nesaugumo jausmą, jaučia didžiulę nuoskaudą, kad jos vaikas augo nuolatinėje įtampoje ir nesukūręs su tėvu jokio ryšio. Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, šalių gyvenimas santuokoje truko (duomenys neskelbtini) metų iki ieškovui išsikeliant, pripažintina, kad ieškovo kalti veiksmai atsakovei kėlė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažemininimą, nesaugumo jausmą, gėdą prieš vaiką ir aplinkinius dėl nedarnios šeimos, tačiau, nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad dėl to atsakovei būtų teikiama specialistų konsultacija, medikamentinis gydimas, ar ji patyrė išlaidų, siekdama pagerinti / atkurti savo emocinę būklę, pasitikėjimą savimi ir pan., ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas iš dalies pagrįstu ir, įvertinus teismų praktiką dėl žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl dovanos grąžinimo

33. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.

34. Ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovės ir grąžinti, priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius ½ dalį 0,0900 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 288,49 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini).

35. Santuoką nutraukiant dėl ieškovo kaltės, reikalavimas dėl dovanos grąžinimo atmetamas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

36. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

37. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į atsakovės pareikštą reikalavimą, atsakovei prašant, ieškovui su tuo sutinkant, atsakovei paliktina santuokinė pavardė ,,J.“, ieškovui jo turima pavardė – ,,J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

38. Atsakovas pareiškė reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė prašo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su mama, kadangi tarp jos ir dukters yra artimas ryšys, ji rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais, dukra pageidauja gyventi su mama. Norą gyventi su mama Tarnybai bei teisme išreiškė ir G. J.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.

39. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, G. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove E. J. (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

40. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Žemesnės instancijos teismas

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

42. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

43. Ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su dukterimi tvarką, numatant, kad jis gali bendrauti su nepilnamete dukra G. J., praleidžiant kartu ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį iš anksto šalių suderintu laiku ir suderintoje vietoje bei per atostogas vieną savaitę vasarą ir vieną savaitę žiemą, o šalims susitarus tėvo ir dukters bendravimas gali vykti ir kitu, nei nustatyta, laiku. Posėdžio metu tokį savo reikalavimą palaikė, nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų bilietas į bendravimą, pirmas žingsnis, bendravimas nebūtinai turėtų vykti su nakvynėmis. Kaip pasakytų dukra, taip ir būtų. Mano, kad atsirastų bendros veiklos ir būtų prieita prie platesnio bendravimo.

44. Procesiniuose dokumentuose atsakovė reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę, tačiau nurodė, kad toks reikalavimas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, atsakovė neprieštarauja reikalaujamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymui, nors ir mano, kad ji ne tik nėra būtina, bet ir negalės būti įgyvendinta priverstinai. Posėdžių metų atsakovė prašė, kad kad konkreti bendravimo tvarka nebūtų nustatyta, kadangi dukrai nenorint bendrauti su tėvu ji to užtikrinti negalės, nenori, kad bendravimo tvarka taptų dar vienu pretekstu kelti konfliktus.

45. Teisme buvo išklausyta ir G. J. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad susitikti su tėčiu norėtų, tik be nakvynių. Jei būtų su nakvynėmis, jaustųsi nesaugiai, bijotų, ko nors paprašyti. Teigė, kad tiek laiko su tėčiu, kiek prašoma bendravimo tvarkoje, neleisdavo ir kartu gyvenant, neturėtų net apie ką bendrauti.

46. Tarnybos atstovė, teikdama išvadą teismo posėdžio metu, nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko interesams, bet kyla abejonių dėl jos būtinumo, pati mergaitė yra pakankami brandaus amžiaus išreikšti savo nuomonę, mergaitė išsakė prieštaravimą bendravimo tvarkai. Įvertinus vaiko amžių, privalo būti rastas sutarimas ne tik tarp tėvų, bet ir su vaiku. Jei tėvo bendravimas su vaiku nevyktų pagal nustatytą bendravimo tvarką, tikėtina, prasidėtų priverstinis vykdymo procesas, būtų įtrauktas vaikas ir jam tai darytų neigiamą įtaką. Pats ieškovas turėtų ieškoti, kaip prieiti prie dukters.

47. Situacija dėl bendravimo tvarkos negali būti palikta neišspręsta, byloje nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra pastarajai darytų žalą, tačiau akivaizdu, kad tarp vaiko ir tėvo šiuo metu itin artimo ryšio nėra, bendravimas praktiškai nutrūkęs, ieškovas epizodiškai pasidomi dukra. Teismas sprendžia, kad bendravimo tvarką, siekiant, kad tėvas visai neprarastų ryšio su vaikų, turėtų galimybę ryšį stiprinti, tikslinga nustatyti.

48. Užtikrinant geriausius nepilnamečio vaiko interesus, ypatingai įvertinus šalių dukters amžių ir galimybę išreikšti savarankišką nuomonę, taip pat siekiant, kad vaikas nuolat palaikytų ryšį su tėvu, būtų išvengta šalių konfliktų dėl bendravimo su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į ieškovo siūlymą, kad bendravimas vyktų savaitgaliais, ieškovei konkrečių pageidavimų dėl bendravimo laiko nenurodžius, tačiau paaiškinus, kad tiek ją, tiek šalių dukrą trikdo netikėti ieškovo pasirodymai nepranešus, teismas nustato, kad, ieškovas V. J. su dukra G. J. bendrauja lyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad ieškovui bendravimas yra ne tik galimybė ar teisė, bet ir pareiga, kurią jis privalo vykdyti. Negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė), ieškovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti atsakovę.

49. Bendravimo tvarka parinkta taip, kad ieškovas palaikytų ryšį su dukra, o atsakovei bei šalių dukrai būtų aišku ir suprantama, kada ir kiek laiko bendravimas vyksta. Nustatoma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų, tuo pačiu suteiks ieškovui galimybę pradėti nuolat bendrauti su vaiku, tai daryti aiškiai apibrėžtu laiku.

50. Teismas nenustato platesnės bendravimo tvarkos, kadangi teismui kyla abejonių ar toks ieškovo noras yra nuoširdus, o ne tik deklaratyvus pageidavimas turėti teismo patvirtintą jo nurodytą bendravimo tvarką, kuria pagal savo norus ir galimybes galėtų naudotis. Dėl susiklosčiusių santykių ieškovas kaltina tik atsakovę, vaiko paauglystę, tačiau nėra jokių duomenų, kad susidariusią situaciją, išskyrus kreipimąsi į Tarnybą ir žinučių vaikui rašymą, ieškovas bandytų spręsti, ieškodamas ryšio su vaiku, dukrai priimtinais būdais, įsitraukdamas į jos gyvenimą.

51. Šalių santykiai konfliktiški, matyti, kad ieškovas su atsakove savo priimamų sprendimų nederina, todėl manytina, kad nustatant ieškovo prašomą bendravimo tvarką, ją apibrėžiant, kaip ieškovo galimybę tam tikrais laikotarpiais bendrauti su dukra, gali būti apsunkintas tiek atsakovės, tiek šalių dukters kasdieninis gyvenimas, pastarosioms nežinant ir nesant informuotoms apie ieškovo planus.

52. Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus. Be to, šiuo metu šeimai teikiama pagalba, todėl, teismo vertinimu, pasikeitus aplinkybėms, tėvo ir dukters santykiui, šalys galėtų kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba, kaip jau minėta, spręsti šį klausimą taikiai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

54. Ieškovas pareiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą automobilį, pastarąjį priteisiant jam, o atsakovei piniginę kompensaciją. Atsakovė pareiškė reikalavimą padalinti šį santuokoje įgytą turtą: odinių sofų komplektą, svetainės stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, indaplovę, treniruoklį Hammer, du kilimus, vaiko kambario baldus (dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, komodą), sofą-lovą, šaldiklį, skalbyklę, kaitlentę su orkaite (įmontuojama), Bosch įrankių rinkinį, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant odinių sofų komplektą, svetainės stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, indaplovę, treniruoklį Hammer, du kilimus, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti vaiko kambario baldus (dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, komodą), sofą-lovą, šaldiklį, skalbyklę, kaitlentę su orkaite (įmontuojama), Bosch įrankių rinkinį.

55. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Taigi tarp šalių dalintino turto vertė nustatytina pagal sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu galiojančias kainas.

56. Patikslinęs reikalavimą ieškovas teigė, kad dalintino Subaru Outback vertė yra 2 790 Eur, pateikė autoplius.lt Subaru Outback vertinimą. Atsakovė sutiko, kad ieškovui būtų priteistas automobilis, o jai kompensacija, neginčijo sumažėjusios dalintino automobilio rinkos vertės, įrodymų, galinčių paneigti ieškovo nurodytą automobilio vertę aktualiu laikotarpiu, neteikė. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonės rinkos vertė mažėja su kiekvienais jos eksploatacijos metais, didėjant nusidėvėjimui, tačiau ieškovas automobiliu beveik dvejus metus naudojasi išskirtinai savo reikmėms, su dukra nebendravo, automobilis šeimos ar nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti nebuvo naudojamas.

57. Byloje ginčo dėl to, kad automobiliu Subaru Outback šalims pradėjus gyventi atskirai naudojosi tik ieškovas, nei atsakovės, nei šalių dukters poreikiams tenkinti jis naudojamas nebuvo, nėra, todėl, teismo vertinimu, išlaidomis automobilio remontui bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui mažinti atsakovei priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkantį automobilį natūra nėra pagrindo. Ieškovas pastarąsias išlaidas patyrė gyvendamas atskirai, šios išlaidos automobilio vertės nepadidino, tik užtikrino galimybę transporto priemonę naudoti pagal paskirtį.

58. Ieškovui priteistinas automobilis Subaru Outback, o atsakovei 1 395 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra.

59. Pagal CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.

60. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, vaiko kambario baldai (lova, rašomasis stalas, kėdė, dvi komodos, fotelis), perduodami atsakovei, nepriteisiant kompensacijos ieškovui.

61. Šalims teismo posėdžių metu buvo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje bus dalinamas tik tas turtas, dėl kurio padalinimo reikalavimas pareikštas teisės aktuose nustatyta tvarka ieškinyje ar priešieškinyje, už reiškiamus reikalavimus sumokant įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taip pat šalims išaiškinta ir teisė, ir pareiga teikti įrodymus, pagrindžiančius dalintino kilnojamojo turto vertę, išaiškinta, kad tokių įrodymų šalims neteikiant gali būti imamas jų nurodytų verčių vidurkis. Ieškovas, nors procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu teigė, kad dalies kilnojamojo turto atsakovė neįtraukė į dalintino turto sąrašą, tačiau pats reikalavimo padalinti tokį turtą teisės aktuose nustatyta tvarka nereiškė, šalys taip pat neteikė papildomų įrodymų, patvirtinančių kilnojamojo turto vertę. Atsakovė taip pat nesukonkretino reikalavimo šalių santuokoje gautas pajamas palikti tos šalies nuosavybe, kurios vardu jos įgytos, byloje duomenų apie šalių santaupas nėra, todėl teismas dalina tik procesiniuose dokumentuose šalių įvardintų turtą.

62. Atsižvelgiant į šalių poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu dėl dalintino kilnojamojo turto, nurodyto patikslintame priešieškinyje, ieškovui priteistina odinių sofų kompleksas (trivietė sofa su miegamuoju mechanizmu, dvivietė sofa) (400 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), svetainės stalas su šešiomis kėdėmis (200 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), indaplovė (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), treniruoklis Hammer (65 Eur vertės (ieškovas vertino 30 Eur, atsakovė – 100 Eur)), du kilimai (vilnos su šilku, austi Afganistane) (200 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), Bosch įrankių rinkinys (100 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė, teismo posėdžio metu atsakovė neprieštaravo, kad įrankiai tektų ieškovui), iš viso turto už 1 015 Eur. Atsakovei priteistina sofa-lova (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), miegamojo baldai (dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda) (400 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), lauko terasos baldai (stalas su šešiomis kėdėmis) (100 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), televizorius (100 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), vaizdo CD grotuvas (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), šaldiklis (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), skalbyklė (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), kaitlentė su orkaite (įmontuojama) (50 Eur vertės, šalys dėl vertės sutarė), iš viso turto už 850 Eur. Taigi atsakovei iš ieškovo priteistina 82,5 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnės vertės kilnojamąjį turtą natūra.

63. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1 477,5 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra.

64. Nedalinamas šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – muzikinis centras ir šaldytuvas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl uzufrukto nustatymo

65. CK 3.71 straipsnyje nurodyta, kad, jei gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CK 3.86 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

67. Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).

68. Atsakovė kaip reikalavimo nustatyti uzufruktą pagrindą nurodo tai, kad neturi kitos jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, o namas, kurio po ½ dalį priklauso sutuoiktiniams, yra vienbutis ir nėra galimybės bendrasavininkiams naudotis izoliuotomis jo dalimis ir jame atskirai vesti ūkį. Ieškovas, pažeisdamas vaiko teisėtą interesą į ramią ir saugią aplinką, po galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo gali vėl mėginti įvairiais būdais reikšti turtines ir neturines pretenzijas į vienintelį šeimos būstą.

69. Ieškovo teigimu, uzufruktas galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba negali jos įsigyti. Šiuo atveju atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos dalį. Be to, uzufrukto nustatymas labai apsunkintų namo pardavimą, o tokį variantą yra aptarę pačios šalys.

70. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko interesas nenustačius uzufrukto turėtį gyvenamąjį plotą nebus pažeisti, todėl šis reikalavimas atmestinas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), taigi pati atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat ir dalį gyvenamojo namo. Nagrinėjamu atveju prašymas nustatyti uzufrukrą siejamas iš esmės ne su įstatyme tam įtvirtintu tikslu, o konfliktiškais šalių santykiais ir negebėjimu racionaliai išspręsti naudojimosi jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnajamuoju turtu. Bylos medžiaga patvirtina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką, ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1057-467/2021 įpareigotas gyventi atskirai. Ši laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Taigi situacija dar kurį laika liks sureguliuota. Ieškovas ilgą laiko tarpą negali pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisių į jam priklausančią turto dalį, o nustačius uzufruktą tai tęstųsi ir toliau, atsakovės interesams būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas, tikėtina, atsakovė būtų mažiau suinteresuota bendradarbiauti sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų įgyvendinimo klausimus, kaip tai numatyta CK 4.75 straipsnio nuostatose. Teismas sutinka ir su ieškovo argumentu, kad uzufrukto nustatymas tikėtinai apsunkintų nekilnojamojo turto pardavimą.

71. Be to, šioje byloje šalių turimas nekilnojamasis turtas (neapsunkintas papildomais finansinių įsipareigojimais), jų gaunamas darbo užmokestis, tai, kad šalys yra sveikos ir darbingos, turi vienintelį nepilnametį vaiką, leidžia spręsti, kad vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinta be uzufrukto. Tiek tinkamai dispinuojant bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. CK 4.78 straipsnyje nustatyta tvarka ar kt.), tiek, pasikeitus aplinkybėms, sprendžiant dėl išlaiymo vaikui padidinimo, atsiradus papildomos išlaidoms, vaikui užtikrinant saugią ir ramią gyvenamąją aplinką. Teismas sprendžia, kad vaiko teisė į gyvenamąjį būstą gali būti apginta ir kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę.

72. Pažymėtina, kad pagal CK 3.71 bei 3.86 straipsnių nuostatas uzufruktas gali būti nustatytas tik gyvenamajai patalpai, todėl reikalavimas nustatyti uzufruktą į ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl kompensacijos už parduotus ginklus priteisimo

73. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

74. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo V. J. atsakovės E. J. naudai 1 025 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytus šaunamuosius ginklus: graižtvinį šautuvą CZ550 LUX, kombinuotą šautuvą CZ 584 4 ir lygiavamzdį šautuvą SIMSON SUHL.

75. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ir jis įpareigotas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo pranešti dėl ginklų realizavimo. Taigi, remiantis nurodytu sprendimu, ieškovas ginklus privalėjo realizuoti iki spalio mėnesio pabaigos.

76. Ieškovas iš šeimos namų išsikraustė ir šalys atskirai gyventi pradėjo 2019 m. spalio 23 d.

77. Ieškovas įrodymų, kada ir už kokią sumą ginklai įsigyti ir / ar parduoti į bylą neteikė, tokių įrodymų, siekdama padėti nustatyti jos įrodinėjamas aplinkybes, nerinko ir atsakovė (nepateikė įrodymų, kad būtų kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, siekiant išsiaiškinti ar įvykdytas įpareigojimas pranešti apie ginklų realizavimą, kada, kokie duomenys pateikti ir pan., be to, atsakovei 2021 m. kovo 5 d. buvo išduotas teismo liudijimas dėl įrodymų, susijusių su ginklų įgijimu bei pardavimu rinkimo, tačiau nėra jokių duomenų, kad šiuo liudijimu renkant įrodymus pasinaudota).

78. Liudytojas D. N., teisme apklaustas 2021 m. balandžio 27 d., nurodė, kad įsigijo vieną iš ieškovo ginklų, mokėjo apie 1 000 Eur, ginklą įsigijo apie porą metų atgal. Kad ginklai parduoti 2019 metais patvirtina ir į bylą pateikta V. J. 2019 metų Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pagal kurią ataskaitinių metų, t.y. 2019 m. gruodžio 31 d., ginklų ieškovas jau neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

79. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas pinigus, gautus už ginklus, įvertinant ir tai, kad ginklai nebuvo kolekciniai ar / ir itin didelės vertės, būtų panaudojęs tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys iki 2019 m. spalio 23 d. vedė bendrą ūkį, o vėliau, išsikraustęs iš šeimos namų, ieškovas teikė ir teikia išlaikymą šalių dukrai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

80. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

82. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti 900 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 687,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

83. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 2 996 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal 2020-08-31 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-58 už susipažinimą su bylos medžiaga bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį/priešieškinio (vienas procesinis dokumentas) rengimą; 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal 2020-11-19 saskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-69 už atskirojo skundo rengimą ir priešieškinio tikslinimą; 100 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal 2021-01-19 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021-1 už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo bei įrodymų išreikalavimo rengimą, taip pat už pasirengimą ir atstovavimą 2021-01-19 parengiamajame posėdyje; 1 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal 2021-03-03 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021-8 už atstovavimą 2021-02-12 parengiamajame posėdyje, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą, atskirojo skundo rengimą, prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme 2021-03-19 ir 2021-03-29 teismo posėdžiuose; 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal 2021-07-09 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021-24 už atstovavimą 2021-04-27 teismo posėdyje, atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo rengimą, atsiliepimo į ieškovo atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo rengimą, patikslinto priešieškinio (ir tuo pačiu atsiliepimo į patikslintą ieškinį) rengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme 2021-09-03 teismo posėdyje. Taip pat atsakovė yra sumokėjusi 246 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus.

84. Atsižvelgiant į tai, kad reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinami reikalavimai dėl sutuoktinių pavardžių, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, papildomai neapmokestintas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, tenkinant atsakovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atmetant atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 37,5 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 37,5 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.

85. Iš dalies tenkinant atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jai iš atsakovo priteistina 22,5 Eur už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio.

86. Atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją už ieškovui tenkantį automobilį tenkintas 85 proc., todėl jai iš ieškovo priteistina 31,45 Eur už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Tenkinant reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalinimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 21 Eur žyminio mokesčio.

87. Ieškovo reikalavimas dėl automobilio padalijimo tenkintas 79 proc., todėl jam iš atsakovės priteistina 27,9 Eur žyminio mokesčio už šį reikalavimą.

88. Atlikus žyminio mokesčio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 47,05 Eur žyminio mokesčio.

89. Atmetus reikalavimą dėl dovanos grąžinimo, valstybei iš ieškovo priteistina 1 345,75 Eur Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atidėto žyminio mokesčio.

90. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

91. Remiantis Rekomendacijomis nustatyta, kad abiejų šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

92. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai tenkinti apie 40 proc., atsakovės – apie 60 proc., todėl, proporcingai šalių patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 360 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 650 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

93. Atlikus bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidos) įskaitymą iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 337,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Byloje susidarė 25,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Atsižvelgiant į bylos baigtį, valstybei 60 proc. šių išlaidų, t.y. 15,35 Eur, priteisiama iš ieškovo ir 40 proc., t.y. 10,24 Eur, iš atsakovės.

95. Išaiškinti šalims, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

96. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintus ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovo V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. palikti pavardę – ,,J.“, atsakovei E. J. – ,,J.“.

Atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 000 (vieną tūkstantį eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nustatyti nepilnametės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šalių dukters nepilnametės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas V. J. su dukra G. J. bendrauja lyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė) ieškovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti atsakovę.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise odinių sofų kompleksą (trivietė sofa su miegamuoju mechanizmu, dvivietė sofa) (400 Eur vertės), svetainės stalą su šešiomis kėdėmis (200 Eur vertės), indaplovę (50 Eur vertės), treniruoklį Hammer (65 Eur vertės), du kilimus (vilnos su šilku, austi Afganistane) (200 Eur vertės), Bosh įrankių rinkinį (100 Eur vertės), iš viso turto už 1 015 Eur.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Subaru Outback, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 790 Eur vertės).

Priteisti atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise sofą – lovą (50 Eur vertės), miegamojo baldus (dvigulę lovą, dvi spinteles prie lovos, komodą) (400 Eur vertės), lauko terasos baldus (stalas su šešiomis kėdėmis) (100 Eur vertės), televizorių (100 Eur vertės), vaizdo CD grotuvą (50 Eur vertės), šaldiklį (50 Eur vertės), skalbyklę (50 Eur vertės), kaitlentę su orkaite (įmontuojama) (50 Eur vertės), iš viso turto už 850 Eur.

Perduoti atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko kambario baldus (lovą, rašomąjį stalą, kėdę, dvi komodas, fotelį).

Atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 477,5 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 50 ct) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra.

Likusiose dalyse ieškinio (su patikslinimais) ir priešieškinio (su patikslinimais) reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 337,05 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 345,75 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 75 ct) Eur žyminio mokesčio bei 15,35 Eur (penkiolika eurų ir 35 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,24 Eur (dešimt eurų ir 24 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė