Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei, artimai bendraujant nesusituokus su atsakovu L. P., (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje gimė šalių sūnus D. P. Atsakovas pripažino vaiko tėvystę, tačiau nuo pat vaiko gimimo išlaikymo visiškai neteikė. Vaikas gyvena kartu su ieškove, nors vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu ir nenustatyta. Vaikas nori gyventi su ieškove ir jo gyvenimas kartu su ieškove atitinka jo interesus. Be to, ieškovė užtikrina nepilnamečio vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs tvirtas psichologinis ryšys. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilę ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime. Todėl dėl šių aplinkybių bei dėl to, kad nekiltų ginčas ateityje, ieškovė teikia prašymą teismui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovo kaip vaiko tėvo yra ne tik teisė, tačiau taip pat ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką bei principus. Ieškovė mano, kad konkrečiu atveju netikslinga nustatyti detalios atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, todėl nustatytina, kad atsakovas L. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P. turėtų bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu. Kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymui. Būtinoms vaiko vystymo sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 580 eurų dydžio išlaikymas kas mėnesį. Dalį šių vaiko poreikių ieškovė tenkina valstybės mokamais vaiko pinigais. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl vaiko išlaikymo prievolėje nustatytinos tėvų prievolės dalys, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą po lygiai, t. y. po 250 eurų vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad vaikas auga ir jo poreikiai tik didėja. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 eurų vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė mano, kad atsakovas tokio dydžio išlaikymą sūnui yra pajėgus teikti, nes dirba, neturi jokių sveikatos problemų, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Kaip minėta, atsakovas L. P. nesirūpina vaiku bei neteikia jam būtino išlaikymo nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė teikia reikalavimą iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo skolą už 36 mėn. laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022-12-30) (LR CK 3.200 str.). Taip iš atsakovo priteistina išlaikymo skola 7200 Eur, skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis 200 Eur, už laikotarpį nuo 2019-12-30 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022-12-30) /36 mėn. x 200 Eur lygu 7200 Eur/. Ieškovė R. V. skirtina nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išsiskyrė su atsakovu kai buvo nėščia. Atsakovas niekada nieko nemokėjo vaikui. Ieškovė parvyko į Lietuvą iš UK 2022 m. birželio pradžioje. Atsakovas yra stiprus, sveikas, neturi sveikatos problemų. Atsakovas pas ją po metų atvažiavo su nauja mašina. Ji registruota darbo biržoje, baigė multimedijas Vilniuje. Gyvena iš santaupų. Daugiau vaikų nėra, kreditų nėra. Būstą nuomojasi, automobilio neturi. Vaikas turi autizmą, nekalba lietuviškai, reikia pamokų. Su vaiku laisvalaikiu vyksta prie jūros, į kitus miestus, važiavo į muziejų, reikalingos lėšos ir vaiko pramogoms. Vaikui būna pykčio priepuoliai. Reikia vesti pas psichologą. Nori, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo bent minimaliai. Jei ji eitų dirbti, dar reiktų ir auklės. Savo darbinę veiklą atsakovas slėpė. Spėja, kad atsakovas 3000 per mėnesį uždirbdavo. Po gimdymo atsakovas tik nupirko vežimėlį.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovei ir taip tenka didesnė našta auginant vaiką.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas jam įteikti tinkamai, buvo siųsti paštu, taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu. Vilkinti procesą dėl atsakovo paieškos, jam vengiant išlaikyti vaiką, neatitiktų vaiko interesų, savaime suprantamos pareigos išlaikyti vaiką, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. P. tėvai (b. l. 6). Ieškovė pateikė išlaidų sąrašą (b. l. 7), duomenis apie vaiko pinigus (b. l. 8), pažymą apie deklaraciją (b. l. 9). Byloje pateiktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (b. l. 21-23), išreikalauti duomenys apie šalių turtinę padėtį.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju faktiškai ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, kadangi vaikas nuo gimimo visada gyveno su motina, o atsakovas jokių ginčų dėl to nekelia. Esant tokiai situacijai vaiko interesus geriausiai ir atitinka tolimesnis jo gyvenimas su motina. Dėl mažo vaiko amžiaus vaiko nuomonė tuo klausimu nesiaiškinta, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai nepateikė duomenų, kad vaikas su mama gyventi nenori. Bet kuriuo atveju vaiko nuomonė nėra teismui privaloma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje vėlgi nenustatyta, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos kilęs ginčas. Tačiau siekiant apibrėžti situaciją, kad ateityje nekiltų neaiškumų ir konfliktų, ieškovės reikalavimas nustatyti tam tikrą bendravimo tvarką tenkintinas.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Teismo vertinimu tokia prašoma bendravimo tvarka atitinka tiek abiejų tėvų, tiek vaiko interesus, kadangi yra standartinė, kai nėra nesutarimų tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku. Pažymėtina, kad kažkokios išsamesnės, platesnės bendravimo tvarkos šiuo metu nustatyti nėra reikalo ir pagrindo, kadangi iš atsakovo pusės tokio prašymo nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas siekia dažnai bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad teismo įsikišimas šiuo klausimu nėra privalomas, šalys vėliau gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos ir apimties. Taip pat bendravimo tvarka gali būti keičiama, papildoma, jei tam būtų poreikis ir pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo vaikui priteisti 250 Eur išlaikymą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Ieškovės galimybės dirbti šiuo metu yra ribotos, kadangi ji augina šalių vaiką. Ieškovės gyvena iš santaupų, gauna 80,50 Eur išmoką vaikui. Pasak ieškovės vaikas turi autizmą, nekalba lietuviškai, reikia pamokų, jam būna pykčio priepuoliai, reikia vesti pas psichologą. Todėl ieškovei šiuo metu būtų ir sudėtinga įsidarbinti, kadangi reikalinga priežiūra vaikui.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, oficialiai Lietuvoje nedirba. Tačiau ieškovės duomenimis atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieškovės vertinimu, ten uždirbdavo 3000 per mėnesį. Iš tokių duomenų galima vertinti, kad reali atsakovo turtinė padėtis vien iš registrų informacijos neatsispindi. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, būtų nedarbingas, byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas gyvena ir dirba užsienio šalyje, kur asmenys paprastai gauna žymiai didesnes pajamas. Atsakovas yra jauno amžiaus, gali dirbti, savo vaiko pats neaugina, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti nei ieškovė. Ieškovės pateikta informacija atsakovas taip pat turėjo ir gerą transporto priemonę, kas liudija jo gebėjimą užsidirbti tokiems pirkiniams.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 500-600 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti gana nedidelę sumą, todėl savaime suprantamų vaiko poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo. Šiuo metu tarp tėvų apskritai laikoma normalia praktika mokėti vaikui bent 250 Eur išlaikymą, o teisminiai ginčai, atsižvelgiant į infliaciją, jau pradeda vykti ir dėl didesnių sumų.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 380 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 250 Eur periodinį išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą jo nepilnamečiui sūnui, 7200 Eur, skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis 200 Eur už laikotarpį nuo 2019-12-30 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022-12-30) /36 mėn. x 200 Eur lygu 7200 Eur.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui niekada neteikė, tik vaikui gimus nupirko vežimėlį. Kitokių duomenų byloje nėra. Tokia pati informacija buvo pateikta ir vaiko teisių apsaugos specialistams. Kadangi vadovaujantis CK 3.200 str. gali būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas, o duomenų apie tai, kad atsakovas išlaikymą teikė, byloje nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200 Eur už kiekvieną mėnesį. Dėl jau nurodytų aplinkybių toks išlaikymo įsiskolinimo sumos dydis yra pagrįstas ir netgi mažesnis už dabar reikalaujamą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje jau keletą metų 200 Eur išlaikymas vaikui buvo laikomas visiškai normaliu, standartiniu ir netgi ne itin dideliu. Šiuo metu dėl masinės infliacijos jau vienerius metus tokia išlaikymo suma yra laikytina visai nedidele. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas 7200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ieškovės advokatui.

Žyminis mokestis už pirmus du reikalavimus neskaičiuotinas, kadangi ginčo byloje dėl to nebuvo. Dėl išlaikymo, kurio atsakovas nemoka, skaičiuotinas 68,00 Eur žyminis mokestis, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 162,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d.). Pašto išlaidos sudaro 13,60 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokatui sudaro 293,33 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas L. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. P. ir dalyvauja jo auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eur), nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-12-30 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą jo nepilnamečiui sūnui D. P. - 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus Eur).

Paskirti ieškovę R. V. nepilnamečiui sūnui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties Eur ) žyminį mokestį, 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) pašto išlaidų. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. P. 293,33 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris Eur 33 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.