Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-02 · Byla Nr. 2KT-17-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-05Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
2KT-17-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13292-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-17-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13292-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-686-153/2015 ir pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-686-153/2015 pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-164-192/2014 (2015 metų bylos Nr. 2-2782-192/2015) pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos bei išlaikymo ieškovui priteisimo, trečiasis asmuo – V. J., išvadą teikianti institucija – Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Apeliantas V. J. atskirajame skunde pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams in corpore. Nurodė, jog nušalinimas grindžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. spalio 31 d. pateiktais nušalinimo pareiškimų argumentais ir juose išdėstytais pagrindais.

Kauno apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2S-686-153/2015 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžiamas pareiškimas. Nušalinimo pareiškimą prašoma tenkinti remiantis aplinkybėmis, išdėstytomis ankstesniuose Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose nušalinimo pareiškimuose (jie pateikti kaip nušalinimo pareiškimo priedai). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su nušalinimo pareiškimu pateiktuose prieduose dėstomos aplinkybės įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose civilinės bylos Nr. 2KT-83/2014; Nr. 2KT-75/2014 ir Nr. 2KT-52/2014, kuriomis buvo netenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimai. Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje neanalizuojami (nekartojami) tie pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta, kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-7/2014).

Be to, iš pridėtų nušalinimų pareiškimų neįmanoma nustatyti, kokioje konkrečioje byloje jie buvo pareikšti, juose dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, prieduose nėra nurodyta jokių aplinkybių, sietinų su galimu teisėjų neobjektyvumu civilinėje byloje Nr. 2S-686-153/2015.

Naujų argumentų ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai vertinti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo klausimą, nenurodyta, todėl nušalinimą sprendžiantis subjektas neturi pagrindo konstatuoti tokio pareiškimo pagrįstumo. Kadangi teisėjų nepriklausomumas kiekvienoje byloje preziumuojamas, o CPK įtvirtintas teisėjų nušalinimo institutas turi būti taikomas, kai egzistuoja atitinkami pagrindai, šioje byloje pareikštas nušalinimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-686-153/2015 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė