- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-127-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13292-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-164-192/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. G., tretieji asmenys V. J., institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos bei išlaikymo ieškovui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
V. J. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės G. 2 723,87 EUR (ekvivalentas litais – 9 404,98 Lt) skolos, 2 478,72 EUR (ekvivalentas litais – 8 558,52 Lt), 411,19 EUR (ekvivalentas litais – 1 419,76 Lt) palūkanų, 2 000,00 Lt skolos, 63,56 Lt palūkanų, 3,35 Lt pašto išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
a) sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 iš varžytinių pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), kitiems išieškotojams, antstoliams vykdomojoje byloje paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą pagal reikalavimus iš visų kitų vykdomųjų bylų;
b) areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines atsakovės teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovo V. J. pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės G. G. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis pareikšto reikalavimo sumai –21446,82 Lt, o jų nesant ar jų nepakankant – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines atsakovės teises pareikšto reikalavimo ribose. Kitą prašymo reikalavimų dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo bendra suma – 21 446,82 Lt – yra ženkli fiziniams asmenims, o tai, remiantis formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovei priklausančiam turtui bei piniginėms lėšoms, pareikšto reikalavimo sumai – 21 446,82 Lt
Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą. Nurodė, kad išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje vykdomas tik ieškovo naudai, o ieškovo prielaidos, kad atsakovė gali turėti daugiau kitų kreditorių nėra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Taip pat pažymėjo, kad ši ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, gali turėti reikšmės į procesą neįtrauktų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.
Kauno apylinkės teismo pirmininko 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-20796-918/2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo sujungta su civiline byla Nr.2-164-192/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. G., tretieji asmenys V. J. ir kt., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos bei išlaikymo ieškovui priteisimo, paliekant civilinės bylos Nr. Nr.2-164-192/2014.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
V. J. atskirajame skunde (b. l. 68 – 69) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0034/14/00674 vykdomas ne tik ieškovo V. J. naudai. Paskirsčius išieškotų lėšų kitiems kreditoriams ieškovo ieškinys gali likti nepatenkintas arba ieškinio sumos išieškojimas gali būti užvilkintas ilgą, neapibrėžtą laiką.
2. Atsakovė neturi piniginių lėšų ir jai priklausančio turto, todėl pirmos instancijos teismo nutartis sukelia ieškovui riziką, kad priteista ieškinio suma negalės būti išieškota. Riziką patvirtina faktas, jog civilinėje byloje Nr.2-164-192/2014 vyksta ginčai dėl atsakovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo bei turto padalinimo. Atsakovė turi mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta gali būti nustatyta kartu su atsakove. Taigi išieškojimas gali būti apsunkintas ir užvilkintas.
3. Antstolio S. U. 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674, antstolės N. B. 2014 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr.0176/13/00107 paneigia pirmos instancijos teismo teiginius, jog išieškotojas prašymą grindžia prielaidomis. Atsakovė kitiems kreditoriams skolinga ne mažiau 13 366,40 Lt, o vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje siekia 5 047,20 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotina suma yra nemažiau 58 641,57 Lt. Bendra iš atsakovės išieškotina suma yra ne mažiau 77 055,17 Lt. Akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 nesustabdžius kitiems antstoliams po V. J. reikalavimo patenkinimo paskirstytų piniginių lėšų ieškovo reikalavimai civilinėje byloje liks nepatenkinti. Tuo labiau, kad buto pardavimo kaina varžytynėse yra tik 60 000 Lt.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio S. U. 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo kopiją; antstolės N. B. 2014 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo kopiją; Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2014 m. birželio 5 d. vykdomojo įrašo kopiją; V. J. 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą dėl KAT teisėjų nušalinimo, 2013 m. rugpjūčio 23 d. rašto Kauno apygardos teismui bei šio teismo pirmininkui kopijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio S. U. 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, antstolės N. B. 2014 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2014 m. birželio 5 d. vykdomojo įrašo, pareiškėjo V. J. raštų Kauno apygardos teismui bei šio teismo pirmininkui kopijas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktais dokumentais, sprendžia, kad dalis pateiktų dokumentų: antstolio S. U. 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, antstolės N. B. 2014 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2014 m. birželio 5 d. vykdomojo įrašo kopijos gali turėti reikšmės nagrinėjant atskirąjį skundą. Kiti apelianto pateikti dokumentai: V. J. 2014 m. rugsėjo 15 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštai adresuoti Kauno apygardos teismui bei šio teismo pirmininkui, nesusiję su atskirojo skundo nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovaus, apelianto prašymas dėl KAT visų teisėjų nušalinimo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi, nutarties kopija išsiųsta apeliantui.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis, kuria ieškovo V. J. prašymu ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarta areštuoti atsakovės G. G. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis pareikšto reikalavimo sumai –21446,82 Lt, o jų nesant ar jų nepakankant – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines atsakovės teises pareikšto reikalavimo ribose, neapskųsta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria apelianto (trečiojo asmens) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės normų, šalių interesų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad netenkinus pareiškėjo prašymo sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą bus apsunkintas arba neįmanomas sprendimo įvykdymas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliantas (trečiasis asmuo) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. G. 2011 m. liepos 28 d. sutarties pagrindu negrąžintą 2 723,87 EUR skolą, delspinigius, palūkanas, 2 000 Lt skolą pagal 2013 m. lapkričio 20 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas prašo sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų iš varžytinių pardavus atsakovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokėjimą. Pažymėtina, kad vykdomoji byla Nr. 0034/14/00674 yra užvesta pagal Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2014 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-5985 (b. l. 70) – Vykdomąjį įrašą dėl skolininkės G. G. turto pardavimo išieškotojo V. J. naudai. 2014 m. birželio 5 d. Vykdomasis įrašas (b. l. 71) yra išduotas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintos sutartinės hipotekos lakšto pagrindu, t. y. 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pagrindu V. J. paskolino G. G. 4 344 Eur bei 2011 m. vasario 21 d. papildomo susitarimo dėl visos suteikiamos paskolos – 8861 EUR ir šios prievolės užtikrinimo sutartine hipoteka (b. l. 43-44, 45-46). Taigi akivaizdu, kad apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikšto ieškinio reikalavimais, todėl antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 atliekamų vykdymo veiksmų (tarp jų ir išieškotų piniginių lėšų paskirstymas, jų išmokėjimas) negali turėti jokios įtakos iš 2011 m. liepos 28 d. sutarties trečiojo asmens kildinamiems ieškinio reikalavimams ir jų įvykdymo užtikrinimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad apelianto reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pirmos instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies tenkino apelianto prašymą ir areštavo atsakovės G. G. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis pareikšto reikalavimo sumai –21446,82 Lt, o jų nesant ar jų nepakankant nutarė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines atsakovės teises pareikšto reikalavimo ribose. Todėl įvertinus skundžiama nutartimi pritaikytas priemones, jų pobūdį, apimtį bei apelianto materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus, pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių bei priėmus galimai palankų apeliantui (trečiajam asmeniui) teismo sprendimą, jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Priešingai, pritaikius apelianto prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Šiuo atveju trečiojo asmens pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai bei skundžiama teismo nutarties dalis dėl atmesto prašymo - sustabdyti antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 išieškotų ir paskirstytų piniginių lėšų išmokėjimą yra pernelyg nutolę vieni nuo kitų, apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės mastas yra per platus bei neatitinka ekonomiškumo principo, nes būtų pažeisti kitų byloje nedalyvaujančių asmenų interesai. Pažymėtina, kad apeliantas vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00674 yra hipotekos kreditoriumi, o pagal CPK 754 str. 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Vykdymo procese išieškotojas nesutikdamas su antstolio procesiniais veiksmais, gali juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 639 str.), todėl apelianto teiginiai, kad antstolio S. U. 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytas atlygis antstoliui bei tai, kad atsakovė G. G. skolinga kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo paminėtos vykdomosios bylos sustabdymui kaip laikinosios priemonės, numatytos CPK 145 str. 1 d. 10 p., taikymui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie plačiau neaptariami.
Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nenustačius pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.