Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2024-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-795/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
1-7-795/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18135-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Kakurinė
Kaltinamasis
I. E., A. L.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Regimantas Špelveris, Sandra Balskuvienė, Jovita Usonytė
Kategorijos
  • 1.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-7-795/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18135-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.5.; 1.1.87.1.;.; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.4.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.14.;

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Jurgitai Dilienei, Irinai Fiodorovai ir Linai Gricienei,dalyvaujant vertėjoms Liudmilai Martinkienei ir Anželai Tyščukienei,prokurorei Virginijai Tilvikienei,

kaltinamajai I. E. ir jos gynėjai advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, kaltinamajam A. L. ir jo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, kaltinamajam (A. V.) ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

trauktinų baudžiamojon atsakomybėn juridinių asmenų atstovėms: UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajai atstovei advokatei Astai Mačernytei ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajai atstovei advokatei Jovitai Usonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. E., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bedarbė, neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 100 MGL (5 000 Eur) bauda;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams. Į paskirtą bausmę – baudą įskaityta bauda, visiškai atlikta pagal 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, nustatant, kad neatliktos bausmės – baudos dydis yra 86 MGL (4 472,76 Eur). 2022 m. liepos 17 d. laisvės atėmimo bausmės dalį atlikęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), 220 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), 183 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai) ir 216 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

(A. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir

UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. organizavo apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas, o nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbantis vadybininku, tačiau veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį ūkio subjekto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, o, pagal 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir vyriausiąja buhaltere D. A., dėl kurių byla ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutraukta, atleidžiant jas nuo atsakomybės, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą: nurodė vyriausiajai buhalterei D. A. į apskaitą įtraukti dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir neįtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus pajamų, gautų iš fizinių asmenų, o formaliai įdarbintai direktorei L. B. nurodė savo parašu patvirtinti dokumentų, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, tikrumą. Tokiu būdu jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o būtent:

1.1 A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. nurodė vyr. buhalterei D. A., žinojusiai, kad grynieji pinigai nebuvo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), išrašyti 11 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos. D. A., vykdydama šį nurodymą, išrašė 11 kasos išlaidų orderių, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, o L. B. savo parašu patvirtino šių dokumentų teisingumą:

1) 2016 m. spalio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161020-1, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 900 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

2) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161109-44, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas pagal S/F“;

3) 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170630-63, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „dalinis apmokėjimas“;

4) 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170705-59, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 10 000 Eur, mokėjimo pagrindas „pagal s/f“;

5) 2017 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170731-61, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 300 Eur, mokėjimo pagrindas „įplaukos“;

6) 2017 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170808-62, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

7) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170911-65, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimai“;

8) 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180228-3, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 500 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

9) 2018 m. balandžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180403-7, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

10) 2018 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180524-12, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 500 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

11) 2018 m. birželio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180611-15, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“.

Buhalterei D. A. išrašius šiuos kasos išlaidų orderius, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, L. B. savo parašu patvirtino šių dokumentų teisingumą. D. A. užregistravo šiuos 11 kasos išlaidų orderių apskaitos registruose ir taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 20 750 Eur suma, nors pinigai UAB (duomenys neskelbtini) pagal šiuos kasos dokumentus išmokėti nebuvo.

1.2 Be to, A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. nurodė buhalterei D. A., žinojusiai, kad darbo užmokestis asmenims nebuvo mokamas, įtraukti į apskaitą ir buhalterinės apskaitos registre užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams A. B. ir B. G. pagal šiuos apskaitos dokumentus:

1) 2016 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160210-29 dėl 515,21 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 155,07 Eur ir B. G. – 289,01 Eur;

2) 2016 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160314-31 dėl 515,21 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 155,07 Eur ir B. G. – 289,01 Eur;

3) 2016 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160411-32 dėl 537,09 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 162,8 Eur ir B. G. – 299,31 Eur;

4) 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160510-33 dėl 566,43 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 162,81 Eur ir B. G. – 224,25 Eur;

5) 2016 m. birželio 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160613-34 dėl 734,30 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 170,57 Eur ir B. G. – 314,91 Eur;

6) 2016 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160713-35 dėl 910,83 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 299,31 Eur ir B. G. – 299,31 Eur;

7) 2016 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160811-37 dėl 988,15 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 311,03 Eur ir B. G. – 311,03 Eur;

8) 2016 m. rugsėjo12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160912-40 dėl 1 016,23 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 295,25 Eur ir B. G. – 337,35 Eur;

9) 2016 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161012-40 dėl 949,85 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 262,74 Eur ir B. G. – 238,56 Eur;

10) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161109-43 dėl 824,22 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 248,64 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

11) 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161212-45 dėl 1 032,36 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 52,16 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

12) 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161231-46 dėl 1 032,28 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 252,07 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

13) 2017 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170208-48 dėl 1 202,16 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 369,70 Eur ir B. G. – 354,70 Eur;

14) 2017 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 20170313-49 dėl 1 048,01 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai: A. B. – 320,90 Eur ir B. G. – 314,50 Eur;

15) 2017 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170410-52 dėl 1 298,26 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 382,41 Eur ir B. G. – 367,41 Eur;

16) 2017 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170504-53 dėl 1 100,75 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 320,90 Eur ir B. G. – 160,45 Eur;

17) 2017 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170607-56 dėl 1261,09 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 371,57 Eur ir B. G. – 354,70 Eur;

18) 2017 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170711-60 dėl 1 269,15 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 369,70 Eur ir B. G. – 354,70 Eur;

19) 2017 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170807-62 dėl 1 263,10 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 349,44 Eur ir B. G. – 338,04 Eur;

20) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170911-64 dėl 1 592,89 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 364,35 Eur ir B. G. – 364,35 Eur;

21) 2017 m. spalio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171006-65 dėl 1 586,89 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 351,19 Eur ir B. G. – 351,19 Eur;

22) 2017 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171108-67 dėl 1 527,01 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 364,35 Eur ir B. G. – 364,35 Eur;

23) 2017 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171207-68 dėl 1 378,95 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 347,61 Eur ir B. G. – 351,19 Eur;

24) 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171231-71 dėl 1 574,28 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 323,75 Eur ir B. G. – 323,75 Eur;

25) 2018 m. vasario 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180207-1 dėl 2 775,74 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

26) 2018 m. kovo 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180308-4 dėl 2 269,87 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

27) 2018 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180410-8 dėl 2 464,68 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

28) 2018 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180510-10 dėl 2 215,08 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 200,70 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

29) 2018 m. birželio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180611-14 dėl 2 065,82 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur.

Taigi, D. A. A. L. nurodymu į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose užregistravo iš viso 17 993,86 Eur piniginių lėšų išmokėjimą pagal kasos išlaidų orderius (išmokėjimas žmonėms pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, o direktorė L. B., žinodama, kad pinigai pagal šiuos dokumentus realiai asmenims išmokėti nebuvo, pasirašydama savo parašu patvirtino šių dokumentų teisingumą.

1.3 Be to, A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) nepagrindė piniginių lėšų – 21 895 Eur gavimo iš 8 fizinių asmenų: B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J.: 1) iš B. G. gautų 4 860 Eur už 30 mėnesių laikotarpį; 2) iš A. V. gautų 1 140 Eur už 12 savaičių laikotarpį; 3) iš S. R. gautų 145 Eur (vienkartinė įmoka); 4) iš S. D. gautų 740 Eur už 4 savaičių laikotarpį; 5) iš E. M. gautų 1 800 Eur už 10 savaičių laikotarpį; 6) iš A. P. gautų 6 370 Eur už 91 savaitės laikotarpį; 7) iš L. P. gautų 720 Eur už 4 savaičių laikotarpį; 8) iš V. P.-J. gautų 3 420 Eur už 19 savaičių laikotarpį. Buhalterė D. A. šių įplaukų gavimo neužregistravo kasos knygoje ir neįtraukė į apskaitą, tokiu būdu sumažino dokumentinį kasos likutį 21 895 Eur suma.

1.4 Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Klaipėdoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį ūkio subjekto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, o, pagal 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, faktiškai vykdydamas taksi dispečerinės paslaugų veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su vyr. buhaltere D. A., dėl kurios ikiteisminis tyrimas prokuroro 2020 m. spalio 8 d. nutarimu nutrauktas, atleidžiant nuo atsakomybės, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2.1 Pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-5740 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš 20 fizinių asmenų (T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B., E. K.) už suteiktas dispečerines paslaugas 456 atvejais gavo iš viso 54 690,06 Eur, tačiau šioms pajamoms pagrįsti nesurašė apskaitos dokumentų (paslaugų pardavimo dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių). A. L. nurodymu buhalterė D. A. neįtraukė į apskaitą dispečerinės paslaugų pardavimo ūkinių operacijų, neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose 54 690,06 Eur įplaukų gavimo.

2.2 Be to, A. L., siekdamas išvengti sumokėti 21 520,06 Eur PVM, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <.. .> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“, bendrovei (duomenys neskelbtini) už dispečerinės paslaugų pardavimą gavus iš viso 156 474,78 Eur pajamų (pajamos pagal apskaitos registrus – 101 784,72 Eur, neužregistruotos pajamos – 54 690,06 Eur), kurios 2016 m. rugpjūčio 1 d. viršijo 45 000 Eur ribą 187,9 Eur suma, nepradėjo skaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio. Taigi A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoja, nuo gautų 127 636,12 Eur sumos pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 21 520,06 Eur PVM, tokiu būdu padarydamas žalą valstybės biudžetui.

2.4 Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. A. V. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Klaipėdoje, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, bet būdamas faktinis juridinio asmens vadovas ir veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį ūkio subjekto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, o, pagal 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas taksi veiklą, nurodė buhalterei I. E., nesuvokusiai daromos veikos nusikalstamo pobūdžio, įtraukti į apskaitą dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, neįtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus pajamų, gautų iš fizinių asmenų, už įmonėje dirbančių asmenų valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – VSD ir PSD) kasmėnesines įmokas, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o būtent:

3.1 A. V. nurodė buhalterei I. E., nesuvokusiai nusikalstamo veikos pobūdžio, įtraukti į apskaitą ir buhalterinės apskaitos registre užregistruoti 20 750 Eur grynųjų pinigų įnešimą į įmonės kasą. Vykdydama šį A. V. nurodymą, buhalterė I. E. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose „Kasos knyga“, „Atsiskaitymai“ užregistravo 20 750 Eur piniginių lėšų gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 11 kasos pajamų orderių, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) šių pinigų negavo:

1) 2016 m. spalio 20 d. kasos pajamų orderį Nr. 916, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 2 900 Eur, ūkinės operacijos turinys – „dalinis apmokėjimas: 2 900 e“;

2) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. 943, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 2 000 Eur, operacijos turinys – „dalinis apmokėjimas: 2 000 e“;

3) 2017 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 1294, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 Eur, operacijos turinys – „dalinis apmokėjimas: 1 000 e“;

4) 2017 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderį Nr. 1305, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 10 000 Eur, operacijos turinys – „Pagal dok. Nr. ET 1252 – 2 095,88 Eur, Nr. ET 1298 – 3085,50 Eur, Nr. ET 1344 – 2 788,81 Eur, Nr. ET 1399 – 2 029,81 Eur“;

5) 2017 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį Nr. 1340, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 300 Eur, operacijos turinys – „dalinis apmokėjimas: 300 e“;

6) 2017 m. rugpjūčio 8 d. kasos pajamų orderį Nr. 1350, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 Eur, operacijos turinys – „Pagal dok. Nr. ET 1554 – 1 000 Eur“;

7) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderį Nr. 1401, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 Eur, operacijos turinys – „Pagal dok. Nr. ET 1601 – 1 000 Eur“;

8) 2018 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderį Nr. 1645, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 500 Eur, operacijos turinys – „Už paslaugą dalinis apmokėjimas 500 e“;

9) 2018 m. balandžio 3 d. kasos pajamų orderį Nr. 1687, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 Eur, operacijos turinys – „Už paslaugą dalinis apmokėjimas 1000 e“;

10) 2018 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderį Nr. 1753, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 50 Eur, operacijos turinys – „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 50 e“;

11) 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį Nr. 1776, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 Eur, operacijos turinys – „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 1000“.

3.2. Be to, A. V. nurodė buhalterei I. E., nesuvokusiai nusikalstamo veikos pobūdžio, įtraukti į apskaitą ir buhalterinės apskaitos registre užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą 21 darbuotojui. Vykdydama A. V. nurodymą, buhalterė I. E. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose „Kasos knyga“ bei „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo 312 atvejų darbo užmokesčio išmokėjimą 21 darbuotojui (A. B., R. B., S. B., E. A., S. D., V. J., V. J., V. K., V. K., A. R., V. R., A. R., E. M., A. L., J. G. (J. G.), L. Š., R. P., G. Č., M. S., A. P., L. P.), iš viso 21 218,20 Eur pagal 40 kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės:

1) pagal 2016 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 175, išrašytą dėl 359,98 Eur sumos;

2) pagal 2016 m. vasario 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 193, išrašytą dėl 414,82 Eur sumos;

3) pagal 2016 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 207, išrašytą dėl 439,95 Eur sumos;

4) pagal 2016 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 223, išrašytą dėl 428,49 Eur sumos;

5) pagal 2016 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 239, išrašytą dėl 414,7 Eur sumos;

6) pagal 2016 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 253, išrašytą dėl 485,79 Eur sumos;

7) pagal 2016 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 262, išrašytą dėl 525,7 Eur sumos;

8) pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 272, išrašytą dėl 457,78 Eur sumos;

9) pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 291, išrašytą dėl 541,29 Eur sumos;

10) pagal 2016 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 308, išrašytą dėl 545,73 Eur sumos;

11) pagal 2016 m. lapkričio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 317, išrašytą dėl 21,08 Eur sumos;

12)pagal 2016 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 328, išrašytą dėl 778,96 Eur sumos;

13) pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 345, išrašytą dėl 1 086,79 Eur sumos;

14) pagal 2017 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 377, išrašytą dėl 16,61 Eur sumos;

15) pagal 2017 m. vasario 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 365, išrašytą dėl 4,9 Eur sumos;

16) pagal 2017 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 406, išrašytą dėl 1 157,41 Eur sumos;

17) pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 425, išrašytą dėl 1 020,19 Eur sumos;

18) pagal 2017 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 434, išrašytą dėl 57,68 Eur sumos;

19) pagal 2017 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 429, išrašytą dėl 26,58 Eur sumos;

20) pagal 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 438, išrašytą dėl 1285,89 Eur sumos;

21) pagal 2017 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 452, išrašytą dėl 1 043,77 Eur sumos;

22) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 467, išrašytą dėl 976,13 Eur sumos;

23) pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 478, išrašytą dėl 974,32 Eur sumos;

24) pagal 2017m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 491, išrašytą dėl 785,20 Eur sumos;

25) pagal 2017m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 501, išrašytą dėl 62,94 Eur sumos;

26) pagal 2017 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 503, išrašytą dėl 1 017,04 Eur sumos;

27) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 520, išrašytą dėl 98,08 Eur sumos;

28) pagal 2017 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 506, išrašytą dėl 74,85 Eur sumos;

29) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 532, išrašytą dėl 1 040,65 Eur sumos;

30) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr.533, išrašytą dėl 858,65 Eur sumos;

31) pagal 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 553, išrašytą dėl 1 145,67 Eur sumos;

32) pagal 2018 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 560, išrašytą dėl 14,10 Eur sumos;

33) pagal 2018 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 564, išrašytą dėl 971,41 Eur sumos;

34) pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 567, išrašytą dėl 905,99 Eur sumos;

35) pagal 2018 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 578, išrašytą dėl dėl 30,58 Eur sumos;

36) pagal 2018 m. gegužės 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 576, išrašytą dėl 37,28 Eur sumos;

37) pagal 2018 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 581, išrašytą dėl 1 030,98 Eur sumos;

38) pagal 2018 m. birželio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 587, išrašytą dėl 51,87 Eur sumos;

39) pagal 2018 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 584 išrašytą dėl 9,40 Eur sumos;

40) pagal 2018 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 591, išrašytą dėl 18,97 Eur sumos.

Dėl to dokumentinis pinigų likutis kasoje ir įsiskolinimas darbuotojams buvo sumažintas 21 218,20 Eur suma.

3.3 Be to, A. V. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) piniginių lėšų, iš viso 35 270 Eur, gavimo iš L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K. už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD kasmėnesines įmokas. Dėl to buhalterė I. E., nesuvokusi nusikalstamo veikos pobūdžio, kasos knygoje neužregistravo 35 270 Eur įplaukų gavimo ir sumažino dokumentinį kasos likutį 35 270 Eur suma, t. y neužregistravo:

1) už darbuotoją S. B. iš L. B. gautų įmokų 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

2) už darbuotoją A. B. iš L. B. gautų įmokų 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

3) už darbuotoją J. G. iš L. B. gautų įmokų 1 520 Eur (po 190 Eur už 8 darbo mėnesius);

4) už darbuotoją G. Č. iš L. B. gautų įmokų 3 800 Eur (po 190 Eur už 20 darbo mėnesių);

5) už darbuotoją E. A. iš L. B. gautų įmokų 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

6) už darbuotoją V. J. iš E. K. gautų įmokų 2 140 Eur (po 100 Eur už 10 darbo mėnesių ir po 190 Eur už 6 darbo mėnesius);

7) už darbuotoją L. Š. iš E. K. gautų įmokų 1 140 Eur (po 190 Eur už 6 darbo mėnesius);

8) iš darbuotojo R. P. už jį patį gautų įmokų 2 700 Eur (po 90 Eur už 30 darbo mėnesių);

9) iš darbuotojo A. R. už jį patį gautų įmokų 3 250 Eur (po 130 Eur už 25 darbo mėnesius);

10) iš darbuotojo R. B. už jį patį gautų įmokų 2 860 Eur (po 130 Eur už 22 darbo mėnesius);

11) iš darbuotojo V. K. už jį patį gautų įmokų 760 Eur (po 190 Eur už 4 darbo mėnesius).

3.4 Be to, A. V., žinodamas, kad įmonės piniginės lėšos nėra naudojamos taksi vairuotojų kuro reikmėms padengti, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nurodė buhalterei I. E. apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta“ užregistruoti atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo bendrovei sumažėjimą 36 250 Eur pagal dokumentus (elektroninius kasos aparatų kuro pirkimo kvitus), kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, t. y. įmonėje dirbantys vairuotojai S. B., E. A., R. B., G. Č., R. P., S. D., A. R., V. R. į savo vairuojamus taksi automobilius kurą pylė ir už jį mokėjo patys asmeniškai, o kuro pirkimo kvitus A. V. nurodymu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkančiam asmeniui. Dėl šios priežasties buhalterė I. E., nesuvokusi veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įtraukė į apskaitą ir pagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – iš viso 36 250 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą už kurą.

3.5 Dėl šių 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės vardu ir interesais veikiant faktiniam jos vadovui A. L., turinčiam teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, tyčia organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

4.1 A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas, o nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbantis vadybininku, tačiau veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį ūkio subjekto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, o, pagal 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir vyriausiąja buhaltere D. A., dėl kurių byla ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutraukta, atleidžiant jas nuo atsakomybės, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą: nurodė vyriausiajai buhalterei D. A. į apskaitą įtraukti dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir neįtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus pajamų, gautų iš fizinių asmenų, o formaliai įdarbintai direktorei L. B. nurodė savo parašu patvirtinti dokumentų, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, tikrumą. Tokiu būdu jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. nurodė vyr. buhalterei D. A., žinojusiai, kad grynieji pinigai nebuvo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), išrašyti 11 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos:

1) 2016 m. spalio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161020-1, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 900 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

2) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161109-44, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 2 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas pagal S/F“;

3) 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170630-63, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „dalinis apmokėjimas“;

4) 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170705-59, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 10 000 Eur, mokėjimo pagrindas „pagal s/f“;

5) 2017 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170731-61, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 300 Eur, mokėjimo pagrindas „įplaukos“;

6) 2017 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170808-62, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

7) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170911-65, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėtas 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimai“;

8) 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180228-3, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 500 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

9) 2018 m. balandžio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180403-7, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

10) 2018 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180524-12, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 500 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“;

11) 2018 m. birželio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180611-15, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 000 Eur, mokėjimo pagrindas „mokėjimas“.

Buhalterei D. A. išrašius šiuos kasos išlaidų orderius, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, L. B. savo parašu patvirtino šių dokumentų teisingumą. D. A. užregistravo šiuos 11 kasos išlaidų orderių apskaitos registruose, taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 20 750 Eur suma, nors pinigai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal šiuos kasos dokumentus išmokėti nebuvo.

4.2 Be to, A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. nurodė buhalterei D. A., žinojusiai, kad darbo užmokestis asmenims nebuvo mokamas, įtraukti į apskaitą ir buhalterinės apskaitos registre užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams A. B. ir B. G. pagal šiuos apskaitos dokumentus:

1) 2016 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160210-29 dėl 515,21 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 155,07 Eur ir B. G. – 289,01 Eur;

2) 2016 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160314-31 dėl 515,21 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 155,07 Eur ir B. G. – 289,01 Eur;

3) 2016 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160411-32 dėl 537,09 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 162,8 Eur ir B. G. – 299,31 Eur;

4) 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160510-33 dėl 566,43 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 162,81 Eur ir B. G. – 224,25 Eur;

5) 2016 m. birželio 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160613-34 dėl 734,30 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 170,57 Eur ir B. G. – 314,91 Eur;

6) 2016 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160713-35 dėl 910,83 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 299,31 Eur ir B. G. – 299,31 Eur;

7) 2016 m. rugpjūčio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160811-37 dėl 988,15 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 311,03 Eur ir B. G. – 311,03 Eur;

8) 2016 m. rugsėjo12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20160912-40 dėl 1016,23 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 295,25 Eur ir B. G. – 337,35 Eur;

9) 2016 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161012-40 dėl 949,85 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 5 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 262,74 Eur ir B. G. – 238,56 Eur;

10) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161109-43 dėl 824,22 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį išrašytą 4 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 248,64 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

11) 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161212-45 dėl 1032,36 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 52,16 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

12) 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20161231-46 dėl 1 032,28 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 252,07 Eur ir B. G. – 324,19 Eur;

13) 2017 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170208-48 dėl 1 202,16 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 369 ,70 Eur ir B. G. – 354,70 Eur;

14) 2017 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 20170313-49 dėl 1 048,01 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 320,90 Eur ir B. G. – 314,50 Eur;

15) 2017 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170410-52 dėl 1 298,26 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 382,41 Eur ir B. G. – 367,41 Eur;

16) 2017 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170504-53 dėl 1 100,75 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 320,90 Eur ir B. G. – 160,45 Eur;

17) 2017 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170607-56 dėl 1261,09 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 371,57 Eur ir B. G. – 354 ,70 Eur;

18) 2017 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170711-60 dėl 1269,15 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 6 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 369,70 Eur ir B. G. – 354,70 Eur;

19) 2017 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170807-62 dėl 1 263,10 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 349,44 Eur ir B. G. – 338,04 Eur;

20) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170911-64 dėl 1 592,89 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 364,35 Eur ir B. G. – 364,35 Eur;

21) 2017 m. spalio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171006-65 dėl 1 586, Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 351,19 Eur ir B. G. – 351,19 Eur;

22) 2017 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171108-67 dėl 1 527,01 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 364,35 Eur ir B. G. – 364,35 Eur;

23) 2017 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171207-68 dėl 1 378,95 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 347,61 Eur ir B. G. – 351,19 Eur;

24) 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20171231-71 dėl 1 574,28 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 323,75 Eur ir B. G. – 323,75 Eur;

25) 2018 m. vasario 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180207-1 dėl 2 775,74 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

26) 2018 m. kovo 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180308-4 dėl 2 269,87 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

27) 2018 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180410-8 dėl 2 464,68 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 9 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

28) 2018 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180510-10 dėl 2 215,08 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 8 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 200,70 Eur ir B. G. – 361,68 Eur;

29) 2018 m. birželio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180611-14 dėl 2 065,82 Eur išmokėjimo darbuotojams pagal žiniaraštį, išrašytą 7 asmenų vardu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys išmokėjimai A. B. – 361,68 Eur ir B. G. – 361,68 Eur.

Taigi, D. A. A. L. nurodymu į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose užregistravo iš viso 17 993,86 Eur piniginių lėšų išmokėjimą pagal kasos išlaidų orderius (išmokėjimas žmonėms pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, o direktorė L. B., žinodama, kad pinigai pagal šiuos dokumentus realiai asmenims išmokėti nebuvo, pasirašydama savo parašu, patvirtino šių dokumentų teisingumą.

4.3 Be to, A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) nepagrindė piniginių lėšų – 21 895 Eur gavimo iš 8 fizinių asmenų: B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J.: 1) iš B. G. gautų 4 860 Eur už 30 mėnesių laikotarpį; 2) iš A. V. gautų 1 140 Eur už 12 savaičių laikotarpį; 3) iš S. R. gautų 145 Eur (vienkartinė įmoka); 4) iš S. D. gautų 740 Eur už 4 savaičių laikotarpį; 5) iš E. M. gautų 1 800 Eur už 10 savaičių laikotarpį; 6) iš A. P. gautų 6 370 Eur už 91 savaitės laikotarpį; 7) iš L. P. gautų 720 Eur už 4 savaičių laikotarpį; 8) Iš V. P.-J. gautų 3 420 Eur už 19 savaičių laikotarpį. Buhalterė D. A. šių įplaukų gavimo neužregistravo kasos knygoje ir neįtraukė į apskaitą, tokiu būdu sumažino dokumentinį kasos likutį 21 895 Eur suma.

4.4 Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5. Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės vardu ir interesais veikiant jos vadovui A. L., turinčiam teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, tyčia organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

5.1 A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Klaipėdoje, faktiškai vykdydamas taksi dispečerinės paslaugų veiklą, veikdamas bendrininkų grupe su vyr. buhaltere D. A., dėl kurios ikiteisminis tyrimas prokuroro 2020 m. spalio 8 d. nutarimu nutrauktas, atleidžiant nuo atsakomybės, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-5740) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš 20 fizinių asmenų (T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B., E. K.) už suteiktas dispečerines paslaugas 456 atvejais gavo iš viso 54 690,06 Eur, tačiau šioms pajamoms pagrįsti nesurašė apskaitos dokumentų (paslaugų pardavimo dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių). A. L. nurodymu, buhalterė D. A. neįtraukė į apskaitą dispečerinės paslaugų pardavimo ūkinių operacijų, neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose 54 690,06 Eur įplaukų gavimo.

5.2 Be to, A. L., siekdamas išvengti sumokėti 21 520,06 Eur PVM, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <.. .> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“, bendrovei (duomenys neskelbtini) už dispečerinės paslaugų pardavimą gavus iš viso 156 474,78 Eur pajamų (pajamos pagal apskaitos registrus – 101 784,72 Eur, neužregistruotos pajamos – 54 690,06 Eur), kurios 2016 m. rugpjūčio 1 d. viršijo 45 000 Eur ribą 187,9 Eur suma, nepradėjo skaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini), jos vardu ir interesais veikiant faktiniam vadovui A. L., laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. neįsiregistravo PVM mokėtoja, nuo gautų 127 636,12 Eur sumos pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 21 520,06 Eur PVM, tokiu būdu padarydama žalą valstybės biudžetui.

5.3 Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. A. V. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir būdamas faktinis jos vadovas, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2. patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, kurioje nurodyta, kad 10 metų turi būti saugomi „10.15. Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) <...>; 10.19. Apskaitos registrai“, reikalavimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų – keturių darbo užmokesčio žiniaraščių, nurodytų kasos išlaidų orderiuose: 2017 m. sausio 31 d. orderyje Nr. 361, išrašytame dėl 10 144,76 Eur sumos, 2017 m. vasario 28 d. orderyje Nr. 380, išrašytame dėl 9 001,32 Eur sumos, 2017 m. kovo 31 d. orderyje Nr. 396, išrašytame dėl 8 087,32 Eur sumos, ir 2018 m. birželio 30 d. orderyje Nr. 4590, išrašytame dėl 4 209,86 Eur sumos, pagrindžiančių 31 443,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams. Taigi, A. V., būdamas atsakingas už jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą įstatymų nustatytą laiką, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą, reikalavimus, privalėdamas tvarkyti, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinami tuo, kad A. L., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, naudai ir interesais, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

7.1 A. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, nuo 2016 m. spalio 24 d. įmonėje dirbdamas vadybininku, veikdamas įmonės vardu ir interesais, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir buhaltere D. A., suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį, tyčia, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, turėdamas tikslą išvengti 3 800,22 Eur PVM sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš fizinių asmenų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J. gautų 21 895 Eur piniginių lėšų (mokesčio už UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobiliu nuomą) neįtraukė į apskaitą, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė. Dėl to buhalterė D. A. 31 atveju 2016 m. 1–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir 2018 m. 1–7 mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – neįrašė 18 094,78 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 38 00,22 Eur pardavimo PVM 21 proc. (PVM deklaracijų 29 eilutėje) ir 3 800,22 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje: 2016 m. 1–12 mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 12 atvejų neįrašė iš viso 4 209,81 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 884,19 Eur, 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 884,19 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje); 2017 m. 1–12 mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) 12 atvejų neįrašė iš viso 5 788,34 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 1 215,66 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 1 215,66 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje); 2018 m. 1–7 mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) 7 atvejais neįrašė iš viso 8 096,63 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 1 700,37 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 1 700,37 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

7.2 Be to, A. L., veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir buhaltere D. A., suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį, tyčia pažeidė 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, ir 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, pateikė mokesčių administratoriui – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. (pateikta 2017 m. spalio 18 d.), 2017 m. (pateikta 2018 m. balandžio 4 d.) ir 2018 m. (pateikta 2019 m. balandžio 25 d.) metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) kuriose deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie įmonės pelną, t. y.: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 18 094,78 Eur pajamų; 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 12 306,44 Eur (2016 m. – 4 209,81 Eur, 2018 m. – 8 096,63 Eur) mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; 41 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostolis“ padidino 2017 m. veiklos nuostolį 5 788,34 Eur; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 18 094,78 Eur (2016 m. – 4 209,81 Eur, 2018 m. – 13 884,97 Eur (5 788,34 + 8 096,63)) apmokestinamojo pelno sumos; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 eilutėje ,,Mokėtina(-)/grąžintina(+) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo mokėtino 1 325,72 Eur (2016 m. – 631,47 Eur, 2018 m. – 694,25 Eur) pelno mokesčio.

7.3 Be to, A. L. veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir buhaltere D. A., suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį, tyčia pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, ir, siekdamas išvengti 443 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. A. V. kiekvieną mėnesį išmokėjo grynaisiais pinigais po 500 Eur darbo užmokesčio, dalies išmokėtų pinigų nepagrindė apskaitos dokumentais, neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso išmokėto 1 895,56 Eur darbo užmokesčio, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. A. dviejose 2017 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) ir 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 2 627,58 Eur (16 eilutėje (2017 m.) – 2 187,50 Eur, 4 eilutėje (2018 m.) – 440,08 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio, ir 443 Eur (17 eilutėje (2017 m.) – 344,00 Eur, 5 eilutėje (2018 m.) – 99 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio; šešiose 2017 m. 9–12 mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ir 2018 m. 2–3 mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 2 627,58 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (2017 m. – 2187,50 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 440,08 Eur (5 eilutėje)), 443 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (2017 m. – 344,00 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 99 Eur (6,7 eilutėse)), ir šias deklaracijas pateikė mokesčio administratoriui.

7.4 Be to, A. L. veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės formalia direktore L. B. ir buhaltere D. A., suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį, pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, siekdamas išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir pensijų įmokas, iš viso 1 108,31 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. A. V. viso išmokėto 1 895,56 Eur darbo užmokesčio neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. A. dėl laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio – 2 627,58 Eur (išmokėta 1 895,56 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 1 108,31 Eur įmokų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 7 pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nedeklaravo iš viso 2 627,58 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 1 108,31 Eur įmokų. UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 5 pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (už 2017 m.) (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 2 187,50 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 922,69 Eur įmokų (eilutėje P20.5), UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2 pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (už 2018 m.) (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 440,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 185,62 Eur įmokų (eilutėje P20.5).

7.5 Taigi A. L., veikdamas bendrininkų grupe su L. B. ir D. A., teikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarė 5 568,94 Eur dydžio nuostolį valstybės biudžetui ir 1 108,31 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

8. A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinami ir tuo, kad A. L., turintis teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiantis UAB (duomenys neskelbtini) vardu, naudai ir interesais, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

8.1 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vykdančios taksi dispečerinės paslaugų veiklą Klaipėdos m., direktorius, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingų duomenų ir ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, veikdamas bendrai grupe su bendrovės vyr. buhaltere D. A., suvokusia jo nusikalstamą veikos pobūdį, turėdamas išankstinį tikslą išvengti 1 409 Eur pelno mokesčio sumokėjimo ir suvokdamas, kad suklaidins mokesčių administratorių, nurodė vyr. buhalterei D. A. neįrašyti (pastaba – į finansines ataskaitas) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš 20 fizinių asmenų (T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B., E. K.) 456 atvejais už suteiktas dispečerines paslaugas gautų piniginių lėšų, iš viso 54 690,06 Eur. Vykdydama A. L. nurodymą, UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė D. A. 2016, 2017 ir 2018 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y.:

1) 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 2017 m. balandžio 18 d. pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, (37 eilutėje) nedeklaravo mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 12 994 Eur, (40 eilutėje) pelno – 12 994 Eur, (52 eilutėje) apmokestinamojo pelno sumos – 12 994 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos – 650 Eur, (64 eilutėje) mokėtinos pelno mokesčio sumos – 650 Eur;

2) 2017 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 2018 m. balandžio 24 d. pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 10 491 Eur, (40 eilutėje) pelno – 10 491 Eur, (52 eilutėje) apmokestinamojo pelno sumos – 6 881 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos – 344 Eur (64 eilutėje), mokėtinos pelno mokesčio sumos – 344 Eur;

3) 2018 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 2019 m. balandžio 25 d. pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 9 685 Eur, (40 eilutėje) pelno – 9 685 Eur, (52 eilutėje) apmokestinamojo pelno sumos – 8 308 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos – 415 Eur, (64 eilutėje) mokėtinos pelno mokesčio sumos – 415 Eur.

8.2 Taigi A. L., veikdamas bendrininkų grupe su D. A., teikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo padarė 1 409 Eur dydžio nuostolį valstybės biudžetui.

9. A. V. ir I. E. buvo kaltinami tuo, kad, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: A. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdančios taksi veiklą (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriaus pavaduotojas – faktinis vadovas, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, o I. E. būdama buhalterė ir žinodama, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, kaip ūkio subjekto buhalterė, yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, tyčia pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, mokesčių administratoriui teikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą:

9.1 A. V. turint išankstinį tikslą išvengti sumokėti 12 412,56 Eur PVM, o I. E. suvokiant, kad ji klaidina mokesčių administratorių, I. E., vykdydama A. V. nurodymą neįrašyti laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš fizinių asmenų L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K. gautų ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų, iš viso 35 270 Eur, už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD kasmėnesines įmokas ir nurodymą į apskaitą įtraukti ir pagrįsti apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) ūkines operacijas, kurių duomenys neatitinka tikrovės, iš viso 36 250 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą už kurą, 2016 m. sausio mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), vasario mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 ), kovo mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), balandžio mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), gegužės ir birželio mėn. (patikslinta – 2016 m. rugsėjo 26 d.), liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), spalio mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), lapkričio mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), gruodžio mėn. (patikslinta – 2017 m. balandžio 12 d.), 2017 m. sausio mėn. (patikslinta – 2017 m. kovo 21 d.), vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. (patikslinta – 2017 m. rugpjūčio 29 d.), rugpjūčio mėn. (patikslinta – 2017 m. spalio 24 d.), rugsėjo ir spalio mėn. (patikslinta – 2018 m. kovo 20 d.), lapkričio, gruodžio mėn., 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn. PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę, iš viso 29 148,76 Eur (11 eilutėje), mažiau 6 121,24 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje), deklaravo daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, iš viso 6 291,32 Eur (25 eilutėje), mažiau 12 412,56 Eur (6 291,32 + 6 121,24) mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

9.2 Be to, A. V. ir I. E., veikdami bendrininkų grupe, A. V. turint išankstinį tikslą išvengti mokesčių sumokėjimo, o I. E. suvokiant, kad jie klaidina mokesčių administratorių, tyčia pažeidė 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, pateikė mokesčių administratoriui – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) kuriose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie įmonės pelną: 1) 2016 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildyta 2017 m. balandžio 9 d.) 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo didesnį 19 049,58 Eur (11 008,26 + 8 041,32) nuostolį, 37 ir 41 eilutėse deklaravo didesnį 19 049,58 Eur (11 008,26 + 8 041,32) mokestinio laikotarpio nuostolį; 2) 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildyta 2018 m. balandžio 19 d.) 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo didesnį 24 975,21 Eur (12 826,45 + 12 148,76) nuostolį, 37 ir 41 eilutėse deklaravo didesnį 24 975,21 Eur (12 826,45 + 12 148,76) mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį; 3) 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildyta 2019 m. balandžio 4 d.) 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo didesnį 15 082,65 Eur (6 123,97 + 8 958,68) Eur nuostolį, 37 ir 41 eilutėse deklaravo didesnį, iš viso 15 082,65 Eur (6 123,97 + 8 958,68), mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį.

9.3 Taigi A. V. ir I. E., veikdami bendrininkų grupe, teikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo padarė 12 412,56 Eur dydžio žalą valstybės biudžetui.

10. I. E. buvo kaltinama ir tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste faktiškai vykdančios taksi veiklą, buhalterė ir žinodama, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto buhalterė yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdama bendrininkų grupe su bendrovės faktiniu vadovu A. V. ir vykdydama jo nurodymus dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Vykdydama A. V. nurodymus, įtraukė į apskaitą dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, neįtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus pajamų, gautų iš fizinių asmenų už įmonėje dirbančių asmenų valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo kasmėnesines įmokas, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o būtent:

10.1 I. E., žinodama, kad grynieji pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą, vykdydama A. V. nurodymus, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registre „Kasos knyga“ („Atsiskaitymai“) užregistravo piniginių lėšų įnešimą, iš viso 20 750 Eur, iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 11 kasos pajamų orderių, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) kasą šių pinigų neįnešė:

1) 2016 m. spalio 20 d. kasos pajamų orderį Nr. 916, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 2 900 Eur, nurodytas ūkinės operacijos turinys „dalinis apmokėjimas: 2900 e“;

2) 2016 m. lapkričio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. 943, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 2 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „dalinis apmokėjimas: 2000 e“;

3) 2017 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 1294, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „dalinis apmokėjimas: 1000 e“;

4) 2017 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderį Nr. 1305, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 10 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „Pagal dok. Nr. ET 1252 – 2095,88 Eur, Nr. ET 1298-3085,50 EUR, Nr. ET 1344 –2788,81 EUR, Nr. ET 1399-2029,81 EUR“;

5) 2017 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį Nr. 1340, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 300 Eur, ūkinės operacijos turinys „dalinis apmokėjimas: 300 e“;

6) 2017 m. rugpjūčio 8 d. kasos pajamų orderį Nr. 1350, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „Pagal dok. Nr. ET 1554 - 1000 EUR“;

7) 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderį Nr. 1401, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „Pagal dok. Nr. ET 1601 - 1000 EUR“;

8) 2018 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderį Nr. 1645, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 500 Eur, ūkinės operacijos turinys „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 500 e“;

9) 2018 m. balandžio 3 d. kasos pajamų orderį Nr. 1687, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1000 Eur, ūkinės operacijos turinys „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 1000,00e“;

10) 2018 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderį Nr. 1753, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 50 Eur, ūkinės operacijos turinys „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 50 e“;

11) 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį Nr. 1776, kuriame nurodyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 1 000 Eur, ūkinės operacijos turinys „Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 1 000“.

10.2 Be to, I. E., vykdydama A. V. nurodymus, žinodama, kad darbo užmokestis nurodytiems asmenims nebuvo mokamas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose „Kasos knyga“ bei „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo 312 atvejų darbo užmokesčio išmokėjimą 21 darbuotojui (A. B., R. B., S. B., E. A., S. D., V. J., V. J., V. K., V. K., A. R., V. R., A. R., E. M., A. L., J. G., L. Š., R. P., G. Č., M. S., A. P., L. P.), iš viso 21 218,20 Eur, pagal 40 kasos išlaidų orderių (išmokėjimai žmonėms pagal mokėjimo žiniaraščius (298 atvejais) ir 14 kasos išlaidų orderių), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys – ūkinių operacijų turinys – neatitinka tikrovės. Tokiu būdu ji sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 21 218,20 Eur ir užregistravo įsiskolinimo darbuotojams sumažėjimą, nors pinigai pagal šiuos dokumentus realiai asmenims išmokėti nebuvo:

1) pagal 2016 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 175, išrašytą dėl 359,98 Eur sumos;

2) pagal 2016 m. vasario 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 193, išrašytą dėl 414,82 Eur sumos;

3) pagal 2016 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 207, išrašytą dėl 439,95 Eur sumos;

4) pagal 2016 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 223, išrašytą dėl 428,49 Eur sumos;

5) pagal 2016 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 239, išrašytą dėl 414,7 Eur sumos;

6) pagal 2016 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 253, išrašytą dėl 485,79 Eur sumos;

7) pagal 2016 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 262, išrašytą dėl 525,7 Eur sumos;

8) pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 272, išrašytą dėl 457,78 Eur sumos;

9) pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 291, išrašytą dėl 541,29 Eur sumos;

10) pagal 2016 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 308, išrašytą dėl 545,73 Eur sumos;

11) pagal 2016 m. lapkričio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 317, išrašytą dėl 21,08 Eur sumos;

12)pagal 2016 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 328, išrašytą dėl 778,96 Eur sumos;

13) pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 345, išrašytą dėl 1 086,79 Eur sumos;

14) pagal 2017 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 377, išrašytą dėl 16,61 Eur sumos;

15) pagal 2017 m. vasario 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 365, išrašytą dėl 4,9 Eur sumos;

16) pagal 2017 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 406, išrašytą dėl 1 157,41 Eur sumos;

17) pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 425, išrašytą dėl 1 020,19 Eur sumos;

18) pagal 2017 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 434, išrašytą dėl 57,68 Eur sumos;

19) pagal 2017 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 429, išrašytą dėl 26,58 Eur sumos;

20) pagal 2017 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 438, išrašytą dėl 1 285,89 Eur sumos;

21) pagal 2017 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 452, išrašytą dėl 1 043,77 Eur sumos;

22) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 467, išrašytą dėl 976,13 Eur sumos;

23) pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 478, išrašytą dėl 974,32 Eur sumos;

24) pagal 2017m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 491, išrašytą dėl 785,20 Eur sumos;

25) pagal 2017m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 501, išrašytą dėl 62,94 Eur sumos;

26) pagal 2017 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 503, išrašytą dėl 1 017,04 Eur sumos;

27) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 520, išrašytą dėl 98,08 Eur sumos;

28) pagal 2017 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 506, išrašytą dėl 74,85 Eur sumos;

29) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 532, išrašytą dėl 1 040,65 Eur sumos;

30) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr.533, išrašytą dėl 858,65 Eur sumos;

31) pagal 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 553, išrašytą dėl 1 145,67 Eur sumos;

32) pagal 2018 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 560, išrašytą dėl 14,10 Eur sumos;

33) pagal 2018 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 564, išrašytą dėl 971,41 Eur sumos;

34) pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 567, išrašytą dėl 905,99 Eur sumos;

35) pagal 2018 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 578, išrašytą dėl 30,58 Eur sumos;

36) pagal 2018 m. gegužės 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 576, išrašytą dėl 37,28 Eur sumos;

37) pagal 2018 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 581, išrašytą dėl 1030,98 Eur sumos;

38) pagal 2018 m. birželio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 587, išrašytą dėl 51,87 Eur sumos;

39) pagal 2018 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 584, išrašytą dėl 9,40 Eur sumos;

40) pagal 2018 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 591, išrašytą dėl 18,97 Eur sumos;

taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 21 218,20 Eur suma.

10.3 Be to, I. E. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., vykdydama A. V. nurodymus nefiksuoti dalies ūkinių operacijų, kasos knygoje neužregistravo iš viso 35 270 Eur įplaukų gavimo iš fizinių asmenų L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K. gautų ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų iš viso 35 270 Eur piniginių lėšų už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD kasmėnesines įmokas ir taip sumažino dokumentinį kasos likutį 35 270 Eur suma:

1) už darbuotoją S. B. iš L. B. gautų įmokų, iš viso 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

2) už darbuotoją A. B. iš L. B. gautų įmokų, iš viso 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

3) už darbuotoją J. G. iš L. B. gautų įmokų, iš viso 1 520 Eur (po 190 Eur už 8 darbo mėnesius);

4) už darbuotoją G. Č. iš L. B. gautų įmokų, iš viso 3 800 Eur (po 190 Eur už 20 darbo mėnesių);

5) už darbuotoją E. A. iš L. B. gautų įmokų, iš viso 5 700 Eur (po 190 Eur už 30 darbo mėnesių);

6) už darbuotoją V. J. iš E. K. gautų įmokų, iš viso 1 140 Eur (po 190 Eur už 16 darbo mėnesių);

7) už darbuotoją L. Š. iš E. K. gautų įmokų, iš viso 1 140 Eur (po 190 Eur už 6 darbo mėnesius);

8) iš darbuotojo R. P. už jį patį gautų įmokų, iš viso 2 700 Eur (po 90 Eur už 30 darbo mėnesių);

9) iš darbuotojo A. R. už jį patį gautų įmokų, iš viso 3 250 Eur (po 130 Eur už 25 darbo mėnesius);

10) iš darbuotojo R. B. už jį patį gautų įmokų, iš viso 2 860 Eur (po 130 Eur už 22 darbo mėnesius);

11) iš darbuotojo V. K. už jį patį gautų įmokų, iš viso 760 Eur (po 190 Eur už 4 darbo mėnesius).

10.4 Be to, I. E., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų – 14 836,39 Eur panaudojimo ir apskaitos registruose neužregistravo šių ūkinių operacijų.

10.5 Be to, I. E. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., žinodama, kad įmonės piniginės lėšos nėra naudojamos taksi vairuotojų kuro reikmėms padengti, vykdydama A. V. nurodymus įtraukti į apskaitą jai pateiktus kuro kvitus kaip išlaidas patvirtinančius dokumentus, apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta“ užregistravo atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo sumažėjimą 36 250 Eur bendrovei pagal dokumentus (elektroninių kasos aparatų kuro pirkimo kvitus), kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, t. y. įmonėje dirbantys vairuotojai S. B., E. A., R. B., G. Č., R. P., S. D., A. R., V. R. į savo vairuojamus taksi automobilius kurą pylėsi ir už jį mokėjo patys asmeniškai grynaisiais pinigais, o kuro pirkimo kvitus pagal A. V. nurodymą pateikė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Dėl to buhalterė I. E. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įtraukė į apskaitą ir pagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) ūkines operacijas, kurių duomenys neatitinka tikrovės, – iš viso 36 250 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą už kurą.

10.6 Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11. A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vykdančios taksi veiklą (duomenys neskelbtini) mieste, faktinis vadovas, nuo 2016 m. spalio 24 d. įmonėje dirbantis vadybininku, veikdamas bendrai grupe su bendrovės formalia direktore L. B. bei vyr. buhaltere D. A., suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, faktiškai vykdydamas taksi veiklą, pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, o būtent:

11.1 laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Klaipėdos m., įmonės veikimo teritorijoje, iš fizinių asmenų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J. grynaisiais pinigais gavęs nuomos mokestį, iš viso 21 895 Eur, už UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė.

11.2 Be to, A. L. nurodė vyr. buhalterei D. A., žinojusiai, kad darbo užmokestis nurodytiems asmenims nebuvo mokamas, įtraukti į apskaitą ir buhalterinės apskaitos registre užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą dviem darbuotojams – A. B. ir B. G.. Vykdydama šį nurodymą, buhalterė D. A. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose užregistravo 29 atvejais pinigų išmokėjimą, iš viso 17 993,86 Eur, pagal kasos išlaidų orderius (mokėjimas žmonėms pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys – ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška, neatitinka tikrovės, ir taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 17 993,86 Eur suma, nes pinigai iš kasos pagal šiuos dokumentus buvo paimti, bet realiai asmenims išmokėti nebuvo.

11.3 Be to, A. L. nurodė buhalterei D. A., žinojusiai, kad pinigai nebuvo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), įtraukti į apskaitą ir pagrįsti 11 atvejų kasos išlaidų orderiais iš viso 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos. Vykdydama šį nurodymą, buhalterė D. A. išrašė 11 kasos išlaidų orderių, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, L. B. pasirašius savo parašu ir taip patvirtinus šių dokumentų teisingumą, D. A. užregistravo šiuos 11 kasos išlaidų orderių apskaitos registruose, taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje 20 750 Eur suma, nes pinigai pagal šiuos dokumentus buvo paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos, bet realiai UAB (duomenys neskelbtini) išmokėti nebuvo.

11.4 Dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo negalima nustatyti iš viso 60 638,86 Eur įmonės piniginių lėšų panaudojimo. Taigi, A. L., padedant L. B. ir D. A., neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas – 60 638,86 Eur.

12. A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės vyr. buhaltere D. A., suvokusia nusikalstamą veikos pobūdį, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, faktiškai vykdydamas taksi dispečerinės paslaugų veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Klaipėdos m., gavęs iš 20 fizinių asmenų (T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B., E. K.) už suteiktas dispečerines paslaugas grynuosius pinigus – 54 690,06 Eur, gautoms pajamoms pagrįsti nesurašė apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių), jų tyčia neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ir neįregistravo apskaitos registruose, tokiu būdu, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 54 690,06 Eur.

13. A. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą: dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir būdamas faktinis jos vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, faktiškai vykdydamas taksi veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini), įmonės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus, iš viso 35 270 Eur, iš fizinių asmenų: L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K., už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD įmokas, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė. Dalį surinktų grynųjų pinigų A. V. banko kortele įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo 11 darbuotojų (S. B., A. B., J. G., G. Č., E. A., V. J., L. Š., R. P., A. R., R. B., V. K.) įmokoms į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir įmokoms antstolių kontoroms už 3 darbuotojus (G. Č., E. A., V. J.), iš viso 6 776,75 Eur, sumokėti. Likusių grynųjų pinigų dalį, iš viso 28 493,26 Eur, A. V. į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė, dėl to negalima nustatyti šių piniginių lėšų panaudojimo. Be to, A. V. banko kortele iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 36 250 Eur sumą, jos panaudojimą įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė dokumentais (elektroniniais kasos aparatų kuro pirkimo kvitais), kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Taigi A. V., neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 64 743,26 Eur pinigines lėšas.

14. A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad siekė įteisinti savo paties 14 000 Eur vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu – pasisavinus jo vadovaujamoms įmonėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, atliko su šiuo turto susijusias finansines operacijas, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos – pasisavinus jo vadovaujamų uždarųjų akcinių bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš viso 115 328,92 Eur, dalį piniginių lėšų – 14 000 Eur perdavė savo sugyventinei J. J., nesuvokusiai A. L. nusikalstamos veikos pobūdžio ir nežinojusiai pinigų kilmės, ir sutarė su ja, kad J. J. gautas pinigines lėšas, padedant jos mamai V. K., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobūdžio ir nežinojusiai pinigų kilmės, įneš į jai priklausančią banko sąskaitą, po to šias pinigines lėšas panaudos nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimui. 2018 m. liepos 12 d. apie 14.46 val. V. K., pasinaudodama jai priklausančia banko kortele, AB „Luminor“ banko bankomate, esančiame Vilniaus g. 1, Kretingoje, kartu su dukra J. J. į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 14 000 Eur. Iškart po pinigų įnešimo į banko sąskaitą tame pačiame AB „Luminor“ banko skyriuje V. K. atliko kitą finansinę operaciją – pinigines lėšas – 14 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė į J. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama mokėjimo paskirtį „Dovana“. Taip A. L. šias pinigines lėšas įnešdamas į J. J. priklausančią banko sąskaitą pakeitė šio turto – piniginių lėšų teisinę padėtį ir įteisino jį Lietuvos Respublikos finansų sistemoje. Tokiais savo veiksmais A. L., veikdamas per asmenis, nesuvokusius jo nusikalstamos veikos pobūdžio, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – 14 000 Eur.

I. Baudžiamosios bylos įrodymai (BPK 20 straipsnis)

Kaltinamasis A. L. kaltu dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo prisipažino iš dalies, o dėl šių įmonių turto pasisavinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nors faktiškai vadovavo abiem šioms įmonėm. A. L. buvo UAB (duomenys neskelbtini) kasininku. Kaltinamasis negali pasakyti, kas oficialiai buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) kasininku, tačiau tvirtina, kad faktiškai įmonės kasos darbą kontroliavo ir grynųjų pinigų srautus valdė jis. UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu turėjo 9 automobilius, kuriems nuomojo radijo ryšį iš UAB (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla buvo taksi paslaugos. Ši įmonė buvo sudariusi paslaugų sutartis su juridiniais asmenimis: „Lietuvos geležinkeliai“, „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Kraujo centras“ ir kt., todėl, veždama klientus, teikė pirmumą sutartiniams klientams. Visi juridiniai asmenys gaudavo paslaugų kvitus. Taksi automobilio vairuotojui atlikus pervežimo paslaugą, klientas išrašydavo paslaugų kvitą, kuriame nurodydavo savo duomenis, maršruto duomenis, vairuotojo pavardę, tikslią pinigų sumą pagal taksometro parodymus. Vieną egzempliorių klientas atiduodavo vairuotojui, o kitą įmonės, kurios darbuotojui paslauga suteikta, administracijai. Mėnesio pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir kito juridinio asmens buhalterė sutikrindavo atliktų paslaugų duomenis ir juos suvesdavo į ataskaitas. Visus tuos paslaugų kvitus kaltinamasis matė ikiteisminio tyrimo įstaigoje. A. L. su vairuotojais susitardavo, kad jie vežtų sutartinius klientus, o gautais paslaugų kvitais atsiskaitytų už eterio nuomą. Vairuotojai už eterio nuomą mokėdavo grynaisiais pinigais tik tuo atveju, jei kvituose nurodytos pinigų sumos nepakakdavo eterio nuomos mokesčiui sumokėti. Paslaugų kvituose nurodytos pinigų sumos A. L. negalėjo išgryninti ar kitaip panaudoti, todėl jos negalėjo ir pasisavinti. Paslaugų kvitai buvo tiesiog „popieriukai“, juos bendrovės buhalterė mėnesio pabaigoje suvesdavo į pervežimų aktą ir išrašydavo įmonei – paslaugos gavėjai sąskaitą faktūrą. Įmonės atsiskaitydavo kartą per mėnesį pervesdamos pinigus į bendrovės sąskaitą banke. Kaltinamasis A. L. pripažįsta, kad grynieji pinigai, kuriuos vairuotojai perduodavo už eterio ir automobilių nuomą, nebuvo įtraukti į įmonės kasą ir buhalterinę apskaitą, tačiau, jo įsitikinimu, ši suma yra mažesnė nei kaltinime nurodyta 54 690,06 Eur suma. Vairuotojai už eterio ir automobilių nuomą atsiskaitydavo paslaugų kvitais ir tik nedidelę šių įmokų dalį perduodavo grynaisiais pinigais. A. L. negali paaiškinti, kokios tai buvo sumos kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau mano, kad tai galėtų atlikti specialistas arba teismo ekspertas įvertinęs ir suskaičiavęs paslaugų kvituose nurodytas pinigų sumas. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartis su vairuotojais I. S., K. B., E. B., A. V., E. S., N. L., S. M., T. P., K. V., G. L., E. M., S. P. ir kitais dėl dispečerinės paslaugų teikimo. Visos iš šių asmenų gautos pajamos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, viskas oficialiai atvaizduota ir visos nurodytos sumos teisingos. Vairuotojams A. V., B. G. ir A. B. atlyginimas bendrovėje (duomenys neskelbtini) faktiškai nebuvo mokamas. Šie asmenys patys atnešdavo pinigus į kasą, o kitą dieną kaltinamasis iš kasos paimdavo tuos pačius pinigus ir išmokėdavo jiems darbo užmokestį, atsiskaitydavo už įsigytą kurą. Vairuotojai iš pinigų, gautų iš klientų, patys atimdavo savo darbo užmokestį ir išlaidas už kurą, o likusią pinigų sumą ir kuro įsigijimą patvirtinančius čekius perduodavo įmonės buhalterei. Jiems atlyginimas nebuvo mokamas, tačiau vairuotojai pasirašydavo žiniaraščiuose. Taip bendrovėje vyko pinigų įskaitymai ir suderinimai, kaltinamasis A. L. tiksliau paaiškinti negali. Visi įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gauti ir buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti grynieji pinigai buvo naudojami tik šių įmonių veikloje ir jų interesais: buvo perkami baldai, buitinė technika, kompiuteriai, spausdintuvai, automobilių dalys, tepalai. Šio įmonės turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų kaltinamasis neturi, kadangi tokie dokumentai išrašyti nebuvo. A. L. davė nurodymą buhalterei D. A., kad ši su direktore L. B. atliktų įmonės įsigyto turto inventorizaciją ir inventorizacijos duomenis pateiktų advokatui. Kaltinamasis A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. buvo susitarę, kad A. L. už kiekvieną įmonėje (duomenys neskelbtini) įdarbintą vairuotoją mokės 190 Eur kas mėnesį, kad pastaroji įmonė galėtų už juos sumokėti sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas bei gyventojų pajamų mokestį. Dėl šios priežasties reikėjo bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje atvaizduoti grynųjų pinigų paėmimą iš kasos ir perdavimą bendrovei (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbintą vairuotoją A. L. atskirai nemokėdavo, o nurodydavo buhalterei išrašyti vieną 1 000–2 000 Eur sumos kasos išlaidų orderį. Orderiuose nurodydavo mokėjimo paskirtį – už paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) šioms sumoms išrašydavo sąskaitas faktūras. Taigi A. L. galėdavo oficialiai paimti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Taip ir atsirado tie neva „popieriniai“ pinigai – 20 750 Eur. Kaltinamasis tvirtina, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytą pinigų sumą – 20 750 Eur jis iš tiesų perdavė kaltinamajam A. V. Buhalterei I. E. jis grynųjų pinigų niekada neperduodavo. Buhalterė I. E. nežinojo visų kaltinamųjų A. L. ir A. V. susitarimo niuansų. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti vairuotojai: A. P., S. D., L. P., S. R., R. B., E. M. ir kiti. A. V. išrašydavo sąskaitas faktūras už atliktas paslaugas, o A. L. jam sumokėdavo sutartą sumą – po 190 Eur už kiekvieną vairuotoją kas mėnesį. Taip pinigai legaliai patekdavo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Vairuotojams V. R. ir R. B. buvo nustatytas fiksuotas eterio mokestis – 30 Eur kas savaitę. Šie darbuotojai atsiskaitydavo pristatydami paslaugų kvitus. Buhalterė D. A. iš kvituose nurodytos sumos atimdavo 21 proc. ir dažniausiai likdavo didesnė suma nei ta, kurią vairuotojai turėdavo sumokėti. Tokį skirtumą buhalterė perkeldavo į kitos savaitės mokėjimą. Taip ir sukdavosi tie pinigai. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti bendrovei (duomenys neskelbtini) mokestį už eterio nuomą, tačiau kaltinamasis neprisimena, kokio dydžio buvo šis mokestis. Visas bendrovių apskaitoje neatvaizduotas išlaidas A. L. fiksavo savo elektroniniuose užrašuose. Kur šiuo metu yra minėta duomenų saugykla, kaltinamasis nežino. Kaltinime nurodyto turto – 115 000 Eur sumos A. L. nepasisavino. Tvirtina, kad visus į įmonių apskaitą neįtrauktus pinigus jis panaudojo šių įmonių veikloje, kartais įmonių naudai naudojo ir savo asmenines bei skolintas lėšas.

Savo parodymams patvirtinti kaltinamasis A. L. pateikė paslaugų kvitų suvestines, kuriose užfiksuota, jog vairuotojas (duomenys neskelbtini) pateikė kvitų, kurių bendra suma 111,05 Eur, S. B. pateikė kvitų, kurių bendra suma 2 046,71 Eur, A. B. – 6 623,72 Eur, R. B. – 4 126,72 Eur, S. D. – 6 543,66 Eur, B. G. – 2 429,70 Eur, V. K. – 1 101,87 Eur, S. M. – 1 778,56 Eur, E. M. – 1 250,20 Eur, S. P. – 2 484,29 Eur, R. P. – 2 027,23 Eur, A. P. – 3 367,94 Eur, T. P. – 1 916,48 Eur, V. R. – 842,92 Eur, E. S. – 857,26 Eur, A. V. – 5 351,2 Eur, A. V. – 3 030,63 Eur (t. 41, b. l. 26–199, t. 42, b. l. 1–10). Teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad šias suvestines sudarė pats, padedant D. A..

Kaltinamoji I. E. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Įmonės faktiniu vadovu ir kasininku buvo kaltinamasis A. V. Kaltinamoji atliko technines apskaitininko funkcijas: buhalterinės apskaitos programoje „Ellit“ tvarkydavo apskaitos registrus, išrašydavo sąskaitas faktūras, kasos dokumentus, apskaičiuodavo darbo užmokestį ir teikdavo finansines ataskaitas. Apskaitos dokumentuose ir registruose ji nurodydavo tokius duomenis, kokius jai pateikdavo direktorius A. V. Banko pavedimus atlikdavo tik gavusi A. V. nurodymą. Visą aktualų kaltinime nurodytą laikotarpį įmonei vadovavo kaltinamasis A. V. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo tik viena buhalterė – tai ji, I. E.. Ji neturi buhalterinio išsilavinimo, tačiau baigė apskaitininko kursus. Dirbo dvi–tris dienas per savaitę po dvi–tris valandas per dieną. Jos darbo vieta buvo direktoriaus kabinete. Atėjusi į darbą, ant stalo rasdavo padėtus dokumentus. Už įmonės kasą buvo atsakingas direktorius A. V. I. E. nedirbo su grynaisiais pinigais ir nebuvo už juos atsakinga. Ji direktoriaus įsakymu nebuvo paskirta atsakingu asmeniu už buhalterinių dokumentų saugojimą, mano, kad už dokumentų saugojimą buvo atsakingas įmonės direktorius. Visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo susegti į segtuvus ir saugomi direktoriaus dispozicijoje. Be kaltinamosios I. E. ir direktoriaus A. V., įmonėje dirbo dar apie 50 darbuotojų. I. E. su įmonės darbuotojais nesusitikdavo. Ji pagal direktoriaus nurodymą ir jo pateiktus duomenis apskaičiuodavo darbuotojams darbo užmokestį, surašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį ir perduodavo A. V. arba palikdavo ant jo darbo stalo. Kaltinamoji I. E. niekada nėra mokėjusi darbuotojams darbo užmokesčio grynaisiais pinigais ir nėra mačiusi A. V. mokant jiems darbo užmokestį. Jis paimdavo žiniaraščius, o po kurio laiko juos grąžindavo su darbuotojų parašais. Įmonės kasos knygą ji pildė elektroninėje buhalterinės apskaitos programoje. Gavusi pasirašytus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, I. E. išrašydavo atitinkamų sumų kasos išlaidų orderius ir perduodavo juos direktoriui. Kaltinamoji tvirtina, kad su įmonės kasoje esančiais grynaisiais pinigais ji nedirbo, už juos atsakinga nebuvo, kasos pinigai buvo A. V. žinioje. I. E. visus buhalterinius registrus tvarkė pagal jai pateiktus dokumentus, vadovavosi įstatymų reikalavimais ir neturėjo net menkiausio supratimo apie galbūt vykdomus nusikaltimus. Kaltinamoji buvo įsitikinusi, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikia teisingus duomenis apie bendrovės veiklą ir darbuotojus. Visus privalomus mokėti mokesčius mokėdavo A. V. arba jo nurodymu ir pavedimu I. E.. Ji prie įmonės banko sąskaitos jungdavosi naudodamasi A. V. išduotu PIN kodų generatoriumi. Kaltinamoji gaudavo minimalųjį darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį jai išmokėdavo A. V. tokį, koks būdavo nurodytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. A. V. priėmus į darbą naują darbuotoją, I. E. surašydavo darbuotojo duomenis į darbo sutartį, sutartį atspausdindavo ir perduodavo pasirašyti. Pati darbo sutarčių su darbuotojais nepasirašydavo ir darbo pokalbiuose nedalyvaudavo. I. E. darbo vietoje grynųjų pinigų nebuvo. Ji neatliko kasos inventorizacijos ir nežino, ar dokumentinis kasos likutis sutapdavo su faktiniu kasos likučiu. Kaltinamoji tik dalyvaudama teismo posėdžiuose suprato, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo savo automobilių, automobilius nuomojosi. I. E. nedalyvavo sudarant automobilių nuomos sutartis ir šių sutarčių nematė. Ji žinojo, kad įmonė savo veikloje naudoja automobilius ir perka eterį iš UAB (duomenys neskelbtini). Pastaroji įmonė už suteiktas eterio paslaugas išrašydavo sąskaitas faktūras. UAB (duomenys neskelbtini) šias sąskaitas faktūras apmokėdavo. Liudytoja su R. R. nebendravo, nes faktiškai įmonei vadovavo A. V. UAB (duomenys neskelbtini) pajamas sudarė įplaukos grynaisiais pinigais ir pavedimais už suteiktas taksi pervežimo paslaugas. I. E. mėnesio pabaigoje juridiniams asmenis, kuriems buvo suteiktos paslaugos, išrašydavo sąskaitą faktūrą. Taksi vairuotojai pildė taksometrų žurnalus. Surinktus iš klientų grynuosius pinigus jie perduodavo A. V., o jis nurodydavo I. E. išrašyti sąskaitą faktūrą, pasakydavo, kokią gavo pinigų sumą. A. V. pats surašydavo taksometrų rodmenų suvestinę, o I. E. direktoriaus nurodymu išrašydavo vieną sąskaitą faktūrą visam mėnesiui. Sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis buvo išrašomi dėl bendros sumos, o ne kiekvienam darbuotojui. Tie pinigai, kaltinamosios manymu, patekdavo į grynųjų pinigų kasą, o vėliau – į sąskaitą banke. A. V. į banko sąskaitą įnešdavo tokią pinigų sumą, kurios reikėdavo apmokėti sąskaitoms ir mokesčiams. Kita grynųjų pinigų suma buvo A. V. žinioje. UAB (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) ir išrašydavo jai sąskaitas faktūras, o pastaroji šias sąskaitas faktūras apmokėdavo. Kaltinamoji nežinojo ir net neįtarė, kad vairuotojai atlyginimo negauna, o patys moka sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas, pajamų mokestį, perduodami A. V. grynuosius pinigus. Kartą į biurą buvo atėjęs žmogus, kuris norėjo perduoti A. V. pinigus – apie 50 Eur. Kaltinamoji užrašė ant lapelio šio žmogaus duomenis ir pinigus ir lapelį paliko ant A. V. darbo stalo. Tam žmogui ji jokio buhalterinės apskaitos dokumento neišrašė, nes buvo įsitikinusi, kad pinigus jis perdavė asmeniškai A. V. Kaltinamoji I. E. nežinojo, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų 11 kasos pajamų orderių grynieji pinigai bendrovei nebuvo sumokėti. Šiuos dokumentus ji išrašė pagal direktoriaus A. V. pateiktus duomenis. Kuro įsigijimo kvitus, išrašytus įmonės vardu, ji rasdavo padėtus ant savo darbo stalo ir įtraukdavo į buhalterines ataskaitas, nes buvo įsitikinusi, kad kuras įsigytas įmonės veiklai vykdyti. R. R. buvo įmonės atskaitingas asmuo, jam pagal avansinę apyskaitą ir kasos išlaidų orderį buvo išmokami pinigai iš bendrovės kasos. Kas mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitas vidutiniškai 2 000–3 000 Eur sumai. Kaltinamoji nežino, pagal kokius dokumentus ar duomenis buvo išrašomos šios sąskaitos faktūros, mano, kad sumos priklausė nuo to, už kokią sumą paslaugų suteikė vairuotojai tą mėnesį. A. V. žodžiu pasakydavo, kokius duomenis įrašyti į sąskaitą faktūrą, tačiau jokio dokumento neduodavo. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarčių su kitais ūkio subjektais dėl darbuotojų pervežimo, tokias sutartis buvo sudariusi UAB (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. V. kaltu dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo prisipažino visiškai, o dėl šios įmonės turto pasisavinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Oficialiai direktoriumi buvo įdarbintas R. R., o A. V. dirbo direktoriaus pavaduotoju, tačiau faktiškai kaltinamasis vykdė visas įmonės vadovo funkcijas. Nors buhalterinės apskaitos dokumentuose ir būdavo nurodomi oficialaus direktoriaus duomenys, tačiau šiuos dokumentus savo parašu pasirašydavo A. V. Kaltinamasis buvo ir bendrovės kasininkas, pasirašydavo kasos dokumentus, valdė grynuosius pinigus. Su A. L. jie susitarė, kad A. V. įdarbins bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotojus, o bendrovė (duomenys neskelbtini) mokės privalomus mokesčius bei įmokas ir administravimo išlaidas. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo nė vieno automobilio, todėl, priimant į darbą vairuotojus, buvo sudaromos ir jų automobilių panaudos sutartys. Su vairuotojais aptardavo mokėtinų įmokų dydį, tačiau šis dydis laikui bėgant keitėsi. 2016–2017 m. vairuotojai mokėjo nuo 75 Eur iki 100 Eur, priklausomai nuo to, ar vairuotojas turi kitą darbą, ar yra pensininkas, ar turi invalidumą. 2018 m. padidėjo „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokos, todėl padidėjo ir vairuotojų kas mėnesį A. V. mokama suma. Tais atvejais, kai vairuotojai sirgdavo ir turėdavo nedarbingumo pažymas arba nedirbdavo dėl kitų priežasčių, anksčiau minėtų įmokų nemokėdavo arba mokėdavo mažesnes įmokas. Iš vairuotojų surinktus pinigus A. V. panaudodavo VSD ir PSD įmokoms, gyventojų pajamų mokesčiui sumokėti. Aktualiu laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo apie 50–60 vairuotojų. Įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. R. tik dėl to, kad tvarkytų reikalus įvairiose institucijose, nes A. V. nevisiškai supranta lietuvių kalbą. Įmonės buhalterė buvo I. E.. Ji dirbo ne visu etatu ir gavo minimalųjį darbo užmokestį. I. E. į darbą ateidavo 2–3 kartus per savaitę arba A. V. paprašius. I. E. nieko nežinojo apie vairuotojų jam perduodamus pinigus mokesčiams ir įmokoms sumokėti. Ji buhalterinę apskaitą tvarkė vadovaudamasi A. V. perduotais dokumentais ir duomenimis. Jis pasakydavo, kada išrašyti kasos pajamų ar išlaidų orderius, sąskaitas faktūras ir kokius duomenis nurodyti šiuose dokumentuose. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo L. B. ir A. L. žmonės. Sutartis buvo sudaryta dėl eterio ir taksi paslaugų. A. V. tikrindavo duomenis, ar vairuotojas dirbo visą mėnesį, ir pagal tai apskaičiuodavo mokėtiną sumą ir šią informaciją perduodavo A. L. ir L. B. UAB (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje pervesdavo pinigus į banko sąskaitą. Kaltinamasis žodžiu susitarė su vairuotojais dėl 75–00 Eur, o nuo 2018 m.– 190 Eur mokėjimo. Šių pinigų niekaip apskaitoje neparodydavo ir niekur nepažymėdavo, kiek ir iš kokio vairuotojo gavo pinigų. Surinktus pinigus bankomatu įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, nurodydamas įnešimo paskirtį – sąskaitos papildymas. Iš vairuotojų surinktų pinigų mokėjo gyventojo pajamų mokestį, „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas. Bendrovės darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas darbo užmokestis vairuotojams nebuvo mokamas. Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose buvo nurodomi neteisingi duomenys apie finansines operacijas, tačiau buhalterė I. E. apie tai nieko nežinojo, nes kaltinamasis A. V. jai nieko apie tai nesakė. Iš vairuotojų surinktų pinigų pakako tik mokesčiams sumokėti, kartais dar smulkioms biuro išlaidoms. Bendrovė gaudavo pajamų ir iš taksometrų įrengimo paslaugos. Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų grynaisiais pinigais įmonė (duomenys neskelbtini) negaudavo. Kaltinime nurodytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų: 2 900 Eur, 2 000 Eur, 1 000 Eur, 2 095 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 500 Eur, 1 000 Eur, 50 Eur ir 1 000 Eur, bendrovė faktiškai negavo. Kaltinamasis neprisimena, kokiu tikslu buvo išrašyti šie dokumentai, mano, kad siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį, kad vėliau būtų galima atvaizduoti darbo užmokesčio vairuotojams išmokėjimą. Pagal susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) pastaroji turėjo mokėti bendrovei (duomenys neskelbtini) už suteiktas taksi paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai teikdavo taksi paslaugas pagal UAB (duomenys neskelbtini) su kitais juridiniais asmenimis sudarytas sutartis. Vairuotojai gaudavo užsakymus ir juos įvykdydavo. UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvituose nurodytai pinigų sumai išrašydavo sąskaitą faktūrą bendrovei (duomenys neskelbtini), o pastaroji išrašydavo sąskaitą faktūrą A. V. vadovaujamai įmonei už dispečerių paslaugas. Buvo ir tokių atvejų, kai A. V. iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus išgrynindavo ir visus grąžindavo A. L.. Vairuotojai, kurie dirbo su E. K. automobiliais, ir tie, kurie dirbo savarankiškai, sutartą pinigų sumą perduodavo A. V. Už vairuotojus, kurie dirbo su A. L. ir L. B. automobiliais, sutartą pinigų sumą pervesdavo bendrovė (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą. Šiuos pinigus A. V. pagal susitarimą panaudodavo mokesčiams už darbuotojus sumokėti. Bendrovė (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) pinigų už eterio paslaugas nemokėdavo, nes šie mokėjimai pasidengdavo tarpusavio mokėjimų įskaitymo metu. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbančių vairuotojų automobiliuose įrengti taksometrai priklausė A. V. vadovaujamai bendrovei. Taksometrų duomenys buvo vadinami „dokumentiniais pinigais“, nes taksometrais užregistruotos pinigų sumos vairuotojai bendrovei neperduodavo, o pasilikdavo sau, kaip darbo užmokestį. Jie privalėjo bendrovei kiekvieną mėnesį perduoti tik fiksuotus anksčiau nurodytus PSD, VSD ir GMP mokėjimus. Tie „dokumentiniai pinigai“ buvo reikalingi tam, kad buhalterinėje apskaitoje būtų galima atvaizduoti darbo užmokesčio vairuotojams išmokėjimą. Išrašant sąskaitas faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) už suteiktas taksi paslaugas, juose nurodytos pinigų sumos būdavo iš anksto suderinamos su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere D. A.. Į bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras buvo įtraukti A. L. vairuotojų mokėtini mokesčiai. Buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti direktoriui R. R. išmokėti 160 000 Eur buvo fiktyvūs pinigai. Tokios pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo ir ji faktiškai R. R. nebuvo išmokėta. Šios pinigų sumos išleidimas buhalterijoje buvo grindžiamas kuro išlaidomis, detalių, remonto ir kitomis išlaidomis. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo nuostolinga.

Savo parodymams pagrįsti kaltinamasis A. V. savanoriškai pateikė sąrašą vairuotojų, kurie oficialiai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirbo ir atsiskaitinėjo su A. L., L. B. ir E. K.. Tai: E. Š., R. K., R. S., L. Š., V. P., Ž. Ž., J. R., Rimantas P. J., M. K., A. P., R. K., M. M., Ž. Č., S. D., L. P., S. R., R. B. ir E. M. (t. 22, b. l. 98–99).

Liudytojas A. A. (A. A.) parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įmonės direktorius buvo kaltinamasis A. V. Dirbo su savo asmeniniu automobiliu ir su UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu. Automobilio nuomos mokesčio nemokėjo. Liudytojas pats mokėjo direktoriui A. V. kiekvieną mėnesį nuo 90 iki 190 Eur už „Sodros“ įmokas, gyventojų pajamų mokestį ir kitus mokesčius. Pinigus visada perduodavo A. V., šis jam duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą. A. A. neprisimena, ar teko pinigus perduoti kaltinamajai I. E.. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo jam nemokėjo, išskaičiuodavo iš surinktų pinigų mokesčius už A. A., o kas likdavo, buvo jo uždarbis. Iš UAB (duomenys neskelbtini) liudytojas pirkdavo eterio (pastaba – dispečerių) paslaugą. Mokestis už eterį nuolat kito. A. A. iš pradžių už eterį mokėdavo po 30 Eur per savaitę, vėliau – 55 Eur per savaitę. Mokestį už eterį jis mokėdavo bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterei D. grynaisiais pinigais. Sumokant pinigus D. jam duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą. Liudytojas veždavo klientus pagal bendrovės sudarytas sutartis, tokiu atveju pinigų už taksi paslaugą negaudavo, bet išrašydavo sutartinį kvitą. Šiais kvitais atsiskaitydavo už eterio paslaugą ir įskaitydavo kitas įmokas.

Liudytojas S. A. (S. A.) parodė, kad nuo 2016 m. vasaros jis dirbo taksi vairuotoju. Kokioje įmonėje buvo įdarbintas, liudytojas neprisimena. Faktiškai jis dirbo G. L., bet vairavo UAB (duomenys neskelbtini) lipdukais apklijuotą automobilį. Automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš G. L. Įdarbinimo dokumentus pasirašyti perdavė A. K. Pagal žodinį susitarimą su G. L. S. A. mokėjo nuo sekmadienio iki ketvirtadienio po 10 Eur už dieną, o penktadienį ir šeštadienį – po 15 Eur už dieną. G. L. mokėjo tik grynaisiais pinigais, daugiau niekam pinigų nemokėjo. Perduodamas pinigus, liudytojas pasirašydavo kažkokiame dokumente, kuriame būdavo nurodyta G. L. sumokėta pinigų suma, tačiau paskutinius 8 mėnesius jokiame dokumente nebereikia pasirašyti. Liudytojas jokių mokesčių pats nemokėjo, manė, kad tuo pasirūpina G. L. Užsakymų jis gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių. Kartais veža klientus, kuriems už pavežimo paslaugą išrašo kvitą. Šiuos kvitus S. A. visada perduodavo G. L. Liudytojas žino, kad nuo kvite nurodytos pinigų sumos yra nuskaičiuojamas 21 proc. administravimo mokestis, o likusia suma S. A. atsiskaitydavo su G. L. už automobilio nuomą.

Liudytojas R. K. parodė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. jis dirbo A. K. individualioje įmonėje taksi automobilio vairuotoju. Automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš G. L., todėl faktiškai jis dirbo G. L.. Žodiniu susitarimu liudytojas G. L. mokėdavo 10 Eur už darbo dieną. Per mėnesį ši suma sudarydavo apie 120 Eur. R. K. dirbo nuo sekmadienio iki ketvirtadienio 10–15 dienų per mėnesį. Pinigus visada mokėdavo G. L.. G. L. neišrašydavo jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento. Automobilis buvo apklijuotas (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. Klientų užsakymus liudytojas gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių. A. K. darbo užmokesčio R. K. nemokėjo. Liudytojo uždarbį sudarė iš klientų gauti pinigai. R. K. teko vežti klientus, kurie už pavežimo paslaugą grynųjų pinigų nemokėdavo, o išrašydavo kvitą. Šiuos kvitus jis atiduodavo G. L.. 2015–2016 m. R. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jo darbo automobilis priklausė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo mažą atlyginimą, didesnę uždarbio dalį sudarė iš klientų gauti pinigai. UAB (duomenys neskelbtini) privalomus mokesčius valstybei ir įmokas jis mokėjo pats. Mokėjo 120 Eur už automobilio nuomą.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti teismo posėdyje nedalyvaujančio liudytojo K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. sausio 18 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, K. A. parodė, kad iš G. L. nuomojosi automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini). Visus įdarbinimo dokumentus sutvarkė A. K., su kuriuo liudytoją supažindino G. L.. Bendrovėje darbo užmokesčio liudytojas negaudavo, buvo įdarbintas tik dėl socialinio draudimo. K. A. mokėjo G. L. 10 Eur, kai dirbdavo nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, ir 15 Eur už dieną, kai dirbdavo penktadienį ir šeštadienį. Pinigus visada mokėdavo tik G. L. Su juo atsiskaitydavo kiekvieną dieną. K. A. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių paslauga. Kartais liudytojas veždavo klientus, kurie už paslaugas atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitą. Kvitus atiduodavo G. L. Šis iš kvituose nurodytos pinigų sumos išskaičiuodavo 21 proc. administravimo mokestį, o likusia suma įskaitydavo K. A. mokėtiną mokestį už automobilį (t. 6, b. l. 122–123, t. 38, b. l. 120–121).

Liudytojas G. L. parodė, kad 2014–2015 m. laikotarpiu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Darbo sutartį pasirašė su kaltinamuoju A. V. G. L. su A. V. pasirašė ir automobilio nuomos sutartį, pagal kurią perdavė bendrovei (duomenys neskelbtini) naudoti savo automobilį „Opel Zafira“. Sutartyje buvo numatytas mokestis už automobilio nuomą, tačiau liudytojas šio mokesčio negaudavo. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo negaudavo. Jis pats mokėjo privalomus mokesčius ir įmokas nuo 400 Lt iki 700 Lt, šiuos pinigus perduodamas A. V. G. L. naudojo UAB (duomenys neskelbtini) eterį ir mokėjo per savaitę nuo 25 Lt iki 75 Lt. Pinigus perduodavo buhalterei, dirbančiai (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. jis vykdė individualią taksi paslaugų teikimo lengvuoju automobiliu veiklą, todėl buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini). Eterį ir toliau nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo 65–70 Eur. Pinigus perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei. Vykdydamas individualią veiklą, liudytojas įsigijo dar du taksi automobilius. Su šiais automobiliais laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. dirbo apie 5 vairuotojai. Jeigu konkrečiu laikotarpiu G. L. automobiliai būdavo išnuomoti bendrovei (duomenys neskelbtini), tai tuo laikotarpiu ir automobilių vairuotojai būdavo įdarbinami minėtoje bendrovėje. Liudytojas iš vairuotojų surinkdavo pinigus darbuotojų pajamų mokesčiui ir įmokoms sumokėti ir šiuos pinigus perduodavo UAB (duomenys neskelbtini). Įmokų ir mokesčių suma sutapdavo su tuo metu valstybės nustatyta suma. Už eterį kai kurie vairuotojai mokėdavo patys, o kiti perduodavo pinigus G. L. ir šis atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini). Mokestis už eterį buvo nustatytas apie 40–50 Eur per savaitę. G. L. veždavo klientus, kurie išrašydavo kvitus. Kvituose nurodydavo kelionės maršrutą, datą ir pinigų sumą. Šiuos kvitus liudytojas perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) įmokoms už eterį įskaityti. Kaltinamąją I. E. liudytojas yra matęs, mano, kad ji buvo A. V. sekretorė.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. liepos 19 d. liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dokumentus (t. 6, b. l. 17):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad G. L. nuo 2015 m. kovo 19 d. vykdo individualią taksi veiklą, o nuo 2018 m. balandžio 9 d. vykdo kitą individualią, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą (t. 6, b. l. 20–21);

2) Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą „Dėl leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi išdavimo“ Nr. AD1-1326. Įsakymu nuspręsta išduoti G. L. leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi transporto priemone „Mersedes Benz E220 CDI“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 22).

Liudytojas E. B. parodė, kad nuo 2015 lapkričio mėn. dirbo taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Liudytojas dirbo su savo automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis. Su A. L. susitarė, kad savo automobilį apklijuos (duomenys neskelbtini) lipdukais, mokės (duomenys neskelbtini) už „eterio laiką“ ir gaus iškvietimus. 2015 m. lapkričio 18 d. pasirašė taksi dispečerinės paslaugų sutartį. A. L. nustatydavo, kada ir kiek reikia sumokėti už dispečerių paslaugą. Iš pradžių liudytojas už eterį mokėjo kas savaitę 50 Eur, vėliau šis mokestis pakilo iki 55 Eur. Pinigus kiekvieną savaitę perduodavo buhalterei D. biure, esančiame (duomenys neskelbtini). D., gavusi pinigus, išrašydavo kažkokį kvitą, jį E. B. pasirašydavo. Buhalterė D. padėdavo E. B. deklaruoti individualios veiklos pajamas ir išlaidas, sumokėti mokesčius. E. B. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėnesio iki lapkričio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Šios įmonės direktoriaus vardas A. Kaip ir kam perduodavo pinigus darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, liudytojas neatsimena. Kartais jis veždavo UAB (duomenys neskelbtini) klientus pagal sutartis su IKI, Maxima ir kt. Tokiu atveju jis iš dispečerės gaudavo užsakymą, o klientai išrašydavo ir duodavo pasirašyti kvitą, kuriame nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitai, kelionės data, kaina. Toks klientas pinigų už kelionę liudytojui nemokėdavo. Šiuos kvitus E. B. atiduodavo buhalterei arba palikdavo dispečerėms. Nuo kvite nurodomos pinigų sumos buhalterė išskaičiuodavo 21 proc. administravimo mokestį ir likusia suma įskaitydavo E. B. mokestį už UAB (duomenys neskelbtini) eterio nuomą.

2018 m. liepos 19 d. liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dokumentus (t. 4, b. l. 95):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad E. B. nuo 2015 m. kovo 19 d. vykdo individualią taksi veiklą, o nuo 2015 m. spalio 27 d. vykdo kitą individualią taksi veiklą (t. 4, b. l. 106);

2) Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. birželio 13 d. leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi Nr. LTP/18-043. Dokumente užfiksuota, kad E. B. turi teisę vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi transporto priemone „Toyota Prius“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 107);

3) Taksometro registracijos liudijimą. Dokumente nurodyta, kad vežėjo E. B. automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 7 d. įrengtas taksometras TX-L07 (t. 4, b. l. 112–115);

4) Taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartį. Sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 18 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. L., ir vežėjo E. B.. Sutartyje numatyta, kad vežėjas moka dispečerinei už kiekvieną bendradarbiautą kalendorinę mėnesio dieną 6 Eur (t. 4, b. l. 98–100).

Liudytojas K. B. parodė, kad nuo 2018 m. apie dvejus metus vykdė individualią taksi vairuotojo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Liudytojas dirbo savo automobiliu ir sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl dispečerių paslaugų. Sutartį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius – kaltinamasis A. L.. K. B. už „eterio nuomą“ mokėjo 50 Eur per savaitę. Tomis dienomis, kuriomis nedirbo, už eterį nemokėjo. Pinigus perduodavo bendrovės buhalterei D. A.. Buhalterė, gavusi pinigus, visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį. Vieną kartą pinigus už eterį paliko dispečerinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi pervežimo sutartis su parduotuvėmis. Kai K. B. veždavo pardavėjas pagal minėtas sutartis, jos pinigų nemokėdavo, bet išrašydavo specialius kvitus. Kvituose įrašydavo pervežimo laiką, kainą. Šiais kvitais K. B. atsiskaitydavo už eterio nuomą.

Liudytojas A. B. parodė, kad prieš penkerius metus pradėjo dirbti taksi vairuotoju. Iš L. B. išsinuomojo automobilį „Opel Zafira“ ir buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė su kaltinamuoju A. V. L. B. už automobilio nuomą mokėjo 70 Eur per savaitę, jokio pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento negaudavo. Pinigus L. B. perduodavo jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Iš klientų surinktų pinigų jis pildavo į automobilį kurą, 90 Eur per savaitę perduodavo kaltinamajam A. V. . Jam perduodavo ir kasos aparato kvitus už įsigytą kurą. Su kaltinamąja I. E. liudytojui neteko bendrauti. Atiduodamas pinigus, užrašydavo taksometro rodmenis. Paimdamas pinigus, A. V. jokio dokumento neduodavo. Automobiliu kas antrą dieną dalinosi su kolega S. B.. Jie naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu, tačiau už eterį niekam nemokėjo. A. B. teko vežti klientus, kurie už paslaugą grynųjų pinigų nemokėdavo, bet išrašydavo kvitą. Šiuos kvitus liudytojas perduodavo A. V. A. B. tuo metu buvo pensininkas, todėl nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo už jį „Sodros“ mokesčius.

Liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2017 m. dvejus metus dirbo taksi vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) ir turėjo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Bendravo tik su kaltinamuoju A. V., o kaltinamosios I. E. nepažįsta. Liudytojas vairavo savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eterio paslauga. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. mokėjo „Sodros“ mokesčius: iš pradžių 90 Eur per mėnesį, vėliau, mokesčiams padidėjus, 110 Eur, o dar vėliau ir 130 Eur per mėnesį. Pinigus kiekvieno mėnesio 10 dieną nuveždavo ir atiduodavo A. V. Eterio paslauga kainavo 8 Eur už dieną. Pinigus – 55 Eur kiekvieną savaitę jis perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. Kartais liudytojas dirbdavo ir su programėle (duomenys neskelbtini), tada už eterį nemokėdavo. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo jam nemokėjo ir nedavė pasirašyti mokėjimo žiniaraščių. Atlyginimą liudytojas užsidirbdavo pats: iš klientų gavęs pinigus pildavo kuro į automobilį, mokėdavo draudimo įmokas, sumokėdavo eterio nuomos mokestį UAB (duomenys neskelbtini) ir privalomas įmokas A. V., o visa, kas likdavo, ir buvo jo atlyginimas. Tekdavo vežti UAB (duomenys neskelbtini) klientus pagal sudarytas ilgalaikes sutartis su UAB „Lietuvos geležinkeliai“, Kraujo centru, „Akropoliu“, „Iki“, „SBA baldais“, Klaipėdos priklausomybės centru, Nakvynės namais ir kt. Tokie klientai pinigų už paslaugą nemokėdavo, tačiau pasirašydavo kvitą, kuriame nuryta paslaugos kaina. Šiuos kvitus jis atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. ir ji įskaitydavo mokėtiną eterio nuomos mokestį. Grynaisiais pinigais per visą darbo laiką jis už eterį mokėjo tik 2–3 kartus.

Liudytojo R. B. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, R. B. parodė, kad eterio nuomos mokestis anksčiau buvo 50 Eur, neseniai pakėlė iki 55 Eur per savaitę. Kuro jis visada pildavo pats, mokėdavo grynaisiais pinigais, operatoriui visada nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Kuro kvitus visada perduodavo A. V. (t. 6, b. l. 44–48). Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdamas, kad tyrėja „prirašė truputį“.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas R. B. 2018 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus:

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2017 m. kovo 1 d., Nr. LTU/17-001-5. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira-A“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 56);

2) UAB „Okreta“ taksometro patikros kontrolės ataskaitą Nr. 605. Ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. kovo 12 d. užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu transporto priemonėje „Opel Zafira“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta įrengto taksometro patikra (t. 6, b. l. 57);

3) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), išduotą 2014 m. lapkričio 26 d. naudotojai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 55);

4) Taksometro registracijos liudijimą ir duomenis apie taksometro naudotoją, įrengimo vietą, įregistravimą ir išregistravimą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šiuose dokumentuose užfiksuotas vežėjo pavadinimas (duomenys neskelbtini), taksi markė – „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras kilometrų skaičius ir bendra pinigų suma laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. kovo 5 d. (t. 6, b. l. 60–65);

5) Taksometro kasos operacijų žurnalo išrašą. Dokumente nurodyta, kad žurnalas pradėtas pildyti 2017 m. kovo mėnesį, kada baigtas pildyti, nenurodyta. Įrašai nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (t. 6, b. l. 66–68).

Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2015 m. jis dirbo taksi automobilio vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su A. L., vėliau ir su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu A. V. Dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mercedes benz“ ir naudojosi šios įmonės dispečerių paslaugomis. Už automobilio nuomą nemokėjo, tačiau mokėjo A. L. apie 50 Eur per savaitę už eterio paslaugą. Jam asmeniškai visai neteko rūpintis nei kuro sąnaudomis, nei automobilio remontu. Už automobilio kurą mokėdavo A. L.. A. V. iš pradžių mokėdavo apie 90–100 Eur per mėnesį, vėliau – 180 Eur per mėnesį. Jeigu liudytojas savaitę nedirbdavo, tai tą mėnesį mokėtina suma sumažėdavo. Šie pinigai buvo skirti gyventojų pajamų mokesčiui ir „Sodros“ įmokoms sumokėti. Visada dirbo 6 dienas per savaitę. Nors liudytojas buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Klientų sumokėtus grynuosius pinigus kiekvieną dieną atveždavo į dispečerinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir palikdavo tuo metu dirbančiai dispečerei. Dispečerė išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodydavo atvežtą sumą. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė apskaičiuodavo jo uždarbį ir išmokėdavo 30 procentų nuo gautos iš klientų pinigų sumos. Apskaičiuotą sumą išmokėdavo kartą per savaitę ir duodavo pasirašyti užmokesčio žiniaraštį. UAB (duomenys neskelbtini) jis atlyginimo negavo ir neprisimena, ar pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščius. Jam teko vežti žmones pagal įmonės sutartis. Tokiu atveju klientai už pervežimą nemokėdavo grynųjų pinigų, o išrašydavo kvitą. Šiuos kvitus V. K. kartu su grynaisiais pinigais pristatydavo į dispečerinę. Nuo kvite nurodytos sumos buhalterė atskaičiuodavo 10 procentų mokestį UAB (duomenys neskelbtini), o likusią sumą išmokėdavo liudytojui kartą per savaitę kartu su atlyginimu arba šia suma įskaitydavo eterio mokestį. Nuo 2018 m. liudytojas dirbo su savo automobiliu. Nuo to laiko jis mokėjo A. L. už eterį 50 Eur per savaitę. Jeigu dirbdavo ne visą savaitę, tai už eterį mokėdavo mažiau.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2016 m. tarėsi su kaltinamuoju A. L. bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl taksisto darbo. Liudytojas mano, kad A. L. buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius. M. K. bendravo ir su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere bei darbuotoja Laima. M. K. ir jo draugas S. P. ketino dirbti vienu S. P. priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš A. L. pirkti dispečerinės paslaugą. Su A. L. susitarė, kad už eterio paslaugą jam mokės 50 Eur per savaitę. A. L. nurodė pinigus už eterio paslaugą atvežti buhalterei. Automobilį A. L. nurodymu apklijavo (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. S. P. gavo individualios veiklos pažymą ir oficialiai įdarbino M. K.. S. P. nemokėjo liudytojui algos ir liudytojas jam nieko nemokėjo. M. K. mokėjo 200 Eur S. P., o šis pinigus perduodavo buhalterei tam, kad sumokėtų privalomus mokesčius ir įmokas. Mokestį už eterį kartą per savaitę nuveždavo ir perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. Dirbdamas taksi vairuotoju, M. K. veždavo žmones, sudariusius sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Tokie klientai pinigų už pavežimą nemokėdavo, o M. K. išrašydavo specialų kvitą, kuriame užfiksuodavo taksometro parodymus, paslaugos kainą, automobilio valstybinį numerį, maršrutą. Šiuos kvitus jis perduodavo buhalterei arba dispečerei.

Liudytojas S. P. parodė, kad nuo 2016 rugpjūčio jis dirb(duomenys neskelbtini)vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Su kaltinamuoju A. L. susitarė, kad liudytojas dirbs savo automobiliu, jį apklijuos UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. S. P. susitarė su A. L., kad naudosis UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės paslaugomis, už tai jam mokės 50 Eur per savaitę. Gavęs leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, S. P. įdarbino savo draugą M. K.. Jie abu dirbo vienu automobiliu „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pats S. P. dirbdavo retai. 2016 m. rugpjūčio 19 d. liudytojas pasirašė taksi dispečerinės paslaugų sutartį, tačiau neatkreipė dėmesio, kad sutartyje nurodytas paslaugos pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini). Individualios veiklos mokesčius moka jis pats, buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė D., dirbanti (duomenys neskelbtini).

2018 m. liepos 19 d. liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dokumentus (t. 4, b. l. 143):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad S. P. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykdo individualią taksi veiklą, (t. 4, b. l. 146);

2) Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 19 d. leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, Nr. LTP/16-719. Įsakymu nuspręsta išduoti S. P. leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 147);

3) Taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartį. Sutartis sudaryta 2018 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. L., ir vežėjo S. P.. Sutartyje numatyta, kad vežėjas moka dispečerinei už kiekvieną bendradarbiautą kalendorinę mėnesio dieną 5,71 Eur (t. 4, b. l. 148–150).

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki birželio mėnesio jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Dėl darbo sąlygų tarėsi su kaltinamuoju A. V. Dirbo su skirtingais automobiliais, kurie tuo metu nebuvo užimti. Automobilį perduodavo A. V. Jis kaltinamajam A. V. mokėjo po 170–190 Eur per mėnesį. Iš viso mokėjo keturis kartus. Už automobilio kurą mokėjo iš savo lėšų. Atlyginimo jis negaudavo, jo pajamas sudarė klientų sumokėti pinigai. V. K. kiekvieną savaitę mokėdavo 50 Eur už eterį. Šiuos pinigus jis perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D., dirbančiai (duomenys neskelbtini). V. K. tekdavo vežti klientus, kurie neatsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o už pavežimo paslaugą išrašydavo kvitą. Šiuos kvitus jis pristatydavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. Nuo kvituose nurodytos sumos ji nuskaičiuodavo 21 procento įmonės administravimo mokestį, o likusia pinigų suma įskaitydavo eterio mokestį. Kiekvieną kartą perduodant pinigus, buhalterė kažkokiame dokumente pažymėdavo, kad pinigai už savaitę yra sumokėti.

Liudytojas V. J. parodė, kad nuo 2017 kovo mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Kaltinamasis A. V. buvo minėtos įmonės vadovas. V. J. dirbo su R. K. priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas darbo sąlygas derino su R. K. arba su jo žmona E. K.. V. J. mokėjo R. K. ir E. K. kiekvieną savaitę 190 Eur sumą, kurią sudarė automobilio nuomos mokestis, mokesčiai ir įmokos valstybei ir mokestis už dispečerių paslaugas. Bendrovė (duomenys neskelbtini) jam atlyginimo nemokėjo. Jo darbo užmokestį sudaro iš klientų surinkti pinigai atėmus 190 Eur išlaidas R. K. ir E. K.. Liudytojas V. J. nors ir buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai savo darbdaviu laikė R. K.. Kartais veždavo klientus pagal kažkokį susitarimą tarp įmonių, todėl grynųjų pinigų negaudavo, o išrašydavo kvitus. Kvituose liudytojas nurodydavo paslaugos kainą ir automobilio valstybinį numerį. Šiuos kvitus jis atiduodavo E. K.. Šiuose kvituose nurodyta suma įskaitydavo kažkokius mokesčius.

Liudytojas V. J. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 5, b. l. 155):

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2017 m. gruodžio 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 157);

2) Taksometro kasos operacijų žurnalo išrašą. Dokumente užfiksuotas pirmas įrašas 2018 m. liepos 1 d., paskutinis – 2018 m. liepos 19 d. (t. 5, b. l. 160–161);

3) UAB „Okreta“ taksometro patikros pirminių duomenų protokolą Nr. 554. Protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 4 d. atlikta UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu transporto priemonėje „Opel Zafira“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto taksometro patikra (t. 5, b. l. 163).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2018 m. nuo pavasario iki vasaros vidurio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Šios įmonės vadovas buvo kaltinamasis A. V. Liudytojas nuomojosi automobilį „Opel Zafira“ iš E. K. ir už automobilio nuomą mokėjo jai 185 Eur per savaitę. Automobilio nuomos mokesčio dydis nepriklausė nuo darbo dienų skaičiaus, jis buvo fiksuotas. E. K. jam išrašydavo pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo įdarbintas fiktyviai: atlyginimo negaudavo, tačiau kartą per mėnesį važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasirašyti kažkokių dokumentų. Jo atlygis buvo iš pavežtų klientų surinkti pinigai. M. S. žino, kad E. K. iš jo perduotų pinigų (185 Eur) mokėdavo mokesčius A. V. už liudytojo įdarbinimą. Be to, ji rūpindavosi automobilio remontu, draudimu. Kurą į automobilį pildavo pats M. S. Dirbdamas jis naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės paslaugomis. A. L. už dispečerinės paslaugas nemokėjo. Kai kurie klientai atsiskaitydavo paslaugų kvitais. Juose būdavo nurodytas paslaugos užsakovas, maršrutas ir paslaugos kaina.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2016–2017 m. ji dirbo dispečere UAB (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų tarėsi su kaltinamuoju A. L. Jos darbo vieta buvo įmonės biure (duomenys neskelbtini). Atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. 2016 m. ji su sutuoktiniu R. K. įsigijo keturis automobilius: du „Opel Zafira“, vieną „Mersedes Benz“ ir vieną „Citroen Xsara“, vėliau pastaruosius du automobilius pakeitė į „Opel Zafira“ markės automobilius. R. K. sudarė automobilių panaudos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). E. K. ieškojo vairuotojų, galinčių dirbti su jos šeimai priklausančiais ir bendrovei (duomenys neskelbtini) perduotais naudoti automobiliais. Vairuotojai būdavo įdarbinami į UAB (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną vairuotoją E. K. mokėdavo įmokas „Sodrai“: 2016 m. ir 2017 m. – 100 Eur per mėnesį, 2018 m. – 190 Eur per mėnesį. Pinigus ji perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. Šis, patvirtindamas pinigų gavimą, išrašydavo kvitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį – „Sodros“ mokesčiai. E. K. mokėjo ir už dispečerių paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini): 2016 m. – apie 38 Eur per savaitę, 2017 m. – 45 Eur per savaitę, 2018 m. – 55 Eur per savaitę. Šiuos pinigus ji perduodavo buhalterei D., dirbančiai (duomenys neskelbtini). Vairuotojai E. K. kiekvieną savaitę sumokėdavo 150 Eur. Už tą laikotarpį, kurį vairuotojai nedirbdavo, įmokų nemokėdavo. Vairuotojai veždavo klientus pagal sutartis, tokiu atveju grynųjų pinigų negaudavo, o išrašydavo kvitus. Šiais kvitais liudytoja atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini) už vairuotojų įmokas ir su (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) už eterio nuomą. Liudytojos vyrui R. K. priklauso keturi automobiliai „Opel Zafira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visi šie automobiliai panaudos sutarties pagrindu perduoti bendrovei (duomenys neskelbtini). E. K. priklausantis automobilis „Vokswagen Touran“ taip pat perduotas UAB (duomenys neskelbtini).

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja E. K. 2018 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 5, b. l. 136):

1) Panaudos sutartį, sudarytą 2016 m. liepos 16 d. tarp R. K., sutartyje įvardinto nuomotoju, ir UAB (duomenys neskelbtini), sutartyje įvardintos nuomininke, dėl automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Transporto priemonė šalių įvertinta 100 Eur (4 p.). Nustatytas panaudos sutarties terminas – 5 metai (5 p.). Sutartis pasirašyta nuomotojo R. K. ir nuomininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. V. (t. 5, b. l. 139).

2) Panaudos sutartį, sudarytą 2016 m. liepos 16 d. tarp R. K., sutartyje įvardinto nuomotoju, ir UAB (duomenys neskelbtini), sutartyje įvardintos nuomininke, dėl automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Transporto priemonė šalių įvertinta 100 Eur (4 p.). Nustatytas panaudos sutarties terminas – 5 metai (5 p.). Sutartis pasirašyta nuomotojo R. K. ir nuomininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. V. (t. 5, b. l. 139).

3) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2018 m. gegužės 17 d., Nr. LTU/18-001-5. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Volkswagen Tauran“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 142);

4) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2013 m. spalio 21 d., Nr. LTU/13-226-68. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 146);

5) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2015 m. vasario 20 d., Nr. LTU/15-226-115. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 147);

6) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2017 m. gruodžio 22 d. Nr. LTU/17-001-18. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 148).

Liudytojas R. L. parodė, kad 2016 m. jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė kaltinamasis A. L. Dirbo su direktorės Laimos automobiliu „Opel Zafira“. Su Laima aptarė automobilio nuomos sąlygas, tačiau neprisimena, ar pasirašė nuomos sutartį. Laima nurodė, kad už automobilio nuomą reikės mokėti 170 Eur per savaitę. Šią sumą sudarė visi privalomi mokesčiai ir įmokos, susiję su įdarbinimu, mokestis už UAB (duomenys neskelbtini) eterį ir automobilio remonto darbų mokestis. Už kurą liudytojas mokėjo savo lėšomis. Automobilis buvo apklijuotas UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais ženklais. Tokiu principu dirbo apie metus laiko. R. L. kiekvienos savaitės penktadienį į UAB (duomenys neskelbtini) biurą atveždavo ir Laimai perduodavo 170 Eur. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negaudavo. Liudytojas kartais veždavo UAB (duomenys neskelbtini) klientus pagal sutartis. Apie tai, kad iškvietimas gautas pagal sutartį, pats klientas informuodavo UAB (duomenys neskelbtini) dispečerę. Vežami klientai išrašydavo paslaugų kvitus, kuriuose nurodydavo paslaugų kvito numerį, užsakovą, kelionės maršrutą ir išrašiusio kvitą asmens duomenis. R. L. į kvitą pats įrašydavo suteiktos paslaugos kainą ir automobilio valstybinį numerį. Šiuos kvitus jis nuveždavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei arba A. V. Už šių klientų vežimą susidariusia suma, atskaičius 21 arba 10 proc. administravimo mokestį, kompensavo liudytojo mokamą 170 Eur dydžio mokestį. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. R. L. vykdė individualią taksi veiklą, dirbo savo automobiliu „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu jis bendrovei (duomenys neskelbtini) mokėjo eterio mokestį – 55 Eur per savaitę. Pinigus kiekvieną savaitės antradienį arba trečiadienį nuveždavo į UAB (duomenys neskelbtini) biurą ir perduodavo buhalterei. Buhalterė šiai sumai išrašyfavo sąskaitą faktūrą. Darbdavys (duomenys neskelbtini) liudytojui algos nemokėjo, jo uždarbį sudarė po įmokų sumokėjimo likusios pajamos. Liudytojas mano, kad visus privalomus mokesčius, susijusius su jo darbu, mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 67–71).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. liepos 17 d. R. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 5, b. l. 72):

1) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027550, išrašytą 2018 m. liepos 14 d. Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas (adresas neįskaitomas) 1 – depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 7 Eur, pavardė A. S.;

2) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0023644, išrašytą Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 14 d., kelionės maršrutas Naikupės g. 28–Liepojos g. 45–Naikupės g. 28, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 20 Eur;

3) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027568, išrašytą 2018 m. liepos 16 d. Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Depas–(adresas neįskaitomas), vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 7 Eur, pavardė A. V.;

4) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027549, išrašytą užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo 2018 m. liepos 14 d., kelionės maršrutas Depas–(adresas neįskaitomas), vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 7 Eur, pavardė G. G.;

5) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027549, išrašytą 2018 m. liepos 12 d., užsakovės VšĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų, kelionės maršrutas Kalnupės g.–Šilutės pl. 8, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 4 Eur;

6) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027549, išrašytą užsakovės UAB „Albright Lietuva“, išrašymo data nenurodyta, kelionės maršrutas nenurodytas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 9 Eur (t. 5, b. l. 75);

Liudytojas S. M. parodė, kad prieš keletą metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Darbo sąlygas aptarė su bendrovės direktore Laima. Liudytojas dirbo su Laimai priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“. Jo atlyginimą sudarė 33 procentai klientų sumokėtų pinigų. Automobilio nuomos mokesčio ir privalomų mokesčių bei įmokų valstybei S. M. nemokėjo. „Sodros“ įmokų liudytojui net nereikėjo mokėti, nes jis yra invalidas. Visas pajamas jis kiekvieną darbo dieną atiduodavo Laimai, o savaitės pabaigoje Laima jam sumokėdavo algą. S. M. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eterio paslaugomis. Už dispečerio paslaugą buvo nustatytas 55 Eur mokestis per savaitę. S. M. šio mokesčio grynaisiais pinigais nemokėjo, atsiskaitydavo paslaugų kvitais. Šiuos kvitus jis atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei. Kuro į automobilį užpildavo darbdavys, liudytojui už kurą mokėti pačiam neteko. Jis pats nemokėjo ir už automobilio remontą.

Liudytojo A. M. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, S. M. parodė, kad jis dirbo pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje algos jis negavo, nes algą jam mokėjo Laima (t. 3, b. l. 145–148). Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiškino, kad darbo sutarties pasirašyti važiavo į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, tačiau daugiau su šia įmone nieko bendra neturėjo. A. V. nepažįsta ir jam jokių įmokų nemokėjo.

Liudytojas A. M. savo parodymams patvirtinti 2018 m. liepos 18 d. apklausos metu pateikė šiuos dokumentus (t. 3, b. l. 148):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad S. M. nuo 2014 m. lapkričio 6 d. vykdo individualią taksi veiklą (t. 3, b. l. 149);

2) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2014 m. lapkričio 19 d., Nr. LTP/14-492. Šiuo leidimu suteikta teisė S. M. teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira A“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 151);

Liudytojas R. L. parodė, kad nuo 2017 metų rugsėjo 23 d. jis dirbo taksi automobilio vairuotoju. Dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Už taksi licenciją mokėjo pats. 2017 m. rugpjūčio 13 d. R. L. pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) eterio nuomos sutartį. Dirba savo „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį apklijavo UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. Taksometrą ir raciją pirko iš A. V. ir pats juos sumontavo automobilyje. UAB (duomenys neskelbtini) už eterį mokėdavo 50 Eur per savaitę, vėliau – 55 Eur per savaitę. Pinigus kiekvieną antradienį perduodavo įmonės buhalterei. Už tas savaites, kurias liudytojas nedirbo, eterio mokesčio mokėti nereikėjo. UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi sutartis dėl vežimo paslaugų su Kraujo centru, Nakvynės namais, UAB „Klaipėdos baldai“. R. L. veždavo UAB (duomenys neskelbtini) klientus, kurie išrašydavo paslaugų kvitus. Kvite nurodydavo sumą, kurią klientas turėtų sumokėti. Šiuos kvitus pateikdavo bendrovės buhalterei ir juose nurodyta suma buhalterė įskaitydavo už eterį mokėtiną įmoką. Skirtumą R. L. sumokėdavo buhalterei grynaisiais pinigais. Visus privalomus mokesčius ir įmokas R. L. sumokėdavo pagal individualios veiklos pažymą.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. liepos 18 d. liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 4, b. l. 58):

1) Taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartį, pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 13 d. tarp šalių: UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. L., ir R. L.. Sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti dispečerinės paslaugas, o R. L. tinkamai ir laiku atsiskaityti už šias paslaugas. Sutartis pasirašyta vežėjo R. L. ir dispečerinės atstovės – buhalterės D. A. (t. 4, b. l. 62–67);

2) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), išduotą 2014 m. lapkričio mėn. naudotojai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 68);

4) Taksometro registracijos liudijimą ir duomenis apie taksometro naudotoją, įrengimo vietą, įregistravimą ir išregistravimą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šiuose dokumentuose užfiksuotas vežėjo vardas ir pavardė R. L., taksi markė – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 69–70);

5) Taksometro kasos operacijų žurnalo išrašą. Dokumente užfiksuotas pirmas įrašas 2017 m. rugsėjo 23 d., paskutinis – 2018 m. liepos 18 d. (t. 4, b. l. 73–81).

6) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad R. L. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. vykdo individualią taksi veiklą (t. 4, b. l. 82).

Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamojo A. V. prašymu bei sprendimu pagal darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Liudytojas nepriimdavo sprendimų dėl įmonės veiklos ir finansų, nepasirašydavo jokių dokumentų. Visą tai R. R. įsakymu atlikdavo pavaduotojas A. V. Faktiškai įmonės vadovas ir buvo kaltinamasis A. V. R. R. faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju, vairavo automobilį „Opel Zafira“. Kam šis automobilis priklausė, liudytojas nežino. Licencija teikti taksi paslaugas šiuo automobiliu buvo išduota bendrovei (duomenys neskelbtini). R. R., kaip įmonės direktorius, gaudavo minimalųjį atlyginimą grynaisiais pinigais. Liudytojas, gavęs atlyginimą, pasirašydavo žiniaraštyje. Žiniaraštis būdavo padėtas ant A. V. darbo stalo. Kaip taksi vairuotojas jis atlyginimo negaudavo, papildomai užsidirbdavo iš klientų gaudamas arbatpinigių. Visus už taksi paslaugas iš klientų surinktus pinigus R. R. nuveždavo į įmonės biurą ir atiduodavo A. V. Liudytojas pats nemokėjo nei privalomų mokesčių ir įmokų, nei mokesčio už eterį. Visus darbuotojus į UAB (duomenys neskelbtini) priimdavo ir darbo sutartis pasirašydavo A. V. R. R. nežino, kokio dydžio ir kokiu būdu buvo mokamas atlyginimas bendrovės darbuotojams. R. R. pažįsta kaltinamąja I. E.. Ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, tačiau, išmokant liudytojui atlyginimą, nedalyvaudavo. R. R. niekada neišrašydavo ir nepasirašydavo jokių kasos dokumentų, sąskaitų faktūrų, darbo sutarčių ir kitų dokumentų.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis dirbo taksi vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), bet buvo komandiruotas į UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. V. Su juo pasirašė automobilio nuomos sutartį ir gavo taksi automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apklijuotas UAB (duomenys neskelbtini) logotipais, liudytojas naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu, todėl mano, kad faktiškai dirbo šiai įmonei. A. R. dirbo pusę etato ir gaudavo 300 Eur dydžio atlyginimą grynaisiais pinigais. Liudytojas pats jokių mokesčių ar įmokų niekam nemokėjo. A. R. mokėjo labai nedidelį automobilio nuomos mokestį. Visus iš klientų surinktus pinigus kartu su taksometro ataskaita jis pateikdavo A. V. arba dispečerėms, dirbančioms (duomenys neskelbtini). Už automobilio kurą mokėdavo pats, čekių niekam nepristatydavo. Klientai paslaugą užsakydavo per dispečerinę. Kurą pirko iš savo lėšų, čekius nešdavo į buhalteriją (liudytojas neprisimena į kurios įmonės) ir jam išlaidas kompensuodavo grynaisiais pinigais.

Liudytojo A. R. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. spalio 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. R. parodė, kad yra įdarbintas į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dirba su UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu. UAB (duomenys neskelbtini) jam atlyginimo nemoka ir niekada nemokėjo. Kurą į savo darbo automobilį visada pildavosi pats, tai buvo jo asmeninės išlaidos. Už kurą pinigų niekas nekompensuodavo. Čekius už kurą jis visada pristatydavo A. V. (t. 3, b. l. 131–133). Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad šiuo metu neprisimena, ką „ten kalbėjo“. Jam atrodo, kad kuro kvitus jis pristatydavo A. V.

Liudytojas A. R. parodė, kad nuo 2016 m. apie trejus metus jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Su darbdaviu pasirašė darbo sutartį. Su kaltinamuoju A. V. susitarė, kad kartą per mėnesį A. R. sumokės A. V. pinigus, susijusius su jo įdarbinimu. Iš pradžių ši suma buvo apie 80–85 Eur per mėnesį, vėliau pakilo iki 130 Eur per mėnesį. A. R. kartą per mėnesį paskambindavo A. V. ir, jei šis būdavo biure, atveždavo jam pinigus. Jei A. V. biure nebūdavo arba nakties metu liudytojas pinigus įmesdavo į pašto dėžutę prie UAB (duomenys neskelbtini) kontoros. Už šiuos pinigus A. V. mokėjo privalomus mokesčius ir įmokas „Sodrai“. A. R. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš A. B. Automobilis buvo apklijuotas UAB (duomenys neskelbtini) lipdukais. 2017 m. rugpjūčio mėnesį liudytojas šį automobilį iš A. B. nupirko. Užsakymus iš klientų A. R. gaudavo per UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinę, todėl šiai bendrovei kiekvieną savaitę mokėdavo nuo 35 Eur iki 55 Eur eterio mokestį. Eterio mokestį mokėdavo tik už tas dienas, kurias faktiškai dirbo. Pinigus už eterį jis perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) dispečerėms, dirbančioms (duomenys neskelbtini). Dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, negaudavo, tačiau dispečerės kažkokiame lape užfiksuodavo liudytojo perduotą pinigų sumą. Kartais pagal iškvietimą liudytojas veždavo klientus, kurie atsiskaitydavo paslaugų kvitais. Tuose kvituose nurodydavo kliento duomenis, maršrutą, taksi automobilio numerį ir paslaugos kainą. Paslaugų kvitus A. R. perduodavo dispečerėms. Dispečerės užfiksuodavo, kokia pagal paslaugų kvitus liudytojo gauta suma, ir ja įskaitydavo eterio mokestį. Kartais šių kvitų užtekdavo kelių savaičių eterio mokesčiui įskaityti. Iš darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) liudytojas atlyginimo negaudavo. Jo uždarbis yra iš klientų surinkti pinigai, atėmus išlaidas už eterį ir įmokas už įdarbinimą. Už taksi automobilio kurą liudytojas mokėjo savo lėšomis. Šių išlaidų jam darbdavys nekompensuodavo. Kaltinamąją I. E. liudytojas matė vieną kartą. Jai niekada grynųjų pinigų nemokėjo.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. R. 2018 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 6, b. l. 29):

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2016 m. gegužės 2 d., Nr. LTU/16-226-173. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Opel Zafira“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 34);

2) UAB „Okreta“ taksometro patikros pirminių duomenų protokolą Nr. 511. Protokole nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atlikta užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu transporto priemonėje „Opel Zafira“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto taksometro patikra (t. 6, b. l. 33);

3) Darbo sutartį, pasirašytą 2016 m. gegužės 19 d. tarp darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. ir darbuotojo A. R.. Sudaryta terminuota darbo sutartis 2016 m. gegužės 23 d.–2016 m. lapkričio 22 d. terminui (2 p.). Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 2,13 Eur valandinį darbo užmokestį, darbuotojo prašymu – vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (3 p.) (t. 6, b. l. 36);

4) Taksometro TL07 techninį pasą. Dokumente užfiksuota, kad taksometras įrengtas 2014 m. lapkričio 11 d. automobilyje „Opel Zafira“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 37).

Liudytojas V. R. parodė, kad jis nuo 2013 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o po metų įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo kaltinamasis A. L., o bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) – kaltinamasis A. V. Dirbo iš pradžių su darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu, vėliau su savo asmeniniu automobiliu „Mercedes Benz“. Naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu. Liudytojo atlyginimą sudarė 30 procentų visų iš klientų gautų pinigų. Pinigus kiekvieną darbo dieną V. R. atveždavo į UAB (duomenys neskelbtini) biurą (duomenys neskelbtini), ir perduodavo dispečerėms. Atlyginimą jam išmokėdavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė bendrovės biure. Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio negaudavo ir šiai bendrovės vadovui ar darbuotojams pinigų neperduodavo. 2014 m. liudytojas įsigijo savo automobilį ir su kaltinamuoju A. V. pasirašė automobilio panaudos sutartį. Automobilį parengė taksi darbui savo lėšomis. Dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) licencija. Eterį toliau nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kas savaitę mokėjo po 30 Eur. Vėliau kaina pakilo iki 50 Eur per savaitę. Pinigus perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei. Už automobilio kurą mokėdavo iš savo asmeninių lėšų, o čekius atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. Kartais veždavo klientus, kurie išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos kvitus jis atiduodavo įmonei. Juose nurodytos sumos pakakdavo eterio nuomos mokesčiui įskaityti, todėl už eterį grynaisiais pinigais beveik nemokėdavo. Remontuodamas automobilį, prašydavo meistro išrašyti sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Šių išlaidų liudytojui niekas nekompensuodavo. Liudytojas G. Č. patvirtino, kad už kurą mokėdavo iš savo asmeninių lėšų, tačiau čekius perduodavo L. B., o ji sumažindavo mokėtiną įmoką už automobilio nuomą. Kurą į taksi automobilį visada pildavosi už savo pinigus. Perkant kurą degalinėse reikėjo operatoriui nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Kuro kvitus jis atiduodavo A. V. arba I. E..

Liudytojo V. R. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kartą per mėnesį jis gaudavo minimalųjį darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Iš klientų už taksi paslaugas surinktus pinigus jis kiekvieną savaitę perduodavo A. V. Nuo pajamų dydžio jo alga nepriklausė. A. V. jam duodavo pasirašyti algalapį. Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo jis negaudavo, jo uždarbį sudarė iš klientų surinkti pinigai.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. R. 2018 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 5, b. l. 185):

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2016 m. sausio 26 d., Nr. LTU/16-226-156. Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Mercedes Benz E200“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 187);

2) UAB „Okreta“ taksometro patikros pirminių duomenų protokolą Nr. 569. Protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. atlikta užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu transporto priemonėje „Mercedes Benz E200“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto taksometro patikra (t. 5, b. l. 189);

3) Panaudos sutartį, pasirašytą 2016 m. sausio 19 d. tarp nuomininkės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. V. ir nuomotojos V. G.. Sutartimi V. G. išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 p.). Automobilis šalių įvertintas 1 000 Eur (4 p.) Sutartis pasirašyta V. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. V. (t. 5, b. l. 188).

Liudytojas K. R. parodė, kad dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį „Opel Zafira“. Už automobilio nuomą, kaip numatyta sutartyje, kas mėnesį gaudavo 50 Eur mokestį. Sutarties sąlygas derino su A. V. Dar 30–40 Eur per mėnesį liudytojas gaudavo už šio automobilio techninę priežiūrą. Automobilis darbo metu naudojo UAB (duomenys neskelbtini) eterį. Kokiomis sąlygomis sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl eterio nuomos, liudytojas nežino, nes tuo rūpinosi A. V.

Liudytojo K. R. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, K. R. parodė, kad iki 2018 m. oficialiai buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalusis valandinis atlyginimas. Faktiškai jis gaudavo 30–40 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Darbo užmokestį išmokėdavo A. V. grynaisiais pinigais. Gavęs atlyginimą, K. R. pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje (t. 6, b. l. 3–9). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškina, kad neprisimena, kad jis buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir kad gavo darbo užmokestį.

Liudytojas K. R. 2018 m. liepos 24 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 6, b. l. 6):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad K. R. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. suteikta teisė vykdyti kitą, niekur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą (t. 6, b. l. 7);

2) 2018 m. balandžio 30 d. prašymą priimti deklaraciją apie ketinimą vykdyti kitur nepriskirtą keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Prašyme nurodyta, kad šią veiklą K. R. ketina vykdyti nuo 2018 m. gegužės 1 d. automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 8).

Liudytojas E. S. parodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo ar spalio mėn. dirbo taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Dirbo savo automobiliu „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį apklijavo UAB (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais. Liudytojas naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eterio paslaugomis. Už eterį bendrovei per savaitę mokėjo 38 Eur. Jokių kitų įmokų ar mokesčių bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) E. S. nemokėjo. Kiekvieną savaitę jis nuveždavo ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei perduodavo 38 Eur grynaisiais pinigais. Buhalterė jam išrašydavo pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą. Kartais liudytojas veždavo klientus, kurie kelionės pabaigoje pasirašydavo paslaugų kvitus su UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitais. Šiuos kvitus E. S. perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei. Kvituose nurodyta suma jam sumažindavo mokėtiną mokestį už eterį. Eterio nuomos kaina už dieną buvo 6 Eur, už savaitę 38 Eur arba 48 Eur, priklausydavo nuo to, kiek dienų liudytojas dirbdavo. E. S. per mėnesį mokėdavo apie 50 Eur.

Liudytojas I. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasaros iki 2018 metų pavasario jis dirbo taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Dirbo su jam asmeniškai priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“. 2016 metų vasarą liudytojas pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) eterio nuomos sutartį. Pagal sutartį bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti eterio paslaugas, o I. S. įsipareigojo mokėti eterio nuomos mokestį. Iš pradžių liudytojas mokėjo 35 Eur per savaitę, o nuo 2017 m. vasaros šis mokestis padidėjo iki 38 Eur per savaitę. Liudytojas dirbo tik 3–4 dienas per savaitę, todėl mokėjo mažesnį eterio nuomos mokestį. Pinigus už eterį visada mokėjo buhalterei D. A. Ji visada jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, mėnesio pabaigoje – ir sąskaitą faktūrą su nurodyta viso mėnesio nuomos mokesčio suma. Sąskaitose nurodyta suma visada sutapdavo su I. S. sumokėta pinigų suma. Dispečerinėje jam niekada nėra tekę palikti pinigų. Liudytojas veždavo klientus, kurie išrašydavo paslaugų kvitus. Paslaugų kvituose nurodyta pinigų suma buhalterė įskaitydavo I. S. mokėtiną eterio mokestį. Su bendrovėmis UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudytojas jokių reikalų neturėjo.

Liudytojas Ž. Č. parodė, kad jis bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir darbo sutarties sudaręs nebuvo. 2017–2018 m. laikotarpiu naudojosi šios bendrovės eterio paslaugomis. Dėl eterio paslaugų nuomos tarėsi su kaltinamuoju A. L.. Už eterį turėjo mokėti apie 50 Eur per savaitę, bet mokėjo tik už tas dienas, kurias faktiškai dirbo. Nuo 2018 m. birželio 1 d. šis mokestis pakilo iki 55 Eur per savaitę. Apie eterio nuomos mokesčio padidėjimą liudytoją informavo A. L. Ž. Č. nuomos mokestį mokėdavo buhalterei Daivai. Daugiau jokių mokesčių jis nemokėjo. Vairavo savo automobilį „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jokių reikalų neturėjo arba neprisimena turėjęs. Liudytojas veždavo „Maxima“ darbuotojus ir išrašytais paslaugų kvitais atsiskaitydavo už eterio nuomą. Nuo paslaugų kvituose nurodytos pinigų sumos bendrovė atskaičiuodavo 21 procento administravimo mokestį. Už kurą, automobilio remontą moka iš savo asmeninių lėšų.

Liudytojo Ž. Č. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, Ž. Č. parodė, kad nuo 216 m. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė ir darbo sąlygas paaiškino A. L.. Ž. Č. darbo užmokestis susideda iš pajamų, gautų už pervežimo paslaugas (t. 4, b. l. 118–119). Teismo posėdžio metu liudytojas šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo, jo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašydamas protokolą suklydo.

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas Ž. Č. 2018 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 4, b. l. 122–123):

1) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje užfiksuota, kad Ž. Č. nuo 2016 m. lapkričio 28 d. suteikta teisė vykdyti taksi veiklą (t. 4, b. l. 125);

2) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2016 m. gruodžio 6 d., Nr. LTP/16-764. Šiuo leidimu suteikta teisė Ž. Č. teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Mercedes Benz E270 CDI“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 132);

3) Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2018 m. birželio 13 d., Nr. LTP/16-764. Šiuo leidimu suteikta teisė Ž. Č. teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Mercedes Benz E270 CDI“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 133);

4) Dispečerinės paslaugų teikimo sutartį, pasirašytą 2016 m. gruodžio 15 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. L. ir vairuotojo Ž. Č. (t. 4, b. l. 126-131);

5) Taksometro T-TINY kasos operacijų žurnalą. Dokumente užfiksuota, kad taksometro naudotojas – Ž. Č., vykdantis individualią veiklą. Pirmasis įrašas padarytas 2018 m. birželio 12 d., paskutinis – 2018 m. liepos 19 d. (t. 4, b. l. 134–135).

Liudytojas K. V. parodė, kad taksi vairuotoju pradėjo dirbti 2013 m. Visada dirbo su individualios veiklos pažyma, vairavo asmeninį automobiliu. Liudytojas pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. L. eterio nuomos sutartį. 2015 m. eterio nuomos mokestis buvo 40 Eur už savaitę, vėliau šis mokestis didėjo. Nuo 2017 m. vasaros eterio nuomos kaina pakilo iki 55 Eur per savaitę. Mokestį liudytojas mokėdavo kiekvieną trečiadienį buhalterei D. A. grynaisiais pinigais. Gavusi pinigus, D. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Kvite nurodyta pinigų suma visada sutapdavo su K. V. sumokėta suma. Mėnesio pabaigoje D. A. jam išrašydavo sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta visa per mėnesį sumokėta pinigų suma. Kartais K. V. veža klientus, kurie grynaisiais pinigais neatsiskaito, o už pavežimo paslaugą išrašo kvitą. Šiuos kvitus liudytojas pristatydavo D. A. Nuo kvite nurodytos sumos yra nuskaičiuojamas bendrovės administravimo mokestis nuo 10 proc. iki 21 proc., o likusia suma įskaitomas liudytojo mokėtinas eterio nuomos mokestis.

Liudytojas G. Č. parodė, kad nuo 2016 m. rudens iki 2018 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktore L. B., tačiau darbo sutartį pasirašė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. Liudytojas iš L. B. nuomojosi automobilį „Opel Zafira“. Už automobilio nuomą jis L. B. mokėjo nuo 160 Eur iki 180 Eur per savaitę. Pinigus visada perduodavo tik L. B. UAB (duomenys neskelbtini) liudytojas atlyginimo negavo. Jo atlyginimą sudarė iš klientų už taksi paslaugas gauti pinigai. G. Č. už kurą mokėdavo iš savo asmeninių lėšų, tačiau čekius perduodavo L. B., o ji sumažindavo mokėtiną įmoką už automobilio nuomą. Liudytojas naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės paslaugomis. Liudytojui teko vežti klientus, kurie atsiskaitydavo išrašydami sutartinius kvitus. Šiuos kvitus G. Č. atiduodavo L. B., o ši kvituose nurodyta pinigų suma sumažindavo liudytojo mokėtiną įmoką.

Liudytoja N. V. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. V. sutuoktinė. Ji nuo 2013 m. pagal darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Kaltinamasis A. V. buvo direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės direktorius buvo Raimis, jo pavardės liudytoja neprisimena. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) teikė pervežimo lengvaisiais automobiliais – taksi paslaugas ir taksometrų montavimo paslaugas. N. V. nežino, kiek įmonė turėjo nuosavų automobilių, kiek joje dirbo vairuotojų. A. V. priimdavo žmones į darbą, pasirašydavo darbo sutartis. N. V. gavo minimalųjį atlyginimą grynaisiais pinigais.

Liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2018 m. birželio 20 d. dirbo taksi vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su kaltinamuoju A. L., tačiau buvo įdarbintas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotoju dirbo apie mėnesį, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nedirbo. Pagal susitarimą turėjo gauti apie 360 Eur atlyginimą grynaisiais pinigais. A. L. liudytojui perdavė taksi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užrašais UAB (duomenys neskelbtini). Darbo pradžioje R. B. pasiimdavo automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), o pabaigoje pastatydavo atgal į aikštelę. Liudytojas pats jokių mokesčių ar įmokų nemokėjo. Išeinant iš darbo, kaltinamasis A. V. jam sumokėjo apie 100 Eur algą grynaisiais pinigais. R. B. veždavo klientus, kurie kelionės pabaigoje išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos kvitus ir iš kitų klientų surinktus pinigus darbo dienos (pamainos) pabaigoje atveždavo į dispečerinę ir perduodavo dispečerei.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas R. B. 2018 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 3, b. l. 98 – 99):

1) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027576, išrašytą 2018 m. liepos 17 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Kairių g.–Depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,5 Eur, keleivis E. K. (t. 3, b. l. 102);

2) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027574, išrašytą 2018 m. liepos 17 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Kairių g.–Depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,4 Eur, keleivis R. S. (t. 3, b. l. 102);

3) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0022403, išrašytą 2018 m. liepos 17 d., užsakovės UAB „Baltic TS Group“, kelionės maršrutas Mogiliovo g.–adresas neįskaitomas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 4 Eur (t. 3, b. l. 102);

4) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027569, išrašytą 2018 m. liepos 16 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Depas–Kairių g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,4 Eur, keleivis R. S. (t. 3, b. l. 102);

5) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027570, išrašytą 2018 m. liepos 16 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Kairių g.–Depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,5 Eur, keleivis V. O. (t. 3, b. l. 103);

6) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027571, išrašytą 2018 m. liepos 16 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Depas–Kairių g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,32 Eur, keleivis J. K. (t. 3, b. l. 103);

7) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027575, išrašytą 2018 m. liepos 17 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Depas–Kairių g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,9 Eur, keleivis E. M. (t. 3, b. l. 103);

8) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027572, išrašytą 2018 m. liepos 16 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Kairių g.–Depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,4 Eur, keleivis I. V. (t. 3, b. l. 103);

9) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027573, išrašytą 2018 m. liepos 16 d., užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, kelionės maršrutas Depas–Kairių g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 5,5 Eur, keleivis A. G. (t. 3, b. l. 104).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. vieną mėnesį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Į darbą priėmė kaltinamasis A. L. Dirbo bendrovei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“ beveik kiekvieną dieną. Visus iš klientų gautus pinigus kas rytą perduodavo dispečerinėje tuo metu dirbusiai dispečerei. Per parą iš klientų gaudavo nuo 80 Eur iki 100 Eur. Dispečerės liudytojui neišrašydavo dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą. Kurą į automobilį pildavo A. L.. Išeinant iš darbo dispečerė liudytojui sumokėjo 117 Eur darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Dokumento, patvirtinančio algos išmokėjimą, liudytojas nepasirašė. R. K. buvo įsitikinęs, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir nežinojo, kad oficialiai buvo įdarbintas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas neprisimena, ar perdavė į kasą paslaugų kvitus.

Liudytojas J. G. (J. G.) parodė, kad 2017 m. jis dirbo L. B., bet buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nurodyta, kad sutartį pasirašė darbdavio atstovas A. V. Liudytojas kaltinamojo A. V. nepažįsta. L. B. jam perdavė taksi automobilį „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su L. B. susitarė, kad J. G. darbo užmokestį sudarys iš klientų gauti pinigai, o liudytojas mokės L. B. kiekvieną savaitę po 170 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ši suma pakilo iki 185 Eur. Su kaltinamuoju A. V. jokių darbo klausimų nesprendė. Darbo automobilį liudytojas laikė prie savo namų. Kartais J. G. veždavo klientus, kurie atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Paslaugų kvite visada nurodydavo kliento mokėtiną pinigų sumą. Kiekvieną pirmadienį J. G. perduodavo L. B. sutartą pinigų sumą ir paslaugų kvitus. Paslaugų kvituose nurodyta pinigų suma L. B. įskaitydavo liudytojo mokėtiną pinigų sumą. J. G. negaudavo jokio pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento. Iš UAB (duomenys neskelbtini) liudytojas darbo užmokesčio negaudavo. Keletą pirmųjų darbo mėnesių J. G. už įsigytą kurą mokėjo iš savo lėšų, tačiau degalinės operatoriui nurodydavo išrašyti sąskaitą faktūrą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Šiuos kvitus jis perduodavo L. B.. Vėliau to nebedarė.

Liudytojas E. A. parodė, kad jis nuo 2013 m. dirbo L. B., bet oficialiai įdarbintas buvo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), darbo sutartį pasirašė su kaltinamuoju A. V. Visus su darbu susijusius reikalus sprendė tik su L. B.. Liudytojas iš L. B. nuomojosi taksi automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš klientų surinktus pinigus jis pasilikdavo sau, tai buvo E. A. darbo užmokestis. L. B. už automobilio nuomą sumokėdavo nuo 160 Eur iki 190 Eur per savaitę. Pinigus paduodavo kiekvieną pirmadienį asmeniškai L. B.. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą, negaudavo. E. A. dirbo 4–5 dienas per savaitę. L. B. rūpinosi automobilio technine būkle ir kuru. Su UAB (duomenys neskelbtini) jokių reikalų neturėjo, atlyginimo negavo, tačiau kiekvieną dieną atvykdavo į bendrovės biurą pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje. Žiniaraščius jam duodavo pasirašyti kaltinamasis A. V. Dokumentuose buvo nurodyta, kad liudytojui tariamai išmokėta alga. Su kaltinamąja I. E. liudytojas nebendravo. E. A. žino, kad visus privalomus mokesčius ir įmokas, susijusias su jo įdarbinimu, mokėjo L. B.. Ant jokių dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada nepasirašinėjo, visus reikalus sutvarkydavo L. B.. Kurą į automobilį liudytojas pildavosi pats, kuro kvitus atiduodavo L. B.. Perkant kurą visada reikėdavo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Liudytojui tekdavo vežti sutartinius klientus, kurie už pavežimo paslaugas nemokėjo grynaisiais pinigais, o išrašydavo paslaugų kvitą. Gautus kvitus kartu su pinigais liudytojas perduodavo L. B. Nuo paslaugų kvituose nurodytos pinigų sumos L. B. nuskaičiuodavo 21 procento bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) administravimo mokestį, o likusia suma įskaitydavo liudytojo mokėtiną sumą. Kvituose nurodyta pinigų suma įskaitydavo apie 80–90 proc. liudytojo mokėtinos sumos.

Liudytojas R. P. parodė, kad nuo 2014 m. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įmonės vadovas buvo kaltinamasis A. V. Liudytojas vairavo savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal panaudos sutartį nuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Darbo užmokesčio negavo. R. P. buvo įdarbintas 0,5 etato, todėl kas mėnesį privalėjo susimokėti visus privalomus įdarbinimo mokesčius. R. P. kiekvieną mėnesį A. V. mokėdavo 90 Eur įdarbinimo mokestį. Dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, negaudavo. Liudytojas naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. už eterio nuomą mokėjo nuo 40 Eur iki 55 Eur per savaitę. Pinigus už eterį perduodavo buhalterei Daivai arba dispečerei. R. P. už automobilio kurą mokėdavo pats, tačiau operatoriui nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir gautus čekius perduodavo A. V. Liudytojas veždavo ir klientus, kurie už pervežimo paslaugą išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos kvitus R. P. perduodavo buhalterei Daivai. Sutartiniuose kvituose nurodytos pinigų sumos dažnai pakakdavo liudytojo mokėtinai už eterį sumai įskaityti, todėl grynaisiais pinigais jam mokėti nebereikėdavo.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis nuo 2012 m. dirbo L. B., tačiau oficialiai buvo įdarbintas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė su kaltinamuoju A. V. Liudytojas kartu su porininku A. B. vairavo L. B. priklausantį taksi automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilį L. B. jie su porininku iš pradžių mokėjo apie 120 Eur, vėliau ir 150 Eur ir 185 Eur per savaitę. Pinigus visada mokėjo tik L. B., kartais juos palikdavo dispečerėms. Kartą per mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė liudytojui išrašo kasos pajamų orderį, patvirtinantį per mėnesį jo sumokėtą pinigų sumą. Visą uždarbį S. B. pasilieka sau, už automobilio kurą sumoka pats. UAB (duomenys neskelbtini) jam atlyginimo nemoka, atlyginimų žiniaraščių pasirašyt neduoda, tačiau sumoka privalomus mokesčius ir įmokas valstybei. Kartais kaltinamajam A. V. palikdavo patikrinti taksi automobilio kasos operacijų žurnalą. Atsiskaitydamas už kurą, S. B. degalinės operatoriui nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, o gautus kasos kvitus perduodavo L. B.. Kartais liudytojas veždavo sutartinius klientus, kurie už paslaugą išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos paslaugų kvitus S. B. perduodavo L. B. ir, jeigu kvituose nurodytos sumos pakakdavo mokėtinai sumai įskaityti, jam nebereikėdavo mokėti grynųjų pinigų.

Liudytojas A. L. (A. L.) parodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Į darbą jį priėmė kaltinamasis A. V. Liudytojas iš pradžių vairavo A. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. liudytojas šį automobilį iš A. L. nupirko ir nuo tada dirbo savarankiškai. Licencija teikti taksi paslaugas buvo išduota bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), vėliau A. L.. Jis naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu. Už eterio paslaugas mokėjo 55 Eur už savaitę. Jeigu liudytojas dirbdavo ne visą savaitę, tai ir eterio nuomos mokestį mokėdavo mažesnį. Eterio mokestį mokėdavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei Daivai. Ši visada išrašydavo pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą. A. L. darbo užmokestis buvo 30 proc. visų iš klientų gautų pinigų. Ši suma buvo apskaičiuojama pagal taksometro parodymus. Darbo užmokestį jam išmokėdavo kaltinamasis A. L.. Gavęs algą, A. L. pasirašydavo žiniaraštyje. Kol automobilis priklausė įmonei, už kurą mokėjo A. L.. Vėliau už kurą mokėjo liudytojas iš savo lėšų. Liudytojas veždavo sutartinius klientus, kurie už paslaugą išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos paslaugų kvitus A. L. perduodavo Daivai ir, jeigu kvituose nurodytos sumos pakakdavo mokėtinai sumai įskaityti, jam nebereikėdavo mokėti grynųjų pinigų.

Liudytojas A. Ž. parodė kad nuo 2012 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Vairavo nuosavą mikroautobusą „Ford Transit“, kurį pagal panaudos sutartį išnuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su kelionių agentūra „Novaturas“, tad liudytojas veždavo klientus į oro uostus. Už klientų pervežimą atsiskaitydavo bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), patys klientai A. Ž. nieko nemokėdavo. A. Ž. darbdavys A. V. mokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Gavęs algą, liudytojas pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Kartais klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Tokiu atveju A. Ž. išrašydavo čekį ir jį kartui su pinigais perduodavo bendrovės buhalterei I. E. arba vadovui A. V. Už automobilio kurą mokėdavo darbdavys, kartais A. V. kelionės kurui skirtus grynuosius pinigus perduodavo liudytojui.

Liudytojas E. Š. parodė, kad jis du mėnesius dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su A. L.. Darbo sutartyje nurodyta, kad jis buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo su bendrovės jam išnuomotu automobiliu „Mercedes Benz“, todėl dalį pinigų, gautų iš klientų, kas savaitę sumokėdavo A. L.. Kokia tai buvo pajamų dalis ar pinigų suma, liudytojas neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio jam nemokėjo. Jo žiniomis, mokesčius valstybei mokėjo anksčiau minimos įmonės. Pinigus perduodavo pačiam A. L. arba budinčiai dispečerei. Kaltinamiesiems A. V. ar I. E. pinigų niekada nemokėjo. Kartais veždavo klientus, kurie atsiskaitydavo už kelionę išrašydami paslaugų kvitus. Kvituose nurodyta suma įskaitydavo dalį jo mokėtinos pinigų sumos.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirbo taksi vairuotoju. Liudytojas buvo įsitikinęs, kad dirba bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). V. J. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Zafira“. V. J. atlyginimas sudarė nuo 29 procentų iki 31 procento iš klientų surinktos pinigų sumos, priklausomai nuo sumos dydžio. Kiekvieną dieną jis dispečerei atveždavo per dieną surinktus pinigus ir pasirašydavo dispečerės paduotame dokumente. Liudytojas neprisimena, ar jis pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Kuro į automobilį savo lėšomis nepylė. V. J. veždavo ir sutartinius klientus, kurie už paslaugą išrašydavo paslaugų kvitus. Šiuos paslaugų kvitus V. J. perduodavo dispečerei kartu su grynaisiais pinigais. Iš kvituose nurodytos pinigų sumos bendrovė atskaitydavo 21 procento administravimo mokestį, o likusią sumą vertindavo kaip liudytojo uždirbtus grynus pinigus.

Liudytojas L. Š. (L. Š.) parodė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju. Automobilį nuomojosi iš E. K.. Darbo sutartį pasirašė su A. V., tačiau vėliau bendravo tik su E. K.. E. K. jis kas savaitę mokėjo 185 Eur. Vasarą šis mokestis pakilo iki 190 Eur. Į šią sumą įėjo mokesčiai valstybei už L. Š. įdarbinimą, mokestis už eterį, automobilio remontą. Pinigus kiekvieną pirmadienį arba antradienį liudytojas perduodavo E. K. jos namuose arba kitoje sutartoje vietoje. Kurą į automobilį L. Š. pilasi pats. Iš pradžių jis dirbo su automobiliu „Opel Zafira, vėliau su „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio liudytojas negaudavo ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nepasirašydavo. L. Š. kartais veždavo klientus, kurie atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Kvituose nurodyta suma įskaitydavo dalį jo mokėtinos pinigų sumos.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti mirusio liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 17 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. P. parodė, kad 2015 metais L. B. oficialiai jį įdarbino UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas dirbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau vairavo automobilį, apklijuotą UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. Naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis. Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį jis mokėdavo iš pradžių 135 Eur, vėliau 189 Eur socialinio draudimo mokestį. Nuo 2017 metu gruodžio 28 d. A. P. vykdo individualią veiklą ir toliau naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) eterio paslaugomis. Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja Alvydas. A. P. Alvydui kiekvieną mėnesį sumoka 36 Eur už socialinį draudimą, o buhalterei Daivai kiekvieną savaitę sumoka 50 Eur už eterį. Dirba nuosavu automobiliu. Liudytojas kartais veždavo klientus, kurie atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Kvituose nurodyta suma įskaitydavo dalį jo mokėtinos pinigų sumos (t. 4, b. l. 172–173).

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. 2018 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 5, b. l. 1):

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2018 m. sausio 3 d. A. P.. Leidimu suteikta teisė teikti taksi paslaugas automobiliu „Peugeot 307“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 5);

2) Taksometro naudojimo žurnalo išrašą. Žurnale užfiksuota, kad automobilyje „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtas taksometras. 2015 m. gruodžio 4 d. taksometrą įrengė UAB (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 6–9);

3) UAB „Okreta“ taksometro patikros / kontrolės pirminių duomenų protokolą Nr. 533. Protokole užfiksuota, kad užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu 2017 m. lapkričio 28 d. atlikta taksometro, įrengto automobilyje „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikra (t. 5, b. l. 4);

4) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 20180403-39, patvirtinantį, kad iš A. P. gauta 138 Eur. Kvitas pasirašytas buhalterės D. A. (t. 5, b. l. 18);

5) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T2018033158, išrašytą pirkėjui A. P. už suteiktą dispečerinės paslaugą pagal 2018-3 sutartį, suma 138 Eur (t. 5, b. l. 19);

6) UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 530, patvirtinantį, kad iš A. P. gauta 255 Eur. Kvitas pasirašytas buhalterio ir kasininko R. R. (t. 5, b. l. 20);

7) UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0708, išrašytą pirkėjui A. P. už taksometro montavimą, suma 255 Eur (t. 5, b. l. 21);

8) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 21 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 20180131-16, patvirtinantį, kad iš A. P. gauta 84 Eur. Kvitas pasirašytas buhalterės D. A. ir kasininko A. L. (t. 5, b. l. 22);

9) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T20180131-23, išrašytą pirkėjui A. P. už suteiktą dispečerinės paslaugą pagal 2017-01 sutartį, suma 84 Eur (t. 5, b. l. 23);

10) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 20180430-62, patvirtinantį, kad iš A. P. gauta 90 Eur. Kvitas pasirašytas buhalterės D. A. ir kasininko A. L. (t. 5, b. l. 24);

11) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T20180430-81, išrašytą pirkėjui A. P. už suteiktą dispečerinės paslaugą pagal 2017-04 sutartį, suma 90 Eur (t. 5, b. l. 25);

12) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 20180228-30, patvirtinantį, kad iš A. P. gauta 102 Eur. Kvitas pasirašytas buhalterės D. A. ir kasininko A. L. (t. 5, b. l. 25);

13) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T20180228-45, išrašytą pirkėjui A. P. už suteiktą dispečerinės paslaugą pagal 2017-02 sutartį, suma 102 Eur (t. 5, b. l. 26);

14) Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad A. P. nuo 2017 m. gruodžio 27 d. vykdo taksi veiklą (t. 5, b. l. 29).

Liudytojas S. Š. parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 ar 9 d. iki 2019 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su kaltinamuoju A. L.. Darbo sutartį pasirašė moteris vardu Laima. S. Š. savo automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį išnuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), jokio atlygio už tai negavo. Laimos nurodymu automobilį įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai apklijavo UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. Iš klientų surinktus pinigus liudytojas kartą per mėnesį perduodavo buhalterei Daivai, o ši apie pinigų gavimą pažymėdavo baltame popieriaus lape. S. Š. gaudavo minimalų – 380 Eur darbo užmokestį. Atlyginimo dydis nepriklausė nuo to, kiek dienų liudytojas dirbo. Darbo užmokestį išmokėdavo buhalterė Daiva grynaisiais pinigais. Liudytojas pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose. S. Š. bendrovei ar kaltinamajam A. L. jokių įmokų ar mokesčių nemokėdavo. Kartais veždavo UAB (duomenys neskelbtini) sutartinius klientus, kurie už taksi paslaugas atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Šiuos kvitus jis kartą ar du per mėnesį perduodavo buhalterei Daivai. Už automobilio kurą, remontą mokėdavo pats, kvitukus perduodavo bendrovės direktorei ar buhalterei, o jam šias išlaidas kompensuodavo grynaisiais pinigais.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. Š. 2018 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 3, b. l. 71–72):

1) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2017 m. lapkričio 29 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Volkswagen Touran“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75);

2) UAB „Okreta“ taksometro patikros pirminių duomenų protokolą Nr. 538. Protokole nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. atlikta UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonėje „Volkswagen Touran“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto taksometro patikra (t. 3, b. l. 82);

3) Nuomos sutartį, pasirašytą 2017 m. lapkričio 27 d. tarp nuomininkės UAB (duomenys neskelbtini) atstovės direktorės L. B. ir nuomotojo S. Š.. Sutartimi S. Š. išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), šalių įvertintą 10 000 Eur (4 p.). Nuomininkas įsipareigojo mokėti metinį nuomos mokestį – 34,75 Eur arba 2,89 Eur per mėnesį įskaitant PVM už išnuomotą automobilį (1 p.) (t. 3, b. l. 83–84).

4) UAB (duomenys neskelbtini) transporto taloną Nr. IKI-Gausa, išrašytą 2018 m. liepos 17 d. UAB „Palink“ darbuotojos D. Z. dėl kelionės maršrutu Dituvos k.–M. Mažvydo al., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota suma – 16,2 Eur (t. 3, b. l. 76);

5) UAB (duomenys neskelbtini) transporto taloną Nr. IKI-Gausa, išrašytą 2018 m. liepos 17 d. UAB „Palink“ darbuotojos Reginos J. dėl kelionės maršrutu Sulupės g. 11A–M. Mažvydo al. 7-11, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota suma – 6,06 Eur (t. 3, b. l. 76);

6) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0022418, išrašytą 2018 m. liepos 12 d. užsakovo „Baltic TS Group“, dėl kelionės maršrutu Pramonės g.–Baltijos pr., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 4,5 Eur (t. 3, b. l. 77);

7) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0022383, išrašytą 2018 m. liepos 17 d. užsakovės UAB „Baltic TS Group“, dėl kelionės maršrutu Baltijos pr.–Pramonės g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 3,55 Eur (t. 3, b. l. 77);

8) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027546, išrašytą 2018 m. liepos 13 d. užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, dėl kelionės maršrutu Kairių g.–Depas, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 6,5 Eur, keleivis E. K. (t. 3, b. l. 77);

9) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0020212, išrašytą 2018 m. liepos 12 d. užsakovės UAB „Baltic TS Group“, dėl kelionės maršrutu Baltijos pr.–Pramonės g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 3,4 Eur (t. 3, b. l. 78);

10) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0038466, išrašytą 2018 m. liepos 13 d. užsakovo RPLLC Klaipėdos filialo, dėl kelionės maršrutu amb.–NAGS, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 2,95 Eur (t. 3, b. l. 78);

11) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0021749, išrašytą 2018 m. liepos 12 d. užsakovo „Inchape Motors“, dėl kelionės maršrutu Žiedo g. 2–„Akropolis“, vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 4,8 Eur (t. 3, b. l. 78);

12) UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų kvitą Nr. 0027545, išrašytą 2018 m. liepos 13 d. užsakovo Traukinių valdymo skyriaus Klaipėdos grupės budėtojo, dėl kelionės maršrutu Depas–Kairių g., vežėjo taksi automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta už paslaugą 6,6 Eur, keleivis K. G. (t. 3, b. l. 78).

Liudytojas N. L. parodė, kad jis valdo 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Įmonės akcijas nusipirko iš R. Z. pagal 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 3 d. ir 27 d., 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojas tikėjosi, kad akcijas vėliau išpirks kaltinamasis A. L.. Pats kaltinamasis A. L. akcijų įsigyti negalėjo, nes jo turtas buvo areštuotas antstolių. Akcininko sprendimu N. L. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktore paskyrė L. B.. A. L. tuo metu dirbo vadybininku. Įmonės buhalterė buvo D. A.. Kartą per metus N. L. paskambindavo buhalterė D. A. ir prašydavo atvykti į bendrovės biurą pasirašyti dokumentų. N. L. dokumentus pasirašydavo, nesigilindamas į jų turinį. Liudytojas nesidomėjo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir negavo dividendų. N. L. nesidomėjo, ar dėl A. L. ir kitų asmenų veiksmų buvo padaryta žala bendrovei UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas T. P. parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. dirb(duomenys neskelbtini)vairuotoju. Dirba pagal individualios veiklos pažymą su automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apklijuotu UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. Taksi licenciją gavo savo vardu ir pats sumokėjo vienkartinę įmoką. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje liudytojas pasirašė paslaugų teikimo dokumentą arba sutartį. Direktorius A. L. jį informuodavo apie taksi vežimo įkainių pasikeitimus. Šaukinio numerį liudytojui davė Laima, T. P. manymu, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje. Iš A. L. įmonės T. P. pirko dispečerinės paslaugą, mokėjo iš pradžių 50 Eur mokestį per savaitę, vėliau šis mokestis pakilo iki 55 Eur per savaitę. Grynuosius pinigus už eterio nuomą liudytojas sumokėdavo kiekvieną savaitę, tačiau dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, pasirašydavo vieną kartą per mėnesį. Kartais jis veždavo UAB (duomenys neskelbtini) klientus pagal sutartis. Tuomet klientas išrašydavo paslaugų kvitą, kuriame nurodytas maršrutas, data, laikas, o T. P. įrašydavo paslaugos kainą. Kartą per savaitę šiuos kvitus perduodavo buhalterei, o ši juose nurodyta suma įskaitydavo mokėtiną mokestį už eterį. Daugiau jokios įmokų ar rinkliavų bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), išskyrus eterio nuomos mokestį, T. P. nemokėjo.

Liudytojas J. R. parodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Dirbo truputį daugiau negu mėnesį laiko. Į darbą jį priėmė A. L.. Pokalbio dėl darbo metu A. L. informavo liudytoją, kad šis oficialiai bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Visus įdarbinimo dokumentus sutvarkė kažkokia moteris, dirbanti Šilutės pl., Klaipėdoje. J. R. darbo užmokesčio iš viso negavo. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje jis iš klientų surinktus pinigus atveždavo į dispečerinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir perduodavo dirbančiai dispečerei. Dispečerė apskaičiuodavo, kiek pinigų reikia perduoti pagal taksometro parodymus. Dispečerė neišrašydavo jokio pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento. J. R. dirbo kas antrą parą, per parą uždirbdavo nuo 20 Eur iki 50 Eur. Kurą į automobilį pildavo A. L.. Liudytojas dirbo su automobiliu „Mercedes Benz“. Kartais jis veždavo žmones, kurie, atsiskaitydami už paslaugą, išrašydavo kvitus. Šiuos kvitus jis kartu su pinigais perduodavo dispečerei.

Liudytojas V. P. parodė, kad prieš daugelį metų jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dėl darbo sąlygų tarėsi su jaunu vyru, jo vardo ir pavardės neprisimena ir neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį. Dirbo šioje įmonėje labai trumpai, ne daugiau kaip du mėnesius. Darbui jam buvo duotas automobilis, su užklijuotu UAB (duomenys neskelbtini) logotipu. V. P. gaudavo atlyginimą – kažkokį procentą nuo surinktų iš klientų pinigų. Iš klientų surinktus pinigus liudytojas kasdien atiduodavo dispečerei. Buvo nustatyta, kad per darbo dieną reikia surinkti ne mažiau, kaip 100 Eur ar 150 Eur. V. P. algą gavo tik vieną kartą, kai išėjo iš darbo. Neprisimena, kaip jam buvo išmokėtas atlyginimas ir kas jį išmokėjo. Kuro už savo lėšas jis nepirko ir už automobilio remontą nemokėjo.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Pasirašė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktore Laima. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys mokės minimalųjį darbo užmokestį. Vairavo bendrovei priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo apipavidalintas UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais ženklais. A. J. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, niekam nieko nemokėjo. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo liudytojui darbo užmokestį, tačiau jis neprisimena kokio dydžio. Darbo užmokestį išmokėdavo bendrovės biure (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, tačiau A. J. pamiršo pasirašyti žiniaraščiuose. Kas mokėjo darbo užmokestį, liudytojas neprisimena. Surinktus iš klientų pinigus A. J. visada nuveždavo į bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) biurą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paduodavo ten buvusiems asmenims. Konkretaus asmens nurodyti negali, nes neprisimena. Kartais klientas nemokėdavo už pervežimo paslaugą, tačiau pasirašydavo kvitą, kuriame A. J. įrašydavo taksi automobilio valstybinį numerį ir kainą, kurią turėtų sumokėti už kelionę. Šiuos kvitus pristatydavo į UAB (duomenys neskelbtini) biurą. Kurą į taksi automobilį darbo metu pildavosi pats, atsiskaitydavo iš klientų sumokėtų pinigų, o kuro įsigijimo kvitus parveždavo į UAB (duomenys neskelbtini) biurą. A. J. pats jokių mokesčių nemokėjo.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. J. 2018 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 3, b. l. 42–43):

1) Taksometro TX-L07 kasos operacijų žurnalo Nr. 3 išrašą. Išraše nurodyta ši informacija apie taksometro priklausomybę ir registraciją: UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data – 2016 m. balandžio 6 d. (t. 3, b. l. 46–47).

2) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), išduotą 2014 m. lapkričio 26 d. naudotojai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 48);

3) Techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 401-0466994, kurioje užfiksuoti transporto priemonės duomenys: „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – taksi, techninė apžiūra atlikta 2018 m. gegužės 23 d., galioja iki 2018 m. lapkričio 23 d. (t. 3, b. l. 49);

4) Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, išduotą 2015 m. gruodžio 30 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Mercedes Benz“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 50);

5) UAB „Okreta“ taksometro patikros kontrolės ataskaitą Nr. 623. Ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. kovo 30 d. atlikta UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonėje „Mersedes Benz“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto taksometro patikra (t. 3, b. l. 52);

6) Darbo sutartį Nr. 22, sudarytą 2018 m. kovo 21 d. tarp darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo A. J.. Sutartis darbdavio vardu pasirašyta direktorės L. B.. Sutartimi nustatyta darbo laiko norma – 5 darbo dienos per savaitę ir 8 valandos per darbo dieną, 401 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį (t. 3, b. l. 54–55);

7) Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą. Liudijime nurodyta, kad automobilio naudotojas yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56);

8) UAB (duomenys neskelbtini) taksometro TX-L07 kasos operacijų žurnalo išrašą. Žurnalas pradėtas pildyti 2018 m. kovo 22 d. Užfiksuoti įvykiai (bendra įplaukų suma, darbo dienos įplaukos, nuvažiuotų kilometrų skaičius, apmokėtų kilometrų skaičius, keleivių skaičius) laikotarpiu nuo 2018 m birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (t. 3, b. l. 57–58).

Liudytojas A. B. parodė, kad apie 8 ar 9 metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotoju. Dirbo su savo automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pagal pasirašytą nuomos sutartį nuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). A. B. iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) negavo nei darbo užmokesčio, nei nuomos mokesčio už automobilį. A. B. buvo įdarbintas bendrovėje pagal darbo sutartį, tačiau dirbo savarankiškai: iš gautų pajamų už klientų pervežimą jis pats remontavo automobilį, mokėjo mokesčius ir „Sodros“ įmokas, eterio nuomos mokestį, pylėsi kuro. Likusi pinigų suma buvo jo darbo užmokestis. A. B. automobilyje buvo įrengtas taksometras, liudytojas pildė taksometro kasos operacijų žurnalą, jo rodmenis kartą per mėnesį perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorei L. B.. Jis pats mokėdavo visus įdarbinimo mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ įmokas ir kt., iš viso apie 170 Eur kas mėnesį. Dažniausiai šiuos mokesčius įskaitydavo klientų už pervežimo paslaugas pasirašytais kvitais. Šie kvitai yra dokumentai, patvirtinantys asmenų pavežimą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas sutartis su kitais juridiniais asmenimis. Surinktus kvitus A. B. perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. A.. Nuo kvituose nurodytos sumos įmonė nuskaičiuoja 21 proc. administravimo mokestį, o likusi pinigų suma yra skaičiuojama kaip liudytojo uždirbti pinigai, kuriais jis gali atsiskaityti už eterio nuomą ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir „Sodros“ įmokas. A. B. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu, už jį mokėjo apie 100 Eur kas mėnesį. Tuo laikotarpiu, kuriuo nedirbo, už eterio nuomą A. B. nemokėjo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo jo sutuoktinė L. B.. Ji turėjo 3–4 automobilius, kuriuos pagal sutartis nuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). L. B. pati surasdavo vairuotojus, dirbsiančius su šiais automobiliais, ir juos įdarbindavo UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotojai L. B. mokėdavo nuo 170 Eur iki 180 Eur per savaitę. L. B. už kiekvieno vairuotojo įdarbinimą A. V. mokėdavo nuo 160 Eur iki 190 Eur per mėnesį. Šie pinigai buvo skirti darbuotojų gyventojų pajamų mokesčiui ir „Sodros“ įmokoms sumokėti. Be to, L. B. už „savo automobilius“ mokėdavo bendrovei (duomenys neskelbtini) eterio mokestį – nuo 50 Eur iki 55 Eur per savaitę už kiekvieną automobilį. Kiek pamena, su L. B. automobiliais dirbo vairuotojai: E. A., S. B., A. B. ir kiti.

Liudytojas B. G. parodė, kad jis dirbo darbo sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įmonės direktorė buvo L. B., tačiau visus darbo klausimus jis derino su kaltinamuoju A. L.. B. G. dirbo su mamai priklausančia transporto priemone „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio panaudos sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) algos negavo, jo atlyginimą sudarė klientų sumokėti pinigai. B. G. pats mokėjo socialinio draudimo įmokas – apie 162 Eur kiekvieną mėnesį. Pinigus perduodavo buhalterei Daivai. Už eterio paslaugą jis mokėjo dar 25 Eur per savaitę. Kurą į automobilį pylė pats ir atsiskaitydavo iš klientų surinktų pinigų. Gautus kvitus už kurą kartais jis pristatydavo buhalterei Daivai. B. G. veždavo klientus ir pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas pervežimo sutartis. Tokiu atveju keleiviai grynųjų pinigų nemokėdavo, bet pasirašydavo kvitą, kuriame nurodydavo datą, paslaugos kainą. Nuo kvite nurodytos pinigų sumos bendrovės buhalterė atskaičiuodavo tam tikro procento (10 proc., 15 proc. arba 21 proc.) administravimo mokestį, o likusia pinigų suma B. G. atsiskaitydavo už eterio paslaugą, kartais ir už socialinio draudimo įmokas.

L. S. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. L., šis buvo liudytojo viršininkas. S. D. 2016–2017 m. laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju. Dėl darbo sąlygų tarėsi su A. L., pasirašė darbo sutartį. Liudytojas gaudavo minimalųjį darbo užmokestį tokį, koks būdavo nurodytas atlyginimo žiniaraščiuose. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais. Liudytojas pats nemokėjo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, nemokėjo ir už dispečerio paslaugas. Surinktus iš klientų pinigus liudytojas atiduodavo kasininkei ir pasirašydavo kasos pajamų orderius. S. D. darbo pradžioje jokių „duoklių“ darbdaviui nemokėjo. Vėliau kiekvieną darbo dieną direktoriui A. L. sumokėdavo 20 Eur. Liudytojas pinigus palikdavo dispečerei. 2018 m. iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į bendrovę UAB (duomenys neskelbtini). Pastarajai bendrovei vadovavo kaltinamasis A. V. Dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) jis nuomojosi UAB (duomenys neskelbtini) automobilį ir A. L. mokėjo 185 Eur per savaitę. Kaltinamosios I. E. nepažįsta. Kurą į naudojamą automobilį pildavosi jis pats, pirkdamas kurą visada nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Gautus kvitus pristatydavo A. V. S. D. jokios „duoklės“ direktoriui A. V. nemokėjo. Bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo negaudavo, liudytojo uždarbis buvo pinigai, surinkti iš klientų, atskaičius 20 Eur automobilio nuomos mokestį už dieną ir už kurą sumokėtą pinigų sumą.

Liudytojo S. D. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, S. D. parodė, kad pagal žodinį susitarimą su A. L. jis nuo 2018 m. birželio 12 d. kiekvieną savaitę A. L. moka 185 Eur „duoklę“. „Duoklę“ sumoka ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Minėti 185 Eur yra mokestis už nuomojamą iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilį. Keleivių sumokėti pinigai ir yra S. D. darbo užmokestis, iš jų jis sumoka už kurą ir vadinamąją „duoklę“ A. L. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo negauna. 2018 m. rugsėjo 6 d. į dispečerinę S. D. atvežė 60 Eur grynaisiais pinigais ir kvitų už 30 Eur vertės paslaugą ir paliko dispečerei Violetai. 2018 m. rugsėjo 9 d. jis atvežė 92 Eur grynaisiais pinigais ir vieną kvitą už 8 Eur vertės paslaugą, juos paliko dispečerei Jurgitai (t. 3, b. l. 154–157). Teismo posėdžio metu liudytojas S. D. šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdamas, kad jis nespėjo nė žodžio ištarti, o tyrėja pati surašė protokolą.

Liudytojas L. P. parodė, kad prieš keletą metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dirbo tik vieną ar dvi savaites. Dėl darbo sąlygų tarėsi su vyriškiu vardu Alvydas, prisistačiusiu bendrovės savininku ar direktoriumi. Jie susitarė, kad liudytojas nuomosis taksi automobilį ir eterį iš UAB (duomenys neskelbtini) ir mokės 180 Eur per savaitę, o visi kiti iš klientų surinkti pinigai bus L. P. uždarbis. Alvydas nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti L. P. turi nuvykti įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis pasirašė darbo sutartį ir gavo darbuotojo pažymėjimą. Po to Alvydas liudytojui perdavė automobilį su įmontuota racija ir taksometru. L. P. kas savaitę atveždavo į bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinę, esančią (duomenys neskelbtini), pinigus – 180 Eur ir perduodavo dispečerei. Vieną kartą dispečerė išrašė orderį, patvirtinantį pinigų perdavimą. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo liudytojas negaudavo. Už automobilio kurą L. P. mokėjo iš savo lėšų ir neprisimena, ar šias išlaidas jam kompensuodavo. Kuro pirkimo čekių jis bendrovei (duomenys neskelbtini) nepristatydavo. L. P. kartais veždavo klientus pagal UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas paslaugų sutartis. Šie klientai išrašydavo paslaugų kvitus. Kvituose nurodyta suma A. L. įskaitydavo dalį už automobilio nuomą ir eterį mokėtinos sumos.

Liudytoja V. P.-J. parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Dėl darbo sąlygų tarėsi su kaltinamuoju A. L. buhalterės kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. L. paaiškino, kad oficialiai liudytoja bus įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). Faktiškai V. P.-J. dirbo savo draugei E. K. ir vairavo jos automobilį „Opel Zafira“. E. K. už automobilio naudojimą jokio mokesčio nemokėjo, nes jos buvo geros draugės. Liudytoja dirbo retai, tik savaitgaliais. V. P.-J. darbo užmokestį sudarė iš klientų už suteiktas paslaugas gauti pinigai. Liudytoja duodavo pinigų E. K., kad ši sumokėtų įmokas „Sodrai“. Darbo sutartį pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, todėl visus privalomus mokesčius ir įmokas mokėjo ši bendrovė. Automobilis buvo su UAB (duomenys neskelbtini) ženklais. Liudytoja naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu. Kartais gaudavo užsakymų vežti klientus pagal sutartis. Tokiais atvejais klientų išrašytus paslaugų kvitus ji atiduodavo E. K. ir kvituose nurodytos sumos pakakdavo gyventojų pajamų mokesčiui ir „Sodros“ įmokoms sumokėti. Kaltinamiesiems A. V. ir I. E. pinigų liudytoja nemokėjo. Į UAB (duomenys neskelbtini) biurą ji važiuodavo kartą per mėnesį pasirašyti algalapių, nes nuo uždirbtų pinigų reikėdavo sumokėti „Sodros“ įmokas. Algalapius pasirašyti paduodavo A. V. Algos bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) ji negaudavo.

Liudytojos V. P.-J. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 12 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. P.-J. parodė, kad už automobilio nuomą A. L. ji kas savaitę mokėdavo 180 Eur mokestį. Į šią sumą įėjo mokesčiai „Sodrai“ ir eterio mokestis. Pinigus paduodavo A. L. tiesiogiai į rankas grynaisiais arba nuveždavo į dispečerinę ir palikdavo tuo metu dirbančiai dispečerei. Paimdamas pinigus, A. L. jai neduodavo jokio dokumento. 2018 m. gegužės mėnesį išėjo iš darbo. V. P.-J. dirbo su automobiliu „Mercedes Benz“. Paslaugų kvitais buvo galima padengti dalį automobilio nuomos mokesčio, dar vadinamo „duokle“. Nuo kvituke nurodytos sumos buvo nuskaičiuojamas 21 proc. mokestis įmonei. A. L. paaiškino, kad jis moka PVM mokestį, todėl šią sumą nuskaičiuoja ir vairuotojams. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais liudytoja neturėjo jokių santykių. Su jais susitiko tik du kartus: kai pasirašė darbo sutartį ir antrą kartą, kai nunešė pareiškimą atleisti iš darbo. Teismo posėdžio metu liudytoja V. P.-J. šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdama, kad tokių parodymų nedavė, o tyrėja pati viską surašė.

L. S. R. parodė, kad nuo 2018 m. liepos 13 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dirbo apie 2–3 mėnesius, ne ilgiau. Į darbą liudytoją priėmė kaltinamasis A. L.. Jis pasakė, kad S. R. dirbs su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu ir kiekvieną mėnesį privalės mokėti 185 Eur mokestį. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo jam nemokėjo, S. R. uždirbdavo tiek, kiek gaudavo iš klientų už suteiktas paslaugas. S. R. vairavo automobilį „Mercedes Benz 24D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio nuomos sutarties su bendrove nesudarė. Liudytojas atlyginimo negavo, vykdė individualią veiklą ir pats mokėjo privalomus mokesčius ir įmokas valstybei. Už automobilio kurą jis mokėjo savo lėšomis ir kasos kvitų niekam neperduodavo. S. R. teko vežti sutartinius klientus, kurie už paslaugas atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Šiuos kvitus liudytojas perduodavo L. B., o ji kvituose nurodyta suma įskaitydavo mokėtiną 185 Eur sumą.

Liudytojo S. R. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, S. R. parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. jis nuvažiavo į biurą ir tiesiogiai Alvydui sumokėjo 145 Eur, iš jų 74 Eur – už automobilyje esantį dyzelinį kurą. Kokiu pagrindu privalėjo A. L. mokėti 185 Eur, liudytojas nežino. Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdamas, kad policijoje buvo uždarytas lyg kalinys ir verčiamas duoti tokius parodymus (t. 3, b. l. 6–9).

Liudytojas L. Š. parodė, kad 2016 m. jis bendravo su kaltinamuoju A. L. dėl taksisto darbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojui netiko A. L. siūlomos darbo sąlygos, todėl jis nedirbo nė dienos. Vėliau sužinojo, kad apie dvi savaites buvo oficialiai įdarbintas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). L. Š. neprisimena, ar rašė prašymą priimti į darbą, tačiau asmens dokumento kopiją tikrai perdavė kaltinamajam. Jis jokių darbdavio nurodymų ar užsakymų nevykdė, atlygio negavo ir pats niekam pinigų nemokėjo

Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dirbo nuo 6 mėn. iki 8 mėn. Dėl darbo tarėsi su kaltinamuoju A. L.. Iš pradžių vairavo darbdavio automobilį „Mercedes Benz E220“. Po dviejų mėnesių su bendrove UAB (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio nuomos sutartį ir išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“. Už automobilio nuomą mokėjo sutartyje numatyto dydžio mokestį. Paskutinį kartą sumokėjo 140 Eur mokestį už savaitę. Liudytojas veždavo keleivius, kurie už kelionę atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitus. Šiuos kvitus jis perduodavo dispečerėms. A. L. paslaugų kvituose nurodyta pinigų suma įskaitydavo liudytojo mokėtiną nuomos mokestį. Dirbdamas su automobiliu „Mersedes“, A. V. darbo užmokesčio negaudavo, nes užmokestį kaupdavo įmonės depozitinėje sąskaitoje, kad vėliau galėtų išsinuomoti automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, dirbdamas su automobiliu „Toyota Prius“, jis visus iš klientų surinktus pinigus pasilikdavo sau, kaip darbo užmokestį. Mokestis už eterį įeidavo į A. V. mokamą automobilio nuomos mokestį. Už automobilio kurą mokėdavo įmonė. A. V. niekada neteko už kurą mokėti pačiam ir įmonei pristatyti kuro įsigijimo čekių. Darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašydavo iš ryto, atvykęs pas įmonės buhalterę. Nuo 2018 m. balandžio 17 d. A. V. dirbo savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą. Jis ir toliau dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu ir mokėjo automobilio ir eterio nuomos mokestį. Šis buvo 195 Eur, bet, pradėjus vykdyti individualią veiklą, mokestis sumažėjo iki 140 Eur per savaitę. Mokestis už automobilio nuomą buvo fiksuotas ir nepriklausė nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Už automobilio nuomą A. V. galėjo atsiskaityti paslaugų kvitais, kuriuose buvo nurodyta suteikto pervežimo kaina. Šiuos kvitus liudytojas perduodavo dispečerėms.

Liudytojo A. V. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. V. parodė, kad jis bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo automobilio nuomos mokestį – 145 Eur per savaitę ir radijo ryšio nuomos mokestį – 50 Eur per savaitę. Automobilio nuomos sutarties nebuvo pasirašęs. Tokio dydžio mokesčius nustatė direktorius A. L.. Perdavęs pinigus, liudytojas pasirašydavo tuščią (neužpildytą) grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo kvitą arba kasos pajamų orderį. Pinigai, kuriuos gaudavo iš klientų, likdavo jam (t. 3, b. l. 107–110). 2018 m. rugsėjo 12 d. papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad 2018 m. balandžio mėn. jis su A. L. pasirašė automobilio „Toyota Prius“ nuomos sutartį Nr. S/N-l, pagal ją įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuo 2018 m. balandžio 17 d. dirba pagal individualios veiklos pažymą ir kiekvieną savaitę moka A. L. paskirtą 145 Eur mokestį. 2018 m. rugsėjo 9 d. atnešė 85 Eur grynaisiais pinigais ir 60 Eur paslaugų kvitais. 2018 m. balandžio 21 d. pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį jokių atskirų mokėjimų nedaro, vienintelis jo mokėjimas yra 145 Eur per savaitę. Ši suma apima ir už eterio nuomą mokėtiną sumą. Atlyginimą – apie 500 Eur jam išmokėdavo buhalterė grynaisiais pinigais. Gavęs atlyginimą, liudytojas pasirašydavo žiniaraščiuose (t. 3, b. l. 111–114). Teismo posėdžio metu A. V. šių savo parodymų nepatvirtindavo, pareikšdamas, kad į apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnė jį atviliojo apgaule. Šaukiamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą duoti parodymų, nebūtų atvykęs, nes apklausa yra nemalonus procesas. Apklausos metu liudytojas buvo išsigandęs ir nurodydamas kai kurias aplinkybes suklydo.

Savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. liepos 17 d. liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus (t. 3, b. l. 115–117):

1) Dispečerinės paslaugų teikimo sutartį, pasirašytą 2018 m. balandžio 21 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. L. ir vežėjo A. V., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą (t. 3, b. l. 118 – 120);

2) Automobilio nuomos sutartį, pasirašytą 2018 m. balandžio 17 d. tarp nuomotojos UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės L. B., ir nuomininko A. V., vykdančio individualią veiklą. Sutartimi išnuomotas turtas – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės. Numatytas nuomos mokestis – 145 Eur + PVM už 31 parą (t. 3, b. l. 121–124).

Liudytojas A. P. parodė, kad apie 6 metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Darbo sutartį pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirbo A. L.. Liudytojas iš A. L. nuomojosi automobilį „Mercedes Benz“ ir jam mokėjo taip vadinamą „duoklę“ – nuo 70 Eur iki 110 Eur per savaitę. Pinigus kartą per savaitę perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) dispečerėms. Dispečerės jam duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą. Už automobilio kurą pats A. P. nemokėdavo, todėl ir kuro įsigijimo kvitų niekam neperduodavo. Automobilio kuru visada pasirūpindavo „bosas“ A. L.. Liudytojas naudojosi bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) eteriu. Už eterio paslaugas papildomai mokėti nereikėjo. Nuo 2019 m. pradžios pradėjo dirbti pas E. K.. Dirbo tokiu pačiu principu, tik nuomojosi jau E. K. automobilį. Jis buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir toliau mokėjo duoklę A. L.. Iš pavežtų klientų surinktus pinigus pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio negaudavo. Liudytojas veždavo sutartinius bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) klientus, kurie už suteiktą paslaugą išrašydavo paslaugos kvitus. Šiuose kvituose nurodyta pinigų suma jam įskaitydavo mokėtiną pinigų sumą.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. dirbo taksi automobilio vairuotoju. Dėl darbo sąlygų tarėsi su kaltinamuoju A. L.. Liudytojas dirbo tik dvi ar tris savaites, vairavo savo automobilį. Licenciją vykdyti veiklą gavo savo vardu ir savo automobiliui. Darbo sutarties nesirašė, dirbo individualiai ir pats mokėjo gyventojo pajamų mokestį ir įmokas „Sodrai“. A. L. už eterio nuomą nieko nemokėjo, už tai savo automobilį apklijavo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) reklaminiais lipdukais. 2018 m. gegužės mėnesį dvi savaites dirbo taksi automobilio vairuotoju ir šiuo laikotarpiu A. L. nurodymu jam mokėjo po 50 Eur per savaitę už eterio nuomą. Pinigus perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei Daivai arba Laimai.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti teismo posėdyje nedalyvaujančio liudytojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. liepos 19 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. M. parodė, kad jis nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Į darbą jį priėmė A. V., tačiau dėl darbo užmokesčio dydžio tarėsi su A. L.. Jie susitarė, kad kiekvienos darbo dienos pabaigoje E. M. už pravažiuotus 100 km turės sumokėti A. L. 42 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek pinigų liudytojas uždirbo. Kiekvieną savaitės dieną, baigdamas darbą, E. M. apskaičiuodavo, kiek pravažiavo kilometrų, kiek turi sumokėti A. L. (1 km x 0,42 Eur), ir gautą pinigų sumą atiduodavo budinčiai dispečerei. Dispečerė, gavusi pinigus, pažymėdavo ant kažkokio lapelio. Pusę metų liudytojas jokio darbo užmokesčio negavo ir darbo užmokesčio žiniaraščių nepasirašė. Be to, E. M. kiekvieną savaitę, nepriklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus ir iš klientų gautų pinigų sumos, mokėjo A. L. 180 Eur „duoklę“ už įdarbinimą. Už radijo ryšio paslaugas atskirai mokėti nereikėjo. E. M. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) automobilį, už sunaudotą kurą mokėjo savo lėšomis. A. L. tiesiogiai grynųjų pinigų niekada nėra perdavęs. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui ar buhalterei niekada pinigų neperduodavo. Pradėjęs dirbti pagal individualios veiklos pažymą, E. M. pirko radijo ryšio paslaugas iš UAB (duomenys neskelbtini). Jis kiekvieną savaitę šios bendrovės buhalterei Daivai mokėdavo po 50 Eur grynaisiais pinigais. Tokio dydžio radijo ryšio mokestį nustatė A. L.. E. M. veždavo klientus, kurie su bendrove UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę pervežimo paslaugų sutartį. Šie klientai už paslaugas atsiskaitydavo išrašydami paslaugų kvitą. Kvitus liudytojas atiduodavo buhalterei Daivai. Ši iš kvituose nurodytos pinigų sumos išskaičiuodavo 21 proc. administravimo mokestį, o likusia suma įskaitydavo E. M. mokėtiną mokestį (t. 3, b. l. 29–33, t. 38, b. l. 178).

Liudytoja R. Č. parodė, kad ji nuo 2018 m. birželio 4 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dispečere. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. L., darbo sutartį pasirašė buhalterės D. A. kabinete. Atlyginimas jai buvo mokamas pagal nustatytus įkainius: už dieninę pamainą laikotarpiu nuo pirmadienio iki penktadienio – 25 Eur, nuo šeštadienio iki sekmadienio – 30 Eur; už naktinę pamainą nuo sekmadienio iki ketvirtadienio – 29 Eur, nuo penktadienio iki šeštadienio – 34 Eur. 2018 m. lapkričio 13 d. atėjusi į darbą, liudytoja stalčiuje rado vokelį su atlyginimu – 452 Eur. Taip pat jai buvo paliktas darbo užmokesčio žiniaraštis, kuriame R. Č. turėjo pasirašyti. Žiniaraštyje nurodyta suma buvo mažesnė negu vokelyje. Pasirašiusi žiniaraštyje, liudytoja dokumentą atidavė buhalterei. R. Č. nežino, kiek bendrovėje dirba vairuotojų. Vairuotojų darbo grafikai sudaromi nebuvo. Vairuotojai dispečerėms per eterį pranešdavo, kada pradeda darbą ir kada jį baigia. Liudytoja popieriaus lape pažymėdavo, koks vairuotojas dirba ir, koks jo šaukinys. Gautus iškvietimus per eterį perduodavo dirbantiems taksi vairuotojams. 2018 m. liepos 17 d. kratos metu jos darbo vietoje rastas popieriaus lapas su vairuotojų vardais ir šaukiniais: 1 – Sigitas, 3 – Alfredas, 4 – Ramūnas, 5 – Andrius, 7 – Sigitas, 8 – Vytautas, 10 – Dainius. Vairuotojai ateina atsiskaityti į dispečerinę. Kiekvienam vairuotojui yra paskirtas individualus mokestis, kuris užrašytas ant kratos metu rasto lapelio raudonu rašikliu: šaukinys Nr. 1 ketvirtadieniais moka 90 Eur, sekmadieniais – 95 Eur; šaukinys Nr. 3 sekmadieniais moka 85 + 90 Eur, šaukinys Nr. 5 sekmadieniais – 145 Eur, šaukinys Nr. 10 ketvirtadieniais ir sekmadieniais moka 75 Eur, šaukinys Nr. 8 ketvirtadieniais ir sekmadieniais moka 75 Eur, šaukinys Nr. 7 ketvirtadieniais moka 90 Eur, o sekmadieniais – 95 Eur. Už ką vairuotojai moka šiuos pinigus, liudytoja nežino. Minėtus lapus darbo pamainos pabaigoje R. Č. atiduodavo bendrovės buhalterei. Kartu su pinigais vairuotojai atneša ir paslaugų kvitus, gautus iš sutartinių klientų. Paslaugų kvituose nurodytos pinigų sumos yra susumuojamos, atimamas administravimo mokestis ir gauta suma sumažinama vairuotojo mokėtina pinigų suma. Pagal Všį Kraujo centro išrašytus paslaugų kvitus atimamas 36 procentų administravimo mokestis, pagal bendrovės „Depo“ paslaugų kvitus atimamas 10 procentų administravimo mokestis, o pagal kitų paslaugų gavėjų kvitus – 21 procentas. Tiems vairuotojams, kurie skirtumą sumoka grynaisiais pinigais, R. Č. išrašo kasos pajamų orderius. Gautus pinigus ji visada perduodavo kaltinamajam A. L., o paslaugų kvitus – buhalterei D. A.. Minėtas įmokas, liudytojos manymu, mokėjo tik „Alvydo vairuotojai“, kurie nuomojosi automobilius. L. B. buvo įmonės vadybininkė, ieškojo klientų.

Liudytoja E. P. parodė, kad nuo 2013 m. liepos 31 d. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dispečere. Į darbą ją priėmė bendrovės direktorius kaltinamasis A. L.. D. A. buvo bendrovės buhalterė. Liudytojai darbo užmokestį kartą per mėnesį mokėdavo buhalterė D. A. grynaisiais pinigais. E. P. pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuose buvo nurodyta mažesnė atlyginimo suma, nei faktiškai išmokėta. Kasos išlaidų orderių ji nepasirašydavo. A. L. dirbo 6 vairuotojai, kurie nuomojosi iš jo automobilius ir kas savaitę mokėdavo nustatyto dydžio mokestį, taip vadinamą „duoklę“. Pinigus vairuotojai perduodavo dispečerėms, taip pat ir E. P.. Liudytoja ant paprasto popieriaus lapo užrašydavo vairuotojo pavardę ir perduotą pinigų sumą. Šiuos pinigus kartu su popieriaus lapais ji visada perduodavo A. L.. Vairuotojams, perdavusiems pinigus, E. P. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, kurį vėliau perduodavo buhalterei D. A.. L. B. turėjo 5 ar 6 savo automobilius ir E. K. – 5–6 savo automobilius, G. L. turėjo 3–4 automobilius, kurių vairuotojai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) eteriu ir mokėjo eterio nuomos mokestį. Buvo vairuotojų, dirbančių savarankiškai ir mokančių eterio nuomos mokestį. Vairuotojai mokėdavo apie 55 Eur dydžio eterio nuomos mokestį. E. P. kiekvieną darbo pamainą skambindavo A. L. ir pranešdavo, kiek per dieną buvo iškvietimų. Gautus iškvietimus ji fiksuodavo ir dokumente, nurodydama, kokiam vairuotojui iškvietimas buvo perduotas. Šiuos dokumentus ji perduodavo bendrovės buhalterei. Bendrovė gaudavo iškvietimų pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis. Tokiu atveju klientai išrašydavo paslaugų kvitus, kuriuos vairuotojai pristatydavo buhalterei arba dispečerei. Kvituose nurodyta pinigų suma, atskaičius 21 proc. administravimo mokestį, vairuotojai galėdavo atsiskaityti už eterio nuomą ar sumokėti kitus mokesčius.

Liudytoja S. T. parodė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dispečere. Į darbą ją priėmė ir darbo sutartį pasirašė kaltinamasis A. L.. Jis, liudytojos manymu, buvo bendrovės direktorius, o L. B. buvo bendrovės administratorė. Darbo užmokestį kartą per mėnesį mokėdavo buhalterė D. A. grynaisiais pinigais. Pinigus ji atnešdavo vokelius, ant kurių būdavo užrašyti dispečerių vardai. Šiuos vokelius ir atlyginimų žiniaraščius buhalterė palikdavo dispečerinėje, o dispečerės, atėjusios į darbą, pasiimdavo pinigus ir pasirašydavo žiniaraščiuose. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose buvo nurodyta mažesnė atlyginimo suma nei faktiškai išmokėta. Bendrovės (duomenys neskelbtini) eteriu naudojosi ne tik šios įmonės vairuotojai, bet ir bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai ir vairuotojai, dirbantys savarankiškai. A. L. turėjo „savo asmeninius vairuotojus“, kurie atsiskaitydavo jam. Dispečerėms buvo pavesta kontroliuoti, kad A. L. vairuotojai laiku sumokėtų mokesčius, vadinamąsias „duokles“. Vairuotojai mokėdavo nuo 80 Eur iki 90 Eur per savaitę. Pinigus vairuotojai perduodavo dispečerėms arba buhalterei D. A.. Buhalterė atnešdavo į dispečerinę sąrašą vairuotojų, kurie tą savaitę turi perduoti pinigus. Šiuos pinigus kartu su vairuotojų sąrašu ji visada perduodavo buhalterei D. A.. Vairuotojams, perdavusiems pinigus, E. P. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, jį vėliau perduodavo buhalterei D. A.. Bendrovė gaudavo iškvietimų pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis. Tokiu atveju klientai išrašydavo paslaugų kvitus, kuriuos vairuotojai pristatydavo buhalterei arba dispečerei. Kvituose nurodyta pinigų suma, atskaičius 21 proc. administravimo mokestį, vairuotojai galėdavo atsiskaityti už eterio nuomą ar sumokėti kitus mokesčius.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dispečere. Įmonės direktorius buvo kaltinamasis A. L.. Dėl darbo sąlygų ir atlyginimo ji tarėsi su A. L.. Darbo užmokestį liudytoja gaudavo kartą per mėnesį tik grynaisiais pinigais. Su A. L. susitarė, kad oficialiai jai bus mokamas minimalusis darbo užmokestis, o faktiškai liudytoja gaus 25 Eur už dieninę pamainą ir 29 Eur už naktinę pamainą. Atlyginimą mokėdavo buhalterė D. A.. Pinigus ji palikdavo dispečerinėje sudėtus į vokelius. Darbo užmokesčio žiniaraštyje būdavo nurodyta pagal darbo sutartį mokėtina atlyginimo suma – 401 Eur. Faktiškai V. Š. gaudavo apie 432 Eur. Priimtus ir atšauktus užsakymus V. Š. registruodavo užsakymų lape. Vėliau juos atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorei L. B.. Į atskirą sąsiuvinį liudytoja registruodavo „Lietuvos geležinkelių“ užsakymus. UAB (duomenys neskelbtini) perka iš bendrovės (duomenys neskelbtini) eterio paslaugas. Retais atvejais, nesant buhalterės, V. Š. iš taksi vairuotojų priima grynuosius pinigus – mokestį už eterį. Buhalterė Daiva, išeidama namo, dispečerėms palikdavo sąrašą vairuotojų, turinčių atvežti pinigus už eterį. Vairuotojai mokėdavo apie 50 Eur. Paimdama pinigus iš vairuotojų, liudytoja išrašydavo pinigų paėmimo kvitą. Perduodama juos buhalterei D. A., liudytoja neišrašydavo jokio dokumento. Vairuotojai, kurie atneša pinigus, dirba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal individualios veiklos pažymas. Kai kurie vairuotojai dirba su A. L. priklausančiais automobiliais. Jie moka A. L. ne mažiau kaip 150 Eur. Už automobilių nuomą vairuotojai moka A. L., L. B. arba jos vyrui Gidui, E. K. arba jos vyrui. Kiek jie moka šiems asmenims, liudytoja nežino. Bendrovė gaudavo iškvietimų pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis. Tokiu atveju klientai išrašydavo paslaugų kvitus, juos vairuotojai pristatydavo buhalterei arba dispečerei. Kvituose nurodyta pinigų suma, atskaičius 21 proc. administravimo mokestį, vairuotojai galėdavo atsiskaityti už eterio nuomą ar sumokėti kitus mokesčius.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad nuo 2018 metų balandžio vidurio iki 2019 m. pradžios ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dispečere. Į darbo pokalbį pakvietė ir darbo sąlygas bei algą derino šios įmonės direktorius A. L.. Su juo susitarė, kad J. Ž. gaus minimalųjį darbo užmokestį ir priedą už papildomą darbą. Atlyginimą mokėdavo buhalterė D. A. vieną kartą per mėnesį. 2018 m. liepos 10 d. liudytoja gavo 361 Eur dydžio atlyginimą ir pasirašė darbo užmokesčio žiniaraštyje. J. Ž. priima klientų užsakymus telefonu, užregistruoja į užsakymų lapą, kuriame nurodo vairuotojo šaukinio numerį, adresą, priimto užsakymo laiką ir kliento telefono numerį. Po to šį užsakymą per eterį perduoda vairuotojui. Pamainos pabaigoje užsakymų lapą perduoda L. B.. Tuo metu, kai biure nėra buhalterės D. A., liudytoja direktoriaus A. L. nurodymu iš taksi vairuotojų priima grynuosius pinigus. Gavusi pinigus, ant lapo užrašo vairuotojo šaukinio numerį, vardą, perduotą pinigų sumą. Jeigu vairuotojas atneša paslaugų kvitus, juos prisega prie minėto lapo ir kartu su pinigais vėliau perduoda buhalterei D. A. arba direktoriui A. L.. Kvitai – tai atsiskaitymo kvitai, kurie naudojami vežant klientus pagal sutartis. Vairuotojai už iškvietimų gavimą įmonei mokėjo po 55 Eur per savaitę. Liudytoja neprisimena, ar vairuotojai galėdavo atsiskaityti už eterio paslaugas minėtuose paslaugų kvituose nurodyta pinigų suma. 2018 m. rugsėjo 10 d. dispečerinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu liudytojos darbo vietoje rasta 370 Eur. Šiuos pinigus į dispečerinę atnešė vairuotojai: šaukinys 1 (Sigitas) – 92 Eur grynaisiais pinigais ir 3 Eur, nurodytus paslaugų kvituose; šaukinys 8 (Vytautas) – 75 Eur grynaisiais pinigais. Jiems pinigų priėmimo kvitai išrašyti nebuvo. Šaukinys 5 (Andrius) ir šaukinys 10 (Dainius) pinigus atnešė ir perdavė liudytojos kolegei V. S..

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro S. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų L. B. ir D. A. atžvilgiu nutrauktas nustačius, kad jos UAB (duomenys neskelbtini) turto nepasisavino, t. y. nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtą galbūt pasisavino A. L., o duomenų, patvirtinančių, jog šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir L. B. bei D. A., nepakanka (t. 1, b. l. 116–136).

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro S. G. nutarimu (pastaba – prokuroro nutarimo baudžiamojoje byloje nėra), patvirtintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo dalis dėl įtariamųjų L. B. ir D. A. nutrauktas, atleidžiant jas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių vengimas) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymas), pagal laidavimą (BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (t. 7, b. l. 1–52).

Liudytoja L. B. pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš save (t. 36, b. l. 139). Teisiamojo posėdžio metu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 37, b. l. 22–23):

1) 2018 m. liepos 17 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji L. B. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore, tačiau tikrasis bendrovės vadovas buvo A. L.. Pats A. L. nenorėjo būti oficialiu bendrovės direktoriumi, kadangi tarp jo ir jo brolio vyko teisminiai ginčai. A. L. priimdavo visus sprendimus dėl bendrovės veiklos, sutarčių sudarymo, darbuotojų priėmimo, atleidimo, atlyginimų išmokėjimo. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė D. A. A. L. nurodymu buhalterė D. A. surašydavo įmonės apskaitos dokumentus, o L. B. juos pasirašydavo. UAB (duomenys neskelbtini) turi septynis nuosavus automobilius su taksi atributika ir du automobilius be atributikos. Vienu bendrovės automobiliu važinėja A. L.. Tris automobilius bendrovė nuomoja asmenims, vykdantiems individualią veiklą, ir sudarytų nuomos sutarčių pagrindu kas mėnesį gauna 150 Eur dydžio nuomos mokestį. Keturis automobilius bendrovė nuomoja uždarajai akcinei bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 138 Eur dydžio nuomos mokestį. Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už automobilių nuomą išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Visus įmonės piniginius klausimus sprendžia A. L. A. L. nurodymu už bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis UAB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sumoka 190 Eur įvairių mokesčių ir įmokų į valstybės ir „Sodros“ biudžetus. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. L. kas savaitę moka 180 Eur automobilio nuomos mokestį. L. B. nežino, kaip su bendrove UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaito trys asmenys, nuomojantys bendrovės automobilius pagal nuomos sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) turi dvi banko sąskaitas: vieną SEB banke ir vieną banke „Citadele“. Elektroninės bankininkystės duomenis turi buhalterė. L. B. negali prisijungti prie banko sąskaitų ir atlikti mokėjimų. Banko korteles turi buhalterė. Anksčiau mokėjimo kortelę turėjo ir A. L.. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. L., buhalterė – D. A.. Vairuotojai moka bendrovei (duomenys neskelbtini) eterio mokestį – nuo 45 Eur iki 55 Eur per savaitę. L. B. turi 4 automobilius, kurie yra išnuomoti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šiais automobiliais naudojasi vairuotojai, kurie yra oficialiai įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. B. taip pat yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotojai, kurie dirba su L. B. priklausančiais automobiliais ir yra įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), moka L. B. po 180 Eur per savaitę už automobilio nuomą ir įdarbinimą. L. B. už šiuos vairuotojus moka UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. po 190 Eur per mėnesį. Gavęs pinigus, A. V. kasos pajamų orderių neišrašo. L. B. už savo automobilius moka dispečerinės mokestį – 52 Eur per savaitę už kiekvieną automobilį. Šiuos pinigus ji perduoda UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. A.. Grynaisiais pinigais ji už dispečerinės paslaugas moka retai, dažniausiai mokėtina suma yra įskaitoma paslaugų kvitais (t. 7, b. l. 71–73).

2) 2019 m. rugpjūčio 1 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji L. B. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. kratos metu jos automobilyje „Mazda CX-7“ rasti sąsiuviniai su jos ranka darytais įrašais. Juodos spalvos sąsiuvinyje su skaičiumi 5 ji registravo duomenis, kiek 2014 metais UAB (duomenys neskelbtini) dirbantys automobiliai mokėjo už UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugas ir UAB (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas. Sąsiuvinyje su ruonio atvaizdu ji žymėjo, kiek jai ir jos vyrui priklausantys automobiliai surenka kvitų už klientų vežimą pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas paslaugų sutartis. Nuo šių kvitų yra nuskaičiuojamas 21 proc. administravimo mokestis, o likusia suma atsiskaitoma už eterio nuomą. Kiekvienas atskiras stulpelis reiškia naują savaitę. Žemiau lapo surašyti apskaičiavimai: pirmas skaičius – tai likutis iš praeitos savaitės, antrasis skaičius – per savaitę gautos pajamos. Toliau iš gautos sumos yra atimama suma, mokėtina UAB (duomenys neskelbtini) už eterio nuomą. Paskutinis skaičius yra likutis, kuris persikelia į kitą savaitę. Su A. B. automobiliais dirbantys vairuotojai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Už šiuos asmenis L. B. pati mokėjo įmokas „Sodrai“. Sąsiuvinyje esančiuose skaičiavimuose yra įrašas „(Artūras Sodra)“, šis įrašas reiškia tai, kad iš surinktų kvitų ji sumokėjo už sutuoktinio A. B. įdarbinimą mokesčius bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Sausio mėnesį tarp skaičiavimų yra įrašas „50 grynais“, kuris reiškia, kad D. A. jai perdavė 50 Eur už surinktus kvitus. Kratos metu rastuose popieriaus lapuose nuo 26 iki 41 yra surašytos UAB (duomenys neskelbtini) pajamos: ties įrašu „paved.“ – pervedimais sumokėtos sumos už vairuotojų surinktus kvitus; ties įrašu „gryni“ – sumos, grynaisiais pinigais surinktos iš vairuotojų. Sudėjus abi sumas gaunama bendra to mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) gautų pajamų suma. Kitoje lapelio pusėje surašyti atskiri automobiliai: nurodytas šaukinys, kiek pinigų surinkta per mėnesį, nuvažiuoti kilometrai. Lapeliuose, sunumeruotose nuo 1 iki 26, kurių viršuje parašytas vardas „Laima“ arba „Alvydas“, ji žymėjo, kokią pinigų sumą reikia sumokėti A. V. už žmogaus įdarbinimą, t. y. „Sodros“ įmokas. Lapuose, kuriuose nurodytas vardas „Laima“, įrašytą pinigų sumą L. B. sumokėdavo grynaisiais pinigais A. V. už savo darbuotojus. Lapuose, kuriuose nurodytas vardas „Alvydas“, ji suskaičiuodavo už darbuotojus mokėtiną sumą ir kopiją perduodavo A. L.. L. B. nežino, kokiu būdu A. L. atsiskaitydavo su A. V. už savo vairuotojus. Visus pinigus, gautus už UAB (duomenys neskelbtini) automobilių nuomą (taip vadinamas „duokles“), paimdavo A. L.. Ar šiuos pinigus jis įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, ji nežino (t. 7, b. l. 78–81).

3) 2020 m. vasario 18 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji L. B. parodė, kad jokių sprendimų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu ji nepriimdavo, banko sąskaitomis nesinaudojo, grynaisiais pinigais nedisponavo. Visi grynieji bendrovės pinigai buvo saugomi metalinėje dėžutėje buhalterės D. A. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Finansinius įmonės klausimus sprendė tik A. L.. L. B. nedavė nurodymų buhalterei dėl pinigų išmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini), neprašė išrašyti kasos išlaidų orderių. L. B. nežino, ar pagal išrašytus kasos išlaidų orderius faktiškai buvo sumokėti pinigai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Buhalteriniuose dokumentuose L. B. pasirašydavo, neįsigilinusi į jų turinį. Darbuotojams darbo užmokestį apskaičiuodavo ir mokėdavo buhalterė D. A.. Kokiu būdu buvo mokamas darbo užmokestis, L. B. nežino. Vairuotojai A. B. ir B. G. darbo užmokesčio negaudavo, nors darbo užmokestis jiems buvo apskaičiuotas ir atvaizduotas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje (t. 7, b. l. 84–87).

4) 2020 m. liepos 30 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji L. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus valdė A. L.. L. B. įmonės grynaisiais pinigais nedisponavo. Ji savo parašu patvirtino 11 buhalterės D. A. išrašytų kasos išlaidų orderių. L. B. nežino, kokiu tikslu buvo išrašyti šie dokumentai, tačiau suprato, kad, pasirašydama dokumentus, ji prisideda prie apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo. L. B. nežino, kas ir kokią pinigų sumą sumoka A. L. už automobilių nuomą. L. B. žino, kad vairuotojai, kurie nuomojosi bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) automobilius, buvo įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Visi atsiskaitymai tarp vairuotojų, A. V. ir A. L. vykdavo L. B. nedalyvaujant. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi L. B. ir buhalterė D. A.. Iš šio pašto adreso L. B. siųsdavo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) elektroninius laiškus su vairuotojų duomenimis, kad jie būtų įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Laiškus adresuodavo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei Irinai, bet kas priimdavo sprendimus dėl vairuotojų įdarbinimo, nežino (t. 7, b. l. 103–107).

5) 2020 m. spalio 5 d. L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno kaip liudytoja (BPK 80 straipsnio 1 punktas, 82 straipsnio 3 dalis), patvirtino, kad vairuotojams E. A., S. B. ir G. Č. ji pasakė, kad, perkant kurą, būtina visada nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, o kuro čekius pristatyti L. B.. L. B. šiuos kvitus perduodavo A. V., nes jam yra reikalingi dokumentai, patvirtinantys išlaidas (t. 7, b. l. 111–112).

Liudytoja D. A. pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš save (t. 36, b. l. 138–139). Teisiamojo posėdžio metu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaityti D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 37, b. l. 22–23):

1) 2018 m. liepos 17 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji D. A. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. L., o bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) – L. B.. UAB (duomenys neskelbtini) teikia dispečerių paslaugas bendrovių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams ir taksistams, vykdantiems individualią veiklą. Dispečerių paslaugų įkainius nustato A. L. ir nurodo UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartyse. Įkainiai skirtingiems asmenims buvo nustatomi skirtingi. A. L. nurodymu L. B. tvarkydavo apskaitą, kiek kiekvienas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) automobilis dienų naudojosi bendrovės (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis. Mėnesio pabaigoje D. A. apskaičiuodavo, kiek dienų kiekvienas automobilis naudojosi dispečerio paslaugomis, ir pagal sutartyje numatytą dienos įkainį apskaičiuodavo dispečerinės suteiktų paslaugų mokestį, kurį bendrovei (duomenys neskelbtini) vairuotojai sumokėdavo grynaisiais pinigais, o juridiniai asmenys pavedimais per banką. Grynuosius pinigus vairuotojai sumokėdavo D. A., tačiau ji dėl didelio darbo krūvio ne visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderius. Jei dispečerio paslaugomis pasinaudojęs vairuotojas atlikdavo pervežimo paslaugas pagal sutartis su juridiniais asmenimis, vairuotojui pristačius paslaugos kvitus, D. A. iš kvite nurodytos atliktos paslaugų kainos atimdavo 21 proc. administracinį mokestį ir šią sumą registruodavo bendrovės apskaitoje, o likusi suma atitekdavo vairuotojui. Pavyzdžiui: jei vairuotojas atvežė kvitų, kurių suma 200 Eur, D. A. atimdavo 21 proc. administravimo mokestį – 42 Eur, 55 Eur A. L. nustatytą dispečerių paslaugų mokestį, likusi suma – 103 Eur priklausydavo vairuotojui. Vairuotojui priklausančias sumas D. A. atiduodavo grynaisiais pinigais iš įmonės kasos arba įskaitydavo jų mokėtiną dispečerio paslaugų mokestį už kitą savaitę. Apie tai ji pažymėdavo juodraštyje, A. L. nurodymu jokios tokių užskaitų buhalterinės apskaitos netvarkė. Mėnesio pabaigoje D. A. stengdavosi suregistruoti visus kasos dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) kasininkė yra L. B.. A. L. vadovauja bendrovei visais strateginiais klausimais – nustato paslaugų tarifus, sudaro sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Bendrovės pagrindines pajamas sudaro juridinių asmenų sumokėtos sumos bankiniais pavedimais. Grynuosius pinigus iš fizinių asmenų surenka L. B.. Iš šių pinigų ji mokėdavo darbo užmokestį įmonės darbuotojams. D. A. nebuvo suteikta teisė naudotis bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasoje esančiais grynaisiais pinigais. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo keturis automobilius bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Visos šių automobilių remonto, techninės apžiūros išlaidos tenka jų savininkei UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už automobilių nuomą kas mėnesį išrašoma 80 Eur PVM sąskaita faktūra. Už bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) automobilių kurą mokėjo šių automobilių vairuotojai iš savo asmeninių lėšų, vėliau bendrovė šias išlaidas jiems atlygindavo „per avansines išlaidas“. A. L. turėjo savo vairuotojus, kurie buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). L. B. savo automobilius nuomojo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartis. A. L. nurodymu L. B. tvarkė apskaitą automobilių, kurie naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis, o mėnesio pabaigoje pateikdavo D. A. sąrašą – suvestinę, kurioje nurodytas suteiktų paslaugų skaičius dienomis, automobilio šaukinys. Dispečerio paslaugų apimtis skaičiuojama pagal dirbtų dienų skaičių, nepriklausomai nuo to, kiek per dieną buvo užsakymų. Mėnesio pabaigoje apskaičiuoja, kiek kiekvienas automobilis individualiai naudojosi dispečerio paslaugomis, ir pagal sutartyje numatytą dienos įkainį yra apskaičiuojamas dispečerinės suteiktų paslaugų įkainis, kurį vairuotojai sumokėdavo grynaisiais pinigais, juridiniai asmenys sumokėdavo pavedimais per banką pagal pateiktas sąskaitas. A. L. žodiniu nurodymu fiziniai asmenys už dispečerio paslaugas mokėdavo 50 Eur per savaitę. Šis mokestis galėdavo būti įskaitomas ir vairuotojų surinktais paslaugų kvitais. Grynuosius pinigus vairuotojai perduodavo D. A., tačiau ji ne visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderio kvitus. Vairuotojų pristačius paslaugų kvitus D. A. iš kvite nurodytos pinigų sumos atimdavo 21 proc. dydžio administravimo mokestį, o likusi suma atitekdavo vairuotojui. Jokios tokių užskaitų buhalterinės apskaitos netvarkė, apie gautus kvitus ir padarytas užskaitas pasižymėdavo savo užrašuose. D. A. negali atsakyti, kiek grynųjų pinigų ji surinkdavo per savaitę ir neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Mėnesio pabaigoje stengdavosi suvesti visų grynųjų pinigų gavimą į kasą. Gauti grynieji pinigai buvo panaudojami dispečerių atlyginimams sumokėti. UAB (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį išnuomojo 4 automobilius bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šių transporto priemonių gedimų ir kitas išlaidas dengė bendrovė UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo taikomas 80 Eur mokestis per mėnesį už automobilio nuomą. Automobilių kurą pirko patys vairuotojai už savo asmenines lėšas, vėliau jas bendrovė per avansines išlaidas padengdavo (t. 7, b. l. 130–134).

2) 2018 m. liepos 18 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji D. A. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ji tvarkė pagal A. L. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. A. L. visada žinojo, kokią pinigų sumą ji surinkdavo už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas dispečerių paslaugas. A. L. pavedimu ji iš vairuotojų perduotų grynųjų pinigų mokėdavo darbo užmokestį bendrovės (duomenys neskelbtini) dispečerėms. UAB (duomenys neskelbtini) ji išsimokėdavo sau darbo užmokestį grynaisiais pinigais – 250 Eur, o L. B., nepriklausomai nuo to, kokio dydžio atlyginimas nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, A. L. nurodymu mokėdavo ne daugiau kaip 240 Eur dydžio darbo užmokestį. D. A. apskaičiuodavo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams mokėtiną darbo užmokestį ir prašydavo jų pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, patvirtinančių darbo užmokesčio sumokėjimą grynaisiais pinigais, tačiau faktiškai jiems darbo užmokesčio nemokėdavo. Vairuotojai patys bendrovei už save mokėdavo „Sodros“ įmokas, kurias D. A. deklaruodavo ir pervesdavo į „Sodros“ biudžetą. D. A. girdėjo, kad A. L. renka rinkliavas, vadinamas „duoklėmis“. A. L. renka „duokles“ iš jam priklausančių automobilių vairuotojų, L. B. – iš jai priklausančių automobilių vairuotojų, E. K. ir G. L. – iš jiems priklausančių automobilių vairuotojų. Šie automobiliai dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir naudojasi (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis. UAB (duomenys neskelbtini) išrašo sąskaitas UAB (duomenys neskelbtini) už keturių automobilių nuomą. Kas moka už šių automobilių sunaudotą kurą, D. A. nežino. UAB (duomenys neskelbtini) turi dar keturis automobilius. Už šių automobilių sunaudotą kurą sumoka vairuotojai iš savo asmeninių lėšų, o kuro įsigijimą patvirtinančius čekius D. A. įtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taksi vairuotojai perduoda kvitus už klientų vežimą pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis. Šie kvitai registruojami apskaitoje ir mėnesio pabaigoje paslaugos gavėjui juridiniam asmeniui išrašoma sąskaita faktūra. Visoms įmonėms, sudariusioms sutartis su bendrove UAB (duomenys neskelbtini), išduodami paslaugų atlikimo kvitai. Kvite nurodomas paslaugų užsakytojas, vežėjas, transporto priemonės rekvizitai, paslaugų atlikimo data, kaina, maršrutas. Vienas kvitas atiduodamas paslaugos tiekėjui, o kitas lieka paslaugos pirkėjui. 21 proc. šiame kvite nurodytos sumos sudaro administravimo mokestis UAB (duomenys neskelbtini), likusia suma yra atsiskaitoma (įskaitoma) už dispečerinės paslaugas. A. L. sakė, kad jis dispečerinėje palieka pinigus konkretiems vairuotojams kaip atlyginimą. Kokiems vairuotojams ir kokią pinigų sumą jis palieka, D. A. nėra žinoma (t. 7, b. l. 137–142).

3) 2019 m. vasario 14 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji D. A. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pajamas sudarė pajamos, gautos pavedimais iš juridinių asmenų pagal pasirašytas ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis. Taksi vairuotojai kartą per mėnesį iš klientų gautus grynuosius pinigus perduoda direktorei L. B., o ši vėliau juos įneša į kasą, išrašydama kasos pajamų orderius. Vairuotojai, už klientų pervežimą pagal bendrovės pasirašytas sutartis grynųjų pinigų negauna, tačiau išrašo kvitą. Šiuos kvitus vairuotojai pristato D. A. vieną kartą per savaitę. Nuo kvituose nurodytos sumos yra nuskaičiuojamas 21 proc. administravimo mokestis, kuris apskaičiuojamas kaip bendrovės pajamos ir įtraukiamas į bendrą pajamų registrą. Likusi kvite nurodyta pinigų suma (atėmus 21 proc.) yra paslaugas suteikusio vairuotojo pajamos, kurias jis turėtų gauti. Šie pinigai nėra išmokami iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasos, o yra padaroma piniginė užskaita su kita A. L. įmone (duomenys neskelbtini), t. y. padaroma užskaita už dispečerinės paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose šios išlaidos nėra atvaizduojamos. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, D. A. vieną kartą per mėnesį išrašo sąskaitą faktūrą už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas dispečerinės paslaugas pagal pasirašytą sutartį. Jei toks vairuotojas yra surinkęs pakankamą sumą kvitukais, tada grynaisiais pinigais už dispečerinės paslaugą jis nemoka. Jeigu kvituose nurodytos sumos vairuotojui nepakanka atsiskaityti už dispečerio paslaugas, skirtumą jis sumoka grynaisiais pinigais, o D. A. išrašo UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį. Buhalteriniuose registruose tai nebuvo fiksuojama, ji pati asmeniškai rašė šių užskaitų juodraščius. 2018 m. liepos 17 d. kratos metu D. A. darbo vietoje rasti minėti užskaitų juodraščiai. Užrašų grafoje „Likutis“ ji fiksavo praėjusios savaitės kvituose nurodytą pinigų likutį, grafoje „Gryni“ fiksavo grynuosius pinigus, kuriuos turi gauti arba išmokėti (su minuso ženklu) už (duomenys neskelbtini) eterio paslaugas, grafoje „Užskaita“ fiksavo sumą, įskaitomą už eterio paslaugas pagal kvitus. Šiuose juodraščiuose fiksavo dviejų įmonių – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) – kvitus. Iš vairuotojų surinkti grynieji pinigai už eterio nuomą (dispečerio paslaugą) buvo dedami į vieną vietą ir prireikus jais sumokėdavo vairuotojams už pateiktus kvitus. Faktiškai bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo bendrą grynųjų pinigų kasą (t. 7, b. l. 145–148).

4) 2019 m. vasario 19 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji D. A. parodė, kad kvitai, kuriuos vairuotojai gauna už pavežimą pagal įmonės sudarytas sutartis, yra kaip realūs piniginiai vienetai. Vairuotojas gauna kvitą su nurodyta pavežimo suma, o bendrovė (duomenys neskelbtini) šį kvituką „išgrynina“, pasiimdama 21 proc. administravimo mokestį. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai (Š., G. ir B.) taip pat veža klientus pagal kvitus, kuriuos pristato D. A.. Šie trys vairuotojai patys moka visus mokesčius: „Sodros“ mokestį, pelno mokestį pagal pateiktus duomenis, taršos mokestį, gyventojų pajamų mokestį. Jie surinktus už taksi paslaugas pinigus pasilieka sau, tai yra jų uždarbis. Darbo užmokestis darbuotojams faktiškai nėra mokamas, bet buhalterijoje yra atvaizduotas darbo užmokesčio išmokėjimas pagal kasos išlaidų orderį. Šie vairuotojai dirba su taksometrais, kuriuose fiksuojamos dienos pajamos. Šiuos duomenis vairuotojai mėnesio pabaigoje perduoda direktorei L. B., o ši – D. A., kuri jas atvaizduoja UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Visos vairuotojų gautos pajamos registruojamos buhalterinės apskaitos pajamų registre (įplaukos grynaisiais pinigais – taksi keleiviai, įplaukos kvitukais – pagal įmonių, su kuriomis yra pasirašytos sutartys, pavadinimus). Tačiau realiai grynieji pinigai nėra įnešami į įmonės kasą. Iš surinktų pinigų vairuotojai pilasi kurą, remontuojasi automobilius, dengia visas su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas, o tai patvirtinančius dokumentus, sąskaitas ir kvitus pristato į buhalteriją. Tai buhalterinėje apskaitoje yra fiksuojama kaip įmonės išlaidos. Vairuotojai, priklausantys A. L., L. B., E. K., ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra įsidarbinę UAB (duomenys neskelbtini), veža klientus pagal pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartis su juridiniais asmenimis, už pervežimus gauna kvitus. Savarankiškai UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbinę asmenys patys moka už save mokesčius. Šie asmenys moka numatyto dydžio mokestį už jų įdarbinimą. UAB (duomenys neskelbtini) dirbantys vairuotojai kvitus veža asmeniškai D. A., o ji šiuose kvituose nurodytas pinigų sumas pasižymi savo juodraštyje, kaip vairuotojo mokesčio už UAB (duomenys neskelbtini) eterio nuomą užskaitą. Mėnesio pabaigoje, susumavusi visus kvitukus, kuriuos pristatė UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti vairuotojai, ji nurodo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei Irinai, kokiai sumai reikia išrašyti sąskaitą bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašius sąskaitas, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turėtų jas apmokėti. Gavusi A. L. nurodymą, ji atlikdavo pinigų pavedimą pagal išrašytas sąskaitas. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai patys moka VSDF mokesčius ir dirba savarankiškai. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra fiksuojama, kad darbuotojai gauna darbo užmokestį, nors realiai darbo užmokestis nėra mokamas. Tam, kad buhalterinėje apskaitoje būtų galima atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą, reikia parodyti ir gaunamas pajamas, taip vadinamus „popierinius pinigus“. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius prašydavo A. L. parodyti tariamą pinigų išmokėjimą iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasos. Tuo tikslu buvo išrašomi UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai, tačiau faktiškai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pinigai nebuvo išmokami. UAB (duomenys neskelbtini) turi pasirašiusi keturių automobilių nuomos sutartis, pagal kurias bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį išrašydavo sąskaitą faktūrą. UAB (duomenys neskelbtini) niekada nemokėjo už automobilių nuomą, o būdavo daromos užskaitos pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už kvitukus. Šiais automobiliais važinėdavo A. L. priklausantys vairuotojai, kurie dirbo mokėdami „duokles“ (t. 7, b. l. 151–155).

5) 2020 m. liepos 29 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, įtariamoji D. A. parodė, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, apgaulingai tvarkė šių įmonių apskaitą. Bendrovės pinigų pasisavinime ji nedalyvavo, nes abiejų įmonių pinigines lėšas valdė įmonių faktinis vadovas A. L.. A. L. nurodymu D. A. išrašė 11 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), tam, kad apskaitoje būtų atvaizduotas atsiskaitymas pagal bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras. Bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) reikėjo padidinti dokumentinį kasos likutį tam, kad galėtų atvaizduoti darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojams. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė Irina kreipdavosi į D. A., prašydama išrašyti kasos išlaidų orderius. D. A., patikrinusi savo buhalterinius registrus, nuspręsdavo, kokias sumas įrašyti į kasos išlaidų orderius. Grynuosius pinigus valdė pats A. L., todėl ji nežinojo, kada ir kiek pinigų jis sumokėjo. Jeigu kasos knygoje buvo užfiksuotas grynųjų pinigų dokumentinis likutis, ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, atsižvelgdama į dokumentinį kasos likutį. Kartais jai paskambindavo ir A. V., prašydamas sumokėti susidariusią skolą. D. A. žino, kad A. L. siųsdavo žmones įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo atvaizduotas darbo užmokesčio išmokėjimas A. B., A. V. ir B. G., tačiau faktiškai jiems užmokestis nebuvo mokamas. D. A., vykdydama A. L. duotą nurodymą, apskaičiuodavo mokėtiną darbo užmokestį ir išrašydavo darbo užmokesčio žiniaraščius bei kasos išlaidų orderius. Kur buvo panaudojami pinigai, skirti darbo užmokesčiui išmokėti, ji nežino. Darbuotojų parašus ant žiniaraščių surinkdavo arba dispečerės, arba A. L.. D. A. žinojo, kad A. L. gauna pajamų už automobilių nuomą, tačiau nežinojo, kokio dydžio pajamas jis gauna. A. L. asmeniškai tardavosi su vairuotojais. Šiuos pinigus vairuotojai perduodavo A. L. arba palikdavo UAB (duomenys neskelbtini) dispečerėms. D. A. jų apskaitoje neatvaizduodavo, nes nežinojo, kokia suma gauta. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas yra A. L. Ne visos šios bendrovės gaunamos pajamos buvo atvaizduojamos buhalterinėje apskaitoje, kadangi A. L. nenorėjo, jog bendrovė taptų PVM mokėtoja. Pasirašytuose dispečerinės paslaugų sutartyse nurodyta pinigų suma ne visada sutapdavo su realiai mokama suma. Tuo metu, kai A. L. padidindavo dispečerinės paslaugų kainą, sutartys su vairuotojais nebuvo perrašomos, o buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojami mokėjimai pagal senuosius įrašus. Pinigus vairuotojai atnešdavo D. A. arba palikdavo dispečerinėje. Surinkusi pinigus ji padėdavo į metalinę dėžutę, kuri buvo pastatyta kabinete ant lentynos. Pinigus iš dėžutės paimdavo A. L., kur jis pinigus panaudodavo, D. A. nežino (t. 7, b. l. 177–181).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi leista klausytis L. B., A. L. ir A. B. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi leista klausytis A. V. ir D. A. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. (t. 7, b. l. 192–194, t. 8, b. l. 129–130, 176–177, 178–179, t. 9, b. l. 44–45).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 9 d. protokole ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 23 d. kaltinamojo A. L. (mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbiai su vairuotojais, siekiančiais įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Iš pokalbių turinio matyti, kad kaltinamasis A. L. su šiais asmenimis aptaria darbo užmokesčio dydį, įdarbinimo ir darbo sąlygas (t. 8, b. l. 1–5, 6–11).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 9 d. protokole ir pokalbių išklotinėse, kurių laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 23 d., užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi kaltinamojo A. L. (mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbiai su D. A., taksi vairuotojais ir nenustatytais asmenimis:

Pokalbis Nr. 1691. 2018 m. gegužės 14 d. 17.07 val. A. L. kalba su vyru, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr(duomenys neskelbtini); A. L.: „toks dalykas yra, man pareina iš Gargždų, jei akcijas perrašiau tai buhalterei savo, mes trisdešimt metų pažįstami. nes aš nieko ant savęs negaliu turėt. O buvo ant juristo abidvi, supranti“ <...> „visos deklaracijos priduotos, visos pajamos priduotos pist, pist, pist suskaičiavo iki euro. Ten be kelių eurų aštuoni gabalai <...>. Zinai, kaip yra Vladai, dabar dar, žinai, pirmi mėnesiai, kitaip viskas ta, ta, ta tu žiūrėk dar žinai, kaip yra mažą kokių išlįs galų“.

Pokalbis Nr. 2726. 2018 m. gegužės 24 d. 9.27 val. A. L. kalba su moterimi, kuri naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „trečias turi sekmadienį, užsirašyk, kad atnešti devyniasdešimt tris“; dispečerė: „ taip, tuoj, minutėlę, devyniasdešimt tris eurus taip, trečias?“; A. L.: „plius, plius, klausykis, devyniasdešimt už mašina“; dispečerė: „devyniasdešimt tris ir plius devyniasdešimt už mašiną?“; A. L.: „sekmadienį jo“.

Pokalbis Nr. 3040. 2018 m. gegužės 28 d. 11.41 val. A. L. kalba su vairuotoju L. P., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „nu Laimi dabar tik išleido“; L. P.: „tai jūs čia dar kokią valandą mažiausiai užtruksit?“; A. L.: „ne nu ką aš čia nueinu va penkiolika minučių sumoku ir važiuoju į darbą <...> ar tu buvai pas V., ten viską sutvarkei?“; L. P.: „jo, jo“; A. L.: „gal man tada žinai, kaip padaryti, paduoti tai dispečerei paduoti, kad tau perduotų?“; L. P.: „aš užeisiu ir viskas“; A. L.: „suplėšyk tą, tą popierių“, L. P.: „gerai“.

Pokalbis Nr. 3104. 2018 m. gegužės 28 d. 18.39 val. A. L. kalba su vairuotoju R. J., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). R. J.: „aš tau dar paėmiau vieną sąskaitą ten apie šimtas penkiasdešimt eurų kažkur tai“; A. L.: „nu labai gerai“.

Pokalbis Nr. 3606. 2018 m. birželio 4 d. 10.42 val. A. L. kalba su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja (I. E.), kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „Labas, Irina <...> čia Alvydas, reikia atleisti, pabėgo tas Vaidas, ketvirtas“; I. E.: „reik surasti Vaidas, senai dirba jisai?“; A. L.: „ai, J.“; I. E.: „ septyniasdešimt aštuntų metų ane? <...> supratau, V. J. atleisti ar ne?“; A. L.: „jo telefonas išjungtas, mašina numesta <...> raktai spynelėj“; I. E.: „aš galiu nuo pirmos atleisti“; A. L.: „atleisk žinai kaip, nuo šiandien, nes aš ko gero rašysiu ant jo pareiškimą“; I. E.: „supratau“.

Pokalbis Nr. 4218. 2018 m. birželio 10 d. 12.17 val. A. L. kalba su UAB (duomenys neskelbtini) direktore L. B., kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). L. B.: „pasižiūrėjom, kad nu nulis, keturi, šeši daugiau nelabai išeina ką kelti“; A. L.: „tai tu pati sakyk kokį darom <...> supranti, man eteris nekainuoja, aš galiu ir tą patį palikt, čia jau tu spręsk, kokį pasakysi toks ir bus“; L. B.: „mes pasižiūrėjom, paskaičiavom, kad nulis, keturi, šeši“; A. L.: „tai gerai tada tu pranešk Gidui, Editai <...> aš irgi pakelsiu“; L. B.: „nu ir duoklę tą, kaip šnekėjom, penkiais eurais“; A. L.: „gerai, aš jau esu pakėlęs penkiais jau prieš tai <...> buvo vienas keturi penki, padariau šimtą penkiasdešimt <...> tu tiktai juos informuok, kad nuo pirmadienio keliam ir viskas“.

Pokalbis Nr. 4901. 2018 m. birželio 19 d. 8.36 val. A. L. kalba su kaltinamuoju A. V., kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „Andrėj?“; A. V. : „taip“; A. L.: „klausyk, jeigu rytoj žmogus ten, kelintą tu atvažiuotum? <...> ten dializė, žmogui iki vienuolikos, jis grįš į Dituvą paims dokumentus ir apie dvyliktą atvažiuos“; A. V.: „gerai, gerai <...> koks šaukinys?“; A. L.: „bus ketvirtas <...> bus Ramūnas“.

Pokalbis Nr. 4985. 2018 m. birželio 19 d. 17.01 val. A. L. kalba su vairuotoju E. A., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). E. A.: „pareinu nuo pirmadienio darbuotis“; A. L.: „pas ką?“; E. A.: „pas Laimą <...> žiūrėk, Alvydėli, aš tau nupirkau detalių biški, kiek ten, PVM yra faktūra viena, užvesiu žinai dabar“.

Pokalbis Nr. 5001. 2018 m. birželio 19 d. 20.19 val. A. L. kalba su liudytoja L. B., kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „Edma skambino <...> A., sakė, pas tave grįš“; L. B.: „nu prašėsi jo, dar nekonkrečiai, bet prašėsi nuo dvidešimt trečios“; A. L.: „tai aš jam žinai ką, kokį pasiūlymą daviau <...> jeigu tu tikrai eini, tai tu darykis individualią veiklą, pasiimk licenciją ir mokėsi Laimai 150 ir tai nepis proto V. su tais antstoliais“; L. B.: „ugu“; A. L.: „sako įdomu žinai, sako būtų gerai. Tai va, tu gali taip ir pasidaryti viena mašiną“; L. B.: „žiūrint kiek jisai, jisai man nesakė kiek jis planuoja“; A. L.: „tai tu sutartį, sakyk, rašomės, jeigu konkrečiai <...> supranti, kaip yra, V. kvaršina galvą tau, jam čia ieško, užsuk tam A. deguonį, vienu žodžiu, nesibaigianti problema tau reikėtų sutarti bent pusei metų, ir tau nebūtų vargo jokio, ta individualia veikla ten sudaro“; L. B.: „aš supratau, gerai, tai aš tada su jo susiskambinsiu“.

Pokalbis Nr. 5028. 2018 m. birželio 20 d. 10.56 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „Andrėj, aš norėjau dabar tūkstančių pervesti, ten sąskaita trys tūkstančiai su viršum, man reikia, kad sąskaita būtų penkiems tūkstančiams su PVM“; A. V.: „dar kartą“; A. L.: „penki tūkstančiai su PVM <...> Daiva parašė ten keturis tūkstančius plius keturi tūkstančiai su viršum plius PVM <...> aš noriu dabar pervesti penkis tūkstančius ir negaliu“; A. V.: „tu dabar nori pervesti penkis tūkstančius?“; A. L.: „taip ir man reikia, kad ji išrašytų tokią sąskaitą, kokią Daiva ten rašė, keturi su kažkiek plius PVM“; A. V.: „keturis su kažkiek jie dabar turi pervesti penkis tūkstančius, bet reikia sąskaitą išrašyti keturi plius PVM?“; A. L.: „ten Daiva jai parašė“; A. V. : „tai ankstesnės sąskaitos neapmokėtos. Pas jus skola kabo“; A. L.: „tegu Irina paskambina Daivai“.

Pokalbis Nr. 5032. 2018 m. birželio 20 d. 11.02 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „kiek (duomenys neskelbtini) tiksliai skoloj?“; A. V.: „aš nežinau“; A. L.: „mes negalime pervesti šiaip sau“; A. V.: „maža to, visa suma man kažkur buvo apie aštuonis, ir ji visuomet kyla, jūs kaip ir visada nepadengiate kažkiek ir vis tiek į pliusą“; A. L.: „tarifus perkeliu jums <...> paskambinkite tiesiai Daivai, viską sutvarkykite“.

Pokalbis Nr. 5205. 2018 m. birželio 21 d. 12.06 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. V.: „aš išsikviečiau Iriną ir tuoj važiuoju nusiimsiu juos <...> jeigu pasitiki, Laima privažiuos pakeisti tarifą, aš galiu juos atiduoti voke“; A. L.: „gali, o Laima nuveš?; A. V.: „ji atvažiuos pas mane, reikia pakeisti tarifą 69 mašinoje, aš juos į voką įdėsiu ir kokią galėsiu nusiimti, tau pasakysiu, kad tau ir perduotų ir viskas, ji iki pirmos turi atvažiuoti pas mane“; A. L.: „gerai“.

Pokalbis Nr. 5222. 2018 m. birželio 21 d. 14.43 val. A. L. kalba su L. B. kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini). A. L.: „girdi, tau įdavė V.?“; L. B.: „jo, kaip tik lipu į dispečerinę padėti tau į apačią, pasiimt <...> žiūrėk, aš tau ten į tą apatinį stalčių, prie to voko pridėjau, ir leidimų, mažą ką reikėtų žinosi, kad pas tave ten yra“; A. L.: „gerai, ačiū“.

Pokalbis Nr. 5330. 2018 m. birželio 22 d. 10.17 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „tu gal turi likusius?; A. V.: „ne, aš tik dabar va norėjau važiuoti ir prie Vingio nusiimti“.

Pokalbis Nr. 5335. 2018 m. birželio 22 d. 10.30 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. V.: „aš stoviu prie bankomato nusiiminėju pinigus“; A. L.: „gal man prieiti?“; A. V.: „nu prieik, nu ko aš čia stoviu“.

Pokalbis Nr. 5586. 2018 m. birželio 25 d. 12.19 val. A. L. kalba su A. V., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „klausyk, Andrėj, reikia kad kiekvieną mėnesį tu rašytum penkis tūkstančius. <...> tik dvi pas tave ten, ėdate ten visus, aš, Gidas <...> tegul jie su tavimi aiškinasi. Aš negaliu už juos mokėti PVM“; A. V.: „tuomet ir jūs sąskaitą, aš galiu ir šešiems, jūs man tada irgi sąskaitą išrašysite taip?“; A. L.: „kur išrašysime?“; A. V.: „kaip aš jums, jūs išrašote tai yra bent penkis taip išeina?“; A. L.: „jo, aš sakau, Irina nerašo penkiems, bet penkių tūkstančių reikia kas mėnesį“; A. V.: „nu gerai“; A. L.: ‚nes aš už juos moku, aš nenoriu sumokėti už juos <...> jų mašinos kabo, ir jūs aiškinkitės patys, arba iš jų tu imk daugiau, aš neturiu už juos mokėti. Dabar tūkstantį du šimtus PVM Daiva sumokėjo, aš neturiu tiek pinigų“; A. V.: „jūs ten po penkis, ir mes jums po penkis, jūs ten išrašykite tada irgi gaunasi“; A. L.: „tu paskambink Daivai <...> paskambink dabar Daivai ir išsiaiškink, nes aš nenoriu už kažką mokėti. Čia tavo verslas, gaunasi jie dirba, o aš turiu už juos mokėti, ir tau gerai ir jiems gerai, o man žopa <...> kiek Daiva pasakys, tiek išrašyk o tu ten iš jų imk kiek tu nori“; A. V. : „aš pakalbėsiu“; A. L.: „pakelk jiems penkiais eurais, kaip tu nori ten, taip aiškinkis“ (t. 8, b. l. 12–69, 70–109).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 9 d. protokole ir pokalbių išklotinėse laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. spalio 23 d. užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi kaltinamojo A. L. (mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbiai su UAB (duomenys neskelbtini) dispečerėmis ir su nenustatytais asmenimis:

Pokalbis Nr. 616. 2018 m. rugpjūčio 2 d. 10.30 val. A. L. kalba su dispečere, kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „susinervinau, tų lapukų nesuplėčiau, kur tu turėjai man duoti“; dispečerė: „nu suplėšysiu, nepergyvenk“; A. L.: „jo, suplėšyk“; dispečerė: „gerai, supratau Alvydai <...> tu nepamirši ketvirto, rytoj Alvydai, ar ne? A. L.: „ką jam rytoj aš turiu padaryt?“; dispečerė: „technikinis, technikinis baigėsi“; A. L.: „lai skambina man“.

Pokalbis Nr. 1158. 2018 m. rugpjūčio 10 d. A. L. kalba su vyru, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras: „norėjau paklaust dėl to darbo čia“; A. L.: „tu nori su savo devinta mašina?“; vyras: „norėčiau su firmos pradžioj, būtų gerai“; A. L.: ‚su firmos tu nieko neuždirbsi, žinai aš čia iškarto pasakau taip <...> su savo geriausiai uždirbsi <...> su savo uždirbsi tu kažkur, aš tau galiu pasakyti, pusantros štukės į mėnesį <...>“; vyras: „su savo? O su firmos, sakei, šeši šimtai?“; A. L.: „su firmos į savaitę tu gausi du šimtus, nu pusantro nu, o su savo tu, tu pusantros štukės turėsi“; vyras: „nu, aišku“; A. L.: „galėčiau sakyti - dirbk ant manęs, varyk žinai, bet su savo mašina tu turėsi visai kitus pinigus“; vyras: „pagalvosiu dėl tos savo mašinos, o šiaip, kiek ta nuoma kainuoja, jeigu savaitei, jeigu ten firmos imti?“; A. L.: „mašina, ar eteris?“; vyras: „jeigu firmos tą mašiną imti, kiek kainuoja ta nuoma savaitei?; A. L.: „šimtą aštuoniasdešimt penki“; vyras: „nemažai“.

Pokalbis Nr. 1353. 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.42 val. A. L. kalba su vairuotoju A. J., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. J.: „galvoju, kaip dabar reikia čia padaryt su ta mašina, ką mes kalbėjom?“; A. L.: „dar vieną įmoką?“; A. J.: „ne, ne, jau aš baigiau“; A. L.: „tai tau dabar reikia nueiti pas Daivą, ten sumokėt už Sodrą už save du šimtus, ne, ne, ne du šimtus, šimtą devyniasdešimt plius eteris <...> kol nepasidarysi individualios veiklos“; A. J.: „tai, žodžiu, šimtą devyniasdešimt plius penkiasdešimt penki, jo tenai yra?“; A. L.: „jo“; A. J.: „čia kaip, kas savaitę, ar kaip ten?“; A. L.: „kas savaitę po penkiasdešimt penkis <...> o šimtą devyniasdešimt į mėnesį“; A. J.: „supratau, gerai, tai man reikia tada su buhalterę apie tai pasišnekėti?“; A. L.: „šimtas devyniasdešimt, tau nėra ko šnekėti <...> šimtą devyniasdešimt tu sumoki už Sodrą ir, kiekvieną pirmadienį arba antradienį, priklausomai kada tau patogiau,- už eterį <...> penkiasdešimt penki“; A. J.: „supratau“.

Pokalbis Nr. 2434. 2018 m. rugsėjo 10 d. 15.32 val. A. L. kalba su dispečere, kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. L.: „šiandien vėl buvo atėję?“; dispečerė: „tai taip“; A. L.: „paėmė tuos pinigus gal?“; dispečerė: „taip“; A. L.: „visus?“; dispečerė: „tai aišku, kad visus pasiėmė“; A. L.: „o kiek ten buvo?“; dispečerė: „trys septyniasdešimt, nes buvo ir už ketvirtadienį ir už sekmadienį“; A. L.: „o tuos lapukus?“; dispečerė: „ir lapuką pasiėmė, ir pinigus pasiėmė, ir kvitus pasiėmė, tą visą dėžutę pasiėmė <...> kvitus jie nufotkino visus, suskaičiavo, kad keturiasdešimt trys kvitai yra, visą tą jūsų dėžutę jie pasiėmė, jie viską užprotokolavo yra protokolas yra nutartis <...> surašė protokolą, <...> kiek paėmė, kiek kvitų, kiek pinigų grynų“ (t. 8, b. l. 184–196, t. 9, b. l. 1–16).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi leista atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės – pasinaudojant A. L. prisijungimo duomenimis 8 kartus prisijungti prie elektroninio pašto paskyrų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prisijungimo metu leista naudotis techninėmis priemonėmis, išsaugoti ir kaupti tyrimui reikšmingą informaciją (t. 9, b. l. 185–186).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) laiškų archyve rasti šie tyrimui reikšmingi laiškai:

1) 2016 m. sausio 22 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia elektroninį laišką gavėjui (duomenys neskelbtini): „Labas Irina, Siunčiu naujoko dokumentus, prašau įdarbinti nuo 01 mėn. 25 d. Ačiū:).“ Prie laiško pridedamos A. R. (A. R.) asmens tapatybės bei vairuotojo pažymėjimo kopijos.

2) 2016 m. kovo 9 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką gavėjai I. E. (taksoma@.takas, lt): „Sveika, gal priimsi pinigų, Reiktų KPO ir laukiu iš Andrejaus skaičių.“ 2016 m. kovo 14 d. I. E. atsako: „Sveika, Daiva“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį Nr. ET649, patvirtinantį, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti 1 500 Eur. Tą pačią dieną D. A. rašo: „Sveika, Laima bus pas jus, įduok su parašais.“ I. E. rašo: „Ji jau buvo.“

3) 2016 m. kovo 23 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką gavėjui taksoma@takas.lt: „A (duomenys neskelbtini) 397 su PVM, (duomenys neskelbtini) 1325,56 + PVM.“ Tą pačią dieną I. E. (duomenys neskelbtini) atsako pridėdama UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas: 2016 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0831, 1 603,3 Eur suma (su PVM), ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016m. vasario 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0832, 856,4 Eur suma (su PVM).

4) 2016 m. balandžio 23 d. I. E. (duomenys neskelbtini) rašo D. A. (duomenys neskelbtini): „Daiva, sveikute, kiek rašyti?“ 2016 m. balandžio 25 d. D. A. atsako: „Parašysiu vėliau.“ 2016 m. balandžio 25 d. D. A. rašo: „(duomenys neskelbtini) 1938 + PVM, (duomenys neskelbtini)786 su PVM.“ Tą pačią dieną I. E. atsako atsiųsdama UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas: 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0874, 2 344,98 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0877, 786 Eur suma;

5) 2016 m. gegužės 17 d. D. A. (duomenys neskelbtini) rašo I. E. (duomenys neskelbtini): „Labas, ar gali išrašyti (duomenys neskelbtini) 1290,01+PVM, (duomenys neskelbtini)- 898,18 su PVM.“ 2016 m. gegužės 23 d. I. E. atsako: „Labas, grįžau iš atostogų“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0911, 898,18 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0912, 1 560,91 Eur suma.

6) 2016 m. birželio 22 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 1815,88 su PVM, ECO - (DUOMENYS NESKELBTINI)- 508,15 su PVM.“ Tą pačią dieną I. E. atsako, pridėdama UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas: 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0953, 508,15 Eur suma, ir tą pačią dieną bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, 1 815,88 Eur suma;

7) 2016 m. liepos 13 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „Labas. Laukiu skaičių sąskaita (duomenys neskelbtini) 1498,79+PVM, (duomenys neskelbtini)parašysiu vėliau.“ Tą pačią dieną D. A. siunčia laišką I. E.: „(duomenys neskelbtini) 25- (duomenys neskelbtini) -945,45 su PVM.“. 2016 m. liepos 15 d. I. E.: „Labas, Daiva, Nuo Andrejaus pirmadienį“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0982, 1 813,54 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET0983, 945,45Eur suma.

8) 2016 m. rugpjūčio 22 d. I. E. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini): „Sveika, Daiva, kiek išrašyti tau? Geros savaites, Irina.“ Tą pačią dieną D. A. atsako: „Kaip tik suskaičiavau - (duomenys neskelbtini) 1125, 73 su PVM, (duomenys neskelbtini) – 2 370,63 + PVM“. Tą pačią dieną I. E. rašo D. A.: „O tu man už (duomenys neskelbtini) atsiųsi?“ D. A. atsako „pažiūrėk ar nebuvau atsiuntus už 07 rašau į 08“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015S 20160803-251 už automobilių nuomą 2016 liepos mėn., 347,51 Eur suma. I. E. atsako: „Ne, neturiu. Daiva, man reikia PVM nurašyti, išrašyk, prašau 07.31.“ D. A. išsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015S 20160731-251 įmonei už automobilių nuomą 2016 liepos mėn., 347,51 Eur suma. 2016 m. rugpjūčio 24 d. I. E. rašo D. A.: „Daiva, sveika, Sąskaitas. (duomenys neskelbtini) daugiau neišeina“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1016, 2 386,46 Eur suma, bendrovei (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1017, 1 125,73 Eur suma.

9) 2016 m. rugsėjo 19 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) - 684,64 su PVM, (duomenys neskelbtini) - 2717,73+PVM.“ 2016 m. rugsėjo 22 d. I. E. atsako: „Sveika, Daiva, o (duomenys neskelbtini)?“ Tą pačią dieną I. E. rašo D. A.: „Daiva, mums labai reikia pinigų. Gali išrašyti nors 2 500?“, ir atsiunčia 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1066, 684,64 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1065, 3 288,45 Eur suma.

10) 2016 m. spalio 17 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „Sveikute, sąskaitos už 09 (duomenys neskelbtini) - 951,00, (duomenys neskelbtini) -2397,43+pvm“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T 20160930-454, 304,50 Eur suma. 2016 m. spalio 19 d. I. E. atsako: „Sveika, Daiva, Prašau. Laukiu irgi. Išrašyk man pinigėlių, kiek gali“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1105, 2 900,89 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1107, 951,00 Eur suma.

11) 2016 m. lapkričio 14 d. I. E. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini): „Daiva, sveika, ar (duomenys neskelbtini) bus už 10?“ D. A. atsako: „Bus, palauk“, ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 15A- T20161031-477, 475,80 Eur suma.

12) 2016 m. lapkričio 15 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (taksoma@takas.lt): „(duomenys neskelbtini) 822,40 su PVM (duomenys neskelbtini) 1685,90+pvm“ (lapas Nr. 181).

13) 2016 m. gruodžio 12 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „Labukas, siunčiu s/f ir lauksiu sąskaitų (duomenys neskelbtini)-585,50 su PVM, (duomenys neskelbtini) 2597,81 su PVM“, prie laiško prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T20161130-521, 440,70 Eur suma. 2016 m. gruodžio 14 d. I. E. išsiunčia D. A. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET1196, 2 597,81 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1197, 585,50 Eur suma.

14) 2017 m. vasario 13 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 1323,34 su PVM (duomenys neskelbtini) 2550+pvm, laukiu Andrejaus skaičių.“ I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1298, 3 085,50 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1299, 1 323,34 Eur suma.

15) 2017 m. kovo 17 d. I. E. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini): „Daiva, kiek išrašyti?“; 2017 m. kovo 20 d. D. A. atsako: „Hi, atsiprašau, (duomenys neskelbtini) -1045,33 SU PVM, (duomenys neskelbtini) 2304,8+PVM.“ I. E. išsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1343, 1 045,33 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1344, 2 788,81 Eur suma.

16) 2017 m. balandžio 11 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „Labas, (duomenys neskelbtini) - 1075,88 su PVM, (duomenys neskelbtini) 3076+PVM, lauksiu A. žinių“; 2017 m. balandžio 12 d. I. E. atsako: „Labas, Daiva, čia SF. Tavo (duomenys neskelbtini) neturiu dar“, ir atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1399, 3 721,96 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1400, 1 075,88 Eur suma.

17) 2017 m. gegužės 9 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 3477,24+PVM, (duomenys neskelbtini) 1139,33 SU PVM.“ 2017 m. gegužės 10 d. I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1446, 4 207,46 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1447, 1 139,33 Eur suma.

18) 2017 m. birželio 10 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) - 1231 su PVM, (duomenys neskelbtini)—3269 su PVM.“ 2017 m. birželio 20 d. I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1493, 3 269 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1494, 1 231 Eur suma.

19) 2017 m. liepos 5 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „La, pirmadienį susirašysim dėl 06 sąskaitų ir laukiu Andrejaus skaičių“, ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170705-50, 10 000 Eur suma. 2017m. liepos 11 d. I. E. atsiunčia D. A. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1554, 3 654,20 Eur suma, ir kasos pajamų orderį, 3 654,20 Eur suma. Tą pačią dieną I. E. atsiunčia D. A. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1555, 1 010,51 Eur suma, ir kasos pajamų orderį, serija ET, Nr. 1295, 1 010,51 Eur suma.

20) 2017 m. liepos 17 d. I. E. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini) ir prisega 2017 m. birželio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos pajamų orderį, serija ET, Nr. 1295, 400 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos pajamų orderį, serija ET Nr. 1294, 1 000 Eur suma.

21) 2017 m. liepos 25 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „Siunčiu trūkstamas s/f dar tavo pajamomis laika u 86,88 eurų sumai 2015-02-28 automobilis kažkoks“, ir prideda UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015S20160229-140, 434,39 Eur suma, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini), ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015S20160430-183, 521,27 Eur suma. Tą pačią dieną D. A. rašo I. E.: „2017–04–30 ne tokia s/f o kitų 3 neturi, neturiu s/f 2015–07–31 dienai sumai 1 441,83 Eur, 2015–10–31 476,00 Eur“, ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. 15A-T20150430-101 – 1 041,36 Eur sumaa, Nr. 15A-T20151113-235 – 310,30 Eur suma; Nr. 15A-T20170531-672 – 378,30 Eur suma, Nr. 15A-T20170630-704 – 347,10 Eur suma.

22) 2017 m. rugpjūčio 7 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini) ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170731-61, 300 Eur suma; I. E. atsako: „Andrejus žiūri savo popierius. Daiva, o (duomenys neskelbtini) kokią sumą rašyti?“, ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį Nr. 1340, 300 Eur suma. 2017 m. rugpjūčio 8 d. D. A. rašo I. E.: „(duomenys neskelbtini) 213,34 su PVM, (duomenys neskelbtini) 3472,25+PVM“. I. E. jai atsako: „KPO (duomenys neskelbtini) kiek išrašyti?“; tą pačią dieną D. A. rašo: „Čia dar (duomenys neskelbtini)“, ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170808-60, 1 000 Eur suma. 2017 m. rugpjūčio 9 d. D. A. atsiunčia I. E. UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 15A- M20170731, 1 500 Eur suma.

23) 2017 m. rugsėjo 11 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini) ir prisega UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 2015M20170911, 65 1000 Eur suma; 2017 m. rugsėjo 19 d. D. A. persiunčia I. E. elektroninį laišką, išsiųstą A. V.: „(duomenys neskelbtini) 1082,00 su PVM, (duomenys neskelbtini) 3352,32+ PVM, laukiu, Andrejau, skaičių, ir pridedu 20132014 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitų apyvarta.“ 2017 m. rugsėjo 20 d. I. E. atsako: „Daiva, laukiu (duomenys neskelbtini)“, ir atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1652, 1 082,00 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1653, 4 056,31 Eur suma. D. A. atsako: „Neturiu skaičių iš Andrejaus.“ Tą pačią dieną A. V. (duomenys neskelbtini) atsiunčią laišką su skaičiais. D. A. jam išsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 15A–T20170831.

24) 2017 m. spalio 17 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 5084,83+PVM, (duomenys neskelbtini) 1060 SU PVM.“ 2017 m. spalio 18 d. I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1706, 1 060 Eur suma; tą pačią dieną D. A. jai išsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 15A-T20171002-785, 288,60 Eur suma.

25) 2017 m. lapkričio 16 d. I. E. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini): „Daiva, kiek išrašyti tau? Irina.“ D. A. atsako: „(duomenys neskelbtini) 5276,86+pvm.“ D. A. atsiunčia dar vieną laišką: „Oi ne palauk <...> (duomenys neskelbtini) 3576,85+PVM, (duomenys neskelbtini) 1053,11 su PVM.“ I. E. jai atsako: „Daiva, nėra tiek. Max 5300 iš viso“, D. A. atsako: „(duomenys neskelbtini) 3576,85+PVM (duomenys neskelbtini) 1053,11 su PVM.“ I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1748, 4 327,99 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1750, 1 053,11 Eur suma.

26) 2017 m. gruodžio 19 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) -4537,81+PVM.“ 2017 m. gruodžio 20 d. I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1804, 5 000,75 Eur suma.

27) 2018 m. sausio 11 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką I. E. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 4263,41 + PVM Ir jei butų dar galima kiek (duomenys neskelbtini)“. D. A. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 2015S20171231, 760 347,51 Eur suma, ir Nr. 2015S20171231-760, 347,51 Eur suma. 2018 m. sausio 19 d. I. E. rašo D. A.: „Daiva, iš viso - 4285,30 su PVM, neturiu daugiau.“ 2018 m. sausio 22 d. D. A. atsako „rašyk“. I. E. atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1855, 4 285,30 Eur suma.

28) 2018 m. sausio 11 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką A. V. (duomenys neskelbtini): „Laukiu skaičių Andrejau ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 750 su PVM, (duomenys neskelbtini) kuo daugiau.“ Tą pačią dieną I. E. rašo D. A.: „Sveikute, iš (duomenys neskelbtini) bus man?“, ir atsiunčia UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1896, 750 Eur suma.

29) 2018 m. kovo 19 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką A. V. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) 444,00 SU PVM, (duomenys neskelbtini) 3979,87 + PVM.“ 2018 m. kovo 20 d. gauna UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1945, 444 Eur suma, ir bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 1948, 4 815,64 Eur suma, kasos pajamų orderį Nr. 1645, 500 Eur suma.

30) 2018 m. balandžio 19 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką A. V. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)-558 su PVM (duomenys neskelbtini) – 4041,45 + PVM.“ Tą pačią dieną gauna UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2018 m. balandžio 3 d. kasos pajamų orderį Nr.1687, 1 000 Eur suma, ir 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET1994, 4 890,15 Eur suma.

32) 2018 m. gegužės 21 d. D. A. (duomenys neskelbtini) siunčia laišką A. V. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)- 498,37 su PVM Švyturio 4840,97 + PVM.“. Tą pačią dieną gauna 2018 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET2038, 3 500,17 Eur suma, ir bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET2039, 300,83 Eur suma.

33) 2018 m. gegužės 25 d. I. E. (duomenys neskelbtini) atsiunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini) „Daivai“ ir prisega 2018 m. gegužės 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus kasos pajamų orderius Nr.1752, 50 Eur suma; Nr. l753, 50 Eur suma.

34) 2018 m. birželio 20 d. I. E. (duomenys neskelbtini) atsiunčia laišką D. A. (duomenys neskelbtini): „Daiva, sveika, atsiųsi man savo sąskaitas? Irina.“ Tą pačią dieną D. A. atsako: „O tu man kiek gali, (duomenys neskelbtini) buvau jau atsiuntę (duomenys neskelbtini) 4701,35 + PVM.“ I. E. atsako: „Daiva, 2800 iš viso. Kaip išdalinti?“ D. A. išsiunčia 2018 m. birželio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 201820180611-15, 1 000 Eur suma. I. E. jai atsiunčia 2018 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET2086, išrašytą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), 2 800,89 Eur suma (t. 10, b. l. 169–200; t. 11, b. l. 1–200; t. 12, b. l. 1–200; 1.13, b. l. 1–186).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), dispečerių darbo vietoje, metu rastas ir paimtas stacionarus kompiuteris SK1 („Dell“ s/n F5KRJ32) (t. 14, b. l. 59–60, 109–111).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), direktorės L. B. darbo vietoje, metu rasti ir paimti šie tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai: dokumentų segtuvai „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 5“; „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 3 (T15557)“; „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 8“; „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 5“; „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 45“; „Taksometro kasos operacijų žurnalas Nr. 99“; „Kasos orderiai“, „2016 m.–2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos sąskaitos faktūros“ Buhalterės D. A. darbo vietoje rasti ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, darbo kalendorius su rankraštiniais įrašais, sutartys ir kompiuteris „Dell Optiplex 390“, kuriame įdiegtos dvi buhalterinės apskaitos programos „Apskaita“ ir „Apskaita 5“ (t. 14, b. l. 125–133, 153–156, 157–175, 182–185).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. kaltinamojo A. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti šie tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai: lapai su rankraštiniais įrašais; SIM kortelių laikikliai: „Bitė“, Nr. 8937002130700010190, „Bitė“, Nr. 8937002150900799392, „Pildyk“ (be numerio), „Pildyk“, Nr. 94071430298; „Pildyk“ SIM kortelė Nr. 89370 03615 13020 04841; vaizdo įrašymo įrenginys „Hikvision“, modelis DS–7604NIK1/4P, S/N:138672267, SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB (duomenys neskelbtini) direktorei L. B., su prisijungimo duomenimis (t. 14, b. l. 189–190). A. L. asmens kratos metu paimti pinigai – 1 310 Eur (t. 14, b. l. 189–190, 191–196, t. 15, b. l. 25–28, 16, b. l. 25–27).

Daiktų ir dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. L. gyvenamojoje vietoje vyriškoje rankinėje rastuose popieriaus lapuose yra šie įrašai:

1) lape Nr. 1 nurodyta data „09.02 – 09.08“, nubraižyta lentelė, užpildyta skaičiais. Po lentele užrašas „Bendra 3130, pavedimi. 2084, Gryni 1046, Išlaidos: 100 (kuro kvitai) 100 (skelbimas), 1046 – 200 = 846“; kitoje lapelio pusėje rankraštiniai užrašai „Pavediminiai :L. A. 2720, Darius 1525 – 550=975, Gidas 273-240=33, Aila 155 – 130 = 25,20 Vaidas 71 – 71 = 0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32, Bronius 13, 17 Kęstas 15, Pavediminiai, Artūras už birželį 1093 – 1093 = 0“;

2) lape Nr. 2 nurodyta data „09.09 – 09.15“, nubraižyta lentelė, užpildyta skaičiais. Po lentele rankraštiniai užrašai „Bendra 2220, Pavedim. 1125, Gryni 1095 + 836 (K. P. nuoma) = 1931 – 200 (Editai avansas) = 1731“. Kitoje lapelio pusėje rankraštiniai užrašai „Pavediminiai Liepa, Artūras 2720 – 360 = 2360, Dainius 975 – 660 = 315, Gidas 33 – 33 = 0 (nubraukta), Aila 25-25=0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32 – 32 = 0 (nubraukta), Bronius 13, 17 Kęstas 15 – 15 = 0 (nubraukta)“;

3) lape Nr. 3 nubraižyta lentelė, jos viršuje nurodytos datos „08 mėn., 07.29 – 08.04, 08.05 – 08.11, 08.12 – 08.18, 08.19 – 08.25, 08.26 – 09.01“. Lentelėje surašyti skaičiai. Po lentele prie įrašų „Išlaidos – algos“ surašyti vardai ir skaičiai. Lapo apačioje raudonu rašikliu užrašyta „Pajamos 14303, Išlaidos 14201.43, Likutis 101.57“. Kitoje lapo pusėje įrašas „Mokesčiai įmonės išlaidoms 8 mėn.“ ir nurodyti mokesčių pavadinimai ir šalia sumos;

4) lape Nr. 4 nubraižyta lentelė, jos viršuje nurodyta data „09.16 – 09.22“. Po lentele užrašai „Viso 2520, pavediminiu 741, Gryni 1779-325 (Gintarui) = 1454 + 2000 (iš banko), Algos (950) Violeta (21) = 1287 – 76 bauda, (800) Ieva (15.5) = 852, (1000) Edita (13) = 839-200 (avansas), (1300) Laima (11.5) = 1072 + 200 = 1272, 4050 + 200, 4250“. Lapo kitoje pusėje užrašai „Pavediminiai, 55 Kęstas 66-66 = 0, Darius 315 – 315 = 0, Artūras 2360 – 360 = 2000“ (t. 15, b. l. 1–3, 4–11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto A. R. 2019 m. balandžio 2 d. išvadoje Nr. 30-(207)-IS1-236 konstatuota, kad kratos, atliktos kaltinamojo A. L. gyvenamojoje vietoje, metu rastame vaizdo ir garso įrašymo įrenginyje „Hikvision“, modelis DS-7604NIK1/4P, S/N:138672267, esantys vaizdo įrašai, įrašyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. 7.11 val., nukopijuoti ir išsaugoti ikiteisminio tyrimo įstaigos disponuojamame išoriniame standžiajame diske „Maxtor“, modelis HX-M401TCB-GM, S/N:NM11JB2K. Šiame diske esančios informacijos apžiūros protokoluose nurodyta, kad įrašai daryti UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visuose vaizdo įrašuose užfiksuoti vairuotojai, perduodantys pinigus ir popieriaus lapelius tuo metu dirbančiai dispečerei. Dispečerės suskaičiuoja paduotus pinigus ir balsu pasako sumą, kiek perduota grynaisiais, ir įdeda į plastikinę dėžutę su dangteliu. Po to į dispečerinės patalpas įeina kaltinamasis A. L., pasiima iš dėžutės pinigus, įsideda į kišenę, o kartu su pinigais perduotus lapelius suplėšo. Kai kuriuose vaizdo įrašuose užfiksuota dispečerės darbo vietoje sėdinti buhalterė D. A. ir vairuotojai, perduodantys jai pinigus (t. 15, b. l. 32–33, 34–107, 108–114, 116–123, 125–128, 130–134, 136–138, 140–143, 146–149, 151–154, 156–159, 161–164, 166–168, 169–171, 173–176, 178–179, 181–182, 184–186, 187–189, 191–193, 195–197, t. 16, b. l. 1–14).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. liudytojos L. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotų automobilių gedimo ir remonto ataskaitos, draudimo polisai, vokas su pinigais (219 Eur) ir popieriaus lapeliais su užrašais: „Sergejus 366,72 x 34 = 124,68 125“ ir „(duomenys neskelbtini)90 x 33 = 93,36 94“; dokumentų segtuvas su įvairiais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis faktūromis, UAB (duomenys neskelbtini) taksometro kasos operacijų žurnalu Nr. 99, pildytu A. B. vardu) (t. 16, b. l. 31–32, 33–41, 65–73).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. liudytojos D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kasos dokumentai), UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (kasos dokumentai) (t. 16, b. l. 89–90, 124–200, t. 17, b. l. 1–128).

Kratos, atliktos 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Dispečerinėje rasti ir paimti: 43 vnt. klientų išrašyti paslaugų kvitai; plastikinė dėžutė su grynaisiais pinigais – 370 Eur, lapeliu su užrašais „Sekmadienis 160 + kvit. = 90, 8 58 + kvit. = 75, 10 kvitai 75, Sekmadienis 1 92 + kvitai = 95, 5 85 + kvitai =145, 8 75 = 75, 10 Kvitai 75“. Direktorės L. B. ir buhalterės D. A. darbo vietoje rasti ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 17, b. l. 136–139, 140–146, 147–151, 155–173).

Kratos, atliktos 2018 m. liepos 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti šie tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai: kompiuteris „BMS expert“, Nr. M400TCA071009572, su įdiegta buhalterinės apskaitos programa „eLit“ ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, vokas su grynaisiais pinigais (400 Eur). Kompiuterinė apskaitos programa apžiūrėta dalyvaujant buhalterei I. E., naudojantis jos pateiktu USB raktu (t. 17, b. l. 177–178, 179–184, 185–188, t. 18, b. l. 1–6, 7–10).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. specialistės D. B. išvadoje Nr. 04/12-2-9-13701 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad:

1) jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. vienuolika atvejų pagal išrašytus kasos išlaidų orderius 20 750 Eur grynųjų pinigų UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėjo, tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės; jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. pagal išrašytus kasos išlaidų orderius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dvidešimt devyniais atvejais 17 993,86 Eur darbo užmokesčio darbuotojams A. B. ir B. G. neišmokėjo, tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. įtraukė į apskaitą ūkines operacijas – 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą pagal 11 kasos išlaidų orderių, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, ir šia suma sumažino dokumentinį kasos likutį; laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. įtraukė į apskaitą 17 993,86 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą 2 darbuotojams pagal 29 kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, ir šia suma sumažino dokumentinį kasos likutį. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš 8 fizinių asmenų 186 atvejais gavo iš viso 21 895 Eur įplaukų už suteiktas paslaugas, tai į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 21 895 Eur paslaugų pardavimo, 18 094,78 Eur pajamų gavimo ir 3 800,22 Eur pardavimo PVM. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. darbuotojui A. V. kiekvieną mėnesį išmokėjo grynaisiais pinigais po 500 Eur darbo užmokesčio, tai apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bei apskaitos registruose neužregistravo 2 627,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 1 895,56 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. į apskaitą neįtraukė ir buhalteriniais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 2 189 Eur įplaukų, 18 094,78 Eur pajamų ir 3 800,22 Eur pardavimo PVM, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 2 627,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 1 895,56 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui A. V. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti iš viso 60 638,86 Eur (20 750 + 21 895 + 17 993,86) piniginių lėšų panaudojimo. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2) UAB (duomenys neskelbtini) 31 atveju pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2016 m. 1–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir 2018 m. 1–7 mėn. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose neįrašė iš viso 18 094,78 Eur PVM apmokestinamų tiekimų, 3 800,22 Eur 21 proc. pardavimo PVM, 3 800,22 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) (2016 m. nedeklaravo 884,19 Eur mokėtino į biudžetą PVM, 2017 m. nedeklaravo 1 215,66 Eur mokėtino į biudžetą PVM ir 2018 m. 1–7 mėn. nedeklaravo 1 700,37 Eur mokėtino į biudžetą PVM). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. 1X-751) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2016 m. 1–12 mėn., 2017 m. 1–12 mėn. ir 2018 m. 1–7 mėn. nuo gautų 18 094,78 Eur pajamų nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 800,22 Eur PVM; UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. gautų 18 094,78 Eur pajamų į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2016 m., 2017 m. 2018 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1 325,72 Eur pelno mokesčio (2016 m. – 631,47 Eur pelno mokesčio ir 2018 m. – 694,25 Eur pelno mokesčio). UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) už 2017 m. ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. nedeklaravo iš viso 2 627,58 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 443 Eur (15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio (už 2017 m. – 344 Eur ir už 2018 m. – 99 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nuo apskaitoje neparodyto 2 627,58 Eur priskaičiuoto ir 1 895,56 Eur išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 819,29 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nuo apskaitoje neparodyto A. V. 2 627,58 Eur priskaičiuoto ir 1 895,56 Eur išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą 236,47 Eur įmokų (78,80 Eur (3 proc.) socialinio draudimo įmokų ir 157,67 Eur (6 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 52,55 Eur (2 proc.) pensijų įmokų) (t. 22, b. l. 1–30).

Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistė D. B., įvertinusi D. A. ir L. B. apklausų protokoluose nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktus apskaitos dokumentus, paaiškino, jog tuo atveju, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. ūkines operacijas pagrindė 11 kasos išlaidų orderių, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos apie 20 750 Eur išmokėjimą neatitinka tikrovės, ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. ūkines operacijas pagrindė 29 apskaitos dokumentais, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos apie 17 993,86 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą, nepagrindė apskaitos dokumentais 1 895,56 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui A. V., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nepagrindė apskaitos dokumentais 21 895 Eur įplaukų ir 18 094,78 Eur pajamų gavimo, tai dėl šių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, reikalavimų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio ir struktūros (t. 23, b. l. 166–170).

Specialistė R. K. patvirtino 2019 m. gruodžio 27 d. specialistės D. B. išvadą Nr. 04/12-2-913701 ir paaiškino, kad, atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad bendrovė laikotarpio nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. apskaitos dokumentais pagrindė 20 750 Eur piniginių lėšų išmokėjimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Įtariamoji D. A. 2019 m. vasario 19 d. apklausos metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), norėdama buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą vairuotojams, turėjo parodyti ir pajamų gavimą, vadinamuosius „popierinius pinigus“. Dėl šios priežasties prašydavo D. A. išrašyti dokumentus, patvirtinančius grynųjų pinigų išmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos, nors faktiškai pinigai iš kasos išmokėti nebuvo. Specialistė padarė sąlyginę išvadą, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) išrašė kasos išlaidų orderius apie 20 750 Eur išmokėjimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šių finansinių operacijų neatliko, tai buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo neatitinkančius tikrovės duomenis. Tyrimo metu specialistė vertino pateiktus įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą. Specialistė, atlikdama skaičiavimus, vadovavosi liudytojų parodymais, kad jie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas grynaisiais pinigais įmonės vadovui. Įmonės kasoje šie pinigai atvaizduoti nebuvo. Specialisto išvadoje remtasi liudytojų parodymais, kad jie mokėjo socialinio draudimo įmokas grynaisiais pinigais, o ne paslaugų kvitais. UAB (duomenys neskelbtini) su paslaugų gavėjais juridiniais asmenimis buvo sudariusi pervežimo sutartis, pagal kurias juridiniai asmenys atsiskaitydavo banko pavedimais. Taksometrų parodymai nėra apskaitos dokumentai, todėl šių duomenų specialistė netyrė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialistės J. K. išvadoje Nr. 04/12-2-5-13421 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad:

1) UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė (apskaitos registruose neužregistravo) 456 atvejais iš viso 54 690,06 (16 522,86 + 22 042,67 + 16 124,53) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas dispečerinės paslaugas, t. y.: 2016 metais – 16 522,86 Eur, 2017 metais – 22 042,67 Eur, 2018 metais – 16 124,53 Eur. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus negalima nustatyti 54 690,06 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

2) jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 54 690,06 Eur piniginių lėšų gavimo ir 33 170 Eur pajamų už suteiktas dispečerinės paslaugas, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. neįsiregistravo PVM mokėtoja ir nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo į valstybės biudžetą 21 520,06 Eur pardavimo PVM (2016 m. – 3 528,56 , 2017 m. – 11 551,46 Eur ir 2018 m. – 6 440,04), tai pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, reikalavimus ir šiuo laikotarpiu už suteiktas dispečerinės paslaugas nuo 33 170 Eur nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1 409 Eur pelno mokesčio (už 2016 m. – 650 Eur, už 2017 m. – 344 Eur, už 2018 m. – 415 Eur;

3) specialistė papildomai nustatė, kad jei UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gavo 156 474,78 Eur pajamų, iš jų – 127 636,12 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. neįsiregistravo PVM mokėtoja, tai nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 92 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų. Dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nuo pajamų – 127 636,12 Eur, gautų už suteiktas dispečerinės nuomos paslaugas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 21 520,06 Eur PVM (už 2016 m. – 3 528,56 Eur už 2017 m. – 11 551,46 Eur, už 2018 m. – 6 440,04 Eur (t. 24, b. l. 1–21).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. kovo 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialistė R. K., įvertinusi įtariamosios D. A. apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 04/12-2-5-13421, paaiškino, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 456 atvejais iš viso 54 690,06 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas dispečerinės paslaugas, neužregistravo apskaitos registruose nuo dispečerinės paslaugų suteikimo įplaukų 21 520,06 Eur mokėtino PVM, tai dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 25, b.1. 144–147).

Specialistė J. K. patvirtino savo 2019 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 04/12-2-5-13421 ir paaiškino, kad, tirdama UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, ji rėmėsi pateiktais buhalterinės apskaitos pirminiais dokumentais, registrais ir liudytojų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti 18 liudytojų nurodė, kad iš A. L. įmonės perka paslaugą – eterio nuomą, už tai moka grynaisiais pinigais kartą per savaitę. Pagal šių liudytojų parodymus specialistė apskaičiavo UAB (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktas pajamas. Šios pajamos suvestos ir apskaičiuotos specialisto išvados 40 priedo lentelėje. Liudytojos L. B. apklausos protokole užfiksuota, kad ji už nuomojamus automobilius taip pat mokėjo dispečerinės mokestį – 52 Eur per savaitę už kiekvieną automobilį. Specialistės tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė ir iš L. B. gautų piniginių lėšų. Liudytojų parodymų apie tai, kiek jie sumokėjo L. B. ar E. K. už įvairias paslaugas, specialistė į išvadą neįtraukė. Ta įmokų dalis, kurią vairuotojai mokėjo ne grynaisiais pinigais, o paslaugų kvitukais, buvo išskaičiuota iš jų mokesčių. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja. Specialistė tyrimo metu apskaičiavo, kad įmonės pajamos, įskaitant neįtrauktas į apskaitą pajamas, 2016 m. rugpjūčio mėnesį viršijo 45 000 Eur (skaičiuojant per vienerių metų laikotarpį), todėl UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo užsiregistruoti PVM mokėtojų registre, apskaičiuoti ir deklaruoti PVM. Dėl specialistės išvadoje nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima nustatyti, kaip UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo gautas ir buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas pajamas – 54 690,06 Eur. Tuo atveju, jeigu vairuotojai bendrovei pateikė paslaugų kvitus, tai šiuose kvituose nurodytas sumas specialistė atėmė iš jų nurodytos mokėtinos sumos. Jei buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduota liudytojo sumokėta grynųjų pinigų suma, nesvarbu, ar jis pateikė paslaugų kvitus, tą sumokėtą sumą specialistė išvadoje nurodė kaip buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotą sumą. Specialistė, apskaičiuodama įmonės gautas bet į apskaitą neįtrauktas pajamas, įvertino paslaugų kvitus, tačiau jeigu tie kvitai taip pat nebuvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, tai specialistė visą konkretaus liudytojo nurodytą įmonei sumokėtą pinigų sumą vertino kaip įmonės gautas pajamas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. specialistės R. K. išvadoje Nr. 04/12-2-3-12907 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad:

1) jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas transporto paslaugas pagal išrašytus apskaitos dokumentus negavo 20 750 Eur grynųjų pinigų, tai 11 atvejų į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, nes 11 kasos pajamų orderių pagrindė ir į apskaitą įtraukė iš viso 20 750 Eur grynųjų pinigų gavimą, grynųjų pinigų 20 750 Eur padidėjimą, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sumažėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 17 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis iš viso 29 148,76 Eur taksi paslaugų pardavimo (221 atveju), iš jų: 2016 m. – 8 041,32 Eur, 2017 m. – 12 148,76 Eur, 2018 m. – 8 958,68 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 11 d. į apskaitą įtraukė ir 11 atvejų kasos pajamų orderiais pagrindė 20 750 Eur grynųjų pinigų gavimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d į apskaitą įtraukė ir 312 atvejų apskaitos dokumentais (298 atvejais mokėjimo žiniaraščiais ir 14 atvejų kasos išlaidų orderiais) pagrindė iš viso 21 218,20 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 17 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė iš viso 14 836,39 Eur piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes apskaitos registruose neužregistravo 29 148,76 Eur gautų pajamų (2016 m. – 8 041,32 Eur, 2017 m. – 12 148,76 Eur, 2018 m. – 8 958,68 Eur ir 6 121,24 Eur mokėtino PVM (2016 m. – 1 688,68 Eur, 2017 m. – 2 551,24 Eur, 2018 m. – 1 881,32 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nes laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 30 d. apskaitos registruose (Kasos knyga, „Atsiskaitymai“) užregistravo 20 750 Eur grynųjų pinigų padidėjimą ir UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sumažėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. apskaitos registruose (Kasos knyga, „Mokėtinas darbo užmokestis“) užregistravo 21 218,20 Eur grynųjų pinigų sumažėjimą kasoje ir įsiskolinimo darbuotojams sumažėjimą pagal 40 kasos išlaidų orderių, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio reikalavimą, nes nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. 4 kasos išlaidų orderiuose nurodytų darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių 31 443,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, 4 punkto, 16 punkto reikalavimus, nes kasos pajamų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 35 270 Eur įplaukų gavimo (2016 m. – 9 730 Eur, 2017 m. – 14 700 Eur, 2018 m. – 10 840 Eur) ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė 14 836,39 Eur piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, kasos knygoje neužregistravo. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti 71 324,59 Eur (35 270 + 21 218,20 + 15 985,89 – 1 149,50) bendrovės piniginių lėšų panaudojimo;

2) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu dėl šių UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

3) jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. gavo 35 270 Eur piniginių lėšų už transporto paslaugų suteikimą, tai mokesčių administratoriui pateiktose 2016 m. sausio–gruodžio mėnesių, 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių, 2018 m. sausio–birželio mėnesių pirminėse ir patikslintose PVM deklaracijose nedeklaravo 29 148,76 Eur pardavimo pajamų ir nepriskaičiavo ir nedeklaravo 6 121,24 Eur pardavimo PVM (2016 m. – 1 688,68 Eur, 2017 m. – 2 551,24 Eur, 2018 m. – 1 881,32 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui pateiktose 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną: 2016 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (pateikta 2017 m. balandžio 9 d.) deklaravo 8 041,32 Eur mažiau pajamų ir 8 041,32 Eur didesnį mokestinio laikotarpio nuostolį; 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (pateikta 2018 m. balandžio 19 d.) deklaravo 12 148,76 Eur mažiau pajamų ir 12 148,76 Eur didesnį mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį; 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (pateikta 2019 m. balandžio 4 d.) deklaravo 8 958,68 Eur mažiau pajamų ir 8 958,68 Eur didesnį mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį (t. 25, b. l. 161–177).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialistės R. K. išvadoje „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad:

1) jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai kiekvieną mėnesį pylė į automobilius kurą ir už jį mokėjo patys grynaisiais pinigais, o UAB (duomenys neskelbtini) pateikė kuro pirkimo kvitus, tai bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įtraukė į apskaitą ir pagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, – iš viso 36 250 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą už kurą. UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu apskaitos registruose „Sąskaitų apyvarta“ užregistravo atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo sumažėjimą 36 250 Eur suma bendrovei, gautiną PVM – 6 291,32 Eur, sąnaudas – 29 958,68 Eur pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės;

2) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu dėl šių UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 27, b. l. 146–155).

Specialistė R. K. patvirtino savo 2020 m. lapkričio 6 d. išvadą ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai padidino tiriamojo laikotarpio sąnaudas ir dėl to 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo didesnį 6 291,32 Eur nuostolį, tačiau nurodytu laikotarpiu jos veikla (nepaisant nustatyto pažeidimo) vis tiek buvo nuostolinga, todėl pareigos mokėti pelno mokestį neatsirado.

Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų eksperto J. V. 2023 m. kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad:

1) UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai (2016-10-20 kasos pajamų orderis Nr. 916, kuriuo (duomenys neskelbtini) įneša 2 900 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Dalinis apmokėjimas: 2900 Eur“; 2016-11-09 kasos pajamų orderis Nr. 943, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 2 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Dalinis apmokėjimas: 2000,00 Eur“; 2017-06-30 kasos pajamų orderis Nr. 1294, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 1 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Dalinis apmokėjimas: 1000 Eur“; 2017-07-05 kasos pajamų orderis Nr. 1305, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 10 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – „Pagal dok. Nr. ET 1252 - 2095,88 Eur, Nr. ET 1298 – 3 085,50 Eur, Nr. ET 1344 – 2 788,81 Eur, Nr. ET 1399 - 2029,81 Eur“; 2017-07-31 kasos pajamų orderis Nr. 1340, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 300 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Dalinis apmokėjimas: 300 Eur“; 2017-08-08 kasos pajamų orderis Nr. 1350, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 1 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Pagal dok. Nr. ET 1554 - 1000 Eur“; 2017-09-11 kasos pajamų orderis Nr. 1401, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 1 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Pagal dok. Nr. ET 1601 - 1000 Eur“; 2018-02-28 kasos pajamų orderis Nr. 1645, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 500 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 500 Eur“; 2018-04-03 kasos pajamų orderis Nr. 1687, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 1 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 1000 Eur“; 2018-05-24 kasos pajamų orderis Nr. 1753, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 50 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 50 Eur“; 2018-06-11 kasos pajamų orderis Nr. 1776, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įneša 1 000 Eur, nurodydama ūkinės operacijos turinį – ,,Už paslaugą dalinis apmokėjimas: 1000 Eur“) yra įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) kasos operacijas ir atvaizduoti kasos knygoje. Apskaitos registruose šių kasos pajamų orderių suma – 20 750 Eur yra atvaizduota kaip UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo už transporto paslaugas sumažėjimas. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. V. parodymus, šios operacijos yra fiktyvios, neįvykdytos ir tokiu būdu buvo padidintas UAB (duomenys neskelbtini) kasos likutis, t. y. laikoma, kad kasos operacijos yra neatliktos. Tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. buvo nesilaikyta:

1.1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes kasos knygoje atvaizduota iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 11 kasos pajamų orderių gauta 20 750 Eur suma, kuri faktiškai gauta nebuvo, ir laikoma, kad šios ūkinės operacijos atliktos nebuvo; kasos knygose atvaizduotas 21 darbuotojui pagal 40 kasos išlaidų orderių išmokėtas 21 218,20 Eur darbo užmokestis, kuris faktiškai išmokėtas nebuvo, ir laikoma, kad šios ūkinės operacijos nebuvo atliktos; pagal kuro pirkimo kvitus direktoriaus R. R. įsiskolinimas bendrovei sumažintas 36 250 Eur suma, tačiau šios sumos kvitus pateikė taksi vairuotojai, kurie už kurą sumokėjo savais pinigais (dokumentų, pagrindžiančių šių sumų išmokėjimą taksi vairuotojams, nėra);

1.2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes vairuotojų sumokėtos 35 270 Eur VSD ir PSD įmokos neužpajamuotos ir nepagrįstos apskaitos duomenimis;

1.3) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes vairuotojų sumokėtos 35 270 Eur VSD ir PSD įmokos neįregistruotos apskaitos registruose;

1.4) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes neužtikrino visų buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo ir nebuvo išsaugoti keturi kasos išlaidų orderiai;

1.5) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 58 straipsnio l dalies reikalavimo, nes pagal direktoriaus R. R. avanso apyskaitas pirkimo PVM buvo padidintas 6 291,32 Eur suma;

1.6) dėl UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. netikrų ūkinių operacijų atvaizdavimo (20 750 Eur sumos užpajamavimo kasoje, 21 218,20 Eur nurašymo darbo užmokesčiui sumokėti) ir tikrų ūkinių operacijų neatvaizdavimo (35 270 Eur vairuotojų sumokėtų VSD ir PSD įmokų, 36 250 Eur įsiskolinimo sumažinimo, 6 291,32 Eur PVM mokesčio padidinimo) bendrovės apskaitoje gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaičiuotos netiksliai.

2) Dėl anksčiau nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3) Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose finansinėse atskaitomybėse nurodyti duomenys apie pajamas, sąnaudas, pelną ir jo panaudojimą yra netikslūs, dėl to 20 750 Eur buvo padidintas kasos likutis, 21 218,20 Eur buvo sumažintas kasos likutis išmokant darbo užmokestį, dėl 35 270 Eur vairuotojų sumokėtų, bet neatvaizduotų bendrovės apskaitoje kasmėnesinių socialinių įmokų buvo sumažintas kasos likutis, dėl 36 250 Eur kuro pirkimo kvitų buvo sumažintas direktoriaus R. R. įsiskolinimas bendrovei. Dėl 36 250 Eur kuro pirkimo kvitų įtraukimo į apskaitą mėnesinėse PVM deklaracijose 6 291,32 Eur suma buvo padidintas pirkimo PVM ir šia suma sumokėta mažiau PVM.

4) UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo, jeigu: 1) A. V. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. kovo 7 d. bendrovė kas mėnesį mokėjo 500 Eur atlyginimą, nurodytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai bendrovės apskaitoje nebuvo atvaizduota 2 627,58 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio, 443 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 108,31 Eur socialinių draudimo įmokų, 1 895,56 Eur išmokėto darbo užmokesčio; 2) laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. bendrovės vairuotojai A. B. ir B. G. negavo 17 7993,86 Eur darbo užmokesčio pagal 29 kasos išlaidų orderius, kurių duomenys neatitinka tikrovės; 3) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bendrovė neįtraukė į apskaitą 21 895 Eur pardavimo pajamų su PVM, gautų iš vairuotojų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J./, ir nepriskaičiavo 3 800,22 Eur pardavimo PVM ir 4) duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) išmokėtą 20 750 Eur sumą neatitinka tikrovės ir iš kasos be dokumentų buvo nurašyta nurodyta suma.

5) Dėl anksčiau nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6) UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. pateiktose finansinėse atskaitomybėse nurodyti duomenys apie pajamas, sąnaudas, pelną ir jo panaudojimą yra netikslūs, dėl to bendrovė sumokėjo 443 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio, 1 108,31 Eur mažiau socialinio draudimo įmokų, nesumokėjo 3 800,22 Eur PVM.

7. UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nesilaikyta: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes ne visi mokėjimai už dispečerinės paslaugas buvo įtraukti į bendrovės apskaitą; 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes ne visi mokėjimai už dispečerinės paslaugas buvo pagrįsti apskaitos dokumentais; 16 straipsnio l dalies reikalavimo, nes ne visi mokėjimai už dispečerinės paslaugas buvo registruojami apskaitos registruose; 2) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 57 straipsnio l dalies reikalavimo, nes, jeigu gavo 54 690,06 Eur pajamų iš 20 vairuotojų už dispečerinės paslaugas, tai buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje neatvaizdavo 2016 m. – 16 522,86 Eur pajamų gavimo, 2017 m. – 22 042 67 Eur pajamų gavimo ir 2018 m. (2018 m. sausio 1 d.–2018 m. liepos 17 d.) – 16 124,53 Eur pajamų gavimo; 3) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 71 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes bendrovė nuo į apskaitą įtrauktų pajamų ir papildomai apskaičiuotų pajamų turėjo priskaičiuoti 21 520,06 Eur pardavimo PVM; 71 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes, 2016 m. rugpjūčio mėnesį viršijusi nustatytą 45 000 Eur pajamų sumą, bendrovė privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja ir teikti mėnesines PVM deklaracijas.

8) Dėl anksčiau nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9) UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. pateiktose finansinėse atskaitomybėse nurodyti duomenys apie pajamas, sąnaudas, pelną ir jo panaudojimą yra netikslūs ir dėl to 54 690,06 Eur buvo sumažinta suteiktų dispečerinių paslaugų pajamų suma. Nuo visos pajamų sumos turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 21 520,06 Eur PVM mokestis ir 1 409 Eur pelno mokestis (t. 40, b. l. 83–114).

Ekspertas J. V. paaiškino, kad, tiriant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą, buvo nustatyta, jog buvo išrašyti, bet nebuvo išsaugoti 4 kasos išlaidų orderiai, nurodyti ekspertizės akto 11 puslapyje (2017 m. sausio 31 d. Nr. 361 – 10 144,76 Eur suma, 2017 m. vasario 28 d. Nr. 380 – 9 001,32 Eur suma, 2017 m. kovo 31 d. Nr. 396 – 8 087,32 Eur suma ir 2018 m. birželio 30 d. Nr. 4590 – 4 209,86 Eur suma). Pagal šiuos kasos išlaidų orderius buvo išmokėtas darbo užmokestis įmonės darbuotojams. Tarp kasos dokumentų yra darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose aiškiai atsispindi neišsaugotų 4 kasos išlaidų orderių duomenys. Neišsaugojus 4 kasos dokumentų buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimas, tačiau vien tik šis pažeidimas (vertinant jį atskirai nuo kitų nustatytų pažeidimų) neturėjo įtakos pavojingų padarinių kilimui (negalimumui visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nes yra tiksliai žinoma atliktos finansinės operacijos piniginė išraiška. Tiriant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą, buvo nustatyta, kad, bendrovės pajamoms viršijus PVM įstatymo nustatytą 45 000 Eur sumą (vertinant kartu su tomis pajamomis, kurios nebuvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje), bendrovė, pažeisdama PVM įstatymo 71 straipsnio reikalavimą, neįsiregistravo PVM mokėtojų registre, nepateikė PVM deklaracijų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 21 520,06 Eur PVM. Šis pažeidimas, vertinant jį bendrame kontekste su kitais nustatytais pažeidimais, turėjo įtakos pavojingų padarinių – negalimumo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kilimui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai vežė klientus, kurie grynųjų pinigų nemokėjo, tačiau suteiktai paslaugai pagrįsti buvo išrašomi paslaugų kvitai. Bendrovės privalėjo tvarkyti tokių kvitų apskaitą, tačiau apskaitos netvarkė. Jos kiekvieną mėnesį surašydavo ataskaitas, kuriose nurodydavo, kiek per mėnesį buvo atlikta tokių pervežimų ir už kokią pinigų sumą. Šių ataskaitų pagrindu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras arba sąskaitas faktūras, pagal kurias vyko atsiskaitymas tarp juridinių asmenų. Ekspertui buvo pateikti paslaugų kvitai, tačiau juose užfiksuotos informacijos jis negalėjo palyginti su mėnesinėse ataskaitose nurodyta informacija, kadangi ne visuose kvituose buvo nurodyta paslaugos atlikimo data, nuvažiuotas atstumas ir koks vairuotojas atliko paslaugą, kokios įmonės mokėtinus mokesčius galima įskaityti kvite nurodyta suma. Paslaugų kvitas nėra apskaitos dokumentas, jis yra išduodamas tik suteiktai paslaugai patvirtinti. Mėnesinėse ataskaitose nėra nurodomos vairuotojų, suteikusių anksčiau minėtas paslaugas, pavardės, todėl ekspertas negali nustatyti, kiek tokių paslaugų ir kokia pinigine išraiška konkretus vairuotojas atliko. Tuo atveju, jeigu vairuotojai įvairius mokėjimus įmonėms atliko ir grynaisiais pinigais, ir paslaugų kvitais (kuriuos jie vertino kaip grynuosius pinigus), bendrovės privalėjo kasoje atvaizduoti tik grynuosius pinigus ir vairuotojams išduoti kasos pajamų orderius arba šių orderių kvitus. Paslaugų kvitus privalėjo į apskaitą įtraukti atskirai. Šiuo atveju įmonės kasos pajamų orderių kvitų vairuotojams neišrašydavo ir paslaugų kvitų apskaitos netvarkė, todėl ekspertas negali apskaičiuoti, kiek konkretus vairuotojas perdavė įmonei grynųjų pinigų ir kiek kvitų. Įmonėse nebuvo tvarkoma apskaita, kiek kiekvienas vairuotojas sumokėjo už eterio nuomą, automobilio nuomą, PSD ar GMP.

Dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktore L. B. ir buhaltere D. A., kurios 2020 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla joms nutraukta, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 1) apskaitos dokumentais pagrindė ir buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiškai neįvykusias finansines operacijas: 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos pagal 11 kasos išlaidų orderių bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir 17 993,86 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimą darbuotojams A. B. ir B. G. pagal 29 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius; 2) faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose grynųjų pinigų – 21 895 Eur priėmimo iš B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J. Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. L. prisipažino, kad grynieji pinigai, kuriuos vairuotojai perduodavo jam už automobilių nuomą, nebuvo atvaizduoti įmonės kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, tačiau, jo įsitikinimu, ši suma yra daug mažesnė nei kaltinime nurodyta 54 690,06 Eur suma. Anot kaltinamojo, vairuotojai už automobilių nuomą atsiskaitydavo paslaugų kvitais ir tik nedidelę šių įmokų dalį perduodavo grynaisiais pinigais. Vairuotojams B. G. ir A. B. atlyginimas bendrovėje faktiškai nebuvo mokamas. Šie darbuotojai patys atnešdavo iš klientų surinktus pinigus į kasą, o kitą dieną kaltinamasis iš kasos paimdavo tuos pačius pinigus ir išmokėdavo jiems darbo užmokestį. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje reikėjo atvaizduoti grynųjų pinigų paėmimą iš kasos ir perdavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) tam, kad pastaroji bendrovė galėtų sumokėti privalomas įmokas ir mokesčius už įdarbintus vairuotojus. UAB (duomenys neskelbtini) dėl iš anksto suderintų pinigų sumų išrašydavo sąskaitas faktūras, todėl A. L. galėdavo oficialiai paimti pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Kaltinamasis tvirtina, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytą pinigų sumą – 20 750 Eur jis iš tiesų perdavė kaltinamajam A. V. . Su šiais kaltinamojo A. L. teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. ir B. G. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu pagal darbo sutartis dirbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokesčio negavo. Liudytojų darbo užmokestį sudarė pinigai, kuriuos jie surinkdavo iš vežamų keleivių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų registre užfiksuota, kad A. B. ir B. G. bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 23, b. l. 114). D. A. ir L. B., kurioms ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise atsisakyti liudyti prieš save ir teisme parodymus duoti atsisakė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. A. patvirtino, kad, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, vykdydama A. L. duotą nurodymą, apskaičiuodavo bendrovės vairuotojams A. B. ir B. G. mokėtiną darbo užmokestį ir prašydavo jų pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose, patvirtinančiuose darbo užmokesčio sumokėjimą grynaisiais pinigais, tačiau faktiškai jiems darbo užmokestis nebuvo mokamas. Iš klientų surinktų pinigų vairuotojai pylėsi kurą, remontavo automobilius, dengė visas su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas, o tai patvirtinančius dokumentus, sąskaitas ir kvitus pristatydavo į buhalteriją. D. A. A. L. nurodymu šias vairuotojų patirtas išlaidas buhalterinėje apskaitoje atvaizduodavo kaip įmonės išlaidas. A. L. nurodymu D. A. išrašė 11 bendrovės kasos išlaidų orderių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), tam, kad pastaroji bendrovė gautų vadinamųjų „popierinių pinigų“ ir galėtų parodyti pajamų gavimą. Faktiškai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) grynieji pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos nebuvo išmokami (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 151–155, 177–181). Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, L. B. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu ji dirbo bendrovės direktore, tačiau faktiškai bendrovei vadovavo A. L.. Vairuotojai A. B. ir B. G. darbo užmokesčio negaudavo, nors darbo užmokestis jiems buvo apskaičiuotas ir atvaizduotas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. L. B. nežino, ar pagal išrašytų 11 kasos išlaidų orderių faktiškai buvo sumokėti pinigai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Buhalteriniuose dokumentuose ji pasirašydavo, neįsigilinusi į jų turinį (t. 7, b. l. 78–81 84–87, t. 36, b. l. 139). Kaltinamasis A. V. parodė, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinime nurodytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų: 2 900 Eur, 2 000 Eur, 1 000 Eur, 2 095 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 500 Eur, 1 000 Eur, 50 Eur ir 1 000 Eur, iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ar jos vadovo A. L. faktiškai negavo. Kaltinamasis neprisimena, kokiu tikslu buvo išrašyti šie dokumentai, mano, kad siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį, kad vėliau būtų galima buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti darbo užmokesčio vairuotojams išmokėjimą. Kaltinamoji I. E. patvirtino, kad direktoriaus A. V. nurodymu ji išrašydavo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras, išrašydavo ir UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus, tačiau ar faktiškai buvo vykdomos kasos operacijos grynaisiais pinigais, ji nežino. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. L., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei išrašyti, o direktorei L. B. patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius) ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines finansines operacijas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 27 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytus 11 kasos išlaidų orderių bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 20 750 Eur grynųjų pinigų neišmokėjo ir pagal išrašytus 29 kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius darbuotojams A. B. ir B. G. 17 993,86 Eur darbo užmokesčio neišmokėjo, tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus (t. 22, b. l. 1–30). Specialistė D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, paaiškino, kad dėl šių specialisto išvadoje aprašytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio ir struktūros (t. 23, b. l. 166–170). Specialistė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo analizuojami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenys. Remiantis liudytojų, įtariamosios D. A. parodymais, buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo galbūt faktiškai neįvykusias finansines operacijas – 11 atvejų 20 750 Eur piniginių lėšų išmokėjimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. B. ir B. G. negavo 17 7993,86 Eur darbo užmokesčio pagal 29 kasos išlaidų orderius ir jeigu bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti duomenys apie bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išmokėtą 20 750 Eur sumą neatitinka tikrovės, tai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo (t. 40, b. l. 83–114). Ekspertas J. V. teismo posėdyje patvirtino, kad tyrimo metu vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais ir baudžiamosios bylos duomenimis.

Liudytojai B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J. parodė, kad bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėjo fiksuotas pinigų sumas grynaisiais pinigais ir paslaugų kvitais, juose nurodytos pinigų sumos dalį, 15–20 proc., bendrovė nuskaičiuodavo kaip administravimo mokestį, pinigus perduodavo A. L., buhalterei ar dispečerei (B. G. parodė, kad mokėjo 25 Eur per savaitę už eterio nuomą ir 162 Eur per mėnesį socialinio draudimo įmoką, A. V. mokėjo 25 Eur per savaitę už eterio nuomą ir 120 Eur per mėnesį socialinio draudimo įmoką, S. R. mokėjo 145 Eur, S. D. mokėjo 185 Eur per savaitę už automobilio nuomą, E. M. mokėjo 180 Eur per savaitę, A. P. mokėjo nuo 70 Eur iki 110 Eur per savaitę už automobilio nuomą, L. P. mokėjo 180 Eur per savaitę už automobilio ir eterio nuomą, V. P.-J. mokėjo 180 Eur per savaitę už automobilio ir eterio nuomą bei socialinio draudimo įmokas). L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotais 3 automobiliais dirba šios bendrovės vairuotojai. Šie vairuotojai A. L. moka nuomą – 180 Eur per savaitę. Kiti UAB (duomenys neskelbtini) automobiliai išnuomoti vairuotojams, vykdantiems individualią veiklą. Šie vairuotojai moka nuomos mokestį – 150 Eur per mėnesį (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 151–155, 177–181). Kaltinamasis A. V. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti A. L. „priklausantys“ 4–5 vairuotojai, kurie važinėjo su šios bendrovės išnuomotais automobiliais. A. V. savo iniciatyva pateikė sąrašą vairuotojų, savanoriškai pateikė sąrašą vairuotojų, kurie oficialiai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirbo ir atsiskaitinėjo su A. L., L. B. ir E. K., tai A. P., S. D., L. P., S. R. ir E. M. (t. 22, b. l. 98–99). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų registre užfiksuota, kad bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) S. D. dirbo laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. birželio 7 d. ir nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. liepos 17 d., E. M. – laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 21 d., A. P. – laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. birželio 21 d., nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. birželio 26 d.; L. P. – laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.; S. R. – laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir V. P.-J. – laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (t. 21, b. l. 1–26). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenimis, bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) B. G. dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 11 d., A. V. – laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. kovo 7 d. (t. 23, b. l. 114).

Aplinkybę, kad vairuotojai mokėjo A. L. nustatyto dydžio įmokas už automobilių nuomą, eterio nuomą ir „Sodros“ įmokas, patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. B. bei buhalterė D. A.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, ji parodė, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) tris automobilius nuomoja asmenims, vykdantiems individualią veiklą, jie moka 150 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį, o su bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotais automobiliais dirbantys šios bendrovės darbuotojai A. L. kas savaitę moka 180 Eur dydžio automobilių nuomos mokestį ir mokesčius už įdarbinimą. Visus pinigus, gautus už UAB (duomenys neskelbtini) automobilių nuomą (vadinamąsias „duokles“), paimdavo A. L.. Ar jis šiuos pinigus įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, L. B. nežino (t. 7, b. l. 78–81, 84–87, 103–107). D. A. parodė, kad žodiniu A. L. nurodymu fiziniai asmenys už eterio paslaugas moka 50 Eur per savaitę. Šis mokestis gali būti mokamas ir paslaugų atlikimo kvitais. D. A., gavusi grynuosius pinigus, ne visada išrašo pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderio kvitus. D. A. apskaičiuodavo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams mokėtiną darbo užmokestį ir prašydavo jų pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, tačiau faktiškai jiems darbo užmokesčio nemokėdavo. Vairuotojai patys bendrovei už save mokėdavo „Sodros“ įmokas, kurias D. A. deklaruodavo ir pervesdavo į „Sodros“ biudžetą. A. L. vykdė rinkliavas, vadinamas „duoklėmis“, iš jam priklausančių automobilių vairuotojų, L. B. – iš jai priklausančių automobilių vairuotojų, E. K. ir G. L. – iš jiems priklausančių automobilių vairuotojų. Buhalteriniuose registruose tai nebuvo fiksuojama, ji pati asmeniškai pildė šių užskaitų juodraščius. Faktiškai bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo bendrą grynųjų pinigų kasą (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 145–148). Liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) dispečerės R. Č., E. P., S. T. V. Š. ir J. Ž. patvirtino, kad direktoriaus A. L. nurodymu iš taksi vairuotojų jos priimdavo grynuosius pinigus, vadinamus „duoklėmis“. Gavusios pinigus, ant lapo užrašydavo vairuotojo šaukinio numerį, vardą ir perduotą pinigų sumą. Vairuotojai mokėdavo apie 55 Eur arba nuo 80 Eur iki 90 Eur per savaitę. Kartu su grynaisiais pinigais vairuotojai perduodavo ir paslaugų kvitus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomi kaltinamojo A. L. pokalbiai telefonu ir kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais jų perduodama informacija. Iš suvestinėse užfiksuotų A. L. pokalbių su L. B., dispečerėmis ir vairuotojais turinio matyti, kad jis nustato vairuotojams mokėtinas įmokas (duokles), nurodo L. B. ir dispečerėms jas surinkti iš vairuotojų. A. L. sako dispečerei: „trečias turi sekmadienį, užsirašyk, kad atnešti devyniasdešimt tris <...> plius už mašiną“, dispečerė patikslina: „devyniasdešimt tris ir plius devyniasdešimt už mašiną?“ (Pokalbis Nr. 2726); A. L. sako L. B.: „tu pranešk Gidui, Editai <...> aš irgi pakelsiu <...> buvo vienas keturi penki, padariau šimtą penkiasdešimt <...> tu tiktai juos informuok, kad nuo pirmadienio keliam ir viskas“; L. B. jam atsako: „nu ir duoklę tą, kaip šnekėjom, penkiais eurais“ (pokalbis Nr. 4218); A. L. sako L. B., kad pasiūlė vairuotojui E. A. tokias darbo sąlygas: „aš jam tokį pasiūlymą daviau <...> jeigu tu tikrai eini, tai tu darykis individualią veiklą, pasiimk licenciją ir mokėsi Laimai 150“ (pokalbis Nr. 5001); A. L. kalba su vyriškiu, norinčiu įsidarbinti vairuotoju: „su firmos (automobiliu) tu nieko neuždirbsi, aš čia iškarto pasakau taip <...> su savo geriausiai uždirbsi <...> su savo uždirbsi tu kažkur, <...>, pusantros štukės į mėnesį“, vyras: „pagalvosiu dėl tos savo mašinos, o šiaip, kiek ta nuoma kainuoja, jeigu savaitei, jeigu ten firmos imti?; A. L.: „mašina, ar eteris?; vyras: „jeigu firmos tą mašiną imti, kiek kainuoja ta nuoma savaitei?; A. L.: „šimtą aštuoniasdešimt penki“ (pokalbis Nr. 1158); A. L. sako vairuotojui A. J.: „tau dabar reikia nueiti pas Daivą, ten sumokėt už Sodrą už save du šimtus, ne, ne, ne du šimtus, šimtą devyniasdešimt plius eteris“; A. J. atsako: „šimtą devyniasdešimt plius penkiasdešimt penki, jo tenai yra? <...> čia kaip, kas savaitę, ar kaip ten?“; A. L.: „kas savaitę po penkiasdešimt penkis <...> o šimtą devyniasdešimt į mėnesį“; A. J.: „gerai, tai man reikia tada su buhaltere apie tai pasišnekėti?“; A. L.: „šimtas devyniasdešimt, tau nėra ko šnekėti <...> šimtą devyniasdešimt tu sumoki už Sodrą ir, kiekvieną pirmadienį arba antradienį, priklausomai kada tau patogiau,- už eterį <...> penkiasdešimt penki“ (pokalbis Nr. 1353) (t. 8, b. l. 12–69, 70–109, 184–196, t. 9, b. l. 1–16).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų A. L. pokalbių detalės iš esmės sutampa ne tik su anksčiau nurodytų (kaltinime aprašytų) liudytojų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir su kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Pvz., liudytojas A. A. parodė, kad už naudojamą eterį jis darbo pradžioje mokėjo 30 Eur per savaitę, vėliau – 55 Eur per savaitę, V. K. patvirtino už eterio paslaugą mokėdavęs A. L. 50 Eur per savaitę; V. J. – kiekvieną savaitę mokėjęs 190 Eur, šią sumą sudarė automobilio nuomos mokestis, mokesčiai ir įmokos valstybei ir mokestis už dispečerių paslaugas, V. R. eterį nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini) ir mokėjo 30 Eur per savaitę, vėliau kaina pakilo iki 50 Eur per savaitę, E. S. kiekvieną savaitę už eterio nuomą mokėjo grynaisiais pinigais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei 38 Eur arba 48 Eur, Ž. Č. už eterį mokėjo apie 50 Eur per savaitę, o nuo 2018 m. birželio 1 d. šis mokestis pakilo iki 55 Eur per savaitę, K. V. 2015 m. už eterio nuomą mokėjo 40 Eur per savaitę, 2017 m. vasarą šis mokestis pakilo iki 55 Eur per savaitę, E. A. mokėjo L. B. už automobilio nuomą ir įmokas „Sodrai“ nuo 160 Eur iki 190 Eur per savaitę, A. L. už eterio paslaugas mokėjo 55 Eur per savaitę buhalterei Daivai, E. Š. pinigus už automobilio nuomą mokėdavo A. L. arba budinčiai dispečerei, L. Š. mokėjo E. K. 185 Eur per savaitę, o vasarą šis mokestis pakilo iki 190 Eur, liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. A. L. mokėjo 36 Eur per mėnesį už socialinį draudimą, o buhalterei D. A. – 50 Eur per savaitę už eterio nuomą, E. M. nepriklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus ir iš klientų gautų pinigų sumos mokėjo A. L. 180 Eur „duoklę“ per savaitę už įdarbinimą.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2018 m. liepos 17 d. atliko kratą A. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Mercedes benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir surado popieriaus lapus su įrašytais vairuotojų vardais ir skaičiavimais (pvz.: lape Nr. 1 „Liepa, Artūras 2720-360=2360, Dainius 975-660=315, Gidas 33-33=0 (nubraukta), Aila 25-25=0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32-32=0 (nubraukta), Bronius 13, 17 Kęstas 15-15=0 (nubraukta); lape Nr. 2 „Bendra 2220, Pavedim. 1125, Gryni 1095+836 (K. P. nuoma) = 1931-200 (Editai avansas) = 1731“. Kitoje lapelio pusėje rankraštiniai užrašai: „Pavediminiai Liepa, Artūras 2720-360=2360, Dainius 975-660=315, Gidas 33-33=0 (nubraukta), Aila 25-25=0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32-32=0 (nubraukta), Bronius 13, 17 Kęstas 15-15=0 (nubraukta)“) ir vaizdo bei garso įrašymo įrenginį „Hikvision“, modelis DS-7604NIK1/4P, S/N:138672267 (t. 14, b. l. 189–190). Nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašymo įrenginyje „Hikvision“ esantys įrašai įrašyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. 7.11 val. UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visuose vaizdo įrašuose užfiksuoti vairuotojai, perduodantys pinigus ir popieriaus lapelius tuo metu dirbančiai dispečerei. Kai kuriuose vaizdo įrašuose užfiksuota dispečerės darbo vietoje sėdinti buhalterė D. A. ir vairuotojai, perduodantys jai pinigus (t. 15, b. l. 32–33, 34–107, 108–114, 116–123, 125–128, 130–134, 136–138, 140–143, 146–149, 151–154, 156–159, 161–164, 166–168, 169–171, 173–176, 178–179, 181–182, 184–186, 187–189, 191–193, 195–197, t. 16, b. l. 1–14). Kratos, atliktos 2018 m. rugsėjo 10 d. bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta dėžutė su grynaisiais pinigais – 370 Eur ir lapeliu su užrašais: „Sekmadienis 160 - + kvit. = 90, 8 58 + kvit. = 75, 10 kvitai 75, Sekmadienis 1 92 + kvitai = 95, 5 85 + kvitai =145, 8 75 =75, 10 Kvitai 75“, 43 paslaugų kvitai (t. 17, b. l. 136–139, 140–146, 147–151, 155–173).

Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. L., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei apskaitos dokumentais nefiksuoti ir buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti įvykusių ūkinių finansinių operacijų, piniginių lėšų – 21 895 Eur gavimo iš fizinių asmenų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 27 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš 8 fizinių asmenų gavo 21 895 Eur įplaukų už suteiktas paslaugas, tai į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 21 895 Eur paslaugų pardavimo, 18 094,78 Eur pajamų gavimo ir 3 800,22 Eur pardavimo PVM. Dėl to nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimo (t. 22, b. l. 1–30). Specialistė D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, paaiškino, kad dėl šių specialisto išvadoje aprašytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio ir struktūros (t. 23, b. l. 166–170). Specialistė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo analizuojami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenys. Remiantis liudytojų, įtariamųjų L. B. ir D. A. parodymais, buvo nustatyta, kad liudytojai patys mokėjo socialinio draudimo įmokas grynaisiais pinigais įmonės vadovui, tačiau įmonės apskaitoje šie pinigai atvaizduoti nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo faktiškai įvykusių finansinių operacijų – 21 895 Eur piniginių lėšų gavimo iš 8 fizinių asmenų. Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bendrovė neįtraukė į apskaitą 21 895,00 Eur pardavimo pajamų (su PVM), gautų iš vairuotojų B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J., ir nepriskaičiavo 3 800,22 Eur pardavimo PVM, tai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo (t. 40, b. l. 83–114). Ekspertas J. V. teismo posėdyje patvirtino, kad tyrimo metu vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais ir baudžiamosios bylos duomenimis.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys.

UAB (duomenys neskelbtini) direktore bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskirta L. B., tačiau, pagal liudytojų parodymus ir paties kaltinamojo A. L. tvirtinimą, faktiškai jai vadovavo kaltinamasis A. L., todėl jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Buhalterinei apskaitai bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta vyr. buhalterė D. A.. Nustatyta, kad būtent kaltinamasis A. L. su L. B. aptardavo svarbiausius įmonės veiklos klausimus, jis kalbėdavo su darbuotojais, spręsdavo dėl jų priėmimo į darbą ir atleidimo, bendravo su verslo partneriais, pasirašydavo sutartis, įsakymus, nustatydavo mokėtinų įmokų dydžius, kontroliavo įmonės darbuotojus. Be to, A. L. perduodavo L. B. informaciją apie savo veiklą. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtent A. L. laikė vadovu, jam buvo atskaitingi. Vien tai, kad teisinė direktorė L. B. taip pat buvo aktyvi įmonės veikloje, nepaneigia aplinkybės, kad A. L. buvo tikrasis bendrovės vadovas, kuris žinojo apie visus įmonės ūkinius įvykius ir operacijas, priimtus L. B. sprendimus, kad būtent jis perduodavo buhalterei fiktyvius dokumentus, kurie būdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje konstatuota, kad direktorė L. B. ir buhalterė D. A. žinojo apie tai, kad informacija ir dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, t. y. buvo šio nusikaltimo bendrininkės, ikiteisminio tyrimo dalis dėl jų nutraukta, atleidžiant L. B. ir D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą (t. 7, b. l. 1–52). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo kaltinamasis A. L.. Tai buvo daroma tyčia, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus ir išvengti mokesčių. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11–971(22), konstatuojant, kad dėl tam tikrų įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą bei tam tikrų neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.). Teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovauja paties kaltinamojo A. L., padedant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. A., atliktais apskaičiavimais, kiek buvo gauta į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir kiek paslaugų kvitais, kadangi kaltinamojo pateiktose suvestinėse nurodytos informacijos nepatvirtino specialiųjų žinių turintys asmenys – specialistės ir ekspertas, iš kaltinamojo darytų suvestinių nėra aišku, kurios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini)) gautos pajamos mažintinos kvituose nurodyta suma.

A. L. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 222 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojusia tarpine šio straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. L. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad organizuodamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).

Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Už fiziniam asmeniui inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat atsako ir juridinis asmuo (naujos redakcijos BK 222 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad bylai aktualiu laikotarpiu (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d.) UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, direktoriaus pareigas ėjo L. B. (t. 40, b. l. 123–125), tačiau faktiškai jai vadovavo kaltinamasis A. L., kuris žinojo apie visus įmonės ūkinius įvykius ir finansines operacijas, būtent jis priimdavo sprendimus juridinio asmens vardu dėl įmonės veiklos, finansinių išteklių ir turto, kontroliavo jo veiklą. L. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, parodė, kad A. L. bylinėjosi su savo šeimos nariais, todėl įkalbėjo ją dirbti formalia bendrovės direktore, tačiau ir toliau įmonei vadovavo pats: priimdavo sprendimus įmonės vardu ir L. B. nurodydavo pasirašyti dokumentus, valdė bendrovės grynuosius pinigus, elektroninę banko sąskaitos mokėjimo kortelę. Šią aplinkybę patvirtina kratos A. L. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje metu rasta SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB (duomenys neskelbtini) direktorei L. B., ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys (t. 14, b. l. 189–190). Teismo posėdyje apklausti liudytojai – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat patvirtino, kad įmonės vadovu jie laikė A. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje konstatuota, kad direktorė L. B. buvo A. L. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkė, ir ikiteisminio tyrimo dalis dėl jos nutraukta, atleidžiant L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (t. 7, b. l. 1–52). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas N. L. parodė, jog A. L. oficialiai negalėjo būti įmonės akcininku, nes visas jo turtas buvo areštuotas antstolių. Liudytojas įsigijo įmonės akcijų, tikėdamasis, kad jas vėliau išpirks A. L.. N. L. nesidomėjo įmonės veikla ir jos rezultatais, nežino, kokį turtą įmonė valdė, kiek joje buvo dirbančiųjų, negavo dividendų, visi sprendimai įmonės vardu buvo priimami be N. L. žinios. Liudytojas nesidomi baudžiamosios bylos eiga ir nežino, ar dėl A. L. ar kitų asmenų veiksmais buvo padaryta žala įmonei. Nuo 2021 m. liepos 7 d. vienintelis bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas yra A. L. sūnus L. L. (t. 40, b. l. 123–125). Šios aplinkybės patvirtina, kad juridinio asmens savininkas (akcininkas) nesidomėjo įmonės veikla ir faktiškai joje nedalyvavo, tokiu būdu sudarė sąlygas fizinių asmenų neteisėtiems veiksmams, o tai yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2010).

Byloje nustatyta, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą: veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės direktore L. B. ir buhaltere D. A. apskaitos dokumentais pagrindė ir buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiškai neįvykusias finansines operacijas – 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir 17 993,86 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimą darbuotojams A. B. ir B. G., taip pat faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose – 21 895 Eur grynųjų pinigų priėmimo iš B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J. Apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jis organizavo siekdamas nuslėpti mokesčius valstybei, t. y. daromą nusikaltimą finansų sistemai, ir ši aplinkybė pripažintina kaip padaryta įmonės interesais. Šis požymis kartu su kitomis BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui kilti. Juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir tuo, kad „laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. kiekvieną mėnesį mokėjo A. V. darbo užmokestį grynaisiais pinigais po 500 Eur, tačiau dalies išmokėto darbo užmokesčio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje: 1) 2017 m. rugpjūčio mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 312,03 Eur išmokėjimo; 2) 2017 m. rugsėjo mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 320,58 Eur išmokėjimo; 3) 2017 m. spalio mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 312,03 Eur išmokėjimo; 4) 2017 m. lapkričio mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 320,58 Eur išmokėjimo; 5) 2017 m. gruodžio mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 337,66 Eur išmokėjimo; 6) 2018 m. sausio mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 146,34 Eur išmokėjimo; 7) 2018 m. vasario mėnesį apskaitoje neatvaizdavo 146,34 Eur išmokėjimo. Tokiu būdu, D. A., vykdydama A. L. nurodymą, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo įvykusių finansinių operacijų – 1 895,56 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo“. Šią aplinkybę prokuroras grindžia išimtinai liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad atlyginimą – apie 500 Eur, jam išmokėdavo buhalterė grynaisiais pinigais (t. 3, b. l. 111–114). Šie liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, įvertinus jų patikimumą, yra vienintelis įrodymas, pagrindžiantys anksčiau minėtą nusikalstamos veikos epizodą, ir jų nepatvirtina kiti teismo posėdyje ištirti duomenys.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai reiškia, kad, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, tačiau darbo užmokesčio iš bendrovės jis negavo. Jo darbo užmokestį sudarė iš klientų surinkti pinigai, iš kurių jis pats A. L. mokėjo socialinio draudimo įmokas, eterio mokestį ir t. t. Teismo posėdžio metu balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas jų nepatvirtino, paaiškindamas, kad nesuprato tyrėjos užduodamo klausimo esmės ir jautė įtampą dėl vykstančio proceso. Kaltinamasis A. L. patvirtino, kad vairuotojui A. V., kaip ir vairuotojams A. B. ir B. G., darbo užmokestis nebuvo mokamas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. A. parodė, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo atvaizduotas darbo užmokesčio išmokėjimas A. V., A. B., ir B. G., tačiau faktiškai jiems užmokestis nebuvo mokamas. D. A., vykdydama A. L. duotą nurodymą, tik apskaičiuodavo mokėtiną darbo užmokestį ir išrašydavo darbo užmokesčio žiniaraščius bei kasos išlaidų orderius. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės akte padaryta sąlyginė išvada, kad, jeigu A. V. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. kovo 7 d. bendrovė kas mėnesį mokėjo 500 Eur atlyginimą, nurodytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tai bendrovės apskaitoje nebuvo atvaizduota 2 627,58 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio, 443 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 108,31 Eur socialinių draudimo įmokų, 1 895,56 Eur išmokėto darbo užmokesčio (t. 40, b. l. 83–114). Specialistė R. K. ir teismo ekspertas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darydami sąlyginę išvadą, jog liudytojui A. V. buvo mokamas 500 Eur darbo užmokestis, kurio dalis nebuvo atvaizduota bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, jie vadovavosi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei nurodytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Šis nusikalstamos veikos epizodas neįrodytas, todėl iš kaltinimo pašalinamas.

Kaltinamajame akte, aprašant A. L. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad A. L., organizuodamas apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje nebūtų atvaizduotos tam tikros faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės įrašytuose apskaitos dokumentuose trūksta tam tikrų rekvizitų ar ūkinių operacijų duomenys apskaitos registruose užregistruoti pavėluotai. Priešingai, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, o tai reiškia, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 21 895 Eur pajamų, gautų iš vairuotojų A. V., B. G., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J., todėl nuoroda į apskaitos dokumentų nesavalaikį išrašymą ar į jų rekvizitų trūkumus nepagrįsta. Įstatymų nuostatos, reglamentuojančios apskaitos dokumentų surašymo terminą ir privalomus rekvizitus, pažeistos nebuvo, todėl nuoroda į šių įstatymų pažeidimą iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamajame akte aprašant A. L. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta ir tai, kad jis pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas „privalėjo tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Minėtame straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ūkio subjekto apskaitos informacijai, bet ne šio subjekto pareigos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą. Ši neatidžiai suredaguota kaltinimo dalis patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis A. L. žinojo, jog ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Toks kaltinimo netinkamo redagavimo ištaisymas nekeičia jo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

Kaltinamajame akte pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, kad A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) nepagrindė piniginių lėšų – 21 895 Eur gavimo iš 8 fizinių asmenų už „UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių nuomą“ (kaltinimo 1.3 punktas). Liudytojai B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J. parodė, kad jie A. L. (arba bendrovei (duomenys neskelbtini)) pinigus – „duokles“ mokėjo ne tik už automobilių nuomą, bet ir už socialinį draudimą, kitus mokesčius. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, iš kaltinimo pašalinama nuoroda, kad bendrovė pinigus gavo už automobilių nuomą.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą „ turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose“. Pažymėtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tad tam tikrų ūkinių operacijų neįforminamas apskaitos dokumentais yra šio nusikaltimo padarymo būdas, o ne tikslas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė ne tik tam tikrų ūkinių operacijų nefiksavimu bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, bet ir neįvykusių (tariamų) operacijų įforminimu apskaitos dokumentais. Nusikaltimo tikslas nėra būtinas šio nusikaltimo požymis, neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nuoroda į kaltinamojo A. L. turėtą tikslą apgaulingai tvarkyti apskaitą iš kaltinimo pašalinama. Toks aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamajam A. L. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) suformuluotame kaltinime buvo nurodyta ir tai, kad kaltinamasis A. L. veikė bendrininkų grupe su buhaltere D. A. ir formalia direktore L. B., „suvokusiomis nusikalstamą veikos pobūdį“. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Esminis bendrininkavimo požymis yra tai, kad visi bendrininkų grupės dalyviai veikia tyčia, o tai reiškia, kad jie suvokia daromą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnis). Bendrininkavimas su asmeniu, nesuvokusiu daromos veikos nusikalstamo pobūdžio, negalimas. Inkriminavus bendrininkavimą tyčinio nusikaltimo padaryme, nuoroda į tokios veikos nusikalstamo pobūdžio suvokimą yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.

Dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere D. A., kuri Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) 71 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – 21 895 Eur priėmimo iš T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B., E. K. ir, 2016 m. rugpjūčio mėnesį bendrovės pajamoms viršijus 45 000 Eur sumą per paskutinius 12 mėnesių, bendrovės neįregistravo PVM mokėtoja ir neapskaičiavo bei nedeklaravo 21 520 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. L. iš dalies prisipažino, kad grynieji pinigai, kuriuos vairuotojai ir automobilių savininkai L. B., A. B. ir E. K. perduodavo jam už eterio nuomą, nebuvo atvaizduoti įmonės kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, tačiau, jo įsitikinimu, ši suma yra daug mažesnė nei kaltinime nurodyta 54 690 Eur suma. Anot kaltinamojo, vairuotojai už eterio nuomą atsiskaitydavo paslaugų kvitais ir tik nedidelę šių įmokų dalį perduodavo grynaisiais pinigais. A. L. negali paaiškinti, kokios tai buvo sumos kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau mano, kad tai galėtų nurodyti specialistas arba teismo ekspertas, įvertinęs ir suskaičiavęs paslaugų kvituose nurodytas pinigų sumas. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartis su vairuotojais I. S., K. B., E. B., A. V., E. S., N. L., S. M., T. P., K. V., G. L., E. M., S. P. ir kitais asmenimis dėl dispečerinės paslaugų teikimo. Visos iš šių asmenų gautos pajamos buvo bendrovėje įtrauktos į apskaitą išrašant sąskaitas faktūras. Vairuotojams V. R. ir R. B. buvo nustatytas fiksuotas eterio mokestis – 30 Eur per savaitę. Šie darbuotojai atsiskaitydavo pristatydami paslaugų kvitus. Buhalterė D. A. iš kvituose nurodytos sumos atimdavo 21 proc. ir dažniausiai likdavo didesnė suma nei ta, kurią vairuotojai turėdavo sumokėti. Tokį skirtumą buhalterė perkeldavo į kitos savaitės mokėjimą. Šiuos kaltinamojo A. L. teiginius paneigia kiti bylos duomenys.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P., E. B., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P. ir A. B., V. K., taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausiamas E. M. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jie pirko eterio paslaugą iš A. L. įmonės ir mokėjo nuo 25 Eur iki 55 Eur per savaitę (T. P., T. B., S. P., R. B. mokėjo iš pradžių 50 Eur, vėliau 55 Eur, E. M., V. K., V. K. ir D. Ž. – 50 Eur, R. L., S. M. – 55 Eur, V. R. – R. B. iš pradžių mokėjo 30 Eur, vėliau – nuo 50 Eur, K. V. iš pradžių mokėjo 40 Eur, vėliau – 55 Eur, G. L. – nuo 65 Eur iki 70 Eur per mėnesį, o kiti jam dirbantys vairuotojai mokėjo nuo 50 Eur iki 55 Eur per savaitę, B. G. – 25 Eur, I. S. – nuo 35 Eur iki 38 Eur per savaitę). Liudytoja E. K. parodė, kad jai su vyru priklausė 4 taksi automobiliai, juos nuomojo vairuotojams ir mokėjo už eterio nuomos paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini): 2016 m. – apie 38 Eur per savaitę, 2017 m. – 45 Eur per savaitę, 2018 m. – 55 Eur per savaitę. Šiuos pinigus ji perduodavo buhalterei Daivai. Liudytojai V. J., M. S., A. P. ir L. Š. patvirtino, kad automobilių savininkei E. K. jie mokėjo mokesčius už įdarbinimą ir už eterio nuomą (L. Š. mokėjo nuo 185 Eur iki 190 Eur per savaitę, M. S. – 185 Eur per savaitę, V. J. – 190 Eur per savaitę, A. P. – 110 Eur per savaitę).

D. A. ir L. B., kurioms ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise atsisakyti liudyti prieš save ir teisme parodymus duoti atsisakė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, L. B. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie 40–45 automobiliai, kurių vairuotojai mokėjo dispečerinės paslaugų mokestį – nuo 45 Eur iki 55 Eur. L. B. savo žinioje turėjo 4 automobilius, kuriuos pagal sutartis išnuomojo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyse numatyto nuomos mokesčio iš bendrovės negavo, o automobilių vairuotojai patys jai mokėdavo 180 Eur per savaitę. Pati L. B. mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. 190 Eur per mėnesį už kiekvieną įdarbintą ir jos automobilį vairuojantį darbuotoją ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. A. mokėjo dispečerinės mokestį – 52 Eur per savaitę už kiekvieną automobilį. Grynaisiais pinigais už dispečerinės paslaugas mokėjo retai, dažniausiai atsiskaitydavo vairuotojų pateiktais paslaugų kvitais (t. 7, b. l. 78–81, 84–87, t. 36, b. l. 139). Liudytojai A. B., S. B., E. A., J. G. ir G. Č. patvirtino, kad L. B. už automobilių nuomą mokėjo 70 Eur per savaitę, jokio pinigų perdavimą patvirtinančio dokumento negaudavo (A. B. mokėjo 70 Eur, S. B. iš pradžių mokėjo 120 Eur, vėliau – 150 Eur ir 180 Eur savaitę, E. A. – nuo 160 Eur iki 190 Eur per savaitę, J. G. – 170 Eur per savaitę, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – 185 Eur per savaitę, G. Č. – nuo 160 Eur iki 180 Eur per savaitę grynaisiais pinigais ir paslaugų kvitais). Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. A. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikė dispečerio paslaugas, už kurias vairuotojai mokėjo grynaisiais pinigais, o juridiniai asmenys – pavedimais per banką. Grynuosius pinigus vairuotojai sumokėdavo D. A., tačiau ji dėl didelio darbo krūvio ne visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderius. Tais atvejais, kai vairuotojai pristatydavo paslaugų kvitus, D. A. iš kvite nurodytos paslaugų kainos atimdavo 21 proc. administravimo mokestį ir šią sumą (21 proc.) registruodavo bendrovės apskaitoje, kaip įmonės pajamas, o likusia suma įskaitydavo mokėtiną eterio nuomos mokestį. Direktoriaus A. L. nurodymu, jokios tokių užskaitų buhalterinės apskaitos netvarkė. D. A. žino, kad A. L. renka „duokles“ iš jam priklausančių automobilių vairuotojų, L. B. – iš jai priklausančių automobilių vairuotojų, E. K. ir G. L. – iš jiems priklausančių automobilių vairuotojų. Šie automobiliai dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir naudojasi (duomenys neskelbtini) dispečerių paslaugomis (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 151–155, 177–181). Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. L., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais ir grynųjų pinigų priėmimo kvitais) nefiksuoti ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – grynųjų pinigų priėmimo iš fizinių asmenų.

Aplinkybę, kad vairuotojai mokėjo A. L. nustatyto dydžio įmokas už automobilių eterio nuomą, patvirtino ir liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) dispečerės: R. Č., E. P., S. T., V. Š. ir J. Ž.. Jos patvirtino, kad direktoriaus A. L. nurodymu iš taksi vairuotojų jos priimdavo grynuosius pinigus, vadinamus „duoklėmis“. Gavusios pinigus, ant lapo užrašydavo vairuotojo šaukinio numerį, vardą ir perduotą pinigų sumą. Vairuotojai mokėdavo apie 55 Eur arba nuo 80 Eur iki 90 Eur per savaitę. Kartu su grynaisiais pinigais vairuotojai perduodavo ir paslaugų kvitus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi kaltinamojo A. L. pokalbių telefonu ir kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais jo perduodama informacija. Iš suvestinėse užfiksuotų A. L. pokalbių su L. B., dispečerėmis ir vairuotojais turinio matyti, kad jis nustato vairuotojams mokėtinas įmokas (duokles), nurodo L. B. ir dispečerėms jas surinkti iš vairuotojų. A. L. sako dispečerei: „trečias turi sekmadienį, užsirašyk, kad atnešti devyniasdešimt tris <...> plius už mašiną“ (pokalbis Nr. 2726); A. L. sako L. B.: „tu pranešk Gidui, Editai <...> aš irgi pakelsiu <...> buvo vienas keturi penki, padariau šimtą penkiasdešimt <...> tu tiktai juos informuok, kad nuo pirmadienio keliam ir viskas; L. B. jam atsako: „nu ir duoklę tą, kaip šnekėjom, penkiais eurais“ (pokalbis Nr. 4218); A. L. kalba su vyriškiu, norinčiu įsidarbinti vairuotoju: „su firmos (automobiliu) tu nieko neuždirbsi, aš čia iškarto pasakau taip <...> su savo geriausiai uždirbsi <...> su savo uždirbsi tu kažkur, <...>, pusantros štukės į mėnesį“; vyriškis: „pagalvosiu dėl tos savo mašinos, o šiaip, kiek ta nuoma kainuoja, jeigu savaitei, jeigu ten firmos imti?; A. L.: „mašina, ar eteris?; vyras: „jeigu firmos tą mašiną imti, kiek kainuoja ta nuoma savaitei?; A. L.: „šimtą aštuoniasdešimt penki“ (pokalbis Nr. 1158); A. L. sako vairuotojui A. J.: „tau dabar reikia nueiti pas Daivą, ten sumokėt už Sodrą už save du šimtus, ne, ne, ne du šimtus, šimtą devyniasdešimt plius eteris“; A. J. atsako: „šimtą devyniasdešimt plius penkiasdešimt penki, jo tenai yra? <...> čia kaip, kas savaitę, ar kaip ten?“; A. L.: „kas savaitę po penkiasdešimt penkis <...> o šimtą devyniasdešimt į mėnesį“; A. J.: „gerai, tai man reikia tada su buhaltere apie tai pasišnekėti?“; A. L.: „šimtas devyniasdešimt, tau nėra ko šnekėti <...> šimtą devyniasdešimt tu sumoki už Sodrą ir, <...> už eterį <...> penkiasdešimt penki“ (pokalbis Nr. 1353) (t. 8, b. l. 12–69, 70–109, 184–196, t. 9, b. l. 1–16).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų A. L. pokalbių detalės iš esmės sutampa ne tik su anksčiau nurodytų (kaltinime aprašytų) liudytojų T. P., E. B., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., V. E. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir su kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Pvz., liudytojas A. A. parodė, kad už naudojamą eterį jis darbo pradžioje mokėjo 30 Eur per savaitę, vėliau – 55 Eur per savaitę, V. K. už eterio paslaugą mokėdavęs A. L. 50 Eur per savaitę; V. J. patvirtino kiekvieną savaitę mokėjęs 190 Eur, šią sumą sudarė automobilio nuomos mokestis, mokesčiai ir įmokos valstybei ir mokestis už dispečerių paslaugas, Ž. Č. už eterį mokėjo apie 50 Eur per savaitę, o nuo 2018 m. birželio 1 d. šis mokestis pakilo iki 55 Eur per savaitę, E. A. L. B. už automobilio nuomą ir įmokas „Sodrai“ mokėjo nuo 160 Eur iki 190 Eur per savaitę, A. L. už eterio paslaugas mokėjo 55 Eur per savaitę buhalterei Daivai, E. Š. pinigus už automobilio nuomą mokėdavo A. L. arba budinčiai dispečerei, L. Š. mokėjo E. K. 185 Eur per savaitę, o vasarą šis mokestis pakilo iki 190 Eur, liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. A. L. mokėjo 36 Eur per mėnesį už socialinį draudimą, o buhalterei D. A. – 50 Eur per savaitę už eterio nuomą.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2018 m. liepos 17 d. atliko kratą A. L. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Mercedes benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir surado popieriaus lapus su įrašytais vairuotojų vardais ir skaičiavimais (pvz.: lape Nr. 1 „Liepa, Artūras 2720 – 360=2360, Dainius 975 – 660 = 315, Gidas 33 – 33 = 0 (nubraukta), Aila 25 – 25 = 0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32 – 32 = 0 (nubraukta), Bronius 13, 17 Kęstas 15 – 15 = 0 (nubraukta); lape Nr. 2 „Bendra 2220, Pavedim. 1125, Gryni 1095 + 836 (K. P. nuoma) = 1931 – 200 (Editai avansas) = 1731“. Kitoje lapelio pusėje rankraštiniai užrašai: „Pavediminiai Liepa, Artūras 2720 – 360 = 2360, Dainius 975 – 660 = 315, Gidas 33 – 33=0 (nubraukta), Aila 25 – 25 = 0 (nubraukta), 55 Kęstas 66, Stoškus 32 – 32=0 (nubraukta), Bronius 13, 17 Kęstas 15 – 15 = 0 (nubraukta)“) ir vaizdo bei garso įrašymo įrenginį „Hikvision“, modelis DS-7604NIK1/4P, S/N138672267 (t. 14, b. l. 189–190). Nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašymo įrenginyje „Hikvision“ esantys įrašai įrašyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. 7.11 val. UAB (duomenys neskelbtini) dispečerinės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visuose vaizdo įrašuose užfiksuoti vairuotojai, perduodantys pinigus ir popieriaus lapelius tuo metu dirbančiai dispečerei. Kai kuriuose vaizdo įrašuose užfiksuota dispečerės darbo vietoje sėdinti buhalterė D. A. ir vairuotojai, perduodantys jai pinigus (t. 15, b. l. 32–33, 34–107, 108–114, 116–123, 125–128, 130–134, 136–138, 140–143, 146–149, 151–154, 156–159, 161–164, 166–168, 169–171, 173–176, 178–179, 181–182, 184–186, 187–189, 191–193, 195–197, t. 16, b. l. 1–14). Kratos, atliktos 2018 m. rugsėjo 10 d. bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta dėžutė su grynaisiais pinigais – 370 Eur ir lapeliu su užrašais: „Sekmadienis 160 - + kvit. = 90, 8 58 + kvit. = 75, 10 kvitai 75, Sekmadienis 1 92 + kvitai = 95, 5 85 + kvitai =145, 8 75 =75, 10 Kvitai 75“, 43 paslaugų kvitai (t. 17, b. l. 136–139, 140–146, 147–151, 155–173).

Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. L., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei apskaitos dokumentais nefiksuoti ir buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti įvykusių ūkinių finansinių operacijų, 54 690,06 Eur piniginių lėšų gavimo iš fizinių asmenų T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B. ir E. K..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 18 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš fizinių asmenų gavo 54 690,06 Eur įplaukų už suteiktas dispečerinės paslaugas, tai šių piniginių lėšų gavimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. neįsiregistravo PVM mokėtoja ir nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo į valstybės biudžetą mokėtino 21 520,06 Eur pardavimo PVM, dėl to negalima nustatyti 54 690,06 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 92 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimai (t. 24, b. l. 1–21). Specialistė R. K., įvertinusi įtariamosios D. A. apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes ir 2019 m. gruodžio 18 d. specialistės išvadą Nr. 04/12-2-5-13421, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 456 atvejais iš viso 54 690,06 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas dispečerinės paslaugas, neužregistravo apskaitos registruose ir nuo dispečerinės paslaugų suteikimo įplaukų nedeklaravo 21 520,06 Eur mokėtino PVM, tai dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 25, b. l. 144–147). Specialistė J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo analizuojami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenys. Remdamasi liudytojų, įtariamųjų L. B. ir D. A. parodymais, nustatė, kad liudytojai mokėjo dispečerinės mokestį grynaisiais pinigais įmonės vadovui ir buhalterei, tačiau įmonės kasoje šie pinigai atvaizduoti nebuvo. Specialistė, apskaičiuodama įmonės gautas, bet į apskaitą neįtrauktas pajamas, įvertino paslaugų kvitus, tačiau jeigu tie kvitai taip pat nebuvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, tai specialistė visą konkretaus liudytojo nurodytą įmonei sumokėtą pinigų sumą vertino, kaip įmonės gautas pajamas. Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bendrovė į apskaitą neįtraukė 54 690,06 Eur pardavimo pajamų (su PVM), gautų iš 20 vairuotojų už dispečerinės paslaugas, ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį pajamoms viršijus 45 000 Eur sumą neužsiregistravo PVM mokėtoja, tai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų (t. 40, b. l. 83–114). Ekspertas J. V. teismo posėdyje patvirtino, kad, tiriant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą, buvo nustatyta, kad, bendrovės pajamoms viršijus PVM įstatymo nustatytą 45 000 Eur sumą (vertinant kartu su tomis pajamomis, kurios nebuvo ayvaizduotos buhalterinėje apskaitoje), bendrovė, pažeisdama PVM įstatymo 71 straipsnio reikalavimą, neįsiregistravo PVM mokėtojų registre, nepateikė PVM deklaracijų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 21 520,06 Eur PVM. Šis pažeidimas, vertinant jį bendrame kontekste su kitais nustatytais pažeidimais, turėjo įtakos pavojingų padarinių – negalimumo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kilimui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. Ekspertui buvo pateikti paslaugų kvitai, tačiau juose užfiksuotos informacijos jis negalėjo palyginti su mėnesinėse ataskaitose nurodyta informacija, kadangi ne visuose kvituose buvo nurodyta paslaugos atlikimo data, nuvažiuotas atstumas, koks vairuotojas atliko paslaugą. Paslaugų kvitas nėra apskaitos dokumentas, jis yra išduodamas tik suteiktai paslaugai patvirtinti. Mėnesinėse ataskaitose nėra nurodomos vairuotojų, suteikusių anksčiau minėtas paslaugas, pavardės, todėl ekspertas negali nustatyti, kiek tokių paslaugų ir kokia pinigine išraiška konkretus vairuotojas atliko.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas kaltinamasis A. L., todėl jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Buhalterinei apskaitai bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta vyr. buhalterė D. A.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje konstatuota, kad buhalterė D. A. žinojo apie tai, kad informacija ir dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, t. y. buvo šio nusikaltimo bendrininkė, tačiau ikiteisminio tyrimo dalias jai nutraukta, atleidžiant D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (t. 7, b. l. 1–52). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo kaltinamasis A. L.. Tai buvo daroma tyčia, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus ir išvengti mokesčių. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialistės išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22), konstatuojant, kad dėl tam tikrų įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.).

A. L. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 222 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojusia tarpine šio straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. L. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad organizuodamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).

Už fiziniam asmeniui inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat atsako ir juridinis asmuo (naujos redakcijos BK 222 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad bylai aktualiu laikotarpiu (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos17 d.) UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, direktoriaus pareigas ėjo kaltinamasis A. L. (t. 40, b. l. 126–127) ir būtent jis vienvaldiškai atstovavo juridiniam asmeniui, veikė jo vardu ir priimdavo sprendimus juridinio asmens vardu dėl įmonės veiklos, finansinių išteklių ir turto. Nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2016 m. spalio 18 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo D. A. ir R. Z., o nuo 2016 m. lapkričio 10 d. – vienintele akcininke tapo D. A., žinojusi apie tai, kad informacija ir dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, yra apgaulingi (t. 7, b. l. 1–52, t. 40, b. l. 126–127). Šios aplinkybės patvirtina, kad juridinio asmens savininkė (akcininkė) D. A. buvo juridinio asmens vadovo A. L. nusikalstamos veikos bendrininkė, sudariusi sąlygas jo neteisėtiems veiksmams, o tai yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2010).

Byloje nustatyta, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą: veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės buhaltere (ir akcininke) D. A., faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 54 690,06 Eur piniginių lėšų gavimo iš fizinių asmenų T. P., E. B., E. M., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P., A. B., L. B. ir E. K.. Apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jis organizavo siekdamas iškreipti informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, ir išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. padarė nusikaltimą finansų sistemai, ir ši aplinkybė pripažintina padaryta įmonės interesais. Šis požymis kartu su kitomis BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui kilti. Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamajame akte, aprašant A. L. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad A. L., organizuodamas apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje nebūtų atvaizduotos tam tikros faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.Nr.IX-574) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas“; 92 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju“; 92 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“. Byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės įrašytuose apskaitos dokumentuose trūksta tam tikrų rekvizitų ar ūkinių operacijų duomenis apskaitos registruose užregistruoti pavėluotai. Priešingai, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, o tai reiškia nepagrindė, apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 54 690,06 Eur pajamų, gautų iš 20 asmenų, todėl nuoroda į apskaitos dokumentų nesavalaikį išrašymą ar į jų rekvizitų trūkumus nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta nuoroda į anksčiau aprašytų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų pažeidimus. Minėto įstatymo 3 straipsnis nenustato jokių reikalavimų PVM mokėtojui, bet apibrėžia PVM objekto požymius, todėl nuoroda į šio straipsnio pažeidimą yra nelogiška. Byloje nustatyta, kad, siekiant išvengti PVM ir kitų mokesčių mokėjimo, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotas 54 690,06 Eur pajamų gavimas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio (prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM) reikalavimas, nes, nuslėpus įmonės pajamų dalį, buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų pajamų dalis neviršijo įstatyme nustatytos 45 000 Eur sumos (per metus), todėl nuoroda į PVM apskaičiavimo formulės nesilaikymą, nesavalaikį šio mokesčio deklaravimą ir (ar) sumokėjimą nepagrįsta. Kadangi įstatymų nuostatos, reglamentuojančios apskaitos dokumentų surašymo terminą ir privalomus rekvizitus, PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir (ar) sumokėjimo terminus, pažeistos nebuvo, todėl nuoroda į šių įstatymų pažeidimą iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamajame akte aprašant A. L. ir juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta ir tai, kad jis pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas „privalėjo tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Minėtame straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ūkio subjekto apskaitos informacijai, bet ne šio subjekto pareigos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Ši neatidžiai suredaguota kaltinimo dalis patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis A. L. žinojo, jog ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Toks kaltinimo netinkamo redagavimo ištaisymas nekeičia jo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą „ turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose“. Pažymėtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tad tam tikrų ūkinių operacijų neįforminamas apskaitos dokumentais yra šio nusikaltimo padarymo būdas, o ne tikslas. Nusikaltimo motyvas nėra būtinas šio nusikaltimo požymis, neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama. Toks aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamajam A. L. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) suformuluotame kaltinime buvo nurodyta ir tai, kad kaltinamasis A. L. veikė bendrininkų grupe su buhaltere D. A., „suvokusia nusikalstamą veikos pobūdį“. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Esminis bendrininkavimo požymis yra tai, kad visi bendrininkų grupės dalyviai veikia tyčia, o tai reiškia, kad jie suvokia daromą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnis). Bendrininkavimas su asmeniu, nesuvokusiu daromos veikos nusikalstamo pobūdžio, negalimas. Inkriminavus bendrininkavimą tyčinio nusikaltimo padaryme, nuoroda į tokios veikos nusikalstamo pobūdžio suvokimą yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.

Dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. V. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jis, pasinaudodamas įmonės buhaltere I. E., nežinančia apie tai, kad apskaitos dokumentai ir informacija, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apskaitos dokumentais pagrindė ir buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiškai neįvykusias finansines operacijas: 1) 20 750 Eur grynųjų pinigų gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 11 kasos pajamų orderių, 2) 21 218,20 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimą 21 darbuotojui pagal kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir 3) įtraukė į apskaitą ir pagrindė išlaidas kuro pirkimo kvitais, bendra suma 36 250 Eur, nors už kurą taksi vairuotojai sumokėjo savais pinigais, taip pat faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose grynųjų pinigų – 35 270 Eur priėmimo iš L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K.. Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad bendrovėje įdarbino L. B. ir A. L. dirbančius vairuotojus. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodyto darbo užmokesčio vairuotojams nemokėjo. Patys darbuotojai mokėjo A. V. nustatyto dydžio įmokas: 2016 m. – nuo 75 Eur iki 100 Eur, o nuo 2018 m. – 190 Eur. Šių pinigų kaltinamasis niekaip į apskaitą neįtraukdavo ir niekur nepažymėdavo, kiek ir iš kokio vairuotojo gavo pinigų. Surinktus pinigus įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, nurodydamas įnešimo paskirtį „sąskaitos papildymas“. Iš vairuotojų surinktų pinigų mokėjo gyventojo pajamų mokestį, „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas. Buhalterė I. E. nieko nežinojo apie vairuotojų jam perduodamus pinigus mokesčiams ir įmokoms sumokėti. Ji A. V. nurodymu išrašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius, juos kaltinamasis vėliau grąžindavo buhalterei su darbuotojų parašais. Buhalterė I. E. nežinojo, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti neteisingi duomenys apie finansines operacijas. Iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų grynaisiais pinigais pagal kaltinime nurodytus 11 kasos pajamų orderių UAB (duomenys neskelbtini) negavo. UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai ir atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai buvo išrašyti siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį, kad vėliau būtų galima atvaizduoti tariamą darbo užmokesčio vairuotojams išmokėjimą. Buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti direktoriui R. R. išmokėti 160 000 Eur buvo fiktyvūs pinigai. Tokios pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo, todėl ji faktiškai R. R. nebuvo išmokėta. Atsiskaitymas už šią pinigų sumą buhalterijoje buvo grindžiamas tariamomis kuro išlaidomis.

Kaltinamasis A. L. paaiškino, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje reikėjo atvaizduoti grynųjų pinigų paėmimą iš kasos ir perdavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) tam, kad pastaroji bendrovė galėtų sumokėti privalomas įmokas ir mokesčius už įdarbintus vairuotojus. Jis kasos išlaidų orderiuose nurodytą pinigų sumą – 20 750 Eur iš tiesų perdavė kaltinamajam A. V. . Su šiuo kaltinamojo A. L. teiginiu nėra pagrindo sutikti.

D. A., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, pasinaudojo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise atsisakyti liudyti prieš save ir teisme parodymus duoti atsisakė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, ji patvirtino, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje turėjo atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl turėjo parodyti ir gaunamas pajamas, vadinamuosius „popierinius pinigus“. Tuo tikslu D. A. išrašė 11 bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), nors faktiškai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) grynieji pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos nebuvo išmokėti (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 151–155, 177–181). Kaltinamoji I. E. patvirtino, kad direktoriaus A. V. nurodymu ji išrašydavo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras ir kasos dokumentus, tačiau nežino, ar faktiškai buvo vykdomos kasos operacijos grynaisiais pinigais, nes šiose operacijose nedalyvavo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytus 11 kasos pajamų orderių negavo 20 750 Eur grynųjų pinigų iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus (t. 25, b. l. 161–180). Specialistė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo analizuojami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenys. Remiantis liudytojų, įtariamosios D. A. parodymais, buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo galbūt faktiškai neįvykusias finansines operacijas – 11 atvejų 20 750 Eur piniginių lėšų išmokėjimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), o ši apskaitoje atvaizdavo faktiškai neįvykusias finansines operacijas – 20 750 Eur piniginių lėšų gavimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti duomenys apie gautas pajamas – 20 750 Eur sumą neatitinka tikrovės, tai nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo (t. 40, b. l. 83–114). Ekspertas J. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tyrimo metu vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais ir baudžiamosios bylos duomenimis. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. V. , siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderius) ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines – tariamą pajamų gavimą, taip apgaulingai padidinant dokumentinį kasos likutį.

Liudytojai A. B., R. B., S. B., E. A., S. D., V. J., V. J., V. K., V. K., A. R., V. R., A. R., E. M., A. L., J. G., L. Š., R. P., G. Č., M. S., A. P., L. P. parodė, kad jie buvo įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokesčio negaudavo. Liudytojai patys mokėjo A. V. , L. B. ir E. K. nustatyto dydžio pinigų sumas už įdarbinimą, tačiau pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų negavo. R. P. patvirtino, kad mokėjo 90 Eur per mėnesį asmeniškai A. V. . A. R., R. B. mokėjo 130 Eur per mėnesį „konkrečiai“ A. V. . V. K. mokėjo 190 Eur per mėnesį A. V. . A. B. ir S. B. parodė, kad dirbo su vienu automobiliu ir abu kartu mokėjo automobilio savininkei L. B. iš pradžių 70 Eur, vėliau 150 Eur ir 185 Eur per savaitę. E. A. už automobilio nuomą mokėjo L. B. nuo 160 Eur iki 190 Eur per savaitę. S. D. patvirtino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bet algos negavo ir pats A. L. mokėjo 185 Eur per savaitę, V. J. dirbo su R. K. priklausančiu automobiliu ir jo sutuoktinei E. K. mokėjo 190 Eur per savaitę, V. K. V. R., A. R., E. M. ir A. L. patvirtino, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) jam atlyginimo nemokėjo. J. G. parodė, kad dirbo pas L. B. ir mokėjo jai 170 Eur per savaitę, nors buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. Š. už įdarbinimą ir eterio nuomą mokėjo E. K. 185 Eur per savaitę, vasarą šis mokestis pakilo iki 190 Eur. G. Č. ir L. P. patvirtino, kad L. B. už automobilį mokėjo nuo 160 Eur iki 180 Eur per savaitę, pinigus visada perduodavo tik L. B.. M. S. už automobilio nuomą E. K. mokėjo 185 Eur per savaitę. A. P. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir A. L. mokėjo nuo 70 Eur iki 110 Eur „duoklę“ per savaitę.

L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad savo žinioje turi keturis automobilius, vienas iš šių automobilių priklauso jai asmeniškai, kiti trys – vyrui A. B.. Šie automobiliai yra išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartis, tačiau realiai su šiais automobiliais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti vairuotojai, kurie jai tiesiogiai mokėjo 180 Eur per savaitę už „automobilio nuomą“. Pati L. B. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. moka 190 Eur per mėnesį įdarbinto vairuotojo mokesčiams sumokėti. Šiuos pinigus perduoda be jokių apskaitos dokumentų. Pinigus visada perduoda tik A. V. (t. 7, b. l. 130–134, 137–142, 151–155, 177–181). Liudytoja E. K. parodė, kad su jos šeimai priklausančiais keturiais automobiliais dirbantys vairuotojai buvo įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną vairuotoją E. K. pati mokėdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. įmokas „Sodrai“: 2016 m. ir 2017 m. – 100 Eur per mėnesį, 2018 m. – 190 Eur per mėnesį. Kaltinamasis A. V. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti A. L. „priklausantys“ 4–5 vairuotojai, kurie važinėjo su pastarosios bendrovės išnuomotais automobiliais. A. V. savo iniciatyva pateikė sąrašą vairuotojų, savanoriškai pateikė sąrašą vairuotojų, kurie oficialiai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirbo ir atsiskaitinėjo su A. L., L. B. ir E. K., tai A. P., S. D., L. P., S. R. ir E. M. (t. 22, b. l. 98–99). Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. V. , siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nepateikė buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų gavimą), nurodė buhalterei išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius) ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines – finansines operacijas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. apskaitoje užregistravo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius bei kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie 21 218,2 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš fizinių asmenų gavo 35 270 Eur įplaukų (įmokos už fizinių asmenų įdarbinimą), tai faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir grynųjų pinigų gavimo neužregistravo apskaitos registruose (t. 25, b. l. 161–180). Specialistė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atlikdama skaičiavimus, vadovavosi liudytojų parodymais, kad jie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas grynaisiais pinigais įmonės vadovui. Įmonės kasoje šie pinigai atvaizduoti nebuvo. Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti duomenys apie gautas pajamas – 20 750 Eur sumą neatitinka tikrovės (faktiškai pajamos nebuvo gautos) ir jeigu vairuotojai sumokėjo 35 270 Eur VSD ir PSD įmokoms, tačiau šios įmokos nebuvo užpajamuotos ir pagrįstos apskaitos dokumentais, tai nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų (t. 40, b. l. 83–114).

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad A. V., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, nurodė buhalterei apskaitoje įregistruoti atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo bendrovei sumažėjimą pagal kuro pirkimo kvitus, kuriuos pateikė vairuotojai, už kurą sumokėję savais pinigais. Liudytojai S. B. ir E. A. parodė, kad degalinės operatoriui nurodydavo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, o kuro čekius pristatydavo L. B.. Liudytojas G. Č. patvirtino, kad už kurą mokėdavo iš savo asmeninių lėšų, tačiau čekius perduodavo L. B., o ji sumažindavo mokėtiną įmoką už automobilio nuomą. V. R. parodė, kad kurą visada pildavosi už savo pinigus. Perkant kurą degalinėse reikėjo operatoriui nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Kuro kvitus jis atiduodavo A. V. arba I. E.. Liudytojai R. B. ir A. R. parodė, kad kurą visada pildavosi patys, mokėdavo tik grynaisiais pinigais, operatoriui visada nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus. Kuro kvitus visada perduodavo A. V. . Nors R. B. ir A. R. teismo posėdyje šių savo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų nepatvirtino, tačiau būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotus parodymus teismas laiko labiausiai atitinkančius faktines tiriamų įvykių aplinkybes ir kitus bylos įrodymus. Liudytojai R. P. ir S. D. patvirtino, kad kurą į darbui naudojamus automobilius visada pylėsi patys, degalinės operatoriams nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir kuro čekius visada pristatydavo A. V. . L. B. patvirtino, kad vairuotojams E. A., S. B. ir G. Č. ji pasakė, kad, perkant kurą, būtina visada nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, o kuro čekius pristatyti L. B.. L. B. šiuos kvitus perduodavo A. V. , nes jam yra reikalingi dokumentai, patvirtinantys išlaidas (t. 7, b. l. 111–112). Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamojo A. V. prašymu bei sprendimu buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau jokių sprendimų dėl įmonės veiklos ir finansų nepriimdavo ir nepasirašydavo jokių dokumentų. Visą tai R. R. įsakymu atliko pavaduotojas A. V. , kuris ir buvo tikrasis įmonės vadovas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2020 m. lapkričio 6 d. išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitoje užregistravo kuro pirkimo kvitus (degalinių kasos aparatų kvitus), kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie 36 250 Eur įmonės išlaidas, patirtas sumokant už automobilių kurą, tai į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės (t. 25, b. l. 161–180). Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti duomenys apie patirtas išlaidas – 36 250 Eur sumą neatitinka tikrovės (faktiškai už kurą mokėjo patys automobilių vairuotojai) ir šia suma buvo sumažintas atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimas bendrovei, tai nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų (t. 40, b. l. 83–114).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi kaltinamojo A. L. pokalbių telefonu ir kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais jų perduodama informacija. Iš suvestinėse užfiksuotų A. L. pokalbių su L. B. ir A. V.‘iu turinio matyti, kad jie tariasi dėl apgaulingų apskaitos dokumentų turinio, pinigų perdavimo. 2018 m. birželio 20 d. A. L. sako A. V. : „Andrėj, aš norėjau dabar tūkstančių pervesti, ten sąskaita trys tūkstančiai su viršum, man reikia, kad sąskaita būtų penkiems tūkstančiams su PVM“ <...> „man reikia, kad ji išrašytų tokią sąskaitą, kokią Daiva ten rašė, keturi su kažkiek plius PVM“; A. V. : „keturis su kažkiek jie dabar turi pervesti penkis tūkstančius, bet reikia sąskaitą išrašyti keturi plius PVM“ (pokalbio Nr. Nr. 5028); 2018 m. birželio 21 d. 12.06 val. A. V. sako A. L.: „tuoj važiuoju nusiimsiu juos <...> jeigu pasitiki, Laima privažiuos pakeisti tarifą, aš galiu juos atiduoti voke“; A. L. atsako: „gali“ (pokalbis Nr. 5205); tą pačią dieną A. L. sako L. B.: „tau įdavė V.?“, L. B. atsako: „jo, kaip tik lipu į dispečerinę padėti tau į apačią, pasiimt <...> aš tau ten į tą apatinį stalčių, prie to voko pridėjau, ir leidimų“ (pokalbis Nr. 5222). 2018 m. birželio 22 d. A. L. klausia A. V. : „tu gal turi likusius?; A. V. atsako: „ne, aš tik dabar norėjau važiuoti ir prie Vingio nusiimti“ (pokalbis Nr. 5330); A. V. sako A. L.: „aš stoviu prie bankomato nusiiminėju pinigus“; A. L. klausia: „gal man prieiti?“; A. V. atsako: „nu prieik, nu ko aš čia stoviu“ (pokalbis Nr. 5335). 2018 m. birželio 25 d. A. L. sako A. V. : „klausyk, Andrėj, reikia kad kiekvieną mėnesį tu rašytum penkis tūkstančius“, A. V. atsako: „tuomet ir jūs sąskaitą, aš galiu ir šešiems, jūs man tada irgi sąskaitą išrašysite taip <...> kaip aš jums, jūs išrašote tai yra bent penkis taip išeina?“; A. L. atsako: „jo, aš sakau, Irina nerašo penkiems, bet penkių tūkstančių reikia kas mėnesį <...> nes aš už juos moku, aš nenoriu sumokėti už juos <...> jų mašinos kabo, ir jūs aiškinkitės patys“; A. V. : „jūs ten po penkis, ir mes jums po penkis, jūs ten išrašykite tada irgi gaunasi“; A. L.: „tu paskambink Daivai <...> paskambink dabar Daivai ir išsiaiškink, nes aš nenoriu už kažką mokėti <...> kiek Daiva pasakys, tiek išrašyk o tu ten iš jų imk kiek tu nori“; A. V. : „aš pakalbėsiu“ (pokalbis Nr. 5586) (t. 8, b. l. 12–69, 70–109). Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje patvirtino, kad pasitaikydavo atvejų, kai A. V. iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus išgrynindavo ir visus grąžindavo A. L..

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ši įtrauktų juos į apskaitą, o buhalterė apie tai neinformuojama. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas R. R., tačiau, pagal liudytojų parodymus ir paties kaltinamojo A. V. tvirtinimą, faktiškai jai vadovavo kaltinamasis A. V. , todėl jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtent A. V.laikė vadovu, jam buvo atskaitingi. Teisinis direktorius R. R. dirbo taksi vairuotoju ir nebuvo aktyvus įmonės veikloje, nežinojo apie visus įmonės ūkinius įvykius ir operacijas, priimtus A. V. sprendimus. Buhalterinei apskaitai bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė I. E..

A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo kaltinamas padaręs ne vienas, bet veikdamas bendrininkų grupe su buhaltere I. E.. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad neįrodyta, jog kaltinamoji I. E. dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Kaltinamajai I. E. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad ji vykdė A. V. nurodymus dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose: 1) žinodama, kad grynieji pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo piniginių lėšų – 20 750 Eur įnešimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 11 kasos pajamų orderių, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės; 2) žinodama, kad darbo užmokestis bendrovės darbuotojams nebuvo mokamas, į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė ir apskaitos registruose „Kasos knyga“ bei „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo 21 218,20 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą 21 darbuotojui; 3) vykdydama A. V. nurodymą, kasos knygoje neužregistravo 35 270 Eur įplaukų gavimo iš fizinių asmenų už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD kasmėnesines įmokas, taip sumažino dokumentinį kasos likutį 35 270 Eur suma, ir 4) žinodama, kad įmonės piniginės lėšos nėra naudojamos taksi vairuotojų kuro reikmėms padengti, įtraukė į apskaitą jai pateiktus kuro kvitus, kaip išlaidas patvirtinančius dokumentus, apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta“ užregistravo atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo bendrovei sumažėjimą 36 250 Eur. Dėl I. E. konkrečių veiksmų ir vaidmens dalyvaujant bendrininkų grupėje matyti, kad ji kaltinama tuo, jog kaip įmonės buhalterė atliko jai Buhalterinės apskaitos įstatymu ir darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas – tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tačiau tai darė žinodama, jog dalis apskaitos dokumentų ir informacijos, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. ar kaltinamoji I. E. suvokė, jog faktinis įmonės vadovas A. V. jai teikia fiktyvius kasos dokumentus ir apgaulingą informaciją apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius.

Kaltinamasis A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad buhalterė I. E. dirbo ne visu etatu, į darbą ateidavo 2–3 kartus per savaitę ir nieko nežinojo apie tai, kad A. V. faktiškai darbuotojams darbo užmokesčio nemoka, ir apie tai, kad patys vairuotojai jam perduoda pinigus mokesčiams ir įmokoms sumokėti. Ji buhalterinę apskaitą tvarkė vadovaudamasi A. V. perduotais dokumentais ir duomenimis. A. V. pats buvo įmonės kasininkas ir buhalterei pasakydavo, kada išrašyti kasos pajamų ar išlaidų orderius, sąskaitas faktūras ir kokius duomenis nurodyti šiuose dokumentuose. Jis pats surinkdavo darbuotojų parašus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir šiuos dokumentus perduodavo I. E., kad ši atvaizduotų buhalterinėje apskaitoje. Kaltinamoji I. E. patvirtino, kad apskaitos dokumentuose ir registruose ji nurodydavo tokius duomenis, kokius jai pateikdavo direktorius A. V. . Banko pavedimus atlikdavo tik gavusi A. V. nurodymą. Už įmonės kasą buvo atsakingas direktorius A. V. . I. E. nedirbo su grynaisiais pinigais ir nebuvo už juos atsakinga, ji tik direktoriaus nurodymu išrašydavo kasos pajamų ar išlaidų orderius, kuriuos A. V. vėliau perduodavo su savo ir kitų asmenų parašais. Bendrovė buvo sudariusi automobilių nuomos sutartis ir su šiais automobiliais dirbo bendrovės samdomi darbuotojai, todėl I. E. neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikta informacija ir dokumentai apie darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimą ir išlaidas automobilių kuro sąnaudoms yra apgaulinga.

Liudytojai A. B., R. B., S. B., E. A., S. D., V. J., V. J., V. K., V. K., A. R., V. R., A. R., E. M., A. L., J. G., L. Š., R. P., G. Č., M. S., A. P., L. P. parodė, kad jie buvo įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokesčio negaudavo, su buhaltere I. E. nebendraudavo (jos net nebuvo matę) ir mokėjo A. V. , L. B. ir E. K. nustatyto dydžio pinigų sumas už įdarbinimą. Liudytojai S. B., E. A., G. Č., V. R., R. B., A. R., R. P. ir S. D. parodė, kad už automobilių kurą mokėjo patys, o degalinių operatoriams nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus kaltinamojo A. V. arba L. B. prašymu. Nė vienas iš teisme apklaustų asmenų nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad I. E. buvo informuota (žinojo) apie tai, jog A. V. jai teikia apgaulingus dokumentus ir duomenis, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti.

Kaltinamosios I. E. dalyvavimą nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaryme prokuroras grindžia tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės metu atlikto kaltinamojo A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto paskyrų patikrinimo metu gauta informacija. Šio procesinio veiksmo metu nuskaitytų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės D. A. ir kaltinamosios I. E. elektroninių laiškų turinys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I. E. ir bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buhalterė D. A. derino bendrovių tarpusavio įsiskolinimų sumas ir sąskaitose faktūrose fiksuotiną informaciją, siuntė viena kitai išrašytus apskaitos dokumentus, tačiau nė viename šiame laiške nėra kalbama apie tai, jog dokumentuose prašoma nurodyti informacija yra neteisinga (apgaulinga). Elektroninių laiškų turinys, nesant kitų objektyvių duomenų apie I. E. ir A. V. susitarimą įvykdyti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nepatvirtina jos žinojimo ir (ar) suvokimo apie daromos veikos pavojingumą ir galimas pavojingas pasekmes.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). Tuo tarpu kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.), kurių 2 punkte nustatyta, kad kasa – vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai; kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas; kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Kasos operacijos atliekamos pačioje įmonėje, tai yra grynųjų pinigų priėmimas į kasą ir išmokėjimas iš jos, o buhalterinė apskaita yra tvarkoma pagal įmonės pateikiamus dokumentus apie atliktas finansines operacijas, todėl ji neapima tiesioginių operacijų su grynaisiais pinigais, tokių kaip pinigų įnešimas į kasą ir išėmimas iš jos. Kaltinamoji I. E. nebuvo įpareigota organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) kasos darbo. Byloje nustatyta, kad įmonės kasininku buvo A. V. , jis pateikdavo jai pirminius finansinius dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius), pagal kuriuos I. E. tvarkė buhalterinę apskaitą (kasos dokumentus įtraukdavo į apskaitą, teikdavo deklaracijas VMI, ataskaitas „Sodrai“, metams pasibaigus sudarydavo metinę finansinę ataskaitą), t. y. atlikdavo veiksmus, pagal darbo sutartį ir Buhalterinės apskaitos įstatymą priklausančius buhalterei. Jokių veiksmų su įmonės kasa I. E. neatliko; duomenis į šiuos finansinius dokumentus išrašydavo ir visus veiksmus su grynaisiais pinigais atlikdavo A. V. . Šie duomenys patvirtina, kad ji pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas netikrino ir neprivalėjo tikrinti kasos operacijų teisingumo.

Šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl kaltinamosios I. E. žinojimo ir (ar) suvokimo apie daromos veikos (apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo) pavojingumą ir dalyvavimo (vykdytojo vaidmenyje) padarant šią veiką, ji išteisinama neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Išteisinus I. E., iš A. V. kaltinimo pašalinama nuoroda į bendrininkavimą su I. E., nurodant, kad A. V. buhalterinei apskaitai tvarkyti pasitelkė buhalterę I. E., nesuvokusią daromos veikos nusikalstamo pobūdžio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo kaltinamasis A. V. . Jis buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės I. E. rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo, todėl, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tai darė tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus ir išvengti mokesčių. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadose ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22), konstatuojant, kad dėl tam tikrų įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą ir tam tikrų neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.).

A. V. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 222 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojusia tarpine šio straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2021m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023).

Kaltinamajame akte aprašant A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą (3.4 punktas, 6 eilutė), suklysta aprašant iš E. K. už darbuotoją V. J. gautų įmokų skirtingais laikotarpiais dydį „po 190 Eur už 16 darbo mėnesių“ ir atitinkamai kaltinime nurodant bendrą šių įmokų dydį – iš viso „1 140 Eur“. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) apskaičiuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš E. K. už darbuotoją V. J. gavo 2 140 Eur įplaukų: laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d. už 4 mėnesius – po 100 Eur, iš viso 400 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už 6 mėnesius – po 100 Eur, iš viso 600 Eur, ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. už 6 mėnesius – po 190 Eur, iš viso 1 140 Eur (specialisto išvados 15 priedas, t. 26, b. l. 54; ekspertizės akto 9–32 lapai). Šis rašymo apsirikimas ištaisomas, nurodant, kad už darbuotoją V. J. iš E. K. gauta iš viso 2 140 Eur įmokų (po 100 Eur už 10 darbo mėnesių ir po 190 Eur už 6 darbo mėnesius). Šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi bendra gautų ir apskaitos dokumentais nepagrįstų piniginių lėšų suma – 35 270 Eur nurodyta teisingai. Pažymėtina, kad prokurorės 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas tik iš dalies (prašoma bendra 1 140 Eur sumą ištaisyti į 2 140 Eur sumą, paliekant kaltinime neteisingą šios sumos apskaičiavimo formulę – po 190 Eur už 16 darbo mėnesių).

Kaltinamasis A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad „laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 17 d. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė, dėl to buhalterė I. E. apskaitos registruose neužregistravo piniginių lėšų panaudojimo, iš viso 14 836,39 Eur sumai“. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė yra pažodžiui nurašyta iš FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados aprašomosios dalies. Specialistė, iš 2018 m. liepos 17 d. Kasos knygoje užregistruoto 15 985,89 Eur dokumentinio kasos likučio atėmusi kratos metu A. V. darbo vietoje rastą grynųjų pinigų sumą – 1 149,50 Eur, konstatavo, kad gauto skirtumo – 14 836,39 Eur panaudojimas neužregistruotas įmonės kasoje. Nustatyta, kad siekiant padidinti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentinį kasos likutį buvo išrašomi fiktyvūs kasos pajamų orderiai (dėl tariamo 20 750 Eur grynųjų pinigų gavimo), o siekiant atvaizduoti atlyginimų darbuotojams išmokėjimą ir taip sumažinti įmonės įsiskolinimą, buvo išrašomi fiktyvūs kasos išlaidų orderiai (tariamoms 21 218,20 Eur išlaidoms pagrįsti), be to, dalis faktiškai gautų grynųjų pinigų (35 270 Eur) iš viso nebuvo atvaizduoti įmonės kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, tačiau panaudoti privalomiems mokesčiams ir įmokoms už darbuotojus sumokėti. Taigi, nustatyta, kad įmonės kasos registre buvo registruojamosapgaulingos finansinės operacijos, todėl nustatyti, ar 14 836,39 Eur dydžio sumą grynaisiais pinigais įmonė tikrai turėjo ir ja disponavo to neatvaizduodama kasos dokumentuose ir buhalterinėje apskaitoje, nėra galimybės. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akte Nr. 11-971(22) konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos likutis 2016 m. laikotarpio pradžioje buvo 1 651,52 Eur, per metus gauta 200 769,55 Eur, išlaidos – 194 258,88 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje – 8 162,19 Eur; 2017 m. laikotarpio pradžioje – 8 162,19 Eur, per metus gauta 230 422,70 Eur, išlaidos – 236 120,67 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje – 2 464,22 Eur; 2018 m. laikotarpio pradžioje – 2 464,22 Eur, per metus gauta 77 196,24 Eur, išlaidos – 69 503,40 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje – 10 157,06 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d.–2018 m. liepos 17 d. laikotarpio kasos dokumentų duomenys atvaizduoti apskaitos registruose – kasos knygoje ir apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta“, todėl šio laikotarpio piniginių lėšų judėjimą galima nustatyti (t. 40, b. l. 81–90). Taigi, ekspertizės aktas FNTT specialisto išvadoje nurodyto anksčiau minėto apskaitos tvarkymo pažeidimo nepatvirtino. Svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės kasininkas buvo kaltinamasis A. V. , o kaltinamoji I. E. tik A. V. nurodymu išrašydavo kasos dokumentus (pagal jo pateiktą informaciją) ir darydavo įrašus kasos knygoje. Nustatyta, kad kasos dokumentai buvo išrašomi ne finansinių operacijų metu ar tuoj joms pasibaigus, o tada, kai A. V. pateikdavo I. E. informaciją apie įvykusias finansines operacijas. Kaltinamoji I. E. patvirtino, kad ji nežinojo, kokia grynųjų pinigų suma faktiškai yra kasoje konkrečią dieną, nes įrašus kasos knygoje darydavo tik direktoriaus nurodymu. Analizuojant šiuos duomenis, pagrįsta išvada, kad kratos atlikimo dieną – 2018 m. liepos 17 d. kasos knygoje buvo įrašyti ne visi kasos dokumentai, patvirtinantis išlaidas. FNTT specialistė palygino tik dokumentinį kasos likutį (kratos atlikimo dieną) su faktiškai direktoriaus A. V. darbo stalo stalčiuje rasta pinigų suma – 1 149,50 Eur ir konstatavo kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai reiškia, kad, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neužregistravo 14 836,39 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Šis nusikalstamos veikos epizodas neįrodytas, todėl iš kaltinimo pašalinamas.

Kaltinamasis A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės įrašytuose apskaitos dokumentuose trūksta tam tikrų rekvizitų ar ūkinių operacijų duomenys apskaitos registruose užregistruoti pavėluotai. Priešingai, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, o tai reiškia nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 35 270 Eur pajamų, gautų iš L. B., E. K., R. P., A. R., R. B. ir V. K., todėl nuoroda į apskaitos dokumentų nesavalaikį išrašymą ar į jų rekvizitų trūkumus nepagrįsta. Įstatymų nuostatos, reglamentuojančios apskaitos dokumentų surašymo terminą ir privalomus rekvizitus, pažeistos nebuvo, todėl nuoroda į šių įstatymų pažeidimą iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamajame akte aprašant A. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta ir tai, kad jis pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas „privalėjo tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Minėtame straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ūkio subjekto apskaitos informacijai, bet ne šio subjekto pareigos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Ši neatidžiai suredaguota kaltinimo dalis patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis A. V. , veikdamas įmonės vardu ir interesais, privalėjo žinoti, jog ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Toks kaltinimo netinkamo redagavimo ištaisymas nekeičia jo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad A. V. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą „turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose“. Pažymėtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tad tam tikrų ūkinių operacijų neįforminamas apskaitos dokumentais yra šio nusikaltimo padarymo būdas, o ne tikslas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė ne tik tam tikrų ūkinių operacijų nefiksavimu bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, bet ir neįvykusių (tariamų) operacijų įforminimu apskaitos dokumentais. Nusikaltimo tikslas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama. Toks aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Dėl aplaidaus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis)

Kaltinamasis A. V. buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. neišsaugojo darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių 31 443,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams pagal keturis kasos išlaidų orderius: 1) 2017 m. sausio 31 d., Nr. 361, išrašytą dėl 10 144,76 Eur sumos; 2) 2017 m. vasario 28 d., Nr. 380, išrašytą dėl 9 001,32 Eur sumos; 3) 2017 m. kovo 31 d., Nr. 396, išrašytą dėl 8 087,32 Eur sumos ir 4) 2018 m. birželio 30 d., Nr. 590, išrašytą dėl 4 209,86 Eur sumos. Dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

FNTT specialistės R. K. 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio reikalavimą, nes nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. keturiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių 31 443,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams. Šis buhalterinės apskaitos pažeidimas, vertinant kartu su kitais pažeidimais (apgaulingų (neįvykusių) ūkinių finansinių operacijų atvaizdavimu apskaitoje ir dalies įvykusių ūkinių operacijų neatvaizdavimu apskaitoje), pagal specialistės išvadą, sukėlė pavojingas pasekmes – negalėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 25, b. l. 161–177). Tie patys pažeidimai ir dėl jų kilusios pavojingos pasekmės konstatuotos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės išvadoje (t. 40, b. l. 81–122). Ekspertas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vien tik Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio reikalavimo pažeidimas ir kelių apskaitos dokumentų neišsaugojimas, vertinant jį atskirai nuo kitų ekspertizės metu nustatytų pažeidimų, neturėjo įtakos pavojingų padarinių kilimui – negalimumui visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes yra tiksliai žinoma atliktos finansinės operacijos – išmokėto darbo užmokesčio – piniginė išraiška – 31 443,26 Eur.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas ar apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami nurodytų padarinių buvimo klausimą.

Tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011 ir Nr. 2K-224-976/2019). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 223 straipsnyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019 ir 2K-7-134-511/2023).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo keturių darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, pagrindžiančių 31 443,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams: 2017 m. sausio 31 d. – 10 144,76 Eur, 2017 m. vasario 28 d.– 9 001,32 Eur, 2017 m. kovo 31 d.– 8 087,32 Eur ir 2018 m. birželio 30 d.– 4 209,86 Eur. Šios ūkinės finansinės operacijos buvo atvaizduotos kasos dokumentuose – kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas (atlyginimas už praėjusį mėnesį), išmokėtos sumos ir dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai (darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai), todėl yra tiksliai žinomas įvykdytų operacijų laikotarpis, skaičius (4) ir piniginė išraiška (t. 27, b. l. 47–50). Taigi, teismas daro išvadą, kad keturių darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių neišsaugojimas, vertinant kitus apskaitos dokumentams ir registrus, kuriuose užregistruotas darbo užmokesčio išmokėjimas, netrukdo įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, toks neveikimas (apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nenustatymas ir dėl to 4 apskaitos dokumentų praradimas) nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pagrindo kilti A. V. baudžiamajai atsakomybei.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo A. V. veikoje nėra BK 223 straipsnyje numatytos veikos objektyviosios pusės – nusikaltimo padarinių – požymio. Nenustačius šio požymio, pripažintina, kad A. V. veikoje nėra ir BK 223 straipsnyje numatytos veikos sudėties, todėl jis išteisinamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo

Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinami tuo, kad, siekdami išvengti mokesčių, kurių bendra 6 677,25 Eur suma viršija 100 MGL, sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įrašė į PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas, pajamų mokesčio nuo A ir B klasės pajamų deklaracijas, pranešimus apie apdraustųjų asmenų pajamas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. juose nedeklaravo 3 800,22 Eur PVM, 1 325,72 Eur pelno mokesčio, 443 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 108,31 Eur valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir pensijų įmokų. Šias deklaracijas bei ataskaitas pateikė teritorinei mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo fondo valdybai. Kaltinime nurodytas tik metinių pelno mokesčio deklaracijų pateikimo laikas, tai 2017 m. spalio 18 d. (už 2016 mokestinius metus), 2018 m. balandžio 4 d. (už 2017 mokestinius metus) ir 2019 m. balandžio 25 d. (už 2018 mokestinius metus). Kitų deklaracijų ir ataskaitų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms laikas kaltinime nenurodytas.

Kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. (vėliausiai pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija) galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojantis BK 220 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. mažesnės nei 400 MGL vertės mokesčių vengimas dekriminalizuotas.

Kaltinime nurodyta išvengtų mokėti mokesčių bendra suma – 6 677,25 Eur nesiekia 400 MGL dydžio sumos, atitinkančios 20 000 Eur (nusikaltimo padarymo metu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis baudų ir nuobaudų dydis – 50 Eur), todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kaltinamojo A. L. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės. A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo

Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinami tuo, kad, siekdami išvengti mokesčių, kurių bendra 1 409 Eur suma viršija 100 MGL, sumokėjimo, įrašė į 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. metines pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. jose nedeklaravo 54 690,06 Eur pajamų, 28 183 Eur apmokestinamojo pelno ir 1 409 Eur pelno mokesčio, ir šias deklaracijas atitinkamai 2017 m. balandžio 18 d., 2018 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. pateikė teritorinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. (vėliausiai pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija) galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojantis BK 220 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. mažesnės nei 400 MGL vertės mokesčių vengimas dekriminalizuotas.

Kaltinime nurodyta išvengtų mokėti mokesčių bendra suma – 1 409 Eur nesiekia 100 MGL dydžio sumos, atitinkančios 5 000 Eur (nusikaltimo padarymo metu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis baudų ir nuobaudų dydis – 50 Eur), todėl nei pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), nei pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) kaltinamojo A. L. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės – dalyko požymio. A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro S. G. 2020 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 144–155). Šis prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs ir ikiteisminis tyrimas BPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo atnaujintas, todėl tolesnis kaltinamojo A. L. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamasis persekiojimas dėl to paties nusikaltimo reiškia non bis in idem principo pažeidimą.

Dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo

Kaltinamieji A. V. ir I. E. buvo kaltinami tuo, kad, siekdami išvengti mokesčių, kurių bendra 12 412,56 Eur suma viršija 100 MGL, sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įrašė į PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turtą t. y. jose nedeklaravo 12 412,56 Eur mokėtino PVM, ir šias deklaracijas kiekvieną mėnesį teikė teritorinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms datos kaltinime nenurodytos.

Kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2017m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojantis BK 220 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. mažesnės nei 400 MGL vertės mokesčių vengimas dekriminalizuotas.

Kaltinime nurodyta išvengtų mokėti mokesčių bendra suma – 12 412,56 Eur nesiekia 400 MGL dydžio sumos, atitinkančios 20 000 Eur (nusikaltimo padarymo metu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis baudų ir nuobaudų dydis – 50 Eur), todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kaltinamųjų A. V. ir I. E. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės. A. V. ir I. E. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla ne už bet kokių neteisingų duomenų deklaravimą valstybės įgaliotoms institucijoms, o tik už tokių, kurių deklaravimu siekiama išvengti mokesčių. Kaltinamieji A. V. ir I. E. buvo kaltinami ir tuo, kad 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nepagrįstai deklaravo didesnį veikos nuostolį (2016 m. – 19 049,58 Eur, 2017 m. – 24 975,21 Eur ir 2018 m. – 15 082,65 Eur). Kadangi dėl neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaracijas įrašymo pareiga mokėti pelno mokestį nekilo (buvo padidintas veiklos nuostolis), šioje kaltinamųjų A. V. ir I. E. veikoje nėra ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 60 638,86 Eur vertės turto pasisavinimo

BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla, jei pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL. Turto pasisavinimas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto pasisavinimo neatlygintinumas, pagal teismų praktiką, reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pagal teismų praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą, ne mažiau svarbu yra įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 183 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Tačiau kaltininko atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavino jo žinioje buvusį 60 638,86 Eur bendrovės turtą šiais būdais: 1) gavęs grynuosius pinigus – 21 895 Eur mokestį iš fizinių asmenų už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neužpajamavo kasoje ir į kasą neįnešė; 2) apskaitos registruose pagal išrašytus kasos išlaidų orderius užregistravo faktiškai neįvykusias operacijas – 17 993,86 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą A. B. ir B. G., taip sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje, nes pinigai iš kasos buvo paimti, bet realiai asmenims išmokėti nebuvo; 3) užregistravo apskaitos registruose 11 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą, taip sumažino dokumentinį kasos likutį, nes pinigai pagal šiuos dokumentus buvo iš kasos paimti, bet faktiškai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išmokėti nebuvo.

Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Šiuo atveju A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį suredaguoto kaltinimo aprašyme minėtos aplinkybės paprasčiausiai preziumuojamos remiantis specialisto išvadoje nustatytais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir toks kaltinimo aprašymas labiau primena buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą nei svetimo turto pasisavinimą. Kaip jau minėta anksčiau, šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Prokuroro suformuluotame kaltinime nurodyta, kad A. L., veikdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, neturėdamas tam teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės turtą – grynuosius pinigus, taip padarydamas bendrovei 60 638,86 Eur turtinę žalą. Turto pasisavinimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo kitų turtinių nusikaltimų, yra kaltininko teisinis santykis su pasisavintu turtu. Tokio turto atžvilgiu jis turi turėti teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi turėti teisę valdyti ar disponuoti svetimu turtu). A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas iš esmės savo turiniu ydingas kaltinimas, kadangi nurodyta, kad kaltinamasis, pasisavindamas bendrovės turtą, veikė jos vardu ir interesais ir kad jis šio turto atžvilgiu neturėjo jokio apibrėžto teisinio santykio. Be to, kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo buvo sumažintas dokumentinis kasos likutis, todėl negalima nustatyti įmonės piniginių lėšų – 60 638,86 Eur panaudojimo aplinkybių, nors kitame sakinyje jau rašoma, kad šios piniginės lėšos vis tik buvo paimtos iš bendrovės kasos (neįneštos į kasą), taip jas pasisavinant.

A. L. kaltinamas pasisavinęs UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdamas bendrininkų grupe su direktore L. B. ir buhaltere D. A. (veikos aprašymo pabaigoje nurodyta, kad šios bendrininkės byloje turi padėjėjų statusą). Kaltinime iš esmės aprašyti tik D. A. ir L. B. veiksmai, nurodant, kad šiuos veiksmus jos atliko vykdydamos kaltinamojo A. L. nurodymus. Tačiau prokuroro S. G. dar 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. A. ir L. B. buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 116–136). A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinimas yra chaotiškas, nelogiškas ir prieštaringo turinio. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų (kasacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010), todėl nekonkretus, netikslus kaltinimas suvaržė A. L. teisę į gynybą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes: 1) apskaitos dokumentais pagrindė ir buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiškai neįvykusias finansines operacijas: 20 750 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos pagal 11 kasos išlaidų orderių bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir 17 993,86 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimą darbuotojams A. B. ir B. G. pagal 29 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius; 2) faktiškai įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose grynųjų pinigų – 21 895 Eur priėmimo iš B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P. ir V. P.-J.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir viso proceso metu tvirtino, jog bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) teikė pervežimo paslaugas pagal ilgalaikes sutartis su juridiniais asmenimis. Tokiu atveju vairuotojai grynųjų pinigų už pervežimo paslaugą negaudavo, nes keleiviai pavežimui patvirtinti išrašydavo paslaugų kvitą. Šiais paslaugų kvitais vairuotojai atsiskaitydavo su bendrove už automobilių nuomą ir tik nedidelę įmokų dalį perduodavo grynaisiais pinigais. Kokią dalį mokėtinos pinigų sumos sudarė įmokos grynaisiais pinigais, kaltinamasis negalėjo nurodyti, tvirtindamas, kad tokios apskaitos jis netvarkė. Liudytojai B. G., A. V., S. R., S. D., E. M., A. P., L. P., V. P.-J. parodė, kad bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėjo fiksuotas pinigų sumas grynaisiais pinigais ir paslaugų kvitais (nuo kvituose nurodytos pinigų sumos bendrovė nuskaičiuodavo 15–20 proc. administravimo mokestį), šiuos pinigus perduodami A. L., buhalterei ar dispečerei. Šie liudytojai negalėjo nurodyti, kokią mokėtinos sumos dalį sudarė grynieji pinigai (atėmus paslaugų kvituose nurodytas pinigų sumas), kadangi tokios apskaitos netvarkė. Vis tik, pabaigus įrodymų tyrimą, jo gynėjas advokatas pateikė teismui paslaugų kvitų suvestines, kuriomis, kaip jau minėta anksčiau, teismas kaip įrodymu nesivadovauja. Apklausiamos ikiteisminio tyrimo pareigūno, bendrovės buhalterė D. A. ir direktorė L. B. parodė, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) su bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotais automobiliais dirbantys šios bendrovės darbuotojai A. L. kas savaitę moka 180 Eur dydžio automobilių nuomos mokestį ir mokesčius už įdarbinimą, kiti vairuotojai moka apie 50 Eur mokestį už automobilio nuomą. Šie mokesčiai galėjo būti mokami ir paslaugų atlikimo kvitais (t. 7, b. l. 78–81, 84–87, 103–107, 130–134, 137–142). Liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) dispečerės R. Č., E. P., S. T., V. Š. ir J. Ž. patvirtino, kad direktoriaus A. L. nurodymu iš taksi vairuotojų jos priimdavo grynuosius pinigus, vadinamus „duoklėmis“, – apie 55 Eur arba nuo 80 Eur iki 90 Eur per savaitę. Kartu su grynaisiais pinigais vairuotojai perduodavo ir paslaugų kvitus. D. A. patvirtino, kad apie grynųjų pinigų perdavimą ir „užskaitas paslaugų kvitais“ ji pažymėdavo juodraštyje, tačiau jokios tokių užskaitų buhalterinės apskaitos netvarkė (t. 7, b. l. 130–134). Apskaitos ir finansų ekspertizės akte konstatuota, kad tiriamojo laikotarpio bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra duomenų apie vežimo paslaugų suteikimą išrašant paslaugų kvitus – transporto talonus, kurie galėjo būti įskaityti už vežimo paslaugas. Bendrovės apskaitoje nėra paslaugų kvitų ir transporto talonų apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti suteiktų paslaugų sumas pagal atskirus mėnesius, metus ar vairuotojus. Pagal pateiktus neoficialius apskaitos sąsiuvinius, užrašų knygeles, darbo knygą ekspertas negali nustatyti transporto paslaugų sumų, kadangi šiuose neoficialiuose dokumentuose nėra nurodytos paslaugų atlikimo datos, sumos ir vairuotojų pavardės (t. 40, b. l. 81–112). Ekspertas J. V. paaiškino, kad ekspertizės metu nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai vežė klientus, kurie grynųjų pinigų nemokėjo, tačiau suteiktai paslaugai pagrįsti buvo išrašomi paslaugų kvitai. Bendrovės tokių kvitų apskaitos netvarkė. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė kiekvieną mėnesį surašydavo ataskaitas, kuriose nurodydavo, kiek per mėnesį buvo atlikta tokių pervežimų ir už kokią pinigų sumą. Šių ataskaitų pagrindu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias vyko atsiskaitymas tarp juridinių asmenų. Paslaugų kvitas nėra apskaitos dokumentas, jis yra išduodamas tik suteiktai paslaugai patvirtinti. Tuo atveju, jeigu vairuotojai įvairius mokėjimus įmonėms atliko ir grynaisiais pinigais, ir paslaugų kvitais (kuriuos jie vertino kaip grynuosius pinigus), bendrovės privalėjo į kasos apskaitą įtraukti tik grynuosius pinigus ir vairuotojams išduoti kasos pajamų orderius arba šių orderių kvitus. Paslaugų kvitus privalėjo į apskaitą įtraukti atskirai. Šiuo atveju įmonės kasos pajamų orderių kvitų vairuotojams neišrašydavo ir paslaugų kvitų apskaitos netvarkė, todėl ekspertas negali apskaičiuoti, kiek konkretus vairuotojas perdavė įmonei grynųjų pinigų ir kiek kvitų ir kokiai konkrečiai įmonei perdavė (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis A. V. parodė, kad bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai buvo įdarbinti A. L. vairuotojai, kurie patys perduodavo pinigus privalomiems mokesčiams ir įmokoms sumokėti, o tam, kad buhalterinėje apskaitoje būtų galima atvaizduoti atlyginimų šiems darbuotojams išmokėjimą, UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai išrašydavo kasos išlaidų orderius. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta bendrovės buhalterė D. A. patvirtino, kad, siekiant buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą, reikėjo parodyti ir gaunamas pajamas, vadinamuosius „popierinius pinigus“, tuo tikslu buvo išrašomi UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai, tačiau faktiškai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pinigai nebuvo išmokami (t. 7, b. l. 151–155). Kaltinamasis A. L., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. patvirtino, jog darbo užmokestis darbuotojams B. G. ir A. B. buvo atvaizduojamas, bet faktiškai nebuvo mokamas.

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas (grynieji pinigai) buvo naudojamas netvarkant apskaitos ir apskaitoje buvo atvaizduojamos apgaulingos ūkinės finansinės operacijos (dėl to buvo pažeisti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir trukdoma iš dalies nustatyti įmonės turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą), tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja teismo išvados, jog A. L. pasisavino 60 638,86 Eur bendrovės turtą. Pirma, bylos duomenimis nenustatyta (ir nėra galimybės nustatyti), kokią sumą vairuotojai sumokėjo A. L. grynaisiais pinigais, o kokią – paslaugų kvitais, todėl negalima nustatyti tikslios pinigų sumos, kuria disponavo kaltinamasis A. L.. Antra, VSDFV duomenimis, bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. dirbo 6 samdomi darbuotojai, 2017 m. – 9 darbuotojai, o 2018 m. – 6 darbuotojai (t. 40, b. l. 99). Byloje nustatyta, kad tik dviem iš jų – A. V. ir A. B. – apskaičiuotas darbo užmokestis – 17 993,86 Eur nebuvo išmokėtas, todėl preziumuojama, kad kitiems darbuotojams atlyginimas buvo mokamas. Bendra darbuotojams sumokėta darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų sąnaudų suma: 2016 m. – 14 947,19 Eur, 2017 m. – 28 175, 17 Eur ir 2018 m. – 22 568,08 Eur. Pažymėtina, kad su darbo santykiais susijusios kitos išlaidos (gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos „Sodrai“ ir Garantiniam fondui) buvo apmokamos iš vairuotojų A. L. perduotų grynųjų pinigų („duoklių“) (t. 40, b. l. 102). Šie duomenys patvirtina, jog vairuotojų sumokėti pinigai (ar jų dalis), siekiant išvengti mokesčių, buvo naudojami įmonės veikloje neįtraukiant į apskaitą. Trečia, pagal bendrovės kasos knygą, bylai aktualiu laikotarpiu pajamas grynaisiais pinigais sudarė įplaukos, gautos iš taksi vairuotojų ir keleivių, UAB „Kofeinas“, ir lėšos, išgrynintos iš bendrovės banko sąskaitų (t. 22, b. l. 143–147). Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė D. A. paaiškino, jog iš vairuotojų perduotų pinigų ji mokėjo visus privalomus mokesčius ir įmokas „Sodrai“, išsimokėdavo darbo užmokestį sau ir direktorei L. B. grynaisiais pinigais. Visos vairuotojų gautos pajamos pagal taksometro parodymus buvo registruojamos buhalterinės apskaitos pajamų registre, tačiau faktiškai bendrovei nebuvo perduodamos ir į įmonės kasą nebuvo įnešamos. Iš surinktų pinigų vairuotojai patys mokėjo už kurą, remontavo automobilius, dengė visas su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas. Tam, kad buhalterinėje apskaitoje būtų galima atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą, reikėjo parodyti ir gaunamas pajamas, vadinamuosius „popierinius pinigus“ (t. 7, b. l. 145–148). Nustatyta, kad įmonės kasoje buvo registruojamos įplaukos, kurios faktiškai įmonei nebuvo perduodamos, ir išlaidos, kurios faktiškai įmonėje nebuvo patirtos. Taigi, bylos duomenimis nepaneigtas kaltinamojo A. L. paaiškinimas, kad iš vairuotojų gautas lėšas (visas arba nenustatytą jų dalį) jis panaudojo įmonės veikloje, mokėjo darbo užmokestį ir kitas išmokas, atsiskaitė už įmonės reikmėms pirktas prekes ar įmonei suteiktas paslaugas. Taip pat nepaneigtas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. ir L. B. paaiškinimas, kad įmonės kasoje buvo daromi fiktyvūs įrašai apie gautas pajamas, siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį ir atvaizduoti tariamą darbo užmokesčio išmokėjimą ir kitas tariamai patirtas išlaidas. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad grynieji pinigai – 20 750 Eur pagal 11 kasos išlaidų orderių, išrašytų dėl tariamo mokėjimo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), ir 17 993,86 Eur pagal 29 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius, išrašytus dėl tariamo darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimo, faktiškai buvo įmonės kasoje, tačiau iš jos buvo paimti.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Kaip jau minėta, BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį būtina nustatyti veikos padarinius – atsiradusią žalą. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos apgaulingos operacijos, dėl to finansinių tyrimų metu nebuvo galima nustatyti gautų pajamų panaudojimo. Ar dėl to buvo padaryta žala ir kokio dydžio bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), nenustatyta, o vien ta aplinkybė, jog tuo metu dėl apgaulingai tvarkomos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir pirminių aprašytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto ir jo panaudojimo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nesudaro pagrindo kilti A. L. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Neginčytinų įrodymų, kad A. L. kaltinime inkriminuotas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 60 638,86 Eur – pavertė savo turtu, t. y. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, A. L. pagal 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus kaltinamąjį A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 60 638,86 Eur įmonės turto pasisavinimo, iš jo nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį aprašymo pašalinama neįrodyta aplinkybė, kad pinigai – 17 993,86 Eur suma ir 20 750 Eur suma – „faktiškai buvo paimti iš kasos“.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 54 690,6 Eur vertės turto pasisavinimo

A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gavęs grynuosius pinigus – 54 690,6 Eur mokestį iš fizinių asmenų už suteiktas dispečerinės paslaugas, nesurašė kasos pajamų orderių, tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neužpajamavo kasoje ir į kasą neįnešė.

Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Šiuo atveju A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį suredaguoto kaltinimo aprašyme minėtos aplinkybės paprasčiausiai preziumuojamos remiantis specialisto išvadoje nustatytais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir toks kaltinimo aprašymas labiau primena buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą nei svetimo turto pasisavinimą. Kaip jau minėta anksčiau, šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Pagal teismų praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą, ne mažiau svarbu yra įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 183 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Prokuroro suformuluotame kaltinime nurodyta, kad A. L., veikdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, pasisavino šios bendrovės turtą – grynuosius pinigus, taip padarydamas bendrovei 54 690,6 Eur turtinę žalą. Turto pasisavinimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo kitų turtinių nusikaltimų, yra kaltininko teisinis santykis su pasisavintu turtu. Tokio turto atžvilgiu jis turi turėti teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi turėti teisę valdyti ar disponuoti svetimu turtu). A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas iš esmės savo turiniu ydingas kaltinimas, kadangi nurodyta, kad kaltinamasis, pasisavindamas bendrovės turtą, veikė jos vardu ir interesais ir kad jis šio turto atžvilgiu neturėjo jokio apibrėžto teisinio santykio.

A. L. kaltinamas pasisavinęs UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdamas bendrininkų grupe su buhaltere D. A., suvokusia nusikalstamą veikos pobūdį. Tačiau prokuroro S. G. dar 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. A. buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 116–136). A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinimas yra chaotiškas, nelogiškas ir prieštaringo turinio. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų (kasacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010), todėl nekonkretus, netikslus kaltinimas suvaržė A. L. teisę į gynybą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes apskaitos dokumentais nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – grynųjų pinigų – 54 690,06 Eur priėmimo iš 20 fizinių asmenų. Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir viso proceso metu tvirtino, jog bendrovė (duomenys neskelbtini) teikė dispečerių paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai ir vairuotojai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymas, naudojosi šiomis paslaugomis, todėl mokėjo bendrovei nustatyto dydžio mokestį. Kartais vairuotojai veždavo klientus pagal bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) su kitais juridiniais asmenimis sudarytas ilgalaikes paslaugų sutartis. Tokiu atveju klientai už pervežimo paslaugas nemokėdavo, išrašydavo paslaugų kvitus. Šiais paslaugų kvitais vairuotojai atsiskaitydavo su bendrove (duomenys neskelbtini) už dispečerių paslaugas ir tik nedidelę įmokų dalį perduodavo grynaisiais pinigais. Kokią dalį mokėtinos pinigų sumos sudarė įmokos grynaisiais pinigais, kaltinamasis A. L. negalėjo nurodyti, tvirtindamas, kad tokios apskaitos jis netvarkė. Vis tik, pabaigus įrodymų tyrimą, jo gynėjas advokatas pateikė teismui paslaugų kvitų suvestines, kuriomis, kaip jau minėta anksčiau, teismas kaip įrodymu nesivadovauja.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. P., E. B., S. P., E. S., R. L., V. R., D. Ž., S. M., G. L., R. B., K. V., B. G., V. K., I. S., K. B., R. P. ir A. B., V. K. ir ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausiamas E. M. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jie pirko eterio paslaugą iš A. L. įmonės ir mokėjo nuo 25 Eur iki 55 Eur per savaitę, mokėjo grynaisiais pinigais ir pavežimo paslaugų kvitais. Liudytoja E. K. parodė, kad ji su vyru nuomojo 4 automobilius vairuotojams ir mokėjo už eterio nuomos paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) nuo 38 Eur iki 55 Eur per savaitę. Liudytojai V. J., M. S., A. P. ir L. Š. patvirtino, kad automobilių savininkei E. K. jie mokėjo mokesčius (nuo 110 Eur iki 190 Eur per savaitę) už įdarbinimą ir už eterio nuomą grynaisiais pinigais ir paslaugų kvitais. Visi šie liudytojai negalėjo nurodyti, kokią mokėtinos sumos dalį sudarė kvitai ir kokią grynieji pinigai. Liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) dispečerės R. Č., E. P., S. T. V. Š. ir J. Ž. patvirtino, kad direktoriaus A. L. nurodymu iš taksi vairuotojų jos priimdavo grynuosius pinigus, vadinamus „duoklėmis“, – apie 55 Eur arba nuo 80 Eur iki 90 Eur per savaitę. Kartu su grynaisiais pinigai vairuotojai perduodavo ir paslaugų kvitus. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. patvirtino, kad tais atvejais, kai vairuotojai pristatydavo paslaugų kvitus, ji iš kvite nurodytos paslaugų kainos atimdavo 21 proc. administravimo mokestį ir šią sumą (21 proc.) registruodavo bendrovės apskaitoje kaip įmonės pajamas, o likusia suma įskaitydavo mokėtiną eterio nuomos mokestį. D. A. patvirtino, kad apie grynųjų pinigų perdavimą ir „užskaitas paslaugų kvitais“ ji pažymėdavo juodraštyje, tačiau jokios tokių užskaitų buhalterinės apskaitos netvarkė (t. 7, b. l. 130–134).

Apskaitos ir finansų ekspertizės akte konstatuota, kad tiriamojo laikotarpio bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra atvaizduoti vairuotojų mokėjimai nei grynaisiais pinigais, nei išrašant paslaugų kvitus – transporto talonus, todėl ekspertas negali nustatyti, ar įskaitytų kvitų suma sumažintas (ir kiek sumažintas) mokestis už dispečerinės paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. skaičiavo nuo iš vairuotojų surinktų kvitų 21 proc. mokestį už dispečerinės paslaugas. Jeigu kvitų sumos buvo didesnės už mokėtinas mokesčio sumas, jos buvo įskaitomos kitų mėnesių mokesčiams. Vis tik mokesčių už dispečerinės paslaugas apskaičiavimai bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo daromi ir ekspertui nebuvo pateikti. Ekspertiniam tyrimui pateikti žurnalai, sąsiuviniai, atskiri lapai, kuriuose galėjo būti vairuotojų mokamo eterio mokesčio apskaičiavimai, yra neinformatyvūs, todėl ekspertas negali nustatyti nei paslaugų atlikimo datos, nei sumos, nei vairuotojo pavardės ir negali įvertinti, ar jie atitinka bendrovės (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio apskaitos duomenis (t. 40, b. l. 81–112). Ekspertas J. V. paaiškino, kad ekspertizės metu nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš vairuotojų surinktų kvitų atskaičiuodavo mokestį už dispečerinės paslaugas, tačiau paslaugų kvitų apskaitos netvarkė, todėl ekspertas negali apskaičiuoti, kiek konkretus vairuotojas perdavė įmonei grynųjų pinigų ir kiek kvitų.

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas (grynieji pinigai) buvo naudojami netvarkant apskaitos, dėl to buvo pažeisti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir trukdoma iš dalies nustatyti įmonės turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja teismo išvados, jog A. L. pasisavino 54 690,6 Eur bendrovės turtą. Pirma, bylos duomenimis nenustatyta (ir nėra galimybės nustatyti), kokią sumą vairuotojai sumokėjo A. L. grynaisiais pinigais, o kokią paslaugų kvitais, todėl negalima nustatyti tikslios pinigų sumos, kuria disponavo kaltinamasis A. L.. Antra, VSDFV duomenimis, bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. dirbo 18 samdomų darbuotojų ir jiems darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais. Šie duomenys patvirtina, jog vairuotojų sumokėti pinigai (ar jų dalis), siekiant išvengti mokesčių, buvo naudojami įmonės veikloje netvarkant apskaitos. Trečia, pagal bendrovės kasos knygą, bylai aktualiu laikotarpiu pajamas grynaisiais pinigais sudarė tik įplaukos, gautos iš taksi vairuotojų už dispečerinės paslaugas (t. 24, b. l. 1–21). Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterė D. A. paaiškino, jog įmonės pajamas grynaisiais pinigais sudarė tik iš vairuotojų surinkti pinigai už eterio mokestį. Faktiškai bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kasa buvo bendra. Tam, kad buhalterinėje apskaitoje būtų galima atvaizduoti darbo užmokesčio išmokėjimą, reikėjo parodyti ir gaunamas pajamas, vadinamuosius „popierinius pinigus“ (t. 7, b. l. 145–148). Taigi, bylos duomenimis nepaneigtas kaltinamojo A. L. paaiškinimas, kad iš vairuotojų gautas lėšas (visas arba nenustatytą jų dalį) jis panaudojo įmonės veikloje, mokėjo darbo užmokestį ir kitas išmokas, atsiskaitė už įmonės reikmėms pirktas prekes ar įmonei suteiktas paslaugas. Taip pat nepaneigtas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. paaiškinimas, kad įmonės kasoje buvo daromi fiktyvūs įrašai apie gautas pajamas, siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį ir atvaizduoti tariamą darbo užmokesčio išmokėjimą ir kitas tariamai patirtas išlaidas.

Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas – finansiniai ištekliai buvo naudojamas netvarkant apskaitos, dėl to finansinių tyrimų metu nebuvo galima nustatyti gautų pajamų panaudojimo. Ar dėl to buvo padaryta žala ir kokio dydžio bendrovei (duomenys neskelbtini), nenustatyta, o vien ta aplinkybė, jog tuo metu dėl apgaulingai tvarkomos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir pirminių aprašytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto ir jo panaudojimo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nesudaro pagrindo kilti A. L. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Neginčytinų įrodymų, kad A. L. kaltinime inkriminuotas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 54 690,6 Eur – pavertė savo turtu, t. y. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, A. L. pagal 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 64 743,26 Eur vertės turto pasisavinimo

A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavino jo žinioje buvusį 64 743,26 Eur bendrovės turtą šiais būdais: 1) gavęs grynuosius pinigus – 35 270 Eur mokestį iš fizinių asmenų už įmonėje dirbančių asmenų VSD ir PSD įmokas, nesurašė kasos pajamų orderių, tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neužpajamavo kasoje ir į kasą neįnešė, tačiau 6 776,75 Eur panaudojo įmokoms į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą sumokėti, antstolių kontoroms 3 darbuotojų įsiskolinimams padengti, o kur buvo panaudoti likę 28 493,26 Eur, nustatyti negalima; 2) A. V. banko kortele iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgrynino 36 250 Eur sumą, kurios panaudojimą pagrindė apgaulingais dokumentais.

Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Šiuo atveju A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį suredaguoto kaltinimo aprašyme minėtos aplinkybės paprasčiausiai preziumuojamos remiantis specialisto išvadoje nustatytais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir toks kaltinimo aprašymas labiau primena buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą nei svetimo turto pasisavinimą. Kaip jau minėta anksčiau, šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Prokuroro suformuluotame kaltinime nurodyta, kad A. V. , veikdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės turtą – grynuosius pinigus, taip padarydamas bendrovei 64 743,26 Eur turtinę žalą. Turto pasisavinimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo kitų turtinių nusikaltimų, yra kaltininko teisinis santykis su pasisavintu turtu. Tokio turto atžvilgiu jis turi turėti teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi turėti teisę valdyti ar disponuoti svetimu turtu). A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas iš esmės savo turiniu ydingas kaltinimas, kadangi nurodyta, kad kaltinamasis, pasisavindamas bendrovės turtą, veikė jos vardu ir interesais ir kad jis šio turto atžvilgiu neturėjo jokio apibrėžto teisinio santykio. Be to, kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo buvo negalima nustatyti įmonės piniginių lėšų – 28 493,26 Eur panaudojimo aplinkybių, o kokiu būdu jos buvo pasisavintos (paverstos kaltinamojo A. V. turtu), nenurodyta. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų (kasacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010), todėl nekonkretus, netikslus kaltinimas suvaržė A. V. teisę į gynybą.

A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir tuo, kad „panaudodamas kortelę iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgrynino 36 250 Eur, kurių panaudojimą pagrindė dokumentais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės“. Kaltinime nedetalizuota, kada ir kokio dydžio sumas A. V. išgrynino iš bendrovės banko sąskaitos, t. y. neatskleistas jo galbūt neteisėtos veikos turinys. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Šiuo atveju A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį suredaguoto kaltinimo aprašyme minėtos aplinkybės nenurodytos. Bendrovės banko sąskaitos išrašuose yra aiškiai užfiksuotos visos šiose sąskaitose vykusios finansinės operacijos; šių operacijų įvykdymo tikslus laikas, vieta ir turinys, tačiau byloje sąskaitų išrašai nebuvo tiriami ir juose užfiksuotos aplinkybės kaltinamajame akte neanalizuojamos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. V. neteisėtai disponavo banko sąskaitose esančiomis bendrovės lėšomis. Pastarosios kaltinime nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir FNTT 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada ir Lietuvos teismo ekspertizės 2023 m. kovo 31 d. akto išvada. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad, jeigu bendrovės darbuotojai kiekvieną mėnesį į automobilius kurą pylėsi ir už jį mokėjo patys, o UAB (duomenys neskelbtini) pateikė kuro įsigijimo kvitus, tai bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. įtraukė į apskaitą ir pagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) ūkines operacijas, kurių duomenys neatitinka tikrovės, – iš viso 36 250 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą už kurą, 6 291,32 Eur PVM ir 29 958,68 Eur sąnaudas. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu apskaitos registruose „Sąskaitų apyvarta“ užregistravo atskaitingo asmens R. R. įsiskolinimo bendrovei sumažėjimą 36 250 Eur, gautiną PVM – 6 291,2 Eur ir sąnaudas – 29 958,68 Eur (t. 27, b. l. 146–164). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad, pagal UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, vairuotojams S. B., E. A., R. B., G. Č., R. P., S. D., A. R. ir V. R. kuro pirkimo išlaidos negrąžintos ir šios operacijos apskaitoje neatvaizduotos. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. R., kaip atskaitingam asmeniui, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. kurui pirkti išmokėta 36 250 Eur, t. y.: nurašyta į sąnaudas 29 958,68 Eur ir apskaičiuotas gautinas PVM – 6 291,32 Eur (t. 40, b. l. 83–114). Šie specialiųjų tyrimų duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. V. iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke išgrynino 36 250 Eur. Priešingai, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nustatyta, jog, į bendrovės apskaitą įtraukus apgaulingas ūkines operacijas – 36 250 Eur vertės kuro įsigijimą (nors už kurą sumokėjo vairuotojai), buvo nepagrįstai padidintos įmonės sąnaudos – 29 958,68 Eur ir padidintas bendrovės gautinas PVM – 6 291 Eur, o tai jau yra apgaulingo apskaitos tvarkymo sudėties požymis. Teismas daro išvadą, jog duomenų, patvirtinančių 36 250 Eur pinigų paėmimą iš bendrovės banko sąskaitos ir pasisavinimą, byloje nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad apskaitos ir finansų ekspertas, atlikęs tyrimą, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimų ir banko išrašų duomenys atvaizduoti apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta“. Šio laikotarpio kasos registro duomenys atvaizduoti registre „Sąskaitų apyvarta“, todėl tiriamojo laikotarpio piniginių lėšų judėjimą galima nustatyti (t. 40, b. l. 89).

Kaltinamasis A. V. kaltu dėl bendrovės turto pasisavinimo neprisipažino ir viso proceso metu tvirtino, jog bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai visus už taksi paslaugas gautus pinigus pasilikdavo sau, o A. V. mokėjo nuo 75 Eur iki 190 Eur per mėnesį mokesčiams ir privalomoms įmokoms sumokėti. Šių pinigų niekaip į apskaitą neįtraukdavo ir niekur nepažymėdavo, kiek ir iš kokio vairuotojo gavo pinigų. Surinktus pinigus bankomate įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, nurodydamas įnešimo paskirtį „sąskaitos papildymas“. Iš vairuotojų surinktų pinigų mokėjo gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, atsiskaitė su verslo partneriais, t. y. naudojo pinigus įmonės veikloje. Liudytojai A. B., R. B., S. B., E. A., S. D., V. J., V. J., V. K., V. K., A. R., V. R., A. R., E. M., A. L., J. G., L. Š., R. P., G. Č., M. S., A. P., L. P. parodė, kad jie buvo įdarbinti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokesčio negaudavo. Liudytojai patys mokėjo A. V. , L. B. ir E. K. nustatyto dydžio pinigų sumas už įdarbinimą. Mokėjo grynaisiais pinigais ir paslaugų kvitais. Šie liudytojai negalėjo nurodyti, kokią mokėtinos sumos dalį sudarė grynieji pinigai (atėmus paslaugų kvituose nurodytas pinigų sumas), kadangi tokios apskaitos netvarkė. L. B. ir E. K. patvirtino, kad už kiekvieną vairuotoją, kuris dirbo su šių liudytojų automobiliais, tačiau buvo įdarbintas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), jos A. V. mokėdavo nuo 100 Eur iki 190 Eur per mėnesį įmokas „Sodrai“, priklausomai nuo valstybės nustatytų privalomų įmokų dydžių. Vairuotojai veždavo klientus pagal sutartis, tokiu atveju grynųjų pinigų negaudavo, o išrašydavo kvitus. Šiais kvitais liudytojos atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini) už vairuotojų privalomas įmokas. Ekspertas J. V. paaiškino, kad negali apskaičiuoti, kiek ir kokiai įmonei konkretus vairuotojas perdavė grynųjų pinigų ir kiek kvitų.

FNTT specialisto 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje ir 2023 m. kovo 31 d. ekspertizės akte konstatuota, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) dirbantys vairuotojai savarankiškai mokėjo bendrovei valstybės socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tai bendrovė apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 35 270 Eur piniginių lėšų, gautų iš 11 vairuotojų. Nustatyta, kad iš šių 35 270 Eur pajamų bendrovė iš tiesų sumokėjo už vairuotojus 6 121,24 Eur VSD ir PSD, dar 655,51 Eur sumokėjo antstolių kontoroms vairuotojų įsiskolinimams padengti (iš viso sumokėjo 6 776, 75 Eur) (t. 27, b. l. 116–118). Specialistė R. K., 2020 m. kovo 13 d. apžiūrėjusi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, paaiškino, jog bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. sumokėjo įvairiems ūkio subjektams 14 836,39 Eur piniginių lėšų, tačiau šių operacijų neužregistravo apskaitos registruose (t. 27, b. l. 116–126).

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas (grynieji pinigai) buvo naudojamas netvarkant apskaitos, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja teismo išvados, jog A. V. pasisavino 64 743,26 Eur bendrovės turtą. Pirma, bylos duomenimis nenustatyta (ir nėra galimybės nustatyti), kokią sumą vairuotojai sumokėjo A. V. grynaisiais pinigais, o kokią paslaugų kvitais, todėl negalima nustatyti tikslios pinigų sumos, kuria disponavo kaltinamasis A. V. . Antra, byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš vairuotojų surinktų pinigų mokėjo gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį, dengė darbuotojų įsiskolinimus antstoliams, mokėjo darbo užmokestį ir kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus buhalterei I. E., vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais. Šie duomenys patvirtina, jog vairuotojų sumokėti pinigai (ar jų dalis), siekiant išvengti mokesčių, buvo naudojami įmonės veikloje netvarkant jų apskaitos. Trečia, bylos duomenys nepatvirtina 36 250 Eur sumos išgryninimo iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nepaneigtas kaltinamojo A. V. paaiškinimas, kad iš vairuotojų gautas lėšas (visas arba nenustatytą jų dalį) jis panaudojo įmonės veikloje, mokėjo darbo užmokestį ir kitas išmokas, atsiskaitė už įmonės reikmėms pirktas prekes ar įmonei suteiktas paslaugas. Taip pat nepaneigtas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. paaiškinimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo daromi fiktyvūs įrašai apie gautas pajamas, siekiant padidinti dokumentinį kasos likutį ir atvaizduoti tariamą darbo užmokesčio išmokėjimą ir kitas tariamai patirtas išlaidas. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad A. V. iš bendrovės banko sąskaitos išgrynino 36 250 Eur sumą norėdamas tariamai sumokėti už įsigytą kurą.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Kaip jau minėta, BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį būtina nustatyti veikos padarinius – atsiradusią žalą. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos apgaulingos operacijos, dėl to finansinių tyrimų metu nebuvo galima nustatyti gautų pajamų panaudojimo. Ar dėl to buvo padaryta žala ir kokio dydžio bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), nenustatyta, o vien ta aplinkybė, jog tuo metu dėl apgaulingai tvarkomos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir pirminių aprašytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto ir jo panaudojimo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nesudaro pagrindo kilti A. V. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Neginčytinų įrodymų, kad A. V. kaltinime inkriminuotas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 64 743,26 Eur – pavertė savo turtu, t. y. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, A. V. pagal 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sugyventinės J. J. mamai V. K. pinigų sklypui pirkti jis nedavė. V. K. jaunystėje dirbo savivaldybėje teisininke ir teismo tarėja, turėjo santaupų ir iš tėvų paveldėto turto. V. K. pardavė mišką, esantį prie Palangos, ir norėjo padėti savo dukrai J. J. pasistatyti namą. V. K. yra senyvo amžiaus moteris, todėl savo turtą ketino padalinti vaikams: namą, kuriame gyvena, palikti J. J. broliui ir pinigais prisidėti prie dukters J. J. namo statybos. A. L. pažadėjo dalyvauti statybų projekte. Jie susitarė, kad padės V. K. nusipirkti tvarkingą, neįkeistą, su visomis komunikacijomis sklypą. V. K. sklypą ketino pirkti iš savo asmeninių santaupų. Pats A. L. taip pat ketino pirkti investicinį sklypą ir jį įregistruoti D. A. vardu. Dėl to su advokatu V. A. ėjo pas notarą, ketino tapti žemės sklypo bendraturčiais. D. A. atsisakė sklypą registruoti savo vardu, o A. L. savo vardu jo registruoti negalėjo dėl skolų antstoliams. Sklypo pirkimo atsisakė, nes turtui buvo taikomi apribojimai.

Liudytoja J. J. parodė, kad 2018 m. pavasarį J. J. nusprendė pati įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Kadangi ji neturėjo reikiamos pinigų sumos sklypo pirkimui, mama V. K. pasiūlė padovanoti pinigų – 14 000 Eur. Dovanodama pinigus, mama nurodė sąlygą, kad šiuos pinigus J. J. turės panaudoti sklypo pirkimui. J. J., V. K. ir A. L. 2018 m. birželio 20 d. pasirašė trišalį susitarimą, kad V. K. dovanoja J. J. 14 000 Eur žemės sklypui įsigyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., J. J. įsipareigoja, iki nurodytos dienos neįsigijusi žemės sklypo, pinigus grąžinti V. K., o A. L. įsipareigojo padėti surasti sklypą, derėtis dėl kainos, sutvarkyti dokumentus. Susitarimo pasirašymo metu konkretaus žemės sklypo J. J. dar nebuvo numačiusi pirkti. 2018 m. liepos 12 d. mama V. K. padovanojo J. J. 14 000 Eur sumą. V. K. turėjo santaupų grynaisiais pinigais. Tą dieną J. J. atvažiavo į mamos namus ir savo automobiliu nuvežė ją į banką. Banko darbuotojai V. K. nurodė norinti padovanoti dukrai pinigų. Darbuotoja mamai pasiūlė pinigus įnešti į savo sąskaitą, o vėliau padaryti pavedimą į dukros sąskaitą. V. K. šalia banko esančiame bankomate įnešė pinigus – 14 000 Eur į savo sąskaitą, grįžo į banką ir banko darbuotoja davė nurodymą pervesti pinigus į J. J. banko sąskaitą. Po pinigų pervedimo jos grįžo į V. K. namus ir mama ranka surašė pinigų dovanojimo sutartį. V. K. senatvėje ketino gyventi kartu su dukra J. J., todėl jai ir padovanojo pinigų sklypo pirkimui. V. K. turėjo santaupų ir nekilnojamojo turto – miško dalį šalia Palangos ir Kretingos, butą Palangoje. Liudytoja tvirtina, kad pinigai – 14 000 Eur, kuriuos jai padovanojo mama, priklausė mamai V. K., o ne A. L.. J. J. gautą dovaną deklaravo. A. L. kartu su advokatu norėjo pirkti žemės sklypą Klaipėdos r., sakė, kad sklypo savininkai išvykę į užsienį. Paaiškėjus, kad žemės sklypo nuosavybei taikomi kažkokie apribojimai, A. L. juo daugiau nebesidomėjo. A. L. kartu su advokatu ketintas įsigyti sklypas niekaip nesusijęs su J. J. mamos dovanotais pinigais – 14 000 Eur.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji 2018 m. vasarą padovanojo savo dukrai J. J. 14 000 Eur tam, kad ji už šiuos pinigus nusipirktų žemės sklypą namo statybai. Padovanoti pinigus J. J. ji nusprendė pati, niekieno neverčiama ir neprašoma. V. K. norėjo, kol dar gyva, pasirūpinti savo vaikais ir pati paskirstyti jiems savo sukauptą turtą. Ji nusprendė gyvenamąjį namą palikti sūnui, o santaupas – dukrai. Dukra ketino pasistatyti namą, o V. K. – persikelti pas ją gyventi. V. K. galvojo, kad pinigų dovanojimas turėtų būti užfiksuotas raštu, todėl ir surašė sutartį. Pirmiausia ji J. J. siūlė savo sklypus, esančius netoli Kretingos, tačiau dukra norėjo gyventi arčiau Palangos ar Klaipėdos. Ji tikėjosi, kad žemės sklypą už patrauklią kainą padės surasti sugyventinis A. L.. V. K. 2018 m. birželio 20 d. surašė trišalę sutartį, kurioje buvo numatytos sklypo pirkimo sąlygos: ji duoda pinigus – 14 000 Eur, dukra įsipareigoja nupirkti sklypą prie Klaipėdos, o A. L. įsipareigoja surasti sklypą ir organizuoti jo pirkimą (šią sutartį liudytoja padavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui). Sutartyje numatė ir terminą, iki kurio turi būti nupirktas sklypas arba grąžinti V. K. pinigai, nes nenorėjo, kad jos pinigai nueitų vėjais. 2018 m. birželio 28 d. mirė V. K. mama, atsirado įvairių rūpesčių, todėl dovanojimo sutartį surašė tik 2018 m. liepos 12 d. Iš pradžių ji pervedė pinigus į dukters sąskaitą, po to pasirašė dovanojimo sutartį. V. J. sklypo nenusipirko ir pinigų V. K. negrąžino, nes ikiteisminio tyrimo metu pinigai buvo areštuoti. Liudytoja su kaltinamuoju A. L. nesitarė, kad už sklypo suradimą jam bus kaip nors atlyginta. Ji pasitikėjo A. L.. V. K. sunkiai vaikšto ir bijojo viena eiti į banką su didele pinigų suma, tad ją į banką nuvežė J. J.. 2018 m. liepos 12 d. Kretingos mieste banke „Luminor“ ji įnešė pinigus į savo sąskaitą ir atliko 14 000 Eur pavedimą į savo dukters J. J. sąskaitą. Tai buvo dovana dukrai, skirta žemės sklypui įsigyti. Tie pinigai yra V. K. sąžiningai uždirbti ir deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2014 m. pajamų ir turto deklaracijoje V. K. deklaravo 45 000 Lt santaupų, laikomų namuose, ir 620 Lt, laikomų banko sąskaitoje. Vėliau ji pardavė dalį turto ir susitaupė daugiau piniginių lėšų, kurias laikė namuose. V. K. tvirtina, kad dukrai padovanojo savo turtą – 14 000 Eur. A. L. jai pinigų šiam sandoriui neperdavė.

Liudytoja V. K. savo parodymams patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. savanoriškai pateikė šiuos dokumentus (t. 6, b. l. 171–172):

1) 2018 m. birželio 20 d. susitarimą, kuriame užfiksuota, kad V. K. ir J. J. susitarė pirkti žemės sklypą, kurio vertė iki 20 000 Eur, gyvenamojo namo statybai J. J. vardu. V. K. įsipareigoja sumokėti dalį – 14 000 Eur sklypo kainos, kitą dalį, neviršijančią 20 000 Eur sumos, įsipareigoja sumokėti J. J.. A. L. įsipareigoja surasti pirkimui žemės sklypą, susitarti dėl sklypo kainos, kuri neturi viršyti 20 000 Eur, rūpintis perkamo sklypo teisėtumo dokumentais, patikrinti, ar sklypas neįkeistas, neareštuotas (t. 6 b. l. 173–174);

2) 2018 m. liepos 12 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad V. K. ir J. J., vykdydamos 2018 m. birželio 20 d. susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo, sudarė pinigų dovanojimo sutartį. Pagal šią sutartį V. K. dovanoja savo dukrai J. J. 14 000 Eur žemės sklypui pirkti, o J. J. dovaną priima. V. K. pareiškia, kad dovanojami pinigai priklauso asmeniškai jai, dėl dovanojamo turto teisme ginčo nėra (t. 6, b. l. 175);

3) banko „Luminor“ mokėjimo nurodymą Nr. 1800197064, patvirtinantį, kad 2018 m. liepos 12 d. 14.50 val. V. K. pervedė į J. J. sąskaitą banke 14 000 Eur. Mokėjimo paskirtis – dovana (t. 6, b. l. 176);

4) banko „Luminor“ bankomato kvitą Nr. 1660, patvirtinantį, kad 2018 m. liepos 12 d. 14.48 val. į V. K. banko sąskaitą įnešta 14 000 Eur suma (t. 6, b. l. 177);

5) Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, užpildytą 2014 m. balandžio 30 d. Deklaracijoje užfiksuota, kad V. K. ataskaitinių 2013 m. pabaigoje turėjo privalomo registruoti turto, kurio vertė 341 569 Lt (atitinka 98 925 Eur), piniginių lėšų ne banke – 45 620 Lt (atitinka 13 212,5 Eur) ir banke – 620 Lt (atitinka 179,5 Eur) (t. 6, b. l. 178–181).

Liudytoja V. M. parodė, kad ji dirbo notare Klaipėdos miesto 9-ajame notaro biure. 2018 m. liepos 9 d. į notaro biurą atvyko sutuoktiniai, ketinantys parduoti žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., Martinų k. Jie pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kitus dokumentus. V. M. peržiūrėjo klientų atneštus dokumentus. Paaiškėjo, kad žemės sklypas yra įkeistas, nėra įvykdyti įsipareigojimai kreditoriui, dėl to turi būti gautas kreditoriaus (banko) sutikimas dėl perleidimo sandorio. Be to, trūko žemės sklypo plano (planas buvo be VĮ Registrų centro spaudo apie ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje), teismo sprendimo, pagal kurį buvo nustatyta naudojimosi tvarka ir asmeninė nuosavybė, pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią žemės sklypas buvo įgytas atvykusiųjų ir dar vieno bendraturčio vardu. Klientai teigė, kad kiekvienas iš žemės sklypo bendraturčių turi po pirkėją. Jie pateikė potencialių pirkėjų duomenis. Liudytoja prisimena, kad vieno pirkėjo pavardė buvo Agintas, kita pirkėja buvo moteris, jos duomenų neprisimena. J. J. nepažįsta. A. L. į V. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo nesikreipė. Pardavėjai taip ir neparuošė sklypo dokumentų, todėl sutartis nebuvo sudaryta.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo Klaipėdos miesto 9-ajame notaro biuro administratoriumi. 2018 m. birželio mėn. į notarų biurą buvo atvykęs A. L., teiravosi, ar jo atsivežtas žemės sklypo planas tinkamas sandoriui tvirtinti. A. M. atsakė, kad sandoriui sudaryti reikia pateikti daugiau dokumentų. Praėjus kelioms dienoms į notarų biurą atvyko žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., savininkai ir atsivežė dalį dokumentų, reikalingų sklypo pardavimui. Šiuos asmenis priėmė notarė V. M.. Kartu su sklypo savininkais atvyko ir A. L., tačiau jis į pokalbį nesikišo, stovėjo nuošalyje. Sklypo savininkams buvo paaiškinta, kad norint parduoti žemės sklypą būtina gauti banko sutikimą, nes žemės sklypas buvo įkeistas, kitus dokumentus. Po trijų dienų vienas iš sklypo savininkų atvyko antrą kartą, su juo kartu atvyko A. L. ir Agintas. Agintas ketino pirkti vieno savininko sklypo dalį. Kitą sklypo dalį turėjo pirkti kitas asmuo, bet ne A. L.. Kodėl A. L. buvo suinteresuotas šiuo sandoriu, liudytojas nežino. A. L. notarei nerodė J. J. asmens dokumento ir neprašė sandorio tvirtinti šio asmens vardu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi leista klausytis A. L. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi leista klausytis D. A. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 7, b. l. 192–194, t. 8, b. l. 129–130, 176–177, 178–179, t. 9, b. l. 44–45).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 9 d. protokole ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 23 d. kaltinamojo A. L. (mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbiai su D. A., V. A., S. S., J. J. dėl žemės sklypo pirkimo (t. 8, b. l. 12–69):

2018 m. gegužės 15 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su G. L. (naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu A. L. sako: „supranti ten tas sklypas, kur mes kalbėjom, atsimeni, kur tuos du perku ?“, G. L. atsako: „taip“; A. L.: „tie pardavėjai buvo nu kažkur nubangavę, dabar skambina, kad ir grįžta, bet kada tu grįžti, supranti, jie čia kitą savaitę, antradienį parvažiuoja. Ar taip įdomu būtų kokios ten sąlygos, kaip ten dėl to vystymo, atsimeni, tu sakei, galėčiau pastatyt ten tą, tą kažkokią varkę prasukt galėtumėm nu?“ (pokalbio Nr. 1751);

2018 m. gegužės 17 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su D. A.. Pokalbio metu A. L. sako: „Daiva, o tu gali palikti savo kokį dokumentą, kopiją, matai, tie sekmadienį atskrenda norvegai, aš noriu tą, rankpinigius duoti už tą sklypą, man reikės, kad surašyti, nu sutartį“, D. A. atsako: „ar taip jau tikrai apsisprendęs čia ant manęs“, A. L.: „ant ko aš pirksiu, ant Jolitos nepirksiu tikrai“, D. A.: „nu gerai, paliksiu aš, paliksiu aš savo kopiją“ (pokalbio Nr. 2031);

2018 m. gegužės 17 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su V. A. (naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. L. sako: „Vytukai, girdi, mintis tokia, o jeigu mes pasirašom su jais sutartį, dabar, pisam po kokį pitaką avanso, ir, jeigu Oberhausas atras, mums grąžins dvi štukas, nes teismų praktikoj kaip yra. Jeigu štukę davei, štukę vėl baudų gali prirašyti kiek nori, gali teismas priteisti beveik dvigubai“, V. A.: „ten yra apsaugos zona, yra kanalizacijos kelios, ten pačioj vietoj po apačią daug yra labai apribojimų, supranti?“ <...>, A. L.: „aš iš Dituvos pasėmiau popierius ir atvažiuoju“ (pokalbio Nr. 2034);

2018 m. gegužės 17 d. užfiksuota A. L. SMS žinutė nenustatytam vyrui vardu Gintaras (naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)): „būtinai lai paskambina, nes turim pinigus abiem sklypams“ (pokalbio Nr. 2054);

2018 m. gegužės 17 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su D. A.. Pokalbio metu A. L. sako: „tu turi ūkininko pažymėjimą, ar neturi?“, D. A. atsako: „turiu“, A. L.: „jeigu aš keisiu detalų ten supranti, korekciją, aš galiu padaryti ūkininko sodybą <...> ūkininko sodybai mažesni reikalavimai ten yra“ (pokalbis Nr. 2085);

2018 m. gegužės 17 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su Aplinkos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos agentūros vadovu R. K. (naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu A. L. sako: „norėjau paklausti ant kiek leidžia ūkininko sodybą žinai daryti?“, R. K. atsako: „seniau būdavo iki puses hektaro, dabar nežinau“ <...>, A. L.: „nu, tie išlindo blet, nebėra kaip to antro sklypo paimti, čia mutino, mutino, tai gerai kad šiandiena pasiūliau kažkaip netyčia savo tam advokatui“ (pokalbis Nr. 2090);

2018 m. birželio 28 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su S. S. (naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu A. L. klausia: „ką tu pirktum, pirkdamas sklypą? Ant Jolitos? Jolita sutinka vekselį pasirašyt. Ar ant buhalterės? Buhalterė vekselių jokių nepasirašys“, S. S. atsako: „nu pirk ant Jolitos, jeigu vekselį pasirašo. Nu pirk ant Jolitos, aš nemanau, kad Jolita taip nu tau norėtų žiauriai kenkti ir neatiduoti, nu ne. Nors ir Laura nemaniau. Maniau, kad sąžiningumo įsikūnijimas, supranti čia jų, jų negali prognozuot, kaip jos nu ką, ką jos supranti, bet pirk gal ant Jolitos <...> Aš Laurą laikiau, kad žiauriai sąžiningu žmogumi supranti“ (pokalbio Nr. 5838);

2018 m. liepos 7 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. V. (naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu A. L. sako: „dabar nu gavo iš banko visus leidinius, viską, tai sakė galima kita savaitę“, J. V. atsako: „būsit sklypo savininkas jau“, A. L.: „nu koks aš būsiu, ant savęs negaliu <...> norėjau ant Jolitos pirkti, bet Jolita nesutinka <...> sakiau, davai forminam ant tavęs, o tu man parašai, nu, kad aš, ar paskolinau ar kaip <...> nu jinai ne. Iš pradžios čia gerai, gerai, o vakar jau vakare – nieko aš nesirašysiu, nieko. Vot sunku, vot yra. Supranti, aš turiu pirkti dabar ant svetimų žmonių“, V. V.: „tai gi galėtu be problemų jos vardu gauni tu vekselį, pradedi jos vardu statyti, gal ir lengviau“, A. L.: „ne, va ir viskas“, J. V.: „nu matai, turi stabdžius tokius ir viskas“, A. L.: „mane žiauriai pradeda nervuoti kažkuo <...> kad neina susitarti“, J. V.: „tai susipykot?“, A. L.: „nesusipykom, tiesiog pasakiau, sakau gerai tada, pirksiu kito žmogaus vardu“, J. V.: „nu tegul jinai ir perka, jos vardų jinai gali ir pirkti“, A. L.: „matai, nerašo, ai aš juk neužlaušiu rankų, nepriversiu parašyti <...> o vakar, jau pod gradusu jau, sako, tai ką tu man neprisidėsi? Nu, sakau, gal kažkiek ir dasidėsiu <...> galiu dasidėt porą trejetą šimtų, bet ne tūkstančiai, tikrai aš nesiruošiu mokėti, aš neturiu iš kur“, J. V.: „nu kad neturi, turėtum, tai sakyk, sakyk turėčiau tai dasidėčiau“, A. L.: „nu sakau tai aš nupirksiu sklypą, nupirksiu programą ir aš lieku be pinigų sakau, Jolita, kaip tu įsivaizduoji? Sakau, tą namą, vėl reikės taupyti, vėl daryti, vėl viską, tik sakau, jeigu mes norim greičiau, turi kažkaip atsiskirti. Mama sakys davai, ta namą palieka testamentu, ten kaip tą namą jau jūs pasidalinkit ir Lukui sakau tu tą savo dalį gali palikti. O kas liečia miškai tie, žemės kažkaip sakau reikėtų judėti ir ten <...> vis tiek jai nedašilo, jinai nieko nenori, nieko jai nereikia. Nu nenori susieti mūsų to gyvenimo man irgi supranti“ (pokalbis Nr. 6518);

2018 m. liepos 8 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. V.. Pokalbio metu A. L. sako: „visus tuos sutikimus, tą moterį, tą įgaliotą, tai gal tu susirask, tai dabar sakau antradieni grįžta mano tas draugas ir einam pas notarą sunešam visus tos popierius. Jolita su pasu, nu ir viskas, ir tvarkom sandėrį“, J. V. atsako: „tai jau ant Jolkos rašysi?“, A. L.: „ant Jolkos sutiko parašyti nu man tuos popierius. Kaip aš apgausiu ją“, J. V.: „niekaip, jinai tave gali apgauti <...> brangiai parduos, brangiau parduos tą sklypą“. A. L.: „už trisdešimt štukių parduos, sakys, paimk tą dvidešimt ir eik namo“ (pokalbio Nr. 6524);

2018 m. liepos 8 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. V.. Pokalbio metu A. L. klausia: „valstybės tarnautojas, jie gali patentą turėti?“, J. V.: „net nežinau <...> gali į valstybės tarnybos departamentą paskambinti“, A. L.: jinai turi nuomoti tą mamos butelį“, J. V.: „vis tiek žinai, su tuo buteliu, kažkaip tai turės įrodyti, kad jinai bendrai, gal jeigu verslo patentą išsiimi, parodai kokiu adresu, kaip, kas, ką, ir užtenka, patentas yra ir pajamas gauni“. A. L. klausia: „o nereikia sutikimo mamos kažkokio, kad mamos vardų tas butas?“, J. V.: „ gali sutartį tarpusavy parašyti ir viskas, bet niekam jos nereiks rodyti <...> tik dėl savęs įsideda, žinai, ir viskas, nes verslo tą patentą, liudijimą išsiiminėti tai nereikia, tik adresą parašai, kokiu adresu dirbsi ir viskas“, A. L.: „ nu sugalvojom, Jolita yra ten dvidešimt užsideklaravus, jeigu pradėsim vykdyti ten tas statybas, nu gal paskui atsiras tu pajamų“, J. V.: „tai ji jau sutinka, kad tu sklypą pirksi ant jos?“, A. L.: „baigiu jau įtikinti“, J. V.: „tai pirma sklypą ant jos tu nupirk“, A. L.: „tai kam pirkti, jeigu paskui, nu tai toliau reikės vykdyti ir statybas ir tą ir aną <...> o jeigu ten mama, mama pinigų nėra uždeklaravus nes irgi sakė problema buvo, valstybės tarnautoja, patentą turėti neturi, tai paskui išdygs namas, sakys iš kur čia tos, tie visi dalykai?“ (pokalbis Nr. 6585);

2018 m. liepos 9 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J. (naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu A. L. sako: „pas tą notarą buvau užbėgęs <...> tai sakė ... iki 50 tūkstančių litų <...> o kadangi valstybės tarnautoja, sako ar gali rašyti po naujų metų ir pavyzdžiui dabar jeigu nenori, sako kad neprisikabintų. Bet dabar gali netgi tokią sutartį pasirašyti, kad dovanoja tokia sumą pinigų sklypo įsigijimui <...> o tu susižinojai dėl patento, tu gali turėti patentą ar negali?“, J. J.: „dėl patento nesusižinojau, dėl patento aš turiu skambinti rytoj“, A. L.: „supranti, reikia pasikalbėti su tavo mama, mama yra pensininkė, per pus pigiau patentas. Aš nuperku mamos vardu patentą, ir jai bus ramiau. Vis tiek skelbimai, supranti ir ji ką uždeklaruoja, tą gali padovanoti tau“, J. J.: „galima šitaip, nes jeigu aš ant savęs patentą tada, e, turiu panaudos sutartį su mamą pasirašyti“, A - jo, o galima daryti, mama lai perkasi tą patentą metams <...> aš sumoku už tą patentą, jinai tada dirba, supranti, nereiks jai nieko bijoti“, J. J.: „ir galės pinigėlius deklaruoti“, A. L.: „ taip ji deklaruos, čia deklaruoja, čia dovanoja, supranti? <...> bus ramybė, kol pradėsim statyti, jau tu žiūrėk turėsi penkiasdešimt tūkstančių“, J. J.: „supranti, jinai man gali dovanoti dažnai, bet jinai turi parodyti iš kur jinai juos ima, kiek jinai iš pensijos gali susitaupyti?“, A. L.: tai patentą jinai turi, patentą <..> tu sutvarkyk mamai metams patentą, kiek liko va šiems metams, aš paimu ir paduotu tuos pinigus, sumoku už tą patentą <...> kitais metais vėl, paimu nuo metų pradžios ir viskas, ir deklaruos, padovanos tau ir nebus jokių, juolab, kad ten nuomoja ir, supranti aišku retai, bet žinai maža kas“, J. J.: „aš viską supratau, Alvydukai, nebereikia apie tą patį šnekėti, supratau“, A. L.: „bus viskas ramybė šventa, nereikės čia Daivai klauptis, čia neduok dieve“, J. J.: „ne jau, Daivai aš labai nenorėjau, kad tu Daivai rašytum (pokalbio Nr.6675).

2018 m. liepos 10 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J.. Pokalbio metu A. L. sako: „dabar išėjau iš to notaro <...> krūva ten popierių jam dar trūksta <...> , kai išleis sandorį, jeigu daleiskim nespęsim šia savaitė, jeigu nespęs, paprašysiu, kad sandorį darytų tarkim, kokia antrą valandą“, J. J.: „Alvydukai, ne taip supratai, pinigus su mama sutvarkyti, su mama“, A. L.: „mes su Agintu važiuosim rytoj ryte pas tą notarą vėl, notaras sakys pavyzdžiui, rytoj ryte, viską jau suvežė viskas kaip ir gerai, sakysiu, aš tada galiu įsinešti pinigus į banką jo, sakys, gali ir tada keliam pas mamą, supranti“, J. J.: „šią savaitę?“ (pokalbis Nr. 6725);

2018 m. liepos 10 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J.. J. J. klausia: „Daivai sakysi, kad nupirkai ant manęs?“, A. L. atsako: „nu sakysiu, sakysiu, Jolita norėjo, kad ant jos pirkčiau, nu ir nupirkau“, J. J.: „bet jau ten neaiškink, iš kur pinigų“, A. L.: „nieko neaiškinsiu, ji žino kad aš turiu pinigus“ (pokalbio Nr. 6736);

2018 m. liepos 10 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J.. J. J. sako: „su mamuku šnekėjau <...> mamuką vis informuoju, kokia situacija, mamukas jau rašo sutartį, sakau tik datos neįrašyk“, A. L.: „gali rašyti, nu koks skirtumas“, J. J.: „data geriau būtų tos dienos, kada ji man pravedė, man mokesčiuose tą pati sakė“ (pokalbio Nr. 6745);

2018 m. liepos 12 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J.. J. J. sako: „esam abidvi namie, po biškį jau riktuojamės, sutartį suderinom, mamukas sutartį pasirašė <...> Alvydukai, mama nori biškį tavęs, duodu“, kita moteris: „alio Alvydukai, kaip gyveni? <...> matai, dabar noriu tavo žodžio dėl tavo čia esamu patvarkymų, man Jolita tai čia ana ne tvarkytoja tėra, noriu kad tu pasakytumei“, A. L.: „dėl ko?“, moteris: „dėl to, ką aš turiu čia savo“, A. L.: „nu tai gi, nu tą keturiolika <...> jūs įnešat į savo sąskaitą“, moteris: „nu supratau, gerai“ (pokalbis Nr. 6984);

2018 m. liepos 12 d. užfiksuotas A. L. pokalbis su J. J.. J. J. sako: „mama sako žinok tu, pradžia sako laba gera, įkalei sako pagrindinius stulpus“, A. L. klausia: kokius?“, J. J.: „nu čia tie pinigai, kaip ir nu sklypo pirkimui, nu kaip sklypą perki, namą statai <...> sako pradžia, žinok, labai gera, nu mes nuėjom, pasimeldėm kad viskas sektųsi“, A. L.: „tai mama patenkinta?“, J. J.: „aha, mama sako, matysi jums eisis kaip iš pypkės, žodžiu, Alvydukai, pinigiukai sutvarkyti“, A. L.: „tai parašė paskirtis – dovana, ane?“, J. J.: „jo, įnešėm į automatą pačios“, A. L.: „į mamos sąskaitą?“, J. J.: „tai ir mama sako noriu padaryti pavedimą, ji taip sako, kokią paskirtį rašom, mama sako dovana, tai va“ (pokalbis Nr.7033).

V. A. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad su įtariamuoju A. L. sudarė teisinių paslaugų sutartį ir yra jo gynėjas baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 145–147).

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2022 m. vasario 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota. Nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K-300-697/2019).

BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, suponuoja būtinumą nustatyti: 1) turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama); aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios toks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos).

A. L. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis, siekdamas įteisinti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasisavintus pinigus – 115 328,92 Eur, perdavė 14 000 Eur sugyventinei J. J. ir susitarė, kad ši, padedant savo mamai V. K., įneš juos į V. K. banko sąskaitą, perves į J. J. banko sąskaitą ir panaudos nekilnojamojo turto – žemės sklypo įsigijimui.

Byloje nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2018 m. liepos 12 d. V. K. savo banko sąskaitą papildė 14 000 Eur pinigų suma ir tą pačią dieną šią sumą pervedė į dukters J. J. banko sąskaitą, nurodžiusi pavedimo paskirtį „dovana“. Liudytoja V. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pinigai – 14 000 Eur buvo jos santaupos, kurias laikė namuose, kol nusprendė padovanoti dukrai J. J. Ji 2018 m. liepos 12 d. banke esančiame bankomate įnešė pinigus į savo sąskaitą ir tą pačią dieną pervedė į J. J. sąskaitą. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina, kad 2014 m. balandžio 30 d. V. K. ataskaitinių 2013 metų pabaigoje turėjo privalomo registruoti turto, kurio vertė 341 569 Lt (atitinka 98 925 Eur), piniginių lėšų ne banke – 45 620 Lt (atitinka 13 212,5 Eur) ir banke – 620 Lt (atitinka 179,5 Eur) (t. 6, b. l. 178–181). Liudytoja J. J. parodė, kad jos mama V. K. turėjo santaupų, kurias laikė namuose. 2018 m. vasarą ji nusprendė padovanoti dukrai 14 000 Eur žemės sklypo pirkimui. J. J. lydėjo mamą į banką, kur V. K. įnešė pinigus į savo sąskaitą ir pervedė į J. J. sąskaitą. Kaltinamasis A. L. patvirtino, kad jis nedavė V. K. pinigų – 14 000 Eur tam, kad ši pervestų juos į J. J. sąskaitą. Taigi, nė vienas iš kaltinime nurodytų asmenų nepatvirtino aplinkybės, kad pinigus – 14 000 Eur J. J. perdavė kaltinamasis A. L..

Kaltinamojo A. L. dalyvavimą nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padaryme prokuroras grindžia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu įrašytais kaltinamojo A. L. pokalbiais su J. J. ir kitais asmenimis, policijos pareigūnų, surašiusių slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, padarytomis išvadomis.

Pažymėtina, kad byloje nustatytų faktų, jog A. L. skambino D. A., J. V. ir kitiems asmenims ir tarėsi dėl sklypo pirkimo J. J. vardu kaltinamasis neneigė, tačiau tiek jis, tiek J. J. viso bylos proceso metu tvirtino, kad minėto sklypo pirkimas nesusijęs su J. J. motinos padovanota pinigų suma. Pokalbių suvestinėse užfiksuotų kaltinamojo A. L. ir liudytojų D. A. ir J. J., kitų asmenų 2018 m. gegužės 17 d.– liepos 12 d. pokalbių turinys patvirtina, kad A. L. iš tiesų ketino pirkti nekilnojamąjį turtą ir jį užregistruoti D. A. arba J. J. vardu: 1) D. A. sako A. L.: „ar taip jau tikrai apsisprendęs čia ant manęs?“, A. L. atsako: „tai ant ko aš pirksiu, ant Jolitos nepirksiu tikrai (pokalbio Nr. 2031); 2) A. L. klausia S. S.: „ką tu pirktum, pirkdamas sklypą? Ant Jolitos? Jolita sutinka vekselį pasirašyt. Ar ant buhalterės? Buhalterė vekselių jokių nepasirašys“, S. S. atsako: „nu pirk ant Jolitos, aš nemanau, kad Jolita taip nu tau norėtų žiauriai kenkti ir neatiduoti, nu ne“ (pokalbio Nr. 5838); 3) J. V. klausia: „tai būsi sklypo savininkas jau?, A. L. atsako: „nu koks aš būsiu, ant savęs negaliu“, „norėjau ant Jolitos pirkti, bet Jolita nesutinka“ „sakiau, davai forminam ant tavęs, o tu man parašai, nu, kad aš, ar paskolinau ar kai, nu jinai ne“, J. V.: „nu tegul jinai ir perka, jos vardų jinai gali ir pirkti“ A. L.: „matai, nerašo, ai aš juk neužlaušiu rankų, nepriversiu parašyti“ (pokalbis Nr. 6518); 4) J. V.: „tai jau ant Jolkos rašysi?“; A. L.: „ant Jolkos, sutiko parašyti nu man tuos popierius“ (pokalbio Nr. 6524); 5) A. L.: „nu sugalvojom, Jolita yra ten dvidešimt užsideklaravus, jeigu pradėsim vykdyti ten tas statybas, nu gal paskui atsiras tu pajamų“; J. V.: „tai ji jau sutinka, kad tu sklypą pirksi ant jos?“; A. L.: „baigiu jau įtikinti“; J. V.: „tai pirma sklypą ant jos tu nupirk“; A. L.: „tai kam pirkti, jeigu paskui, nu tai toliau reikės vykdyti ir statybas ir tą ir aną <...> (pokalbio Nr. 6585); 6) A. L.: „pas tą notarą buvau užbėgęs, tai sakė iki 50 tūkstančių litų. o kadangi valstybės tarnautoja, sako ar gali rašyti po naujų metų ir pavyzdžiui dabar jeigu nenori, sako kad neprisikabintų. Supranti, reikia pasikalbėti su tavo mama, mama yra pensininkė, per pus pigiau patentas. Aš nuperku mamos vardu patentą, ir jai bus ramiau. Vis tiek skelbimai, supranti ir ji ką uždeklaruoja, tą gali padovanoti tau“; J. J.: „galima šitaip, nes jeigu aš ant savęs patentą tada turiu panaudos sutartį su mama pasirašyti“; A. L.: „mama lai perkasi tą patentą metams, aš sumoku už tą patentą, jinai tada dirba, supranti, nereiks jai nieko bijoti“ (pokalbio Nr.6675). Taip pat užfiksuotas ir 2018 m. liepos 10–12 d. vykęs pokalbis tarp A. L. ir J. J. apie pinigų įnešimą į V. K. sąskaitą: 1) A. L.: „mes su Agintu važiuosim rytoj ryte pas tą notarą vėl, notaras sakys pavyzdžiui, rytoj ryte, viską jau suvežė, viskas kaip ir gerai, sakysiu, aš tada galiu įsinešti pinigus į banką jo, sakys, gali ir tada keliam pas mamą, supranti“ (pokalbis Nr. 6725); 2) J. J. sako: „su mamuku šnekėjau, mamuką vis informuoju, kokia situacija, mamukas jau rašo sutartį, sakau tik datos neįrašyk“; A. L.: „gali rašyti, nu koks skirtumas“; J. J.: „data geriau būtų tos dienos, kada ji man pravedė, man mokesčiuose tą pati sakė“ (pokalbis Nr. 6745); 3) J. J. sako: „esam abidvi namie, po biškį jau riktuojamės, sutartį suderinom, mamukas sutartį pasirašė“; A. L.: „nu tai gi, nu tą keturiolika <...> jūs įnešat į savo sąskaitą“ (pokalbis Nr. 6984); 4) J. J.: „mama sako, matysi jums eisis kaip iš pypkės, žodžiu, Alvydukai, pinigiukai sutvarkyti“; A. L.: „ tai parašė paskirtis – dovana, ane?“; J. J.: „jo, įnešėm į automatą pačios“; A. L.: „ į mamos sąskaitą?“; J. J.: „tai ir mama sako noriu padaryti pavedimą, ji taip sako, kokią paskirtį rašom, mama sako dovana, tai va“ (pokalbis Nr.7033). Vis tik šių pokalbių turinys, nesant kitų objektyvių duomenų apie A. L. ir J. J. susitarimą įteisinti A. L. pinigus, neįrodo, jog A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje. Slaptų tyrimo veiksmų protokolus surašę pareigūnai, apibendrindami tyrimo metu surinktą informaciją, pateikė tik savo nuomonę dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktų duomenų vertinimo, bet tokiomis interpretacijomis teismas, nesant kitų patikimų duomenų kaltumui pagrįsti, negali vadovautis spręsdamas dėl A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių įrodytumo.

Kaltinamasis A. L. paaiškino, kad jis iš tiesų ketino pirkti žemės sklypą kartu su advokatu V. A. ir jį įregistruoti D. A. arba J. J. vardu, tačiau dėl taikomų apribojimų sandoris neįvyko. Liudytojai notarė V. M. ir notarų biuro administratorius A. M. patvirtino, kad 2018 m. birželio mėn. į notarų biurą buvo atvykęs žmogus, labai panašus į A. L., ir V. A., domėjosi žemės sklypo pirkimo galimybėmis, tačiau sandoris dėl nuosavybės teisei į ketinamą pirkti turtą taikomų ribojimų neįvyko. Sklypą ketino įsigyti du bendraturčiai – vyras ir moteris. Taigi bylos duomenimis nepaneigtas kaltinamojo A. L. paaiškinimas, kad įrašuose buvo užfiksuoti pokalbiai, nesusiję su V. K. dukrai padovanota pinigų suma žemės sklypo įsigijimui.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, dėl to nedeklaravo ir nesumokėjo 21 520,06 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Jis buvo kaltinamas neteisėtai pasisavinęs 60 638,86 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir 54 690,06 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau dėl šių nusikaltimų yra išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių). Nenustačius, kad į J. J. banko sąskaitą pervesti 14 000 Eur buvo gauti neteisėtai, turto kilmė laikytina nenusikalstama. Esant šioms aplinkybėms, nėra nustatytas būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis – nusikalstama turto kilmė.

Byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina A. L. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas taip pat dėmesys į in dubio pro reo principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) reikalavimus: visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių, kad kaltinime nurodytas turtas – 14 000 Eur buvo gautas nusikalstamu būdu ir, siekiant jį įteisinti, perduotas J. J., A. L. pagal 216 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. L. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 31, b. l. 197). Po šioje byloje tiriamų apysunkių nusikaltimų padarymo A. L. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (t. 42, b. l. 39–44). Kaltinamasis A. L. yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 26 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nubaustas pagal BK 424 straipsnio 4 dalį ir 422 straipsnio 1 dalį (t. 31, b. l. 177–193).

Kaltinamasis A. L. nusikaltimų padarymo metu buvo išsituokęs, nepilnamečių vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturėjo. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad šiuo metu jis tęsia darbą minėtose bendrovėse (t. 42, b. l. 19–22). Kaltinamojo gynėjas advokatas teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko L. L. rašytą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad A. L. šiuo metu dirba abiejų bendrovių direktoriumi ir nėra padaręs jokių drausmės pažeidimų (t. 41, b. l. 25). Kaltinamojo A. L. gynėjas advokatas teismui pateikė MB A. N. konsultacinės poliklinikos 2023 m. spalio 25 d. A. L. medicinos dokumentų išrašą, patvirtintą gydytojo N. K.. Išraše nurodyta, kad A. L. kosulio ar dusulio metu praranda sąmonę, jam diagnozuota liga – apalpimas ir kolapsas, hipertezinė širdies liga be širdies nepakankamumo ir kiti susirgimai (t. 41, b. l. 23–24).

Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu pareiškė, kad kaltu dėl apgaulingo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo prisipažįsta, tačiau jis pripažino tik tas aplinkybes, kurios nekėlė jokių klausimų, t. y. tai, kad grynieji pinigai, kuriuos vairuotojai perduodavo už automobilių ir eterio nuomą, nebuvo įtraukti į įmonės kasą ir buhalterinę apskaitą, tačiau, jo įsitikinimu, tai buvo mažesnės sumos, nei nurodyta kaltinime. Jis neprisiminė, kas buvo įmonių kasininkas, viso proceso metu tvirtino, jog bendrovių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pakankamai dėmesingai, reikalavo, jog specialistai ir ekspertas įvertintų bendrovių veiklos rezultatus, įsipareigojimų dydį ir struktūrą pagal neoficialius užrašus ir į apskaitą neįtrauktus paslaugų kvitus. Pats atliko skaičiavimus ir juos pateikė teismui užbaigus įrodymų tyrimą, siekdamas sumažinti buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų lėšų sumas. Vis dėlto, nesutikdamas su byloje nustatytomis nusikaltimų padarymo pasekmėmis, prašydamas atlikti įvairius daug laiko trunkančius tyrimus, nesutikdamas su specialistų ir ekspertizės akto išvadomis, kaltinamasis nepripažino esminių nusikaltimų aplinkybių ir su jomis susijusios savo kaltės. Teismo manymu, kaltinamasis, nesutikdamas su nurodytomis jo veikos kvalifikavimui ir atsakomybės dydžiui turinčiomis reikšmės esminėmis įvykių aplinkybėmis, nors ir išreiškė gailėjimąsi dėl kilusių padarinių, yra linkęs savo veiksmus pateisinti ar sumenkinti. Toks kaltinamojo A. L. nenuoširdus, sąlyginis prisipažinimas nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) savanoriškai iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (2020 m. liepos 28 d.) atlygino visą – 5 568,94 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą ir visą – 1 108,31 Eur civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalaujamą turtinę žalą (t. 2, b. l. 164–169, 170–171, t. 36, b. l. 97–98). A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) savanoriškai iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (2020 m. rugpjūčio 4 d.) atlygino visą – 22 929,06 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą (t. 2, b. l. 164–169, t. 36, b. l. 97–98). Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo A. L. ir juridinių asmenų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. L. atsakomybę už abu nusikaltimus sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, A. L. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 222 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrinamos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), A. L. padarė prieš priimant Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį (kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis).

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už didelės – 425 741,43 Eur vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule įgijo didelės vertės (viršijančios 250 MGL) svetimą turtą ar turtinę teisę, arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL, o turtas, kurio vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, yra labai didelės vertės. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto įgijimą apgaule buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė (bauda) ir laisvės atėmimas iki 8 metų, taigi ši norma, lyginant su BK 182 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, švelnina nuteistojo teisinę padėtį.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu (2011 m. gruodžio 20 d.) galiojusį MGL dydį (Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 Lt, atitinkantis 37,65 Eur), A. L. apgaule išvengtos prievolės suma (425 741,43 Eur) viršija 900 MGL dydžio sumą. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas už didesnės nei 900 MGL dydį viršijančios turtinės prievolės išvengimą, jo veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojama iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į alternatyvios bausmės – baudos buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka naujos redakcijos įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 100 MGL dydžio bauda. 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad apgaule išvengė 592,08 Eur dydžio turtinės prievolės. Šios veikos kvalifikavimui ir nuteistojo atsakomybės dydžiui 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 pakeitimai įtakos neturi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu (kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis) paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 17 d. 11.50 val. iki 2018 m. liepos 19 d. 11.05 val. (2 dienos) (t. 31, b. l. 70–71, 7374) ir bausmės (laisvės atėmimo bausmė ir bauda), iš dalies atliktos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, į padarytų nusikaltimų sunkumą, kaltinamojo asmenybę (A. L. daugiau nei ketverius metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba ir savo noru atlygino visus pareikštus civilinius ieškinius), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad A. L. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai: šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu teismas, priimdamas sprendimą atidėti kaltinamajam A. L. paskirtos bausmės vykdymą, suteikia galimybę jam įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo naujo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 31, b. l. 76–77).

Juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skiriama BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmė – bauda, jos dydis parenkamas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės minimumui.

Juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skiriama BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmė – bauda, jos dydis parenkamas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės minimumui.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Anksčiau jis buvo teistas, tačiau naujų nusikalstamų veikų padarymo metu ankstesnis teistumas buvo išnykęs (t. 33, b. l. 37–39). Nuo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei 5 metams, naujų nusikalstamų veikų A. V. nepadarė. Nusikaltimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 41 straipsnio 1 dalį ir 41⁵ straipsnio 1 dalį (t. 33, b. l. 30–35).

Kaltinamasis A. V. turi šeimą, nepilnamečių vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 33, b. l. 25–28). Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 33, b. l. 29, teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas).

A. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, davė parodymus, iš esmės atitinkančius esmines faktines šio nusikaltimo aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, A. V. skiriama BK 222 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, švelnesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu A. V. intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos skiriami BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 17 d. 19.51 val. iki 2018 m. liepos 18 d. 18.45 val. (1 diena) (t. 32, b. l. 157–158, 161–162).

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (t. 32, b. l. 164–166).

III. Civiliniai ieškiniai ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. L. ir atleistoms nuo baudžiamosios atsakomybės jo nusikalstamos veikos bendrininkėms D. A. ir L. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių patirtą 5 568,94 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 48–53). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 55). Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 28 d. savanoriškai atlygino visą – 5 568,94 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (t. 36, b. l. 97–98).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai uždarajai akcinei bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nesumokėtų įmokų patirtą 1 108,31 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 59–61). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 69). Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 28 d. savanoriškai atlygino visą – 1 108,31 Eur civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalaujamą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (t. 2, b. l. 170–171, t. 36, b. l. 97–98).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kaltinamajam A. L. ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės jo nusikalstamos veikos bendrininkei D. A. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių patirtą 22 929,06 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 74–78). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 80). Kaltinamasis A. L. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 4 d. savanoriškai atlygino visą – 22 929,06 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (t. 36, b. l. 97–98).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl neteisėtos ūkinės veiklos vykdymo patirtą 2 674,87 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 85–88). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 97). Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. 2020 m. liepos 29 d. savanoriškai atlygino visą – 2 674,87 Eur civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (t. 7, b. l. 51).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nesumokėtų įmokų patirtą 10 136,55 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 101–105). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 113). Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. savanoriškai atlygino visą – 10 136,55 Eur civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalaujamą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (t. 2, b. l. 180–181).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. V. ir I. E. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių patirtą 12 412,56 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 125–127). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 130). Kaltinamuosius A. V. ir I. E. išteisinus nesant jų veiksmuose BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. V. ir I. E. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, patirtą 71 324,59 Eur turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad kaltinamieji A. V. ir I. E. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą (pinigines lėšas) – 71 324,59 Eur ir padarė turtinę žalą šiai bendrovei (t. 2, b. l. 148–156). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos A. A. 2020 m. birželio 30 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 160). Kaltinamoji I. E. nebuvo kaltinama dalyvavusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padaryme. A. V.išteisinus, nesant jo veikoje BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB (duomenys neskelbtini) pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios I. E. turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 50/49910, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo A. V. turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 50/57784, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas galimam turto konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į liudytojos J. J. turtą – 14 000 Eur pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Luminor Bank“.

IV. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. birželio 29 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT–6131 ir 2024 m. sausio 23 d. patikslintą pažymą Nr. (12.32 Mr) PT–883, kuriose prašoma priteisti valstybei iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 448,49 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės A. Mačernytės suteiktą teisinę pagalbą šiam juridiniam asmeniui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 42, b. l. 13–16, 114 – 117).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT–10 737, ir 2024 m. sausio 24 d. pažymą Nr. (12.32 Mr) PT–881, kuriose prašoma priteisti valstybei iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 448,49 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės J. Usonytės suteiktą teisinę pagalbą šiam juridiniam asmeniui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 42, b. l. 17–20, 118 – 121).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba su jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal BPK 388 straipsnio 1 dalį, trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese. Nagrinėjamoje byloje trauktini baudžiamojon atsakomybėn juridiniai asmenys atstovų dalyvauti procese nepaskyrė, todėl bylą nagrinėjančio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) atstove buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė A. Mačernytė, o UAB (duomenys neskelbtini) atstove – advokatė J. Usonytė (t. 36, b. l. 46–47). Šių trauktinų baudžiamojon atsakomybėn juridinių asmenų atstovavimo procese išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei (bylos nagrinėjimas užtruko trejus metus, atstovės advokatės dalyvavo net 25 teismo posėdžiuose). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino trauktinų baudžiamojon atsakomybėn bendrovių (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų advokatų dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisiamos iš atstovaujamųjų juridinių asmenų.

Į 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdį atvyko liudytojas E. Š. Jo kelionės išlaidos – 39,68 Eur buvo apmokėtos iš teismo lėšų (t. 38, b. l. 39). Liudytojo E. Š. parodymais grindžiama abiejų kaltinamųjų A. L. ir A. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl proceso išlaidos, patirtos dėl šio liudytojo atvykimo į teismą, priteisiamos iš kaltinamųjų A. L. ir A. V. lygiomis dalimis (po 19,84 Eur) (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai:

1. Tiriamoji medžiaga – 17 skaitmeninių laikmenų (CD), supakuotų voke Nr. 1, saugotina kartu su baudžiamąja byla.

2. Kietasis išorinis diskas „ADATA“ Nr. R-REM-A99-(duomenys neskelbtini) supakuotas voke Nr. 2, grąžintinas lydimuosius dokumentus surašiusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

3. Pinigai – 1 310 Eur, paimti kaltinamojo A. L. asmens kratos metu, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930188), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami jų savininkui A. L. (t. 29, b. l. 1–3).

4. Pinigai – 370 Eur, paimti kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930190), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami jų savininkei UAB (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 1, 9).

5. Pinigai – 1 149,5 Eur, paimti kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930191), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 1, 9).

6. Pinigai – 219 Eur, paimti kratos metu liudytojos L. B. gyvenamojoje vietoje, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930189), tyrėjos A. A. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu grąžinti jų savininkei L. B. (t. 29, b. l. 1–3, 103–106).

7. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir kiti daiktai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitai Nr. 039059, 039060, 039218, 039220, 039221, 039215, 039214, 039213, 039216, 039217, 039219 (t. 29, b. l. 14, 17–18, 21–22, 24–25, 27–28, 30–31, 33, 35–36, 40, 42–43, 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami šių įmonių įgaliotiems atstovams.

8. Plastikinis dėklas su 13 vnt. UAB „Olimpic casino“ kvitų, 3 vnt. banko „Luminor“ kvitų ir segtuvas su įvairiais dokumentais, paimti kratos metu iš A. L. automobilio ir saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitas Nr. 039211), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinami jų savininkui A. L. (t. 29, b. l. 38–39).

9. Banko mokėjimo kortelė, išduota sąskaitos savininkui J. J., saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitas Nr. 039217), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas kortelę išdavusiam bankui (t. 29, b. l. 42–43, 44).

10. Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo valdyboje (daiktų saugojimo kvitai Nr. 038604 ir Nr. 038612), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 47–49, 52–53).

11. Sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais, raudonos spalvos kartoninė dėžutė „Sostinės šokoladiniai saldainiai“ su 13 vnt. lapų, vokas, adresuotas S. K., su 9 vnt. lapelių, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo valdyboje (daiktų saugojimo kvitas Nr. 038612), yra beverčiai, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimo ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimo ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje nurodytą A. L. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis to paties kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir 86 MGL (4 472,76 Eur) baudą.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kaltinamojo A. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 17 d. 11.50 val. iki 2018 m. liepos 19 d. 11.05 val. (dvi dienas) ir į paskirtas subendrintas bausmes įskaityti bausmes (laisvės atėmimo bausmę ir baudą), iš dalies atliktas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant to paties straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus: šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus: šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 17 d. 19.51 val. iki 2018 m. liepos 18 d. 18.45 val. (vieną dieną).

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamąjį A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo), 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo) ir 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamąjį A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamąją I. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kaltinamąją I. E. išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Procesą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltinamajam A. L. ir atleistoms nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. ir L. B. pareikšto 5 568,94 Eur civilinio ieškinio, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kaltinamajam A. L. ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. pareikšto 22 929,06 Eur civilinio ieškinio, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. pareikšto 2 674,87 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) pareikšto 1 108,31 Eur civilinio ieškinio ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. pareikšto 10 136,55 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltinamiesiems A. V. ir I. E. pareikštą 12 412,56 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB „Finestra“ kaltinamiesiems A. V. ir I. E. pareikštą 71 324,59 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamosios I. E. turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 50/49910, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo A. V. turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 50/57784, esantį adresu (duomenys neskelbtini) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į liudytojos J. J. turtą – 14 000 Eur pinigines lėšas, saugomas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Luminor Bank“, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Tiriamąją medžiagą – 17 skaitmeninių laikmenų (CD), supakuotų voke Nr. 1, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

2. Kietąjį išorinį diską „ADATA“ Nr. R-REM-A99-(duomenys neskelbtini) supakuotą voke Nr. 2, grąžinti lydimuosius dokumentus surašiusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

3. Pinigus – 1 310 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930188), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui A. L.

4. Pinigus – 370 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930190), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkei UAB (duomenys neskelbtini).

5. Pinigus – 1 149,5 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kasos pajamų kvitas Nr. 0930191), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini).

6. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir kitus daiktus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitai Nr. 039059, Nr. 039060, Nr. 039218, Nr. 039220, Nr. 039221, Nr. 039215, Nr. 039214, Nr. 039213, Nr. 039216, Nr. 039217, Nr. 039219), grąžinti šiems juridiniams asmenims.

7. Plastikinį dėklą su 13 vnt. UAB „Olimpic casino“ kvitų, 3 banko „Luminor“ kvitus ir segtuvą su įvairiais dokumentais, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitas Nr. 039211), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti jų savininkui A. L..

8. Banko mokėjimo kortelę, išduotą sąskaitos savininkui J. J., saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (daiktų saugojimo kvitas Nr. 039217), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kortelę išdavusiam bankui.

9. Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo valdyboje (daiktų saugojimo kvitai Nr. 038604 ir Nr. 038612), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini).

10. Sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais, raudonos spalvos kartoninę dėžutę „Sostinės šokoladiniai saldainiai“ su 13 vnt. lapų, voką, adresuotą S. K., su 9 vnt. lapelių, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo valdyboje (daiktų saugojimo kvitas Nr. 038612), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti valstybei iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 448,49 Eur ir iš UAB (duomenys neskelbtini) – 2 448,49 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino atstovų dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidas – 39,68 Eur, patirtas iš teismo lėšų liudytojo E. Š. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti, priteisti iš kaltinamųjų A. L. ir A. V. lygiomis dalimis (po 19,84 Eur) į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Kakurinė