Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Arūnui Kasparavičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą skirti baudą, suinteresuoti asmenys: E. P. (skolininkė), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė byloje papildomus įrodymus – mažosios bendrijos (toliau – MB) „Laupetra“ ekspertinio vertinimo aktą Nr. LAUP20260202. Nurodė, kad aktas patvirtina, jog yra įvykdytas išieškotojos 2024 m. kovo 1 d. privalomasis nurodymas.

6. Antstolis Darius Bliznikas pateikė teismui raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodė, kad išieškotoja 2026 m. kovo 16 d. informavo antstolį, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Privalomojo nurodymo įvykdymo data 2025 m. gruodžio 15 d.

7. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas prašė pareiškimą atmesti. Papildomai paaiškino, kad institucijos tikslas yra pasiektas, todėl Inspekcijos pozicija dėl baudos sušvelnėjo, tačiau Inspekcija griežtai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Atstovas pripažino, kad šiuo metu privalomasis nurodymas yra įvykdytas ir nors antstoliui kreipiantis į teismą pažeidimas dar buvo fiksuotas, dabar Inspekcija mano, kad baudos galima ir neskirti, paliekant tai teismo diskrecijai. Inspekcija laikosi nuomonės, kad įvykdymo data yra 2025 m. gruodžio 15 d., kai duomenys apie atliktus darbus buvo įkelti į informacinę sistemą (EPP), taigi tuomet Inspekcija gavo dokumentus, patvirtinančius įvykdymą. Atstovas teigė, kad skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi – ji pati privalėjo informuoti Inspekciją apie pabaigtus darbus, kaip nurodyta pačiame nurodyme, tačiau glaudaus bendradarbiavimo nebuvo, skolininkė turėjo kreiptis į Inspekciją ir pranešti, kad nurodymas įvykdytas. Prašo nepriteisti jokių bylinėjimosi išlaidų nei iš Inspekcijos, nei iš antstolio, argumentuojant tuo, kad antstolis veikė teisėtai, gindamas viešąjį interesą, o pagal teismų praktiką išlaidos vykdymo procese priteisiamos tik įrodžius piktnaudžiavimą, kurio šiuo atveju Inspekcija neįžvelgia.

8. Skolininkės E. P. atstovė advokatė Andrutė Salvador prašė pareiškimą atmesti, priteisti iš antstolio skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė teigė, kad antstolio veiksmai buvo nepagrįsti ir todėl skolininkė neturėtų mokėti baudos, o priešingai – gauti išlaidų atlyginimą. Advokatė pabrėžė, kad darbai faktiškai buvo baigti dar 2024 m. lapkričio 18 d. Tai patvirtina sutartis su statybos bendrove ir tai, kad nuo to laiko jokie nauji darbai objekte nebuvo vykdomi. Buvo akcentuota, kad tai nebuvo paprasti darbai, kuriuos galima atlikti „ūkio būdu“ – reikėjo atstatyti stogo ir sienų laikančiąsias konstrukcijas, todėl buvo samdyta profesionali statybos bendrovė. Skolininkė niekada nevengė vykdyti nurodymo: prašė pratęsti terminą (kas buvo leista), bendravo su architektais (procesas užsitęsė dėl architekto mirties), sumokėjo paskirtą administracinę baudą ir siekė viską sutvarkyti taip, kaip reikalaujama. Pripažino, kad Inspekcija nebuvo informuota laiku, tačiau tai atsitiko dėl skolininkės teisinių žinių trūkumų ir dėl sunkių asmeninių aplinkybių (šeimos nario mirtis, kiti teisminiai procesai). Advokatė teigė, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. Inspekcijos aktas, kuriuo remiasi antstolis, buvo su trūkumais, neatitiko teisės aktų reikalavimų, o matavimai jame buvo netikslūs. Priešingai nei teigė Inspekcija, skolininkė dar 2025 m. liepą siuntė nuotraukas ir informaciją inspektoriui apie atliktus darbus. Advokatė teigė, kad antstolis elgėsi formaliai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Antstolis, prieš surašydamas neįvykdymo aktą, privalėjo pats nuvykti į vietą ir įsitikinti realia situacija, o ne mechaniškai remtis senais Inspekcijos duomenimis. Skolininkė 2025 m. spalio 13 d. informavo antstolį, kad nurodymas įvykdytas, ir prašė palaukti kelias dienas, kol matininkas parengs dokumentus. Antstolis, užuot palaukęs ar nuvykęs patikrinti, jau 2025 m. spalio 16 d. surašė neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą. Net kai Inspekcija pripažino įvykdymą ir pasiūlė antstoliui atsiimti pareiškimą dėl baudos, šis atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad „tegu sprendžia teismas“. Baudos skyrimas šiuo metu būtų netikslingas ir neproporcingas, nes tikslas jau pasiektas. Be to, E. P. šiuo metu nedirba (atleista bendru sutarimu), todėl bauda jai būtų labai sunki finansinė našta. Prašo iš antstolio priteisti 4 670 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sudaro 2 250 Eur už advokato pagalbą ir 2 420 Eur už ekspertinį vertinimą, kurio prireikė ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo nevykdymu. Šių išlaidų būtų buvę galima išvengta, jei antstolis būtų elgęsis rūpestingai ir būtų nuvykęs į vietą. Reziumavo, kad ši byla pasiekė teismą tik dėl antstolio „valdiško“ požiūrio, todėl jis ir turėtų padengti skolininkės patirtus nuostolius, be to, teismas gali nukrypti nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, jei šalis (šiuo atveju – antstolis) procese elgėsi netinkamai, nesąžiningai ar nerūpestingai.

9. Teismo posėdžio metu skolininkė E. P. prašė pareiškimą atmesti ir priteisti iš antstolio jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji patvirtino, kad viską stengėsi atlikti kuo greičiau, nes nebenorėjo jokių baudų ar konfliktų. Anot jos, ginčas dėl neva neįvykdytų darbų kilo dėl neteisingų Inspekcijos matavimų (buvo nustatytas 40 cm skirtumas), o matininko išvados patvirtino, kad pastatas atstatytas tiek, kiek leidžia jo būklė (72 proc. baigtumas). Teigė ne kartą kalbėjusi su pačiu antstoliu telefonu, gal tris ar keturis kartus. Ji antstoliui rašė, kad rytoj atvyks matininkas, tada paskambino, nes matininkas informavo, kad vis tik rytoj atvykti negali. Tai ten buvo dvi dienos uždelstos. Ji prašė jo atvykti į vietą ir pačiam pamatyti, kad viskas sutvarkyta, tačiau antstolis atsakęs, kad „nieko tame nesupranta“ ir yra spaudžiamas Inspekcijos. Skolininkė paaiškino, kad po 2016 m. gaisro pastatas buvo kritinės būklės, jame net nebuvo laiptų, todėl jai kyla klausimų, kaip ankstesni matavimai, kuriais remiasi Inspekcija, išvis buvo atlikti. Ji pabrėžė, kad dabar pastate yra tik „plikos sienos“ ir stogas be apšiltinimo, t. y. būtent tokia pradinė padėtis, kokia ir turėjo būti atstatyta. Kai statybų bendrovė baigė darbus 2024 m. lapkričio mėnesį, jokie statybų darbai nebebuvo atliekami, padėtis išliko nepakitusi ir tai matosi iš pateiktų nuotraukų.

10. Į teismo posėdį, vykusį 2026 m. kovo 19 d., antstolis neatvyko. Antstolis pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

11. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie posėdį, teismo šaukimai įteikti, pareiškėjas į paskirtą žodinį teismo posėdį neatvyko. Jis buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl teismas bylą nagrinėjo pareiškėjui posėdyje nedalyvaujant.

Pareiškimas netenkintinas.

12. Iš bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Dariaus Blizniko kontoroje vykdomas Inspekcijos 2024 m. kovo 1 d. išduotas vykdomas dokumentas (privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius) Nr. PNSSP-00-240301-00006 dėl E. P. įpareigojimo išardyti neypatingosios kategorijos Pastato, esančio Žemės sklype stogo bei sienų, esančių virš patalpos buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perstatytas laikančiąsias konstrukcijas taip, kad jos atitiktų VĮ Registrų centre įregistruotos Pastato 2022 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis. Inspekcijos 2025 m. rugsėjo 11 d. rašte „Dėl 2024-03-01 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-240301-00006 priverstinio vykdymo (skolininkė E. P.) ((duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad vykdomojo dokumento neįvykdymas užfiksuotas Inspekcijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-250811-00151. Inspekcija su prašymu kreipėsi į antstolį, prašymo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/25/01644. Atsižvelgiant į tai, antstolis vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, vykdomojoje byloje Nr. 0035/25/01644, 2025 m. spalio 16 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-41630 ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei savo nuožiūra baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

13. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

14. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

15. Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. E. P. pateikė byloje MB „Laupetra“ ekspertinio vertinimo aktą Nr. LAUP20260202, kuris patvirtina, jog išieškotojas 2024 m. kovo 1 d. privalomas nurodymas yra įvykdytas. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė byloje papildomus įrodymus, kuriuose nurodė, kad Inspekcija patikrino 2024 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-240301-00006 įvykdymą ir 2026 m. kovo 4 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-260304-00029, kuriame konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Nurodė, kad yra pagrindas baudos skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą neskirti, nes skolininkė privalomąjį nurodymą įvykdė. Antstolis Darius Bliznikas pateikė teismui raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodė, kad išieškotoja 2026 m. kovo 16 d. informavo antstolį, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Privalomojo nurodymo įvykdymo data 2025 m. gruodžio 15 d. Taigi, skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą, Inspekcijos užfiksuota, kad skolininkė įvykdė privalomąjį nurodymą.

18. Teismas sprendžia, kad skolininkė su Inspekcija ir antstoliu proceso metu bendradarbiavo, Inspekcijai nustačius pažeidimus ėmėsi aktyvių veiksmų jų pašalinimui, privalomasis nurodymas buvo vykdomas. Šių aplinkybių visuma – skolininkės nesąžiningumo ar juolab piktnaudžiavimo teise šalinant pažeidimus nebuvimas – teikia pakankamą pagrindą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nes baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų baudos skyrimo tikslų (sudrausminti skolininkę, paskatinti ją operatyviau įvykdyti privalomąjį nurodymą).

19. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas pažeidimo faktines aplinkybes ir į tai, kad E. P. įvykdė privalomąjį nurodymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

21. Suinteresuotas asmuo E. P. prašo atlyginti jos patirtas 4 670 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš antstolio, teigė, kad antstolis vykdymo procese elgėsi netinkamai, nesąžiningai ar nerūpestingai. Nurodė, kad 4 670 Eur sumą sudaro 2 250 Eur už advokato pagalbą ir 2 420 Eur už ekspertinį vertinimą. Inspekcijos atstovas su tokiu prašymu nesutiko, prašė nepriteisti jokių išlaidų nei iš Inspekcijos, nei iš antstolio, argumentuodamas tuo, kad antstolis veikė teisėtai, gindamas viešąjį interesą, o pagal teismų praktiką išlaidos vykdymo procese priteisiamos tik įrodžius piktnaudžiavimą, kurio šiuo atveju Inspekcija neįžvelgia.

22. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis teismo kompetencijai priskirtų klausimų, kylančių vykdymo procese, sąrašas.

23. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

27. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

28. Teismas pažymi, kad CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai kada vykdomoji byla nutraukiama. CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kai grąžinami vykdomieji dokumentai.

29. Vertinant bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio klausimą, esminę reikšmę turi tai, kad antstolis nagrinėjamu atveju veikė vykdymo proceso ribose ir pagal tuo metu turėtą informaciją. Antstolio funkcija nėra spręsti materialinio ginčo ar savarankiškai vertinti sudėtingas technines aplinkybes, susijusias su statybos darbų atlikimu, o užtikrinti kompetentingų institucijų priimtų sprendimų vykdymą.

30. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2024 m. kovo 1 d. išdavė vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-240301-00006. Byloje nėra duomenų, kad privalomasis nurodymas būtų negaliojantis, skolininkės ar kitų asmenų nuginčytas. Antstolis, 2025 m. rugsėjo 15 d. spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vykdomojo dokumento nepriimti vykdyti. Taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios iki kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo galėjo antstoliui sudaryti pagrindą vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti, vykdomąją bylą nutraukti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taip pat nenustatyta, kad antstoliui 2025 m. spalio 17 d. su pareiškimu pasikreipus į teismą ir prašant vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, būtų pažeistos kokios nors CPK ar kitų teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad skolininkė privalomąjį nurodymą įvykdė tik tada, kai antstolis jau buvo kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo. Inspekcija nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo data 2025 m. gruodžio 15 d., t. y. ta diena, kai skolininkė pateikė teismui duomenis apie įvykdytą privalomąjį nurodymą. Tuo tarpu antstolis kreipėsi į teismą – 2025 m. spalio 17 d. (pareiškimas surašytas 2025 m. spalio 16 d.). Pažymėtina, kad dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Nagrinėjamu atveju antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vykdomojo dokumento nepriimti vykdyti. Taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios iki kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo galėjo antstoliui sudaryti pagrindą vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti, vykdomąją bylą nutraukti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, kreipimosi į teismą momentu buvo galiojantis Inspekcijos aktas, kuriame konstatuotas nurodymo neįvykdymas, todėl antstolis turėjo objektyvų ir pakankamą pagrindą imtis tolesnių vykdymo veiksmų. Tai, kad vėliau situacija pasikeitė ir pažeidimas buvo pašalintas, nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo jų atlikimo metu, nes procesinių veiksmų pagrįstumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne pagal vėliau atsiradusius duomenis. Šiuo atveju nenustatyta, kad Inspekcija ar antstolis veikė neteisėtai, buvo ginamas viešasis interesas, o išlaidos vykdymo procese gali būti priteisiamos tik įrodžius piktnaudžiavimą, kurio šiuo atveju nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis ar buvo akivaizdžiai nerūpestingas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos iš antstolio gali būti priteisiamos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas aiškus neteisėtas elgesys, peržengiantis paprasto procesinio sprendimo ribas. Vien aplinkybė, kad antstolis galėjo pasirinkti kitą veikimo būdą, pavyzdžiui, papildomai tikrinti faktines aplinkybes vietoje ar palaukti ilgiau, savaime nesudaro pagrindo jo veiksmus laikyti neteisėtais ar neatitinkančiais rūpestingumo standarto. Antstolis pagrįstai rėmėsi oficialiais duomenimis ir institucijos pateikta informacija, o sprendimas neatsiimti pareiškimo ir palikti ginčo sprendimą teismui atitinka neutralumo ir procesinio nešališkumo principus.

31. Pažymėtina ir tai, kad nors skolininkė teigia, kad darbai faktiškai buvo baigti anksčiau – 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau apie tai laiku ir tinkamai neinformavo Inspekcijos, nors tokia pareiga jai buvo aiškiai nustatyta. Būtent oficialus informacijos apie nurodymo įvykdymą pateikimas leidžia konstatuoti prievolės įvykdymą, o ne vien faktinis darbų atlikimas. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai vykdymo procese dalyvaujantys subjektai pagrįstai rėmėsi turimais duomenimis apie neįvykdytą nurodymą. Todėl priežastinis ryšys tarp antstolio veiksmų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pakankamas – šios išlaidos kilo dėl ginčo dėl faktinių aplinkybių ir jų įrodinėjimo, o ne dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Teismas sprendžia, kad tai ne antstolio ir ne Inspekcijos, o būtent skolininkės elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje, todėl išlaidų atlyginimo priteisimas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Skolininkei neįvykdžius privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi būti prisiimamos ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad toks skolininkės elgesys galimai nėra susijęs su skolininkės piktybiškumu, nereiškia, kad iš to kylančias pasekmes turėtų prisiimti ne pati skolininkė. Kaip minėta, antstolis šioje byloje nėra materialinio ginčo šalis, siekianti apginti savo interesą. Jis veikė kaip vykdymo proceso subjektas, įgyvendinantis viešąjį interesą – užtikrinti teisėtų nurodymų vykdymą. Išlaidų priteisimas iš antstolio tokiomis aplinkybėmis reikštų nepagrįstą jo atsakomybės išplėtimą už kitų institucijų sprendimų turinį ir už vėliau pasikeitusias faktines aplinkybes, kurių jis negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Tai prieštarautų tiek teisingumo, tiek proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtinųjų sąlygų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš antstolio, nes jo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo nenustatyta, o kilusio ginčo ir dėl jo patirtų išlaidų negalima laikyti tiesiogine antstolio veiksmų pasekme, todėl suinteresuoto asmens E. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais,

nutaria:

antstolio Dariaus Blizniko pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens E. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.