Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-133-875/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-25
Bylos Nr.: 1A-133-875/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: Z. G.
Civilinis ieškovas: Lietuvos Respublikos socialinei apsaugos ir darbo ministerijai
Advokatai: Jurijus Malininas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.17.11Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00008-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.17.11; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2022 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei, Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andriuškevičiui,nuteistosios Z. G. gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. G. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus apimant ir visiškai sudedant, Z. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 300 MGL (11 400 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 24 d. redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554)), Z. G. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš Z. G. civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos socialinei apsaugos ir darbo ministerijai priteista 8099,56 Eur.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į Z. G. turtą: 1. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2649 Eur; 2. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19334 Eur; 3. Žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 1496 Eur, gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 995 Eur; ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 109 Eur; tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5792 Eur; ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2331 Eur; 4. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4331 Eur; 5. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1069 Eur; 6. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4624 Eur, nuspręsta palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 8099,56 Eur žalos atlyginimo valstybei bei visiško paskirtos baudos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Z. G. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, t. y., laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 11 d., būdama faktinė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vadovė, eidama vyriausiosios buhalterės pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, o laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 31 d. būdama asociacijos direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalį, – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalį, – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine išraiška ir (arba) kiekybine išraiška; 13 straipsnio 3 dalį, – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ nuostatas, o būtent: ji eidama asociacijos vyriausiosios buhalterės pareigas, 2012 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartimi Nr. 4 formaliai nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. įdarbinta asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterinio raštingumo, verslo organizavimo, darbų saugos, buhalterijos pagrindų dėstytojos pareigose, tačiau realiai nevesdama kompiuterinio raštingumo apmokymų Europos Sąjungos fondų finansuojamame projekte „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn. už asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nedirbtą laiką sau priskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį į 2013 m. vasario – spalio mėn., 2014 m. sausio – lapkričio mėn. ir 2015 m. vasario – liepos mėn. į 15 darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir į 15 priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščių įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – apie savo pačios kaip dėstytojos darbo laiką 269 val. ir jai priskaičiuotą ir išmokėtą iš viso 8978,52 Lt (2600,36 Eur) darbo užmokestį,

taip pat ji eidama asociacijos vyriausiosios buhalterės pareigas 2013 m. balandžio 18 d. darbo sutartimi Nr. 4/1 formaliai nuo 2013 m. balandžio 22 d. įdarbinta aplinkos apželdinimo praktikos dėstytojos pareigose, tačiau realiai nevesdama apželdinimo mokymų Europos Sąjungos fondų finansuojamame projekte „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. liepos 31 d., už asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nedirbtą laiką sau priskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį į 2013 m. balandžio – gruodžio mėn., 2014 m. sausio – gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario – liepos mėn. į 26 darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir į 26 priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – apie savo pačios kaip dėstytojos darbo laiką 1331 val. ir jai priskaičiuotą ir išmokėtą iš viso 43680,99 Lt (12650,89 Eur) darbo užmokestį,

taip pat ji eidama asociacijos vyriausiosios buhalterės pareigas į „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario ir kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir į 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo žiniaraščius be numerių, forma Nr. D-53a, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, t. y. buhalterės Ž. P. darbo laiką 125 val. ir jai priskaičiuotą iš viso 2498,96 Lt (723,75 Eur) bei išmokėtą iš viso 1899,17 Lt (550,04 Eur) darbo užmokestį, kuri realiai minėto darbo nedirbo ir atlyginimo negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į 2015 m. vasario – balandžio mėn. buhalterinę apskaitą, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkydama „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė į ją dokumentus, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti asociacijos – viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn.

2. Be to, Z. G. nuteista už tai, kad padarė kreditinį sukčiavimą ir suklastojo dokumentą, t. y., laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 11 d. būdama faktinė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vadovė, eidama vyriausiosios buhalterės pareigas, o laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 31 d. eidama asociacijos direktores pareigas, tikslu neteisėtai įgyti savo naudai (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) lėšas, tiesiogiai vykdydama ir įgyvendindama projektą „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant pateikiant E. S. fondo agentūrai, bei tyčia organizuodama apgaulingą buhalterinę apskaitą tvarkymą, t. y. realiai nevesdama kompiuterinio raštingumo apmokymų, įtraukdama į apskaitą už nedirbtą laiką priskaičiuotą darbo užmokestį 2013 m. vasario – spalio mėn., 2014 m. sausio – lapkričio mėn. ir 2015 m. vasario – liepos mėn., į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – Z. G., t. y., savo darbo laiką 269 val. ir jai priskaičiuotą ir išmokėtą 2600,36 Eur darbo užmokestį, ir taip neteisėtai mokėjimo prašymuose padidino prašomą grąžinti iš ES fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą, susijusią su Z. G. darbo užmokesčio apskaičiavimu už kompiuterinio raštingumo mokymus iš viso už 3411,17 Eur – (2600,36 Eur darbdavio priskaičiuotas darbo užmokestis veiklos kodas 1.3.1. + 805,60 Eur (30,98 proc. darbdavio socialinio draudimo įmokos) + 5,21 Eur 0,2 proc. darbdavio įmokos į garantinį fondą),

taip pat ji realiai nevesdama apželdinimo profesinių apmokymų, įtraukdama į apskaitą už nedirbtą laiką priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2013 m. vasario – gruodžio mėn., 2014 m. sausio – gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario – liepos mėn., į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – Z. G., t. y. savo darbo laiką 1331 val. ir jai priskaičiuotą 12650,89 Eur darbo užmokestį, ir taip neteisėtai mokėjimo prašymuose padidino prašomą grąžinti iš ES fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą, susijusią su Z. G. darbo užmokesčio apskaičiavimu už profesinio apželdinimo mokymus, iš viso už 16595,47 Eur – (12650,89 Eur darbdavio priskaičiuotas darbo užmokestis veiklos kodas 1.2.4.) + 3919,26 Eur 30,98 proc. darbdavio socialinio draudimo įmokos) + 25,32 Eur 0,2 proc. darbdavio įmokos į garantinį fondą),

taip pat ji į asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario ir kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir į 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo žiniaraščius be numerių, forma Nr. D-53a, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – buhalterės įdarbintos Ž. P. darbo laiką 125 val., ir jai priskaičiuotą iš viso 2498,96 Lt (723,75 Eur) darbo užmokestį bei išmokėtą iš viso 550,04 Eur darbo užmokestį, kuri realiai minėto darbo nedirbo ir atlyginimo negavo, taip mokėjimo prašymuose neteisėtai padidino prašomą grąžinti iš ES fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą, susijusią su buhalterės Ž. P. darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu iš viso už 949,42 Eur – 723,75 Eur (darbdavio priskaičiuotas darbo užmokestis – veiklos kodas 5.1) + 224,22 Eur (30,98 proc. darbdavio socialinio draudimo įmokos) + 1,45 Eur 0,2 proc. darbdavio įmokos į garantinį fondą),

taip pat ji tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorė būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą, kompiuterinės technikos pagalba prisijungusi prie Bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų Duomenų Mainų Svetainės (toliau – ir DMS) tyčia suklastojo ir panaudojo projekto dalyvių duomenis apie jų lankomumą, t. y. programoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 12 asmenų dalyvavimą projekto mokymuose, o būtent apie V. A. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 928 val., faktiškai lankyta 120 val.) R. B. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 945 val., faktiškai lankyta 0 val.), I. G. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 518 val., faktiškai lankyta 16 val.), I. G. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 520 val., faktiškai lankyta 16 val.), R. K. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 841 val., faktiškai lankyta 0 val.), S. M. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 890 val., faktiškai lankyta 0 val.), S. M. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 622 val., faktiškai lankyta 0 val.), N. P. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 929 val., faktiškai lankyta 16 val.), J. D. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 896 val., faktiškai lankyta 264 val.), I. D. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 545 val., faktiškai lankyta 528 val.), S. D. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 442 val., faktiškai lankyta 0 val.), A. Ž. (DMS sistemoje deklaruotas lankytų valandų skaičius - 255 val., faktiškai lankyta 80 val.) dalyvavimą mokymuose, kadangi jos visiškai nedalyvavo arba dalyvavo mažesnį valandų skaičių negu buvo nurodyta asociacijos mokinių - dalyvių lankomumo žurnaluose bei baigimo pažymėjimuose, ir šiuos suvestus duomenis pateikė vertinimui DMS svetainės naudotojai E. S. fondo agentūrai ir taip Z. G. neteisėtai padidino prašomą grąžinti 24190,30 Eur iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą, susijusia su dalyvių nelankytomis mokymuose valandomis, tokiu būdu Z. G. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. klastodama „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius bei kartu su jais teikdama E. S. fondo agentūrai savo paties užpildytus bei pasirašytus 13 mokėjimo prašymų: 2013 m. vasario 27 d. Nr. MP 4; 2013 m. gegužės 8 d. Nr. 5; 2013 m. liepos 9 d. Nr. MP-6; 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nr. MP 7; 2013 m. lapkričio 11 d. Nr. MP-8; 2013 m. gruodžio 10 d. Nr. MP-9; 2014 m. vasario 5 d. Nr. MP-10; 2014 m. gegužės 21 d. Nr. 11; 2014 m. liepos 21 d. Nr. 12; 2014 m. lapkričio 11 d. Nr. 13; 2015 m. gegužės 11 d. Nr. 14; 2015 m. birželio 29 d. Nr. 15; 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 16 su juose įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie finansuotinas išlaidas, taip pat DMS internetinės svetainės programoje įrašydama žinomai melagingus duomenis ir taip juos suklastodama įgijo 45146,36 Eur (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) lėšų, kurios asignavimų valdytojo buvo pervestos į asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito įstaigos – SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir kurios buvo įgytos neteisėtai ir taip apgaule bei klastodama dokumentus savo naudai įgijo (duomenys neskelbtini)lėšas, dėl ko E. S. fondo agentūra patyrė didelę turtinę žalą 45146,36 Eur sumai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistoji Z. G. ir jos gynėjas advokatas J. Malininas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nesant Z. G. veikoje nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą apklausiant liudytojas L. U. ir I. K. bei paskirti byloje teismo ekonominę ir darbo ekonomikos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui Paskyrus tą ekspertizę siūlyti valstybiniam kaltintojui ir apeliantei (gynėjui) suformuluoti klausimus tai ekspertizei. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos ieškinį atmesti visiškai.

3.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, pažeidė visus įstatymus dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklių, kurias tik tai įmanoma buvo pažeisti. Veika, kuri padaryta 2012-2015 metais kvalifikavo pagal BK 207 str. 2 d., kuri įsigaliojo tiktai 2019 metais. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados visiškai neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažeidė rungimosi principą, priimdamas ir nagrinėdamas tik tai valstybinio kaltintojo argumentus, o gynybos argumentus ignoravo visiškai. Pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, numatytą BPK 20 str. 5 d., kai turi būti vertinamas įrodymų visetas. Teismas, vienus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas vertino, kitus duomenis (įrodymus), kurie prieštaravo kaltinimui, nevertino ir ignoravo visiškai. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją - prieštaringų įrodymų ir prielaidų pagrindu nuteisė Z. G.. Esant abejonėms ir neaiškumams dėl kaltės formos neišnaudojo visų galimybių pašalinti tuos neaiškumus. Be to, teismas visus neaiškumus ir abejones nevertino kaltinamosios Z. G. naudai. Teismas nuosprendyje netinkamai išsprendė ir kitus klausimus. Nepagrįstai ir neteisėtai patenkino civilinio ieškovo LR SADM civilinį ieškinį.

3.2. Dėl pirmo epizodo - kompiuterinio raštingumo paskaitų nurodo, kad Z. G. (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. 4 nuo 2012-08+23 buvo, be kita ko, įdarbinta kompiuterinio raštingumo dėstytoja iki 2015 m. liepos mėn. Per 2013-2015 metus pagal 15 darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuos parengdavo buhalterė D. S. (dokumentai yra byloje), Z. G. pravedė 269 valandas kompiuterinio raštingumo pamokų. Jai pagal surašytus pagrinde buhalterės D. S. 15 darbo užmokesčio žiniaraščių priskaičiuota ir išmokėta AP 2600,36 Eur (3411,17 Eur neatskaičius mokesčių). Tai, kad Z. G. realiai vedė kompiuterinio raštingumo pamokas įrodoma, be kita ko, įvykio vietos apžiūros protokolu, kad iš tikro adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) įrengta klasė su kompiuteriais tam, kad vesti kompiuterinio raštingumo pamokas. Liudytojai: B. V., R. T., R. P., L. R., -V. L., L. L., D. S., V. V., J. R., V. M., D. M., J. K., M. P. kaip ir ikiteisminio tyrimo metu taip ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad Z. G. iš tikro vedė, be kita ko, ir kompiuterinio raštingumo paskaitas. Tų įrodymų (liudytojų parodymų) teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklę, iš viso nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą neatitinkančią bylos aplinkybių, kad Z. G. iš viso nevedė kompiuterinio raštingumo paskaitų. Jeigu teismui kilo abejonių ar visas (269 val.) tas paskaitas Z. G. pravedė, tai teismas turėjo tiksliai nustatyti kiek iš tų 269 val. paskaitų Z. G. pravedė, o kiek ne. To teismas nepadarė todėl, kad esamų byloje įrodymų pagrindu to padaryti neįmanoma. Tai reiškia toje kaltinimo dalyje teismas Z. G. turėjo išteisinti, nes neįrodytas kaltumas, yra įrodytas nekaltumas. Todėl toje dalyje Z. G. veikoje nėra nei dokumentų klastojimo, nei apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nei kreditinio sukčiavimo.

3.3. Dėl antro epizodo - dėl apželdinimo praktikos pareigų nurodo, kad Z. G. (duomenys neskelbtini) 2013-04-18 darbo sutartimi Nr. 4/1 nuo 2013-04-22 buvo įdarbinta apželdinimo praktikos dėstytojos pareigose. Per laikotarpį nuo 2013-04-22 iki 2015-07-31 jai pagrinde buhalterės D. S. buvo įforminta 26 darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 1331 valandai bei 26 darbo užmokesčio žiniaraščiuose priskaičiuota ir išmokėta 12 650,80 Eur (16595,47 Eur neatskaičius mokesčių).Bylos duomenimis iš (duomenys neskelbtini), kuri kontroliavo vykdomus darbus pagal minėtą ES projektą, gauti duomenys (įrodymai), kad nurodymų, rekomendacijų ar metodikų kaip turėjo vykti apželdinimo praktikos užsiėmimai ir kaip jie turėjo būti organizuojami, nebuvo jokių. Todėl apželdinimo praktikos dėstytojai turėjo patys spręsti kaip turėjo būti organizuojami ir vykdomi praktiniai apželdinimo užsiėmimai. Darbo vieta, kurioje turėjo būti atliekama apželdinimo praktika, darbo sutartyje buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) ir kitose mokymo grafikuose nurodytose vietose. Tai, kad Z. G. organizuodavo tokius apželdinimo praktikos darbus vienaip ar kitaip patvirtino liudytojai R. Z., V. V., L. U., V. V., V. M., J. K., V. P., M. P.. Tas faktas, kad kai kurie liudytojai (mokiniai) daugeliuose atvejuose neįsidėmėjo kokius būtent užsiėmimus organizuodavo Z. G., dar neįrodo, kad Z. G. nevedė ir neorganizavo apželdinimo praktikos pamokų. Savo parodymuose Z. G. labai išsamiai išdėstė kaip ji organizuodavo ir atlikdavo praktinius užsiėmimus apželdinimo pamokose. Ji 4/1 važiuodavo į praktikos vietą su dėstytoja I. K. ar L. U.. Būtent ji organizuodavo pamokų pravedimą. Pamokos užtrukdavo visą dieną nuo 8-9 val. ryto iki 16-17 val. vakaro su pietų pertrauka. Iš ryto ji nurodydavo užduotį tai dienai ką reikia padaryti, aprūpindavo medžiagomis (gėlės, darbo įrankiai, plytelės, akmenys ir kt.) ir dalyvės kartu su dėstytoja pradėdavo daryti tai, ką ji paaiškindavo. Dėstytojai dirbo praktinį darbą kartu su mokiniais. O ji kartas nuo karto prieidavo ir pažiūrėdavo, kontroliuodavo ką dalyvės daro. Nuolat su jomis nebūdavo. Todėl dalyvės neįsidėmėjo, kad Z. G. kartu su jomis dirbo. Z. G., kaip dėstytojos funkcija buvo kitokia: organizuoti visą praktinį darbą ir kontroliuoti kaip jis vyksta, darbo dienos pabaigoje patikrinti ką mokiniai padarė ir padaryti išvadą. Beveik visi dalyviai savo parodymuose aiškino, kad Z. G. važiavo į praktiką ir kartu ten buvo. Bet ką ten veikė - jos neįsidėmėjo, nes nesuprato organizacinio ir kontrolinio darbo, kurį Z. G. atliko. Antros dėstytojos (I. K. ar L. U.) funkcija buvo kartu su dalyvėmis atlikti praktinį darbą (kasti, dėlioti akmenis, sodinti gėles ir kt.). Be to, Z. G. funkcija kaip praktikos vadovės (dėstytojos) buvo organizuoti dalyvėms pietus. Visiškai įrodyta visais byloje ištirtais įrodymais, kad visas apželdinimo praktikos organizavimo valandas, už kurias Z. G. buvo paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, ji atliko visiškai. Todėl jokio sukčiavimo arba kito savanaudiško nusikaltimo, dokumentų klastojimo ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties jos veiksmuose nėra. Jeigu, jau teismas manė, kad Z. G. virš minėtas darbas kaip ekvivalentas gautam atlyginimui yra nepakankamas, tai turėjo tiksliai nurodyti ir įrodyti, kokią būtent gauto atlyginimo dalį Z. G. atidirbo atlikdama apželdinimo praktikos organizavimą, o kokį ne. Todėl šiame epizode Z. G. veikoje nėra jokio nusikaltimo.

3.4. Dėl trečio epizodo - dėl Ž. P. darbo užmokesčio nurodo, kad liudytoja Ž. P. parodė, kad 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais parengė (duomenys neskelbtini) darbuotojams (apie 15 asmenų) darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei darbo užmokesčio žiniaraščius, pateikdavo deklaracijas VMI ir Sodrai, sudarydavo pagal pateiktas išlaidas - suvestines. Akivaizdu, Ž. P. parodymais visiškai įrodyta, kad per minėtus du mėnesius ji (duomenys neskelbtini) dirbo būtent tą darbą, kurį turėjo dirbti buhalterė. Todėl jai visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo priskaičiuotas ir išmokėtas minėtas 949,42 Eur atlyginimas (neatskaičius mokesčius). Be to, teismo rašysenos ekspertizės išvada visiškai įrodyta, kad už gautą minėtą Ž. P. atlyginimą pasirašė ne kaltinamoji Z. G.. Dėl to konstatuota, kad Ž. P. pasirašė pati. Todėl laikytina, kad Z. G. kaltė dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo šiame epizode iš vis neįrodyta. Dar daugiau, ekvivalentas išmokėtiems pinigams, t. y., darbas, kurį atliko buhalterė Ž. P., iš tikro egzistuoja. 3.5. Dėl ketvirto epizodo - dėl kreditinio sukčiavimo klastojant duomenis apie dalyvių lankomumą nurodo, kad bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) direktorė Z. G. niekada nebuvo atsakinga už dalyvių (mokinių) lankomumo kontrolę, tų duomenų tikslumą ir teisingumą. Maža to, pagal savo darbo pobūdį ji neturėjo visiškai jokios galimybės sėdėti ir stebėti paskaitose su kitais dėstytojais (kurių buvo apie 15) ir skaičiuoti, kurie mokiniai (kurių buvo apie 50) lanko, o kurie neatvyko į paskaitą. Visiškai įrodyta, kad pagal lektoriaus pareigybinius nuostatus (nuostatai yra byloje) už mokinių (dalyvių) lankomumo duomenų teisingumą visiškai buvo atsakingi dėstytojai (lektoriai), kurie dėstė paskaitas, o ne direktorė Z. G.. Net ir tuo atveju, kai duomenys apie lankomumą buvo perduodami V. V. per direktorę Z. G., pastaroji nežinojo ir realiai negalėjo žinoti, kad tie duomenys galimai neteisingi. Todėl, jeigu ir perduodavo Z. G. kai kada tuos duomenis internetu į (duomenys neskelbtini) per DMS, tiesioginės tyčios klastoti tuos duomenis ji neturėjo. Dar daugiau, pareigą pagal prijungtus prie bylos 2012-07-16 „Projekto administratoriaus pareigybinius nuostatus“ 3.1.4. - 3.1.7. punktus dėl dalyvių lankomumo kontrolės pareigą turėjo projekto administratorė V. V.. Todėl teismo išvada, kad direktorė Z. G. buvo atsakinga už teisingų duomenų pateikimą, visiškai neatitinka byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Tame aspekte verta pažymėti, kad jeigu direktorė Z. G. ir gali būti atsakinga, tai tik tai už tai, kad tinkamai nekontroliavo dėstytojų ir projekto administratorės darbo, o ne už tyčinį (tiesioginės tyčios forma) dokumentų ir duomenų klastojimą. Direktorės Z. G. veikoje galimai gali būti tiktai drausminio nusižengimo požymiai, o ne dokumentų klastojimas. Šiame epizode teismas nustatė, kad neva dėl duomenų apie mokinių lankomumo klastojimo, (duomenys neskelbtini) kaltinamoji Z. G. padarė 24190,30 Eur žalą. Pirmiausia, verta pažymėti, kad pinigai (duomenys neskelbtini) - buvo pervedami ne iš (duomenys neskelbtini), o iš LR SADM. Todėl, jeigu ir padaryta žala, tai LR SADM, o ne F. A. vertus, tos žalos nustatymo metodika ir pagrindas visiškai netinkamas tokiai žalai apskaičiuoti. Nustatant tą žalą, teismas rėmėsi FNTT specialisto 2021-07-08 O. P. patikslinta (tiksliau pasakius antra) išvada Nr. 25/13-2-10 ir dalinai FNTT 2017-06-30 pirma tos pačios specialistės išvada Nr. 5-4/50. Specialistė, nustatant žalą, rėmėsi paskaitų dalyvių nelankytų pamokų skaičiumi. Tuos skaičius specialistė formavo remdamasi subjektyvių liudytojų (mokinių) parodymų pagrindu. Vien tai kelia didžiulę abejonę ar tie skaičiai gali būti objektyvūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi specialisto išvados aplamai surašytos remiantis pagrinde ne dokumentais, o liudytojų (mokinių) parodymais, t. y. išvados paremtos prielaidomis, o ne

Žemesnės instancijos teismas

U f nustatytais faktais.

Šalies argumentai

3.5.1. Teigia, kad už pagrindą žalai apskaičiuoti buvo paimtas vienos valandos vieno dalyvio dalyvavimas mokymuose įkainis. Viso dalykų buvo 10. Tai reiškia buvo sukurta 10 tokių įkainių. Tokie įkainiai jokiuose normatyviniuose dokumentuose ar įstatymuose nenumatyti. Juos sukūrė (duomenys neskelbtini) specialistė liudytoja R. R., būdama virš minėto vykdomo ES projekto vadove. Iš principo pagal savo prigimtį tokie įkainiai jokios įtakos dėstytojų atlyginimams skaičiuoti, išmokėti bei formuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojų mokos fondą iš vis neturi. Todėl tokie įkainiai gali būti naudojami ne žalai apskaičiuoti, o įvairiems sociologiniams tyrimams. Dėstytojų atlyginimas priskaičiuoti ir išmokėti buvo naudojamas visai kitas valandinis įkainis už pravestą paskaitą. Toks įkainis nurodytas prijungtuose prie bylos darbo sutartyse, sudarytose su dėstytojais (lektoriais).

3.5.2. Dar daugiau, pirmoje išvadoje FNTT specialistė O. P. iš minėtų 10 įkainių pati sukūrė vidutinį (5,51 Eur) vieno dalyvio vienos valandos dalyvavimo mokymuose įkainį ir padauginus iš jo teoriškai nustatytų neva nelankytų valandų skaičiaus, nustatė žalą 43975,85 Eur. Tokį vidutinį įkainį teismo posėdžio metu (2021-04-27) apklausta (duomenys neskelbtini) specialistė R. R. pavadino „nesąmone“. Tada FNTT specialistė O. P. sukūrė naują patikslintą išvadą. Žalai apskaičiuoti atsisakė minėto vidutinio įkainio ir parinko savo nuožiūra iš minėtų 10 įkainių 2 įkainius. Žala gavosi žymiai mažesnė - tik tai 24190,30 Eur. Iš tikro tai nieko bendro su objektyvumu neturi. Tokie pritempimai prie nusikaltimo požymių negalimi. Todėl turėjo būti byloje atliekama teismo ekonominė ekspertizė ir darbo ekonomikos ekspertizė tam, kad, be kita ko, nustatyti ar iš tikro padaryta žala, kam ir koks jos mastas (dydis). Bet teismas gynėjo 2020-11-10 prašymą Nr. 1-128 skirti tokią ekspertizę 2021-11-22 nepagrįstai atmetė.

3.5.3. Maža to, kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais (dokumentų, kuriais remiantis buvo formuojami 13 mokėjimo prašymų, analizė, pačios FNTT specialistės O. P. parodymai, kaltinamosios Z. G. parodymai) dalyvių lankomumo paskaitų duomenys visiškai neturėjo jokios įtakos Mokėjimo prašymuose nurodytoms sumoms, kurias buvo prašoma kompensuoti už patirtas išlaidas vykdomam ES projektui. Toms sumoms turėjo įtaką pagal esamus byloje dokumentus dėstytojams išmokėtos atlyginimo sumos ir sumos už įvairių prekių įsigijimą. Todėl duomenys apie dalyvių paskaitų lankomumą (nelankomumą) formuojant mokėjimo prašymus yra teisiškai nereikšmingi. Dėl to, kokie bebūtų, tų duomenų netikslumai, tai negali būti dokumentų klastojimo požymiai ir tai negalėjo atsiliepti prašomų kompensuoti lėšų dydžiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nusikalstama veika šiame epizode grindžiama prielaidomis bei prieštaringais įrodymais dėl žalos dydžio nustatymo. Vienu atveju žala nustatyta - 43975,85 Eur, kitu atveju - 24190,30 Eur. Kadangi žalos nustatymo kriterijus yra teisiškai nereikšmingas, neturintis aplamai jokios įtakos kompensuojamų iš ES fondų lėšų dydžiui ir išmokėtiems atlyginimams dėstytojams (lektoriams), pagrįstai įtariama, kad žala aplamai nėra padaryta. Todėl tame epizode direktorės Z. G. veikoje nėra nei kreditinio sukčiavimo, nei dokumentų klastojimo. Kaip bebūtų, tiesioginė tyčia Z. G. veikoje neįrodyta.

3.6. Dėl penkto epizodo - apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas nurodo, kad per 2013-2015 metus (byloje reikšmingas laikotarpis) buhalteriu dirbo ne Z. G., o D. S. ir 2 mėnesius Ž. P.. Todėl jos buvo betarpiškai atsakingos už teisingos ir tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne (duomenys neskelbtini) direktorė Z. G.. Dar daugiau, kadangi tiesioginės tyčios ir kitų nusikaltimo požymių visuose virš minėtuose epizoduose direktorės Z. G. atžvilgiu nenustatyta ir neįrodyta, inkriminuoti jai buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą yra neteisėta ir nepagrįsta, jokie duomenys iškraipyti iš viso nebuvo. Z. G. nuteista už veikas betarpiškai susijusias su jos pareigomis - (duomenys neskelbtini) direktore. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo nurodyti konkrečiai kokią būtent savo pareigybinę nuostatą Z. G. pažeidė ir kokiame normatyviniame akte apie pareigas tai numatyta. Faktiškai Z. G. nuteista už tai, už ką nebuvo atsakinga: ji nebuvo ES projekto vadove, nei atsakinga už teisingą duomenų pateikimą, nei atsakinga už mokinių paskaitų lankomumą, nei atsakinga betarpiškai už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3.7. Pažymi, kad Z. G. nuteista pagal BK 207 str. 2 d., t. y., norma, kurios redakcija įsigaliojo nuo 2019 metų. Toje normoje nėra nurodyta, kad ji veikia atgal laiko atžvilgiu. Veikos buvo padarytos 2013-2015 metais. Kvalifikuoti tas veikas įstatymu, kuris pradėjo galioti tik tai po 4 metų - 2019 metais, prilygsta teisiniam nihilizmui. Akivaizdu, kad baudžiamąjį įstatymą teismas pritaikė neteisingai, kvalifikacija parinkta netinkamai.

3.8. Dėl civilinio ieškinio nurodo, kad Z. G. nuteista už 45146,36 Eur įgijimą, todėl visiškai neaišku, kodėl žala nurodyta tik tai 8099,56 Eur dydžio, o ne 45196,36 Eur. Dar daugiau, ieškinys visiškai nepagrįstas, nes civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas 2017-10-19 sprendimu vieną kartą priteisė grąžinti apie 140 000 Eur ES paramos, tuo pabrėždamas, kad tie civiliniai teisiniai santykiai nieko bendro neturintys su kriminaline veika. Minėti 8099,56 Eur yra sudėtinė dalis priteistos iš (duomenys neskelbtini) - 140 000 Eur sumos. Antrą kartą priteisti sumą, kuri jau buvo priteista, tai yra neteisėta. Z. G. nuteista už nusikalstamą veiką, kuri siejama su jos darbinėmis pareigomis. Todėl remiantis BPK 111 str., 113 str. 2 d. ir CK 6.264 str. už žalą, kuri buvo inkriminuota direktorei Z. G., turi atsakyti jos darbdavys, t. y. U. P. įstatymo reikalavimus, (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. Maža to, teismas, patenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas 8099,56 Eur iš Z. G., nurodė, kad vadovaujasi CK 1.5 str., t. y. protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bei CK 6.250 str. ir 6.270 str. Vadovavimasis dviem pastaraisiais straipsniais tikrai nieko bendro su protingumu, sąžiningumu ir teisingumu neturi, nes CK 6.250 str. reglamentuoja neturtinės žalos priteisimą. Jokios neturtinės žalos šioje byloje nėra. O taikymas šioje byloje, priteisiant 8099,56 Eur, CK 6.270 str. išvis prilygsta absurdui. Jokio didesnio pavojaus šaltinio šioje baudžiamojoje byloje neegzistuoja. Įrodymų dėl šio klausimo byloje iš vis nėra. Todėl, koks bebūtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis (nutartis), SADM ieškinys turi būti atmestas visiškai.

3.9. Apeliantė mano, kad nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme turi būti atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu turi būti papildomai apklaustos liudytojos (dėstytojos) L. U. ir I. K. (duomenys yra byloje), kurias pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė papildomai apklausti. Be to, turi būti byloje atlikta teismo ekonominė ir darbo ekonomikos ekspertizė, kurios metu turi būti ištirta ar gauta ES parama panaudota laikantis sutarties sąlygų ir ar yra išlaidas pateisinantys dokumentai. Į tą klausimą FNTT specialistė savo išvadose neatsakė. Taip pat, atliekant tokią ekspertizę turi būti ištirta ar tinkamai parinktas žalos nustatymo kriterijus ir ar iš tikro padaryta žala.

Atsiliepimas

4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Nurodo, kad ieškinio suma yra grindžiama ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis ir įvertinus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. birželio 3 d. potvarkį Nr. A3-76 „Dėl finansinės korekcijos už (duomenys neskelbtini) projekte „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys (duomenys neskelbtini)“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. liepos 2 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą finansinį pažeidimą taikymo ir su pažeidimu susijusių išlaidų grąžinimo“. Civilinį ieškinį pagrindžiančiose lentelėse nėra nurodytos galimai nevykdytos / netinkamai vykdytos veiklos / mokymai ir sumos, kurios jau buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) atliktus įtariamo pažeidimo tyrimą.

4.2. Ministerija pakartotinai nori pateikti faktines aplinkybes, kuriomis siekiama pabrėžti, kad sprendimu priteista suma yra nesusijusi su ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) kvietimu teikti paraiškas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką skirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (duomenys neskelbtini) priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Al-29 „Dėl 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (duomenys neskelbtini) priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“. (duomenys neskelbtini) paraiška sėkmingai perėjo vertinimo ir atrankos procesus ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. Al-264 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (duomenys neskelbtini) priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ (duomenys neskelbtini) buvo skirtas 1 047 525,00 litų (vieno milijono keturiasdešimt septynių tūkstančių, penkių šimtų dvidešimt penkių litų) (303 384,07 euro) finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, sudarantis 100 proc. bendro projekto biudžeto. Sudaryta Projekto sutartis. Pagal Projekto sutartį (duomenys neskelbtini) turėjo vykdyti veiklas / mokymus socialinę riziką ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, taip pat administruoti projekto įgyvendinimą. Pagal (duomenys neskelbtini) teiktus mokėjimo prašymus, įskaitant avansinius mokėjimus, buvo išmokėta 198 249,61 euro (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir 61 centas). Atsižvelgdama į gautą projekto darbuotojų informaciją ir vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 10.3.5 papunkčiu, (duomenys neskelbtini) atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. 2016 m. gegužės 18 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė Projekto sutarties nuostatas. Netinkamomis finansuoti išlaidomis (duomenys neskelbtini) pripažino 126 181,52 euro. Atsižvelgdamas į Pažeidimo tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir (duomenys neskelbtini) siūlymą, buvo priimtas Potvarkis, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo grąžinti į Civilinio ieškovo sąskaitą 126 181,52 euro.

4.3. Vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punktu ir įtardama nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įtariamo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Sprendimu iš (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei Turto bankas priteista 130 806,02 Eur negrąžintos paramos ir 2 766,82 Eur delspinigių, iš viso 133 572,84 Eur. Ministerija pabrėžia, kad civilinis ieškinys reiškiamas atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis bei įvertinus Potvarkyje nustatytą grąžintinų išlaidų sumą, t. y. civilinį ieškinį pagrindžiančiose lentelėse nėra nurodytos galimai nevykdytos / netinkamai vykdytos veiklos / mokymai ir sumos, kurios nurodytos Pažeidimo tyrimo išvadoje, todėl apeliantės teiginys, kad civilinio ieškinio suma yra sudėtinė jau sprendimu priteistos sumos dalis ir antrą kartą priteisti sumą, kuri jau buvo priteista yra neteisėta, nepagrįstas.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistosios Z. G. gynėjas advokatas J. Malininas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). EŽTT byloje Lysyuk prieš Ukrainą pakartojo savo išaiškinimą, kad proceso dalyviai gali tikėtis išsamaus atsakymo į tuos skundo argumentus, kurie susiję su esminę reikšmę proceso baigčiai turinčiomis aplinkybėmis. Teismų argumentų glaustumas pateisinamas ir tuo, kai pareiškėjas pateikia daug pasikartojančių ir dažnai nesvarbių argumentų kitais klausimais.

8. Nuteistoji Z. G. ir jos gynėjas advokatas kvestionuoja nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jame įžvelgdami netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau šie argumentai, samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Taigi, pripažindamas Z. G. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Visi duomenys, kuriais teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad Z. G. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo nenustatyta.

9. Teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

10. Dėl BK 207 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Aktualioje galiojančioje BK 207 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos. Pažymėtina, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, BK 207 straipsnio 2 dalies nuostatų Z. G. nusikalstamų veikų padarymo metu 2013 m. vasario 1 d. - 2015 m. liepos 31 d., dar nebuvo (įstatymas įsigaliojo 2019 m. liepos 27 d.). BK esančioje normų sistemoje kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo, banko garantijos raštų ar kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas apgaule įstatymo leidėjo išskirtas iš bendros turtinio sukčiavimo normos į specialiąsias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas normas (lex specialis). Pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Šis teisės principas pripažįstamas tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), tiek ir teismų praktikoje kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-277-788/2016, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018).

11. Nors Z. G. nusikalstamų veikų padarymo metu BK 207 straipsnio 2 dalis dar nebuvo įtvirtinta, tačiau remiantis BK 3 straipsnio2 dalimi, ši įstatymo norma, tinkamai pritaikyta nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad tuo metu Z. G. dar nebuvo pripažinta kalta. Kadangi veikų padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalis buvo sunkus nusikaltimas, o nustačius, kad Z. G. veiksmai atitinka BK 207 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, jie tinkamai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas. Nustačius, kad Z. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, toliau bus pasisakoma dėl įrodymų pakankamumo jos kaltei pagrįsti.

12. Tais atvejais, kai kredito ar paskolos ir kt., gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (pagal šiuo metu galiojančią BK 207 straipsnio redakciją). Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 2, 3 dalys) netaikytinos. Šios nuostatos yra aktualios ir taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją.

13. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimo sudėties buvimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (ar jo atstovaujamas juridinis asmuo) faktiškai gauną paramą, kreditą, paskolą, subsidiją.

14. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinis sukčiavimas, papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Kas šiuo atveju ir buvo inkriminuota Z. G. (BK 207 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, negali su jais sutikti ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

16. Kaip matyti, Z. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme kaltės nepripažino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, kad pravedės visas kompiuterinio raštingumo pamokas. Kaip buhalteris į DMS suvesdavo duomenis apie atlyginimų paskaičiavimą, o lankomumo duomenis suvesdavo V. (13 t. b. l. 1-10). Kaltinimas, kad pagrobė 16 595 Eur už neva nepravestas apželdinimo praktikos darbų pamokas yra nepagrįstas. Z. P. per du mėnesius atliko tam tikrą darbą, kurį turėjo atlikti kaip buhalterė. Nepasirašė vietoje jos algalapiuose už gautus 723 Eur, o kad ji prieštarauja ir sako kitaip, nežino koks tai pagrindas. Kadangi niekada nebuvo projekto vadove ir nebuvo atsakinga kaip direktorė už dalyvių lankomumą, neturėjo kontroliuoti tų mokinių lankomumo. Formuojant Mokėjimo prašymus dalyvių paskaitų lankomumas neturėjo jokios įtakos tai pinigų sumai, kuri buvo įrašoma į tuos Mokėjimo prašymus. Atlyginimai dėstytojams buvo skaičiuojami remiantis valandiniu įkainiu, kuris buvo įrašytas darbo sutartyje. Tam įkainiui dalyvių paskaitų lankomumas jokios įtakos neturėjo, todėl į kaltinimą įrašyta 24 190 Eur suma nėra pagrobta. Pagal pateiktą specialistės patikslintą išlaidų paskaičiavimo lentelės su 12 asmenų duomenimis nesutinka (14 t. b. l. 40-44, 6 t. b. l. 40-42, 45-47, 7 t. b. l. 125). Mokėdavo atlyginimus, pradėjo mokėti grynais pinigais, kadangi nuo 2014 metų iš agentūros pinigų negaudavo, atlyginimus mokėdavo iš savo ir skolintų lėšų (9 t. b. l. 81-84).

17. Visų pirma pažymėtina, kad faktą, jog būtent Z. G., būdama asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo atsakinga už tinkamą projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys (duomenys neskelbtini)“ vykdydamą ir įgyvendindamą, patvirtino liudytoja apklausta D. R., (duomenys neskelbtini)projektų vadovė, kuri parodė, kad Z. G. buvo atsakinga už įstaigos veiklą, bei liudytoja A. N., (duomenys neskelbtini)darbuotoja.

18. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Z. G. į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, t. y., apie tai, kad dėstė kompiuterinį raštingumą 269 val., apželdinimą 1331 val., apie buhaltere įdarbintos Ž. P. darbo laiką 125 val., kuri realiai minėto darbo nedirbo ir atlyginimo negavo, taip pat programoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 12 asmenų dalyvavimą projekto mokymuose, ir taip juos suklastodama įgijo 45146,36 Eur (duomenys neskelbtini)lėšų.

19. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymų visuma buvo detaliai aprašyta, apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, nurodo ir pateikia tik tų įrodymų aprašymą ir vertinimą, kurie yra patys aktualiausi ir geriausiai atskleidžia, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, o dėl jų padarymo kalta nuteistoji Z. G.. Pirmiausia aptartini liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant Z. G. atliktus neteisėtus veiksmus. Nors Z. G. neigė savo kaltę, tačiau faktą apie tai, kad ji išvis nevedė kompiuterinio raštingumo ir apželdinimo pamokų arba vedė ne visas, bei tai, kad projekto dalyvių paskaitų lankymas buvo vedamas klaidingai, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos:

19.1. Liudytoja L. U. teisme parodė, kad paskaitas dėstė porą metų. Z. G. nevesdavo apželdinimo pamokų praktikumo, tik teoriją (8 t. b. l. 93-99);

19.2. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad dirbo apželdinimo dėstytoja projekte. Per praktinius užsiėmimus darė alpinariumus, takelius (duomenys neskelbtini), sodyboje. Kieno ten buvo sodyba nežino, bet matydavo, kad ten būdavo Z. G.. Nuo 2014-06 iki 2015-06 apželdinimą dėstė viena (8 t. b. l. 125-129);

19.3. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad dėstė papuošalų vėrimo ir dekupažo pamokėles. Pati Z. G. vesdavo paskaitas apie dokumentus, socialinius dalykus, konkrečiai nežino (8 t. b. l. 112-116).

19.4. Liudytoja V. M. teisme parodė, kad Z. G. matydavo tik tuomet, kai ji veždavo moteris į praktiką, ar pati vesdavo apželdinimo užsiėmimus, nežino (8 t. b. l. 125-129)

19.5. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad būdavo tokių dalyvių, kurios tik buvo užrašytos į sąrašą, bet nei vieno karto nebuvo atėjusios. Baigus lankyti kursus gavo tai patvirtinantį dokumentą, kuriame dar buvo dalykų, kurių net nelankė, ten buvo surašytos lankymo valandos. Net pažymiai buvo surašyti ne tokie, kokius gavo iš egzaminų. Atsimena, kad buvo įrašytas kompiuterinis raštingumas, kurio nelankė. Draugė S. D. nelankė paskaitų, bet gavo pažymėjimą. Kompiuterinio raštingumo jos grupei niekas nedėstė (8 t. b. l. 151-155);

19.6. Liudytoja L. J. teisme parodė, kad kiek jai žinoma, tuose diplomuose buvo pripašyta specialybių, kurių net nebuvo (9 t. b. l. 27-30);

19.7. Liudytoja J. J. teisme parodė, kad nelankė kompiuterio raštingumo, darbų saugos, buhalterijos paskaitų, bet pažymėjime parašyta, kad lankė. Z. G. paskaitų nedėstė. Lankomose paskaitose reikėjo pasirašyti, bet jos tuose sąrašuose niekad nebūdavo, nes kuomet paklausdavo Z. G., kur jos pavardė, ji pasakydavo, kad „virš sąrašo“. Dar buvo tokia L. J., kuri taip pat nefigūravo sąrašuose. Būdavo ir tokios dalyvės, kurios nei vieno karto nedalyvavo paskaitose ir vis tiek gavo pažymėjimus (8 t. b. l. 151-155, 3 t. b. l. 116-117);

19.8. Liudytoja R. J. teisme parodė, kad pažymėjime buvo įrašyta daugiau paskaitų, kurių nelankė. Kompiuterinio raštingumo ir verslo žinių tobulinimo paskaitų nebuvo. Z. G. nedėstė jų grupei (9 t. b. l. 42-47);

19.9. Liudytoja K. N. teisme parodė, kad apželdinimą lankė 6 mėnesius, tačiau sutartyje yra nurodytas 1 metų laikotarpis. Z. G. atvažiuodavo tik pažiūrėti jų darbų, su jomis nebūdavo (9 t. b. l. 42-47);

19.10. Liudytoja I. S. teisme parodė, kad jų grupėje buvo apie 10 žmonių, bet pastoviai lankydavo tik trise. Kad ką nors dėstytų Z. G., nepamena, ji tik ateidavo. Lankomumas buvo blogas, bet tos kurios nelankė, vis tiek gavo pažymėjimus, dėl to pavydėjo. Buvo priimta apželdinimo mokymams, o baigimo pažymėjimą gavo grožio kursų (9 t. b. l. 42-47);

19.11. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad lankėsi gal porą kartų, buvo problemų su stuburu, todėl nebegalėjo lankyti. Vėliau buvo užėjusi, kažkokia moteris liepė pasirašyti už lankomumą (9 t. b. l. 81-84);

19.12. Liudytoja V. J. teisme parodė, kad mokėsi apželdinimą, kurį dėstė L. U. (9 t. b. l. 81-84);

19.13. Liudytoja I. G. teisme parodė, kad buvo nuėjusi du kartus, nes suprato, kad yra per sudėtinga, kadangi viena ranka neklauso, vienai per sunku nueiti, todėl daugiau nebelankė, diplomų jokių negavo (9 t. b. l. 113-117, 3 t. b. l. 137-138);

19.14. Liudytoja I. G. teisme parodė, kad lankė būrelį, kurį pasiūlė iš cerebralinio paralyžiaus asociacijos, nes jai priklauso. Neišėjo, buvo sunku. Nebelankyti nusprendė kartu su drauge I. G., diplomų jokių negavo (9 t. b. l. 113-117, 3 t. b. l. 140-141);

19.15. Liudytojai S. D. teisme parodė, kad sutarties dėl mokymosi nepasirašė, nedalyvavo nei vienoje pamokoje, bet diplomą gavo. Pasirašytoje mokymosi sutartyje parašas ne jos (9 t. b. l. 113-117);

19.16. Liudytoja I. D. teisme parodė, kad daug paskaitų nelankė, nes sirgo vaikas, pati sirgo. Mokėsi apželdinimo, piešė, braižė kažką. Z. G. nieko nedėstė. Kompiuterio raštingumo nelankė (9 t. b. l. 113-117);

19.17. Liudytoja I. D. nurodė, kad diplome yra nurodytų dalykų, kurių nelankė ir apie juos nieko nežino (3 t. b. l. 166-167);

19.18. Liudytoja I. A. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad diplome buvo nurodytų dalykų, kurių nelankė (9 t. b. l. 113-117; 3 t. b. l. 172-173);

19.19. Liudytoja A. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad diplome buvo nurodytų dalykų, kurių nelankė (9 t. b. l. 144-148, (3 t. b. l. 198-199);

19.20. Liudytoja J. D. teisme parodė, kad lankė apželdinimą bei grožio pamokas. Kursų nebaigė. Kursų baigimo pažymėjimo neturi. Teisėjai pademonstravus baigimo pažymėjimą bei jo priedelį, nurodė, kad jokio baigimo pažymėjimo bei jo priedėlio neturi. Išduotame pažymėjime yra parašyta, kad juos lankė 1008 val., apskaičiavus laikotarpiu išeina 6 mėn., tačiau tiek laiko kursų nelankė. Z. G. nieko nedėstė (9 t. b. l. 144-148);

19.21. Liudytoja R. K. teisme parodė, kad nelankė nei vienos pamokos tuose kursuose, ten nebuvo net pakviesta. Jokių dokumentų dėl kursų lankymo, jokios sutarties nėra pasirašiusi. Teisėja davus liudytojai susipažinti su mokymosi sutartimi, po kuria ji galimai pasirašė, nurodė, kad tai ne jos parašas, šios sutarties nepasirašė, pirmą kartą mato sutartį (9 t. b. l. 144-148);

19.22. Liudytoja R. Z. teisme parodė, kad jokių sutarčių dėl mokymosi su Z. G. sudarinėjusi nėra. Teisėja davus liudytojai susipažinti su mokymosi sutartimi, po kuria ji galimai pasirašė, nurodė, kad sutartyje parašas ne jos, tuo yra įsitikinusi (9 t. b. l. 144-148);

19.23. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad kiek atsimena, Z. G. dėstė tik buhalteriją (9 t. b. l. 144-148). Tyrimo metu nurodė, kad kodėl jos diplome įrašyti dalykai, kurių ji nelankė, nežino (3 t. b. l. 192-193);

19.24. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad lankė ne visus pažymėjimo priede nurodytus dalykus. Z. G. dėstė tik buhalteriją. Kompiuterinį raštingumą lankė, juos vedė N. K. (10 t. b. l. 22-26);

19.25. Liudytoja R. T. teisme parodė, kad jokio baigimo dokumento neturi. Egzaminų nelaikė. Iš kur į pažymėjimą įrašyta 240 val. praktikos, negali pasakyti (10 t. b. l. 22-26);

19.26. Liudytoja N. P. teisme parodė, kad paskaitų nelankė nei vienos dienos. Nebuvo įteiktas baigimo pažymėjimas. Pademonstruojamas liudytojos mokymosi baigimo pažymėjimas (10 t. b. l. 22-26);

19.27. Liudytoja L. V. teisme parodė, kad Z. G. dėstė tik buhalteriją (10 t. b. l. 59-63);

19.28. Liudytoja L. V. nurodė, kad buvo tik vienoje pamokoje, diplomo negavo (4 t. b. l. 25-26);

19.29. Liudytoja S. M. teisme parodė, kad nevažiavo niekur mokintis, nes nebuvo sąlygų. Nurodė, kad ant mokymo sutarties yra ne jos parašas. Nebuvo išduotas joks pažymėjimas. Nieko bendro neturėjo su apželdinimu (10 t. b. l. 140-144);

19.30. Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad egzaminų nelaikė, bet baigimo diplomą turi. Nelankė daugelio pamokų, kurios yra nurodytos, kad lankytos. S. D. išvis nelankė kursų, bet pažymėjimą gavo. Z. G. nedėstė (11 t. b. l. 30-38);

19.31. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad lankė trumpai, diplomą gavo, kuriame įrašyti ir jos nepasirinkti ir nelankyti dalykai (4 t. b. l. 37-38);

Žemesnės instancijos teismas

19.32. Liudytoja D. M. teisme parodė, kad jokio diplomo negavo. Teismui parodžius liudytojai D. M. pažymėjimo kopiją, parodė, kad negavo. Mokymosi sutartyje parašas, kaip jos. Priede parašas jau, kaip nebe jos (11 t. b. l. 30-38);

19.33. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad ne visi užsiėmimai vyko. Neatkreipė dėmesio kiek valandų mokėsi, bet tikrai neišsimokino 50 valandų (11 t. b. l. 30-38);

19.34. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad nelankė kompiuterinio raštingumo, nežino tokio (11 t. b. l. 30-38);

19.35. Liudytoja S. V. teisme parodė, kad kursų nebaigė ir nelaikė egzaminų. Nebuvo įteiktas baigimo pažymėjimas. Teisėjos klausiamas: ar jūs tokį kursų baigimo pažymėjimą buvote gavusi. Ne, nebuvo gavusi. Tikrai nelankė visų dalykų. Direktorę matydavo, bet pamokų nevedė (11 t. b. l. 66-72);

19.36. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad nebus išlankius praktinių užsiėmimų 227 valandų (11 t. b. l. 66-72);

19.37. Liudytoja R. L. teisme parodė, kad Z. G. jai nedėstė (11 t. b. l. 66-72);

19.38. Liudytoja I. L. teisme parodė, kad nebuvo kompiuterinio raštingumo, darbų saugos, buhalterijos pamokų. Z. G. nedėstė (11 t. b. l. 107-116);

19.39. Liudytoja J. J. parodė, kad diplome buvo nurodyta labai daug dalykų, kurių net nelankė, kaip ir kitoms kurso dalyvėms (3 t. b. l. 128-129).

20. Vertinant Z. G. nusikalstamus veiksmus siekiant gauti (duomenys neskelbtini), reikia paminėti ir tai, kad pagal liudytojų parodymus nustatyta ir tai, kad dalis projekte dalyvavusių moterų net nepriklausė jokiai socialinės rizikos grupei, t. y., neturėjo teisės juose dalyvauti, tačiau Z. G. nurodymu, pagal liudytojų parodymus, jos gaudavo pažymas iš tame pačiame pastate buvusio kabineto dirbusios moters, kad joms trūksta socialinių įgūdžių. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad jai netrūko jokių socialinių įgūdžių, bet suprato, kad projekte trūko žmonių. Tuos kursus lankė visos normalios moterys. Reikėjo gauti atitinkamą pažymą, kad gali lankyti tuos kursus. Nuėjo į tame pat pastate esantį kabinetą ir išdavė pažymą, kad jai trūksta socialinių įgūdžių (8 t. b. l. 151-155); Liudytoja L. J. teisme parodė, kad kai lankė kursus, jokiai socialinės rizikos grupei nepriklausė (9 t. b. l. 27-30); Liudytoja J. J. teisme parodė, kad neturėjo socialinių įgūdžių trūkumų (8 t. b. l. 151-155); Liudytoja S. D. parodė, kad projektas buvo skirtas daugiau žmonėms, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, bet jai jų netrūko. Kadangi nepriklausė socialinės rizikos grupei, reikėjo pasiimti pažymėlę, kuri niekur nefigūruos. Tą pažymą išdavė tame pačiame pastate. Tik padėjo parašą, pažyma buvo paruošta iš anksto matyt (9 t. b. l. 113-117); Liudytoja A. Ž. parodė, kad galėtų lankyti kursus, reikėjo gauti socialinių įgūdžių stokos dokumentą už kurį pasirašė. Tuo metu nebuvo nei socialiai remtina, nei su socialinių įgūdžių stoka (11 t. b. l. 30-38); bei liudytojos R. J., V. J., L. S., I. D., A. M., S. M., R. P., L. V., A. Ž., A. M.. Kas rodo, jog Z. G., būdama asociacijos vadovė, ėmėsi neteisėtų būdų, siekiant užpildyti mokinių vietas, taip pasisavinant (duomenys neskelbtini).

21. Šioje vietoje akcentuotina, kad tyrimas dėl asociacijos veiklos pradėtas pagal liudytojos I. M. pranešimą. Liudytoja I. M. teisme parodė, kad Vilnius paskambino ir paklausė, kada ji gavo pinigus, paaiškino, kad už antrą ir trečią grupę nėra gavusi pinigų. Tada atvežė dokumentą su, neva, jos parašu, ji parašė paaiškinimą, kad nesirašė po tuo dokumentu. Ir prieš tai vykdavo klastojimai. Kita mokytoja buvo spaudžiama pasirašyti už kitas merginas, kurios neateidavo. Pažymėjimuose buvo matyti, kad surašyti dalykai, kuriuose jos net nedalyvavo. Pareigybinių nuostatų nepasirašė, jų net neatsimena. Tai ne jos parašas. Trečią ir ketvirtą grupę sudarė 8 mergaitės. Iš tų 8, dvi merginos (S. ir J.) paskaitose nebuvo nei vieno karto (9 t. b. l. 27-30). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais teisme apklausti (duomenys neskelbtini)darbuotojai, kurie atliko tyrimą tiek pagal liudytojų parodymus, tiek ir pagal gautą rašytinę dokumentaciją (sutartis, diplomus ir kt.) nustatė pažeidimus, po ko ir buvo priimtos pagrįstos specialisto išvados.

22. Liudytoja A. N. teisme parodė, kad galimi pažeidimai pasitvirtino. Pažeidimai buvo suskirstyti į tris tam tikras kategorijas, grupes ir vieną pažeidimo grupę sudarė, kad projekte dalyvavo netinkama tikslinė grupė, dalyvavo neįgalūs asmenys, tačiau į pačią projekto sutartį jų dalyvavimas nebuvo įtrauktas, taip pat buvo nustatyta kitos netinkamos išlaidos dėl tam tikrų dokumentų nepateikimo ir buvo nustatyti pažeidimai dėl viešųjų pirkimų. Pažeidimo tyrime buvo pateikta metodika, kaip buvo apskaičiuojama, buvo sudedamos visos lankomumo valandos patvirtintos ir buvo pasižiūrėta kiek tų valandų nepatvirtintų, tai reiškia, jeigu asmuo pavyzdžiui grožio mokymuose nurodė, kad dalyvavo keturiose paskaitose, bet buvo deklaruota dešimt tų paskaitų, tai tam asmeniui tik užskaitė keturias, o už šešias paskaitas susigražino pinigus. Projekto įgyvendinimo metu informaciją apie dalyvių lankomumą pateikdavo Z. G. (13 t. b. l. 23-31).

23. Liudytojas A. G., (duomenys neskelbtini)teisininkas, teisme parodė, kad pažeidimo tyrimo išvadoje surašyta, kad yra netinkama tikslinė grupė, kuri neatitiko projekto sutarties reikalavimų, taip pat daugybę kitų netinkamų išlaidų, kurios nebuvo suderinamos išlaidų atitikties taisyklėms, sutarties nuostatoms ir norminiais teisės aktais ir taip pat buvo pirkimų pažeidimai, susiję su pareigos apklausti tam tikrą tiekėjų skaičių ir palyginti pasiūlymus nesilaikymu. Yra bendri išlaidų tinkamumo tikrinimo principai, tos valandos, kuriose tarkim tam tikras dalyvis nedalyvavo, išlaidos už jas negali būti pripažintos tinkamomis, o tos, kuriose dalyvavo, tai jos yra tinkamos (13 t. b. l. 23-31).

24. Liudytoja R. R., (duomenys neskelbtini)projekto vadovė, teisme parodė, kad dokumentuose yra neatitikimų, jau ruošiantis planinei patikrai buvo matyti. Buvo iš viso apie 58, o faktiniai 50 dalyvių, bet pavyko susisiekti tik su 21, gauti jų nuomonę. Iš to ką gavo, kai kurie dalyviai dalyvavo labai trumpai, tarkim 4 dienas, o buvo deklaruojama, kad dalyvauja visoje programoje 200 valandų, faktinė paliudyta trukmė buvo mažesnė. Faktiškai buvo išskirtos trys grupės: išlaidos susijusios su netinkama tiksline grupe, buhalteriniais dalykais, ar nepateikti dokumentai, ar nepakankami dokumentai, su išlaidomis susiję, nepagrįsti, ar neatitikimai nustatyti tuose dokumentuose, trečia dalis, tai buvo viešieji pirkimai. Visose dalyse buvo užfiksuotas pažeidimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu programos trukmė beveik 500 valandų, tai vienas dalyvis deklaruota buvo, kad lankė 200 valandų, kitas 300 val., kitas 400 val. ir viskas buvo sudėta ir bendra suma už tuos mokymus buvo 30 000 eurų, o bendras dalyvių lankomumas 10 000 val. ir padalinta ir gautas išskaičiuotas įkainis vienam dalyviui grupiniuose mokymuose ir padaugintas iš tinkamos tikslinės grupės lankytų valandų ir netinkamos ir kartu sudėjus gauni tą bendrą patvirtintą išlaidų sumą, faktinę sumą, kompensuotą sumą. Užsiėmimų trukmė, programos trukmė beveik 500 valandų, tarkim 490 val. trukmė ir tų grupių ten kelios, trys, keturios, penkios, bet iš tų visų grupių susumuotas bendras deklaruotas ir patvirtintas lankomumas. Jeigu tų mokymų trukmė 490 val., bet vienas dalyvis telankė 90 val., kitas 200 val., kitas 300 val., visų dalyvių lankomumas susumuotas ir gauti tie 10 000 val. Tai yra visų dalyvių visuose užsiėmimuose deklaruota kas buvo pateikta, kad tiek žmonių lankė tuos grupinius užsiėmimus ir tada išeina, jeigu 30 000 eurų dalinam iš 10 000 išeina 3 eurai vienam žmogui ir tada žiūrėjo kas buvo tikslinė grupė ir kas buvo netikslinė grupė. Tai buvo netinkama dalyvių grupė 21, tinkama 27 ir įkainis išdaugintas iš dalyvių lankytų valandų. Dalyvių skaičiaus nėra, nes tai yra pririšta prie jų lankytų valandų, netinkamos tikslinės grupės. Reikalavo Z. G. pateikti dokumentus, kokiu pagrindu tie asmenys buvo traukti į projektą, tai buvo planinė patikra, balandžio 14 galėjo vykti ir tada jau buvo nustatyta, kad tų dokumentų trūksta ir raštu paprašyta po patikros pateikti tuos dokumentus pagrindžiančius tikslinę grupę, dalį gavo dokumentų, pasitvirtino, kad tinka, bet dalies dokumentų taip ir nesulaukė. Dar kėlė klausimą atliekant neplanines patikras, kad kai kurios merginos rodė, kad jos buvo paprašytos nueiti į Vaiko teisių skyrių ir išsiimti pažymas, kad trūksta socialinių įgūdžių, įtraukimą į signalines įskaitas. Patvirtino, kad tinkama tikslinė grupė, tai dar trečdalis yra su signalinėm įskaitom (13 t. b. l. 47-55).

25. Liudytojas P. Č., (duomenys neskelbtini)direktorius, teisme parodė, kad atliko pažeidimo tyrimą 2016-05-18 ir pateikė išvadą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: dėl veiklų vykdymo netinkamo tikslinei grupei, dėl netinkamai įvykdytų pirkimų, dėl netinkamų finansuoti faktinių išlaidų ir dėl galimai nusikalstamos veiklos požymių. Atlikus patikras vietoje agentūra nustatė tokias aplinkybes: 1. Agentūrai buvo pateiktos deklaruotos ir projekto vykdytojo kompensuotos I. M. darbo užmokesčio išlaidos, nors patikros metu I. M. raštu patvirtino, kad minėtuose dokumentuose nepasirašė. 2. Apklausus projekto dalyvius buvo nustatyta, kad agentūrai kartu su mokėjimo prašymais pateikti darbo užmokestį patvirtinantys dokumentai neatitinka tikrovės, tai yra projekto vykdytojas agentūrai deklaravo darbo užmokesčio išlaidas už didesnį skaičių valandų, nors patikros metu dalyviai patvirtino atitinkamose vykdomose veiklose dalyvavę mažiau valandų. 3. Projekto vykdytoja direktorė Z. G. vedė ne visus mokymus, nurodytus mokymo grafike. 4. Projekto veiklose dalyvavo asmenys, nepriklausantys tų projektų tikslinėms grupėms. 5. Projekto veiklose dalyvavo kiti dalyviai, nei nurodyta mokymų grafike. 6. Projekto vykdytojo pirkimų procedūros neatitinka pirkimų procedūras reglamentuojančių dokumentų, nesilaikoma viešojo pirkimo procedūrų, buvo pateikiami pasiūlymai paklausus pas tą, kuris teikė siūlymus ir sako jis neprisimena arba jis neteikė. 7. Vykdytojas agentūrai pateikė dvi skirtingo turinio Z. G. darbo sutarties kopijas. 8. Iš projekto nupirkta sodo technika „fiskars“ nebuvo panaudota projekto veikloms įgyvendinti. Pažymoje parašyta įsisavinimas siekia 63 procentus. Kalba eina ne apie tas sumas, kurios yra pervestos, o apie tai, kiek lėšų agentūra pareikalavo už šitą projektą grąžinti. (duomenys neskelbtini) nesureagavo į jų kreipimąsi, galėjo apskųsti, jie nepasinaudojo ta teise. Ši suma buvo įvardinta jų pažeidimo tyrime ir yra teismo nutartis dėl 133 572,84 eurų. Dalis tų pinigų nėra grąžina. Reikalauti lėšų neturi teisės, turi teisę reikalauti projekto rezultatų (11 t. b. l. 52-58).

26. Po nustatytų pažeidimų, po atlikto tyrimo, (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos su priedais, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydami, kad su pažeidimu susijusios lėšos 126,181,52 Eur (1 t. b. l. 30-103, 104-200, 2 t. b. l. 1-106). Iš bylos duomenų matyti, kad byloje buvo atliktos dvi specialisto išvados. Pirmoji specialisto išvada 2017 m. birželio 30 d. dėl asociacijos ūkinės finansinės veiklos (5 t. b. l. 136-178), kurioje nurodyta, kad jeigu pagal liudytojų išvardintų 3 ir 4 teksto lentelėse ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jie nedalyvavo Projekto mokymuose visiškai arba dalyvavo trumpą laiką, tai Asociacija bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų duomenų mainų svetainėje (DMS) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie dalyvių dalyvavimą mokymuose valandomis ir padidino prašomą grąžinti iš ES fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą už dalyvių mokymus - 43 975,85 € (8 539 val. x 5,15 €), susijusias su nelankytomis mokymuose dalyvių valandomis.

27. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistosios gynėjo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausus (duomenys neskelbtini)darbuotojus, iš jų ir R. R., kuri patikslino, kad iš tiek žmonių kiek lankė grupinius užsiėmimus, išvedus metodinius skaičiavimus išeina, kad vienam žmogui 3 Eur. Netinkama dalyvių grupė 21, tinkama 27 ir įkainis išdaugintas iš dalyvių lankytų valandų. Dalyvių skaičiaus nėra, nes tai yra pririšta prie jų lankytų valandų, netinkamos tikslinės grupės (13 t. b. l. 47-55). 2021 m. liepos 8 d. buvo padarytas 2017 m. birželio 30 d. specialisto išvados patikslinimas, atlikti perskaičiavimai ir teikiama išvada, kad jeigu pagal 12 liudytojų: V. A., R. B., I. G., I. G., R. K., S. M., N. P., J. D., I. D., S. D. ir A. Ž. duotus parodymus jos nedalyvavo Projekto mokymuose visiškai arba dalyvavo trumpą laiką, tai Asociacija padidino prašomą grąžinti iš ES fondų darbo užmokesčio išlaidų sumą už dalyvių mokymus – 24 190,30 Eur, susijusią su nelankytomis mokymuose dalyvių valandomis (13 t. b. l. 117-120).

Žemesnės instancijos teismas

28. Savo specialisto išvadą ir jos patikslinimą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė O. P., kuri parodė, kad įkainius dalyviam parinko apželdinimo profesinio mokymo ir grožio paslaugų pagal liudytojų duotus parodymus, kokias paskaitas, kokios rūšies jie lankė, todėl įkainiai buvo parinkti: grožio paslaugų buvo 4,60, o apželdinimo - 3,07 euro, todėl kitų įkainių ir netaikė, pagal kiekvieno liudytojo parodymą, kuris nurodė kokias paskaitas jis lankė, o jeigu liudytojas visiškai nelankė paskaitų, pritaikė baigimo pažymėjimo veiklos rūšį, kurią jis baigė, bet jis visiškai nelankė tų paskaitų. Prieš tai atlikusi patikrinimą (duomenys neskelbtini) nustatė šituos koeficientus pagal kiekvieną rūšį ir projekto vadovė R. R. aiškiai paaiškino kaip jie suskaičiavo tą koeficientą ir paaiškino, kad šitie koeficientai buvo numatyti paramos sutartyje ir administravimo sutartyje būtent šitoms veiklos rūšims (13 t. b. l. 162-166).

29. Dėl Ž. P. darbo laiko 125 val. atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme Z. G. parodė, kad Ž. P. dirbo du mėnesius buhaltere, o kad ji kalba kitaip, negali paaiškinti. Tuo tarpu liudytoja Ž. P. teisme parodė, kad yra du kartus skaičiavusi darbo užmokestį ir vieną kartą statistinę ataskaitą išsiuntusi. Pasižiūrėjo savo metinę ataskaitą, kurioje neva buvo sumokėta 1300 eurų, bet tų pinigų nebuvo gavusi. Direktorė pasakė, kad pažiūrės neva ten kažkas suklydo. Dar parašė laišką ir tą pačią dieną minėtos sumos neberodė, ją ištrynė. Darbo sutartis su VšĮ „Mažeikių užimtumo centras“ sudaryta nebuvo. Po kelių mėnesių, atbuline data siūlė pasirašyti darbo sutartį. Nevažiavo, nes žinojo, kad jų darbą tikrina FNTT (8 t. b. l. 93-99). 2018 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-160(17) nurodyta, kad Asociacijos 2015 m. kovo 3 d. mokėjimų žiniaraštyje pasirašė ne Ž. P., o kitas asmuo (6 t. b. l. 111-113). Ž. P. V. mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymose nurodyti skirtingi duomenys apie Ž. P. neva gautas pajamas 2015 metais (3 t. b. l. 62-70). Nors Z. G. nurodė, kad ji nepasirašė už Ž. P., tačiau akivaizdu, kad darbo sutarties nepasirašė ir ji pati. Svarbu tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta be Ž. P. žinios, jos duomenys buvo panaudoti, o už sutarties sudarymą ir teisingų duomenų pateikimą būtent ir buvo atsakinga Z. G.. Be to, liudytoja D. S., buhalterė, patvirtino, kad žinojo, kad Ž. P. negavo pinigų, bet jie atsispindėjo metinėje deklaracijoje (8 t. b. l. 93-99).

30. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistosios Z. G. veiksmai teisingai įvertinti kaip dokumentų klastojimas ir kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Jos veiksmų neteisėtumas patikrintas ir užfiksuotas ne tik specialisto išvadomis, bet ir (duomenys neskelbtini)darbuotojų. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad pagal suklastotus duomenis, pateiktus (duomenys neskelbtini)i, Z. G. vadovaujamai Asociacijai buvo pervestos lėšos, kurių be jos pačios sukurtų ir suklastotų duomenų, asociacija nebūtų gavusi, t. y., apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad (duomenys neskelbtini)i buvo pateikti tikrovės neatitinkantys juridiškai svarbūs duomenys (dokumentai su mokinių lankomumu, buhalterės darbo laiku, darbo laiko apskaitos ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščiais ir t.t.), kurie buvo būtini, sprendžiant klausimą dėl lėšų skyrimo, o tai turėjo lemiamą įtaką (duomenys neskelbtini)i priimant sprendimą dėl lėšų išmokėjimo, t. y. panaudota apgaulė buvo esminė. Iš bylos medžiagos matyti, kad lėšų gavimo iniciatorė buvo būtent nuteistoji Z. G., kuri tiesiogiai dalyvavo sprendžiant visus su šiuo finansavimu – lėšų gavimu susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju kreditinio sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos mechanizmą sudarė disponavimas suklastotais dokumentais, kadangi be suklastotų dokumentų panaudojimo, (duomenys neskelbtini) nebūtų išmokėjusi tiek lėšų, kiek buvo išmokėta.

31. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad turėjo būti konkrečiai nurodyta kokią būtent savo pareigybinę nuostatą Z. G. pažeidė ir kokiame normatyviniame akte apie pareigas tai numatyta, pažymėtina, kad kaip ir nurodė liudytoja R. R., (duomenys neskelbtini)projekto vadovė, projekto direktorei pareigybiniai nuostatai nebuvo privalomi.

32. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017).

34. Z. G. nuteista už tai, kad kaltinime nurodytu laiku būdama Asociacijos direktorė realiai nevedė kompiuterinio raštingumo ir apželdinimo apmokymų, į darbo laiko apskaitos užmokesčio žiniaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pačios kaip dėstytojos darbo laiką už 8978,52 Lt (2600,36 Eur už kompiuterinio raštingumo mokymus) ir už 43680,99 Lt (12 650,89 Eur už apželdinimo mokymus), bei buhalterės Ž. P. darbo laiką už 1899,17 Lt (550,04 €), tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė Asociacijos buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti Asociacijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

35. Nors Z. G. teigė, kad visi duomenys buvo pateikti teisingi ir nebuvo vedama jokia apgaulinga buhalterinė apskaita, tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstami apgaulingos apskaitos padariniai nustatyti įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis: Z. G. ir Ž. P. darbo sutartis, Asociacijos finansinius dokumentus (neteisingi darbo laiko apskaitos bei priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščiai – dokumentai, kuriuose neatsispindi realūs veiksmai, t. y., pamokų valandos, kurios nebuvo dėstomos, darbo laikas, kuris nebuvo dirbamas, baigimo diplomus ir kt.), bei liudytojų parodymus. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo liudytojų parodymus, pagrindė kodėl vienais liudytojų parodymais vadovavosi, o kitais ne. Visų šių duomenų įvertinimą atliko specialistė O. P. į bylą pateikdama specialisto išvadą ir jos patikslinimą. Svarbu tai, kad sutinkamai su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl specialistės išvados tinkamumo, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo netikėti specialistės išvados pagrįstumu, kadangi ji padaryta ne tik vadovaujantis byloje turimais ir teisme pasitvirtinusiais duomenimis, bet ir (duomenys neskelbtini)pažeidimo tyrimo išvada, kuria nustatyti pažeidimai (išlaidos susijusios su netinkama tiksline grupe, buhalteriniais dalykais ir nepateiktais dokumentais, ar nepakankamais dokumentais, viešųjų pirkimų išlaidos) ir ją atlikusių (duomenys neskelbtini)darbuotojų parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

37. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Z. G., būdama Asociacijos direktorė, tyčia organizavo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes realiai nevedė kompiuterinio raštingumo, profesinių apželdinimo apmokymų, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė, kad paskaitos buvo vedamos, t. y., į 26 priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – apie savo pačios kaip dėstytojos darbo laiką ir priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, taip pat įrašė Ž. P., kaip buhalterės darbo laiką ir jai priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, kuri realiai minėto darbo nedirbo ir atlyginimo negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkydama „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė į ją dokumentus, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti asociacijos – viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn.

38. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, ir pagal nuteistosios Z. G. ir jos gynėjo advokato apeliacinį skundą, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus daro išvadą, kad teismas, nustatydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius nuteistosios Z. G. veiksmuose ir konstatuodamas, kad Z. G. būdama Asociacijos direktorė, kaltinime nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala, rėmėsi byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Byloje nustatyti ir tinkamai išanalizuoti visi būtinieji BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai, todėl bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, kvalifikuodamas Z. G. veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

39. Dėl apeliaciniu skundu prašomos skirti teismo ekonominės ir darbo ekonomikos ekspertizės skyrimo ir įrodymų tyrimo pažymėtina, kad toks prašymas atmestas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. protokoline nutartimi. Kolegijos vertinimu, prašomi veiksmai yra netikslingi ir būtų pertekliniai. Aukštesniajam teismui nekilo abejonių dėl specialisto išvados ir jos tikslinimo, kadangi ji paremta ne tik buhalterinio įstatymo pažeidimu, bet ir iš liudytojų parodymų, (duomenys neskelbtini)darbuotojų tyrimo išvados ir paaiškinimų. Kaip jau nustatyta, specialistės išvada kito dėl apklaustų (duomenys neskelbtini)darbuotojų parodymų, nuo 43975,85 iki 24190,30 Eur, todėl ekspertizės vertinimas taip pat būtų iš liudytojų parodymų ir bylos rašytinės medžiagos, kadangi atskirų vertinimo metodikų šios bylos kontekste, nebūtų. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo teikiamas analogiškas prašymas dėl ekspertizės tyrimo, kuris buvo atmestas, kadangi dėl to buvo renkama papildoma medžiaga, kurios vertinant Z. G. veiksmus, pakanka ir neskiriant papildomos ekspertizės. O prašomos papildomai apklausti liudytojos I. K. ir L. U. buvo apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme dalyvaujant nuteistajai ir jos gynėjui, Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po Z. G. apklausos iškilo būtinumas tikslinti liudytojų L. U. ir I. K. parodymus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, liudytojų papildoma apklausa netikslinga.

40. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas pateikė Z. G. asmens dokumento kopiją, pensininko pažymėjimo kopiją ir neįgaliojo pažymėjimo kopiją (40 proc. neįgali) ir nurodė, kad šie dokumentai turi reikšmės bylai, nes pirmos instancijos teismas paskyrė Z. G. įpareigojimą dirbti, ar tęsti darbą. Taip pat prašė prijungti prie bylos darbovietės pažymą, kad Z. G. darbo pobūdis susijęs su pastoviomis išvykomis iš gyvenamosios vietos, o teismas buvo paskyręs įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, tai prieštarauja tokiai situacijai.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajai atsižvelgė į tai, kad padarytos trys nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalto būdama anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti. Atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai individualizavo bausmes nuteistajai, pasirinko tinkamą bausmių bendrinimo būdą bei vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, t. y., skirdamas nuteistajai bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl bausmių dydžio nuteistajai, grindė objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, o keliamas klausimas dėl įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, esant būtinybei, galės būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio Z. G. pensijos gavėjo pažymėjimo, nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. ji gauna pensiją, todėl įpareigojimas - pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, negalėjo būti skiriamas, todėl jis naikintinas.

42. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl SADM civilinio ieškinio atmetimo. Nurodoma, kad Z. G. nuteista už 45146,36 Eur įgijimą, tačiau žala nurodyta tik 8099,56 Eur dydžio. Taip pat akcentuojama tai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu priteista grąžinti apie 140 000 Eur ES paramos, tuo pabrėždamas, kad tie civiliniai teisiniai santykiai neturi nieko bendro su kriminaline veika. Antrą kartą priteisti sumą, kuri jau buvo priteista, tai yra neteisėta. Pažeidžiant įstatymo reikalavimus, (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu.

43. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

44. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė civilinį ieškinį dėl 8099,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (7 t. b. l. 99-106) (žala susijusi su mokymais), kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkintas visiškai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nesigilino kas sudaro prašomą priteisti sumą. Susipažinus su byloje esančiu civiliniu ieškiniu neaišku, iš kur papildomai atsirado prašoma iš Z. G. priteisti 8099,56 Eur suma, kai tuo tarpu tiek ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal (duomenys neskelbtini)pareiškimą dėl 126,181,52 Eur, tiek ir civilinėje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje buvo nurodoma ta pati suma 126,181,52 Eur (negrąžinta parama), po ko, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu patenkintas Turto banko ieškinys dėl 133572,84 Eur (130806,02 negrąžinta parama + delspinigiai) priteisimo iš (duomenys neskelbtini) (7 t. b. l. 133-144, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi sprendimas pakeistas tik dalyje dėl metinių palūkanų dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje sprendimu išspręstas klausimas dėl negrąžintos paramos, susijusios su mokymais, tiesiogiai susijusios ir šioje byloje prašomu priteisti civiliniu ieškiniu, kuris taip pat siejamas su mokymais, o be to, ir į tai, kad Z. G. žalą padarė būdama Asociacijos direktorė, iš kurios (Asociacijos) jau priteista grąžintina parama civilinėje byloje, todėl šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys turėjo būti atmetamas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

45. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, atitinkamai naikinamas ir Z. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jos turtą: 1. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2649 Eur; 2. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19334 Eur; 3. Žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 1496 Eur, gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 995 Eur; ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 109 Eur; tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5792 Eur; ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2331 Eur; 4. Žemės sklypą, esantį unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4331 Eur; 5. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1069 Eur; 6. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4624 Eur.

46. Be to, sutiktina ir su apeliacinio skundo dalimi, kad apylinkės teismas, priteisdamas civilinį ieškinį pasivadovavo netinkamos CK normomis, t. y., CK 6.250 straipsniu, 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurios reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios Z. G. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. G. paskirtas įpareigojimas - pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Z. G. civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priteista 8099,56 Eur žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. G. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki 8099,56 Eur žalos atlyginimo valstybei bei visiško paskirtos baudos sumokėjimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas