Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovėms K. K. ir A. K. dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovių (pardavėjų), tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, 2022 m. kovo 17 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.

2.2. Pagal preliminariosios sutarties 1 punktą atsakovės įsipareigojo iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), 80 procentų baigtumu; pilnai įrengti ir sutvarkyti gerbūvį aplink namą esančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bei ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d. parduoti ieškovui 1/2 dalį namo ir 1/2 dalį žemės sklypo už 205 000 Eur sumą.

2.3. Ieškovas pagal preliminariosios sutarties 7 punktą įsipareigojo sumokėti avansą – 50 000 Eur sumą, pavedimu į atsakovių nurodytą banko sąskaitą per 5 darbo dienas po preliminarios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku.

2.4. Atsakovės aplaidžiai vykdė statybas, visą vasarą, kuomet buvo tinkamiausios orų sąlygos, praktiškai darbų nevykdė ir nesugebėjo įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, numatytų preliminarios sutarties 1, 5 punktuose t. y. nesugebėjo pastatyti namo laiku, sutvarkyti žemės sklypo ir iki 2022 m. rugsėjo 30 d. perleisti ieškovo nuosavybėn po 1/2 dalį šių nekilnojamųjų daiktų.

2.5. Ieškovas su atsakovių atstovu darbų atlikimo vietoje susitikinėjo reguliariai, klausė, kas neleidžia atlikti darbų, kodėl statybininkai nedirba, ar spės įvykdyti sutartį ir visuomet būdavo patikindamas, kad bus spėta tinkamai įvykdyti sutartį ir atlikti visus darbus.

2.6. Nors parduodamo nekilnojamojo turto kaina pagal sutartį buvo numatyta 205 000 Eur, tačiau ieškovas sutiko sumokėti didesnę sumą (paprastai tokiais atvejais mokama 15 procentų suma) avansu, nes atsakovės patikino, kad turint didesnę pinigų sumą, bus galima greičiau įvykdyti visus darbus.

2.7. Atsakovės palankiausią laiką vykdyti darbams (vasarą ir ankstyvą rudenį – šiltąjį metų sezoną) visiškai nedirbo prie namo statybos du mėnesius iš eilės. Paklaustos, kodėl nevykdo jokių darbų, nurodė, kad laukia langų, o ieškovui nurodžius, kad galima atlikinėti kitus darbus, pavyzdžiui, baigti išorinių sienų blokelių betonavimą (kuris nėra baigtas iki šiol), išlieti laiptus, išmūryti vidines pertvaras (neišmūrytos iki šiol), išvedžioti santechniką (išvedžiota tik spalio pabaigoje), įrengti šildomas grindis (neįrengtos iki šiol), išvedžioti elektrą (neatlikta iki šiol), įrengti rekuperacijos vamzdžius (neatlikta iki šiol), susukti fasado apdailą (neatlikta iki šiol), įdėti stoglangius (neįdėta iki šiol), apskardinti ir apšiltinti stogą (neatlikta iki šiol), išlyginti ir išbetonuoti automobilių stoginės grindis (neatlikta iki šiol) ir pan., buvo gautas atsakymas, kad dar yra laiko pagal sutartį ir viską atsakovas spės atlikti sutartais terminais.

2.8. Ieškovas iki 2022 m. lapkričio 15 d. ieškojo sprendimo, suteikė papildomai laiko atsakovėms vykdyti darbus, dėjo pastangas išsaugoti sutartį, siūlė įvairius variantus, tačiau atsakovės su pateiktais pasiūlymais nesutiko, ieškovą tenkinančių alternatyvų nepasiūlė, o darbai iš esmės nėra atliekami, darbininkai prie namo statybos, kaip ir iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., taip ir dabar, dirba apytiksliai 4-5 darbo dienas per mėnesį arba nedirba nei vienos dienos per mėnesį.

2.9. Atsakovėms 2022 m. lapkričio 15 d. atmetus ieškovo siūlytus variantus, ieškovas išsiuntė elektroniniu paštu pranešimą apie sutarties nutraukimą ir, vadovaudamasis preliminariosios sutarties 3 punktu, reikalavo grąžinti 50 000 Eur avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą, kaip tai numato preliminarioji sutartis (per 10 dienų t. y. iki 2022 m. lapkričio 26 d.). Atsakovės ieškovui negrąžino nei avanso, nei sumokėjo baudą.

2.10. Tikėtis, kad atsakovės įvykdys sutartį nėra jokio pagrindo, o ieškovas suteikdamas papildomo laiko, tik didintų savo patiriamus nuostolius (dėl esančios apie 20 procentų metinės infliacijos ieškovas jau patyrė apie 40 000 Eur nuostolį (nuo 205 000 Eur sumos) dėl nuvertėjusių ieškovo pinigų; taip pat išleido reikšmingas sumas dizaino paslaugas teikiantiems asmenims; nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovui padidintas nuomos mokestis už būstą, kuriame dabar jis gyvena; ieškovas patiria ir daug nepatogumų, nes šiuo metu su kūdikiu, negali gyventi name, kuriame planavo, o gyvena nuomojamame būste, kuris nepritaikytas gyventi su vaikais).

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teisme 2022 m. sausio 6 d. gautas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovių 1 826 Eur bylinėjimosi išlaidas – 1 100 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už advokato teisinę pagalbą.

6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. sausio 25 d., 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys iki teismo nustatyto termino (2023 m. sausio 16 d.) nepareiškė nesutikimo dėl bylos nagrinėjimo formos, todėl nenustatyta kliūčių, dėl kurių byla negalėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ieškinį pripažįsta visa apimtimi, remiantis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Teismas konstatuoja:

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

8. Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovas E. G. ir atsakovės K. K. bei A. K., 2022 m. kovo 17 d. sudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio nuostatas atitinkančią preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovės įsipareigojo parduoti ieškovui, o ieškovas nupirkti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį turtą: i) 1/2 dalį statomą vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (pardavėjas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsipareigojo pastatyti namą 80 proc. baigtumu); ii) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka bus sudaryta vėliausiai iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (sutarties 5 punktas).

9. Šalių sulygta turto kaina – 205 000 Eur, kurios dalį – 50 000 Eur, ieškovas įsipareigojo pavedimu sumokėti į atsakovės K. K. banko sąskaitą per 5 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos; likusią sumos dalį – 155 000 Eur, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovėms sąlygomis, numatytomis notaro tvirtinamoje pirkimo–pardavimo sutartyje (sutarties 6, 7 punktai). Ieškovas 50 000 Eur avansą sumokėjo, tą patvirtina į bylą pateikti du 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 22 d. atsakovei K. K. atlikti mokėjimo pavedimai po 25 000 Eur sumą.

10. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad šalių preliminariąja sutartimi nustatytu terminu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui turtas nebuvo parduotas. Ieškovas 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukė šalių sudarytą sutartį dėl pardavėjo (atsakovių) kaltės ir pareikalavo atsakovių grąžinti joms sumokėtą 50 000 Eur avansą bei, vadovaujantis preliminariosios sutarties 14 punktu, sumokėti 5 000 Eur baudą. Atsakovės ieškovo prašomų sumų nesumokėjo, tačiau, bylą nagrinėjant teisme, pripažino ieškovo ieškinį, t. y. sutiko su ieškovo reikalavimais ir neginčija savo prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, taip pat ir sumokėti baudą dėl netinkamo savo, kaip pardavėjų, sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti avansą ir baudą

11. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 3 punktas).

12. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

13. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 6 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys to neginčija, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, todėl taikytina preliminariosios sutarties 14 punkte nustatyta atsakomybė – atsakovių pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą pinigų sumą – 50 000 Eur avansą. Tai reiškia, kad, neatsiradus pagrindui sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (mokėjimo prievolei vykdyti), atsirado pardavėjų (atsakovių) prievolė joms sumokėtą avansą grąžinti pirkėjui (ieškovui). Šiuo atveju ieškovo sumokėto avanso (50 000 Eur) nėra pagrindo laikyti netesybomis, kadangi šalys dėl netesybų (5 000 Eur baudos) taikymo susitarė atskirai.

15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjų (atsakovių) kaltės (atsakovės to neginčija, priešingai, ieškovo ieškinį, taigi ir jame nurodytas faktines aplinkybes dėl jų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, pripažįsta), konstatuotina, kad avansas, atliktas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita, neatsiradus mokėjimo prievolei (nesudarius pagrindinės sutarties) ir nesant pagrindo jį naudoti pagal mokėjimo paskirtį bei jam nesant netesybomis, turi būti grąžinamas jį sumokėjusiam ieškovui. Tokiu būdu įvertinus tai, kad abi atsakovės bendrai nekilnojamąjį turtą siekė parduoti kartu kaip nedalomą objektą, ir joms to šalių sulygtu terminu nepadarius, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 50 000 Eur negrąžintą avansą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina tai, kad preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktas).

19. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

20. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 14 punktu susitarė, kad nutraukus preliminariąją sutartį dėl pardavėjo kaltės (pagal 9, 10, 12, 13 straipsnius), pardavėjas už savo įsipareigojimų nevykdymą privalo grąžinti visą pirkėjo jam perduotą pinigų sumą šios sutarties 8 straipsnio pagrindu ir už savo įsipareigojimų nevykdymą privalo sumokėti pirkėjui 5 000 Eur baudą. Taigi, remiantis minėta nuostata, atsakovės ne tik įsipareigojo grąžinti avansu sumokėtą būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita pinigų sumą, bet šalys susitarė ir dėl pardavėjo (atsakovių) sutartinės civilinės atsakomybės, pažeidus preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taikymo netesybų formą (bauda).

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovių kaltės, atsakovėms neginčijant ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir neįrodinėjant galimai jų atsakomybę šalinančias ir/ar mažinančias aplinkybes, esant šalių rašytiniam susitarimui dėl netesybų taikymo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam solidariai iš atsakovių 5 000 Eur baudą (CK 6.71 straipsnis; sutarties 14 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktas).

24. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 20 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui solidariai iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (55 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 100 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (pagal 2022 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitą serija LAT Nr. 177068 už dokumento surašymą, patarimą), iš viso – 1 826 Eur.

28. Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinas jo sumokėtas 1 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

29. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. lapkričio 30 d., sprendžia, kad 2022 m. lapkričio 16 d. už dokumento surašymą patirtos ir ieškovo apmokėtos teisinės pagalbos išlaidos yra būtent už ieškinio šioje byloje parengimą, todėl spręstinas jų atlyginimo ieškovui iš atsakovių klausimas.

30. Spręsdamas dėl išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimą) dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus jų dydžio (yra netgi gana ženkliai mažesnės), taip pat atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

31. Atsakovių nurodomi argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą ieškovui neturėtų būti atlyginamos dėl to, kad atsakovės buvo pasirengusios ieškovo reikalavimus patenkinti iki ieškovo kreipimosi į teismą, nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovui jo šio teisminio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32. Visų pirma, pažymėtina tai, kad teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės šalių preliminariąja sutartimi sulygtu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė – nepardavė ieškovui nekilnojamojo turto, o vėliau –nustatytu terminu taip pat negrąžino jo sumokėto avanso bei nesumokėjo baudos. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą ir savo pažeistas teises ginti teismine tvarka, reikšdamas reikalavimą atsakovėms dėl įsiskolinimo priteisimo, taigi įgijo ir teisę į dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovių sutikimas su esamu įsiskolinimu, jo dydžiu nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir neatleidžia atsakovių nuo pareigos atlyginti bylą laimėjusios šalies – ieškovo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pažymėtina tai, kad taikiam ginčo išsprendimui yra būtina abiejų šalių valia, todėl kiekviena šalis turi pasirinkimo teisę sutikti ar ne su vienos šalies siūlomo taikaus susitarimo sąlygomis. Tačiau šalims ikiteismine tvarka ar vėliau nepasiekus taikaus susitarimo, ši aplinkybė nėra pagrindas bylą laimėjusiai šaliai nepriteisti jos teisminio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34. Nors atsakovės nurodo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir dėl to, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad ves bylą ne per advokatą, tačiau šie jų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad „byla nebus vedama per advokatą, nebent poreikis iškiltų vėliau“, taigi neteigė, kad vėliau apskritai nesinaudotų advokato teisine pagalba. Visgi nepaisant to, šios atsakovių nurodomos aplinkybės apskritai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nėra pagrindas jų ieškovui nepriteisti, įvertinus tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti ir ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, kas reiškia, jog šalis turi teisę pasinaudoti advokato teisine pagalba bet kurioje proceso stadijoje ir atgauti dėl to patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

35. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas atskirai nereiškė prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas už prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, taip pat įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis taisykle „pralaimėjęs moka“, teismui patenkinus ieškovo ieškinį visa apimtimi, nepriklausomai nuo tarpinių byloje priimtų procesinių sprendimų (jų rezultato – prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimą), ieškovas įgijo teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinos 1 826 Eur (1 100 Eur + 726 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

37. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) iš kiekvienos atsakovės priteistinos nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovių valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) avansą, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (55 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 826 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 913 Eur (devynis šimtus trylika eurų) iš kiekvienos atsakovės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.