Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

nuteistojo M. D. (M. D.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalyje (2022 m. vasario 16 d. nusikalstama veika), ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda,

M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 10 d. nusikalstama veika), ir jam paskirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 10 d. 12.35 val. iki 2022 m. balandžio 11 d. 11.38 val. – 1 (vieną) dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir jam paskirta galutinė 148 MGL (7 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklausantis M. D., konfiskuotinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. D. nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos V. S. ir A. K., šios nuteistosios apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslą juos realizuoti, ir neteisėtai realizavo naminius stiprius alkoholinius gėrimus: o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2022 m. vasario 16 d., 12.43 val., savo vasarnamyje, esančiame šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 0,5 l talpos plastikinį butelį su 0,32 dm³ (0,32 litro) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 70,0 %; 5 l talpos bakelį su etikete ,,Geras“ su 4,06 dm³ (4,06 litro) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 69,9 %; 1 l talpos butelį su etikete ,,Magic Cristal Vodka“ su 1,0 dm3 (1,0 litro) nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio sudėtyje yra 1,2-etandiolio (etilenglikolio), skiedinio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,6 %; 1 l talpos butelį su etikete ,,Magic Cristal Vodka“ su 1,0 dm3 (1,0 litro) nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio sudėtyje yra 1,2-etandiolio (etilenglikolio), skiedinio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38,7 %; 0,5 l talpos butelį su etikete ,,Katiusha“ su 0,36 dm³ (0,36 litro) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1 % , t. y. iki tol kol 2022 m. vasario 16 d., apie 12.43 val., iš savo namo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo 0,5 l talpos plastikinį butelį su 0,32 dm3 (0,32 litro) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 70,0 %, parduodamas jį K. M., bei 2022 m. vasario 16 d., 13.00 val., kratos metu likusius 4,42 dm3 (4,42 litrus) naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1 % – 70,0 % ir 2,0 dm3 (2,0 litrus) nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio sudėtyje yra 1,2-etandiolio (etilenglikolio), skiedinio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,6 %, 38,7 %, surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslą juos realizuoti, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 10 d., 12.27 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs iš V. S. naminius stiprius alkoholinius gėrimus (naminę degtinę), kuriuos neteisėtai gabeno, turint tikslą juos realizuoti, savo automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: butelį su etikete ,,Rytas“ su 2,52 dm3 (2,52 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,7 %; butelį etikete ,,Rytas“ su 2,50 dm3 (2,50 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,8 %; butelį etikete ,,Lili“ su 3,02 dm3 (3,02 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,0 %; butelį etikete ,,Lili“ su 2,99 dm3 (2,99 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1 %; butelį etikete ,,Lili“ su 3,04 dm3 (3,04 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,6 %; butelį etikete ,,Lili“ su 3,00 dm3 (3,00 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,0%; butelį etikete ,,Lili“ su 3,01 dm3 (3,01 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,7 %; butelį be etiketės su 2,38 dm3 (2,38 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,6 %; butelį be etiketės su 3,12 dm3 (3,12 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,2 %; butelį be etiketės su 2,97 dm3 (2,97 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,0 %; bakelį su 4,31 dm3 (4,31 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,8 %; bakelį su 4,25 dm3 (4,25 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,8 %; bakelį su 4,27 dm3 (4,27 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,6 %; bakelį su 4,34 dm3 (4,34 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,8 %; butelį etikete ,,Vichy“ su 1,49 dm3 (1,49 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,2 %; butelį etikete ,,Vichy“ su 1,47 dm3 (1,47 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,3 %; butelį etikete ,,aset“ su 1,52 dm3 (1,52 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,0 %; butelį etikete ,,aset“ su 1,54 dm3 (1,54 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,4 %; butelį etikete ,,Nestea“ su 1,50 dm3 (1,50 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1 %; butelį etikete ,,Darida“ su 1,52 dm3 (1,52 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1 %; butelį etikete ,,aloe vera“ su 1,50 dm3 (1,50 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,9 %; butelį su etikete ,,Sprite“ su 1,52 dm3 (1,52 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,9 %; butelį etikete ,,Rasa“ su 2,02 dm3 (2,02 l) naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36.9 %, kuriuos gabeno savo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje iki tol, kol 2022 m. balandžio 10 d., 12.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė 59,8 litro (dm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,6 % – 37,7 %.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, priimtą jo atžvilgiu, dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nusikalstama veika, numatyta BK 201 straipsnio 2 dalyje, būtų perkvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir už ją paskirti minimalaus dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 201 straipsnio 1, 3 dalis subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 60 MGL dydžio (3 000 Eur) dydžio baudą. Netenkinus pirmesnio prašymo, prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 50 MGL dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 100 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant ne didesnę kaip 110 MGL dydžio (5 500 Eur) baudą; į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką; įpareigoti paskirtą bausmę sumokėti per 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, ir išieškoti iš jo šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei.

3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį (M. D.) kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nenustatė šių veikų padarymo aplinkybių, o tik nurodė, kuo apeliantas buvo kaltinamas. Toks pažeidimas, apelianto nuomone, turi būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, suvaržęs jo teises ir interesus, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo ir priimtas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog priimant naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. D. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neteisingas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

5. Apeliaciniame skunde dėl nuteistajam M. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nurodoma, jog nors jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, tačiau, jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis nebepalaiko tokios savo gynybinės pozicijos. Nuteistasis M. D. neginčija, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nustatytu laiku ir vietoje jo automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta daugiau nei 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tačiau jis ginčija tai, kad jis turėjo tikslą šiuos gėrimus parduoti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pats naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekis savaime nepatvirtina įstatyme nurodyto tikslo – šiuos gėrimus realizuoti. Įrodinėjant asmens kaltumą pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, neužtenka apsiriboti tokio gėrimo kiekio nustatymu, būtina nustatyti ir šių gėrimų disponavimo tikslą, kas šiuo atveju buvo tik preziumuojama, nepagrindžiant tokio tikslo neabejotinais, kaltinančiais įrodymais. Kadangi apeliantas ir jo žmona turi sveikatos problemų, stiprūs alkoholiniai gėrimai yra reikalingi gydymo tikslais (kompresams, įtrynimams). Apelianto teigimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad jis 2022 m. vasario 16 d. galimai pardavė naminės degtinės butelį K. M., negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad jis užsiima naminės degtinės prekyba, kadangi tai buvo vienkartinis naminės degtinės pardavimo faktas. Taip pat pirmosios instancijos teismo akcentuojama neva turima policijos informacija, kad apeliantas prekiauja namine degtine ir tai patvirtino liudytojų K. M., J. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti vertinama kaip tinkamu įrodymu, kadangi šie liudytojai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepatvirtino šios informacijos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius tikslo – naminius stiprius alkoholinius gėrimus realizuoti – apelianto nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai).

6. Apeliaciniame skunde dėl nuteistajam M. D. paskirtų bausmių nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmes, pažeidė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, kadangi paskyrė tokio dydžio baudas, kurių sumokėjimui apeliantas neturi jokių finansinių galimybių. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantui nustatytas (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos – mėnesinė (duomenys neskelbtini) pašalpa apie 300 Eur, kuri skiriama maistui, vaistams, kitoms būtinoms reikmėms. Apelianto vertinimu, apeliacinės instancijos teismui tenkinus jo prašymą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, jam turėtų būti paskirta mažesnio dydžio bauda, todėl prašo už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti jam minimalaus dydžio baudą – 15 MGL (750 Eur). Paskyrus tokio dydžio baudą ir taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, prašo ją subendrinti su bauda, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas galėtų sumokėti 3 000 Eur dydžio baudą per tam tikrą laiką. Netenkinus jo prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog jis pripažintas kaltu dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymo, anksčiau neteistas, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgus tiek į šias aplinkybes, tiek į jo turtinę padėtį yra visos teisinės galimybės jam paskirti minimalaus dydžio baudas, t. y 50 MGL dydžio baudą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 100 MGL dydžio baudą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje Bendrinant paskirtas baudas, prašo jam paskirti subendrintą bausmę – baudą, savo dydžiu nežymiai viršijančią 100 MGL dydžio baudą, leidžiant ją sumokėti per 3 (trejus) metus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

7. Apeliaciniame skunde dėl nuteistajam M. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliantas akcentuoja, jog nors automobilis buvo registruotas jo vardu ir jame buvo rasti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, tačiau jis buvo tik formalus šio automobilio savininkas, kadangi juo važinėjo ne tik jis, bet ir jo dukra G. P., kuri pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra šio automobilio valdytoja, bei jo žmona J. D.. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini), be automobilio jo judėjimas yra itin suvaržytas, automobilis yra reikalingas ir kitiems šeimos nariams. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra tikslinga konfiskuoti šį automobilį, todėl prašo pakeisti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdą ir išieškoti iš apelianto šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nors apeliantas neturi pakankamai lėšų sumokėti už konfiskuotiną automobilį, tačiau jo šeimos nariai, kuriems reikalingas automobilis, yra pasiryžę jam padėti dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo valstybei.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. D. gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Sergejus Korotčenka prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-7-196-303/2022, 2K-44-489/2024).

11. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodoma, jog „M. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslą juos realizuoti, ir neteisėtai realizavo naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent“ ir toliau dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurių visuma atitinka nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, požymius, daroma išvada, kad M. D. nustatytais veiksmais padarė minėtą nusikaltimą. Be to nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, jog „M. D. kaltinamas tuo, jog neteisėtai gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslą juos realizuoti, o būtent“ ir toliau dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurių visuma atitinka nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, požymius, taip pat daroma išvada, kad M. D. nustatytais veiksmais padarė šį nusikaltimą. Pažymėtina, jog kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė yra dėstoma išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju aprašomojoje dalyje yra išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju aplinkybių dėstymas, prieš tai nurodant žodžius, kad M. D. yra kaltinamas, vertinamas kaip perteklinis, tačiau neturintis įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui ar suvaržęs nuteistojo teises į gynybą.

Dėl M. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo M. D. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-10-628/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai, pripažindami M. D. kaltu dėl jam inkriminuotos 2022 m. balandžio 10 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties nuteistojo M. D. parodymus, nuteistosios V. S. parodymus, liudytojų S. K., D. Č., A. G., G. P., J. D. (J. D.), J. L. (J. L.), K. M., A. M. parodymus, 2022 m. rugsėjo 20 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenis, 2022 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos analizės duomenis, 2022 m. balandžio 10 d. M. D. slapto sekimo protokolo duomenis, 2022 m. balandžio 10 d. apžiūros (automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) protokolo duomenis, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. spalio 21 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenis ir kitus rašytinius įrodymus bei nurodė, kad M. D. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

15. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholiniai gėrimai, kurių kiekis penkiasdešimt ar daugiau litrų ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (BK 212 straipsnio 3 dalis).

16. Minėtoje normoje – BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019, 2K-21-719/2020).

17. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta (dėl to ginčo apeliaciniame skunde nėra), kad nuteistasis M. D. 2022 m. balandžio 10 d., 12.27 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs iš V. S. naminius stiprius alkoholinius gėrimus (naminę degtinę), juos neteisėtai gabeno savo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje iki tol, kol 2022 m. balandžio 10 d., 12.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė 59,8 litro (dm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,6 % – 37,7 %.

18. Nuteistasis M. D. savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatytu laiku ir vietoje jo automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta daugiau nei 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tačiau tikslo realizuoti šiuos gėrimus neturėjo, apeliantas ir jo žmona turi sveikatos problemų, todėl stiprūs alkoholiniai gėrimai buvo reikalingi gydymo tikslais (kompresams, įtrynimams).

19. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. D. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. 09:12:47 M. D. paskambinęs į V. S. naudojamą telefoną, tarėsi, kad sekmadienį (tai yra, 2022 m. balandžio 10 d.) atvažiuos, M. D. paklausus: „O kiek ten bulvių bus, nežinote?“, atsiliepęs asmuo atsakė: “Aš nežinau, tai kiek tau? Tai paruošime po truputį“, M. D. pasakius: „Kuo daugiau, tuo geriau“, atsiliepęs asmuo nurodė: „Na, trisdešimt tai bus, gal ir daugiau“. Liudytojas A. G. parodė, kad buvo vykdomas pasiklausymas, kurio metu buvo gauta informacija, jog M. D. susiskambino su V. S., kuri, liudytojo žiniomis, pardavinėjo naminę degtinę dideliais kiekiais, tarėsi su ja dėl bulvių įsigijimo, tačiau pareigūnams sustabdžius M. D., jo bagažinėje rasta 50-60 litrų degtinės. Liudytoja S. K. parodė, kad atliekant M. D. elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo gauta informacija, jog M. D. vyks įsigyti bulvių, kalbėjo užšifruotai (vėliau buvo nustatyta, kad jis kalbėjo su V. S.). Tą dieną buvo atliekamas M. D. slaptas sekimas, kai M. D. išvažiavo iš V. S. kiemo, jis buvo sekamas, informacija, jog M. D. galimai gabena namų gamybos alkoholinius gėrimus, buvo perduota patruliuojančiam ekipažui, kad jis jį sustabdytų ir patikrintų automobilio turinį. Sustabdžius M. D., patikrinimo metu jo automobilyje rasta apie 60 litrų galimai naminės degtinės, automobilyje bulvių nebuvo. M. D. buvo sekamas iki pat sustabdymo momento, per slaptą sekimą jis su niekuo nebendravo (nebent telefonu), nebuvo su niekuo susitikęs ar išlipęs iš automobilio. Liudytojas D. Č. parodė, kad, kai jis sustabdė M. D. ir jo paprašė atidaryti bagažinę, asmuo patyliukais į ausį rusiškai sakė, neatidarinėti bagažinės, nes ten yra „biški samagono“, atidarius bagažinę ir pakėlus atsarginį ratą, po juo buvo sudėta daug plastikinių butelių, juose buvo skystis, sklido specifinis kvapas. Kai klausė M. D. dėl krovinio, jis pasakė „sunku gyventi man, nusprendžiau užsidirbti“. Kad degtinę vežė, jis tyliai pasakė iš karto, norėjo tartis, bet liudytojas įspėjo jį, jog šis bus patrauktas atsakomybėn. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – 2022 m. balandžio 10 d. M. D. slapto sekimo protokolas, 2022 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. spalio 21 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, jog skysčiai buteliuose ir bakeliuose, rastuose nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje, yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,6 %–37,7 %, bendrasis tirti pateikto naminio stipraus alkoholinio gėrimo kiekis buteliuose ir bakeliuose yra 59,8 litro (dm3).

21. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apelianto argumentus, kad jis neturėjo tikslo minėtus alkoholinius gėrimus realizuoti, o stiprūs alkoholiniai gėrimai yra reikalingi jo bei jo žmonos gydymo tikslams (kompresams, įtrynimams). Liudytoja J. D. parodė, kad ji su vyru gyvena vienam kieme, tačiau atskiruose gyvenamuose pastatuose, neveda bendro ūkio, jų daiktai, pinigai atskiri, jai vyras nepasakojo, kad turi degtinės, nes jie kartu negyvena ir nesikalba. Be to, liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi, kas vartoja alkoholinius gėrimus, žino, kad M. D. turi taip vadinamą „tašką“, kur visi ir perka alkoholį, paaiškino, kad 2022 m. vasario 16 d. jis paprašė K. M. nueiti pas M. D. ir nupirkti butelį naminės degtinės, po kurio laiko atėjo K. M., atnešė 0,5 l talpos žalios spalvos plastikinį butelį su namine degtine. Liudytojas K. M. nurodė, kad M. D. nuo senų laikų turi „tašką“, visi pas jį eina pirkti naminės degtinės, 2022 m. vasario 16 d. J. L. paprašė liudytojo nueiti pas M. D. ir nupirkti butelį naminės degtinės, nes šiam M. D. naminės degtinės jau nebeparduoda. K. M. sutiko, nuėjo pas M. D., pasakė jam, kad nori nusipirkti degtinės, padavė jam turėtą plastikinį butelį, kurį po kiek laiko M. D. atnešė jam jau pripiltą. Už tai liudytojas sumokėjęs M. D. 3 Eur, nupirktą naminės degtinės butelį padavė prie parduotuvės jo laukusiam J. L.. Nors teisme liudytojai J. L. ir K. M. iš dalies pakeitė savo parodymus, būtent ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, be to iš dalies yra patvirtinti ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad nuteistasis telefonu su įvairiais asmenimis užšifruotomis frazėmis (pavyzdžiui, dėl vieno saldainio, dviejų saldainių pardavimo, dviejų lentų supjovimo, dešimties žuvyčių padarymo ir pan.) tariasi dėl alkoholinių gėrimų pardavimo. Byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, jog jie būtų viršiję savo įgaliojimus, darę kokį nors poveikį liudytojams ir patys surašę aplinkybes, kurių šie nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šių liudytojų parodymų nenuoseklumą, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino grįsdamas vidinį įsitikinimą dėl teisiamajame posėdyje liudytojų duotų parodymų neatitikimo bylos duomenų visumai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdama neteisėtai gabentų naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekį, kuris yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, šio alkoholio gabenimo aplinkybes (alkoholis išpilstytas į daugybę plastikinių butelių, kurie rasti automobilio bagažinėje po atsarginiu ratu), patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. D., neteisėtai įgijęs naminius stiprius alkoholinius gėrimus, neteisėtai juos gabeno, turėdamas tikslą juos realizuoti.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nusikalstama veika, numatyta BK 201 straipsnio 2 dalyje, būtų perkvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių.

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 50 MGL dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 100 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant ne didesnę kaip 110 MGL dydžio (5 500 Eur) baudą; į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką; įpareigoti paskirtą bausmę sumokėti per 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

25. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

26. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje. Įstatymų leidėjas už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki dvejų metų, už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat numatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad M. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (numatyta BK 201 straipsnio 1 dalyje) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (numatyta BK 201 straipsnio 2 dalyje) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nenustatyta M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo M. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jam nustatytas (duomenys neskelbtini), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. D. ankščiau neteistas (b. t. 4, b. l 109-111), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad M. D. per šį laikotarpį administracine tvarka baustas (b. t. 4, b. l. 113-114). Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė įstatymų sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių minimumams.

29. Nuteistasis M. D. mano, kad jam skirtos bausmės yra per griežtos, todėl galėtų būti švelninamos, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems baudų bausmių skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K- 276-1073/2020).

30. Teisėjų kolegija, esant nurodytoms aplinkybėms, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant M. D. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, M. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra baudos. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. D. už jo padarytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, artimos inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų bausmių minimumams. Tokių rūšių ir dydžių bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtos, nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. M. D. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

32. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytais pagrindais, skirti ne didesnę kaip 110 MGL dydžio (5 500 Eur) baudą, į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Atsižvelgdama į apelianto prašymą, teisėjų kolegija vertina ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą.

34. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teisingai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą, to neginčija ir apeliantas, tik prašo skirti švelnesnę subendrintą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudos, paskirtos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, pridėjo dalį švelnesnės bausmės, t. y. 50 MGL dydžio baudos ir jam paskyrė subendrintą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistąjį M. D. charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad tiek bausmių bendrinimo būdas, tiek pridedamos bausmės dydis buvo parinktas įmanomai palankiausias nuteistajam M. D., todėl skirti dar švelnesnes bausmes nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 10 d. 12.35 val. iki 2022 m. balandžio 11 d. 11.38 val. – 1 (vieną) dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskyrė galutinę bausmę – 148 MGL (7 400 Eur) baudą .

Dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės įvykdymo termino.

35. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo jam leisti jam paskirtą bausmę sumokėti per 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą 2 (dviejų) mėnesių terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantui nustatytas (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos – mėnesinė (duomenys neskelbtini) pašalpa apie 300 Eur, kuri skiriama maistui, vaistams, kitoms būtinoms reikmėms, baudos sumokėjimui apeliantas neturi jokių finansinių galimybių. Tačiau byloje yra tik duomenys apie nuteistojo nustatytą (duomenys neskelbtini) (b. t. 5, b. l. 79, 80, 81) bei nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. gautas išmokas (b. t. 5, b. l. 182-183), tuo tarpu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, išrašo apie banko sąskaitose esančias lėšas ar pan., nepateikta. Taigi, svarstyti dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, šiuo metu negalima. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei nuteistasis M. D. dėl objektyvių priežasčių iš tiesų, negalėtų savanoriškai sumokėti baudos per nustatytą terminą, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudos mokėjimo terminą bausmės vykdymo procese. Šiai dienai nuteistojo M. D. apeliacinio skundo teiginys, jog teismo nustatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas baudai sumokėti yra per trumpas, nėra motyvuotas įrodymais, todėl nėra jokio objektyvaus ir pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai nustatyto baudos mokėjimo termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

37. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo pakeisti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdą, t. y. nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti iš jo šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei. Apeliantas akcentuoja, jog nors automobilis buvo registruotas jo vardu ir jame buvo rasti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, tačiau jis buvo tik formalus šio automobilio savininkas, kadangi juo važinėjo ne tik jis, bet ir jo dukra G. P., kuri pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra šio automobilio valdytoja, bei jo žmona J. D.. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini), be automobilio jo judėjimas yra itin suvaržytas, automobilis yra reikalingas ir kitiems šeimos nariams. Nors apeliantas neturi pakankamai lėšų sumokėti už konfiskuotiną automobilį, tačiau jo šeimos nariai, kuriems reikalingas automobilis, yra pasiryžę jam padėti dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo valstybei.

38. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011).

39. Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarė panaudodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis neteisėtai gabeno 59,8 litro (dm3) naminius stiprius alkoholinius gėrimus (naminę degtinę), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,6 % – 37,7 %. Įvertinus naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) kiekį, svorį bei apelianto sveikatos būklę, darytina išvada, kad naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) gabenimas buvo įmanomas tik panaudojus minėtą transporto priemonę, t. y. be jos M. D. nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – G. P., o automobilio savininkas – M. D.. Kaip matyti iš liudytojos G. P. parodymų, minėtas automobilis buvo nupirktas už tėvo lėšas, automobiliu naudojosi tie, kam to reikėjo. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad M. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką panaudodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje dar kartą nebūtų pasinaudota nusikalstamais tikslais, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taigi, BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, ja siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadą, kodėl nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra tikslingas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas neteisėtai įgytų naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) neteisėtam gabenimui, būtų paslėptas. Taip pat VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. D.. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistojo ir jo šeimos poreikiais, taip pat nepagrindžia būtinybės taikyti baudžiamojo įstatymo išimtį ir nekonfiskuoti iš apelianto jam priklausančios transporto priemonės, kuri pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams, kas ne kartą buvo konstatuota ir teismų formuojamoje praktikoje.

42. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – paskirta pagrįstai, ji yra teisinga ir proporcinga, todėl keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

43. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 181,25 Eur už M. D. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bauda, konfiskuota transporto priemonė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 181,25 Eur iš nuteistojo M. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.