Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-894-560/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-25
Bylos Nr.: e2A-894-560/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01416-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: „BTA Insurance Company“
Trečiasis asmuo: R. V., UAB „Antidotas“

Civilinė byla Nr. e2A-894-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01416-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.2.; 3.3.1.18.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, tretieji asmenys R. V. ir UAB „Antidotas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 139,00 Eur draudimo išmokos, 8,51 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-09-14 iki 2014-09-13 bei laikotarpiu nuo 2014-09-14 iki 2015-09-13 buvo apdrausta nuo traumų bei nelaimingų atsitikimų atsakovo. 2013-09-11 draudimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. V. buvo sudaryta pasinaudojant draudimo akcija ir prieš pasibaigiant sutarčiai draudėjas siekė ją pratęsti. 2015-03-31 ieškovė slidinėjimo metu patyrė traumą, apie kurią atsakovui buvo pranešta telefonu. 2015-09-17 atsakovas informavo ieškovę, jog nustatyta draudimo išmoka – 34,75 Eur dydžio, t. y. 20 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos, remiantis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 7A-LT (toliau – Draudimo taisyklės) Specialiųjų sąlygų 4.2.3 punktu. Teigia, jog išmoka sumažinta neteisėtai, pažeidžiant draudimo sutarties sąlygas. Be to, išmoka išmokėta pažeidžiant 30 dienų draudimo išmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo (informacijos) apie draudžiamąjį įvykį pateikimo dienos, todėl ieškovei priklauso ir 0,02 procentų dydžio delspinigiai. Atsakovas BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudimo sutartyje Nr. NA 165087 nėra numatyta papildoma rizika „sportas“, todėl pagrįstai buvo apskaičiuota ir išmokėta sumažinta 34,75 Eur dydžio draudimo išmoka. 2014 m. R. V. sudarė naują draudimo sutartį, o ne ją pratęsė, todėl neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentai dėl reklaminio lankstinuko turinio suvokimo. Draudimo išmoka buvo išmokėta per įstatymo nustatytą terminą, gavus reikiamą informaciją iš medicinos įstaigų. Trečiasis asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog 2013-09-11 sudarydamas draudimo sutartį pasinaudojo paskelbta draudimo akcija. 2013-09-14, besibaigiant minėtai draudimo sutarčiai, norėjo ją pratęsti, mano, jog su atsakovu susitarė dėl tokių pačių sąlygų. Jei UAB „Antidotas“ darbuotojai nebūtų užtikrinę, kad galioja senos draudimo sąlygos, trečiasis asmuo būtų reikalavęs nurodyti draudimo sutartyje kaip riziką – slidinėjimą. Trečiasis asmuo laiko, jog nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygų pasikeitimu.Trečiasis asmuo UAB „Antidotas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog atsakovas su R. V. per UAB „Antidotas“ sudarė draudimo sutartį pagal standartines Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 7A-LT sąlygas. 2013-09-11 draudimo sutartis buvo sudaryta galiojant viešai akcijai, kuri nurodoma ieškinyje, ir ši draudimo sutartis pratęsta nebuvo. Atsakovui pranešus apie draudiminį įvykį, pastarasis turėjo informuoti ieškovę, kad nesant jos sutikimo dėl asmens duomenų, sprendimas dėl draudimo išmokos bus priimtas tik gavus sutikimą arba jai pačiai pateikus visus traumos gydymo istorijos duomenis.Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog sporto draudimo ir kitas rizikas konkrečiam draudžiamajam įvykiui įtvirtinančios sąlygos yra aptariamos draudimo liudijime, šios sąlygos yra ne standartinės draudimo sutarties sąlygos, todėl draudimo liudijimo sąlygos, apibrėžiančios draudimo rizikas negali būti laikomos nesąžiningomis ir siurprizinėmis ieškovei.Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vertintina, ar ginčo šalys laikėsi Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytos informacijos rinkimo ir teikimo tvarkos, t. y. ar ieškovė ir trečiasis asmuo R. V. pateikė atsakovui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, ar atsakovas reikalavo iš ieškovės ir trečiojo asmens pateikti būtinus dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-03 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. B. atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiam veiklą per savo filialą Lietuvoje, 320,00 Eur atstovavimo išlaidų ir valstybei 5,00 Eur pašto išlaidų pašto išlaidų. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo nesutikti su išvadas pateikusiomis institucijomis, kad konkrečiu atveju savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties, aptariamos šioje byloje, vidutiniam vartotojui yra aiškios, suprantamos, nedviprasmiškos. Teismas nenustatė įstatyme įtvirtintų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, atsakovo veiksmų, leidusių draudėjui sąžiningai manyti, kad pagal akciją sudarytos (suteikiant papildomą apsaugą sportuojant su išimtimis) draudimo sutartys bus pratęsiamos buvusiomis sąlygomis. Draudimo išmokos mažinimo sąlyga, numatyta standartinėse draudimo taisyklėse, nėra siurprizinė savo esme ir konkrečių jos nesąžiningumo aspektų ieškovė nenurodė ir neįrodė. Teismo nuomone, naudos gavėjas pagal draudimo sutartį turi teisę tik reikalauti tinkamai įvykdyti sutartį (teisę į draudimo išmoką Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 97 straipsnis), tačiau ne ją ar jos atskiras sąlygas ginčyti, nes naudos gavėjas nėra draudimo sutartį sudariusi šalis. Tai, kad draudimo sutartį 2014 m. sudaręs trečiasis asmuo nebuvo pakankamai atidus individualiai draudimo liudijime aptariamoms draudimo rizikoms, kad draudimo brokeris galimai nepakankamai informavo sutartį sudariusį vartotoją apie draudimo produktus, draudžiamas rizikas, išimtis ir galiojančią draudiminę apsaugą ir kitas sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo naudos gavėjui reikalauti iš atsakovo daugiau nei pagal sudarytą draudimo sutartį buvo susitarta. UAB „Antidotas“ ir atsakovo susirašinėjimas neduoda pagrindo priešingai išvadai, kadangi UAB „Antidotas“ pateikus užklausą atsakovo darbuotojui, atsakovas viso labo persiuntė draudimo brokeriui 2014 m. sutarties projektą, kurį R. V. akceptavo. Tad 2014 m. sudaryta draudimo sutartis apėmė draudimą su įprasta rizika užsiimant laisvalaikio pomėgiais, tarpe kurių slidinėjimo nenumatyta. Teismas darė išvadą, kad su atsakovui neaptarus papildomos rizikos „Sportas“ ir draudimo polise neįtvirtinus, jog draudimo apsauga galioja užsiimant slidinėjimu, atsakovas turėjo pagrindo ieškovei patyrus traumą kaip draudžiamąjį įvykį, už kurį mokėtina draudimo išmoka, išmokėti sumažintą draudimo išmoką. Apskaičiuota pagal 4.1.3 punktą draudimo išmoka buvo sumažinta, nustačius 4.2.3 punkte nurodytą draudimo išmokos mažinimo atvejį. Kitoks draudimo sutarties (kurios dalimi yra ir draudimo taisyklės) aiškinimas neatitiktų įstatymo (CK 6.193 straipsnis), nes nebūtų atsižvelgta į draudimo sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, jog draudimo liudijime nebuvo duotas sutikimas rinkti asmens sveikatos duomenis, o ieškovė tik 2015-09-14 atsakovui elektroniniu paštu persiuntė gydymo įstaigos išrašą – epikrizę. Atsakovas 2015-09-17 raštu informavo apie nustatytą mokėtiną draudiminės išmokos dydį, o 2015-09-18 ją išmokėjo. Atsižvelgiant į trumpą laikotarpį nuo ieškovės pateiktos informacijos, apie savo sveikatos būklę iki draudiminės išmokos išmokėjimo (4 dienos), teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė Draudimo taisyklių 9.1 punkto, todėl nėra pagrindo ieškovei reikalauti 9.3 punkte numatytų delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prieš baigiant galioti 2013-09-14 draudimo sutarčiai, draudėjas siekė pratęsti draudimo sutartį, draudiko atstovas informavo, kad draudimo sutartis bus sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvusi draudimo sutartis, atitinkamai sudarius 2-ąją draudimo sutartį išduotas polisas su žyma „pratęsta“. Draudimo polise Nr. 165087 pažymėta, kad draudimo sutartis pratęsta, o prieš tai išduotas pirmas polisas buvo su žyma, kad tai nauja draudimo sutartis. Teismas nepakankamai nuodugniai įvertino ir prašymo pateikimą atsakovui dėl antros draudimo sutarties sudarymo. Kai draudėjas kreipėsi į draudiko atstovą dėl draudimo sutarties pratęsimo tomis pačiomis sąlygomis, UAB „Antidotas“ darbuotojas raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas būtent prašymą pratęsti. Atsakovas nekvestionuodamas, neginčydamas, nepaneigdamas pratęsimo intencijos, parengė naują polisą su žyma „pratęsta“ ir pateikė pasirašymui. Tai, kad nurodomos rizikos šiek tiek skirtingos, laikytina individualiai aptartomis sąlygomis galiojusiomis 2-ojo poliso išdavimo metu, tačiau tai nedaro įtakos draudiminės apsaugos sportuojant galiojimui. Kadangi teismas nesivadovavo CK 6.990 straipsniu, todėl sprendimas neteisėtas. Rašytinis draudėjo prašymas turi aukštesnę juridinę galią nei atsakovo vėlesni vertinimai. Atsižvelgiant į faktą, kad polise nurodytas sutarties pratęsimo faktas, bei į draudėjo rašytinį prašymą pratęsti sutartį tomis pačiomis sąlygomis (t. y. su draudimine apsauga sportuojant), draudėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad jam galioja draudimo akcijoje paskelbta išlyga dėl draudimo apsaugos sportuojant.Atsakovo 2015-09-17 rašte ieškovei nenurodyta, kokiu pagrindu priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo iki 20 procentų, o nurodytoji taisyklių norma, manytina, buvo numatyta taisyklėse ir pritaikyta konkrečiam įvykiui neatsižvelgiant į faktines sutarties sudarymo aplinkybes, todėl atsakovo sprendimas yra neteisėtas.Trečiasis asmuo negalėjo duoti sutikimo teikti informaciją apie ieškovės sveikatos duomenis. Kadangi ieškovė nedalyvavo draudimo sutarties pasirašyme, todėl neturėjo galimybių išreikšti savo sutikimo. Atsakovas, kuriam draudimas yra profesinė veikia, tyčia nepateikė ieškovei visos informacijos apie tai, kad ji turi teisę duoti sutikimą tikrinti jos sveikatos duomenis siekiant efektyvaus įvykio ištyrimo ir savalaikio draudiminės išmokos išmokėjimo, bei galimai klaidingai informavo, kad tik ji pati gali teikti duomenis apie įvykį. Kadangi traumos diagnozė buvo nustatyta ne 2015-09-07, todėl teismo argumentacija dėl delspinigių netaikymo, yra nepagrįsta.Teismas nesugebėjo tinkamai suprasti ir pritaikyti Lietuvos banko išvadų, priėmė netgi priešingą sprendimą, nesuderinamą su Lietuvos banko pozicija. Lietuvos bankas nurodė vertinti, kaip ginčo šalys laikėsi Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytos informacijos rinkimo ir teikimo tvarkos. Trečiasis asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog antrame draudimo polise Nr. 165087 pažymėta, kad draudimo sutartis pratęsta. Šiuo konkrečiu atveju, žymos „nauja“ sutartis ir „pratęsta“ sutartis įrašytos būtent polisų grafose, skirtose informacijai apie sutartį.Abiejų polisų sudarymo metu galiojo tos pačios Draudimo taisyklės, kurios nenumatė tokios apsaugos sporto metu galiojimo. Pirmajame polise ši apsauga, taikyta pagal reklaminę skrajutę, nebuvo išskirta nurodant draudimines rizikas, todėl nesuprantama, kokia logika vadovaujasi atsakovas argumentuodamas, kad antrame polise, pratęsiant sutartį, būtų reikalinga papildomai nurodyti šią riziką.Atsakovo argumentai, kad pirmojo poliso metu, kurį išduodant taikyta skrajutėje numatyta apsauga sportuojant, įmoka buvo didesnė, neturi loginės sąsajos su antrojo poliso draudiminės apsaugos apimtimi sportuojant.Įvykio ištyrimas pažeidžiant nustatytą terminą buvo nagrinėtas, atsakovė praleido galimybę pateikti visus įrodymus, o jos papildomai pateiktieji nepatvirtina, kad ji išnaudojo visus teises aktuose jai suteiktus įrankius nustatant įvykio faktą. Tyrimo nesavalaikiškumas nulėmė pavėluotą išmoką, kas savo ruožtu yra pagrindas reikalauti delspinigių.Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog žyma „nauja“ draudimo polise Nr. NA 131789 reiškia, kad draudėjas yra naujas draudimo bendrovės klientas ir atitinkamos rūšies draudimo sutartis su juo sudaroma pirmą kartą, antrajame draudimo polise Nr. NA 165087 esanti žyma „pratęsta“, reiškia, kad draudėjas pratęsė draudimo apsaugos atitinkamai draudimo rūšiai galiojimą, klientas draudžiasi nebe pirmą kartą ir tai turi reikšmės kliento rizikos vertinimui, draudimo įmokos nustatymui, kitiems rodikliams. Sąvokos „nauja“ ir „pratęsta“ nereiškia, kad draudimo polisas Nr. 165087 yra draudimo poliso Nr. NA 131789 pratęsimas identiškomis sąlygomis.Iš UAB „Antitodas“ elektroninio laiško matyti, kad klausimo/prašymo, adresuoto atsakovui, turinys buvo kitoks, nebuvo kalbama apie draudimo sutarties „pratęsimą“.Apeliantė be pagrindo remiasi CK 6.990 straipsnio 2 dalimi, nes prašymas siųstas ne paties draudėjo, o draudimo brokerio, atsakovui buvo kito nei „pratęsimas“ turinio, be to, aukščiau paminėto CK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartis sudaroma draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį – kas ir įvyko, sudarant draudimo sutartį Nr. 165087.Draudėjas R. V., pasirašydamas draudimo sutartį Nr. NA 165087, patvirtino, jog sutinka su joje išdėstytomis individualiomis sąlygomis, taip pat patvirtino, kad minėtos draudimo sutarties sudėtine dalimi yra taisyklės, kuriose numatyta, kad sporto rizikos draudimas privalo būti aptartas individualiai. Todėl nebuvo jokių atsakovo veiksmų, leidusių draudėjui sąžiningai manyti, kad pagal akciją sudarytos draudimo sutartys bus pratęsiamos identiškai buvusiomis sąlygomis. Be to, nėra pagrindo teigti, jog draudimo sutartis Nr. NA 165087 yra ankstesnės draudimo sutarties pratęsimas, kadangi liudijime nurodomos kitos draudžiamos rizikos, kitokios draudimo sumos, taip pat papildomai pastabose susitarta dėl kitokių individualių sąlygų, kuriose nepaminėta apie sporto riziką, jos galiojimą, išimtis ir t.t. Negana to, pagal naują draudimo sutartį trečiojo asmens sumokėta draudimo įmoka buvo mažesnė.Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia teismui 2015-05-08 ir 2015-07-07 pranešimus, kuriuose nurodyta, jog sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmimui reikalingas detalus medicininis išrašas su nurodyta ambulatorine gydymo trukme. Nurodytų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik atsakovui gavus apeliacinį skundą, todėl atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti. Tad apeliantei buvo žinoma, kokie dokumentai buvo reikalingi sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimui. Be to, taisyklių 7.1.4. punkte numatyta, kad norint gauti draudimo išmoką, privaloma pateikti pažymą iš medicinos įstaigos, kurioje nurodyta tiksli sveikatos sutrikimo diagnozė.Trečiasis asmuo UAB „Antidotas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2015-05-08 ir 2015-07-07 pranešimus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi bylai teisingai išspręsti, todėl nurodytus įrodymus priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-11 R. V. su atsakovu sudarė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. NA 131789, kuria laikotarpiu nuo 2013-09-14 iki 2014-09-13 save, K. V., ieškovę R. B. bei L. V. apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų, vadovaujantis Draudimo taisyklėmis. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustos rizikos: išlaidos repetitoriui, išlaidos studijoms, išlaidos vaisiams, kritinės ligos, Laimo liga, ligonpinigiai, medicinos išlaidos, netektas darbingumas, mirtis bei traumos (traumos apdraustos 5 792,40 Eur sumai). Sudarant 2013-09-11 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį R. V. pasinaudojo tuo metu galiojusia akcija, iš kurios reklaminės medžiagos matyti, jog pasinaudojus šia akcija draudimo apsauga galioja suaugusiems ir vaikams, sportuojant laisvalaikiu, mokykloje, taip pat įvairių specializuotų užsiėmimų metu, išskyrus profesionalų sportą ir sportą. 2014-09-08 R. V. su atsakovu sudarė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. NA 165087, kuria laikotarpiu nuo 2014-09-14 iki 2015-09-13 save, K. V., ieškovę R. B. bei L. V. apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų, vadovaujantis tomis pačiomis Draudimo taisyklėmis. Šia draudimo sutartimi apdraustos kitokios rizikos: ūmus apendicitas, kritinės ligos, Laimo liga, ligonpinigiai, medicinos išlaidos, netektas darbingumas, mirtis bei traumos (traumos apdraustos 5 792,40 Eur sumai).2015-03-31 ieškovė Austrijoje slidinėjimo metu patyrė traumą (kairiojo kelio sąnario vidinio menisko plyšimą), apie kurią atsakovui buvo pranešta telefonu. 2015-09-17 atsakovas raštu dėl priimto sprendimo byloje informavo ieškovę apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo ir išmokėjimo. Nurodė, jog draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.3 punktu, kuriame numatyta, jog apdraustojo „Traumos“ atveju – draudimo išmoka skaičiuojama procentais nuo „Traumos“ draudimo sumos, pagal Draudimo išmokos dydžio nustatymo lentelę Nr. 1, su sąlyga, kad Traumos pasekmėms gydyti reikia ne mažiau kaip 5 kalendorinių dienų ir tai patvirtinta medicinos dokumentais iš gydymo įstaigos. Pagal Draudimo dydžio nustatymo lentelės Nr. 1 93b punktą, patyrus kelio pažeidimą, dėl kurio atsirado menisko pažeidimas (plyšimas arba įplyšimas) patvirtintas operuojant, kai gydymas trunka ne mažiau 14 dienų, mokama 3 procentai nuo draudimo sumos ir 7,24 Eur draudimo išmoka pagal draudimo riziką „Ligonpinigiai“. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje Nr. NA 165087 rizika „Traumos“ ieškovei buvo apdrausta 5 792,40 Eur sumai, todėl 3 procentai nuo šios sumos sudaro 173,77 Eur. Ieškovei mokėtinos draudimo išmokos dydis taip pat apskaičiuotas vadovaujantis minėtų Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.2.3 punktu, kuriame nurodoma, kad jei nelaimingas atsitikimas įvyko, kai apdraustasis sportavo, tačiau draudimo sutartyje tai nenurodyta – mokama 20 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos pagal šių taisyklių 1 priedą, tačiau ne daugiau kaip 144,81 Eur už kiekvieną draudžiamąjį įvykį. Atsižvelgiant į tai, 173,77 Eur draudimo išmoka buvo sumažinta 20 procentų ir ieškovei nuspręsta išmokėti 34,75 Eur dydžio draudimo išmoką. 2015-09-18 atsakovas ieškovei išmokėjo 41,99 Eur draudiminę išmoką (įskaitant ligonpinigius).

Dėl draudimo sutarties tęstinumo

Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 139,00 Eur draudimo išmokos priteisimo, nes turėjo būti konstatuota, kad Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. NA 131789 buvo pratęsta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi Nr. NA 165087, įskaitant ir akcijos sąlygos, jog draudimo apsauga galioja suaugusiems ir vaikams, sportuojant laisvalaikiu, mokykloje, taip pat įvairių specializuotų užsiėmimų metu, išskyrus profesionalų sportą ir sportą, kuris Draudimo taisyklėse nurodytas kaip padidintos rizikos sportas, galiojimo pratęsimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais iš esmės sutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Taip pat šiuo atveju yra aktuali jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į keletą aspektų. Visų pirma, ginčas yra kilęs dėl draudimo sutarties pratęsimo, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 165087 grafoje „Draudimo sutartis“ nurodžius „pratęsta“. Ieškovė teigia, tokią poziciją palaiko ir trečiasis asmuo R. V., jog nurodyta sutarties sąlyga reiškia, kad Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. NA 131789 buvo pratęsta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi Nr. NA 165087, tuo tarpu, atsakovo teigimu, pastaroji sutarties sąlyga reiškia, kad draudėjas pratęsė draudimo apsaugos atitinkamai draudimo rūšiai galiojimą (klientas draudžiasi nebe pirmą kartą ir tai turi reikšmės kliento rizikos vertinimui, draudimo įmokos nustatymui, kitiems rodikliams). Taigi, konstatuotinas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 165087 grafoje „Draudimo sutartis“ esančios sutarties sąlygos „pratęsta“ neaiškumas. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens R. V. procesinę poziciją, jog R. V. siekė pratęsti Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 131789 galiojimą tomis pačiomis sąlygomis (2014-09-08 elektroniniame laiške užfiksuotas toks susirašinėjimas: pažiūrėk ką mes galime pasiūlyti tom pačiom sąlygom, NA 131789 R. V.). Trečia, ieškovė ir trečiasis asmuo R. V. yra vartotojai – silpnoji sutarties šalis. Ketvirta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog priešingai nei teigia ieškovė, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. NA 165087 buvo sudaryta/pratęsta draudėjui akceptavus draudiko pasiūlymą, nes 2014-09-08 vykusio elektroninio susirašinėjimo nėra pagrindo traktuoti kaip draudėjo draudikui pateikto pasiūlymo akceptavimo, kadangi susirašinėjimas vyko tarp UAB „Antidotas“ ir atsakovo darbuotojų. Ši aplinkybė sąlygoja, jog Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 165087 tekstas, įskaitant ir neaiškią jos sąlygą, traktuotinas pasiūlytu atsakovo. Penkta, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi Nr. NA 131789 sulygtas draudimo laikotarpis baigėsi 2014-09-13 24:00 val., o Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi Nr. NA 165087 sulygtas draudimo laikotarpis prasidėjo 2014-09-14 00:00 val. Šešta, nors ir yra Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 131789 ir sutarties Nr. NA 165087 sąlygų skirtumų, tačiau ieškovei ir trečiajam asmeniui R. V. aktualiausia sąlyga dėl sporto rizikos apdraudimo jau Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime/polise Nr. NA 131789 nebuvo nurodyta eksplicitiškai, kas sąlygoja, jog siekiant draudimo sutarties pratęsimo tomis pačiomis sąlygomis, nebuvo pagrindo manyti, jog pastaroji sąlyga turi būti eksplicitiškai nurodyta draudimo liudijime/polise, kuriuo yra pratęsta sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. NA 131789 buvo pratęsta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi Nr. NA 165087, įskaitant sąlygos dėl sporto rizikos apdraudimo galiojimo pratęsimą (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovas, būdamas stipriąja sutarties šalimi, trečiajam asmeniui R. V. siekus pratęsti Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 131789 galiojimą tomis pačiomis sąlygomis bei atsakovui esant informuotam apie tokį trečiojo asmens, vartotojo, siekį, turėjo pareigą, pateikdamas trečiajam asmeniui pasiūlymą bei norėdamas sudaryti naują draudimo sutartį, o ne pratęsti seną, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo/poliso Nr. NA 165087 tekstą, t. y. jame įtvirtintas draudimo sutarties sąlygas, įskaitant ginčo neaiškią sąlygą, suformuluoti aiškiai ir vienareikšmiškai – taip, kad trečiasis asmuo R. V. bei bet kuris kitas vidutinis protingas asmuo, susiklosčius panašioms aplinkybėms, nedvejodamas būtų supratęs, jog yra siūloma sudaryti naują draudimo sutartį, ko nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei visgi atsakovui dėl jo nurodomų aplinkybių (siekiant liudijime/polise pažymėti, jog klientas draudžiasi nebe pirmą kartą, nes tai turi reikšmės kliento rizikos vertinimui, draudimo įmokos nustatymui, kitiems rodikliams) buvo būtina į ginčo draudimo liudijimą/polisą įrašyti sąlygą „pratęsta“, siekdamas nesuklaidinti vartotojo, norinčio pratęsti draudimo sutartį, turėjo šią sąlygą vienareikšmiškai paaiškinti pačiame liudijime/polise prie šios sąlygos pažymėdamas žvaigždutę ar kitą simbolį ir pateikdamas paaiškinimą, nurodant, kad ši sąlyga reiškia ne anksčiau sudarytos draudimo sutarties pratęsimą, o turi atsakovo pageidaujamą reikšmę, ar kitu panašiu būdu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog net jei atsakovo tikrasis ketinimas buvo sudaryti naują draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo turėjo pagrindą manyti, jog draudimo sutartis yra pratęsta, kas yra pagrindu ieškinį dalyje dėl 139,00 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) priteisimo tenkinti.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pagrindo priteisti delspinigius nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Draudimo taisyklių 9.1 punkte numatyta, jog draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, 9.3 punkte – kad draudikui uždelsus išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, jis moka 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o Draudimo taisyklių 7. skyriuje „Draudimo išmokos gavimo sąlygos“ – jog apdraustasis, norėdamas gauti draudimo išmoką, be kitų dokumentų atsakovui privalo pateikti pažymą iš medicininės įstaigos, kurioje nurodyta tiksli sveikatos sutrikimo diagnozė (7.1.4. punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų Draudimo taisyklių, kurios traktuotinos sudėtine tarp šalių sudarytos draudimo sutarties dalimi, nuostatų kontekste pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nuo ieškovės pateiktos informacijos apie jos sveikatos būklę iki draudiminės išmokos išmokėjimo praėjo 4 dienos, eliminuoja galimybę priteisti delspinigius Draudimo taisyklių 9.3 punkto pagrindu, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastaroji išvada padaryta, atsižvelgus į Lietuvos banko poziciją, pateiktą byloje, bei ją teisingai traktuojant. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, susijusius su ieškinio reikalavimu priteisti delspinigius, atmeta. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeidęs sutarčių aiškinimo taisykles bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 139,00 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas nurodytoje dalyje apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovės naudai priteisti 139,00 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2016-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies (94 procentais), yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiant 0,40 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteisiant 5,00 Eur pašto išlaidų.Apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą iš esmės priėmus ieškovės naudai, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pritesimo tenkinti iš dalies (94 procentais), iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 18,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 139,00 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti iš dalies: iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, ieškovės R. B. naudai priteisti 139,00 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės R. B. atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, naudai priteisti 0,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, valstybės naudai priteisti 5,00 Eur pašto išlaidų pašto išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą likusioje dalyje palikti nepakeistą.

Iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, ieškovės R. B. naudai priteisti 18,80 Eur bylinėjimosi, išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius