- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-101-230/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16125-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. ir trečiojo asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui E. V. dėl draudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – K. L., M. L., V. A., G. A., V. V., S. L., A. L., R. A. B., O. J., V. J., E. T., R. S., J. Č., L. K., L. Š., V. J., I. J., J. I., G. V., T. V., R. K., R. K., J. R., G. R., L. Z., V. S., V. N., B. V., I. K., E. K., N. S., S. S., K. J., K. P., K. Š., L. S., R. P., viešoji įstaiga Kauno kolegija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo uždrausti atsakovui E. V. atlikti veiksmus, kuriais apribojamas ar nutraukiamas šilumos tiekimas per pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), einančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais šilumos tiekimo tinklais į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą leisti ieškovės atstovams patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui. Nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis kliudė ir neleido ieškovės atstovams patekti į šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui, iš esmės prieštarauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytoms imperatyvioms teisės normoms ir yra nepagrįsti. Atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, daiktines teises valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą savo bei visuomenės (šilumos ir karšto vandens vartotojų) poreikiams. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą, ieškinys pagrįstas tinkamais teisiniais ir faktiniais pagrindais bei nurodomas tinkamas ieškinio reikalavimas. Yra protinga, objektyvi ir pagrįsta tikimybė, kad žala ieškovei ir šilumos vartotojams atsiras ateityje, nes atsakovas gali vėl imtis neteisėtų savavališkų veiksmų apriboti ar nutraukti šilumos tiekimą į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ką grasino padaryti 2019 m. liepos 24 d. ieškovei pateiktu reikalavimu ir ką realizavo 2020 m. spalio 1 d., neteisėtai nutraukęs šilumos tiekimą į minėtus pastatus ir šilumos tiekimą atnaujinęs tik 2020 m. spalio 7 d. po ieškovės atstovų, antstolio ir policijos pareigūnų vizito, todėl nepritaikius atsakovui ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovė neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendraturčių įgaliotas asmuo bei tuo pagrindu veikiantis kaip pastato valdytojas, nustatyta tvarka yra atestuotas ir gali verstis sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla. Taigi, šilumos tiekimą į gretimus pastatus (duomenys neskelbtini) nutraukė ir šilumos punkto patalpose įrengtas šilumos tiekimo tinklų sklendes reguliavo bei ieškovei nuosavybės teise priklausantį šilumos apskaitos prietaisą prižiūri (eksploatuoja) teisės tam neturintis (t. y. nekvalifikuotas) asmuo. Tai pagrindžia būtinybę ieškovės atstovams patekti į šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui bei įvertinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje leisti ieškovės AB „Kauno energija“ atstovams patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui.
4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl draudimo atsakovui atlikti veiksmus, kurie gali sukelti žalą tiek ieškovei, tiek ir tretiesiems asmenims. Atsakovas yra susidariusios ginčo situacijos šalis, kuris galimai pažeidžia ieškovės teises nesudarydamas atitinkamų sąlygų jai atlikti prašomus patikros veiksmus, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos reiškiamo reikalavimo užtikrinimui. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovo veiksmus ir sprendimus dėl šilumos tiekimo ribojimo tam tikram laikui, kurie galimai gali būti pakartoti ir tokiu būdu ne tik ieškovė, bet ir kiti šilumos vartotojai gali vėl pajusti nepatogumus dėl nutraukto šilumos tiekimo šildymo sezono laikotarpiu, t. y. žalą, yra pagrindas vertinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą šių priemonių paskirties kontekste. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. V. ir trečiasis asmuo V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir ieškovei skirti baudą iki 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovui kaip kompensaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė prašyme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones žinomai melagingai nurodė, kad atsakovas kliudė ir neleido ieškovės atstovams patekti į šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui, nes į bylą nėra pateikti jokie prima facie įrodymai, kad atsakovas apskritai turi raktus nuo ginčo šilumos punkto patalpų, taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad minėtose patalpose apskritai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Be to, ieškovė nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad apskritai turi bet kokią teisę pateikti į atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį šilumos punktą, nes ginčo patalpoms nėra nustatytas joks servitutas, patalpos nėra išnuomotos arba kitaip valdomos ieškovės, kuri, piktnaudžiaudama procesu, siekia apginti savo išgalvotą teisę patekti į privačias patalpas, neturėdama jokio teisėto pagrindo.
1.2. Tarp prašomų taikyti apsaugos priemonių apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui nėra absoliučiai jokio ryšio su ieškinio reikalavimu.
1.3. Teismo pritaikytos apsaugos priemonės ne tik nesutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bet yra visiškai nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir niekaip negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo.
1.4. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d., pavartojusi prievartą ir savavaldžiaudama, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją teritoriją (kiemą) ir įsilaužė į nukentėjusiesiems E. V. ir V. V. dalinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų priklausinius (šilumos punktą), sugadindami durų spyną ir duris, dėl ko nukentėjusieji patyrė 1 500 Eur dydžio turtinę žalą ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. AB „Kauno energija“ darbuotojai šilumos punkte ne tik apžiūrėjo šilumos tiekimo tinklus ir apskaitos prietaisą, bet atliko statybos darbus, įrengdami sklendes, uždėdami plombas ir savavališkai užimdami šilumos punktą, jį užrakindami savo spyna, tuo apribodami E. V. teisę disponuoti jam priklausančių gyvenamųjų patalpų priklausiniu.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismo nutartimi skolininkas buvo įpareigotas leisti AB „Kauno energija“ darbuotojams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje leisti patekti į (duomenys neskelbtini) šilumos punktą apžiūrėti šilumos tiekimo įrenginius ir apskaitos prietaisą, tačiau nebuvo suteiktas leidimas patekti į (duomenys neskelbtini) kiemą, nebuvo suteiktas leidimas išlaužti duris, sugadinti spyną, atlikti statybos darbus, užvaldyti E. V. patalpas ir kitaip savavaldžiauti veikiant grupėje ir iš anksto susitarus.
1.6. Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nusprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Aplinkybę, kad tik atsakovas turi raktus nuo šilumos punkto patalpų, ieškovei nurodė pats atsakovas ir tai patvirtino antstolis R. S. 2020 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/20/75. Be to, pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymui yra sudaryta 2018 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutartis, kuria įgaliotas bendraturčių atstovas yra būtent atsakovas. Taigi įgaliotas asmuo (valdytojas) pagal savo statusą ir priskirtą vaidmenį (funkcijas) turi ar privalo turėti raktus nuo pastato šilumos punkto patalpų.
2.2. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus, kad šilumos punkte yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolio R. S. 2020 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/20/86, kai įvykdant teismo nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, buvo patekta į šilumos punkto patalpas bei patikrinti šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas.
Atsiliepimas
2.3. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, ekonomiška, nukreipta siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir yra susijusi su ieškinio reikalavimu uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais apribojamas ar nutraukiamas šilumos tiekimas per pastatą (duomenys neskelbtini), einančiais ieškovės šilumos tiekimo tinklais į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nes ieškovė, patekusi į šilumos punktą ir apžiūrėjusi jai nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus, šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės įvertinimui, turi teisę ir gali atlikti reikalingus ir būtinus priežiūros darbus, atstatyti nutrauktą šilumos tiekimą, jeigu atsakovas vėl imtųsi savavališkų neteisėtų veiksmų, o taip pat prevenciškai apriboti galimybę atsakovui ateityje vėl imtis veiksmų, kurias apribojamas ar nutraukiamas šilumos tiekimas šilumos tiekimo tinklais į gretimus pastatus (objektyviai sumažinti tokių veiksmų atlikimo riziką).
2.4. Atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, daiktines teises valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą savo bei visuomenės (šilumos ir karšto vandens vartotojų) poreikiams.
2.5. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas sudarys objektyvią galimybę užkirsti kelią žalai atsirasti (ar jai vis tiek kilus – ieškovei operatyviai reaguoti, imtis veiksmų ir ženkliai sumažinti žalos mastą), nes atsakovas gali vėl imtis neteisėtų savavališkų veiksmų apriboti ar nutraukti šilumos tiekimą į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
7. Atsakovas E. V. ir trečiasis asmuo V. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. spalio 27 d. prašymą Lietuvos antstolių rūmams iškelti antstoliui R. S. drausmės bylą, 2020 m. spalio 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų, 2020 m. spalio 26 d. el. laiško kopiją, šilumos punkto fotonuotrauką, 2020 m. spalio 27 d. pranešimą policijai, 2020 m. spalio 26 d. antstolio R. S. įpareigojimą, o ieškovė AB „Kauno energija“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. spalio 26 d. el. laiškų kopijas, antstolio R. S. 2020 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2020 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos faktūros kopijas.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens kartu su atskiruoju skundu ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant atskirojo skundo argumentus, šalys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl pateiktų naujų įrodymų, šie įrodymai gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės AB „Kauno energija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018). Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje leisti ieškovės AB „Kauno energija“ atstovams patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui. Apeliantai E. V. ir V. V. atskirajame skunde teigia, kad tarp prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimo nėra absoliučiai jokio ryšio, pritaikytos apsaugos priemonės ne tik nesutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bet yra visiškai nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir niekaip negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo.
15. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas leisti patekti į šilumos punkto patalpas apžiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus ir šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės patikrinimui – yra prevencinė, t. y. užkertanti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas E. V., nesudarydamas atitinkamų sąlygų ieškovei AB „Kauno energija“ atlikti prašomus patikros veiksmus, galimai pažeidžia ieškovės teises, o atsakovo anksčiau atlikti savavališki veiksmai dėl šilumos tiekimo ribojimo tam tikram laikui galimai gali būti pakartoti ir tokiu būdu ne tik ieškovė, bet ir kiti šilumos vartotojai gali dar kartą pajusti nepatogumus dėl nutraukto šilumos tiekimo šildymo sezono laikotarpiu, t. y. patirti žalą, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas vertinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą šių priemonių paskirties kontekste.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, ekonomiška, susijusi su pareikštu ieškinio reikalavimu ir turėtų įtakos priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, nukreipta siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui ir užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, kadangi ieškovė, tik patekusi į šilumos punktą ir apžiūrėjusi jai nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus, šilumos apskaitos prietaisą jų techninės būklės įvertinimui, turi galimybę atlikti reikalingus ir būtinus priežiūros darbus, atstatyti nutrauktą šilumos tiekimą, jeigu atsakovas vėl imtųsi savavališkų veiksmų, o taip pat prevenciškai apriboti galimybę atsakovui ateityje vėl imtis veiksmų, kuriais apribojamas ar nutraukiamas šilumos tiekimas šilumos tiekimo tinklais į gretimus pastatus (objektyviai sumažinti tokių veiksmų atlikimo riziką). Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovei teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio atsakovo veiksmams, būtų daroma žala ne tik ieškovei, bet ir kitiems šilumos vartotojams, kadangi šilumos vartotojai pajustų nepatogumus dėl nutraukto šilumos tiekimo šildymo sezono laikotarpiu, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.
18. Panašios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-510-372/2014, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1019-520/2010 ir kt.).
19. Apeliantai E. V. ir V. V. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad į bylą nėra pateikti jokie prima facie įrodymai, jog atsakovas turi raktus nuo ginčo šilumos punkto patalpų, taip pat kad minėtose patalpose apskritai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Be to, ieškovė nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad apskritai turi bet kokią teisę patekti į atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį šilumos punktą, nes ginčo patalpoms nėra nustatytas joks servitutas, patalpos nėra išnuomotos arba kitaip valdomos ieškovės. Tačiau aplinkybę, kad atsakovas E. V. turi raktus nuo šilumos punkto patalpų patvirtina antstolio R. S. 2020 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/20/75, iš kurio matyti, jog pats atsakovas nurodė ieškovei, kad tik jis turintis raktą nuo šilumos punkto patalpų. Be to, pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymui yra sudaryta 2018 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutartis, kuria įgaliotas bendraturčių atstovas yra būtent atsakovas, kaip jis ir pats prisistato (tą patvirtina tiek antstolio R. S. 2020 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/20/75, tiek ieškovei pateiktas 2019 m. liepos 24 d. atsakovo raštas). Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės), 8 punktu, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, todėl laikytina, kad įgaliotas asmuo (valdytojas) pagal savo statusą ir priskirtą vaidmenį (funkcijas) turi ar privalo turėti raktus nuo pastato šilumos punkto patalpų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas E. V., antstoliui R. S. 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu įpareigojus jį vykdyti Kauno apylinkes teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, nepateikė jokių duomenų/įrodymų, kad jis neturi rakto nuo šilumos punkto patalpų ir negali užtikrinti tinkamo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.
20. Nesutiktina su apeliantų E. V. ir V. V. atskirojo skundo argumentu, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo patalpose apskritai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, šilumos tiekimo tinklų plano kopiją, duomenis apie ilgalaikio turto dinamiką), kad šilumos punkto patalpose yra jai nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir antstolio R. S. 2020 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/20/86, iš kurio matyti, kad, vykdant teismo nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, buvo patekta į šilumos punkto patalpas bei patikrinti šilumos tiekimo tinklai ir šilumos apskaitos prietaisas. Tuo tarpu apeliantų argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog turi bet kokią teisę patekti į atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį šilumos punktą, taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi tokią teisę ieškovei būtent ir suteikė skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, tokią ieškovės teisę numato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.7 ir 144.11 punktai.
21. Apeliantų E. V. ir V. V. atskirojo skundo argumentai, susiję su žalos, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarymu, šiuo atveju nevertinami, kadangi jie nėra susiję su ginčo dalyku, o apeliantai dėl galimai padarytos žalos atlyginimo savo teises gali ginti pareikšdami ieškinį teisme.
22. Apeliantų prašymas skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą šioje proceso stadijoje taip pat nenagrinėjamas, kadangi jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, o CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.