- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-510-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- P. A. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. A. J. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovui S. J. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ir teisės rekonstruoti statinį be bendraturčio sutikimo.
Atsakovas S. J. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, be kita ko, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą P. A. J. netrukdyti atsakovui patekti į vonios patalpą, pažymėtą indeksu 1-3, (2.50 kv. m.), apžiūrėti vonios patalpoje esantį užtinkuotą vandentiekio vamzdį, kuriuo vanduo tiekiamas į antrą namo aukštą ir, esant reikalui, šį vamzdį suremontuoti ir pakeisti. Savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškovas nuolat užsukdavo vandens tiekimo vamzdžių sklendę, nutraukdamas vandens tiekimą į antrą aukštą. 2014-03-01 atsakovas namo pusrūsyje pastebėjo, kad iš pirmo namo aukšto per lubas sunkiasi vanduo; vandens praskverbimo priežastis nebuvo nustatyta. 2014-03-05 ieškovas vandenį užsuko ir atsakovas neturi galimybės naudotis vandentiekiu, taip pat negali išsiaiškinti, ar vamzdį, kuriuo vanduo patenka į antrą namo aukštą, reikia remontuoti, nes ieškovas atsisako atsakovą įleisti į vonios patalpas apžiūrėti vamzdžio ir, esant reikalui, jį suremontuoti. Tvirtina, kad tokie ieškovo veiksmai pažeidžia atsakovo teises ir yra reali grėsmė bendro turto žalai atsirasti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą P. A. J. netrukdyti atsakovui S. J. patekti į vonios patalpą, pažymėtą indeksu 1-3, (2.50 kv. m.), apžiūrėti vonios patalpoje esantį užtinkuotą vandentiekio vamzdį, kuriuo vanduo tiekiamas į antrą namo aukštą ir, esant reikalui, šį vamzdį suremontuoti ir pakeisti. Pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę jo teisei į normalią buitį. Sprendė, kad nepertraukiamas vandens tiekimas yra būtinas užtikrinant atsakovo šeimos fiziologinių poreikių tenkinimą ir pagrindines jų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, nes įpareigojimų tikslas yra užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui ir žalos atsiradimui, bei naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) P. A. J. prašo teismo nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pripažino, kad vienas iš vandentiekio vamzdžių praleidžia vandenį, todėl jį reikia remontuoti, tačiau nurodė, jog atsakovas gali patekti į bendro naudojimo patalpas, kuriose yra vandens apskaitos prietaisai ir sklendė, ir reguliuoti vandens tiekimą. Mano, kad atsakovas nesugebės tinkamai pašalinti gedimo. Tvirtina, kad teismas turėjo išspręsti klausimą dėl leidimo įeiti į ieškovo gyvenamąsias patalpas. Apelianto vertinimu, skundžiama teismo nutartis prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas S. J. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nėra kitos galimybės įvesti vandentiekį, ir vamzdžiai eina per ieškovo vonios kambarį. Pažymi, kad nori pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, tačiau ieškovas neleidžia pakeisti vandentiekio vamzdžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) P. A. J. atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Sprendžiant ieškinio (priešieškinio) užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti ieškinio (priešieškinio) užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17).
Nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių kilo ginčas, be kita ko, dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo. Iš bylos medžiagos (apelianto atskirojo skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2014-03-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) matyti, kad pats ieškovas nurodė, jog iš vandentiekio vamzdžių skverbiasi vanduo, ir vamzdžius reikia remontuoti, tačiau ieškovas mano, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo kaip bendraturčio teises.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių tarpusavio santykių, bendrų patalpų naudojimo, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių keitimo ir kt., tačiau pažymi, jog iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovui turi būti užtikrintas naudojimas vandentiekiu, skirtu, be kita ko, patenkinti būtinuosius poreikius. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ribodavo vandens tiekimą į atsakovo gyvenamąsias patalpas, vandens praskverbimas nėra pašalintas, atsakovui sudaromos kliūtys suremontuoti vandentiekį.
Teismas pažymi, kad pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje, įtvirtinta buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nevaržo ieškovo teisių ir interesų daugiau, bei būtina tikslui – iki ginčo išspendimo užtikrinti vandens tiekimą į antrą namo aukštą ir užkirsti kelią bendro naudojimo objektams žalai atsirasti, pasiekti.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.