Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo), suinteresuoti asmenys antstolė V. D., akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė V. D. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kaip ir visi anksčiau teikti skundai, yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, be jokių, skundą pagrindžiančių įrodymų. Skolininkas pareiškėjas savo nevienkartiniais skundais bando vilkinti procesą, tačiau įvertinus tai, kad antstolės žinioje esančiose vykdomosiose bylose išieškojimas vyksta griežtai taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLVII skyriaus taisykles bei vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimais, skolos išieškojimas iš pareiškėjo sėkmingai vykdomas. Nurodė, jog antstolės kontoroje pareiškėjo atžvilgiu užvestos 27 vykdomosios bylos, iš kurių 9 įvykdytos, kitos vykdomos iš pareiškėjo gaunamų pajamų, kadangi kito turto pareiškėjas neturi. Skolininkas, eilinį kartą užvedus jo atžvilgiu vykdomąją bylą, pateikė pareiškimą dėl nušalinimo. Antstolė neturėjo galimybės priimti motyvuoto patvarkymo, nes pareiškimo turinyje nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais – nebuvo ką nagrinėti. Todėl parašytas laiškas su prašymu pagrįsti pareiškimo motyvus. 2022 m. liepos 18 d. pakartotinai nurodyta per penkias dienas pateikti įrodymus. Jokie įrodymai antstolei nepateikti iki šiol. Papildomai nurodė, jog skolininko pareiškimų ir skundų pagrindu jau priimtas nemažas teismo nutarčių skaičius. Teismo nutartimis išnagrinėti skundai ir nušalinimo pareiškimai – J. S. skundai atmesti, antstolė, nesant nušalinimo pagrindų, nenušalinta nė vienoje vykdomojoje byloje. Nepriklausomai nuo teisingų nutarčių priėmimo, skolininkas pakartotinai teikia antstolei identiškus skundus su tais pačiais nepagrįstais motyvais, nepateikdamas jokių papildomų įrodymų ir vėl prašo nepagrįsto antstolės nušalinimo nuo teisingai ir teisėtai vykdomų vykdomųjų bylų. Dėl šio skolininko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nepagrįsto piktybiško trukdymo atlikti darbines pareigas, mano esant pagrindą prašyti skirti J. S. baudą valstybės naudai.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau –AB) ,,Klaipėdos energija“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2022 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 432,47 Eur skolos, 107 Eur bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojai AB ,,Klaipėdos energija“. Vykdomasis dokumentas priimtas 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-22-4-17622. Antstolės kontoroje 2022 m. birželio 15 d. gautas pareiškėjo J. S. 2022 m. birželio 15 d. pareiškimas ,,Dėl antstolės V. D. nušalinimo“, kuriuo prašė nusišalinti antstolę nuo vykdomosios bylos vedimo, priimti motyvuotą patvarkymą ir įteikti jį pareiškime nurodytu el. pašto adresu. Antstolė 2022 m. birželio 20 d. el. laišku nurodė, jog susipažinusi su pareiškimu nustatė, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, nurodytas pareiškime, papildomai nurodė, jog pareiškimas dėl nušalinimo nepriimtinas ir nenagrinėtinas vadovaujantis teismų nutartimis konstatuotais faktais apie J. S. nušalinimų pareiškimų nepagrįstumą. Antstolės kontoroje 2022 m. liepos 18 d. gautas pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. skundas ,,Dėl antstolės V. D. veiksmų“, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti antstolės V. D. veiksmus neteisėtais nagrinėjant jo 2022 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl pateikto nušalinimo, skundo pagrindu priimti motyvuotą nutartį. Antstolė 2022 m. liepos 18 d. el. paštu skolininkui išsiuntė raštą (laišką), kuriuo nurodė, jog skundas bus priimtas ir įregistruotas bei išnagrinėtas, jei prie skundo per penkias darbo dienas bus pateikti įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 29 d. skundu ,,Dėl antstolės V. D.“ veiksmų kreipėsi į teismą, skundą grindė aplinkybėmis, jog antstolė savo veiksmais demonstruoja ypatingą padėtį, mano, jog antstolės veiksmai neteisėti.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Civilinio proceso įstatymas numato, jog bylas dėl antstolio veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, suponuojančių būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė aplinkybių dėl būtinybės civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo skundo (ne)pagrįstumo, antstolės atliktų vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo klausimas gali būti išspręstas rašytinio proceso tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 185 straipsnis, 442 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Dėl antstolės (ne)veikimo

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per penkias darbo dienas nuo jo gavimo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 56 punktas numato, jog antstolio procesiniai veiksmai (išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą, lėšas ar turtines teises, išieškotų lėšų paskirstymas, taip pat kiti antstolio veiksmai, susiję su CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių taikymu) arba atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, taip pat apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis gali būti skundžiami per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiant skundą antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Skunde nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, skundo surašymo data, vykdomosios bylos numeris (jei žinomas) ir jos šalys, skundžiamo antstolio vardas ir pavardė, skundžiamas antstolio veiksmas, pareiškėjo reikalavimas, skundo motyvai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, pareiškėjo ar įgalioto atstovo parašas. Jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punktas).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. skundu dėl antstolės veiksmų prašė pripažinti antstolės V. D. veiksmus neteisėtais nagrinėjant pareiškėjo 2022 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl pateikto nušalinimo. Antstolė el. laišku pareiškėjui nurodė, jog skundas bus priimtas ir įregistruotas bei išnagrinėtas, jei prie skundo per 5 darbo dienas bus pateikti įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė pareiškėjo skundą nagrinėjo. Antstolė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neturėjo galimybės priimti motyvuoto patvarkymo, nes pareiškimo turinyje nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais – nebuvo ką nagrinėti, teigė, jog 2022 m. birželio 22 d. parašytas laiškas su prašymu pagrįsti įrodymais pareiškimo motyvus, 2022 m. liepos 18 d. pakartotinai nurodyta per 5 dienas pateikti įrodymus, jokie įrodymai antstolei nepateikti iki šiol. Taigi byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės suponuoja, jog antstolė pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. skundo ,,Dėl antstolės V. D. veiksmų“ nenagrinėjo, jokio patvarkymo šio dokumento atžvilgiu nepriėmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė pareiškėjo skundo nenagrinėjo ir taikė procesinių dokumentų trūkumų institutą dėl nepateiktų įrodymų. Tačiau nurodytas trūkumas iš esmės nesudarė kliūčių antstolei išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti atitinkamą sprendimą jį patenkinti arba atmesti. Kritiškai vertinti antstolės argumentai, jog antstolei nebuvo ką nagrinėti ir ji negalėjo priimti motyvuoto patvarkymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolė dėl pateikto 2022 m. liepos 18 d. skundo jokio patvarkymo nepriėmė, nors tam tikrus motyvus ir argumentus pareiškėjui pateikė el. laiškuose. Pastebėtina, jog iš pateikto 2022 m. liepos 18 d. skundo turinio matyti, jog minėtame dokumente yra nurodomi Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkte įtvirtinti duomenys (išskyrus išieškotoją). Dėl skunde nurodomų aplinkybių (ne)pagrįstumo sprendžiama nagrinėjant skundą. Be to, jog tik esminiai procesinio dokumento trūkumai, kurių nepašalinus antstolė negalėtų išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, būtų pagrindas antstolei taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, o formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti nepagrįstai užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą, kuris turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1325-613/2016, 2014 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-139-642/2019).

Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė pareiškėjo skundo nenagrinėjo, dėl pateikto skundo jokio patvarkymo nepriėmė, atkreipiant dėmesį, jog antstolės nurodytas trūkumas nesudarė kliūčių antstolei skundą išnagrinėti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. skundo

Pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. skunde dėl antstolės veiksmų prašė pripažinti antstolės V. D. veiksmus neteisėtais nagrinėjant jo 2022 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl pateikto nušalinimo.

CPK 636 straipsnio, reglamentuojančio antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką, 1 dalis numato, kad antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 straipsnio 3 dalis). Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas (CPK 637 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, jog antstolio pareiga tam tikrais atvejais nusišalinti nuo sprendimų vykdymo yra antstolio atliekamų veiksmų teisėtumo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-514-1120/2019).

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. pareiškimu dėl antstolės nušalinimo prašė nušalinti antstolė nuo vykdomosios bylos vedimo. Antstolė 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu dėl pareiškimo Nr. S-22-4-25461 (teismui pateiktoje vykdomojoje byloje dokumentas nepridėtas) bei el. laiške nurodė, jog pareiškimas dėl nušalinimo nepriimtinas ir nenagrinėtinas vadovaujantis teismų nutartimis konstatuotais faktais apie J. S. nušalinimų pareiškimų nepagrįstumą. Dėl šių antstolės veiksmų pareiškėjas teikė 2022 m. liepos 18 d. skundą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daryti išvados, jog nušalinimo pareiškimas būtų spręstas pagal CPK 636, 637 straipsniuose numatytą tvarką, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės), kurios privalu laikytis. Šiuo atveju antstolė pareiškėjo vykdomojoje byloje pateikto nušalinimo pareiškimo nenagrinėjo, tokius veiksmus grindė teismo nutartimis, kurios priimtos ne šioje vykdomojoje byloje, t. y. nagrinėjant pareiškėjo skundus, pareiškimus, paduotus kitose bylose. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, nėra pagrindo sutikti su aukščiau nurodyta antstolės pozicija pareiškimo atžvilgiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog aplinkybė, kad tam tikri pareiškėjo reiškiami skundai ir (ar) pareiškimai, ginčą išnagrinėjus teisme, pripažinti nepagrįstais, savaime nesudaro pagrindo nespręsti ir nenagrinėti kitų pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų taip ribojant asmens teisę ginti galimai pažeistus interesus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

Kita vertus, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.).

Šiuo atveju, byloje duomenų, jog pareiškimas dėl nušalinimo buvo nagrinėjamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nėra. Be to, antstolė pareiškėjo skundo nenagrinėjo ir jokio patvarkymo dėl skundo nepriėmė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei išanalizavus bylos medžiagą, pripažintina, jog antstolė, nenagrinėdama pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo, pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (CPK 513 straipsnis).

Įvertinus CPK 636, 637 straipsniuose įtvirtintą reglamentavimą, tai, kad pareiškimas dėl antstolės nušalinimo nėra šios civilinės bylos dalykas, reikalavimas nušalinti antstolę nenagrinėtinas ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepasisakytina (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 510 straipsnis, 636 straipsnis, 637 straipsnis).

Pastebėtina, jog pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Šiuo atveju, įvertinus procesinę bylos baigtį bei tai, kad reikalavimas skirti baudą pareiškėjui nepareikštas, klausimas dėl baudos skyrimo nespręstinas (CPK 5 straipsnis, 95 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog antstolė V. D. nenagrinėdama 2022 m. birželio 15 d. pareiškimo dėl nušalinimo ir 2022 m. liepos 18 d. skundo, nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.