Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Zeno Zenkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, Klaipėdos rajono policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018-05-22 patvarkymu antstolis nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pateiktas skundas neatitinka CPK 111–113 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad CPK XXXI skyriaus nuostatos nenumato reikalavimų skundo dėl antstolio veiksmų turiniui ar formai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo teismo išnagrinėti jo 2018-05-28 skundą dėl antstolio neveikimo ir 2018-05-16 skundą dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.1. Teismas, pasisakydamas dėl antstolio 2018-05-22 patvarkymo dėl pareiškėjo skundo trūkumų šalinimo nurodė, kad antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Vis dėlto procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

4.2. Antstolis, gavęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nustatė, jog pateiktas skundas neatitinka procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų, nes nenurodyti suinteresuoti asmenys, nėra pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, suinteresuotiems asmenims bei teismui. Teismas nurodytus skundo trūkumus vertino kaip formalius, netrukdančius antstoliui išnagrinėti pareiškėjo pateikto skundo, todėl antstolio 2018-05-22 patvarkymą panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.3. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad nuo 2015-04-04 iki 2018-05-08 antstolis neatliko jokių veiksmų, nes 2015-05-08 ir 2015-06-03 antstolis atliko įprastus išieškojimo veiksmus, teikė užklausas apie pareiškėjo padėtį, šiuo laiku galiojo ankstesni patvarkymai dėl lėšų areštų. Antstolio 2018-05-09 patvarkymas nurašyti lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos buvo taip pat tęstinio pobūdžio ir pakeitė ankstesnius antstolio taikytus areštus pareiškėjo sąskaitoms. Antstolis visą laiką nuosekliai ir reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį.

6. Pareiškėjas D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo antstolio skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. 2018-05-16 skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas buvo nurodęs visus procesiniam dokumentui būtinus duomenis, todėl antstoliui nebuvo jokių kliūčių tinkamai ir per įstatymų nustatytą terminą išnagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų.

6.2. Antstolio argumentas, kad 2012-02-22 priimto patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pagrindu uždėtas areštas AB „Swedbank“ banke esančiai sąskaitai yra tęstinis procesinis veiksmas ir šis patvarkymas bankui bei skolininkui galioja iki visiško jo įvykdymo, yra nepagrįstas. Tokiu atveju antstolis gali ilgą laiką neatlikti jokių veiksmų, nors antstolis turi pareigą kuo greičiau išieškoti skolą.

6.3. Fakto, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0014/16/02915 2009-08-25–2012-02-22 bei 2015-05-04–2018-04-01 laikotarpiais neatliko jokių vykdymo veiksmų, negalima pateisinti 2009 m. ir 2012 m. atliktų vykdymo veiksmų tęstinumu, kadangi antstolis, kaip valstybės įgaliotas vykdyti vykdomuosius dokumentus asmuo, privalėjo reguliariai atlikti jam pavestas skolų išieškojimo funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl bylos esmės

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis pagrįstai pareiškėjo nustatė 2018-05-16 skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti ir ar antstolis pagrįstai išieškojo iš pareiškėjo lėšas, nors buvo suėjęs baudos išieškojimo senaties terminas.

10. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0014/16/02915, vykdoma pagal Klaipėdos rajono policijos komisariato 2004-03-08 nutarimą Nr. 238 dėl 1 158,48 Eur (4 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 1–2). 2009-08-25 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo 4 000 Lt sumą, esančią skolininko D. M. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke (v. b. l. 28). 2012-03-20 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo 4 000 Lt sumą, esančią skolininko D. M. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (v. b. l. 30). 2018-05-09 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-14-3749 ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą (v. b. l. 76–77). 2018-05-09 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-14-374 antstolis atšaukė skolininko D. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ areštą ir areštavo 1 652,03 Eur sumą, esančią pareiškėjo banko sąskaitose (v. b. l. 78). 2018-05-17 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) 2018-05-16 skundas, kuriuo jis prašo nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus įstatymo nustatytam senaties terminui ir grąžinti 2018-05-09 nurašytas lėšas. 2018-05-16 patvarkymu antstolis nurodė pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodyti suinteresuotus asmenis bei pateikti tiek skundo kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Pareiškėjas su nurodytais 2018-05-16 skundo trūkumais nesutiko ir kreipėsi į teismą su 2018-05-28 skundu. 2018-06-12 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstyta iš pareiškėjo išieškota 1 592,74 Eur suma (v. b. l. 94).

Dėl skundui dėl antstolio veiksmų taikomų procesinių reikalavimų

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Tačiau procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis). Tai reiškia, kad ne visi nustatyti procesinio dokumento trūkumai yra kliūtis antstoliui priimti skundą bei jį išnagrinėti. Tik esminiai procesinio dokumento trūkumai, kurių nepašalinus antstolis negalėtų išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, būtų pagrindas antstoliui taikyti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti nepagrįstai tik užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą, kuris turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014).

12. Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte detalizuoti skundui dėl antstolio veiksmų keliami reikalavimai ir numatyta, kad skunde nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, skundo surašymo data, vykdomosios bylos numeris (jei žinomas) ir jos šalys, skundžiamo antstolio vardas ir pavardė, skundžiamas antstolio veiksmas, pareiškėjo reikalavimas, skundo motyvai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, pareiškėjo ar įgalioto atstovo parašas.

13. Įvertinus pareiškėjo 2018-05-16 skundą konstatuotina, jog jame yra visi Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte nurodyti reikalavimai, nes skundo pirmoje pastraipoje nurodytas pareiškėjas ir išieškotojas. Kitas antstolio nurodytas trūkumas buvo nepakankamas skundo kopijų skaičius, t. y. antstolis nurodo, kad turi būti tiek skundo kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, suinteresuotiems asmenimis bei teismui. Šis skundo trūkumas laikytinas tik formaliu trūkumu, kuris iš esmės nekliudė antstoliui priimti procesinio sprendimo dėl skundo. Tuo labiau kad tuo atveju, kai antstolis persiunčia teismui skundą ir vykdomosios bylos nesustabdo, jis pasidaro vykdomosios bylos kopiją (Sprendimo vykdymo instrukcijos 29 punkto 2 dalis).

14. Atsižvelgdamas į nutarties 11–13 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio 2018-05-16 patvarkymą kaip nepagrįstą.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus įstatymo nustatytam senaties terminui

15. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas nutraukti vykdomąją bylą suėjus įstatyme nustatytam senaties terminui.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies nuostatas institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nėra nustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK nustatyta tvarka vykdant institucijų ir pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomųjų bylų nutraukimas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra galimas.

18. Apeliantas nurodo, kad vykdomojoje byloje nebuvo ilgesnio nei dvejų metų laiko tarpo, kai nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, ir teigia, kad 2009-08-25 priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2012-02-22 priimtas patvarkymas areštuoti pareiškėjo lėšas buvo tęstinis procesinis veiksmas ir galiojo pareiškėjui iki visiško jo įvykdymo. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, jog antstolis nuo 2009-08-25 iki 2012-02-22 neatliko jokių veiksmų. Tuo pačiu argumentu antstolis remiasi teigdamas, kad ir nuo 2015-04-04 iki 2018-05-08 nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai jis neatliko jokių vykdymo veiksmų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas ir suformuota teismų praktika tokiose bylose aiškiai nustatė, kad tokiose bylose neturi būti dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos, tarp jų ir antstolis, neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.

19. Šiuo atveju vykdomojoje byloje yra visi duomenys, liudijantys, jog antstolis nuo 2009-08-25 iki 2012-02-22 bei nuo 2015-05-04 iki 2018-04-01 neatliko jokių aktyvių veiksmų, neteikė užklausų, neatnaujino duomenų. Aplinkybė, kad nurodytais laikotarpiais buvo galiojantys antstolio 2009-08-25 ir 2012-02-22 patvarkymai dėl pareiškėjo lėšų arešto, nereiškia, kad buvo atliekami aktyvūs veiksmai. Priešingu atveju vykdomosiose bylose pakaktų atlikti tik pradinius vykdymo veiksmus ir laukti, kol skolininko sąskaitoje atsiras lėšų, ir jas nurašyti. Įstatymų leidėjo nustatyti senaties terminai skirti teisiniam apibrėžtumui įtvirtinti, kad vykdymo veiksmai būtų aktyvūs, operatyvūs.

20. Antstolis pažymėjo, kad skolininkas žinojo apie jam paskirtą baudą, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. oficialiai dirbo, tačiau paskirtos baudos nemokėjo, todėl šios aplinkybės turėjo būti įvertintos sprendžiant dėl skolininko vengimo vykdyti dėl jo priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjas vengė vykdyti nutarimą ir mokėti paskirtą baudą. Išvada apie skolininko vengimą vykdyti vykdomąjį dokumentą ar trukdymą antstoliui išieškoti baudą kiekvienu atveju turi būti pagrįsta faktinio pobūdžio duomenimis, kurie patvirtintų nesąžiningus skolininko veiksmus. Taigi vykdomojo dokumento nevykdymas savaime nepatvirtina aplinkybės, jog skolininkas vengia sumokėti baudas ar trukdo antstoliui šias baudas išieškoti priverstine tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog pareiškėjas nuslėpė ar siekė nuslėpti jam priklausantį turtą ir tuo išvengti priverstinio baudų išieškojimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir turėdamas galimybę sumokėti baudą jos nesumokėjo. Nors įstatymas numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau tam, kad antstoliui būtų pateikiama atitinkama informacija, skolininkas turi žinoti apie jam pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju vykdomojoje byloje buvo net du laikotarpiai, kai antstolis daugiau nei dvejus metus neatliko aktyvių išieškojimo veiksmų.

21. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, ir konstatavus, kad yra visos būtinos sąlygos vykdomosios bylos nutraukimui, t. y. daugiau nei dvejus metus neatlikti aktyvūs vykdymo veiksmai ir nenustatytas skolininko vengimas mokėti paskirtą baudą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolį vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui.

22. Antstolio argumentas, kad pareiškėjui paskirta bauda yra išieškota ir lėšos pervestos išieškotojai – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, atmestinas. Konstatavus, jog vykdomoji byla turi būti nutraukta dėl senaties, neteisėtai išieškotos lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui, nepaisant to, kad jos pervestos išieškotojui.

23. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.