- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-1325-613/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“
Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1325-613/2016Teisėja N. Ruibytė-Karimžanova (S) (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05243-2016-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;3.5.1.1
2016 m. rugsėjo 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Gražeda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Naruva“, antstolė B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja kreipėsi į antstolę B. T. su 2016-04-20 skundu, prašė panaikinti 2016-04-06 antstolės patvarkymą Nr. S-16008743, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01631 bei klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti skolininkės (pareiškėjos) 2016-03-25 skundą dėl antstolės veiksmų bei priimti atskirąją nutartį dėl antstolės piktnaudžiavimo procesiniais veiksmais.Nurodė, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/14/01631 dėl 99064,17 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gražeda“, kreditorės BUAB „Naruva“ naudai. Vykdomojoje byloje išieškotinos sumos dydis buvo nustatytas galutine ir neskundžiama 2015-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015. Atliekant vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu buvo pritaikyti pertekliniai turto areštai, net keliasdešimt kartų viršijantys išieškotinos sumos mastą. Ne kartą buvo prašoma panaikinti perteklinius areštus, tačiau antstolė atsisakydavo prašymus spręsti nurodydama, kad vykdomoji byla yra sustabdyta. Tačiau atnaujinus vykdomąją bylą, perteklinių areštų panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas. Vengdama šios pareigos antstolė 2016-03-21 patvarkymo 4 punktu skolininkę nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo pateikti areštuoto nekilnojamojo turto vertę patvirtinančius dokumentus (nepriklausomo turto vertintojo parengtas turto vertinimo ataskaitas) ir nurodė, jog nepateikus šių dokumentų, perteklinių areštų panaikinimo klausimas nebus sprendžiamas. Dėl nurodyto 4 punkto skolininkė elektroniniu paštu 2016-03-25 pateikė skundą, prašydama patvarkymo punktą pripažinti neteisėtu ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skolininkės turtui perteklinį areštą. Papildomai dar vieną skundo egzempliorių skolininkė išsiuntė antstolei registruota pašto siunta. Antstolė skundui taikė trūkumų šalinimo institutą, nurodė skolininkei (pareiškėjai) pateikti papildomą skundo egzempliorių kreditorei, priešingu atveju skundas bus grąžintas nenagrinėtas jį padavusiam asmeniui.Pareiškėja, remdamasi teismų praktika, teigia, jog visais atvejais, kai antstolis patvarkymu nustato terminą skundo trūkumams pašalinti, remdamasis tuo, jog nėra pateiktas reikiamas skaičius skundo egzempliorių, toks antstolio patvarkymas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.Pareiškėjos nuomone, kadangi antstolis, pareiškėjai neištaisius skundo trūkumų, grąžindamas skundą pareiškėjai, neišnagrinėja skundo iš esmės, skundas turėtų būti persiunčiamas nagrinėti teismui, o ne grąžinamas jį padavusiam asmeniui, taip užkertant kelią asmeniui, manančiam, kad antstolis pažeidžia jo teisę, patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumąAntstolė B. T. išnagrinėjo skundą ir 2016-04-27 patvarkymu Nr. S-16010861: netenkino pareiškėjos UAB „Gražeda“ atstovo advokato E. R. 2016-04-20 skundo dėl antstolės 2016-04-06 patvarkymo Nr. S-16008743, t. y. nepanaikino 2016-04-06 patvarkymo Nr. S16008743, bei informavo, kad 2016-03-25 skunde keliamas klausimas dėl arešto panaikinimo UAB „Gražeda“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui jau išspręstas 2016-04-07 patvarkymu Nr. S-16008898, kuris UAB „Gražeda“ įteiktas 2016-04-18, o pareiškėjos atstovui advokatui E. R. 2016-04-11.Antstolė taip pat prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pareiškėjai UAB „Gražeda“ skirti penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2016-04-20 skundą bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą. Skundą kartu su vykdomąją bylą persiuntė teismui
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškėjos skundo dėl antstolės B. T. veiksmų netenkino.Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad skundo pateikimas elektroniniu paštu nelaikytinas tinkamu, nes tokiu būdu pateikiamas skundas nėra pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos išdėstyta pozicija, kad antstolė patvarkyme nurodė, jog, neištaisius skundo trūkumų, skundas bus gražintas nenagrinėtas jį pateikusiam asmeniui, nors Civilinio proceso kodekso normos nesuteikia antstoliui teisės atsisakyti priimti skundą, jei pareiškėjas neištaiso trūkumų ir jį grąžinti pareiškėjui. Teismas konstatavo, jog antstolio reikalavimas pateikti skundo dėl antstolio veiksmų kopijas, imperatyviai nustatytas civilinio proceso įstatymų, pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad skolininkė įvykdė antstolės reikalavimą ir pateikė tinkamą skundo egzempliorių skaičių, t. y. ištaisė patvarkyme nurodytus trūkumus. Teismas nustatė, jog vykdomoji byla buvo vilkinama ne dėl antstolės, o dėl pačios skolininkės (pareiškėjos) teikiamų nepagrįstų skundų bei prašymų, konstatavo, jog pareiškėja UAB „Gražeda“ akivaizdžiai piktnaudžiauja vykdymo procese suteiktomis teisėmis, dėl to skolininkei UAB „Gražeda“ paskyrė 300,00 Eur baudą.Teismas nenustatė jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąjį nutartį dėl antstolės B. T. veiksmų. Pažymėjo tai, jog pati pareiškėja UAB „Gražeda“ jau kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl antstolės veiksmų bei tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį, turi tik teisę atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, sudarančias pagrindą ją priimti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės - pilna apimtimi patenkinti pareiškėjos UAB „Gražeda“ 2016-04-20 skundą:panaikinti 2016-04-06 antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-16008743, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01631;įpareigoti antstolę B. T. išnagrinėti pareiškėjos UAB „Gražeda“ 2016-03-25 skundą dėl antstolės veiksmų kaip tai numato LR CPK 510 str.;priimti atskirąją nutartį dėl antstolės B. T. piktnaudžiavimo procesiniais veiksmais, kuriais buvo siekiama kuo ilgiau išlaikyti perteklinį pareiškėjos UAB „Gražeda“ turto areštą ir šią atskirąją nutartį persiųsti antstolių savivaldos organui – Lietuvos antstolių rūmams.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teisiškai netinkamai įvertintas pareiškėjos 2016-04-20 skundas. Skundas dėl antstolės veiksmų buvo pateiktas ne prašant panaikinti perteklinius areštus pareiškėjos turtui, kaip sprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, o skundžiant antstolės veiksmus dėl nepagrįstai nustatytų 2016-03-25 skundo trūkumų. Antstolė nepagrįstai, todėl neteisėtai nustatė trūkumus pareiškėjos 2016-03-25 skundui, todėl pareiškėja neabejotinai turėjo teisę ginti savo interesus, pateikiant 2016-04-20 skundą dėl antstolės veiksmų.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos siekį, jog jos turtui būtų panaikinti pertekliniai areštai, visiškai nepagrįstai kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą procesu. Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog asmens aktyvus dalyvavimas procese, prašymų ir skundų teikimas, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismo nutartimis, kuriose: priimdamas nutartį Lietuvos apeliacinis teismas akivaizdžiai neįvertino, jog pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas buvo areštuotas dvejose civilinėse bylose: 1) pagal ieškovės BUAB „Naruva“ ieškinį dėl žalos atlyginimo (esamam ginčui aktuali byla, galutinai išnagrinėta 2015-04-17 LAT nutartimi); 2) pagal ieškovės BUAB „Naruva“ ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo (vis dar nagrinėjama byla (pirmosios instancijos teisme suteiktas bylos Nr. e2-1498-178/2015), kuria nepagrįstai 2016-04-28 nutartyje rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas).Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-28 nutartyje remdamasis visiškai atskiros civilinės bylos (dėl negautų pajamų) medžiaga padarė klaidą, dėl to ne tik atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl LAT nutarties vykdymo atidėjimo, bet ir pasisakydamas dėl galimo pareiškėjos piktnaudžiavimo procesu. Savo teises ir teisėtus interesus Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-28 nutarties apimtyje pareiškėja gins teisės aktų nustatyta tvarka, per įstatymo numatytus terminus pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo arba kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam TeismuiIlgiau nei metus trukęs perteklinių areštų panaikinimo klausimo sprendimas akivaizdžiai rodo ne pareiškėjos veikimą prieš greitą ir sklandų procesą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o antstolės neteisėtus veiksmus, su kuriais pareiškėja buvo priversta kovoti teikiamų skundų ir prašymų pagrindu. Nei pareiškėjos siekis (2015 m. balandžio 17 d. – 2016 m. balandžio 6 d. laikotarpiu), jog būtų panaikinti jos turtui galiojantys pertekliniai areštai, nei pareiškėjos siekis, jog būtų konstatuotas antstolės veiksmų neteisėtumas, nepagrįstai taikant skundo trūkumų šalinimo institutą (2016-04-20 skundo dalykas), negali būti vertinamas kaip pareiškėjos piktnaudžiavimas procesu.Teisme taip pat gautas antstolės B. T. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Antstolė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsiliepime antstolė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos skundas antstolei buvo pateiktas netinkamai, tačiau pareiškėja, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, siekdama teismą įtikinti, jog skundas buvo pateiktas tinkamai, t. y. vienas skundo egzempliorius buvo išsiųstas el. paštu, kitas – registruotu paštu, tačiau el. paštu pateiktas skundas nepasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu.Nurodo, jog bylų, kuriose priimtomis nutartimis (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1696-392/2015 bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014) atskirajame skunde remiasi pareiškėja, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl pareiškėja nepagrįstai remiasi minėtose bylose priimtomis nutartimis..mano, jog nagrinėjant šį ginčą turėtų būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartimi, kurios faktinės aplinkybės visiškai atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Antstolė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2016-04-20 skundas yra formalus ir net jo tenkinimo atveju nebūtų sukelta jokių teisinių padarinių, nes klausimai, keliami 2016-03-25 skunde, išsamiai ir visapusiškai ne tik išnagrinėti, bet patenkinti, 2016-04-07 priimtas patvarkymas dėl skolininkės UAB „Gražeda“ prašymų, kuriuo tenkintas skolininkės UAB „Gražeda“ 2016-03-25 prašymas, todėl pakartotinai nagrinėti šiame skunde išdėstytus klausimus nėra tikslinga.Vykdomoji byla Nr. 0005/14/01631 buvo vilkinama ne dėl antstolės veiksmų, o dėl pačios UAB „Gražeda“ nuolatinių teismams teiktų prašymų stabdyti išieškojimo veiksmus, dėl to bauda apeliantei skirta pagrįstai.Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, jog su skundu nesutinka, mano, jog jis nepagrįstas. Pažymi, jog apeliantė siekia ne apginti savo pažeistas teises, nes skundo tenkinimas nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų jokių apeliantės teisių ir (ar) pareigų, dėl jų nebūtų nuspręsta, todėl skundo nagrinėjimas apskritai nesukeltų teisinių pasekmių. Mano, jog apeliantė nepagrindė ir paskirtos baudos neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio skundo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino antstolės 2016-04-06 patvarkymą Nr. S-16008743 pagrįstu ir teisėtu, paskyrė baudą pareiškėjai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl atskirosios nutarties priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsnis).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai netinkamai įvertinto pareiškėjos 2016 m. balandžio 20 d. skundą. Skundas dėl antstolės veiksmų buvo pateiktas ne prašant panaikinti perteklinius areštus pareiškėjos turtui, kaip sprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, o skundžiant antstolės veiksmus dėl nepagrįstai nustatytų 2016 m. kovo 25 d. skundo trūkumų. Antstolė nepagrįstai, todėl neteisėtai nustatė trūkumus pareiškėjos 2016 m. kovo 25 d. skundui, todėl pareiškėja neabejotinai turėjo teisę ginti savo interesus, pateikiant 2016 m. balandžio 20 d. skundą dėl antstolės veiksmų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į antstolę su 2016-04-20 skundu prašydama panaikinti 2016-04-06 antstolės patvarkymą Nr. S-16008743, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01631 bei klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti skolininkės 2016-03-25 skundą dėl antstolės veiksmų. 2016-04-06 patvarkymu antstolė nustatė 10 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos ištaisyti skundo trūkumus, t. y. pateikti papildomą skundo egzempliorių kreditorei, priešingu atveju skundas bus grąžintas nenagrinėtas jį padavusiam asmeniui.
Dėl elektroniniu paštu pateikto skundo
Pareiškėja nurodo, jog pateikė tinkamą skundo egzempliorių skaičių, nes skundą pateikė elektroniniu paštu, taip pat išsiuntė registruotąja pašto siunta.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 2 dalyje, 510 straipsnyje, nustatyta, kad pareiškimas (skundas) turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais Civilinio proceso kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 str.). Skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas ir elektroniniu paštu, t. y. skaitmeniniu formatu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikta elektroninio dokumento sąvoka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad elektroninis dokumentas tai juridinio ar fizinio asmens norminių teisės aktų nustatyta tvarka informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, pasirašytas teisine galią turinčiu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Šiuo atveju, antstolei elektroniniu paštu 2016-03-25 atsiųstas skundas dėl antstolės 2016-03-21 patvarkymo Nr. S-16007215 nėra pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji pateikė tinkamą skundo egzempliorių kiekį, nepagrįsti.
Dėl skundui taikyto trūkumų šalinimo instituto pagrįstumo
Antstolė skundžiamu 2016-04-06 patvarkymu nustatė skolininkei (pareiškėjai) 10 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dar vieną skundo egzempliorių kreditorei BUAB „Naruva“, bei nurodė, jog neištaisius šio trūkumo, skundas bus grąžintas pareiškėjai.Pareiškėja mano, jog antstolė nepagrįstai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą, nes minėtas skundo trūkumas nėra esminis, trukdantis išnagrinėti skundą. Pareiškėja grįsdama šį savo argumentą remiasi Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1696-392/2015 bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014.Antstolė nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, mano, jog tinkamai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą, nes nebuvo pateiktas išieškotojai BUAB „Naruva“ skirtas skundo egzempliorius. Mano, jog pareiškėjos nurodytomis apygardos teismų nutartimis remtis šiuo atveju negalima, nes skiriasi faktinės minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės. Mano, jog šiuo atveju reikėtų remtis Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės visiškai sutampa. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais antstolės motyvais.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga [...]“ (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 26/07). Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008-01-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teismo nuomone, nors faktinės aplinkybės Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1696-392/2015 bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014 nėra visiškai tapačios, tačiau jos yra labai panašios, apygardos teismų formuojama praktika dėl antstolio galimybės taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl nepakankamo antstoliui pateikto skundo egzempliorių skaičiaus yra aktuali šioje civilinėje byloje, dėl to pirmosios instancijos teismas, esant keliems prieštaringiems teismo precedentams, rėmėsi ne naujausia apygardos teismų praktika, o Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012, taip nukrypdamas nuo naujausios šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nepašalinus nustatytų trūkumų procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas – turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolė turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu, tačiau pažymėtina, jog ne visi nustatyti procesinio dokumento trūkumai yra kliūtis antstolei priimti skundą bei jį išnagrinėti. Teismo nuomone, tik esminiai procesinio dokumento trūkumai, kurių nepašalinus antstolė negalėtų išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, būtų pagrindas antstolei taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, o formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti nepagrįstai užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą, kuris turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau. Teismas sutinka, jog nepakankamas skundo egzempliorių skaičiaus pateikimas laikytinas skundo trūkumu, tačiau šis trūkumas nebuvo kliūtis antstolei išnagrinėti skundą iš esmės pagal CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nenukrypsta nuo apygardos teismų formuojamos praktikos dėl antstolio galimybės taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1696-392/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014).Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, sutiktina su apeliantės argumentu, kad antstolė nepagrįstai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą, nes minėtas skundo trūkumas nėra esminis, trukdantis išnagrinėti skundą. Dėl to antstolės 2016-04-06 patvarkymas Nr. S-16008743 naikintinas.
Dėl baudos skyrimo
Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi tenkino antstolės prašymą ir paskyrė pareiškėjai 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 613 straipsnyje nustatyta, jog bet kokius vykdymo metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas antstoliui, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Net ir nustačius faktą, kad skolininkė antstolei sistemingai teikė prašymus ir skundus, dėl ko tikėtinai užsitęsė vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01631, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis šiuo konkrečiu atveju skundžiant antstolės 2016-04-06 patvarkymo Nr. S-16008743 dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumą bei teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK laiduojamas asmens teises kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), apskųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnio 2 dalis), į tai, jog antstolės 2016-04-06 patvarkymas Nr. S-16008743 panaikintas, konstatuoja, jog pareiškėjai bauda paskirta nepagrįstai, dėl to naikintina. Antstolės prašymas dėl baudos paskyrimo išspręstinas iš esmės ir prašymas atmestinas.
Dėl pareiškėjos reikalavimo išspręsti ginčą iš esmės įpareigojant antstolę išnagrinėti 2016- 03-25 skundą
Pareiškėja vienu iš atskirojo skundų reikalavimu nurodo įpareigoti antstolę B. T. išnagrinėti pareiškėjos UAB „Gražeda“ 2016-03-25 skundą dėl antstolės veiksmų kaip tai numato LR CPK 510 straipsnis. 2016-03-25 skundu pareiškėja prašė antstolės panaikinti UAB „Gražeda“ pritaikytus perteklinius areštus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/14/01631 matyti, kad antstolė 2016-04-07 priėmė patvarkymą Nr. S-16008898 (v. b. T. 2, 177-182 v. b. l.), juo patenkino pareiškėjos reikalavimą panaikinti perteklinius UAB „Gražeda“ turto areštus, paliekant galioti areštą turtui, esančiam adresu Vingio g. 8, Klaipėda. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad klausimas dėl perteklinio arešto panaikinimo yra iš esmės išspręstas ir panaikinti pertekliniai UAB „Gražeda“ turto areštai, todėl iš esmės neliko skundo objekto. Dėl to pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolę išnagrinėti minėtą skundą yra perteklinis, todėl netenkintinas.
Dėl atskirosios nutarties.
Civilinio proceso kodekso 299 straipsnyje numatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atskiroji nutartis atlieka informacinę ir prevencinę funkciją, ja teismas reaguoja į teisėtumo pažeidimus bei esminius valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų tarnautojų darbo trūkumus, siekiant užtikrinti viešo intereso apsaugą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąjį nutartį dėl antstolės B. T. veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja UAB „Gražeda“ jau kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl antstolės veiksmų. Be to, Kauno apygardos teismas 2014-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1321-264/2014 pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį, turi tik teisę atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, sudarančias pagrindą ją priimti.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo instituto taikymą, nesivadovavo aktualia teismų praktika bylose dėl antstolio taikomo skundo trūkumų šalinimo instituto, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį pakeisti:
Pareiškėjos 2016-04-20 UAB „Gražeda“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės B. T. 2016-04-06 patvarkymą Nr. S-16008743 „Dėl UAB „Gražeda“ 2016 m. kovo 25 d. skundo“.
Netenkinti pareiškėjos prašymo įpareigoti antstolę išnagrinėti 2016-03-25 skundą.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį dalyje dėl 300 Eur baudos paskyrimo UAB „Gražeda“. Antstolės B. T. prašymą dėl baudos paskyrimo UAB „Gražeda“ išspręsti iš esmės ir prašymą atmesti.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutarties dalį palikti nepakeistą.