Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. T. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti žemės sklypo realizavimo procesą antstolio M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/09/02791, t.y. pareiškėjas prašė atšaukti 2015-05-08 - 2015-06-08 paskelbtas varžytines iki bus išnagrinėtas skundas. Prie prašymo pareiškėjas pateikė skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, su žyma, jog skundas 2015-05-13 yra įteiktas antstoliui M. D. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas motyvavo tuo, jog šiuo metu e-varzytynių sistemoje vyksta varžytynės dėl žemės sklypo pardavimo, kurių pabaigos data yra 2015-06-08 13:01:59. Žemės sklypo varžytynės buvo paskelbtos ginčijamo patvarkymo pagrindu. Todėl pareiškėjas prašo sustabdyti žemės sklypo realizavimo procedūrą iki bus išnagrinėtas 2015-05-13 skundas dėl antstolio M. D. veiksmų (2015-05-08 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S168325 panaikinimo bei jo pagrindu paskelbtų varžytynių atšaukimo). Nesustabdžius žemės sklypo realizavimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, kadangi panaikinus ginčijamą patvarkymą žemės sklypas gali būti parduotas iš varžytynių remiantis neteisėtu patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymą tenkino.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad iki bus išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytinių paskelbimu teisėtumo ir pagrįstumo, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir varžytinių procedūrų vykdymą sustabdyti. Ši priemonė - varžytynių procedūrų sustabdymas - taikoma, siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo (pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus dėl varžytynių organizavimo) įvykdymo užtikrinimą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės, teismas pažymėjo, kad šios priemonės taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose. Toks varžytynių procedūros sustabdymo trukmės nustatymas užtikrina abiejų vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir yra pakankama laikinoji apsaugos priemonė, nes pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas ir varžytynės nebūtų vykdomos.

Nurodė, kad 2015 m. gegužės 13 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl varžytinių atšaukimo, kuriame jis nurodo, kad antstolis vykdymo veiksmus sustabdė ir neturėjo skelbti varžytinių, taip pat ginčijo turto vertę (v.b. 274 l.). 2015 m. gegužės 14 d. antstolis į skolininko skundą surašė patvarkymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė, kad skolininkas neginčijo turto vertės įstatymo nustatyta tvarka, vykdymo veiksmų kitose antstolio M. D. vykdomose bylose ir kitų antstolio vykdomose bylose stabdyti pagrindo nėra, pagrindų atšaukti varžytines, numatytų CPK 703 straipsnyje nėra. 2015 m. gegužės 26 d. antstolio kontoroje gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24870-868/2015, kuria teismas nurodė sustabdyti varžytines. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu varžytinės buvo sustabdytos. Antstolis M. D. pažymi, kad skolininkas skundo antstoliui nepateikė ir antstolio patvarkymo dėl skundų trūkumų pašalinimo neįvykdė, dėl to šiuo metu skolininko skundas teisme nėra nagrinėjamas. Todėl neaišku kodėl teismo nutartimi sustabdomi vykdymo veiksmai ir varžytinės visose bylose ir kokiam terminui, nes skolininko skundas dėl veiksmų teismui ir antstoliui nepateiktas, kadangi antstoliui pateiktas skundas buvo grąžintas skolininkui trūkumams pašalinti. Trūkumai nebuvo pašalinti ir skundas antstoliui pateiktas nebuvo. Teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas pridėjo tą patį skundą dėl kurio jam išsiųstas patvarkymas trūkumams pašalinti. Antstolio manymu, teismas priimdamas nagrinėti skolininko skundą, kuris jam grąžinta trūkumams pašalinti pažeidė LR CPK nustatytą skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką, t. y. pagal LR CPK 510 straipsnį skundą skolininkas pateikia antstoliui, o antstoliui priėmus patvarkymą skundo netenkinti, pats antstolis teikia jį nagrinėti teismui. Šiuo atveju skundas skolininkui grąžintas trūkumams šalinti, o skolininkas nepašalinęs trūkumų pateikė skundą tiesiogiai teismui, kaip priedą prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nuslėpęs, kad turi ir kitų skolinių įsįpareigojimų, dėl kurių vykdomi priverstiniai išieškojimai.

Skolininkas A. T. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, jog antstolis per 5 darbo dienas privalo išnagrinėti skundą, t. y. priimti patvarkymą, kuriuo tenkinti skundą arba netenkinti skundo. Jeigu skundas nėra tenkinamas, antstolis privalo skundą ir vykdomąją bylą persiųsti teismui. Antstolis 2015 m. gegužės 13 d. gavo skolininko skundą ir 2015 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl 2015 m. gegužės 13 d. skundo Nr. S169173 netenkino 2015 m. gegužės 13 d. skundo, todėl turėjo persiųsti skundą ir vykdomąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK numato galimybę grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui tik tuo atveju, kai skundas paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, o antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tačiau 2015 m. gegužės 13 d. skundas buvo paduotas nepraleidus CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų, todėl negalėjo būti grąžinams skolininkui trūkumams pašalinti. Kadangi ginčijamo patvarkymo pagrindu buvo paskelbtos varžytinės, o antstolis vilkino skundo nagrinėjimo procedūrą nepersiųsdamas skundo kartu su vykdomąja byla į teismą, skolininkas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remiantis CPK 510 straipnsio 2 dalimi. Antstolis atskirajame skunde teigia, kad skolininkas vilkina išieškojimo procedūrą, tačiau skolininkas yra priverstas tai daryti, kadangi antstolis nuolat pažeidinėja teisės aktus. Ne išimtis ir ginčijamas 2015 m. gegužės 8 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. S168325, kuris buvo priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0028/09/02791, kadangi jis buvo priimtas esant galiojančiai teismo nutarčiai bei antstolio patvarkymui dėl vykdomosios bylos Nr. 0028/09/02791 sustabdymo, t. y. pažeidžiant CPK 628 straipsnio 3 d. bei sprendimų vykdymo instrukcijos 12 p. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Byloje nagrinėjams klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tačiau jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Laikinąja apsaugos priemone gali būti ir turto realizavimo sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą CPK nustatyta tvarka išsprendė ginčijama nutartimi.

Pareiškėjas antstolis M. D. ginčija teismo nutartį, nurodydamas, kad skolininkas nepateikė antstoliui skundo, kuriame būtų pašalinti antstolio nurodyti trūkumai, t.y. neįvykdė antstolio patvarkymo dėl skundo trūkumų šalinimo, todėl teismas priimdamas skolininko skundą pažeidė CPK nustatytą skundų dėl antsolio veiksmų nagrinėjimo tvarką. Antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas, turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Tačiau kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento trūkumų esmingumo kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio 2015 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S169173 dėl trūkumų šalinimo, konstatuoja, kad antstolis M. D. neteisėtai grąžino skolininkui skundą. Iš minėto patvarkymo turinio akivaizdu, kad antstolis iš esmės sprendė ginčą ir atsisakė tenkinti skundą, o terminą trūkumams pašalinti nustatė tik formaliai, todėl turėjo skundą siųsti nagrinėti teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normos nesuteikia antstoliui teisės atsisakyti priimti skundą, jei pareiškėjas neištaiso visų antstolio nurodytų skundo trūkumų, ir jį grąžinti pareiškėjui. Kadangi antstolis tokiu atveju skundo neišnagrinėja iš esmės, skundas turėtų būti persiunčiamas nagrinėti teismui, o ne grąžinamas jį padavusiam asmeniui, taip užkertant kelią asmeniui, manančiam, kad antstolis pažeidžia jo teises, patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nuomone, antstolis, grąžindamas skundą pareiškėjui, tokiais veiksmais nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę skųsti antstolio veiksmus, kuriuos jis laiko neteisėtais. Skundą išnagrinėjęs teismas spręs ir dėl ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kurios pritaikytos byloje esančio pareiškėjo 2015-05-13 d. skundo pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis pažeidė pareigą persiųsti skundą teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Kiti teismo neaptarti atskirojo skundo argumentai ginčo neįtakoja taip, kad galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.