Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2A-514-1120/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2A-514-1120/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01428-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-514-1120/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01428-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.3.6.4.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4456-866/2018 pagal ieškovo antstolio D. S. ieškinį Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas antstolis D. S. (toliau – ir ieškovas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos antstolių rūmų (toliau – ir Antstolių rūmai) Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad Antstolių garbės teismo sprendimu jam buvo skirta drausminė nuobauda (pastaba). Ieškovo nuomone, pažeidimas, kurį Antstolių garbės teismas vertino kaip drausmės pažeidimą, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) pažeidimas, todėl jis negalėjo būti drausminės bylos nagrinėjimo dalyku. Drausminę atsakomybę, pasak ieškovo, reglamentuoja teisės normos, numatytos Antstolių profesinės etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-71 (toliau – Etikos kodeksas). Tai, jog civilinis procesinis pažeidimas negali būti kartu ir drausminės atsakomybės dalyku, patvirtina ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.

3. Ieškovas pastebėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17135-863/2018 nenustatė teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, pažeidimų, o pasiūlė ieškovui nusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo, ką ieškovas ir padarė. Ieškovas už tą patį poelgį buvo nubaustas du kartus – vieną kartą civilinio proceso tvarka jo veiksmus nenusišalinus nuo vykdomosios bylos pripažinus neteisėtais ir pasiūlius jam nusišalinti (civilinė procesinė prievartos priemonė), antrą kartą – pritaikius drausminę atsakomybę.

4. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygų viseto. Pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti yra tokie profesinės etikos standartų nesilaikymo faktai, kurie esminiai peržengia įprastas teisės aktais antstoliui suteiktų įgaliojimų, nešališkumo ir objektyvumo principų, asmeniškumo, išankstinio nusistatymo pažeidimų ribas. Duomenų, kad ieškovas būtų peržengęs tokias ribas nebuvo surinkta ir objektyviai neegzistuoja.

Šalies argumentai

5. Ieškovas taip pat nurodė, kad Antstolių garbės teismo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jis nepagrindžia visų profesinės etikos nusižengimo padarymo aplinkybių. Antstolių garbės teismas savarankiško tyrimo neatliko, o tik perkėlė informaciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Antstolių garbės teismas visiškai nenustatinėjo subjektyviosios profesinės etikos pažeidimo pusės – antstolio kaltės, taip pat nebuvo tinkamai ištirta ir pagrįsta profesinės etikos nusižengimo objektyvioji pusė.

6. Be to, pasak ieškovo, priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Profesinės etikos pažeidimas, jeigu toks buvo padarytas, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir drausminė byla ieškovo atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Dėl Sprendime nurodyto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime prašė ieškovo antstolio D. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Antstolių rūmai nurodė, kad drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta už tai, kad jis, nesilaikydamas CPK 636 straipsnio 4 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų nusišalinimo pagrindų (vykdomąją bylą vykdantis antstolis ir išieškotojas buvo tas pats asmuo), pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo ir kitais principais bei Etikos kodekso 7 ir 9 punktuose įtvirtintus antstolio veiklos principus, susijusius su nepiktnaudžiavimu, nešališkumu ir objektyvumu. Antstolių rūmai pastebėjo, kad ieškovui buvo skirta švelniausia iš penkių pagal griežtumą drausminių nuobaudų – pastaba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovo antstolio D. S. ieškinio netenkino.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovui nuobauda buvo taikyta dėl to, jog jis vykdė išieškojimą byloje, kurioje jis yra išieškotojas, t. y. būdamas valstybės įgaliotu pareigūnu iš esmės atliko veiksmus, susijusius su jo tiesiogine asmenine nauda. Teismas vertino, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog buvo pažeistas CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintas reikalavimas nusišalinti.

11. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Etikos kodekso nuostatas sąžiningai atlikti jam deleguotas funkcijas. Teismas nurodė, kad ieškovo nesilaikymas CPK nuostatų, t. y. pareigos nusišalinti nevykdymas, suponavo pagrindą taikyti drausminę atsakomybę. Teismas darė išvadą, kad ieškovo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinės veikos pažeidimai ir konstatavo, kad drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta pagrįstai, tinkamai ir objektyviai įvertinus pažeidimo mastą ir pobūdį, parenkant adekvačią nuobaudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovas antstolis D. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Antstolių rūmų Antstolių garbės teismo Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl įrodymų tyrimo. Teismo sprendime nenurodyta, kodėl nebuvo tiriami ir vertinami ieškovo nurodyti argumentai ir iškelti reikalavimai (teisingai nustatyti drausminės atsakomybės objektą ir dalyką, įvertinti visus drausminio pažeidimo elementus, o pripažinus ieškovo argumentų nepagrįstumą, pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir drausminę bylą nutraukti). Teismui nenagrinėjus ieškovo keliamų klausimų, nebuvo atskleista bylos esmė ir bylos aplinkybių visuma. Vien nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas yra pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

12.2. Teismo sprendimas turi būti panaikintas tiek dėl netinkamai aiškinamų materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę, tiek dėl procesinės teisės normų esminių pažeidimų, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas nepaaiškino, kodėl pareigos nusišalinti nevykdymas savaime suponuoja pagrindą taikyti ir drausminę atsakomybę.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Antstolių rūmai prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Antstolių rūmų atsiliepime į ieškinį. Antstolių rūmai papildomai atsiliepime pažymi, kad tai, jog nesukeltos tiesioginės pasekmės išieškotojams ar skolininkams, nepaneigia ieškovo padarytų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliantas antstolis D. S. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi su procesiniu dokumentu, kurį pavadino skundu. Jame antstolis nurodė, kad Antstolių rūmai byloje yra suinteresuotas asmuo. Vilniaus apygardos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje taip pat nurodė, kad Antstolių rūmai yra suinteresuotas asmuo. Teismas nurodė, kad antstolis D. S. yra pareiškėjas, o jo pateiktas procesinis dokumentas – skundas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje, kuri nagrinėjama ginčo teisenos tvarka ir kurioje nagrinėjamas Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, antstolis, prašantis panaikinti jam nepalankų Antstolių garbės teismo sprendimą, yra ieškovas, o Lietuvos antstolių rūmai yra atsakovas (CPK 41 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2412/2011), todėl šioje nutartyje vartojamos ieškovo ir atsakovo, ieškinio sąvokos.

Dėl drausmės pažeidimo

16. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei Antstolių garbės teismas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų drausmės pažeidimo elementų. Apelianto nuomone, drausminė atsakomybė jam buvo taikyta už procesinių veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimą, už kurį atsakomybę jam jau pritaikė teismas, pasiūlydamas jam nusišalinti.

17. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

18. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai yra įtvirtinti CPK 634 straipsnyje (vykdomųjų dokumentų vykdymas, teismo pavedimu faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitus procesinių dokumentų įteikimas, paveldimo turto apyrašų sudarymas ir kt.). Būtent šių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Taigi, antstolio pareiga tam tikrais atvejais nusišalinti nuo sprendimų vykdymo yra antstolio atliekamų procesinių veiksmų (šiuo atveju – vykdomojo dokumento vykdymo) teisėtumo sąlyga. Atitinkamai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, kontroliuodamas tokio veiksmo (šiuo atveju – neveikimo) teisėtumą, 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17135-863/2018 pasiūlė antstoliui nusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo (b. l. 13–14).

19. Drausminę antstolio atsakomybę savo ruožtu reglamentuoja Antstolių įstatymo 13 straipsnis, kurio pirmojoje dalyje numatyta, kad Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai vadovaujasi Etikos kodeksu. Etikos kodekso II dalyje yra įtvirtinti antstolio veiklos principai. Etikos kodekso 7 punkte nustatytas nepiktnaudžiavimo principas, kuris reiškia, kad antstolis savo veikloje jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis naudojasi neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų. Etikos kodekso 9 punkte įtvirtintas nešališkumo ir objektyvumo principas, kuris reiškia, kad antstolis savo veikloje ir ypač priimdamas sprendimus vengia interesų konflikto ir išankstinio nusistatymo.

20. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuoja Antstolių įstatymo 14 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas. Detalesnę antstolių drausmės bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 (toliau – Drausmės bylų nagrinėjimo taisyklės). Drausmės bylų nagrinėjimo taisyklių 29 punkte taip pat yra nurodytos aplinkybės, kurias turi įvertinti garbės teismas, priimdamas sprendimą antstolio drausmės byloje, t. y. Antstolių garbės teismas turi įvertinti antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas.

21. Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje ir Antstolių garbės teismo Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas antstolei N. Š.-S. 2013 metais pateikė vykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-22-547/2012 dėl skolos išieškojimo ieškovo (D. S.) naudai, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0033/13/00246. Ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8P-57 ir 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 8P-55 buvo paskirtas tam tikrais laikotarpiais būti minėtos antstolės atstovu. Būdamas šios antstolės atstovu, ieškovas atliko vykdymo veiksmus (kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo) vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00246, kurioje, kaip minėta, pats buvo išieškotojas (b. l. 9–14).

22. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju, Antstolių garbės teismui priėmus sprendimą, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, ieškovas už tuos pačius veiksmus (nenusišalinimą nuo vykdomojo dokumento vykdymo) buvo nubaustas du kartus. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. Viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas minėta 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovui jokios atsakomybės netaikė, o tik sprendė klausimą dėl ieškovo procesinių teisių ir pareigų teisėtumo. Kita vertus, Antstolių garbės teismas savo kompetencijos ribose sprendė drausminės atsakomybės taikymo ieškovui klausimą pasisakydamas dėl ieškovo profesinės veiklos, vertinant ją CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 636 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusišalinimo pareigos, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, Etikos kodekso 7 ir 9 punktuose įtvirtintų veiklos principų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, nešališkumu ir objektyvumu, aspektais. Kaip jau buvo minėta, tokia Antstolių garbės teismo teisė spręsti dėl antstolio drausminės atsakomybės tuo atveju, kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, yra expressis verbis numatyta Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Kadangi antstolio pareiga nusišalinti nuo procesinių veiksmų atlikimo savo paties byloje neabejotinai yra imperatyvioji civilinio proceso norma, atitinkamai jos pažeidimas atliekant procesinius veiksmus yra savarankiškas pagrindas taikyti drausminę atsakomybę. Taip pat savarankišku drausminės atsakomybės pagrindu buvo ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas pažeidimas. Sąžiningas pareigų atlikimas suponuoja, kad antstolis ne tik negali turėti asmeninio intereso procese, bet turi būti pašalintos bet kokios prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl jo nešališkumo, jo elgesiui nešališkumo požiūriu keliami aukštesni standartai nei kitiems asmenims, nes antstolis turi saugoti ir stiprinti bylos šalių pasitikėjimą savo profesijos atstovais, nepakenkti jų autoritetui, todėl už šių pareigų netinkamą vykdymą pagrįstas drausminės atsakomybės taikymas.

23. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad pažeidė CPK 636 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą vykdyti sprendimus, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti nusišalinimo pagrindai, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl pareigos nusišalinti nevykdymas savaime suponuoja pagrindą taikyti drausminę atsakomybę. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio drausminė atsakomybė yra savarankiška profesinės atsakomybės rūšis, taikoma tais atvejais, kai antstolis pažeidžia profesines pareigas, nepriklausomai nuo konkretaus antstolio žinojimo apie ją.

24. Iš ginčijamo Antstolių garbės teismo sprendimo turinio matyti, kad Antstolių garbės teismas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų – įvertino pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, sprendime išsamiai motyvuota, kokius ieškovo veiksmus ir kodėl Antstolių garbės teismas vertino kaip ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekiant asmeninės naudos. Atitinkamai, tuo pačiu buvo įvertintas ir ieškovo kaltės laipsnis. Vertindamas pažeidimo pasekmes, Antstolių garbės teismas sprendime pastebėjo, kad ieškovas 2018 m. balandžio 20 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą V. M. (V. M.) ir tuo pagrindu 2018 m. gegužės 14 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas Nr. S-3.5.-4440 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo. Antstolių garbės teismas šias faktines aplinkybes iš esmės įvertino kaip lengvinančias ieškovo kaltės laipsnį. Pasak Antstolių garbės teismo, ieškovas tokiu būdu pašalino aplinkybes, trukdančias jam vykdyti vykdomąją bylą. Atsižvelgęs į šias pasekmes ir įvertinęs tai, kad ieškovas tuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, Antstolių garbės teismas nusprendė ieškovui skirti švelniausią Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytą drausminę nuobaudą – pastabą. Taigi, Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą ieškovo drausmės byloje, įvertino visas tiek Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, tiek Drausmės bylų nagrinėjimo taisyklių 29 punkte nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo argumentai, susiję su netinkamu sprendimo motyvavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo

25. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad drausminė byla turėjo būti nutraukta, pripažinus pažeidimą mažareikšmiu. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali priimti sprendimą atleisti antstolį nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad antstoliams dėl jų veiklos, profesinio statuso, taikomi aukšti etikos, moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), o elgesys negali kelti abejonių jų objektyvumu ir nešališkumu, daryti žalos antstolių profesijos autoritetui. Griežtas antstolio profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos antstolio vardui išlaikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552/2014). Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui, kaip priesaiką duodančiam valstybės vardu veikti įgaliotam asmeniui, keliami reikalavimai griežtai laikytis Etikos kodekso nuostatų, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo padaryti pažeidimai, susiję su nesąžiningai atliekamomis profesinėmis pareigomis, antstolių veiklos principų (nepiktnaudžiavimo savo teisėmis, nešališkumo ir objektyvumo) nesilaikymu, yra mažareikšmiai, t. y. tokie, kurie nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą ieškovą atleisti nuo drausminės atsakomybės.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamumo

26. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nebuvo nurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismas juos atmeta. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos aplinkybių visuma ir tai yra savarankiškas pagrindas teismo sprendimą panaikinti.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99). EŽTT jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškovo ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui išspręsti aktualias materialiosios teisės normas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Egidija TamošiūnienėAgnė TikniūtėVytautas Zelianka