Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, statybų apdailininkas, teistas 2021 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus; konfiskuota transporto priemonė. 2022 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2022 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas galioti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune, ties (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas;

be to, R. J. 2022 m. rugsėjo 10 d. vengė atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. sausio 31 d. pasirašytinai supažindinus su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune, ties (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2022 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini)gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, netoliese (duomenys neskelbtini)gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, bei automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymos matyti, kad automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. J. (b. l. 24, 42).

2022 m. rugsėjo 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. 20 val. 43 min. R. J. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, o tą pačią dieną 21 val. 00 min. R. J. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (b. l. 57–58).

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo matyti, kad automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam savininkui M. J. (b. l. 54–55).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. J. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis pripažino 2022 m. rugsėjo 10 d. vartojęs alkoholį bei po to apie 20.30 val. Birštono gatvėje, Kaune, ties 12-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavęs motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai jį sustabdė ir alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, patikros Nr. 1713721, 20 val. 43 min. R. J. buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Antruoju tikrinimu 21 val. 00 min. R. J. buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

2021 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 00.00 val. iki 05.00 val. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 21 d. (b. l. 61–68).

2022 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi R. J. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi R. J. skundas atmestas ir palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartis (b. l. 69–77).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis jau antrą kartą vairavo automobilį neblaivus, šįkart nusikalto esant galiojančiai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, dėl ko yra teisiamas. Kaltinamojo veika laikytina itin pavojinga ir piktybiška, nes kaltinamasis ne tik nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, tai yra vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai ši teisė yra atimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bet dar ir būdamas neblaivus.

2022 m. rugsėjo 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. 20 val. 43 min. R. J. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, o tą pačią dieną 21 val. 00 min. R. J. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (b. l. 57–58).

Esant nurodytoms aplinkybėms R. J. kaltinimas dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo patikslintinas, nurodant, kad jam buvo nustatytas ne 1,61 promilių, o 1,56 promilių neblaivumas.

Kaltinamajam R. J. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas, tai yra beveik 4 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo itin didelį veikos pavojingumą ir kaltinamojo neatsakingumą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir į sunkinančią aplinkybes. Praeityje R. J. teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, teistumas neišnykęs (b. l. 99–110), baustas administracine tvarka (b. l. 111), Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2022 m. vasario 23 d. Asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui. Lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichotropinių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (b. l. 114), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 115).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, nes, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo teistumus ir administracinius baustumus, bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalto esant neišnykusiam teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Arešto bausmės terminas nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Paskirtos bausmės, esant idealiai veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2022 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėtina visa Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausmė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų –vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tačiau praeityje jis yra teistas ir baustas administracine tvarka. Jo neteisėti veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, vairuoti eismo transporto priemones R. J. uždraudžiama 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento, tai yra vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 93–94). Teismo manymu, toks sprendimas atitinka BK 68 straipsnio nuostatas ir formuojamą teismų praktiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-255-312/2018, 1A-232-327/2018, 1A-102-458/2018, 1A-209-485/2018, 1A-44-843/2021 ir kt.).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis R. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas išnuomotą, ne jam, o M. J. priklausantį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 42, 50–52), tai yra transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis R. J. teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio BMW 320D 2008 metų vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4480 Eur (b. l. 43). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 4480 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. APD-2022-09532 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. J. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 66,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija taikoma, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII-3180 įsigaliojimo, t. y. po 2020 m. liepos 15 dienos. Iki tol galiojusi BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 66,67 Eur iš kaltinamojo valstybei priteisiamos (BPK 106 straipsnis).

Kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą - 40 parų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. J. sulaikymo dienos.

R. J. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti R. J. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.;

- konfiskuoti iš R. J. automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 4480 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Priteisti iš R. J. 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.