Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R. gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą be užstato B. B. J., nustatant dvejų metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla R. R. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 70 MGL (2 636,2 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. R. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2017 m. spalio 27 d., apie 1.43 val., Vilniuje, Trinapolio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,72 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, pirmosios instancijos teismo R. R. nustatytas laidavimo terminas atitinka įstatyme numatytą šio termino vidurkį. Vertindamas laidavimo termino pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį - R. R. šiurkščiai pažeidė KET, nors ir nenutoldamas nuo namų, tamsiu paros metu, tačiau vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,72 prom. girtumo laipsnis, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Automobiliu apeliantas važiavo ne vienas, taip rizikuodamas ir keleivės saugumu, pats nurodė, kad, vairuodamas automobilį, suvokė, jog tokios būsenos vairuoti pavojinga, kas reiškia, kad tik per atsitiktinumą buvo išvengta skaudžių pasekmių. R. R. yra jauno (21 metų) amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., kaip matyti iš nusikaltimo padarymo aplinkybių, dar negeba tinkamai įvertinti vairuotojui tenkančios atsakomybės, todėl dvejų metų laidavimo terminas laikytinas optimaliu tam, kad laiduotoja (apelianto močiutė, pedagogė) padarytų teigiamą įtaką R. R. elgesiui ir jo asmenybės formavimuisi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). Kadangi R. R. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip šiurkščiai pažeisdamas KET, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vertindamas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jau aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones R. R. yra įgijęs tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., o jau trečią kartą pažeidžia KET, pažeidimai padaryti per pusantrų metų laikotarpį, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams yra tikslingas, siekiant užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtis būtų pasiekta. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, atleidus R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nebuvo paskirta bausmė, šis nusikaltimas jam neužtraukė teistumo, todėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga.Vairuotojo pažymėjimas iš R. R. buvo paimtas 2017 m. lapkričio 2 d., kadangi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra numatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018).Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visos apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės (kad R. R. anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, artimas lengvo girtumo laipsnio minimaliai ribai, vairavo tamsiu paros metu, nenutolo nuo namų, prisipažino ir gailisi, yra jauno amžiaus, studijuoja, aktyviai dalyvauja laiduotojos rengiamuose projektuose, charakterizuojamas teigiamai, visiškai nebevartoja alkoholio) buvo įvertintos, sprendžiant klausimą dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, todėl jos pakarotinai, pasisakant dėl tų pačių klausimų, nevertinamos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslus padės pasiekti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnį tokia įmoka gali būti skiriama nuo 5 iki 125 MGL dydžio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 70 MGL (2 636,2 Eur) dydžio įmoka yra per didelė, atsižvelgiant į individualios situacijos aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. yra jauno amžiaus (21 metai), šiuo metu pirmame kurse dieninėse studijose Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijuoja anglų ir norvegų kalbas, nedirba, yra išlaikomas tėvų, nors jam nuosavybės teise priklauso automobilis Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis įsigytas iš santaupų ir močiutės paskolintų lėšų, todėl laikytina, kad tokio dydžio įmokos per šešių mėnesių terminą apeliantas sumokėti neturės objektyvios galimybės. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į jau paskirtą vieną baudžiamojo poveikio priemonę ir jos taikymo trukmę, proporcingumo principo reikalavimus atitinka 27 MGL (1 016,82 Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas. Visai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra teisinio pagrindo, kadangi asmuo yra darbingo amžiaus, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, yra dirbęs Panevėžio miesto 9-ajame notaro biure, nurodė, kad planuoja dirbti ir šios vasaros laikotarpiu, be to, jokių kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje apeliantui nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 27 MGL, t. y. 1 016,82 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų aštuoniasdešimt dviejų centų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.