Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoras Preikšas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdas Vitunskas,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam L. Z., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. Z. apeliacinį skundą dėl Kau­no apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z., padaręs nu­sikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir per­duotas laiduotojos E. G. atsakomybei be užstato, nustačius dviejų metų laidavimo terminą.

L. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, L. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš L. Z. išieškota kon­fiskuotino turto (automobilio „Kia Optima”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitin­kan­ti pinigų suma – 3000 Eur.

Transporto priemonė „Kia Optima”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikta AB „Šiaulių ban­kas“ nuosavybei ir UAB „BRC Finance“ valdymui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Z. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 m. spa­lio 30 d. apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eis­mo tai­syklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblai­­viems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Op­ti­ma”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alko­holio (nustatyta 2,38 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinimas L. Z. dėl kelių transporto eis­mo saugumo taisyklių pažeidimo patvirtintas. L. Z. nustatytas vidutinis, bet artimas sunkiam girtumo laipsniui, todėl teismas sprendė, kad nus­ta­tytinas 2 metų draudimas naudotis spe­cialia teise vairuoti transporto priemones. Bylos duo­me­nimis nustatyta, kad L. Z. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl ši transporto priemone pripa­žin­ta nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone, BK 72 straipsnio prasme. Kadangi automobilis nuosa­vy­bės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, jo val­dy­tojas – UAB „BRC Finance“, kurie nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui da­ry­ti, nutarta iš kaltininko konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą.Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 dienos nuosprendį pakeisti – panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą arba mažinti priteistiną sumą iki mini­mu­mo, ir skirti vienerių metų terminą uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti transporto prie­­mones, sutrumpinti laidavimo terminą iki vienų metų.Skunde teigiama, kad esant nustatytoms tik lengvinančioms aplinkybėms, yra galimybė nus­tatyti minimalų vienų metų laidavimo terminą. Teismų praktikoje, taikant BK 40 straips­nį, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį teismo vertam as­meniui pagal laidavimą, turto kon­fiskavimas nebuvo taikomas. Atsižvelgiant į tai, jog au­tomobilis nuosavybės teise pri­klau­so lizingo bendrovei, išperkamoji nuoma nėra sumo­kė­ta, skunde prašoma netaikyti pi­ni­ginių lėšų konfiskavimo ar nustatytą 3 000 Eur sumą su­ma­žinti. Teisės vairuoti transporto priemones prara­di­mas turės įtakos ir gaunamo darbo už­mo­kesčio dy­džiui, kas apsunkins atsiskaitymą su kre­ditoriais, skolos išieškojimą ir nepil­na­me­čio išlai­kymą. Konfiskuota suma prieštarauja teisingumui ir baudžiamojo po­veikio prie­mo­nės tai­ky­mo proporcingumui. Skun­de taip pat pažymėta, kad teismas nevertino jau su­mo­kėtos iš­perkamo automobilio sumos dydžio, o vertino automobilio rinkos vertę. Ape­liantas neten­ka automobilio, o pri­teis­ta konfiskuotina automobilio vertė dešimtis kartų di­desnė nei jau išmokėta automobilio vertė. Apeliantas ir toliau privalo mokėti lizingo mo­kes­tį, kuris šiuo metu yra ženkliai mažesnis už priteistą sumą. Skunde nurodoma, kad teismas pritaikė dvi poveikio priemones artimas nustatytam vi­dur­kiui, kurios neproporcingos padarytam teisės pažeidimui. Eismo įvykis nefik­suotas, žala nepa­daryta. Apelianto teigimu, kons­ti­tuciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, pro­porcingumo ir kiti principai būtų iš­kreip­ti, jei apelianto atžvilgiu būtų taikomos pirmosios instancijos teismo paskirtos povei­kio prie­mo­nės. Skunde pažymėta, kad L. Z. darbo pobūdis reikalauja vykti į skirtingus miestus, jis nėra sukėlęs eismo įvykių, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pra­šo mažinti. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagri­nėjant teisme pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl neatsakingų savo veiksmų. Nu­sikalto pirmą kartą, praeityje neteistas, vairuoja nuolat, nėra sistemingas kelių eismo tai­syk­lių pažeidėjas. Už vairo neblaivus sėdo ir važiavo pirmą ir paskutinį kartą gyvenime.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nuro­dy­tiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. Z. apeliacinis skundas at­metamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde negin­čijama L. Z. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klau­si­mai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio prie­monėmis. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ape­lia­ciniame skunde nurodytais argumentais.Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti bau­džia­majame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti kaltam asmeniui galimybę daryti naujas nu­sikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi pa­dėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kal­tininko asmeninius bei valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo po­vei­kio priemonių skyrimo.Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfis­ka­vi­mas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso už­draus­tos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusi­kals­ta­ma veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės pa­nau­dojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo ap­tar­tu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo L. Z., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – UAB „BRC Finance“, kurie, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje nežinojo ir negalėjo ži­no­ti apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai kon­fis­kuota automobilio vertę atitinkanti suma (BK 72 str. 5 d.). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 11 710 eurų (1 t., b. l. 29). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Kia Optima“ automobilio vertė yra 10 050 eurų (1 t., b. l. 34). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (ne­sunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad 10 500 eurų konfiskavimas kalti­na­ma­jam būtų per sunki finansinė našta ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o at­virkš­čiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, vadovaudamasis propor­cin­gumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotiną pinigų sumą pagrįstai sumažino iki 3 000 eurų, t. y. konfiskuotiną sumą sumažino daugiau nei tris kartus, skaičiuojant nuo realios au­tomobilio vertės, todėl minėtą sumą mažinti dar labiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apelianto ir lizingo bendrovės sudaryta sutartis ir sutarties sąlygos, nėra šios bylos na­grinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas į skundo argumentus, susijusius su lizingo mokesčio mokėjimu, neatsako.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad L. Z. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam L. Z., bet ir kitiems eis­mo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abe­jingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam turto (automobilio) kon­fis­ka­vi­mui bei teisės vairuoti atėmimui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Kons­ti­tu­cijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straips­nio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio prie­monės. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad L. Z. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas pa­grįstai įvertino, kad nustatytas girtumo laipsnis daug kartų viršijo leistiną normą ir siekdamas įgy­vendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą skyrė dar vieną baudžiamojo po­vei­kio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas už­draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas įvertino visas apelia­ci­nia­me skunde nurodytas aplinkybes – kad L. Z. ankščiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, neteistas, yra dirbantis, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gai­lėjosi, veika nesukėlė padarinių, turtinė žala nepadaryta, todėl skyrė ne maksimalų, o vidutinį baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skun­de, kons­ti­tuciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai nagri­nėjamu atveju nebuvo pažeisti, todėl minėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog L. Z. darbo pobūdis reikalauja vykti į kitus miestus, jis nėra sukėlęs eismo įvykių, todėl ir dėl šių aplinkybių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti mažinamas. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, ape­liacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės apeliantui jau buvo žinomos ir tuo metu kai jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau tai, jo nuo minėtos vei­kos padarymo nesustabdė.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą atleisti L. Z. nuo bau­džiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu teismas priėmė pripažinęs, jog yra pa­grindo manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad L. Z. neteistas, nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, yra dirbantis, darbe charakte­ri­zuojamas teigiamai, užsiregistravo į kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmo­gaus sveikatai. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 da­ly­se, teismas spren­dė, kad L. Z. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal lai­da­vi­mą, neskiriant užstato, nes atsižvelgė į tai, jog laiduotojos turtinės pajamos nėra di­de­lės, tačiau nus­tatė ilgesnį laidavimo terminą. Spręsti dėl laidavimo termino trukmės yra teis­mo diskrecija. Apy­linkės teismas jokių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl trum­pinti šį ter­miną skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.