Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2017-10-30 apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Optima”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,38 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis L. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailisi ir nurodė, kad 2017-10-30 darbe buvo šventė, vartojo alkoholį, tačiau kadangi jautėsi visai gerai, išvažiavo namo, nors tuo metu buvo išgėręs. Jį sustabdė policijos pareigūnai patikrino blaivumą, jis sutiko duoti kraujo tyrimams atlikti, su kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. Automobilį jis yra pirkęs išsimokėtinai, naudojasi juo pats. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sužadėtinės, su kuria gyvena 9 metus, atsakomybėn. Jie veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Mėnesio pajamos yra nuo 1200 iki 1500 eurų. Automobilio vertė 12000 eurų, yra sumokėjęs iš viso 5000 eurų įmoką.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-30 apie 22.28 val. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS vyr. tyrėju R. Š.. Gavo pranešimą iš komisariato budėtojo, kad Kaune, Vaidoto gatvėje automobiliu Kia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris sustojo palei Jiesios kraštovaizdžio draustinį. Važiuojant Vaidoto gatvės žiedine sankryža pastebėjo važiuojantį tą patį automobilį, kuris važiavo lėtai. Pavažiavus paskui automobilį ir jam išvažiuojant iš žiedinės sankryžos į Vaidoto gatvę, įjungė garsinius signalus, švyturėlius buvo įjungusi jau vykstant į iškvietimą. Ties Vaidoto g. 188 namu automobilį sustabdė. Sustojęs priekyje tarnybinio automobilio, automobilis „Kia“ pariedėjo į priekį kelis metrus. R. Š. išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo. Vairuotojas sustojo ir nevažiavo, bet variklio neišjungė. Priėjus prie vairuotojo, nuo jo iš tolo sklido aštrus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus. Paklaustas ar vartojo alkoholį, atsakė, kad gėrė. Nustatyta, kad tai L. Z., jis kalbėjo nerišliai. R. Š. paprašė, kad vairuotojas išliptų. Šiam išlipus, ji įlipo į automobilį, užgesino variklį, pasiėmė raktus. Alkotesteriu nustatytas girtumas 2,62 promilių. Apie neblaivų vairuotoją informavo Kauno apskrities VPK budėtojus (b. l. 56).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytoja L. S. (b. l. 53).

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-30 apie 22.30 val. važiuodama pastebėjo nuo Karkazų rato atvažiuojantį automobilį „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis manevravo įtartinai, atsitrenkė į kelkraštį pravažiavus Jiesios tiltą link krantinės. Nežino kaip ta gatvė vadinasi. Po to jis važiavo toliau priekyje jos pavojingai manevruodamas, todėl ji iškvietė policiją, kadangi įtarė, kad vairuotojui gal negerai kas su sveikata. Pamačiusi policijos pareigūnų automobilį įsijungė avarinį signalą ir palydėjo policininkus važiuodama jų priekyje iki to automobilio Vaidoto žiedo. Po to matė, kad policininkai sustabdė tą automobilį (b. l. 60).

2017-10-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po apžiūros jis paimtas, taip pat paimtas užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu (b. l. 7-11).

2017-11-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. S. pateikė kompaktinį diską su filmuota medžiaga (b. l. 48).

2017-11-08 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėjus kompaktinį diską su filmuota medžiaga, nustatyta, kad filmuotoje medžiagoje matomas vaizdas, kad 2017-10-30 važiuojama A. J. prospektu link Panemunės su įjungtais švyturėliais. Privažiavus Panemunės tiltą, pasukus į dešinę, Vaidoto gatvėje priešais pradeda važiuoti baltos spalvos automobilis su įjungtais avarinio signalo žibintais. Kitame faile matosi, kad 2017-10-30 automobilis „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš žiedo, pavažiuoja keletą metrų ir dešiniajame kelkraštyje sustoja. Tuomet iš tarnybinio automobilio išlipa vyr. tyrėja L. S.. Iš automobilio išlipa vairuotojas, kalbasi su R. Š.. Tuomet vairuotojas atsisėda atgal į automobilį (b. l. 49-50).

2017-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-A 11243/2017 (01) nustatyta, kad L. Z. kraujyje mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 47).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. Z. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus. L. Z. kaltę patvirtina jo paties parodymai, kad jis darbe šventės metu vartojo alkoholį, paskui būdamas neblaivus važiavo su automobiliu namo. Jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų L. S., R. Š., E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat byloje esantys ištirti rašytiniai įrodymai. Iš 2017-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 11243/2017 (01) matyti, kad L. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio, t. y. ji viršija 1,5 promiles. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad L. Z. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinime tikslintina aplinkybė dėl alkoholio kiekio kraujyje, kuri pagal specialisto išvadą yra 2,38 promilės, o kaltinime klaidingai nurodytos 2,62 promilės. Toks alkoholio kiekis nustatytas alkotesteriu, tačiau baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, turi būti remiamasis būtent asmens kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. G. prašė perduoti sugyventinį L. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 110). E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, sutinka, kad sugyventinis būtų perduotas jos atsakomybei. Su L. Z. gyvena kartu nuo 2009 m., yra susižadėję, turi bendrus namus. Mano, kad ji sugyventiniui yra autoritetas, gali daryti įtaką jam, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jei būtų buvusi šalia, jis nebūtų taip pasielgęs. Nurodo, kad jos pajamos yra nedidelės, o jie bendrai turi įpareigojimų. Ji yra nebausta, neteista, aukštojo išsilavinimo, darbe gerai vertinama.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis L. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. L. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

L. Z. neteistas (b. l. 75), baustas administracine tvarka (b. l. 77-88), tačiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 90), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 91), yra dirbantis (b. l. 94), darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112), taip pat 2017-12-08 L. Z. užsiregistravo į kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 14). Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja E. G. yra kaltinamojo sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su L. Z. gyvena kartu nuo 2009 m., yra susižadėję, turi bendrus namus. Mano, kad ji sugyventiniui yra autoritetas, gali daryti įtaką jam, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jei būtų buvusi šalia, jis nebūtų taip pasielgęs. Jos pajamos per mėnesį yra 600 eurų neatskaičius mokesčių, jie kartu turi įsipareigojimų. E. G. yra neteista (b. l. 117), administracine tvarka nebausta (b. l. 116), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, įmonės charakterizuojama teigiamai (b. l. 111), aukštojo išsilavinimo. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad L. Z. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotojos turtinės pajamos nėra didelės, tačiau nustatant ilgesnį laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog L. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytos 2,38 promilės etilo alkoholio, t.y. vidutinis, bet artimas sunkiam girtumo laipsniui, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad L. Z. ankščiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, neteistas, yra dirbantis, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė sunkių padarinių, turtinė žala nepadaryta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas ne maksimalus, bet didesnis nei vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 metai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmeniui, kuriam nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 9 d.). Šiuo atveju L. Z. buvo nustatytas vidutinis, bet artimas sunkiam girtumo laipsniui, kuris net 6 kartus viršijo leistiną normą, todėl trumpesnio termino, nei 2 metai, nustatyti nėra teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. Z. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Todėl ši transporto priemone pripažįstama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone, BK 72 straipsnio prasme. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – UAB „BRC Finance“ (b. l. 13), kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti suma (BK 72 str. 5 d.).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio „Kia Optima“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 11710 eurų (b. l. 29). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Kia Optima“ automobilio vertė yra 10050 eurų (b. l. 34). Vienok, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Kaip jau buvo minėta, L. Z. kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus pažeidė pirmą kartą, jis ankščiau nėra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, taip pat nėra teistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių. Be to kaltinamasis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112), automobiliu kaltinamasis naudojasi pagal išperkamosios nuomos sutartį (b. l. 18-28), kas mėnesį moka įmokas, nurodė, kad jau yra sumokėjęs apie 5000 Eur įmokų, automobilis didelės vertės (10500-11710 Eur), teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jo gaunamos pajamos nuo 1200 iki 1500 eurų, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, proporcingumo ir teisingumo principus, teismo vertinimu 10500 Eur konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, teismo vertinimu, neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Tokiu būdu, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 3000 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo, išduoto 2016-02-11, Nr. 00660737) paėmimas (b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – CD diskas (b. l. 104), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. G. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. Z., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti L. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti L. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš L. Z. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Kia Optima”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur.

Transporto priemonę „Kia Optima”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti AB „Šiaulių bankas“ nuosavybėje ir UAB „BRC Finance“ valdyme.

Kaltinamajam L. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam L. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo, išduoto 2016-02-11, Nr. 00660737), paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – CD diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.