- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2-227-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07403-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „Idea In“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Idea In“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, –
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Idea In“ 22804,24 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą už 2020 metus ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo statinius esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl atsakovei kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė už 2020 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėjo. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798 ir 2003-11-10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatė, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016-06-30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (toliau – Sprendimas T-278), nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. Ieškinyje nurodo, jog Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau - nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Ieškovės teigimu, atsakovė 2019-01-15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: (1) Sporto salė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (2) Laisvalaikio centras, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (3) Ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (4) Stadionas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau kartu - statiniai), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Taisyklių 24 p. nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalies (užstatyto ploto) vertė 2020 m. buvo 551413 Eur. Sprendimo T-278 1.3 papunkčiu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, atsakovei apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas ir už 2020 metus buvo paskaičiuotas 22 056,52 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,8553 ha) naudojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taisyklių 35 p. nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03% dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos 180 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovei siuntė du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2020 metus, t.y.: 2020-10-18 d. Pranešimas Nr. 00011473 ir 2020-12-16 d. Priminimas Nr. ZNM00003209, kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, dėl ko ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2020-11-15 d. iki 2021-03-08 d. įskaitytinai (113 dienų), kaip nustatyta Taisyklių 35 p. Taigi, delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos 22 056,52 Eur sumos ir sudaro 747,72 Eur. Todėl ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti viso 22 804,24 Eur skolos bei delspinigių bei procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė dublike papildomai nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) siūlymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovei buvo pristatytas jos registruotos buveinės adresu. Pažymėjo, jog ieškovė pati tokių sutarčių nesudarinėja, nes ši teisė yra deleguota valstybinės žemės patikėtiniui - NŽT. Nesutinka, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo atsakovės. Ieškovės teigimu, atsakovė šios sutarties nesudarė tikslingai, norėdama, kad jai būtų išnuomotas didesnis plotas, nei jai siūlė NŽT. Ieškovė netenkino atsakovės prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos, nes tam buvo aiškus teisinis pagrindas. Atkreipė dėmesį į tai, kad juridiniai asmenys, prašantys mokesčių lengvatų, turi vykdyti veiklą tos savivaldybės teritorijoje. Atsakovė veiklos Šiaulių miesto savivaldybėje nevykdo. Prašymą atsakovę atleisti nuo 2019-2020 metų mokestinių prievolių pateikė, praleidusi mokėjimo terminus, todėl vadovaujantis Taisyklių 15.3 papunkčiu, turėdama įsiskolinimų savivaldybės biudžetui, negalėjo būti atleista nuo mokestinės prievolės įvykdymo. Ieškovė pažymi, jog atsakovė administracinėje byloje Nr. eI3-3169-289/2020 negalėjo teismui pateikti nei statinių techninio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, ar tokio dokumento, kuris patvirtintų atsakovės ketinimus toliau vystyti savo valdomus statinius, todėl mano, kad atsakovė toliau vystyti, rekonstruoti statinių neketina. Pažymi, jog ieškovė apskaičiuodama valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 metus pagrįstai taikė 4 procentų tarifą. Teisminiai procesai, kurie kliudė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį baigėsi 2019 metais, ir nuo to laiko NŽT atsakovei kelis kartus siūlė sudaryti sutartį, bet atsakovė nesutiko su siūlomu valstybinės žemės plotu, nesudarė sutarties tik laisvu savo apsisprendimu, o ne dėl kokių nors nuo jos nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Idea In“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog 2019-01-15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JŠ-367 įsigijusi nuosavybės teise pastatus – sporto salę, laisvalaikio centrą, ūkinį pastatą bei kitus inžinierinius statinius aderesu (duomenys neskelbtini), 2019-05-09 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išsinuomoti tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą. Tačiau NŽT 2019-06-26 raštu informavo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebus, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas su buvusia savininke UAB „Eurelus“. Atsiliepime teigia, jog 2020-03-06 kreipėsi su prašymu į NŽT Šiaulių miesto skyrių, prašydama leisti išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymas į šį prašymą nebuvo gautas. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ išsiaiškino, kad karantino metu pašto siuntos buvo pristatomos į gavėjo gaunamą laiškų dėžutę, nereikalaujant gavėjo parašo. Tvirtina, kad informacijos elektroniniu paštu taip pat negavo. Atsakovė taip pat nurodo, kad į ieškovę su prašymu sudaryti žemės sklypų nuomos sutartį kreipėsi 2020-07-24, informavo jog planuoja rekonstruoti stadioną, prašė leisti įrengti automobilių ir autobusų stovėjimo vietas. Tačiau ieškovė procedūrą nutraukė ir atsisakė pateikti atsakymą. Atsakovės teigimu ginčas tarp UAB „Eurelus“ ir NŽT buvo išnagrinėtas 2020-02-04 Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį, o laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas atsakovės statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) buvo panaikintos 2020-08-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Atsakovė atsiliepimu teigia, jog NŽT 2020-12-02 jai siūlė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau į atsakovės pastabas neatsižvelgė. Todėl atsakovė tvirtina, kad sutartis su NŽT nebuvo sudaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Taip pat ieškovė nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio atsakovės neatleido ir nesutiko pritaikyti lengvatinio žemės mokesčio tarifo. Atsakovė nesutinka su ieškovės taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, nes valstybinės žemės nuomos sutarties su NŽT nesudarė dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai taikytinas žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc. Ieškinį prašo atmesti.
Atsakovė triplike papildomai nurodė, jog apskundė 2021m. kovo 4d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimą „Dėl UAB „Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. T-52 ir kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl jo panaikinimo, prašė šią bylą stabdyti iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-5270-257/2021.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021m. gegužės 31d. nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas ir byla sustabdyta iki bus priimtas sprendmas Regionių apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021. Išnykus bylos stabdymo pagrindui, 2022m. gruodžio 21d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla buvo atnaujinta.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodo, jog asmenims, naudojantiems valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarčių, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. lapkričio 10d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatos. Minėto Vyriausybės nutarimo 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus, o Vyriausybės nutarimo 8 p. nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Atsiliepime tretysis asmuo nurodo, jog atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės 2021m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 atsakovė nuo žemės mokesčio už 2020 metus nebuvo atleista. NŽT teigimu, ieškovė žemės nuomos mokestį apskaičiavo įstatymų nustatyta tvarka. Atsiliepime teigia, jog atsakovė statinius žemės sklype įsigijo iš UAB „Linsana“, kuri nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Pažymėjo, jog statinių savininkai statinių perleidimo sandorius sudarinėjo neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir nesant sumokėtos skolos už žemės nuomą Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui. Nurodo, jog su ankstesniu statinių žemės sklype savininku UAB „Eurelus“ valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 metais dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo. Taip pat atsiliepime pažymi, kad atsakovė 2019 ir 2020 metais iki 2020 m. vasario 4d. negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl teisminio ginčo pagal UAB „Eurelus“ ieškinį, pareikštą NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Šiaulių apylinkės teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2020 m. vasario 4d. nuo Šiaulių apygardos teismo tą dieną priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-62-368/2020. Teigia, jog 2020-03-06 atsakovė kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau jos pateikto sutarties projekto atsakovė nepasirašė. Ieškinį laiko tenkintinu pilnai.
Trečiojo asmens atstovė 2023-03-09 raštu nurodė, jog palaiko teisinę poziciją, išdėstytą atsiliepime, bylą prašo nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilnai jame nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė 2023m. kovo 8d. prašymu teismo posėdį prašė atidėti, tačiau teismas, nenustatęs svarbių priežasčių, prašymą atmetė ir bylą nutarė nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemės naudojimo ir apsaugos teisinį režimą nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, reglamentuodami žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas.
CK 6.545 str. 1 d. numato žemės nuomos sutarties - nuomininko - pareigą mokėti žemės nuomos sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (LAT 2016-12-29 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo 9 straipsnio 11-12 dalyse nurodoma, kad žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ Nr. 1798 1.4.-1.6 punktuose nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2019-01-15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: Sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Šiaulių miesto savivaldybės kvitai bei 2020-12-16 Priminimas Nr. ZNM00003209 patvirtina, jog už 2020 metus atsakovei buvo paskaičiuotas 22 056,52 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. 2021m. kovo 4d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba nutarimu Nr. T-52 atsakovės UAB „Idea In“ prašymas ją atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo patenkintas. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis atsakovės skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo atmestas (2021-10-28 Regionų apygardos administracinio teismo Šaiulių rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021). 2022-12-14 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko galioti.
Bylos duomenimis atsakovė 2019-05-09 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) leisti išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-06-26 raštu NŽT informavo atsakovę, jog administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai bus teisme išspręstas ginčas su UAB „Eurelus“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinė byla Nr. 2-290-251/2019). Minėtas ginčas tarp UAB „Eurelus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2020m. vasario 4d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020), todėl teisinių kliūčių sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį nebeliko. Bylos duomenys patvirtina, jog 2020-04-07 raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakovei Valstybinės žemės nuomos projektą. Sutartis buvo derinama ir NŽT 2020-12-02 raštu Nr. 31SD-7305-(14.31.55), tačiau atsakovė su sutarties projektu nesutiko ir jo nepasirašė. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis NŽT dokumentai, adresuoti atsakovei buvo siųsti bei jai pristatyti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu. Remiantis šiais argumentais, konstatuotina, jog sutarties nesudarymas buvo pačios atsakovės valinis sprendimas todėl jos teisinė pozicija teismo vertintina kaip deklaratyvi bei neturinti tam teisinio pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai, t.y. 1.3 papunktyje nustatytas 4 procentų mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Be to, nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) , 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2020 metus buvo paskaičiuotas ne už visą 3,7953 ha žemės sklypą, o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha) žemės sklypo vertę padauginus iš 4 proc. tarifo, kaip tai numato Taisyklių 24 p. Pažymėtina, jog tokio dydžio tarifas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu taikomas asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl atsakovei nepriėmus valstybinės žemės patikėtinio siūlymą sudaryti sutartį, taikyti mažesnį nuomos tarifą teisinio pagrindo nėra.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021m. kovo 4d. sprendimu Nr. T-52 nuo valstybinės žemės nuomos mokesčių ir paskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), už 2020 metus atsakovės neatleido, o jos skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo, teismų buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog tokio sprendimo priėmimui Šiaulių miesto savivaldybės taryba turėjo teisėtą pagrindą, taigi, pagrįstai atsisakė atsakovei taikyti mokestinę lengvatą.
Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovei yra kilusi pareiga laiku ir tinkamai vykdyti savo prievolę mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, kuri paskaičiuota įstatymų nustatyta tvarka bei sudaro 22 056,52 Eur. Duomenų, jog ši vietinė rinkliava yra sumokėta, byloje nėra (CPK 178 straispnis). Be to, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16d. skaičiuotini 0,03 % dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie už 113 dienų sudaro 747,72 Eur (Taisyklių 35 p.).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovės ieškinys dėl skolos už valstybinę žemės nuomą priteisimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma, todėl laikytinas įrodytu bei tenkintinas pilnai.
Dėl 5 procentų metinių palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-147-690/2018).
Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos su delspinigiais, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 22804,24 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta.
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 513 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu (22 804,24 Eur x 3% x 75 %) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,86 Eur.
CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 96, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB “Idea In “ į.k. 304220979, 22 056,52 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus 52 ct) skolos už valstybinės žemės nuomą už 2020 metus, 747,72 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 72 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 804,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos į.k. 188771865, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Idea In“, į. k. 304220979, 513 Eur (penkis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.