- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-134-635/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40760-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 11 d., apie 13.58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, vairuodamas elektrinį paspirtuką „Beaster scooter BS10“, priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „SAAB 9-5“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektroninio paspirtuko judėjimui, elgdamasis neatsargiai, laiku nestabdė ir susidūrė su automobiliu „SAAB 9-5“ valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko keleivei M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Šiais neatsargiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 128 punktą (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Alekna (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 MGL (2000 Eur) baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Šioje byloje dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje buvo kaltinamas ir D. S., kuriam mirus, byla nutraukta. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas nurodė, kad D. S., atlikdamas kairį posūkį, nedavė kelio priešpriešine eismo juosta važiavusiam A. K., todėl įvyko eismo įvykis. Teismo vertinimu, jeigu D. S. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. Įvertinęs A. K. veiksmus nustatė, kad jis apskritai neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi nepažeidė KET, kurie lemtų eismo įvykio kilimą, nes neviršydamas greičio važiavo pagrindiniu keliu, todėl jo teisėti veiksmai negali būti priežastingi kilusiems padariniams.
3.2. Priešingai, nei nurodė teismas, šiuo konkrečiu atveju abu eismo dalyviai – ir D. S., ir A. K. – pažeidė KET reikalavimus ir abiejų eismo dalyvių veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu bei kilusiomis pasekmėmis. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. S. veiksmai – vykdydamas posūkio į kairę išvažiavimui iš kelio manevrą, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui „Beaster scooter BS10“. Elektrinio paspirtuko „Beaster scooter BS10“ vairuotojo A. K. veiksmai – priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, laiku nestabdė ir susidūrė su automobiliu „Saab 9-5“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertas V. P. patvirtino, kad jei A. K. būtų laiku stabdęs, būtų išvengęs susidūrimo ir kilusių pasekmių. Taigi A. K., laiku nesustabdęs paspirtuko, pažeidė KET 9 ir 128 punktus.
3.3. Šiuo atveju, jeigu A. K. būtų laikęsis KET 9 ir 128 punktuose numatytų reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi A. K. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastimi.
3.4. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, kai jei abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET reikalavimus, ir dėl to kilo pasekmės, abiems priimami apkaltinamieji nuosprendžiai.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
5. Teismo posėdyje prokuroras Darius Alekna prašė apeliacinį skundą tenkinti.
6. Teismo posėdyje nukentėjusioji M. D. prašė apeliacinį skundą atmesti.
7. Teismo posėdyje išteisintasis A. K. prašė skundo netenkinti.
8. Teismo posėdyje išteisintojo A. K. gynėja advokatė Asta Mačernytė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių. Apelianto nuomone, ne tik automobilio vairuotojo D. S., tačiau ir paspirtuko vairuotojo A. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Todėl, apelianto teigimu, A. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, šiai apeliacinio skundo nuostatai nepritaria. Argumentai, kuriais motyvuojama tokia išvada, bus nurodomi toliau nutartyje.
11. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ilgalaike liga laikomi tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų.
12. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu, kai A. K. vairuodamas elektrinį paspirtuką, priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui, kurį vairavo D. S., vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektroninio paspirtuko judėjimui, susidūrė su automobiliu, elektrinio paspirtuko keleivei M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).
14. Byloje nustatyta, kad kelių eismo taisykles pažeidė ir automobilio vairuotojas D. S., ir elektrinio paspirtuko vairuotojas A. K.. Nustatyta, kad D. S., kuriam mirus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi byla dėl kaltinimo, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nutraukta, buvo kaltinamas pažeidęs KET 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 103 punktą (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)), ir 109 punktą (Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. A. K. kaltinamas pažeidęs KET 9 punktą ir 128 punktą ((Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).
15. Kaip jau minėta, tokiais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
16. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo motyvuojama būtinybė A. K. taikyti baudžiamąją atsakomybę, motyvuojamas tuo, kad jeigu A. K. būtų laiku stabdęs vairuojamą elektrinį paspirtuką, jis būtų sustabdęs paspirtuką neprivažiuodamas automobilio ir tokiu būdu būtų išvengęs susidūrimo ir kilusių pasekmių.
17. Nagrinėjamojoje nustatytos šios aplinkybės: įvykio metu automobilį vairavo D. S., jis pažeisdamas KET 9, 103 ir 109 punktų reikalavimus, išvažiuodamas iš kelio suko į kairę pusę, į prekybos centro „Maxima“ aikštelę ir nedavė kelio jam priešpriešais (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai važiavusiam elektriniam paspirtukui, kurį vairavo A. K., ir su juo susidūrė. A. K., priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, laiku nestabdė ir susidūrė su automobiliu. Šio eismo įvykio metu nukentėjusiai M. D. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad tarp automobilio vairuotojo D. S. veiksmų – vykdant posūkio į kairę išvažiavimui iš kelio manevrą, nedavimo kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui, kur jo automobilis susidūrė su A. K. vairuojamu paspirtuku, ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad avarinę situaciją sudarė būtent D. S. vairuojamas automobilis, nedavęs kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui, o A. K. veiksmai – galbūt sekundės dalimi pavėluotas sureagavimas į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį nelaikytini nusikalstamais. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
19. Teismų praktikoje pažymėta, kad vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-251-458/2019, 2K-97-976/2020).
20. Nustatyta, kad atlikus eismo įvykio ekspertizę buvo pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. S. veiksmai – vykdydamas posūkio į kairę išvažiavimui iš kelio manevrą, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui „Beaster scooter BS10“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje elektrinio paspirtuko „Beaster scooter BS10“ vairuotojo A. K. veiksmai – priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, savalaikiai nestabdė ir susidūrė su automobiliu „Saab 9-5“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertų skaičiavimais konstatuota, kad elektrinio paspirtuko judėjimui kliūtis automobilio manevru buvo sudaryta ne mažiau kaip per 2,5 sek., bet ne ilgiau kaip per 3,2 sek. Taip pat ekspertų skaičiavimais nustatyta, kad automobilio manevro į kairę pradžios momentu elektrinis paspirtukas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei jo stabdymui reikalingas atstumas. Skaičiavimais nustatyta, kad elektrinio paspirtuko sustabdymui važiuojant 20 km/h greičiu reikalingas apie 10,8 m, o važiuojant 25 km/h greičiu – apie 14,9 m atstumas. Ekspertų skaičiavimu, tikėtina, kad A. K. priklausomai nuo greičio buvo neprivažiavęs apie 12,9 m, o jei važiavo 25 km/h greičiu – apie 16,8 m. Nagrinėjamu atveju ekspertai padarė išvadą, kad techniniu požiūriu, jei paspirtuko vairuotojas būtų per 0,8 s nuo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą sureagavęs į staiga atsiradusią kliūtį, jis būtų spėjęs sustabdyti.
21. Sutiktina su apeliantu, kad paspirtuko vairuotojas, laiku nestabdymas paspirtuko, pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas nelaikytinas pakankamu A. K. taikyti baudžiamąją atsakomybę.
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytoja M. S., kuri važiavo kartu su D. S., parodė, jog įvykio metu švietė ryški saulė, kuri iš dalies trukdė matomumui, todėl ji nusileido skydelį nuo saulės. Matomumo trikdžius dėl ryškios saulės paminėjo ir liudytojas V. Š., ir D. S., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau vaizdo įraše matyti, kad nepaisant apsunkinto matomumo, D. S., prieš darydamas posūkio į kairę manevrą nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent D. S. padaryti KET pažeidimai sudarė pavojingą situaciją ir buvo būtina sąlyga baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams kilti, kadangi D. S., atlikdamas kairį posūkį, nedavė kelio priešpriešine eismo juosta važiavusiam A. K.. Dėl neatsargių D. S. veiksmų, pasireiškusių nusikalstamu nerūpestingumu, nukentėjusioji M. D. patyrė sužalojimus, kurie specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu būtent vairuotojo D. S. padaryti KET pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti.
23. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. neneigia matęs priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį, tačiau nurodė nesitikėjęs, kad automobilis net nesustodamas suks į kairę ir privers jį staigiai reaguoti į atsiradusią kliūtį. Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuotas paspirtuko stabdymo kelias, t. y. A. K. pastebėjo jo kelyje atsiradusią kliūtį ir ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti susidūrimo – stabdė vairuojamą paspirtuką. Kaip jau minėta, ekspertai padarė išvadą, jog vertinant techniniu požiūriu, jei paspirtuko vairuotojas būtų per 0,8 sek. nuo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą sureagavęs į staiga atsiradusią kliūtį, jis būtų spėjęs sustabdyti. Taigi paspirtuko ir automobilio susidūrimo buvo galima išvengti tik tuomet, jeigu A. K., važiavęs paspirtuku, būtų pradėjęs stabdyti 0,8 sek. greičiau, nei pradėjo stabdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog A. K., paspirtuku važiavęs vidutiniu nuo apie 22,8 km/h iki apie 23,1 km/h greičiu, pavėlavo stabdyti tik 0,8 sek., įvertinus, jog D. S., važiavęs automobiliu ir sukdamas į kairę, apskritai nesustojo ir neįsitikino atliekamo manevro saugumu, nelaikytina kaip pakankama A. K. veiksmus laikyti nusikalstamais.
24. Taip pat, kolegijos nuomone, važiuojamąja kelio dalimi važiuojantis paspirtuko vairuotojas, net ir turintis pareigą imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalantis sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, taip pat turėjo / turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų, ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, turintiems pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus judėjimo keliu pirmenybę. Manytina, kad šiuo atveju elektrinio paspirtuko vairuotojas neprivalėjo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kitas eismo dalyvis gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti paspirtuko vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui.
25. Nagrinėjamojoje situacijoje būtent D. S., vairavęs automobilį, turėjo realią galimybę suprasti galimą eismo įvykio kilimo grėsmę ir su juo susijusius nusikalstamus padarinius. Pagal nustatytas aplinkybes D. S. KET 103 ir 109 punktų pažeidimas (kelio užkirtimas darant posūkį į kairę) šiuo konkrečiu atveju neapribojo D. S. galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti, nes sukdamas į kairę jis privalėjo sustoti ir įsitikinti, kad saugu atlikti šį manevrą. Taigi aptariamoje situacijoje D. S. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, o A. K., važiuodamas gatve tiesiai, turėjo pirmumą prieš D. S. vairuojamą automobilį ir pastarasis, prieš sukdamas į kairę, pagal kelių eismo taisykles, A. K. vairuojamam paspirtukui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai.
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog būtent automobilio vairuotojo D. S. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir jie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą
27. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Alekna padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi apeliacinis skundas paduotas išteisintojo A. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, taip pat atsižvelgus į BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad išteisintajam A. K. būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą išteisintajam A. K. parinkti gynėją advokatę A. Mačernytę, ši ir atstovavo jo interesams nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Klaipėdos apygardos teismui pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. balandžio 13 d., Nr. APD-2022-03928). Pažymoje nurodyta, kad išteisintajam A. K. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-635/2022, todėl iš A. K. valstybės naudai priteistina 106,67 Eur suma.
29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).
30. Remiantis aptartu proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad prokuratūros pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš A. K. atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš A. K. atmesti.