- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- 1-54-973/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40760-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
nukentėjusiajai M. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 11 d., apie 13.58 val., Palangos mieste, Mokyklos gatvėje, ties pastatu Nr. 1, vairuodamas elektrinį paspirtuką „Beaster scooter BS10“, priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „SAAB 9-5“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini), vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektroninio paspirtuko judėjimui, elgdamasis neatsargiai, savalaikiai nestabdė ir susidūrė su automobiliu „SAAB 9-5“ valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko keleivei M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.).
A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis ėmėsi veiksmų savalaikiai sustabdyti paspirtuką. Paaiškino, kad tam tikrą laiko tarpą važiavo dviračių taku, tačiau persirikiavo į važiuojamąją kelio dalį, nes už 100-150 metrų turėjo sukti į kairę, Šventosios gatvę. Automobilio vairuotojas sukdamas į kairę-jų važiuojamąją kelio dalį, staigia paspaudė stabdį, tuomet jie susidūrė. Susidūrimo metu automobilis dar judėjo. Automobilio staigų manevrą jis pastebėjo gal prie 10-15 metrų iki susidūrimo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pripažino savo kaltę. Iki susidūrimo jis važiavo apie 20 km/h greičiu.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. D. parodė, kad kartu su A. K. paspirtuku važiavo į parduotuvę. Pradžioje važiavo dviračių taku, vėliau persirikiavo į gatvę, nes neužilgo turėjo sukti į kairę. Važiavo apie 20km/h greičiu. Neprisiminė, ar automobilis rodė posūkį, ar prieš susidūrimą buvo jau sustojęs. Tik žino, kad jos sugyventinis A. K. stabdė. Įvykio metu jai trūko trišalis nervas, lūžo nosies pertvara, buvo padaryta kojos plėštinė žaizda. Nosies pertvara iki šiol neatstatyta, išliko apsunkintas kvėpavimas.
Liudytojas V. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo Šventosios „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Prieš pietus išėjo į lauką. Matė kaip į aikštelę suko automobilis, nematė ar automobilio vairuotojas rodė posūkį. Tuomet į automobilį atsitrenkė paspirtuko vairuotojas. Tuo metu labai švietė saulė, todėl galėjo trukdyti automobilio vairuotojo matomumui.
Liudytojas V. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad galimai automobilis jau buvo staigiai sustojęs, kai paspirtukas atsitrenkė į automobilio priekį (t. 1, b. l. 97).
Liudytoja M. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. S. našlė. Įvykis įvyko prieš metus, visų jo aplinkybių nepamena. Liudytoja patvirtino, kad ji su vyru ir vaikais automobiliu važiavo į „Maximą“, labai švietė saulė į akis, ji net buvo nusileidusi skydelį nuo saulės. Vyrui sukant į kairę ji sušuko, kad stabdytų, nes pamatė atvažiuojantį paspirtuką, bet vyras jau spėjo sustabdyti. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad vyras rodė posūkio signalą, nurodė, kad po jos šūksnių vyras nuspaudė stabdžių pedalą ir staigiai sustabdė automobilį (t. 1, 91).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Virginijus Pačebutas parodė, kad tyrimą darė kartu su vaizdo įrašo ekspertu. Tirdamas vaizdo įrašą, nustatė laiką, kuomet automobilis pradeda manevrą ir kuomet matosi po smūgio per jį persiritantis asmuo. Tarp šitų dviejų momentų yra tam tikras laikas ir paspirtuko vairuotojas atsirado tuomet, kai automobilio SAAB vairuotojas pradėjo sukti į kairę, užtverdamas jam kelią. Suskaičiavus paspirtuko greitį, paaiškėjo, kad tas pėdsakas, kuris rastas įvykio vietoje galėjo palikti greitį važiuodamas 16,6 km/h. Kadangi buvo smūgis, dalis greičio buvo prarasta to smūgio metu. Pagal technines charakteristikas, didžiausias greitis, kuriuo gali judėti šis paspirtukas yra 25 km/h. Dvi realios greičio reikšmės yra 20 km/h ir 25 km/h. Buvo suskaičiuotas ir nustatytas atstumas, pagal tą laiką, kuris iš vaizdo medžiagos nustatytas, kokiame atstume nuo susidūrimo vietas buvo paspirtukas, kuomet automobilis pradėjo sukti. Tas atstumas yra paskaičiuotas ekspertizės 7 lape. Jei stabdyti tuomet, kai mašina sudaro kliūtį užsukdama, paspirtuką buvo galimą sustabdyti keliais metrais neprivažiuojant tos vietos, kur įvyko susidūrimas. Liudytojas negalėjo pasakyti, kodėl paspirtuko vairuotojas nepradėjo stabdyti laiku, bet technines galimybes jis turėjo, tačiau pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai. Susidūrimo metu automobilis jau buvo sustojęs. Persivertimas vyko per stovintį automobilį. Susidūrimo metu paspirtukas atsitrenkė į stovintį automobilį. Ekspertizės akte 7 lape antroje pastraipoje parašyti tie laikai. Tyrimuose nepraktikuojami laikų sulyginimai. Laike sudėtinga įsivaizduoti situaciją. Viskas pateikiama per išsidėstymą. Paspirtuko vairuotojas turėtų imtis priemonių, kai automobilis pradeda manevrą, užtverdamas jam kelią. Automobilio vairuotojo veiksmai yra įvertinti. Jis sukūrė šitą situaciją. Bet paspirtuko stabdymo veiksmai buvo pavėluoti. Tai rodo skaičiavimai. 0,8 s yra standartinis vairuotojo reakcijos laikas. Jis gali priklausyti nuo kažkokių faktorių.
D. S., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, pateikus jam įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies, padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas 2020-10-21 ir davė išsamius parodymus dėl eismo įvykio kilimo, tuos parodymus prisimina, juos tvirtina, papildomai neturi ką paaiškinti. Jis visiškai nesijaučia kaltas dėl eismo įvykio kilimo, kadangi jis laiku sustabdė automobilį ir paspirtukas atsitrenkė į jau sustojusį jo automobilį. Be to, jis važiavo ne kaip priklauso paspirtukams dviračių juosta, iki kurios net nebuvo privažiavęs, be to važiavo paspirtuku dviese, kas jo manymu apsunkino paspirtuko vairuotojui pamatyti jo automobilį (2 t., b. l. 18-20).
D. S., apklaustas BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais parodė, kad 2020-10-10, apie 14 val., kartu su žmona M. S. ir dviem jų mažametėm dukterimis, važiavo Mokyklos g., Šventojoje, Palangoje. Jis vairavo automobilį „SAAB 9-5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Išsukus iš Šventosios g. į Mokyklos g., važiavo apie 20 km/h greičiu. Pavažiavus apie 50 metrų nuo Šventosios - Mokyklos gatvių sankryžos, norėjo pasukti iš Mokyklos g. į kairę, į prekybos centro „Maxima“ aikštelę. Artėdamas prie įvažiavimo į prekybos centro aikštelę, dar labiau sulėtino automobilio greitį, važiavo gal apie 10 km/h greičiu ir įjungė kairio posūkio signalą. Prieš sukant į kairę iš Mokyklos g., jokių kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, bent jau jis nematė. Tuo meta buvo dienos metas, saulėta, kelio danga sausa, kelyje jokių kliūčių nebuvo. Saulė labai spigino į akis, todėl matomumas priekyje buvo šiek tiek apsunkintas, gal dėl to jis nepastebėjo iš priekio, priešinga jo važiavimo kryptimi, atvažiuojančio paspirtuko. Jam pradėjus sukti iš pagrindinio kelio į kairę, žmona staiga sušuko „stabdyk“ ir jis iš karto nuspaudė stabdžio pedalą iki galo ir staigiai automobilį sustabdė. Po automobilio sustabdymo, gal už 2 sekundžių, pajuto smūgį į automobilio priekį, labiau į dešinę pusę. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė iš priekio atvažiavęs paspirtukas. Po smūgio, per automobilio kapotą perskrido ir ant priekinio automobilio stiklo kairėje (vairuotojo pusėje) nukrito mergina. Įskilo automobilio stiklas. Atrodo mergina trenkėsi į stiklą su galva. Pamatė, kad paspirtuku važiavo ne tik mergina, bet dar ir vaikinas. Nuo smūgio paspirtukas pusiau palindo po jo automobilio priekine dalimi. Merginai buvo sutrenkta galva, kraujavo. Paspirtukas prieš jų automobilį atsirado staiga ir netikėtai. Paspirtuko jis kelyje nepastebėjo, jį likus keliems metrams iki jų automobilio, pastebėjo žmona ir jam staigiai sušuko stabdyti. Tikrai paspirtukas važiavo ne dviračių taku, kuris yra atskirtas linijomis nuo važiuojamosios kelio dalies juostų ir yra toje pusėje kur prekybos centras „Maxima“. Mano, kad paspirtukas važiavo per dideliu greičiu, viršydamas leistiną tokiems paspirtukams greitį, nes smūgio į jų jau stovintį automobilį būta stipraus, buvo įlenktas automobilio kapotas, mergina perskrido automobilio priekį. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl abipusės tiek jo, tiek paspirtuką vairavusio vaikino kaltės, kadangi jis dėl akinančios saulės nepastebėjo paspirtuko ir neįsitikino sukdamas, o paspirtuką vairavęs vaikinas kaltas dėl to, kad vairavo ne dviračiams skirta juosta, vežė asmenį, kurio negalėjo vežti ir galbūt tai jam apsunkino matomumą. Be to, važiavo dideliu greičiu (1 t., b. l. 109-113).
Specialisto išvadoje Nr. G 1947/2020 (03) nurodyta, kad nukentėjusiajai M. D. nustatyti sužalojimai: dauginiai veido odos nubrozdinimai - kaktos, nosies, apatinės lūpos srityse, paviršiniai dešinio riešo-plaštakos, abiejų blauzdų sužalojimai, muštinė-plėštinė dešinės blauzdos žaizda. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 86).
2021-01-13 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 58/2021 (03) nurodyta, kad nukentėjusioji M. D. dar patyrė: kaktos ir nosies žaizdas, veido kraujosruvas, vieno kandžio (32 danties) vainiko lūžimą - nuskėlimą, abiejų kelių, čiurnų kraujosruvas su patinimu. M. D. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 140-141).
Iš 2020-10-11 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta Mokyklos g., ties pastatu Nr. 1, Palangoje (Šventojoje). Užfiksuotas automobilio ir elektrinio paspirtuko išsidėstymas įvykio vietoje.(1 t., b.l. 34-38, 46)
2020-10-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „ SAAB 9-5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai. (1 t., b.l. 48-50)
2020-10-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti elektrinio paspirtuko sugadinimai. (I t., b.l. 53-55)
Ekspertizės akte Nr. 11K-76(21), 11K-192(21) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio "Saab 9-5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. S. veiksmai - vykdydamas posūkio į kairę išvažiavimui iš kelio manevrą, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui „Beaster scooter BS10“. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje elektrinio paspirtuko „Beaster scooter BS10“ vairuotojo A. K. veiksmai - priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, savalaikiai nestabdė ir susidūrė su automobiliu „Saab 9-5“, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Iš prie bylos pridėto CD disko matyti, kaip keliu važiuoja tamsios spalvos automobilis ir nesustodamas pradeda posūkio manevrą. Iš vaizdo įrašo galima matyti, kad prieš pat manevrą automobilio vairuotojas rodo posūkio signalą. Paspirtuko vairuotojas nėra matomas, tik matoma, kaip po susidūrimo parkrenta paspirtuko vairuotojas ir keleivė (vaizdo įrašas nuo 4.26 iki 4.35 min.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ilgalaike liga laikomi tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Iš BK 139 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Prie išvados apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, prieinama nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtinas priežastinis ryšys su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje, šis eismo dalyvis laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl Kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai vertindamas eismo dalyvio veiksmus. Teismas turi įvertinti, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, ar turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Nerūpestingumui nustatyti turi būti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečią situaciją, konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius.
A. K. buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis važiuodamas paspirtuku pažeidė KET 9 ir 128 punktus. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 128 punktas nustato, kad atsiradus ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.). Taigi A. K. pateiktas kaltinimas, kad jis elgdamasis neatsargiai savalaikiai nestabdė paspirtuko ir susidūrė su automobiliu „SAAB 9-5“, kuris vykdydamas posūkio į kairę manevrą sudarė kliūtį jo vairuojamam paspirtukui, dėl ko elektrinio paspirtuko keleivei M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Reikia pažymėti, kad šioje byloje kaltinimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo sukėlus eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata buvo pareikšti ir D. S., kuriam mirus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-11-10 nutartimi byla dėl kaltinimo, padarius Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nutraukta.
Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad D. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 11 d., apie 13.58 val., Palangos mieste, Mokyklos gatvėje ties pastatu Nr. 1, vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš kelio, suko į kairę pusę, į prekybos centro „Maxima“ aikštelę ir nedavė kelio, jam priešpriešais Mokyklos gatve, tiesiai važiavusiam elektriniam paspirtukui, kurį vairavo A. K. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko keleivei M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 103 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)), ir 109 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaip matyti iš aptartų duomenų byloje kaltinimai dėl nesunkaus M. D. sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti tiek automobilio, tiek paspirtuko vairuotojui, t. y. kad tiek vieno, tiek kito eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai lėmė įvykio padarinius, nukentėjusiajai M. D. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad abiejų eismo dalyvių KET pažeidimai buvo įvertinti kaip būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Teismas su tokiu įvykio situacijos vertinimu ir pareikštu kaltinimu sutikti negali.
Nors savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio vairuotojas D. S., nei paspirtuko vairuotojas A. K., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. S. sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam paspirtukui. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytoją M. S., kuri važiavo kartu su D. S., įvykio metu švietė ryški saulė, kuri iš dalies trukdė matomumui. Liudytoja parodė, kad dėl ryškios saulės ji nusileido skydelį nuo saulės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Š. bei pats D. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šios aplinkybės niekaip nepaveikė D. S. elgesio, jis prieš darydamas posūkio į kairę manevrą nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, nors ir iš esančių oro sąlygų negalėjo nesuprasti, kad tęsdamas manevrą, kai negali matyti priešpriešine eismo juosta važiuojančių transporto priemonių ar kitų eismo dalyvių, rizikuoja sukelti tam tikrus padarinius. Teismo vertinimu būtent D. S. padaryti KET pažeidimai sudarė pavojingą situaciją ir buvo būtina sąlyga baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams kilti. Dėl neatsargių D. S. veiksmų, pasireiškusių nusikalstamu nerūpestingumu, nukentėjusioji M. D. patyrė sužalojimus, kurie specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina, kad ir ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu būtent vairuotojo D. S. padaryti KET pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti.
Šioje byloje būtina įvertinti ir tai, kokią reikšmę turėjo ir A. K. veiksmai prieš susidūrimą, ar jo veiksmuose nėra KET pažeidimų ir jei yra, kokią jie reikšmę turėjo eismo įvykiui bei atsiradusiems padariniams kilti.
KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Atlikus eismo įvykio ekspertizę buvo pateikta išvada, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje elektrinio paspirtuko „Beaster scooter BS10“ vairuotojo A. K. veiksmai - priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, savalaikiai nestabdė ir susidūrė su automobiliu „Saab 9-5“, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertų skaičiavimais konstatuota, kad elektrinio paspirtuko judėjimui kliūtis automobilio manevru buvo sudaryta ne mažiau kaip per 2,5 sek., bet ne ilgiau kaip per 3,2 sek. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino ekspertas V. Pačebutas, laikas buvo skaičiuojamas nuo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat ekspertų paskaičiavimais nustatyta, kad automobilio manevro į kairę pradžios momentu elektrinis paspirtukas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei jo stabdymui reikalingas atstumas. Skaičiavimais nustatyta, kad elektrinio paspirtuko sustabdymui važiuojant 20km/h greičiu reikalingas apie 10,8 m, o važiuojant 25 km/h greičiu- apie 14,9 m atstumas. Eksperto skaičiavimu tikėtina, kad A. K. priklausomai nuo greičio buvo neprivažiavę apie 12,9 m, o jei važiavo 25 km/h greičiu apie 16,8 m. Taigi ekspertai padarė išvadą, kad techniniu požiūriu, jei paspirtuko vairuotojas būtų per 0,8 s nuo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą sureagavęs į staiga atsiradusią kliūtį, jis būtų spėjęs sustabdyti.
Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Nors, kaip nurodyta ekspertizės akte, A. K. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau akivaizdu, kad nebuvo kilusio eismo įvykio būtinoji sąlyga.
Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009) arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti pėsčiasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169/2010), arba kad pėsčiasis tamsiu paros metu nesinešdamas šviečiančio žibinto ir nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito tiesiog eis važiuojamąja kelio dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2013).
Byloje nustatyta, to neneigia ir pats A. K., jis matė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį, tačiau visiškai nesitikėjo, kad automobilis net nesustodamas suks į kairę ir privers jį staigiai reaguoti į atsiradusią kliūtį. A. K. neigė buvęs neatidus, teigė iš karto sureagavo į kliūtį. Eismo įvykio apžiūros metu aptiktas paspirtuko stabdymo kelias šį faktą patvirtina. Tai, kad galimai A. K. sekundės dalimi pavėluotai sureagavo į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, nedaro jo neveikimo nusikalstamu, nes jei asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nebūtų šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, įvykis apskritai nebūtų įvykęs.
Tais atvejais, kai pavojingų padarinių kilimą lėmė kelių KET pažeidusių asmenų veiksmai-jie laikytini priežastingi kilusiems padariniams. Tokiais atvejais būtina įvertinti ne tik faktinį, bet ir teisinį priežastinį ryšį ir nustatyti, kuris iš asmenų sukūrė pavojingą situaciją, nulėmė situacijos vystymąsi pavojinga linkme. Taigi keliamas klausimas, ar kiltų padariniai, jei nebūtų padaryta pavojinga veika. Būtinosios sąlygos taisyklė nustatoma atmetant situacijoje paeiliui kiekvieną iš galimų padarinių atsiradimo sąlygų, t. y. kiekvieną iš nustatytų pavojingų veikų, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Pateiktoje situacijoje matyti, kad D. S., atlikdamas kairį posūkį, nedavė kelio priešpriešine eismo juosta važiavusiam A. K., todėl įvyko eismo įvykis. Remiantis būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle akivaizdu, kad jeigu D. S. nebūtų nesustodamas daręs kairiojo posūkio manevro prieš tai neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. Vertinant A. K. veiksmus matyti, kad jis apskritai neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi nepažeidė KET, kurie lemtų eismo įvykio kilimą, nes neviršydamas greičio važiavo pagrindiniu keliu, todėl jo teisėti veiksmai negali būti priežastingi kilusiems padariniams. Todėl matyti, kad būtent D. S. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio pobūdis pasireiškė tiesioginiu priežastiniu ryšiu, kadangi D. S. veiksmai sukūrė pavojingą situaciją, kurioje jo KET pažeidimai tiesiogiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai M. D., todėl jie laikytini esminiais. Beje, D. S. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas sukėlus eismo įvykį, kurio metu kitas asmuo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. konstatuota, kad būtent jo neteisėti veiksmai sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi bei būtina padarinių atsiradimo sąlyga buvo D. S. veiksmai, teismas daro išvadą, kad A. K. išteisintinas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
A. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD- kompaktinis diskas, saugomas voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti budžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. K. paskirtą kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.