Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-24-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-03
Bylos Nr.
eAN2-24-348/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00346-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-24-348/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00346-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarimo R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Ž. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 20 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 6 d. 11.59 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų automobilio priekiu stūmė pėsčiąjį, stovintį važiuojamojoje kelio dalyje, tokiais veiksmais keldamas pavojų pėsčiojo saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Už tai jam buvo paskirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.

2. Šį 2019 m. birželio 20 d. nutarimą R. Ž. atstovas advokatas E. R. apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 25 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamą nutarimą. R. Ž. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskyrė 10 Eur baudą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su tokiu Marijampolės apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. birželio 20 d. nutarimą.

3.1. Skunde nurodo, kad vaizdo medžiagoje buvo nustatytas R. Ž. chuliganiškų veiksmų tęstinumas per tris atskirus veikos tęstinumo momentus. Vairuodamas transporto priemonę R. Ž. vos tik pėsčiajam atsiradus važiuojamojoje kelio dalyje turėjo imtis bendrųjų eismo dalyvių pareigų numatytų Kelių eismo taisyklių 9 punkte - imtis visų būtinų priemonių, kad sustabdyti transporto priemonę ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių sveikatai ir saugumui, tačiau R. Ž. aktyviais veiksmais demonstruodamas nepagarbą kitam eismo dalyviui stūmė pėsčiąjį transporto priemonės priekine dalimi ar bandė ant jo užvažiuoti. Tokiu būdu transporto priemonės mechaninių galimybių pagalba leido transporto priemonei lėtai judėti ir akivaizdžiai matomu būdu demonstravo „galios pranašumą“ prieš pėsčiąjį bei niekinant pastarojo galimai vykdomas funkcijas. Kadangi administracinio nusižengimo vietoje buvo apie 15-20 žmonių neteisėti R. Ž. veiksmai iššaukė aplinkinių susižavėjimą su skatinimais žodžiu „važiuok, važiuok“, „storulį biškį paminkyk“, tokiu būdu R. Ž. veiksmai buvo nukreipti į aiškiai nusistovėjusių moralės ir elgesio normų niekinimą. Akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti tyčia demonstruojant savo galios prieš pėsčiąjį išskirtinumu, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, o tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą ar susižavėjimą.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas nutarime nurodė, jog momentiniai ir trumpi R. Ž. vairuotos transporto priemonės pajudėjimai, atlikti siekiant tinkamai įvykdyti tiesiogines darbines funkcijas, tačiau tai teismas nustatė nepagrįstai, neįvertinus byloje esančios įrodymų visumos. Be to, R. Ž. matydamas ir žinodamas, kad dėl jo vežamų trąšų vyksta ginčas neturėjo remtis savo darbinėmis funkcijomis, tai yra, siekiu išvežti krovinį ir chuliganiškai vairuoti bei kelti pavojų tiek pėsčiajam, tiek kitų asmenų buvusių važiuojamojoje dalyje sveikatai ir galbūt net gyvybei. Be to, teisės aktai nenumato teisės krovininio automobilio vairuotojui vykdant jam pavestas krovinių gabenimo funkcijas pažeidinėti teisės aktų reikalavimus.

3.3. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose, kuriose iš esmės tokie patys vairuotojo veiksmai buvo vertinami, kaip chuliganiški (Marijampolės apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-532/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo bylos Nr. ATP-1100-579/2013).

Atsiliepimas

4. R. Ž. atstovas advokatas E. R. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

1.1. Atsiliepime pažymima, kad šiuo atveju būtent pėsčiasis savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir stovėdamas važiuojamoje kelio dalyje, sustabdė automobilių eismą, taip provokuodamas R. Ž. daryti administracinį nusižengimą. Šiuo atveju saugos darbuotojo veiksmai išreiškė aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasipriešinti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

1.2. Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodyti trys, neva chuliganiško vairavimo, aspektai, tačiau jie visi detaliai išanalizuoti ir paneigti Marijampolės apylinkės teismo nutarime, kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių. Be to, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriuos Institucija atsiliepime nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Visi šie motyvai pirmos instancijos teismo įvertinti, ištirti ir atmesti kaip visiškai nepagrįsti, kadangi R. Ž. skundžiamame nutarime nagrinėjamus veiksmus atliko ne iš chuliganiškų paskatų, o tik stengėsi tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas.

1.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog teisės aktai nenumato teisės krovininio automobilio vairuotojui vykdant jam pavestas krovinių gabenimo funkcijas pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, tačiau neįvertino tos aplinkybės, jog teisės aktų reikalavimus, staigiai iššokdamas į važiuojamąją kelio dalį, priešais R. Ž. vairuojamą transporto priemonę, pažeidė būtent apsaugos darbuotojas, neva vykdydamas savo darbines funkcijas, o R. Ž. tik vykdė savo, kaip krovininės transporto priemonės vairuotojo funkcijas ir neturėjo jokio tikslo pažeidinėti nustatytą teisinį reguliavimą. Be to, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakomybėn patrauktas asmuo bandė užvažiuoti ant apsaugos darbuotojo, niekinant pastarojo galimai vykdomas funkcijas, rodė jam ir aplinkiniams nepagarbą, ir visa tai atliko vedamas chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo faktinių aplinkybių, tačiau kelia R. Ž. veikos teisinio vertinimo, tai yra kvalifikavimo klausimą ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą panaikinti, kuriuo R. Ž. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje buvo perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. Ž. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.

7. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apylinkės teismas, pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

8. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

9. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog R. Ž. įvykio, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu veikė dėl chuliganiškų pastatų. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad pareigūnas, 2019 m. birželio 20 d. priėmęs nutarimą R. Ž. administracinio nusižengimo byloje, chuliganiškas paskatas konstatavo nurodęs, kad R. Ž. chuliganiškai nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų automobilio priekiu stūmė pėsčiąjį stovinti važiuojamoje kelio dalyje, tokiais veiksmais keldamas pavojų pėsčiojo saugumui. Tokias nustatytas aplinkybes pareigūnas priėmęs nutarimą grindė išskirtai byloje esančiu vaizdo įrašu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucijos surašytuose protokole ir nutarime nustatytų aplinkybių nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kurį apylinkės teismas peržiūrėjęs, itin detaliai aprašė ir jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas priešingas Institucijos nutarimui.

10. Iš vaizdo įrašų matyti, kad R. Ž. lėtai vairuodamas krovininiu automobiliu vis jį sustabdo. Po kurio laiko, apsaugos darbuotojas staigiai atsiduria priešais transporto priemonę. Kai apsaugos darbuotojas atsitraukia nuo krovininio automobilio priekio ir pasirodo vairuotojui, tada vairuotojas pastebėjęs pėsčiąjį priešais automobilį, sustoja ir stovi. Praėjus kelioms sekundėms apsaugos darbuotoją nuo automobilio patraukia moteris, stovėjusi šalia jo. Atsitraukus apsaugos darbuotojui lieka tam tikras atstumas, kurį automobilio vairuotojas vėl lėtai pavažiuoja. Vaizdo įraše matyti, kad nuo 2 min. 00 sek., kai apsaugos darbuotojas vėl atsistoja prieš automobilį, automobilis yra sustabdomas ir stovi iki vaizdo įrašo pabaigos. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnai buvo viso įvykio metu, tačiau buvo pasyvūs ir nemėgino automobilio vairuotojo stabdyti.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. dirba vairuotoju krovinių gabenimo paslaugas teikiančioje S. P. firmoje „A.“, kuris 2019 m. gegužės 6 d. krovininiu automobiliu nuvyko į UAB „A. f.“ kompleksinių trąšų gamyklą, kurioje į jo vairuojamą krovininę transporto priemonę buvo pakrautas krovinys. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK numatytą nusižengimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį savo praktikoje akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Šiuo atveju, chuliganiškas vairavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas - aktyvūs veiksmai nukreipti į tam tikrą tikslą, šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės, aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Iš R. Ž. paaiškino ir kitų byloje surinktų duomenų matyti, kad jis vykdė savo darbo funkcijas, jam buvo duotas nurodymas išvežti krovinį iš teritorijos ir pristatyti jį į darbdavio nurodytą vietą. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. Ž. veiksmų tiesioginę tyčią atlikti neteisėtus, tai yra, chuliganiškus veiksmus vairuojant automobilį, daroma išvada, jog asmens veiksmuose nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elemento – tiesioginės tyčios. Iš šių duomenų akivaizdu, kad R. Ž. tikslas buvo tinkamai įvykdyti darbdavio reikalavimą pristatyti krovinį jo nurodytu adresu.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad R. Ž. anksčiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad R. Ž., lėtai vairuodamas transporto priemonę du kartus stumtelėjo pėsčiąjį, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Kaip jau ir aukščiau minėta, vairuotojas pamatęs, jog apsaugos darbuotojas stovi priešais automobilio priekį, sustoja ir lauke, o kai jis tik pasitraukia nuo automobilio – pavažiuoja. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog R. Ž. veiksmuose buvo būtinas jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. Tačiau akivaizdu, kad nors ir R. Ž. lėtai automobiliu važiuodamas stumtelėjo pėsčiąjį, tačiau tokiu būdu jis sukėlė pavojų pėsčiojo saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, todėl Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai R. Ž. veiksmus perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį - Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

13. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog Marijampolės apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesnės instancijos teismo nuomone, Institucijos apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos aplinkybės nėra tapačios šioje administracinėje byloje nagrinėjamam įvykiui.

14. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 25 d nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė