- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-877-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07483-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Beinoravičienė, Rūta Kazlauskienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- Č. Z.
- Atsakovas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Kazlauskienės ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. Z. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. Z. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Č. Z. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) 25 000 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Paaiškino, kad jis ir atsakovė 2022 m. liepos 27 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir sutartis), kuria jis įsipareigojo savo jėgomis bei priemonėmis atlikti medinio namo surinkimo darbus ir perduoti juos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys sutartimi susitarė dėl 35 000 Eur darbų kainos (sutarties 2.1 papunktis). Šalys sutartimi taip pat susitarė, kad atsakovė darbų pradžioje sumokės 5 000 Eur avansą, o likusią sumą sumokės po namo surinkimo per 3 darbo dienas (Sutarties 3.1 ir 3.3 papunkčiai).
1.2. Nurodė, kad atsakovė turėjo sunkumų vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsakovė darbų pradžioje nesumokėjo ieškovui avanso. Atsakovei sumokėjus 10 000 Eur avansą, statybos darbai buvo pradėti. Kadangi atsakovė vėlavo sumokėti avansą, darbų terminas užsitęsė, tačiau dėl to tarp šalių ginčas nebuvo kilęs. 2023 m. gegužės 10 d. ieškovas pastatė rąstinį namą bei paprašė atsakovės pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Nors darbų priėmimas–perdavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau atsakovė darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovė rąstinį namelį, kurį pastatė ieškovas, pardavė, tačiau pagal sutartį taip ir neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 25 000 Eur skolą ir 2 063 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Pareiškimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nurodė, kad ieškovas pagal sutartį netinkamai ir nepilnai atliko darbus. Be to, nepateikė pasirašymui atliktų darbų akto. Taip pat ieškovas į bylą nėra pateikęs vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas tinkamai atliko darbus. Prie ieškinio pridėtame K. J. 2023 m. balandžio 28 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad namas sumontuotas galutinai bei, kad atsakovė atsisakė priimti statybos dokumentus, nes neturi pinigų atsiskaityti, yra neatitinkančios tikrovės ir niekinės. Ieškovas 2023 m. balandžio 28 d. neperdavinėjo atsakovei jokių dokumentų. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad K. J. turi teisę ir būtiną kvalifikaciją įvertinti atliktų statybos darbų kokybę.
3.2. Pažymėjo, kad ji buvo informavusi ieškovą, jog nebus apmokama už nepilnai ir netinkamai atliktus darbus, kol ieškovas neatlygintinai neištaisys darbų trūkumų ir pilnai atliks darbus. Atsakovė kreipėsi į specialistą J. J. įvertinti atliktų statybos darbų apimtį, kokybę ir trūkumus (defektus). Specialisto 2024 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje yra nustatyti šie atliktų darbų trūkumai (defektai), atvaizduoti nuotraukose: nebaigti statyti namo elementai – vidinė pertvara, galinis medinių konstrukcijų trikampis, kraigas, gegnės virš namo; ties veranda priekinis medinių konstrukcijų trikampis, kraigas, gegnės virš verandos. Išanalizavus nebaigto statinio statybos darbų kokybę, buvo nustatyta: rangovo pateiktas eskizas („planas“) neatitinka tikrovės. Pamatavus pertvaros ilgį ir storį, vietoje nurodytu 50 cm ilgio ir 30 cm pločio, yra 117 cm ir 44 cm.; sienos iš rastų sumontuotos nekokybiškai, su plyšiais; stogo gegnė sumontuota nekokybiškai, atramos ir gegnės ašys nesutampa, todėl gegnė guli nelygiai su atrama. Dėl to būsimo stogo apkrova pasiskirstys netolygiai. Reikės perdaryti mazgą; langų angos suformuotos nesilaikantis statybos normų; rastų galai su skylėm, skylusia mediena; rąstai sumontuoti kreivai; langų angose yra plyšiai; didelė dalis medienos yra pažeista pelėsinio grybo. Vietomis mediena pajuodavo. Defektas atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Atlikus medinių rastų paviršių padengimą mediena apsaugos skiediniais, mediena turėjo būti apsaugota nuo kritulių. Dabar pažeistą medieną reikia balinti, iš naujo padengti antiseptikais ir apsaugoti nuo kritulių; rąstai ant pamatų sudėti ne pagal ašį. Nukreipimas nuo apšiltinto betono sluoksnio į vidų 8,5–7,0 cm.; priešingoje namo pusėje rastai sudėti ant pamatų su nukreipimų į išorės puse 10 cm. Atlikto tyrimo išvada – atliktų statinio statybos darbų kokybė, objekte adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka kokybės reikalavimams, įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Nurodyti defektai atsirado darbų atlikimo metu.
3.3. Papildomai nurodė, kad jai tapo žinoma, jog sudarant sutartį ir sutarties vykdymo metu, ieškovas neturėjo teisės užsiimti šia ūkine veikla, t. y. atlikti medinių namų paruošimo ir surinkimo darbų. Šių aplinkybių atsakovei prieš sudarant sutartį ieškovas neatskleidė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokia veiklos forma (individuali veikla, pagal verslo liudijimą ar kita) veikė ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakove ir sutarties vykdymo metu.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
4.1. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji informavo ieškovą apie darbų trūkumus. Atsakovė kartu su pareiškimu pateikė specialisto J. J. išvadą, tačiau nepateikė nė vieno šio asmens kvalifikaciją įrodančio dokumento. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad jis buvo akivaizdžiai neteisingas.
4.2. Pažymėjo, kad specialisto išvada parengta tik 2024 m., todėl iki šio laiko atsakovė galėjo tyčia mechaniškai pažeisti statinį, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti. Atsakovė pareiškime kelia klausimus susijusius su ieškovo kompetencija, tačiau tokių klausimų nekėlė nei prieš užsakant darbus, nei pasirašant sutartį, nei sutarties vykdymo metu. Atsakovė vengė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o dabar siekdama apsiginti nuo teisėto ieškovo reikalavimo, apeliuoja į ieškovo kompetenciją.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, be kita ko, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino – panaikino 2024 m. kovo 27 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 2 055 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atgręžė 2024 m. kovo 27 d. sprendimo už akių įvykdymą ir priteisė atsakovei iš ieškovo 433,23 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priėmimo–perdavimo akto (ne)sudarymo nurodė, kad ieškovas byloje pateikė 2023 m. balandžio 28 d. raštelį, iš kurio turinio matosi, jog K. J. konstatuoja, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), sumontuotas galutinai bei tai, kad V. K. atsisakė priimti statybos darbus, nes neturi pinigų atsiskaityti. Teismo posėdžio metu apklausta K. J. paaiškino, jog ginčo namo statybos procese nedalyvavo ir nėra šios srities specialistė, 2023 m. balandžio 28 d. raštelį surašė ieškovo paprašyta, patvirtino raštelio turinį. Atsakovė neigia tokio raštelio surašymą ieškovo ir liudytojos nurodomomis aplinkybėmis bei tokio turinio, šį raštelį ji pamatė pirmą kartą bei išgirdo, jog jis buvo rašomas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis tik pradėjus nagrinėti šią bylą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo pateiktas 2023 m. balandžio 28 d. raštelis nelaikytinas tinkamu statybos darbų priėmimo–perdavimo aktu, nesukuria teisinių pasekmių, prilygstančių darbų priėmimui, šalys nėra tokio dokumento pasirašę, šalių ar/ir vienos iš šalių nėra fiksuota priėmimo–perdavimo ar/ir atsisakymo priimti sutartus darbus/rezultatą bei to priežasčių nurodymo; neapibrėžta atliktų/neatliktų darbų apimtis, būklė, defektai, pastabos; pateikto raštelis neatitinka formos, įprastai taikomos statybos sektoriuje; neatitinka CK 6.694 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apibendrindamas darė išvadą, jog sutarties pagrindu atlikti darbai nėra laikomi tinkamai perduotais ir priimtais, nes statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas, tiek šalių pasirašytas, tiek vienašališkai rangovo surašytas galimai atsisakant užsakovei priimti perduodamus atliktus sutartus darbus, nebuvo surašytas, pasirašytas.
8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbų objekto (apimties) nurodė, kad ieškovas byloje įrodinėjo, kad sutartimi šalys susitarė, jog rangovo įsipareigoti atlikti statybos darbai apima tik namo sienų konstrukciją (be antro aukšto ir stogo), t. y. tai, kas yra pastatyta šiuo metu ir fiksuota fotonuotraukose teismo ekspertizės atlikimo metu. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko ir įrodinėjo, jog sutartimi buvo susitarta, kad rangovas įsipareigojo jų sutartą medinį namą pastatyti pilnai, taip pat ir antrą aukštą ir stogą (tik be stogo dangos). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog darbų sąmata, kurioje galėjo būti detalizuota darbų apimtis, atsakovei sutarties sudarymo bei vykdymo metu nebuvo pateikta; taip pat sudarant sutartį, jokių papildomų susitarimų, brėžinių ar projektų nebuvo. Tai rodo, kad užsakovė neturėjo galimybės susipažinti su tiksliu darbų aprašymu, todėl ginčijamų sąlygų aiškinimas turi būti atliekamas jos interesų naudai, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos nenaudingai tai šaliai, kuri sąlygas parengė. Kadangi sutarties tekstą parengė ieškovas (rangovas), neįtraukdamas aiškios darbų apimties ir neperdavęs atsakovei darbų sąmatos, visi neaiškumai dėl darbų apimties turi būti aiškinami atsakovės (užsakovės) naudai. Tokiu atveju sutarties nuostatos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Nagrinėjamu atveju, nors sutartyje šalys raštu nesusitarė dėl medinio namo konkrečios darbų apimties bei konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rangovo (ieškovo) atlikti darbai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie darbai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sutarties sudarymą, medinių namų pavyzdines nuotraukas matė ieškovo internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), todėl jos manymu sutarties objektas turi apimti visą namo konstrukciją, atitinkančią šias nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo viešai skelbiamą/skelbtą informaciją internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) ir šalių sudarytos sutarties nuostatas, kuriuose nurodoma, kad rangovas turi atlikti medinio namo surinkimo darbus, vertino, kad šalys susitarė dėl pilno namo statybos (t. y., su pirmu ir antru aukštais, stogu ir gegnėmis). Kadangi viešai teikiamos/teiktos nuotraukos rodo pilnos konstrukcijos pavyzdžius, vertino, kad šalys susitarė, jog darbai turi apimti visą konstrukciją, atitinkančią šias nuotraukas. Tai reikštų, kad rangovas buvo įsipareigojęs atlikti ne dalį darbų, bet ir visą pilną medinio namo statybą. Atsakovė, žinodama, kokios yra ieškovo siūlomos paslaugos (remiantis nuotraukomis ir viešais įsipareigojimais), turėjo pagrindo tikėtis, kad rangovas įsipareigojo pastatyti pilną namą, kuris apima ir antrą aukštą, ir stogą. Remiantis protingo apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu, jei ieškovas viešai reklamuoja pilnus namų pavyzdžius (su abiem aukštais, stogu ir kitais konstrukcijos elementais), tai atsakovė turėjo pagrindo tikėtis, kad atlikti darbai apims visą sutartą konstrukciją. Tikėtina, jog atsakovė suprato, kad statybos darbai turi apimti visą namą, įskaitant antrą aukštą ir stogą. Šiuo atveju, protingas žmogus, matydamas, kad namas yra be antro aukšto ir neturi stogo dangos, greičiausiai laikytų šį objektą neišbaigtu, nes tai nėra įprasta statybų pabaiga pagal standartinius rangos darbus, susijusius su medinių namų surinkimu. Apibendrinus išdėstytą konstatavo, kad rangovas nebaigė sutartų darbų pagal nustatytą objekto apimtį, rangovas (ieškovas) atliko tik dalį darbų, kurie neatitinka sutartyje nustatyto objekto apimties; medinis namas nėra pilnai baigtas statyti (trūksta antro aukšto, stogo).
9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atliktų darbų trūkumų nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog ne visi pastato konstrukcijų montavimo/įrengimo darbai buvo atlikti laikantis tokiems darbams keliamų reikalavimų (4 punktas); tyrimo metu nustatyti tokie pastato defektai (neatitiktys įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams): 1) vietomis rąstuose matosi skylės – ištrupėjusi mediena šakų vietose; 2) išilginių sienų viršutinių rąstų viršus nėra horizontalioje plokštumoje; 3) vietomis langų angose tarp rąstų yra nevienodo pločio plyšiai, viršutinio rąsto išdrožos forma neatitinka apatinio rąsto formos; 4) pastato išorėje esančiose vietose, kur pamatas „išsikiša“ už rąsto, tarp pamato ir rąsto gali kauptis drėgmė ir gadinti apatinį rąstą. Akcentavo, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akte įvardintus pastato trūkumus patvirtina ir atsakovės į bylą teikta 2024 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada, iš kurios taip pat matosi, jog ieškovo atliktų statybos darbų kokybė neatitinka kokybės reikalavimams, įprastai taikomiems tokios rūšies darbams. Remiantis byloje pateikta teismo ekspertizės išvada, pastato pastatymui/konstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų skaičiuojamoji kaina yra 8 459,80 Eur su PVM ir pastato defektų, trūkumų ištaisymo/šalinimo skaičiuojamoji kaina yra 2 522,22 Eur su PVM. Taigi, visų atliktų darbų ir defektų šalinimo vertė sudaro 10 982,02 Eur (įskaitant PVM). Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus (AB SEB bankas mokėjimo nurodymai (2022 m. liepos 30 d. – 2022 m. rugpjūčio 2 d.) ir AB SEB banko atsakovės sąskaitos išrašas, mokėjimo paskirtis – avansas) atsakovė pagal sutartį sumokėjo ieškovui 12 900 Eur avanso, kuris kaip matyti yra didesnis nei atliktų darbų vertė, įskaitant galimą defektų šalinimą (10 982,02 Eur). Ieškovas prašo pagal sutartį priteisti iš atsakovės 25 000 Eur už atliktus darbus. Tačiau, kaip matyti iš teismo ekspertizės išvadų, ieškovo atliktų darbų ir trūkumų šalinimo vertė yra tik 10 982,02 Eur, t. y. ženkliai mažesnė už prašomą sumą. Atsakovė jau sumokėjo daugiau, nei buvo atlikta darbų ir pašalinti trūkumai (avansas – 12 900 Eur), atliktų darbų vertė su defektų šalinimu – 10 982,02 Eur). Tai reiškia, kad pagal sutarties sąlygas, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo reikalaujamų 25 000 Eur. Esant nurodytų aplinkybių visumai ir pripažinus, jog ieškovo prašoma suma yra ženkliai didesnė nei atliktų darbų vertė su defektų šalinimu, o atsakovė jau sumokėjo 12 900 Eur, kas viršija atliktų darbų vertę, yra pagrindas ieškinį atmesti visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodė, kad nors įstatyme yra nustatyta, jog statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė ieškovo darbų rezultatą pradėjo naudoti, net bandė parduoti. Civiliniame procese darbų perdavimo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik perdavimo–priėmimo aktu, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, iškaitant liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį civilinio proceso normų pažeidimą, kadangi visiškai neįvertino liudytojos K. J. parodymų, kurie buvo esminiai šiai bylai – ji aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad namas buvo pastatytas ir sumontuotas galutinai, o atsakovė atsisakė priimti darbus ne dėl kokybės trūkumų, bet todėl, kad neturėjo pinigų atsiskaityti. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esantis raštelis, kurį pasirašė minėta liudytoja.
10.2. Nurodė, kad sutartyje nėra nė vienos nuostatos apie antro aukšto konstrukcijų montavimą ar stogo įrengimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad už sutartyje nurodytą kainą įprastai statomi pilni dviejų aukštų namai. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) reklamavo savo paslaugas, šiame portale buvo pateiktos pavyzdinės medinių namų nuotraukos, kuriose užfiksuoti ieškovo statyti dviejų aukštų mediniai nameliai su stogu, todėl sudarant sutartį su ieškovu ji suprato ir buvo įsitikinusi, jog sutarties objektas yra būtent toks medinis namas ir tokios komplektacijos, koks ieškovo buvo nurodytas ir reklamuojamas internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), tik su ieškovu sutarė, jog šio namo stogo dangą atsakovė pasirinks ir įsirengs atskirai jau pastačius namą. Pagal CK 6.193 straipsnį, sutarties turinys nustatomas pagal šalių aiškų susitarimą, o ne reklaminę medžiagą. Vizualinės nuotraukos ieškovo puslapyje negali būti laikomos susitarimu dėl antro aukšto ir stogo darbų. Atsakovės teiginys, jog ji tikėjosi dviejų aukštų medinio namelio su stogu, kokį pateikė ieškovo tinklalapis, yra nelogiškas ir prieštarauja jos profesiniam supratimui, kadangi atsakovė pati patvirtino esanti teisininkė ir turėjo pakankamai žinių vertinti sutarties turinį bei galimas pasekmes. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad rangos sutartį ji koregavo kartu su ieškovu, kas tik patvirtina, jog jai buvo visiškai aiškios sutarties sąlygos ir jų teisinė reikšmė. Dar labiau atsakovės poziciją diskredituoja tai, kad ji neprašė nutraukti sutarties ir neginčijo jos kainos, kas reiškia, jog ji priėmė sutarties sąlygas tokias, kokios jos buvo sudarytos, ir tik po statybos pabaigos pradėjo kvestionuoti pastato kokybę ar atitikimą jos lūkesčiams. Taip pat apie tai, kad atsakovė su ieškovu nesusitarė ir neužsakė stogo konstrukcijos įrengimo ir pastatymo, patvirtina byloje esantis statinio planas, nubraižytas ranka, kuriame stogo konstrukcija nepavaizduota. Šis planas buvo nubraižytas dalyvaujant kartu atsakovei ir ieškovui prieš pasirašant rangos sutartį. Taigi, vertinant aplinkybių visumą ir atsakovės paaiškinimus byloje dėl minėto statinio plano yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė neužsakė stogo įrengimo paslaugos.
10.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad teismo ekspertas pasisakė tik dėl statybinių medžiagų kainos, tuo tarpų atliekamų darbų kainos vertinimas nebuvo atliktas. Analizuojant skundžiamą sprendimą akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas dėmesį skyrė tik statybinių medžiagų kainoms, nepaisydamas fakto, kad ieškovas darbus atliko savo jėgomis, o byloje šis faktas buvo įrodinėjamas darbų sąmata. Pirmosios instancijos teismas nevertino darbo užmokesčio, įrengimų ir mechanizmų nuomos sąnaudų, kurios yra esminės sutarties objekto vertės dalys. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas yra neišsamus ir neobjektyvus, todėl naikintinas. Be to, atsakovė net neginčijo sutarties vertės, t. y. nesukėlė jokių priežasčių abejoti tiek medžiagų kainomis, tiek atliktų darbų kainomis. Ignoruodamas minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas faktiškai paneigė ieškovo teisę į atlyginimą už atliktą darbą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodė ieškovas yra verslininkas, o atsakovė – vartotoja. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovas 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarties tekstą surašė jis. Sutartus darbus atliko/įsipareigojo atlikti ieškovas, kuris veikė kaip savo srities profesionalas – verslininkas, todėl jam žinomi/turėjo būti žinomi įstatymo reikalavimai, keliami statybos rangos darbų perdavimui bei šio proceso tinkamam įforminimui. Pagal sutarties 6.4 papunktį, ieškovas įsipareigojo užbaigus visus darbus, juos perduoti ieškovei, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Reikalavimai tokiam aktui ir jo sudarymo tvarkai nustatyti CK 6.694 straipsnyje (aktas turi būti rašytinės formos, jo turinį sudaro nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas). Pagal rangos sutartį, darbų perdavimas ir priėmimas yra būtinas procedūrinis veiksmas. Jei priėmimo–perdavimo akto nėra, tai negali būti laikoma, kad darbai buvo tinkamai atlikti ir perduoti užsakovui. Ieškovas pažeidė darbų perdavimo ir priėmimo tvarką, nustatytą sutartyje, nes nepateikė atsakovei pasirašymui atliktų darbų akto, dėl to atsakovė negalėjo akte nurodyti darbų defektų ir neatliktų darbų apimties. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino K. J. 2023 m. balandžio 28 d. raštelį bei pagrįstai vertino, kad jis nelaikytinas tinkamu statybos darbų priėmimo–perdavimo aktu, nesukuria teisinių pasekmių, prilygstančių darbų priėmimui, šalys nėra tokio dokumento pasirašę, šalių ar/ir vienos iš šalių nėra fiksuota priėmimo–perdavimo ar/ir atsisakymo priimti sutartus darbus/rezultatą bei to priežasčių nurodymo; neapibrėžta atliktų/neatliktų darbų apimtis, būklė, defektai, pastabos; pateiktas raštelis neatitinka formos, įprastai taikomos statybos sektoriuje; neatitinka CK 6.694 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
11.2. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sutartį šalys sudarė/pasirašė be jokių sutarties priedų, t. y. atliktinų darbų sąmata tiek prieš pasirašant sutartį, tiek pasirašant sutartį, tiek šią sutartį vykdant, nebuvo sudaryta bei pateikta atsakovei. Taip pat nebuvo sudaryti statytino medinio namo schemos, planai, brėžiniai, atsakovei taip pat jie nebuvo pateikti. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovas ir jo atstovas. Tai rodo, kad atsakovė, kaip užsakovė, neturėjo galimybės susipažinti su tiksliu darbų aprašymu, todėl ieškovo ginčijamų sąlygų aiškinimas turi būti atliekamas atsakovės interesų naudai, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos nenaudingai tai šaliai, kuri sąlygas parengė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog atsakovė su ieškovu nesusitarė ir neužsakė stogo konstrukcijos įrengimo ir pastatymo patvirtina byloje esantis statinio planas, nubraižytas ranka, kuriame stogo konstrukcija nepavaizduota. Priešingai nei teigiame apeliaciniame skunde, ieškovas ir jo atstovas 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas savo ranka nubraižė tik pamatą ir brėžinys nebuvo suderintas su atsakove. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartimi buvo numatytas pilnas medinio namo surinkimas, apimantis ir antro aukšto bei stogo konstrukcijas. Byloje neįrodyta, jog šalys sutartimi susitarė kitaip.
11.3. Nurodė, kad atliktinų darbų sąmata tiek prieš pasirašant sutartį, tiek pasirašant sutartį, tiek šią sutartį vykdant, nebuvo sudaryta bei pateikta atsakovei. Sąmata ieškovo buvo sudaryta tik prieš pateikiant teismui ieškinį. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu. Taigi, darbų sąmatoje nurodyti darbai, jų apimtis, medžiagų ir darbų kaina nebuvo suderinti su atsakove ir jai nebuvo žinomi. Atsakovei buvo žinoma tik sutarties kaina, kuri yra 35 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateikta teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad pastato pastatymui/konstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų skaičiuojamoji kaina yra 8 459,80 Eur su PVM ir pastato defektų, trūkumų ištaisymo/šalinimo skaičiuojamoji kaina yra 2 522,22 Eur su PVM. Visų atliktų darbų ir defektų šalinimo vertė sudaro 10 982,02 Eur (įskaitant PVM). Atsakovė pagal sutartį sumokėjo ieškovui 12 900 Eur avanso, kuris yra didesnis nei atliktų darbų vertė, įskaitant galimą defektų šalinimą (10 982,02 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal sutarties sąlygas, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo reikalaujamų 25 000 Eur sumą. Taipogi ieškovo nebaigtų darbų kaina yra 18 153,87 Eur su PVM. Tai įrodo į bylą pateiktas UAB „Zaskov – Grup“ komercinis pasiūlymas, kuriame detalizuoti nebaigto rąstinio namo pabaigimui būtini atlikti darbai ir šių darbų kaina. Ieškovas, įrodymų pagrindžiančių mažesnę namo pabaigimui būtinų darbų kainą į bylą nepateikė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas sudarė sutartį bei atliko darbus kaip fizinis asmuo, neturėdamas verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu. Taigi, ieškovas jokia teisėta forma ūkinės komercinės veiklos nevykdė ir neturėjo teisės jokios ūkinės komercinės veiklos vykdyti. Iš neteisės neatsiranda teisė. Ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutarties su atsakove, atlikti darbus ir gauti už tai atlygį. Toks ieškovo elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise. Kai asmuo piktnaudžiauja teise, teismas atsisako ginti jo teises ir atmeta jo reikalavimus tuo pagrindu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės bylos aplinkybės, kad atsakovė, gavusi ieškovo atstovo pretenziją, nedelsdama sureagavo ir patvirtino ketinimą skolą apmokėti, t. y. faktiškai pripažino prievolės egzistavimą. Priešingai nei teigiame apeliaciniame skunde, atsakovė atsakydama į ieškovo atstovo atsiųstą pretenziją, 2023 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku informavo, kad nebus apmokama už nepilnai ir netinkamai atliktus darbus, kol ieškovas neatlygintinai neištaisys darbų trūkumų ir pilnai atliks darbus. Taip pat minėtame laiške buvo nurodyta, kad darbus vėluojama atlikti pusę metų .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą).
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
16. Bylos duomenimis, ieškovas Č. Z. (rangovas) ir atsakovė V. K. (užsakovas) 2022 m. liepos 27 d. sudarė Statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti medinio namo surinkimo darbus ir perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1 punktas); sutarties objekto kaina – 35 000 Eur (2.1 papunktis) (1 t., e. b. l. 10–11).
17. Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. pervedė ieškovui iš viso 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už namo statybą“ (2022 m. liepos 30 d. pervedė 2 500 Eur, 2022 m. liepos 31 d. – 2 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2 500 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 2 500 Eur) (1 t., e. b. l. 19–22) bei 2023 m. balandžio 3 d. papildomai pervedė 2 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už namo statybą“ (1 t., e. b. l. 181). Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 14 d., metu teigė, kad jam pervesta 2 900 Eur suma neįskaitoma į sutarties objekto kainą (35 000 Eur), o buvo sumokėta papildomai už medžiagų, reikalingų statybai, pervežimą.
18. Šalys paaiškino, kad namas buvo statomas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovas 2023 m. gegužės 12 d. Pretenzija-reikalavimu, kurią atsakovei išsiuntė ieškovo atstovas, prašė per 8 kalendorines dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo nurodytu el. paštu ((duomenys neskelbtini)) momento sumokėti 25 000 Eur skolą už atliktus ir baigtus statybos rangos darbus. Atsakovė, atsakydama, 2023 m. gegužės 19 d. el. laiške nurodė, kad pinigus perves kitą savaitę bei 2023 m. gegužės 29 d. el. laiške nurodė, kad namas nėra užbaigtas bei yra su defektais (1 t., e. b. l. 15–17, 154–158). Atsakovė teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 30 d., metu paaiškino, kad, po 2023 m. gegužės 19 d. el. laiško išsiuntimo, pasitarė su statybos srities specialistais bei nusprendė ieškovui likusios sumos nemokėti ir prašyti pašalinti defektus.
20. Ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. padavė ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo (1 t., e. b. l. 1–5).
21. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 25 000 Eur skolą ir 2 063 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei 2024 m. gegužės 28 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu vėliau, 2024 m. birželio 7 d., pradėta vykdomoji byla Nr. 0010/24/00927 (1 t., e. b. l. 46–47, 51–51, 99–100). Antstolio 2024 m. spalio 31 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo nurodyta, kad išieškota 433,23 Eur suma (1 t., e. b. l. 168).
22. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, be kita ko, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino – panaikino 2024 m. kovo 27 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (1 t., e. b. l. 162–166).
23. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė K. J. 2023 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ji liudija, jog namas (duomenys neskelbtini), sumontuotas galutinai bei, kad V. K. atsisakė priimti statybos darbus, nes neturi pinigų atsiskaityti (1. t., e. b. l. 14).
24. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį civilinio proceso normų pažeidimą, kadangi visiškai neįvertino liudytojos K. J. parodymų, kurie buvo esminiai šiai bylai – ji aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad namas buvo pastatytas ir sumontuotas galutinai, o atsakovė atsisakė priimti darbus ne dėl kokybės trūkumų, bet todėl, kad neturėjo pinigų atsiskaityti. Teisėjų kolegija su nurodyta pozicija nesutinka.
25. Visų pirma pažymėtina, kad CK trečiojo skirsnio, reglamentuojančio statybos rangą, 6.694 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
26. Nagrinėjamu atveju perdavimo–priėmimo akto pasirašymas buvo aptartas ir sutartyje, t. y. sutarties 6.4 papunkčiu ieškovas įsipareigojo, užbaigus visus darbus, juos perduoti atsakovei, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks aktas ieškovo nebuvo surašytas bei nebuvo pateiktas atsakovei pasirašyti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įvertino tiek K. J. 2023 m. balandžio 28 d. rašto turinį, tiek jos parodymus ir abiejų šalių paaiškinimus, tiek sutarties turinį, t. y. įrodymų visetą. Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
27. Iš sutarties 1 punkto matyti, kad ieškovas įsipareigojo atlikti medinio namo surinkimo darbus, nedetalizuojant kurias namo dalis įsipareigojama surinkti. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
28. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad šalys susitarė dėl tokios dalies namo pastatymo, kuri yra užfiksuota byloje esančiose fotonuotraukose, t. y. tik namo sienų konstrukcijos (be antro aukšto ir stogo) pastatymo, tuo tarpu atsakovė teigė, kad ieškovas įsipareigojo pastatyti taip pat ir antrą aukštą bei stogą, t. y. gegnes (be stogo dangos). Atsakovė teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 30 d., metu paaiškino, kad K. J. yra jos pažįstama, tačiau neigė jos tame pačiame teismo posėdyje nurodytas 2023 m. balandžio 28 d. rašto surašymo aplinkybes, t. y. kad K. J. dalyvavo darbų perdavime–priėmime bei, kad atsakovė jai padiktavo minėto rašto tekstą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie tai, jog šalys nesusitarė dėl stogo konstrukcijos įrengimo ir pastatymo patvirtina byloje esantis statinio planas, nubraižytas ranka, kuriame stogo konstrukcija nepavaizduota, pažymint kad šis planas buvo nubraižytas dalyvaujant kartu atsakovei ir ieškovui, iki sutarties pasirašymo. Tačiau ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 14 d., metu paaiškino, kad prie sutarties jokių priedų nebuvo bei, kad kartu su ieškiniu pateikti nei brėžinys, nei darbų sąmata (1 t., e. b. l. 12–13) su atsakove nebuvo suderinti; darbų sąmata sudaryta prieš kreipiantis į teismą.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių, atsakovės ir liudytojos paaiškinimų/parodymų prieštaringumą, tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimo turinį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties nuostatas aiškino taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys bei konstatavo, kad šalys susitarė dėl pilno namo statybos. Laikytina, kad apeliaciniame skunde nurodytas faktas, jog atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad bandė namą parduoti, nepatvirtina, jog jo baigtumas buvo toks, dėl kokio šalys buvo susitarusios ar, kad jis buvo be defektų.
31. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog už sutartyje nurodytą kainą įprastai statomi pilni dviejų aukštų namai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad darbų perdavimas ir priėmimas nebuvo įformintas aktu, vertintina, kad ieškovui tenka įrodinėjimo našta dėl to, ar šalys tarėsi dėl vieno ar dviejų aukštų namo statybos. Pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktą).
32. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėmesį skyrė tik statybinių medžiagų kainoms, nepaisydamas fakto, kad ieškovas darbus atliko savo jėgomis, o byloje šis faktas buvo įrodinėjamas darbų sąmata.
33. Byloje buvo paskirta ginčo namo statybos darbų teismo ekspertizė (2 t., e. b. l. 32–34). Teismo ekspertas Sigitas Mitkus pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d. teismo ekspertizės aktą, kurio išvadų dalyje nurodė, kad: 1. Statant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šie statybos darbai: 1) sienų rentimas iš rąstų (medienos paruošimas, nužievinimas, rąstų supjovimas, šlifavimas, sienų rentimas); 2) medinių kolonų, sijų ir gegnių iš rąstų įrengimas; 3) langų ir durų angų išpjovimas rąstų sienose. Labiausiai tikėtina, kad buvo atlikti ir medienos padengimo antiseptikais darbai; 2. Tikėtina, kad namo pastatymui buvo naudojama A rūšies spygliuočių mediena, tačiau tiksliai to nustatyti nėra galimybės. Tyrimo metu apskaičiuotas namo pastatymui panaudotos medienos kiekis – apie 35 m³; 3. Namo pastatymui/konstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų skaičiuojamoji kaina yra 8 459,80 Eur su PVM; 4. Ne visi namo konstrukcijų montavimo/įrengimo darbai buvo atlikti laikantis tokiems darbams keliamų reikalavimų; 5. Tyrimo metu nustatyti tokie pastato defektai (neatitiktys įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams): 1) vietomis rąstuose matosi skylės – ištrupėjusi mediena šakų vietose; 2) išilginių sienų viršutinių rąstų viršus nėra horizontalioje plokštumoje; 3) vietomis langų angose tarp rąstų yra nevienodo pločio plyšiai, viršutinio rąsto išdrožos forma neatitinka apatinio rąsto formos; 4) namo išorėje esančiose vietose, kur pamatas „išsikiša“ už rąsto, tarp pamato ir rąsto gali kauptis drėgmė ir gadinti apatinį rąstą; 6. Namo defektų, trūkumų ištaisymo/šalinimo skaičiuojamoji kaina yra 2 522,22 Eur su PVM (2 t., e. b. l. 44–122).
34. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo ekspertizės aktu, pripažino, kad ieškovo prašoma priteisti suma (25 000 Eur) yra ženkliai didesnė nei atliktų darbų vertė su defektų šalinimu (10 982,02 Eur), bei įvertinęs tai, kad atsakovė jau sumokėjo 12 900 Eur, kas viršija atliktų darbų vertę, nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti visiškai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo įvardinta atliktų darbų vertė yra teismo ekspertizės akte nurodyta statybinių medžiagų kaina (8 459,80 Eur su PVM). Taigi, ieškovas pagrįstai nurodo, kad skundžiamame sprendime nebuvo įvertinti kiti sutartyje nurodytą statybos objekto kainą sudarantys elementai, t. y. liko neįvertinta, kiek iš sutartyje nurodytos objekto kainos sudarė užmokestis už darbą bei įrengimų ir mechanizmų nuomą. Ieškovo sudarytoje ir kartu su ieškiniu pateiktoje darbų sąmatoje nurodyta, kad iš viso už namo surinkimą apskaičiuota 35 000 Eur suma, t. y. tokia, kokia nurodyta sutartyje; užmokesčio už darbą kaina – 15 431,90 Eur; statybinių medžiagų kaina – 16 540,28 Eur; įrengimų ir mechanizmų nuomos kaina – 3 027,83 Eur. Ieškovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 30 d., metu nurodė, kad teismo ekspertizės akte nurodytos panaudotos statybinių medžiagų kainos neginčija.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusprendus, kad šalys susitarė dėl pilno namo statybos bei, kad buvo pastatyta tik namo dalis, byloje turėjo būti nustatyta, kokia dalimi įvykdyti ieškovo sutartiniai įsipareigojimai bei atitinkamai, kokia dalimi savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti už atliktus darbus, turėjo įvykdyti atsakovė – turėjo būti atsakyta į klausimus: kokią dalį sutartimi sulygtų darbų ieškovas atliko ir kokia yra to išraiška pinigais; kokia buvo įrengimų ir mechanizmų nuomos kaina (byloje nėra pateikti pirminiai įrodymai, kuriais būtų pagrįsta darbų sąmatoje nurodyta įrengimų ir mechanizmų nuomos kaina).
36. CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad ne tik nedispozityviosiose, bet ir dispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl pirmiau minėtų klausimų nepasisakė, nepareikalavo paaiškinimų dėl jų iš šalių, nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. Vertintina, kad to neatlikus, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
40. Nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas išspręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
ieškovo Č. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.