- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-71-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05301-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- J. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Č., valstybės įmonė Turto bankas, ir suinteresuoto asmens L. Č. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. balandžio 4 d. pareiškimu (CBP-6683) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas S. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. V., mirusios mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
2. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai gyvendami santuokoje 1966 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 34/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 34/100 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo ir yra registruotas S. V. vardu. Nesusitvarkęs dokumentų dėl sutuoktinės turto paveldėjimo, S. V. iš karto po sutuoktinės mirties naudojosi jos paliktu turtu kaip teisėtas valdytojas, jį išlaikė, prižiūrėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) 2021 m. balandžio 22 d. atsiliepime į pareiškimą (DOK-52055) nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei teismas įsitikintų jo pagrįstumu, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus.
4. Suinteresuotas asmuo L. Č. 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepime (DOK-59817) su pareiškimu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad tėvas S. V. po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, tačiau ji taip pat po motinos mirties priėmė palikimą, pradėjusi juo naudotis ir valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo L. Č. 2021 m. gegužės 20 d. pareiškimu (DOK-65547) pareiškė savarankišką reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad ji, L. Č., priėmė palikimą po savo mamos G. V. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad jos tėvas S. V. ir sutuoktinis A. Č. apie 1977 m. savavališkai pastatė ūkio pastatus. Viename iš jų suinteresuotas asmuo su sutuoktiniu įsirengė gyvenamas patalpas ir jose gyvena iki šiol. Tėvas statinius įteisino 2000 m. Visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas tėvo vardu. Po mamos mirties suinteresuotas asmuo taip pat priėmė palikimą juo naudodamasi ir valdydama, mokėjo savo dalį mokesčio už sunaudotą elektros energiją, draudimo įmokas savo vardu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Turto bankas 2021 m. birželio 4 d. atsiliepime į L. Č. pareiškimą (DOK-73299) nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. Č. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
7. Pareiškėja J. L. 2021 m. birželio 8 d. atsiliepimą (DOK-74886) prašė L. Č. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad L. Č. nenurodė jokių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti, kad po mamos mirties ji priėmė palikimą ir valdė jį, kaip savo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjos J. L. pareiškimą, o suinteresuoto asmens L. Č. pareiškimą atmetė. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. V. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė pareiškėjai J. L. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens L. Č. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nustatė, kad po pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mamos G. V. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti S. V.. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad S. V. po žmonos mirties greitu laiku pradėjo rūpintis nekilnojamojo turto draudimo įmokomis, savo vardu, kaip savininkas, sudarė turto elektros teikimo sutartį, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, statinio dalių perskaičiavimo sutartį, telekomunikacijų paslaugų sutartį. Šie veiksmai buvo atlikti neišskiriant kažkurios nekilnojamojo turto dalies, o buvo nukreipti į jį, kaip visumą, ir sudaro pagrindą vertinti, kad būtent S. V. buvo tas asmuo, kuris po G. V. mirties priėmė jos turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Be to, teismo vertinimu, faktą, jog S. V. priėmė žmonos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti pagrindė ir ta aplinkybė, kad būtent jis rūpinosi žmonos laidotuvėmis.
10. Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo L. Č. su šeima G. V. mirties metu ir po jos iki šiol gyvena viename iš gyvenimui pritaikytų ūkinių pastatų, tačiau teismas pažymėjo, kad vien tik gyvenimas šiame pastate ir prisidėjimas prie einamojo jo remonto (stogo ir langų keitimo, tvoros tvarkymo, durų sudėjimo) nesudaro pagrindo paneigti aukščiau nurodytos išvados. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra pakankamos paneigti aukščiau nurodytą išvadą dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti, nes remonto darbai buvo atlikti maždaug prieš ketverius–septynerius metus, t. y., jau praėjus daug metų po G. V. mirties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būtent S. V. aktyviais veiksmais ir iniciatyva buvo įregistruoti savavališkai pastatyti nekilnojamieji daiktai. Teismo vertinimu, faktas, kad suinteresuotas asmuo nežinojo, jog jos gyvenamas ūkinis pastatas buvo įteisintas ir įregistruotas S. V. vardu jau po mamos mirties, t. y., nuo 2002 m. lapkričio 5 d. (2021 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), įrodo, kad S. V. buvo tas asmuo, kuris po žmonos mirties priėmė visą jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
11. Nors suinteresuotas asmuo L. Č. pateikė teismui įrodymus apie mokėtas nekilnojamojo turto draudimo įmokas bei nurodė mokėjusi savo elektros išlaidų dalį tėvui grynais pinigais, tačiau teismo vertinimu šie įrodymai bei paaiškinimai nepatvirtina palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti fakto, kadangi turtas suinteresuoto asmens draustas jau praėjus daug metų po suinteresuoto asmens ir pareiškėjos mamos mirties, šie įrodymai ir paaiškinimai nėra pakankami paneigti aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais pagrįstų išvadų dėl to, kad turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė S. V., juo labiau, kad yra natūralu, kad L. Č., faktiškai gyvendama ūkiniame pastate ir juo naudodamasi, prisidėjo ir prie jo išlaikymo.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu nuspręsta pareiškėjos J. L. pareiškimą tenkinti visiškai, o suinteresuoto asmens L. Č. pareiškimą atmesti, taip pat į tai, kad, suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjos pareiškimu iš dalies, o pareiškėja su L. Č. pareiškimu nesutiko visai, sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš suinteresuoto asmens L. Č. pareiškėjos J. L. naudai yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į suinteresuoto asmens pareiškimą rengimu bei atstovavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovė šių išlaidų nedetalizavo, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atkreipdamas dėmesį į bylos sudėtingumą ir apimtį, teismo posėdžio trukmę (beveik trys valandos), sprendė, kad nagrinėjamu atveju šių teisinių paslaugų suteikimui skirtinas protingas išlaidų dydis yra 600 Eur (350 Eur už atsiliepimo parengimą ir 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo L. Č. (toliau – ir apeliantė) 2021 m. lapkričio 12 d. apeliaciniu skundu (DOK-143933) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens pareiškimas ir priteistos iš jos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – suinteresuoto asmens pareiškimą patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Č. po savo mamos G. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Pareiškėja byloje nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad S. V. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą atliko kokius nors veiksmus patvirtinančius palikimo priėmimą. S. V. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas savininku ir pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad S. V. veikė kaip nekilnojamojo turto savininkas, o ne kaip įpėdinis ir tų veiksmų, išskyrus jį niekas negalėjo atlikti.
13.2 Priešingai, nei pareiškėjos pateikti įrodymai, apeliantės įrodymai patvirtina, kad apeliantė po mamos mirties nepertraukiamai gyveno jos tėvo ir sutuoktinio pastatytame ūkiniame pastate, nebūdama statinių savininke draudė pastatus, mokėjo tėvui pusę elektros energijos ir draudimo įmokų, tvarkė ir prižiūrėjo namų valdą, atliko namo remontą. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, stogo ir langų keitimas, tvoros statymas (o ne tvarkymas), durų sudėjimas nėra priskiriami einamajam remontui.
13.3 Pareiškėja patvirtino, kad pastatas, kuriame gyvena apeliantė, yra apeliantės: jos ten namas (9 min. 36 s., 27 min. 13 s., 2 vai. 43 min. 27-53 s). Į teismo klausimą ką pareiškėja turi omenyje, patikslino - ūkinį pastatą (10 min. 20 s.). Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisakė.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-147043) prašo L. Č. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
15. Pareiškėja J. L. 2021 m. gruodžio 1 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-154076) prašo apeliacini skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Nėra ginčo, kad apeliantė gyvena ūkiniame pastate, esančiame tuo pačiu adresu, kad ji juo naudojasi (tą tvirtino ir byloje apklausti liudytojai), tačiau ji nebuvo šio pastato šeimininkė, jo neišlaikė, nemokėjo mokesčių, nes ūkinio pastato remontus ir mokėjimus už medžiagas bei darbus visuomet organizuodavo S. V.. Ūkiniame pastate, kuriame gyvena apeliantė, nėra atskiro elektros skaitiklio, nes jis yra pagrindiniame name ir už elektrą iki pat savo mirties visuomet mokėdavo S. V.. Po tėvo mirties už elektros energiją ir kitus mokesčius dabar moka J. L. pagal vienintelio skaitiklio esančio name parodymus.
15.2 Namo draudimu visuomet rūpinosi S. V., drausdavo namą ir ūkinius pastatus, tą prašydavo daryti ir L. Č., kuri yra pildžiusi draudimo sutartis, tačiau pinigus draudimo įmokoms visada skirdavo S. V., nes apeliantė nuolat skųsdavosi, kad neturi pinigų.
15.3 Nors apeliantė teigia, kad ūkiniu pastatu naudojasi nuo 1977 m., tačiau iki šiol šio pastato nesusitvarkė savo vardu, neįsivedė atskiro elektros skaitiklio, neįteisino savavališkos ūkinio pastato statybos ir niekuomet nesiekė to statinio įregistravimo savo vardu. Visus dokumentus, susijusius su namų valda, tvarkė tik S. V. kaip vienintelis turto savininkas. Jis įteisino savavalinę ūkinių pastatų statybą 2000 metais savo vardu, t. y. praėjus septyneriems metams po sutuoktinės mirties. Apeliantė ne tik nesirūpino šių statinių įteisinimu, bet ir nežinojo, kad tai yra padaryta, kas rodo, kad niekada neveikė, kaip namų valdos savininkė, kuriai priklauso po mamos mirties likęs turtas.
15.4 Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio faktą, kad ji priėmė palikimą po mamos mirties. Apeliantė nenurodė jokių savo veiksmų fakto ar pobūdžio, kurie galėtų patvirtinti, kad po mamos mirties ji priėmė palikimą ir valdė jį, kaip savo. Prielaida, kad apeliantė priėmė palikimą po G. V. mirties, yra gerokai mažesnė, nes jai pagrįsti nėra pateikta pakankamų įrodymų ir net pačios apeliantės paaiškinimai posėdžio metu, kad šeimininkas buvo tėvas ir jis viską tvarkė kaip šeimos galva (2021 m. spalio 12 d. protokolo garso įrašas: 1 val. 6 min. 10 s.; 1 val. 6 min. 23 s.; 1 vai. 6 min., 39 val. 6 min. 41 s.). Taip pat nurodė, kad ūkinis pastatas įregistruotas tėvo vardu, nes jis buvo šeimininkas, suinteresuotas asmuo į tokius dalykus nelindo (garso įrašas: 50 min. 50 s., 51 min. 17 s.), apie tai, kad ūkinis pastatas įregistruotas Registrų centre, nežinojo (garso įrašas: 1 val. 6 min. 10 s., 1 val. 6 min. 23 s.), prieštarauja šiai prielaidai.
15.5 S. V. draudė pastatus. Pasirašė elektros tiekimo - pirkimo ir telekomunikacijų paslaugų sutartis. Teikė prašymą Kauno apskrities viršininkui, kad jo nuosavybės teise būtų registruoti namų valdoje esantys pastatai. S. V. su bendrasavininke P. S. išsipirko valstybinę žemę adresu (duomenys neskelbtini). Po G. V. mirties S. V. su kaimynais (bendrasavininkais) įteisinęs savavališkus statinius nusistatė nuosavybės dalių dydžius ir naudojimosi namu tvarką. Minėti veiksmai patvirtina, kad S. V. buvo vienintelis turto savininkas po G. V. mirties ir toliau viską tvarkėsi savo vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas suinteresuoto asmens L. Č. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Pareiškėja J. L. ir suinteresuotas asmuo L. Č. yra seserys. Jų motina G. V. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. V. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). (2021 m. balandžio 4 d. CBP-6683 priedai), santuokos metu jie pagal 1966 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6145 įgijo dalį gyvenamojo namo, kuris įregistruotas S. V. vardu. Po G. V. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. S. V. testamentus visą savo turtą paliko pareiškėjai J. L.. Po S. V. mirties palikimą priėmė du duktė ir testamentinė įpėdinė J. L.. Pareiškėja siekia paveldėti tėvo turtą, tačiau trūksta duomenų, kad jos tėvas priėmė palikimą po jo sutuoktinės G. V. mirties, todėl šį juridinę reikšmę turtinį faktą prašo nustatyti teisme.
Nekilnojamojo turto registre S. V. vardu registruotas šis turtas: 712/1386 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2001 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-14529); 34/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 34/100 dalys kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1966 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-6145, 2002 m. spalio 15 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 5-7371), esantys adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2000 m. lapkričio 28 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-9044) (2021 m. balandžio 4 d. CBP-6683 priedai).
19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas S. V. faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)), tačiau kilo ginčas, ar mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu priėmė suinteresuotas asmuo L. Č..
20. 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnis), Įsigaliojus naujam CK šis terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė po mamos mirties nepertraukiamai gyveno jos tėvo ir sutuoktinio pastatytame ūkiniame pastate, nebūdama statinių savininke draudė pastatus, mokėjo tėvui pusę elektros energijos ir draudimo įmokų, tvarkė ir prižiūrėjo namų valdą, atliko namo remontą.
22. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
23. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
24. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė ir motinai esant gyvai, ir po jos mirties gyvena ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris apeliantei yra vienintelis būstas. Apeliantė teigia, kad draudė pastatus, mokėjo tėvui pusę elektros energijos ir draudimo įmokų, tvarkė ir prižiūrėjo namų valdą, atliko namo remontą. Byloje pateikti 2007 m. kovo 21 d. – 2008 m. kovo 20 d., 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2016 m. kovo 21 d. – 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. kovo 21 d. – 2018 m. kovo 20 d., būsto adresu (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimai, mokėjimo sąskaitos (2021 m. gegužės 20 d. DOK-65547). 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje metu apeliantė nurodė, kad taip pat prisidėdavo mokant už elektros energiją, taip pat tėvui duodavo dalį pinigų už pastatų draudimą, pinigų už žemės mokestį tėvas neprašė (garso įrašas nuo 52 min. 19 s.). Byloje nėra ginčo, kad ūkiniame pastate, kuriame gyvena apeliantė, buvo atlikti remonto darbai (stogo, langų, tvoros). Liudytoja M. R. 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad stogą darė prieš penkerius metus, langus keitė prieš ketverius metus, o tvorą - prieš septynerius metus. Pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad namo remonto darbai bei turtas apeliantės buvo draustas jau praėjus daug metų po G. V. mirties, tačiau šis argumentas nepaneigia faktinių aplinkybių, kad apeliantė ūkiniame pastate nepertraukiamai gyveno nuo 1977 metų iki šiol, jį prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
26. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo gyvena 1977 m. savavališkai pastatytame ūkiniame pastate 21iž, jis yra tame pačiame žemės sklype, kaip ir tėvų 1966 m. pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigyta gyvenamojo namo dalis, kurioje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvai gyveno iki mirties. Apeliantės teigimu, ūkinį pastatą statė jos sutuoktinis kartu su tėvu S. V., ūkiniame pastate įsirengė gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena iki šiol. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kad vien tik gyvenimas šiame pastate ir prisidėjimas prie einamojo jo remonto (stogo ir langų keitimo, tvoros tvarkymo, durų sudėjimo) nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliantės palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti.
27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tėvas S. V. po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)) mokėjo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo įmokas (1995 m. liepos 13 d. privalomojo draudimo įmokos kvitas, 1996 m. kovo 5 d. draudimo polisas Nr. 588248, 1995 m. kovo 13 d. draudimo polisas Nr. 520788, 1998 m. kovo 20 d., 1999 m. kovo 16 d. pastatų draudimo liudijimai) (2021 m. balandžio 4 d. CBP-6683 priedai, 2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedai); jo vardu 1999 m. rugsėjo 30 d. sudaryta elektros energijos pardavimo (tiekimo) pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedas); 1999 m. lapkričio 22 d. telekomunikacijų paslaugų sutartis (2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedas); 2001 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sutartis (2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedas), 2002 m. spalio 15 d. statinio dalių, adresu (duomenys neskelbtini), perskaičiavimo sutartis Nr. 5-7371 (2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedas); 2000 m. birželio 27 d. pareiškimas Kauno miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui ir 2000 m. lapkričio 16 d. prašymas patvirtina, kad S. V. iniciatyva buvo įregistruoti savavališkai pastatyti nekilnojamieji daiktai: pastatas – ūkinis pastatas, žymėjimas plane 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra suinteresuoto asmens vienintelis būstas), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, žymėjimas plane 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, žymėjimas plane 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. balandžio 4 d. CBP-6683 priedas, 2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedas); S. V. vykdė mokėjimus už elektros energijos tiekimą adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 8 d. DOK-74886 priedai).
28. Pažymėtina, kad nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo 1966 m., šis turtas buvo įregistruotas S. V. vardu, nors įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Faktinės aplinkybės, kad S. V. 2000 m. savo vardu įsiregistravo savavališkai pastatytus ūkinius pastatus (ne tik 2I1ž, bet ir kitus), sudarė sutartį dėl elektros energijos vartojimo, 2001 m. išpirko iš valstybės žemės sklypo dalį kartu su kitais bendraturčiais, reiškia, kad jis įgyvendino savo kaip savininko teises. Tačiau šie atlikti veiksmai nepaneigia fakto, kad suinteresuotas asmuo L. Č., likusi gyventi ūkiniame pastate įsirengtame būste po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), šį būstą prižiūrėdama, taip pat priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Byloje nepaneigtos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad minėtas ūkinis pastatas buvo pastatytas savavališkai apeliantės sutuoktinio ir tėvo dar 1977 metais. Apeliantė su savo šeima minėtame pastate gyveno ir gyvena iki šiol.
29. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar savavališkai pastatytas ūkinis pastatas gali būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu (CK 4.12 straipsnis), ar atitinka pagrindinio daikto – gyvenamojo namo – priklausinio ar antraeilio daikto kriterijus (CK 4.13, 4.19 straipsniai). Byloje nebuvo analizuojamos aplinkybės, ar savavališkai pastatytam ūkiniam pastatui galėjo būti sudaryta individuali sutartis dėl elektros energijos tiekimo, ar suinteresuotas asmuo, nebūdama nei gyvenamojo namo dalies, nei žemės sklypo dalies savininke, turėjo galimybę savo vardu įteisinti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą statybą namų valdoje, kurioje pagrindinis statinys (gyvenamasis namas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Iš byloje esančios 2001 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pagal ją atitinkamas valstybinio žemės sklypo dalis iš valstybės pirko ne tik gyvenamojo namo dalies savininkas S. V., bet ir kita bendraturtė. Taigi, aukščiau nurodytus S. V. sudarytus sandorius dėl elektros energijos teikimo, valstybinės žemės dalies įsigijimo, gyvenamojo namo naudojimo tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo, gyvenamojo namo bendraturčių susitarimo dėl naujos stogo dangos įrengimo išlaidų pasidalijimo, galima vertinti jo kaip turto savininko, kurio vardu įregistruota dalis pagrindinio daikto (gyvenamojo namo), civilinius teisinius santykius su išoriniais subjektais (kitais bendraturčiais, valstybe, paslaugų tiekėjais). Aplinkybės dėl šių sandorių sudarymo nepaneigia faktinių veiksmų, kuriais suinteresuotas asmuo L. Č., pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, mirus motinai (duomenys neskelbtini), faktiškai įgyvendino teisę priimti palikimą faktiniu valdymu, likdama gyventi savavališkai pastatytame ūkiniame pastate, rūpindamasi jo priežiūra ir aplinka, mokėdama dalį mokesčių tėvui,
30. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-165-313/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. V. sudaryti sandoriai nepaneigia aplinkybės, kad apeliantės atlikti veiksmai vertinami kaip atitinkantys palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu kriterijus.
31. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų atsisakiusi priimti palikimą ir teisės paveldėti.
32. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina imperatyvi nuostata: kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nustatė, kad S. V. po sutuoktinės mirties priėmė dalį jos palikimo faktiškai pradėjęs jį valdyti, o ginčas yra dėl to, kad su kartu dalį palikimo faktiniu valdymu priėmė suinteresuotas asmuo L. Č.. Minėta CK 5.50 straipsnio 1 dalies normos draudžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Nagrinėjamos bylos dalykas – nustatyti, įpėdinis priėmė palikimą, ar ne, o viso paveldimo turto nustatymas ir jo paskirstymas tarp įpėdinių vykdomas vėlesniame paveldėjimo procedūrų etape.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina palikimo priėmimo faktą, apeliantei pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino individualias bylos aplinkybes, dėl netinkamo bylos faktų vertinimo netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų suinteresuoto asmens (apeliantės) L. Č. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – suinteresuoto asmens L. Č. pareiškimas tenkinamas - nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog suinteresuotas asmuo (apeliantė) priėmė palikimą po savo motinos G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
36. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (2021 m. balandžio 1 d. CBP-6683 priedas) ir patyrė 1 406,64 Eur išlaidų už teisines paslaugas, šias išlaidas pagrindžia PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai (2021 m. rugsėjo 22 d. DOK-119267 priedai).
38. Suinteresuotas asmuo L. Č. už jos pareiškime pareikštą savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio (2021 m. gegužės 20 d. DOK-65547 priedas) ir patyrė 600 Eur išlaidų už teisines paslaugas, šias išlaidas pagrindžia pinigų priėmimo kvitas (2021 m. rugsėjo 22 d. DOK-119199).
39. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už teisines paslaugas. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi iš dalies buvo skirtingas. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjos reikalavimu, kad jų tėvas priėmė palikimą po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu. Šioje bylos dalyje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai sutapo. Tačiau pareiškėja ginčijo suinteresuoto asmens L. Č. pareiškimo reikalavimą, kad pastaroji po motinos mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Dėl šios priežasties pareiškėja patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad šioje byloje patenkinti ir pareiškėjos, ir suinteresuoto asmens pareikšti reikalavimai, todėl jų patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme vienai iš kitos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2021 m. lapkričio 12 d. DOK-143933). Duomenų apie patirtas išlaidas už teisines paslaugas nepateikta. Tenkinus apeliacinį skundą, apeliantei iš pareiškėjos priteisiama 37,50 Eur žyminio mokesčio.
41. Patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-29917) apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimas, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Suinteresuoto asmens L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.