Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-138-227/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-11
Bylos Nr.: 2A-138-227/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00661-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Dzelzienė
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apskrities Vyriausiojo P
Trečiasis asmuo: E. B., R. Š.
Ieškovas: A. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A- 138-227/2016

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00661-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens E. B. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-938-847/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Panevėžio apskrities Vyriausiojo P. K., tretiesiems asmenims E. B. ir R. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 2000 Eur neturtinę ir 86,88 Eur turtinę žalą, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2012-10-12 Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjas R. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00343-12 surašė ir elektroniniu paštu išsiuntė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui E. B. tarnybinį pranešimą. Juo prašė kreiptis į prokurorą dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 154, 158 ir 160 straipsniuose, taikymo. Prašyme nurodė ieškovą ir jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną tyrėjas išsiuntė prokurorui patikslintą pranešimą, kuriame prašė atlikti minimus procesinius veiksmus ne ieškovo, o jo brolio, A. B. atžvilgiu ir nurodė pastarojo duomenis: pareigas, gyvenamąją vietą, naudojamus telefono numerius. Prokuroras E. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti procesinius prievartos veiksmus, prašyme nurodė A. B., tačiau pareigas, gyvenamąją vietą, vieną telefono numerį nurodė ne jo, o ieškovo. Teismas prašymą tenkino ir leido klausytis A. B. pokalbių bei slapta sekti nutartyje nurodydamas prokuroro prašyme pateiktus duomenis. Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad R. Š. 2 mėnesius klausėsi ieškovo telefoninių pokalbių, surašė „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą“, kuriame nurodė, kad A. B. naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškovo naudojamu telefono numeriu užfiksuoti 1636 telefoniniai įvykiai, kuriuose tyrimui vertingos informacijos nėra, todėl gautus įrašus tikslinga sunaikinti, surašė informacijos, gautos kontroliuojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo aktą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis numato, kad informacija apie žmogaus privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o nuo savavališko kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą saugo įstatymas ir teismas. Teigė , kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, sužinojęs, kad jo atžvilgiu nuo 2012-10-12 iki 2012-12-12 buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Su sutuoktine, vaikais, kalbėdavosi privačiomis temomis, todėl ši žinia jį emociškai sukrėtė, jautėsi palaužtas, blogai miegojo naktimis, gydymo įstaigoje buvo konstatuoti AKS padidėjimai, atsirado miego sutrikimai, skausmas krūtinės ląstoje, neturtinę žalą vertina 2000 Eur . Būtent neteisėti pareigūnų veiksmai darė poveikį sveikatos pablogėjimui, jam buvo skirti raminamieji vaistai, jiems pirkti išleido apie 300 Lt, šiuo metu 86,88 Eur, jo draugai vengė su juo telefonu bendrauti (1 t., b.l. 36-41).

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovui A. B., 1000 eurų neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 11,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2012-10-12 Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus Vyriausiasis tyrėjas R. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00343-12 surašė ir elektroniniu paštu Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorui E. B. atsiuntė tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė prokuroro kreiptis į teismą dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BK 154, 158 ir 160 straipsnių taikymo, be kitų asmenų, nurodydamas A. B. ir jo naudojamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Per valandą R. Š. surašė ir elektroniniu paštu E. B. atsiuntė patikslintą tarnybinį pranešimą, kuriame prašė leisti atlikti procesinius prievartos veiksmus jau ne A. B., o A. B. atžvilgiu, nurodydamas jo duomenis, pareigas, gyvenamąją vietą, naudojamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prokuroras E. B. surašė prašymą ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti procesinius prievartos veiksmus, prašyme nurodydamas asmenį – A. B., tačiau pareigas, gyvenamąją vietą, vieną telefono numerį nurodė ne jo, o brolio A. B.. Teismas prašymą tenkino ir leido klausytis A. B. pokalbių bei slapta sekti, nutartyje nurodydamas tuos pačius duomenis, kuriuos nurodė prokuroras pareiškime (Baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00078-13 medžiaga, t. 1, b.l. 72-79). Tyrėjas R. Š. du mėnesius klausėsi telefoninių pokalbių ir 2013-01-09 surašė „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą“, kuriame nurodė, kad A. B. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir numeriu (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini) užfiksuoti 1636 telefoniniai įvykiai, kuriuose tyrimui vertingos informacijos nėra, todėl gautus įrašus tikslinga sunaikinti, 2013-01-14 surašė informacijos sunaikinimo aktą. Aukščiau minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo padaryta faktinė klaida, t.y. nebuvo tiksliai identifikuotas asmuo, kurio atžvilgiu reikalinga taikyti procesines prievartos priemones. 2012-10-12 atpažinimui buvo rodomos tik A. B. nuotraukos, t.y. tos dienos 15:40 val. ir 16:40 val. galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo jau buvo identifikuotas. Atliekant ikiteisminį tyrimą R. Š. ir E. B. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nebuvo nustatyta, kad šie asmenys padarė nusikalstamas veikas, t.y. jų veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti dokumentus, jie veikė savo tarnybinių ir procesinių įgalinimų ribose, savo įgalinimų nenaudojo priešingai tarnybos interesams, tačiau padarė jų abiejų veiksmais sąlygotą klaidą, dėl kurios neteisėtai buvo paskirta ir vykdoma A. B. telefonu perduodamos informacijos kontrolė. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras 2014-05-02 nutarimu nutraukė ikiteisminį E. B. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 ir3dalis, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą E. B. atžvilgiu pagal BK 229 straipsnį, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. Š. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio1 dalį, 229 straipsnį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis ir išaiškino A. B., kad jis gali pareikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos civilinio proceso tvarka (Baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00078-13 medžiaga, t. 2, b.l. 118-131). Teismas vadovavosi BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pripažino, kad byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui, nes A. B. nebuvo baudžiamojo proceso, kurio metu jo atžvilgiu pritaikytos procesinio poveikio priemonės dalyvis. Pripažino, kad ieškovo pokalbių buvo klausomasi du mėnesius, per tą laiką buvo nustatyti 1636 telekomunikacijų įvykiai, dėl nerūpestingo R. Š. pareigų atlikimo jis nepastebėjo, kad teismo nutartyje nurodyti telefono abonento numeriai tarpusavyje bendrauja, tai nesukėlė abejonių, kad įvyko klaida. Sprendė, kad nors pareigūnų veiksmai atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau buvo pažeistos bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos, be to, pareigūnai klaidos ne tik neištaisė, tačiau ieškovui nieko nepaaiškino ir neatsiprašė dėl šio fakto. Konstatavo, kad visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nustatytos – dėl pareigūnų klaidos buvo taikytos procesinės prievartos priemonės ieškovo A. B. atžvilgiu, dėl ko jis patyrė išgyvenimus ir nepatogumus. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2014-05-02 nutarimu pripažino pareigūnų veiksmais sąlygotą klaidą, dėl kurios neteisėtai buvo paskirta ir vykdoma A. B. telefonu perduodamos informacijos kontrolė. Atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos padarymo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimo kriterijai, ieškovui priteisė iš valstybės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

Netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš valstybės turtinę 86,88 Eur žalą neįrodžius, kad dėl neteisėto jo pokalbių klausymosi jis patyrė turtinę žalą. Atsižvelgė į tai, kad VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pažymoje nors nurodyta, kad ieškovas į šeimos gydytoją kreipėsi 2013-03-06, skundėsi blogu miegu, paskirti raminantys vaistai ir tęsiamas antihipertenzinis gydymas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokie vaistai buvo paskirti ir kokie įsigyti, taip pat, nors 2013-06-11 ieškovas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmo tarp menčių, ribotų judesių, pratęstas anksčiau skirtas hipertenzinis gydymas, paskirti vaistai, tačiau nepateikti vaistų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, receptuose atžymėjimų, kad vaistai įsigyti, nėra, ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad neišsaugojo vaistų įsigijimą patvirtinančių kvitų. Ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai nesigilino ir neaptarė atstovų ir trečiųjų asmenų argumentų, tik nemotyvuotai nurodė, kad abejoti tuo, jog ieškovas patyrė stresą, sužinojęs apie jo atžvilgiu taikytą procesinę prievartos priemonę neturi pagrindo. Nepagrįsta išvada, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes jokie ieškovo privatūs pokalbiai ar asmeninio gyvenimo aplinkybės nebuvo paviešintos, pokalbių įrašai nebuvo panaudoti ar paskelbti viešai, pokalbių įrašai įstatymo nustatyta tvarka buvo sunaikinti, pokalbių garso įrašai nebuvo perklausomi. Patį procesinės prievartos priemonės taikymo faktą jo atžvilgiu savo aplinkai paviešino pats ieškovas, sužinojęs tai iš savo brolio. Todėl vien tik faktas, kad buvo suklysta ir taikyta procesinė prievartos priemonė, kuri realiai jokių pasekmių ieškovui nesukėlė, automatiškai nesuponuoja žalos padarymo šiam asmeniui. Ieškovo teiginiai, kad jam pablogėjo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir buvo psichologiškai palaužtas yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, nors neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės turi būti įrodytos. Apie padarytą klaidą nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei prokurorui, nei procesinę prievartos priemonę taikiusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui nebuvo žinoma, todėl klaida ir nebuvo ištaisyta, todėl nepagrįstai teismas nurodo, jog atsakovės atstovai ir tretieji asmenys mano, jog neteisėtas asmens pokalbių klausymasis yra normalus dalykas. Nors teismas nurodo, kad ieškovui dėl įvykusios klaidos niekas nepaaiškino ir jo neatsiprašė, tačiau dėl ieškovo skundų ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras buvo nubaustas drausmine tvarka-jam paskirta pastaba už padarytą klaidą.

Trečiasis asmuo E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo išvada dėl žalos padarymo yra neteisinga, kadangi jokie ieškovo privatūs pokalbiai ar asmeninio gyvenimo aplinkybės nebuvo paviešintos, pokalbių įrašai nebuvo panaudoti ar paskelbti viešai, jie įstatymo nustatyta tvarka buvo sunaikinti, nebuvo perklausomi, kadangi iš ieškovo telefono nebuvo kontaktų su kitais ikiteisminio tyrimo dalyviais. Patį procesinės prievartos priemonės taikymo faktą jo atžvilgiu savo aplinkai paviešino pats ieškovas, sužinojęs tai iš savo brolio. Todėl vien tik faktas, kad buvo suklysta ir taikyta procesinė prievartos priemonė, kuri realiai jokių pasekmių ieškovui nesukėlė, automatiškai nesuponuoja žalos padarymo šiam asmeniui. Apie padarytą klaidą nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei prokurorui, nei procesinę prievartos priemonę taikiusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui nebuvo žinoma, todėl klaida ir nebuvo ištaisyta, todėl nepagrįstai teismas nurodo, jog atsakovės atstovai ir tretieji asmenys mano, jog neteisėtas asmens pokalbių klausymasis yra normalus dalykas. Nors teismas nurodo, kad ieškovui dėl įvykusios klaidos niekas nepaaiškino ir jo neatsiprašė, tačiau ieškovas į jį dėl šio įvykio nesikreipė, apie padarytą klaidą prokurorui tapo žinoma tik po gautų ieškovo skundų, dėl ko jam paskirta pastaba, kuri turėtų būti pakankama moralinė kompensacija ieškovui už darbinėje veikloje padarytą klaidą.

Prisidėjimais prie apeliacinių skundų atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas papildomai be apeliaciniuose skunduose nurodomų aplinkybių pažymi, kad Šiaulių apygardos prokuratūros, Šiaulių apylinkės teismo konstatuota, kad R. Š. ir E. B. veikė pagal tarnybinius ir procesinius įgaliojimus, jų neperžengė, nenaudojo priešingai tarnybos interesams, todėl teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo, jam laikotarpyje nuo 2012-11-09 iki 2014-04-07 profilaktinių sveikatos tikrinimų metu psichikos ar elgesio sutrikimų nenustatyta, padidėjęs AKS konstatuotas 2012-11-09, 2014-04-07 profilaktinių sveikatos tikrinimų metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. B. prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į trečiojo asmens E. B. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo jį tenkinti, nurodo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio.

Ieškovas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniais skundais, prašo jų netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo (toliau- Teismo) sprendimą. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad artimos aplinkos žmonės, sužinoję apie šias aplinkybes, vengė su ieškovu bendrauti telefonu, ką patvirtino liudytojais apklausti Z. K. bei N. A.. Ginčo dėl to, kad neteisėtai buvo klausomasi ieškovo telefono pokalbių nėra, kadangi prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00078-13, pripažino, jog ieškovo pokalbiai kontroliuoti neteisėtai, be to, iš bylos matyti, kad tretieji asmenys savo pareigas atliko aplaidžiai, dėl ko jam padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini, Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2009-02-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, su kuo nesutinka apeliantai, teigdami, kad ieškovui nebuvo padaryta žala, taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, kadangi jokie privatūs ieškovo pokalbiai, nepagrįstai A. B. pritaikius procesinės poveikio priemonę, nebuvo paviešinti ir jų nebuvo realybėje klausomasi, pats ieškovas pažįstamiems nurodė aplinkybes apie jam pritaikytas procesinės prievartos priemones, dėl ko galėjo sumažėti jo bendravimas su aplinkiniais. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos pateiktais įrodymais.

Įstatyme numatyta, kad neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010, kt.). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00078-13, kuris paliktas nepakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi, nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00078-13 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. B. atžvilgiu, kadangi nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 10 ir 3 dalyse ir atsisakyta šioje baudžiamojoje byloje pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. B. atžvilgiu, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taip pat atsisakyta šioje baudžiamojoje byloje pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. atžvilgiu, kadangi nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Išaiškinta A. B., kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jis civilinio proceso tvarka gali reikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2012-10-12 Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus Vyriausiasis tyrėjas R. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00343-12 surašė ir elektroniniu paštu Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorui E. B. atsiuntė tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė prokuroro kreiptis į teismą dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BK 154, 158 ir 160 straipsnių taikymo, be kitų asmenų, nurodydamas A. B. ir jo naudojamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Per valandą R. Š. surašė ir elektroniniu paštu E. B. atsiuntė patikslintą tarnybinį pranešimą, kuriame prašė leisti atlikti procesinius prievartos veiksmus jau ne A. B., o A. B. atžvilgiu, nurodydamas jo duomenis, pareigas, gyvenamąją vietą, naudojamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prokuroras E. B. surašė prašymą ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti procesinius prievartos veiksmus, prašyme nurodydamas asmenį – A. B., tačiau pareigas, gyvenamąją vietą, vieną telefono numerį nurodė ne jo, o brolio A. B.. Teismas prašymą tenkino ir leido klausytis A. B. pokalbių bei slapta sekti, nutartyje nurodydamas tuos pačius duomenis, kuriuos nurodė prokuroras pareiškime (Baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00078-13 medžiaga, t. 1, b.l. 72-79). Tyrėjas R. Š. du mėnesius klausėsi telefoninių pokalbių ir 2013-01-09 surašė „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą“, kuriame nurodė, kad A. B. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir numeriu (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini) užfiksuoti 1636 telefoniniai įvykiai, kuriuose tyrimui vertingos informacijos nėra, todėl gautus įrašus tikslinga sunaikinti, 2013-01-14 surašė informacijos sunaikinimo aktą, kuriame nurodė, kad sunaikino surinktą informaciją, gautą kontroliuojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo byloje buvo padaryta faktinė klaida, t.y. nebuvo tiksliai identifikuotas asmuo, kurio atžvilgiu reikalinga taikyti procesines prievartos priemones, o pastebėjus klaidą vyriausiasis tyrėjas R. Š. nedelsiant informavo apie tai ikiteisminį tyrimą kontroliavusį prokurorą, kuris ėmėsi veiksmų klaidai ištaisyti, tačiau dėl skubėjimo dalis neteisingų duomenų liko prokuroro prašyme teismui ir taip buvo įrašyti į teismo nutartį. Iš teismo sankcionuotų prievartos priemonių buvo vykdoma tik telefoninių pokalbių kontrolė. Visas šias aplinkybes įvertino Teismas ir padarė išvadą, kad dėl atlikto neteisėto ieškovo pokalbių klausymosi, jis (ieškovas) patyrė dvasinius pergyvenimus. Su tuo nesutinka atsakė ir ją atstovaujančios institucijos ir trečiasis asmuo.

Tačiau Teismas neištyrė kitos prokuratūros nutarime pažymėtos aplinkybės, nustatytos atnaujinus ikiteisminį tyrimą, kurios reikšmingos sprendžiant šalių ginčą. Būtent, atlikus papildomą tyrimą buvo nustatyta, kad A. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomų pokalbių realaus perklausymo nebuvo ir su pokalbių turiniu niekas nesusipažino, nuo 2012-10-12 iki 2012-12-12 vyko tik vykdomų pokalbių fiksavimas ir įrašymas į laikmenas techninių priemonių pagalba, po ko, panaudojus telekomunikacinių įvykių filtrą ir nenustačius tyrimui reikšmingų duomenų, buvo priimtas sprendimas užfiksuotus pokalbių įrašus sunaikinti, kas ir buvo atlikta. Tyrėjui R. Š. nepastebėjus klaidos kontroliuojant ieškovo telefonu vykdomus pokalbius, pagal sistemos programinį skambučių filtrą buvo nustatoma, kad iš šio numerio nebuvo skambinta pareiškėjui ir pareiškėjas į šį numerį taip pat neskambino. Kadangi R. Š. nenustatė tyrimui reikšmingų pokalbių faktų, jis realiai fiziškai neklausė būtent telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių pokalbių garso įrašų, kontroliuojant šio telefono numerį buvo 1636 telefoniniai įvykiai, todėl pritaikius filtrą ir nenustačius juose tyrimui reikšmingų įvykių būtų buvę neracionalu ir nelogiška šiuos įvykius papildomai tirti. Tuo tarpu ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jis dėl pokalbių klausymosi, pažeisto gyvenimo privatumo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kadangi su sutuoktine, vaikais, kalbėdavosi privačiomis temomis, jautėsi palaužtas, gydymo įstaigoje buvo konstatuoti AKS padidėjimai, atsirado miego sutrikimai, skausmas krūtinės ląstoje. Nustačius, kad realybėje ieškovo pokalbių nebuvo klausomasi ir tai yra pripažinta prima facie, t.y. aukštesnę galią laikytinu įrodymu – prokuratūros nutarimu, kuris teismo nėra panaikintas, negalima konstatuoti, kad dėl pokalbių klausymosi ieškovas patyrė žalą. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovas, turėdamas pagrįstą abejonę, klaidingai manė, kad jo pokalbių buvo klausomasi ir apie tai jis pats informavo savo pažįstamus asmenis ir dėl to galėjo sumažėti jo bendravimas telefonu su jais. Dėl savo įsitikinimo, jog jo pokalbių telefonu buvo klausomasi, jis galėjo patirti tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju, tarp ieškovo patirtų išgyvenimų, kad jo privataus gyvenimo aplinkybės tapo žinomos kitiems asmenims, bei neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų skiriant procesinės prievartos priemonę, neegzistuoja priežastinis ryšys, kaip pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, procesinės prievartos priemonės pats paskyrimas savaime galėjo sukelti tam tikrus neigiamus ieškovo išgyvenimus, nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo sudaryta galimybė pasiklausyti jo asmeninių telefoninių pokalbių, dėl to ieškovas turėjo pagrįstų abejonių, kad pareigūnams gali tapti žinomos jo asmeninių pokalbių detalės.

Tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų nepagrįstai pritaikius ieškovui procesinės prievartos priemones patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, pažeminimų ar kita, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala, juo labiau įvertinus, kad realybėje pokalbių nebuvo klausomasi. Kaip minėta aukščiau, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, ji gali būti konstatuojama tada, kai žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad procesinės prievartos priemonės taikymas be abejonės sukėlė dvasinius išgyvenimus, tačiau tokia išvada padaryta neįvertinus paties pažeidimo masto, aplinkybės, kad nors procesinė prievartos priemonė buvo paskirta nepagrįstai, per klaidą, tačiau realiai ieškovo pokalbių nebuvo klausomasi ir privataus gyvenimo duomenys netapo žinomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalį pergyvenimų sąlygojo paties ieškovo klaidingos išvados dėl jo privačios informacijos atskleidimo. Tuo pačiu manytina, kad ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog jam dėl procesinių prievartos taikymo buvo padaryta neturtinė žala. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00078-13 duomenų nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. ieškovas kreipėsi pas šeimos gydytoją pratęsti antihipertenzinio gydymo, skundėsi blogu miegu, skiriami raminantys vaistai ir tęsiamas antihipertenzinis gydymas, atlikti laboratoriniai tyrimai, nustatyta dislipidemija, 2013 m. birželio 11 d., ieškovas kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmo tarp menčių, riboti judesiai, pratęstas anksčiau skirtas gydymas antihipertenziniais vaistais, vėl skirta raminantys vaistai (alprazolam, bromazepam), 2013 m. spalio 23 d. kreipėsi dėl sustiprėjusio dešinės alkūnės skausmo, tęsiamas gydymas skiriant zofenoprilum, bromazepam, 2013 m. lapkričio 27 d. dėl užsitęsusio skausmo nukreiptas traumatologo-ortopedo konsultacijai, 2014 m. vasario 25 d. atvyksta pratęsti gydymo, skiriama zafenoprilum, bromazepamo dar turi, kartais vartoja (2 t, b.l. 22). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad raminančius vaistus ieškovas vartoja laikotarpyje nuo 2013-03-06 (nuo vaistų paskyrimo) iki 2014-02-25 ir galimai ilgiau, nes vaistų dar turi. Raminantys vaistai skiriami ieškovui skundžiantis blogu miegu, esant arterinei hipertenzijai, kuri ieškovui diagnozuota nuo 2006 m. birželio 13 d. bei kurios gydymui skiriami vaistai ieškovas dar 2007 m. vasario 28 d. konsultuotas neurologo, skirti vaistai. Pažymėtina, kad iš 2014 m. sausio 10 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad ieškovas 2013 m. kovo 6 d. lankėsi dėl padidinto AKS, skirti vaistai, 2013 m. birželio 11 d. lankėsi gydymo įstaigoje gydymo pratęsimui bei dėl skausmo krūtinės ląstoje (1 t, b.l. 106). Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui raminantys vaistai buvo skiriami dėl patiriamų išgyvenimų bei streso paskyrus procesines prievartos priemones, kadangi taip nėra nurodoma medicininiuose dokumentuose, manytina, kad raminantys vaistai ieškovui paskirti dėl blogo miego bei esant kraujospūdžio padidėjimams, be to, ieškovas praeityje konsultuotas gydytojo, besispecializuojančio gydant nervų sistemos ligas. Tuo pačiu pastebėtina, kad prokuratūros nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas teigė apie taikytą procesinės prievartos priemonę sužinojęs 2013 m. kovo ar balandžio mėnesį. 2013 m. kovo 6 d. ieškovas pirmą kartą kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl raminančių vaistų paskyrimo, todėl teismui kyla pagrįstų įtarimų, kad kreipimosi į gydytoją metu ieškovui dar net nebuvo žinoma apie procesinės prievartos priemonės taikymą ir vaistų skyrimą, blogą miegą galėjo sąlygoti kitos aplinkybės nei nurodo A. B., juo labiau įvertinus, kad ieškovas yra policijos pareigūnas, savo darbe nuolatos susiduriantis su stresinėmis situacijomis, be to, turintis sveikatos problemų. Tuo pačiu, jeigu ieškovas į šeimos gydytoją kreipėsi iš karto po to, kai sužinojo apie jam pritaikytas procesines prievartos priemones, mažai tikėtina, kad patirti trumpalaikiai pergyvenimai galėjo taip ženkliai įtakoti ieškovo sveikatos būklės pokytį, dėl ko kiltų būtinybė skirti raminančius vaistus. Byloje nenustatyta, kad ieškovo sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimas išimtinai yra susijęs su pareigūnų veiksmais, kad tai yra tik šių veiksmų pasekmė, ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala, savo pobūdžiu, intensyvumu patenkanti į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovo pareiškimo buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimai trečiojo asmens prokuroro E. B. padarytų nusikalstamų veikų, taip pat svarstyta dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjo R. Š. atžvilgiu, Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 2 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje pasisakyta, jog minėtų pareigūnų veiksmuose galimai yra tarnybinio nusižengimo požymių, jų veiksmus tikslinga vertinti drausmine tvarka, be to, kaip nurodo apeliantai, prokurorui E. B. buvo paskirta drausminė nuobauda paskiriant pastabą. Esant nurodytoms aplinkybėms manytina, kad dėl įsivėlusios klaidos ieškovui paskiriant procesinės prievartos priemones atsakingiems asmenims yra kilusi drausminė atsakomybė, taip pat ikiteisminio tyrimo vykdymas prokuroro atžvilgiu bei svarstymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjo atžvilgiu, galėtų būti pripažįstama pakankama moraline satisfakcija ieškovui dėl prokuroro ir tyrėjo neteisėtai atliktų veiksmų jo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nenustatytas žalos faktas, kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, todėl ieškovo prašymas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstai pirmos instancijos teismo buvo patenkintas iš dalies ir jo naudai priteista 1000 Eur suma. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti. Netenkinus ieškinio iš ieškovo priteistinos 21,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėja Margarita Dzelzienė