- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-491-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01122-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., notaras A
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P. ir notaras A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą jo tėvo K. P. (toliau – ir palikėjas) palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad praleido terminą palikimui priimti, nes buvo suklaidintas notaro. Nurodė, kad yra pensinio amžiaus, turi daug sveikatos negalavimų, terminas praleistas nežymiai. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po tėvo mirties, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas. Palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo/yra reikalingas išlaikymas. Jo tėvas paliko visą savo turtą testamentiniam įpėdiniui, kuris išreiškė valią ir priėmė palikimą. Pareiškėjo vienintelės gaunamos pajamos – pareigūnų ir karių valstybinė pensija (420,74 Eur), jam diagnozuota labai daug ligų, dėl kurių jis neturi galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų. Pareiškėjas neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš pareiškėjo priverstinio vykdymo tvarka išieškomos skolos, kurių jis negalėjo grąžinti dėl piniginių lėšų trūkumo bei sveikatos problemų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad yra palikėjo brolis ir testamentinis įpėdinis. Jis buvo paskirtas brolio K. P. globėju ir turto administratoriumi. Pareiškėjas neįrodė nei kreipimosi į notaro biurą tikslo, nei notaro konsultacijos pareiškėjui turinio, nei suklaidinimo iš notaro pusės fakto. Pareiškėjo prašymo patenkinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus, kadangi pareiškėjas paveldėtų tik dalį testamentu palikto turto. Pareiškėjas neįrodė, kad palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad jis yra pensinio amžiaus, kai jam yra 56 metų. Pareiškėjas nepagrindė, jog išnaudojo visas galimybes lėšoms pragyvenimui gauti. Jo pretendavimas į privalomąją palikimo dalį, kai jis visiškai nesirūpino savo tėvu ir neteikė jam pagalbos, neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo, geros moralės ir sąžiningumo principų.
4. Suinteresuotas asmuo notaras A. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais dėl suklaidinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2023m.lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarui A. B. ir R. P..
6. Teismas nustatė, kad nors K. P. mirties dieną jo sūnui K. P. neužteko gaunamų lėšų savarankiškam pragyvenimui, tačiau pats pareiškėjas, išėjęs į valstybinę pensiją, būdamas darbingo amžiaus, nepasinaudojo galimybe surasti papildomą pajamų šaltinį. Pareiškėjui nesugebėjus rasti darbo savarankiškai, jis galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir per tam tikrą laiką surasti darbą, kuriame gautų didesnes pajamas nei jam skirta valstybinė pareigūnų pensija. Pareiškėjo paaiškinimus, kad jis nežinojo, jog galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslaugomis, dėl to nesikreipė į šią instituciją, teismas vertino kritiškai. Pareiškėjas skundėsi kojų skausmais 2005 m., ir 2015 m., ir 2019 m., tačiau šie skausmai pareiškėjui netrukdė atlikti tarnybinių pareigų bei dirbti prižiūrėtoju laisvės atėmimo vietoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas išėjo į pensiją dėl savo sveikatos būklės. Jis skundėsi kojų skausmu, buvo diagnozuotos įvairios ligos, tačiau nėra duomenų, kad dėl šių ligų pareiškėjas apskritai negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų. Į kompetentingas institucijas dėl neįgalumo nustatymo nesikreipė, kas patvirtina, kad jis nevertino savo sveikatos būklės kaip labai blogos bei sudarančios pagrindą mokėti jam ir papildomą neįgalumo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo aplinkybių, jog pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Pareiškėjo skolos, išieškomos priverstine tvarka, pradėjo formuotis dar 2013 m., kai jis jau buvo išsiskyręs ir turėjo prievolę mokėti išlaikymą sūnui. Teismo nuomone, jo prašymas nustatyti, jog tėvo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, negali būti tenkinamas. 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas galėjo klaidingai suprasti notaro paaiškinimus, manydamas, jog turi paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo atvykimo pas notarą, bet ne nuo tėvo mirties. Pareiškėjas, gavęs naują gimimo įrašą liudijantį išrašą, neskubėjo iš karto važiuoti pas notarą. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nerūpestingi, aplaidūs ir nesąžiningi, juolab kad pareiškėjas nežymiai praleido terminą palikimui priimti (15 dienų) ir suinteresuotam asmeniui R. P. dar nebuvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Visgi teismas vertino, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kadangi atmestas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, minėto termino atnaujinimas neatitiktų R. P. interesų, kadangi jam atitektų mažesnės apimties turtas, nei buvo paliktas testatoriaus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą, jo prašymą patenkinti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui K. P. palikėjo K. P. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjas išėjo į pensiją 2021 m. gruodžio viduryje, būdamas darbingo amžiaus. Apelianto finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga. Jis neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, neturi jokių santaupų. Dėl to, jo pretendavimas į palikimo privalomąją dalį atitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
8.2. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo sveikatos būklę. Nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas išėjo į pensiją būtent dėl kamavusių skausmų ir vis blogėjančios sveikatos būklės, nes nebebuvo pajėgus tinkamai dirbti. Taip pat nevertino, jog be kojų (čiurnų) skausmų, pareiškėjo sveikatos būklės ėmė blogėti, 2023 metais nustatyta visa eilė ligų, ką patvirtina Ligos sveikatos istorija.
8.3. Teismas neteisingai vertino apelianto teisę į jam priklausantį išlaikymą. Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, tačiau priešingai jai išsprendė šalių ginčą ir nepripažino teisės į privalomąją palikimo dalį, kai kasacinio teismo nutartyse tokia teisė pripažinta. Aplinkybės dėl įsidarbinimo nuo 2021 metų mažai reikšmingos, o aktualios šiai bylai aplinkybės, nustatinėtinos (duomenys neskelbtini).
8.4. Tai, kad asmuo nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, o darbo ieškojo savarankiškai, negali būti laikoma įrodymu, apie nenorą įsidarbinti ir pagerinti savo finansinę situaciją. Pats teismas laikė, kad pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nerūpestingi, aplaidūs ir nesąžiningi, tačiau neatnaujino termino todėl, kad atmetė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tenkinus pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, atnaujintinas terminas paveldėjimui priimti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
9.1. Sveikatos istorijoje įrašyti susirgimai neįrodo, kad palikėjo mirties dieną apeliantas negalėjo dirbti pagal darbo sutartį ir/ar užsiimti individualia veikla. Į bylą nėra pateikta įrodymų dėl jo išėjimo į pensiją priežasčių. Apeliantas vertino, jog negali dirbti dėl sveikatos būklės, tačiau nesikreipė į institucijas dėl darbingumo lygio nustatymo ir dėl piniginių išmokų bei socialinių paslaugų gavimo, kas būtų teigiamai pakeitę jo turtinę padėtį. Be to, net ir tam tikro lygio neįgalumą turintys bei gaunantys neįgalumo išmokas asmenys sugeba rasti darbą, atitinkantį jų sveikatos būklę. Palikėjo mirties datą apeliantas nebuvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą.
9.2. Neteisingas apeliacinio skundo teiginys, kad jis nebuvo darbingo amžiaus palikėjo mirties dieną. K. P. mirties dieną pareiškėjui buvo 56 metai, į senatvės pensiją jis išeis tik 2031 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas kas mėnesį gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau tai netapatu senatvės pensijai. Apelianto darbingas amžius nuo palikėjo mirties gali tęstis dar 9 metus.
9.3. Tarnybą baigiantys pareigūnai ir kariai gali registruotis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje www.uzt.lt; konsultuotis dėl darbo paieškos ir kt. Apeliantas nepaneigė, kad nesiėmė visų jam pagrįstai prieinamų priemonių, kad jo turtinė padėtis būtų pagerinta. Neįrodė, jog jis negalėjo dirbti ir gauti papildomų pajamų greta gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
9.4. Nors apeliantas akcentuoja šeimos solidarumo principą, tačiau pats su tėvu (palikėju) nebendravo, jo nelankė, neteikė pagalbos buityje, net nesiteiravo apie jo sveikatą. Toks apelianto pretendavimas į palikimo privalomąją dalį, kai jis palikėju visiškai nesirūpino ir neteikė jam pagalbos, kada šis tapo nepajėgus savimi pasirūpinti fiziškai, neatitinka proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. P. (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) yra K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. 2015 m. vasario 12 d. K. P. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko broliui, suinteresuotam asmeniui R. P. (toliau – ir suinteresuotas asmuo). Mirus broliui, suinteresuotas asmuo priėmė K. P. palikimą 2023 m. gegužės 3 d., kreipęsis į notarą A. B..
23. 2023 m. birželio 21 d. Notarų kontoroje pareiškėjui buvo suteikta konsultacija dėl tėvo palikimo priėmimo, nurodant, kad pareiškėjas negali priimti tėvo palikimo, kadangi jis neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjui buvo išduotas gimimo įrašą liudijantis išrašas. 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas atvyko į notaro A. B. kontorą antrą kartą ir parašė prašymą, kuriame nurodė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo K. P. palikimą, nes žino, kad tėvas visą savo turtą paliko testamentu kitam asmeniui; taip pat nurodė, kad pareiškėjui reikalingas išlaikymas dėl sveikatos negalios ir sunkios materialinės padėties.
24. Pareiškėjo pateiktais dokumentais nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. jam yra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) (tėvo mirties) buvo nuo 158,90 Eur iki 420,74 Eur į mėnesį. Iš šių išmokų buvo daromos antstolių išskaitos ir pareiškėjui buvo išmokama minėtu laikotarpiu 111,23 Eur – 294,52 Eur suma. Pareiškėjas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu. Jis yra išsiskyręs nuo 2006 m. spalio 20 d., turi vieną pilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo paaiškinimais, paskutinius tris metus jis gyvena pas draugę. Nuo 2023 m. liepos 28 d. pareiškėjas įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir diagnozių.
25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir privalomojo paveldėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, galimai pažeidė esminius civilinio proceso principus.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Siekiant tinkamai įvertinti, ar konkretus CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę į privalomą palikimo dalį, būtina nustatyti faktą, kad tokiam asmeniui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. CK 5.20 straipsnio 1 dalies kontekste, sprendžiant klausimą dėl reikalingumo išlaikymo konkrečiam asmeniui, vertintina visuma teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, be kita ko, susijusių su asmens turtine padėtimi ir sveikatos būkle, palikimo atsiradimo dieną. Apelianto reikalavimas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo iš esmės grindžiamas tuo, kad jam palikėjo mirties metu buvo reikalingas išlaikymas.
27. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs pareiškėjo, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ribojant testamento laisvės principo veikimą, pažymi, kad šiuo atveju apeliantui, siekiant tokios teisės nustatymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.
29. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog palikėjo mirties momentu (t. y. (duomenys neskelbtini)) apeliantas buvo 56 metų amžiaus, gavo 420,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, iš kurios buvo daromos antstolių išskaitos ir pareiškėjui buvo išmokama 294,52 Eur suma. Apeliantas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu.
30. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamais duomenis (https://www.sodra.lt/senatves-pensijos-amziaus-lentele/)(CPK 179 straipsnio 3 dalis) palikėjo mirties momentu vyrams pensinis amžius buvo 64 m. 6 mėn.; vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau – pensinis amžius 65 m. Bylos duomenimis, apeliantas išėjo į pensiją 2021 m. gruodžio mėnesį, būdamas darbingo amžiaus (55 m.). Tai, kad apeliantas gavo pareigūnų ir karių pensiją, nereiškia, kad jis buvo pensinio amžiaus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15² straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-908 patvirtino Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šis Aprašas nustato pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos (toliau – Integracijos sistema) priemones ir jų įgyvendinimo etapus, Integracijos sistemos priemones įgyvendinančias institucijas ir įstaigas, Integracijos sistemos priemonių įgyvendinimo stebėseną. Integracijos sistemos integracijos į darbo rinką priemones sudaro Užimtumo įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, teikiamos darbingo amžiaus valstybinės pensijos gavėjams ne ilgiau kaip 2 metus nuo jų išleidimo į valstybinę pensiją ar atsargą dienos, taip pat tarnybą baigiantiems pareigūnams ir kariams, išskyrus tuos, kurie išeidami iš tarnybos sukaks Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <...> (Aprašo 4 punktas).
20. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas teisingai kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis nežinojo, jog galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslaugomis, dėl to nesikreipė į šią instituciją. Viena vertus, pareiškėjas nenurodė teismui aplinkybių, trukdžiusių jam kreiptis į šią instituciją dėl informacijos apie galimą įsidarbinimą po tarnybos. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė ir aplinkybių, kad personalo specialistų baigiant tarnybą jis nebuvo informuotas apie numatomą jo tarnybos pabaigos datą, galimybę dalyvauti įgyvendinant Integracijos sistemos priemones (Reglamento 16 punktas). Vien įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodytus argumentus, kad jis ieškojo darbo savarankiškai, tačiau jo nerado, nes darbdaviai žiūrėjo į jį nepalankiai, ir paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog šie pareiškėjo parodymai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo išvadai, jog jis neturėjo galimybės įsidarbinti po išėjimo į pensiją. Pareiškėjui nesugebėjus rasti darbo savarankiškai, jis galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir per tam tikrą laiką surasti darbą, gauti papildomų pajamų, tuo pagerindamas savo materialinę padėtį.
21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas taip pat netinkamai įvertino apelianto sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas išėjo į pensiją būtent dėl kamavusių skausmų ir vis blogėjančios sveikatos būklės, nes nebebuvo pajėgus tinkamai dirbti.
22. Pirmiausia, vertinant apelianto sveikatos būklę palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), būtina pažymėti, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apelianto argumentų, jog jis negali dirbti dėl savo sveikatos būklės. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog apeliantas skundėsi kojų skausmais 2005, 2015, 2019 metais, tačiau, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, šie skausmai pareiškėjui netrukdė atlikti tarnybines pareigas bei dirbti prižiūrėtoju laisvės atėmimo vietoje. Nors apeliantas teigia, kad išėjo į pensiją būtent dėl kamavusių skausmų ir vis blogėjančios sveikatos būklės, nes nebebuvo pajėgus tinkamai dirbti, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išėjimo į pensiją priežastis. Aukščiau minėto Reglamento 11.1 papunktis nustato, kad medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį nustato tarnybą baigiantiems ir buvusiems Lietuvos probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžių įstaigų pareigūnams, tarnybą baigiantiems ir buvusiems prokurorams – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi ir pasinaudojo profesinės reabilitacijos galimybėmis. Nors apeliantas tvirtina, kad jo sveikatos būklės ėmė blogėti, 2023 metais nustatyta visa eilė ligų, ką patvirtina Ligos sveikatos istorija, tačiau, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad dėl šių ligų jis apskritai negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų. Pastebėtina, kad pagal byloje pateiktą Ambulatorinio apsilankymo aprašymą apeliantui sveikatos sutrikimai (diagnozės) buvo nustatyti tik 2023 m. liepos 26 d., t. y. ne palikėjo mirties dieną, o prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl nagrinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pagal pareiškėjo Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, joje nėra ambulatorinio apsilankymo įrašų nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., atlikti tyrimai ir teiktos konsultacijos buvo 2023 m. sausio mėn., 2023 m. gegužės, rugpjūčio mėn. Taigi, Ligos sveikatos istorija neįrodo, kad pareiškėjas nebebuvo pajėgus dirbti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad palikėjo mirties dieną jam buvo nustatytas nedarbingumas, kaip jo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (ginčui aktuali jo nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatos.
23. Nelaikytini pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai, kad apelianto pretendavimas į palikimo privalomąją dalį atitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
20. Būtina pažymėti, kad pareiškėjas byloje neginčijo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas su tėvu nebendravo, jo nelankė, neteikė pagalbos buityje, net nesiteiravo apie sveikatą. Net ir sunki apelianto materialinė padėtis, kaip jis teigia, negalėjo jam trukdyti lankyti sergantį tėvą ir/ar su juo bendrauti. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo tėvas K. P. buvo pripažintas neveiksniu sprendime nurodytose srityse, jam buvo nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas suinteresuotas asmuo R. P.. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantui buvo reikalingas išlaikymas ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimo, kurią testatorius aiškiai išreiškė oficialiajame testamente. Apelianto akcentuojamas šeimos solidarumo principas ir pretendavimas į palikimo privalomąją dalį, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai apeliantas visiškai nesirūpimo palikėju ir neteikė jam pagalbos, neatitinka geros moralės ir teisingumo principų.
21. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino pareiškėjui CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino palikimui priimti, kadangi atmetė jo pirmąjį prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas skunde teigia, kad akivaizdu, jog tenkinus pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, terminas paveldėjimui priimti turėtų būti atnaujintas. Tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau nurodyta nutartyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog apeliantas neįrodė sąlygų teisei į privalomąją palikimo dalį nustatyti. O kadangi apeliantas nenurodė savarankiškų argumentų dėl atmesto prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o pareiškėjo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
25. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.