Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-3879-936/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-27
Bylos Nr.: 2S-3879-936/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13095-2025-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Pareiškėjas: I. Ž.
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Fjord Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, „TF Bank Lietuvos filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-3879-936/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13095-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.4.1; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Fjord Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, „TF Bank Lietuvos filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.

1.1. Pareiškime ir prie pareiškimo teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. pradžioje, sumažėjus darbo užmokesčiui, atsirado pajamų ir būtinų išlaidų disbalansas, taip pat pareiškėja iki 2024 m. lapkričio mėn. gyveno su draugu, tačiau santykiams nutrūkus teko vienai dengti būsto išlaidas, dėl susidariusių aplinkybių pareiškėja nebėra finansiškai pajėgi padengti turimas skolas, kurios sudaro 42 154,54 Eur sumą. Jos mėnesinės pajamos yra 1 356,17 Eur, todėl ji nėra pajėgi įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Nepaisant susidariusių finansinių sunkumų, pareiškėja stengėsi mokėti kreditoriams įmokas, kiek leido jos finansinės galimybės. Prioritetas buvo teikiamas būtinoms pragyvenimo išlaidoms.

1.2. Paminėjo, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja sudarė sutartį su privačia gydymo įstaiga dėl planuotos (duomenys neskelbtini) operacijos, kuri kainavo 8 200 Eur. Šios išlaidos buvo padengtos vartojimo paskolomis, gautomis iš AB „Fjord Bank“ ir TF Bank Lietuvos filialo. Paskolos buvo skirtos aiškiam, suplanuotam ir pagrįstam tikslui, ne impulsyviam ar neracionaliam vartojimui, kai jos buvo suplanuotos, pajamos siekė 1700 Eur. Paminėjo, kad dalis skolų buvo refinansuota, siekiant išlaikyti mokumą.

1.3. Pareiškėja nėra susijusi su lošimais, neteista, antstoliai jos atžvilgiu neatlieka išieškojimo, neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kurie būtų lėmę jos nemokumą. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių, santaupų, viršijančių būtinuosius poreikius, neturi. Nurodė, kad gali skirti 250 Eur įsipareigojimams dengti, kadangi jos poreikiams patenkinti reikalinga 1212,30 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vėliau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su pareiškimu jau nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. UAB „Finansų bitė“ ir pareiškėja sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 33782523. Pagal paskolos sutartį pareiškėjai buvo suteikta 19 052,87 Eur paskolos suma 120 mėnesių laikotarpiui (iki 2034 m. rugsėjo 12 d.). Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 34 876,56 Eur. Taip pat nurodė, kad vartojimo kredito sutartį UAB „Finansų bitė“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad pareiškėja privalo grąžinti 33 137,84 Eur bendrą skolą (paskolą ir palūkanas). Po 2025 m. liepos 2 d. išsiųsto įspėjimo pareiškėjai, bendrovė ne kartą bandė derinti susidariusio įsiskolinimo dengimą, tačiau pareiškėja tuo metu tik nurodydavo savo ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir neatliko net ir dalinių skolos mokėjimų. Pareiškėja iki pranešimo dėl ketinimo kelti fizinio asmens bankroto bylą išsiuntimo bendrovei nebuvo informavusi, jog susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko bendrovė neturėjo galimybės pasiūlyti atskiro skolos dengimo plano.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepime nurodė:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjos nurodomų sutarčių terminai nėra suėję, sutartys nenutrauktos, todėl faktiškai pradelstų mokėjimo suma yra mažesnė.

3.2. Pareiškėja paskutinių įmokų nemokėjo, laukė bankroto bylos iškėlimo, kas leidžia abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Duomenų, kodėl buvo imtos paskolos, kaip jos panaudotos ir kokiu būdu ketinta jas grąžinti, nėra. Tarp kreditų paėmimų pareiškėja ne kartą keliavo atostogauti į užsienį, kas leidžia manyti, jog jos gyvenimo būdas buvo neproporcingas realioms pajamoms.

3.3. Pareiškėja bendrovei el. paštu siųstame rašte „Dėl susidariusių įsiskolinimų ir informavimo apie fizinio asmens bankroto procesą“ nurodė, kad: „dabartinė situacija susidarė daugiausia dėl paskolų refinansavimo, kurį atlikau siekdama išlaikyti mokumą. Deja, dėl objektyvių aplinkybių finansinė našta tapo nevaldoma.“. Šios aplinkybės prieštarauja aplinkybei, kad paskutiniai imti kreditai buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Aplinkybė, kad pareiškėja tą pačią dieną skolinosi iš skirtingų kreditorių ir visas gautas lėšas iš karto panaudojo, rodo, jog ji skolinosi neturėdama realaus plano įvykdyti įsipareigojimus.

3.4. Pareiškėja toliau teikė paraiškas dėl naujų kreditų gavimo bendrovėje (2024 m. lapkričio 28 d., 2024 m. gruodžio 4 d., 2025 m. kovo 26 d. ir 2025 m. gegužės 22 d.), nors jos jau turėti įsipareigojimai buvo per dideli, palyginti su gaunamomis pajamomis. Pareiškėja, kaip ir anksčiau, taip ir per paskutinius tris mėnesius savęs neribojo, neatsisakė prabangių ar nebūtinų išlaidų – dažnai lankosi kavinėse, užkandinėse, moka už internetines bei pramogines paslaugas (pvz., „YouTube Premium“, „Apple iTunes“, „Forum Cinemas“, „Kakava.lt“), naudojasi „Booking.com“ paslaugomis, augintiniui perka maistą iš UAB Canis Canis/Zenoo (prekiaujančios aukščiausios kokybės liofilizuotu RAW maistu, kurio kaina gerokai viršija įprasto kainą), taip pat teikia paramą tretiesiems asmenims, nors pati nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.

3.5. Pažymėjo, kad atlyginimas jau mažėjo (vertinant praėjusius metus), tačiau nenurodyta priežasčių ir neįvardyta, kokių priemonių ji imsis, kad pajamos didėtų ir būtų galima daugiau lėšų skirti kreditoriams. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių, nepateikė duomenų apie sveikatos problemas ar būtinus medikamentus, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji negalėtų užtikrinti nuolatinių pajamų ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjos deklaruota būtinųjų išlaidų suma yra per didelė, nepagrįsta ir akivaizdžiai neatitinka teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir neproporcingai riboja galimybes tenkinti kreditorių interesus.

3.6. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pradelsti mokėjimai 2025 m. rugsėjo 24 d. yra 194,06 Eur. O sutartis gali būti nutraukta ne anksčiau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.

3.7. Pareiškėja bendrovės atžvilgiu siekia įtraukti didesnę skolos sumą, nei faktiškai yra susidariusi. Tokiais veiksmais ji bando dirbtinai padidinti skolų dydį ir sudaryti pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Toks nesąžiningas pareiškėjos elgesys, jos sąmoningas atsisakymas vykdyti mokėjimus bei užsitęsęs bylos nagrinėjimas negali būti vertinamas kreditorių nenaudai ir sudaryti pagrindo bankroto bylos iškėlimui. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Finansų bitė“ yra nurodžiusi netikslią pareiškėjos skolos sumą. Nutraukus sutartį anksčiau laiko visa suma negali būti laikoma pradelsta automatiškai – palūkanos ir kiti mokėjimai turi būti perskaičiuojami pagal faktinį nutraukimo momentą ir skaičiuotini tik už faktiškai pradelstą laiką.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo AB „Fjord Bank“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos įsipareigojimas pagal 2024 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 239306 AB „Fjord Bank“ nėra suėjęs, sutartis galiojanti, pareiškėja turi mokėti kas mėnesį po 370 Eur įmoką, todėl nėra pagrindo įtraukti 17 659,02 Eur skolos sumą į mokėjimus, kurių terminas suėjęs. Todėl pareiškėjos būklė neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Pareiškėja teigia, kad jos mėnesio grynosios pajamos yra 1356,17 Eur (banko duomenimis pajamos yra didesnės ir sudaro 1469,99 Eur), todėl, taikant 40 proc. įsipareigojimų - pajamų santykį, pareiškėja turėtų gebėti skirti 542,47 Eur paskoloms mokėti. Atitinkamai, pareiškėjos pasiūlymas kreditoriams 3 metus mokėti 250 Eur yra vertintinas kaip bandymas išvengti teisėtai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja 19052,87 Eur paskolą iš UAB „Finansų bitė“ pasiėmė 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus vos daugiau nei 6 mėnesiams po to, kai buvo sudaryta sutartis su AB „Fjord Bank“ dėl 19 360 Eur paskolos. Paskolos iš UAB „Finansų bitė“ gavimui pareiškėja šiam kreditoriui privalėjo pateikti informaciją apie esamus įsipareigojimus finansų įstaigoms. Jeigu pareiškėja būtų sąžiningai atskleidusi informaciją apie jau turimą įsipareigojimą AB „Fjord Bank“ bei kitiems kreditoriams, paskolos sutartis su UAB „Finansų bitė“, tikėtina, nebūtų buvusi sudaryta.

5. Suinteresuotas asmuo TF Bank Lietuvos filialas atsiliepime nurodė nesutinkantis su pareiškimu ir prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepime nurodė:

5.1. Su pareiškėja 2024 m. lapkričio 6 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 723296541, kurios pradelstų mokėjimų yra tik 246,78 Eur. Pareiškėjos būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.

5.2. Pareiškėja, turėdama galimybes bent iš dalies vykdyti įsipareigojimus, vis dėlto nusprendė laukti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taip išvengti įmokų mokėjimo, apie tai informavo TF Bank Lietuvos filialą 2025 m. liepos 10 d.

5.3. Pareiškėjos pajamos pagal CreditInfo duomenis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. vidutiniškai 2 299,86 Eur per mėnesį (1417,16 Eur atskaičius mokesčius), t. y. jos pajamos viršija pačios nurodytą sumą.

5.4. Pareiškėja turėtų gebėti skirti 542,47 Eur paskoloms mokėti (40 proc. nuo gaunamų pajamų). Todėl pareiškėjos pasiūlymas kreditoriams 3 metus mokėti 250 Eur yra vertintinas kaip bandymas išvengti teisėtai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

5.5. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių, nepateikė duomenų apie sveikatos problemas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji negalėtų užtikrinti nuolatinių pajamų ir imtis papildomų priemonių mokumui atkurti. Pareiškėjos nemokumas yra nulemtas pareiškėjos nenoro vykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus.

5.6. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėja įsiskolinimo TF Bank neapmokėjo, todėl 2025 m. rugpjūčio 23 d. TF Bank Lietuvos filialas informavo, kad sutartis vienašališkai nutraukiama 2025 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo tos dienos pareiškėja privalo grąžinti visą likusią paskolos dalį, priskaičiuotas palūkanas ir kitus su sutartimi susijusius mokesčius (bendra suma 3171,58 Eur). Pažymėjo, kad pareiškėja nesiekė geranoriškai spręsti klausimo, o iš karto kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja sąmoningai nusprendė nemokėti įmokų, kad vartojimo kredito sutartis būtų nutraukta.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčio inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė I. Ž. fizinio asmens bankroto bylą; paskyrė I. Ž. nemokumo administratoriumi Vitalijų Tichomirovą; patvirtino 70,00 Eur sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti I. Ž. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 813 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį I. Ž. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja pareiškimo dienai yra skolinga šiems kreditoriams: 1) akcinei bendrovei „Fjord Bank“, pagal 2024 m. kovo 21 d. su akcine bendrove „Fjord bank“ Vartojimo kredito sutartis Nr. 239306 – 370,87 Eur (mėnesinę įmoką, kadangi sutartis su kreditoriumi nenutraukta); 2) Valstybinei mokesčių inspekcijai - 51,14 Eur, pagal 2025 m. liepos 1 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-72383; 3) uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ – 33 137,84 Eur, pagal 2024 m. rugsėjo 26 d. sudaryta sutartį Nr. 33782523; 4) uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“ – 194,36 Eur, pagal 2024 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį Nr. L225009; 5) TF Bank Lietuvos filialas – 3 171,58 Eur, pagal 2024 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 72329654. Taigi pareiškėjos bendra turimų įsiskolinimų, suma kreipimosi į teismą dienai yra – 36 925,79 Eur.

7.2. Vidutinės pareiškėjos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 2 285,12 Eur per mėnesį. Pareiškėja nuosavybės teise turto, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimus, neturi. Transporto priemonių neturi. Nustatyta, kad pareiškėja turi banko sąskaitas: Revolut, Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 2025 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis - 0,00 Eur ir AB „Swedbank“, likutis 2025 m. liepos 30 d. duomenimis - 76,34 Eur. Pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad yra neteista, netapo nemoki dėl savo žalingų įpročių.

7.3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad duomenys apie pareiškėjos galimai nesąžiningus veiksmus vengiant atsiskaityti su kreditoriais byloje nebuvo gauti, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bylų dėl pareiškėjos CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nebuvo iškelta per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje nebuvo surinkta pakankami duomenų, galinčių paneigti pareiškėjos sąžiningumo prezumpciją per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar pareiškėjos pastangų nepakankamumą atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai teismas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos atsisakyti iškelti bankroto bylą. Todėl fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai iškėlė.

7.4. Teismas, atsižvelgdamas į nemokumo administratorių nurodytas administravimo sąnaudas sprendžia, jog pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bus užtikrinta skiriant bankroto administratoriumi Vitalijų Tichomirovą, nenustačius FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų dėl Vitalijaus Tichomirovo kaip bankroto administratoriaus kandidatūros netinkamumo.

7.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos neįrodinėtinas būtinųjų poreikių dydis sudaro maždaug 813 Eur. Pareiškėja neturi išlaikytinių, duomenų apie pareiškėjos sunkią sveikatos būkle nepateikta, todėl padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą bei fizinio asmens bankroto tikslą atitiktų 813 Eur suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjos išdėstytų išlaidų (1212,30 Eur) būtinumą, į bylą nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8. Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė realų pareiškėjos skolų dydį. Taikė klaidingą metodiką, apskaičiuodamas įsiskolinimus ir jų susidarymo priežastis. Pažymėjo, kad pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai (vartojimo kredito sutartys) visi susidarė 2024 metais. Pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai buvo vos kelios vėluojančios įmokos, kurias ji nustojo mokėti motyvuodama planuojamu bankrotu.

8.2. Teismas aklai priėmė didžiausio kreditoriaus UAB „Finansų bitė“ pateiktą skolos sumą (nutartyje nurodoma skolos suma 33 137,84 Eur), nepatikrinęs, ką reiškia ši suma, nepatikrinęs nei jos pagrįstumo, nei apskaičiavimo metodikos. Juo labiau, nebuvo įvertinta, ar ši suma buvo pradelsta ne dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų. Teismas jokiu būdu neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skola pareiškimo dieną minėtam kreditoriui UAB „Finansų bitė“ yra lygi 33 137,84 Eur. Pareiškėjos sutartis su nurodytu kreditoriumi nebuvo nutraukta ir pareiškėjos įsipareigojimus sudarė pareiga nuolat mokėti 291,29 Eur įmoką kas mėnesį. Pareiškėja ruošdamasi bankroto bylai nustojo vykdyti mokėjimus ir susikaupė nesumokėtų įmokų skola – 1058,80 Eur, tačiau tai buvo pareiškėjos veiksmų pasekmė bankroto proceso inicijavimo metu.

8.3. Pareiškėjos pateikto pareiškimo dieną jos įsiskolinimas kreditorei UAB „Moment Credit“ buvo lygus 96,24 Eur. Pareiškėja nuo pirminio pareiškimo pateikimo dienos iki patikslinto pareiškimo dienos sąmoningai nevykdė mokėjimų, motyvuodama tuo, kad inicijavo bankroto bylą – todėl įmokų suma kaupėsi, tačiau tai yra akivaizdi pareiškėjos procesinio elgesio pasekmė. Taigi, šios pradelstos įmokos buvo nesumokėtos todėl, kad pareiškėja ruošėsi bankroto bylai. Teismas jokiu būdu neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skola pareiškimo dieną minėtam kreditoriui UAB „Moment Credit“ yra lygi 194,36 Eur.

8.4. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skola pareiškimo dieną kreditoriui TF Bank Lietuvos filialas yra lygi 3 171,58 Eur. Pareiškimo dieną pareiškėjos sutartis su nurodytu kreditoriumi nebuvo nutraukta ir pareiškėjos įsipareigojimus sudarė pareiga nuolat mokėti 79,42 Eur įmoką kas mėnesį. Pareiškėja ruošdamasi bankroto bylai nustojo vykdyti mokėjimus, todėl tik po pareiškimo susikaupė sąmoningai nevykdomų įmokų skola.

8.5. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skola pareiškimo dieną kreditoriui AB Fjord Bank yra lygi 370,87 EUR – nes ši suma yra nepradelstų einamųjų įsipareigojimų (mėnesinių įmokų) suma.

8.6. Pareiškėja paėmė visus jos galimus gauti kreditus (ir siekė jų paimti daug daugiau), kuriuos maksimaliai leidžia įstatyme numatytos kreditavimo ribos, tuomet kelis mėnesius sąmoningai nustojo vykdyti įmokas kreditoriams, provokavo kreditorius nutraukti sutartis dėl nevykdomų mokėjimų ir tuomet pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą dar tada, kai nei viena iš jos sutarčių nebuvo nutraukta, sutarčių vykdymo aplinkybės nebuvo pasikeitusios – o pareiškėja, motyvuodama planuojamu bankrotu tiesiog nusprendė nebevykdyti įmokų. Įmokų nevykdymas kreditorius verčia imtis atitinkamų veiksmų (raginimai, įspėjimai, galimas sutarties nutraukimas), tačiau pareiškėjai inicijavus bankroto procesą, jos situacija nebuvo „nemokumas“ – pareiškėjai sudaryti įmokų mokėjimo grafikai buvo numatyti ilgam laikotarpiui ir jų vykdymas buvo galimas – juo labiau, kad įstatymas numato ir aiškiai reguliuoja vartotojo teises ir finansų įstaigos pareigas, susidūrus su finansinėmis problemomis.

8.7. Teismas nesiaiškino reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios akivaizdžiai parodo pareiškėjos nesąžiningumą ir jos sąmoningai lengvabūdiškai sukurtą nemokumą. Be to, iš pateiktų duomenų matyti (yra pagrindo spręsti), kad pareiškėja turi nedeklaruojamų pajamų. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėja juos tiesiog lengvabūdiškai išleido arba išsigrynino ir toks asmuo negali būti laikomas sąžiningu. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į apeliantės argumentus, apsiriboju siauru sąžiningumo įvertinimu, dėl kurio negali suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu nutartis priimta.

Šalies argumentai

8.8. Pareiškėja kreipėsi į teismą tuo metu, kai ji nebuvo nemoki. Ir pasikreipusi į teismą nustojo sąmoningai vykdyti mokėjimus kreditoriams, kas atitinkamai lėmė kreditorių teisę ir pareigą (remiantis atsakingo skolinimo principu) nelaukti ir nutraukti sutartis. Pareiškėja atsisakė bendrauti su kreditoriais, ignoravo jų pranešimus. Net ir po deklaruoto pajamų sumažėjimo pareiškėja pildė naujas paskolų paraiškas, jose nurodydama, kad „nežino aplinkybių, galinčių neigiamai paveikti jos finansinę padėtį“. Pareiškėjos pajamos leido dalinai vykdyti įsipareigojimus, tačiau ji to nedarė, nesikreipė į kreditorius dėl įmokų atidėjimo, grafiko keitimo ar restruktūrizavimo – visiškai nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų sąžiningas pastangas išsaugoti sutartis ir mažinti įsiskolinimą. Pareiškėja yra jaunas, sveikas, išsilavinęs, darbingas asmuo, neturintis išlaikytinių – nėra suprantama ar pateisinama situacija, kuomet asmuo sąmoningai nusprendžia nemokėti įmokų, nesiekia užsidirbti daugiau pinigų ir grąžinti jai suteiktas skolas. Pareiškėja išlaikė kelias aktyvias kredito sutartis, skolinosi iš skirtingų bendrovių, tačiau nutraukė mokėjimus visiems kreditoriams tuo pačiu metu. Tokia koordinuota skolų kaupimo ir mokėjimų nutraukimo seka rodo ne ekonominį bejėgiškumą, o sąmoningą veiksmų planą – sukaupti kuo didesnę skolų sumą ir inicijuoti bankrotą, kol dar nėra pradėti išieškojimai.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų bitė“ atsiliepime į UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pareiškimo teikimo dieną pareiškėja neatitiko FABĮ įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos fizinio asmens nemokumo sąvokos, kadangi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršijo 25 MMA.

9.2. Pareiškėja iki 2025 m. birželio 26 d. pranešimo dėl ketinimo kelti fizinio asmens bankroto bylą išsiuntimo bendrovei nebuvo informavusi, jog susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko kreditorius neturėjo galimybės pasiūlyti atskiro skolos dengimo plano. Iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pateikimo nei viena iš pareiškėjos sutarčių nebuvo nutraukta, nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, neiškeltos bylos teismuose dėl skolos priteisimo. Pareiškėja, neįstengdama padengti visų įmokų, nusprendė kreiptis dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tačiau turėjo visas galimybes vykdyti dalinius mokėjimus visoms bendrovėms. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų praradusi pagrindinį pajamų šaltinį. Pareiškėjos grynosios pajamos nuo 2025 m. sausio 1 d. sumažėjo apytiksliai 250 Eur.

9.3. Pareiškimo pateikimo dieną teismui pareiškėjos ir UAB „Finansų bitė“ sudaryta paskolos sutartis buvo aktyvi, t. y. nenutraukta, ir pareiškėja turėjo visas galimybes susitarti su bendrove dėl skolos išdėstymo dalimis ir (ar) sudaryti taikos sutartį, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir nevykdė net ir dalinių mokėjimų.

9.4. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos pateiktus duomenis jos mėnesio grynosios pajamos yra 1356,17 Eur todėl, taikant 40 proc. įsipareigojimų - pajamų santykį, pareiškėja turėjo gebėti skirti 542,47 Eur paskoloms mokėti.

9.5. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių, nepateikė duomenų apie sveikatos problemas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji negalėtų užtikrinti nuolatinių pajamų ir imtis papildomų priemonių mokumui atkurti. Vertinant visų pareiškėjos veiksmų ir (ar) neveikimo visumą, matyti, kad pareiškėja nesielgė sąžiningai kreditorių atžvilgiu.

10. Suinteresuotas asmuo AB „Fjord Bank“ atsiliepime į UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė tenkinti. AB „Fjord Bank“ sutinka su UAB „Moment Credit“ argumentais ir papildomai nurodė, kad nėra aišku, kodėl skundžiamoje nutartyje iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą atmetamas (niekaip nevertinamas) AB „Fjord Bank“ argumentas dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo nuslepiant skolinius įsipareigojimus. Siekdama atitinkamo kredito iš UAB „Finansų bitė“, pareiškėja galėjo tyčia neatskleisti turimų finansinių įsipareigojimų bankui bei kitiems kreditoriams. Teismas turėjo išreikalauti pareiškėjos kredito paraišką iš UAB „Finansų bitė“ arba argumentuotai nurodyti, kodėl atsisakoma tą padaryti.

11. Pareiškėja I. Ž. atsiliepime į UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. 2024 metais gavo keletą kreditų, kurių bendra faktiškai jai išmokėta suma siekė 12 412,37 Eur. Visos gautos lėšos buvo panaudotos pagal tuo metu buvusius poreikius ir įsipareigojimus. 2024 m. lapkričio 9 d. iš šių lėšų 8 200 Eur buvo sumokėta „(duomenys neskelbtini)“ klinikai už suplanuotą operaciją. Operacija buvo iš anksto suplanuota, deklaruota teismui kartu su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo ir neturėjo jokios įtakos bankroto bylos pagrįstumui, nes tuo metu ir gerokai po to įsipareigojimai buvo vykdomi. Likusi dalis paskolų lėšų buvo naudojama kasdienėms reikmėms ir pragyvenimui. Paminėjo, kad nuo 2016 metų nuolat turėjo kreditinių įsipareigojimų ir visą tą laiką su kreditoriais atsiskaitydavo. Nemokumo priežastis – ilgametis refinansavimų ciklas, o ne tyčiniai ar nesąžiningi veiksmai. Kreiptasi į teismą sąžiningai, kai tapo aišku, kad savarankiškai išsilaikyti finansiškai pareiškėja nebegali.

11.2. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį nemokumo būklę apibrėžia realus gebėjimas vykdyti įsipareigojimus, o ne formali pradelstumo būsena. Todėl kreditorių teiginiai, kad sutartys tuo metu dar nebuvo nutrauktos, neturi teisinės reikšmės. Teismas pagrįstai vertino padėtį sprendimo priėmimo metu, kai įsipareigojimai viršijo 25 MMA, o objektyvaus pajamų didėjimo pagrindo nebuvo. Tai atitinka FABĮ taikymo praktiką – svarbu ne laikina mokumo būsena, o reali perspektyva atkurti mokumą.

11.3. Sąmoningai nesiekė nevykdyti įsipareigojimų, bet jų nevykdė dėl susiklosčiusios situacijos, elgėsi sąžiningai. Skolos didėjo ne dėl piktybiškumo, o dėl refinansavimo ir palūkanų kaupimosi. Nebuvo jokių veiksmų, atitinkančių FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygas.

11.4. UAB „Finansų bitė“ kredito paraiškoje, pasirašytoje 2024 m. rugsėjo 24 d., skiltyje „Asmeniniai finansiniai įsipareigojimai“ nurodyta mėnesinių įmokų suma – 370,87 Eur. Ši suma atitiko tuo metu turėtus įsipareigojimus, AB „Fjord Bank“ paskolą, ir buvo tiksliai pateikta UAB „Finansų bitė“ paraiškoje. TF Bank Lietuvos filialui ir UAB „Moment Credit“ paskolos buvo sudarytos vėliau, todėl jos objektyviai negalėjo būti įtrauktos į 2024 m. rugsėjo 24 d. paraišką. Tai reiškia, kad kredito davėjui buvo pateikti teisingi duomenys. Pažymėjo, kad mokėjimus vykdė sąžiningai iki 2025 m. birželio mėn., kai sumažėjo gaunamos pajamos ir to padaryti nebegalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria I. Ž. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantė UAB „Moment Credit“ kartu su atskiruoju skundu pateikė pareiškėjos siųstus 2025 m. birželio 26 d. raštą ir 2025 m. liepos 10 d. raštą, kuriuos prašo priimti.

16. Pareiškėja I. Ž. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 8 d. skolų suvestinę; 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. lapkričio 9 d., 2024 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymus; savo banko sąskaitos išrašus apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 22 d.; 2025 m. liepos 3 d. paaiškinimą dėl paskolos lėšų panaudojimo „(duomenys neskelbtini)“ klinikai; 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos ir UAB „Elektroninių pinigų bitė“ vartojimo kredito sutartį; savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2025 m. liepos 30 d.;

17. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir pareiškėjos pateikti įrodymai jau yra byloje, išskyrus pareiškėjos banko sąskaitos išrašus apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 22 d., todėl juos atsisakytina priimti kaip perteklinius. Dėl paminėtų banko sąskaitos išrašų pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą ta apimtimi, kuria nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pajamas po skundžiamos nutarties priėmimo, atsisako priimti.

Dėl pareiškėjos nemokumo fakto egzistavimo

19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

21. Pažymėtina, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis).

22. Atsižvelgiant į nurodytas FABĮ įstatymo normas, darytina išvada, kad asmuo, ketinantis kreiptis į teismą dėl jam fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jau turi atitikti fizinio asmens nemokumo sąvoką, nustatytą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo nemoki, o nemoki tapo tik bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjos skolinius įsipareigojimus pareiškimo pateikimo dienai, kurių mokėjimų terminai yra suėję.

23. Nustatyta, kad pareiškėja turėjo šiuos pradelstus kreditorinius įsipareigojimus pareiškimo pateikimo dienai:

23.1. Pagal 2024 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. L225009, kuria UAB „Moment Credit“ pareiškėjai suteikė 1000 Eur kreditą iki 2028 m. gegužės 6 d., pradelsti mokėjimai sudarė – 96,24 Eur. Sutartis pareiškimo pateikimo metu nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškimo pateikimo dienai skola yra 194,36 Eur, kadangi tokia skola buvo tik 2025 m. rugsėjo 29 d.;

23.2. Pagal 2024 m. rugsėjo 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 33782523, kuria UAB „Finansų bitė“ suteikė 19 052 87 Eur kreditą iki 2034 m. rugsėjo 12 d., pradelsti mokėjimai sudarė 764,10 Eur. Sutartis pareiškimo pateikimo metu nebuvo nutraukta, o nutraukta tik 2025 m. rugpjūčio 8 d. Po sutarties nutraukimo kreditorė nurodė, kad skola jau sudaro 33 137,84 Eur;

23.3. Pagal 2024 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 239306, kuria AB „Fjord bank“ suteikė 19 360 Eur kreditą iki 2031 m. kovo 15 d., pradelsti mokėjimai sudarė 370,87 Eur. Sutartis nenutraukta.

23.4. Pagal 2024 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 723296541, kuria TF Bank Lietuvos filialas suteikė 3000 Eur kreditą iki 2031 m. vasario 20 d., pradelsti mokėjimai sudarė 246,78 Eur (trys įmokos). Sutartis pareiškimo pateikimo metu nebuvo nutraukta, o nutraukta tik 2025 m. rugpjūčio 23 d. Po sutarties nutraukimo kreditorė nurodė, kad skola sudaro 3 171,58 Eur;

23.5. Pagal 2025 m. liepos 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-72383, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 1166,40 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2027 m. birželio 25 d., pareiškimo pateikimo dienai mokėjimai nebuvo pradelsti.

24. Kadangi pareiškėja pareiškimo pateikimo dienai, buvo pradelsusi mokėti tik 1477,99 Eur (96,24 + 764,10 + 370,87 + 246,78) sumą, todėl bendra skolų suma pareiškimo priėmimo dienai neviršijo FABĮ nustatyto 25 MMA (25 950 Eur) dydžio, t. y. pareiškėja pateikdama pareiškimą nebuvo nemoki. Paminėtina, kad pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pranešė kreditoriams apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jos turimi įsipareigojimai tuo metu neviršijo FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ir buvo nedideli.

25. Visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą sprendimą pareiškėja jau tapo nemoki, t. y. vien skola UAB „Finansų bitė“, pastarajai vienašališkai nutraukus sutartį, kadangi pareiškėja neatliko įmokų, sudarė 33 137,84 Eur, kas viršija 25 MMA, taip pat į FABĮ paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nepaisant netinkamai apskaičiuotų pareiškėjos skolų dydžio pareiškimo priėmimo dienai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja sprendimo priėmimo dienai yra nemoki. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, toliau pasisakys dėl pareiškėjos galimo nesąžiningumo ir bylos esmės atskleidimo šiuo aspektu.

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo ir pareiškėjos sąžiningumo

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

27. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).

28. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

29. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

31. Vertindamas įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, o kreditoriai teigė (nurodė konkrečius argumentus), kad pareiškėja yra nesąžininga.

32. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

33. Taigi pagal FABĮ teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; 2) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; 3) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 4) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025). Tai reiškia, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

34. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino kreditorių AB „Fjord Bank", UAB „Finansų bitė“, UAB „Moment Credit“ ir „TF Bank Lietuvos filialas“ argumentų, susijusių su pareiškėjos nesąžiningumu, kuris pasireiškė sąmoningu neveikimu, o tik apsiribojo Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų patikrinimu ir konstatavimu, kad pareiškėja CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nesudarė.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

36. Pažymėtina, kad vertinant subjektyvųjį skolininko sąžiningumo kriterijų, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 47 punktas). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

37. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Vien tik intensyvus skolinimasis savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu, turi būti konstatuota, kad asmuo sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).

38. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Taip pat vertinant šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 52 punktas). Pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

39. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus kreditorių argumentų vertinimo. Visiškai neįvertino, kad pareiškėja tapo nemokia tik bylą nagrinėjant teisme, t. y. nevertino pareiškimo padavimo aplinkybių, pareiškėjos veiksmų (neveikimo), kurie nulėmė sutarčių nutraukimą, kas sudarė pagrindą daryti išvadai dėl jos nemokumo, sąžiningumo aspektu, neįvertino pareiškėjos (ne)bendradarbiavimo su kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie pastangų nepakankamumą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis tokia išvada yra padaryta. Iš esmės neišsiaiškinta, ar pareiškėja dėjo ir kokias dėjo pastangas, kad atsiskaitytų su kreditoriais, atsižvelgiant į tai, kad paskutiniai vartojimo kreditai paimti 2024 metais, o pareiškėja lyginant su kreditų grąžinimo terminais, šias prievoles vykdė neilgai. Tinkamai neišsiaiškintas paskolų ėmimo tikslas, jų panaudojimas, kurie turi reikšmę nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokios nemokumo priežastys, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nemoki tapo tik po to, kai buvo priimtas pareiškėjos pareiškimas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teiktų argumentų, ar pareiškėja teikdama paraišką UAB „Finansų bitė“ atskleidė visus turimus įsipareigojimus, kadangi matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai UAB NEO finance suteikė 9800 Eur kreditą, kuriuo buvo padengti įsipareigojimai UAB „Nordecum“, o šis kreditas grąžintas 2024 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėja gavo vartojimo kreditą iš UAB „Finansų bitė“, taigi ir šiuo atveju nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės, taip pat ir kitų kreditorių argumentų, t. y. neatskleidė bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

40. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi pareiškimo nagrinėjimas apimtimi, susijusia su pareiškėjos sąžiningumu, vertinat kreditorių argumentus, neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos baigties

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas, nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė