Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K.-B. skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys A. B., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu notarės R. J. 2021 m. vasario 5 d. atsisakymu, nurodo, kad laiku ir tinkamai įgyvendino pareigą priimti palikimą 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipdamasi į notarę dėl palikimo priėmimo. Tačiau tiek pareiškėja, tiek velionio A. B. dukra A. B. paveldėjimo teisės liudijimo išsiimti neskubėjo, nes tarp šalių vyko taikos derybos dėl turto pasidalinimo kitokiomis dalimis ir būdu.

5. Aiškina, kad notarė R. J., nurodydama, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pareiškėjai išduoti negali, nes yra nagrinėjamas ginčas, nevertino to, kad A. B., t. y. kita paveldėtoja, neginčija pareiškėjos teisės į ¼ dalį velionio turto. Minėtoje byloje tik pareiškėja siekia įrodyti, kad jai priklauso didesnė turto dalis. Taigi, pareiškėjos vertinimu, neišduodama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pareiškėjai, notarė apriboja pareiškėjos, kaip asmens, turinčio teisę į dalį turto, teises.

6. Pareiškėja pažymi, kad neturėdama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo neturi galimybės: įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės į ¼ dalį statinio, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini); nusistatyti laikinos naudojimosi nekilnojamuoju turtu – ¼ dalies statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), tvarkos; neturi galimybės užbaigti paveldėto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybų įteisinimo procedūrų. Be to, A. B. piktnaudžiaudama turimomis teisėmis nuolat kviečia policijos pareigūnus, kuriems pareiškėja turi aiškinti, jog turi teisę gyventi velionio vyro namuose, tačiau šių žodžių negali patvirtinti jokiais dokumentais.

7. Anot pareiškėjos, notarė, pateikdama atsisakymą išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nenurodė aiškių ir konkrečių tokio atsisakymo pagrindų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 40 straipsnis. Teigia, kad įprastai atsisakymo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą pagrindai gali būti susiję tik su paveldėjimo objektu, pagrindu ar įpėdinio statuso abejotinumu, tačiau nei vieno iš nurodytų pagrindų 2021 m. vasario 5 d. notarės R. J. atsisakyme nenurodyta.

8. Pareiškėja pažymi, kad vien tai, jog Vilniaus apygardos teisme šiuo metu sprendžiamas ginčas dėl teisės į didesnę turto dalį įgijimo, negali eliminuoti teisės pareiškėjai ginčo laikotarpiu valdyti įstatyme nustatytą ir priklausančią ¼ paveldėto turto dalį.

9. Nurodo, kad notarės 2021 m. vasario 5 d. pateiktas atsisakymas neatitinka ir kitų Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų – nėra nurodytų aiškių atsisakymo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo motyvų, nėra nurodyta notarinio veiksmo apskundimo tvarka, kas laikytina formaliu notarės atlikto notarinio veiksmo pažeidimu.

12. Anot suinteresuoto asmens, ji pareiškėjai yra atsakiusi dėl kokių priežasčių šiai dienai nėra galimybės atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, tačiau notarinio veiksmo atlikti neatsisakė, nurodydama, kad toks veiksmas bus atliktas išnagrinėjus civilinę bylą teisme; pati pareiškėja savo skunde teismui nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-602/2021, kurioje vienas iš nagrinėjamų klausimų yra susijęs su ginču tarp paveldėtojų, t. y. pareiškėja ginčija kitai paveldėtojai A. B. išduotą 2020 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. R8-383, prašydama šį liudijimą panaikinti, o taip pat pareiškėja kelia klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taigi, notarės vertinimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teisme yra nagrinėjamas tarp paveldėtojų kilęs ginčas dėl paveldimo turto dalių, paveldimo turto apimties, kuris nėra išnagrinėtas. Tuo tarpu išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, visais atvejais reikia nustatyti paveldimos nuosavybės dalis ir pan., todėl šio teisminio ginčo išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos tolesniam paveldėtojų teisių įgyvendinimui, paveldimo turto apimčiai, paveldimo turto dalių nustatymui ir pan.

13. Notarė pakartotinai pabrėžia, kad šioje situacijoje negali atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir toks liudijimas bus išduotas pasibaigus teisminiams ginčams tarp paveldėtojų bei teismui priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, kuriuo bus nustatytos atitinkamos teisės ir juridiniai faktai.

14. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Taigi, suinteresuoto asmens nuomone, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių, Todėl šiuo atveju pagrįstai, kol nebus išspręsti ginčai tarp įpėdinių, buvo atidėtas veiksmų atlikimas iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

20. Teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. balandžio 19 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta per teismo nustatytą terminą pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus (jeigu tokių būtų).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

23. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ¼ A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto daliai – teisėtumo.

24. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir notarės pateiktos A. B. paveldėjimo bylos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B.. A. B., kuri yra mirusiojo dukra, ir N. K.-B., kuri yra mirusiojo sutuoktinė, atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vilniaus m. 8-ąjį notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, kuriuose nurodė, jog joms yra žinoma, kad palikimas po A. B. mirties yra priimamas vadovaujantis CK 5.53 straipsniu, t. y. pagal apyrašą. Notarė R. J. 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. liudijimais patvirtino, kad Vilniaus m. 8-ąjį notarų biure užvesta turto paveldėjimo byla po A. B. mirties.

25. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad notarė R. J. 2020 m. sausio 22 d. A. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl ¾ dalių turto paveldėjimo. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro: 448/800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pastatas – kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šaligatvis, esantis (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. (el. laišku) ir 2019 m. spalio 30 d. prašymu kreipėsi į notarę su paklausimais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 84-S/2019 informavo pareiškėją, kad notarei nebuvo pateiktas antstolio sudarytas apyrašas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

27. Pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. notarei pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad tarp įpėdinių kilo diskusijos dėl prašyme nurodyto turto vertės, todėl suformulavo prašymą atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą iki bus pateikti patikslinti apie paveldimą turtą duomenys.

28. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 30 d. notarei R. J. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Šis prašymas nebuvo vertintas, nes jį pateikė neįgaliotas asmuo.

29. Pareiškėja 2021 m. sausio 15 d. notarei R. J. pateikė pakartotinį prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė 2021 m. vasario 5 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašomas paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas pasibaigus teisminiams ginčams (nurodė civilinės bylos Nr. e2-4259-603/2020).

30. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021 (buvęs Nr. e2-4259-603/2020) pagal N. K.-B. ieškinį atsakovei A. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro notarė R. J..

31. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-326-280/2019). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-238-440/2020). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

33. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja iš esmės skundžia notarės 2021 m. vasario 5 d. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja savo nesutikimą su notarės R. J. 2021 m. vasario 5 d. atsisakymu išduoti N. K.-B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus civilinė bylą Nr. e2-1289-603/2021 padidėtų tik paveldimo turto apimtis, o ne jo dalis.

35. Kaip jau buvo minėta, teismas iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. B. (A. B. įpėdinių) yra kilęs ginčas dėl palikėjo turto. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021 pagal ieškovės (pareiškėjos) ieškinį, kuriuo N. K.-B. prašo pripažinti Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. atsakovei (suinteresuotam asmeniui) A. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu; pripažinti bendrąja ieškovės (pareiškėjos) ir (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio A. B. jungtine (sutuoktinių) nuosavybe: pastatą-kūrybines dirbtuves, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 444/800 dalį; pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose, tapybos albumų leidinius „A. B.: tapyba“, meno kūrinius-paveikslus, transporto priemonę Opel Zafira, dujinį pistoletą. Taigi, ieškinio tenkinimo atveju pareiškėja (minėtos bylos ieškovė) galėtų pretenduoti į didesnę turto dalį (nei ¼ dalis)/vertę, taip pat padidėtų į pareiškėjai priklausančią turto dalį patenkančio turto apimtis. Šią aplinkybę nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-171-330/2021, 23 punkte, kuriame nurodė, jog patenkinus ieškovės N. K.-B. ieškinį, jai atitektų didesnė ginčo turto dalis, o atsakovė A. B. netektų teisės į ją pretenduoti (šia nutartimi buvo atmestas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1289-603/2021). Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyti pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad notarė 2021 m. vasario 5 d. atsisakyme nenurodė aiškių ir konkrečių tokio atsisakymo pagrindų, nes, kaip jau buvo minėta, notarė savo atsisakymą motyvavo būtent šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1289-603/2021. Nurodytos bylos ginčo dalykas yra susijęs su Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. suinteresuotam asmeniui A. B. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ir A. B. turtu (pastatas-kūrybinės dirbtuvės, 444/800 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, tapybos albumų leidiniai „A. B.: tapyba“, meno kūriniai-paveikslai, transporto priemonė Opel Zafira, dujinis pistoletas). Taigi, galima daryti išvadą, kad nurodytas ginčas (byla) susijęs ir su paveldėjimo objektu (kaip jau buvo minėta, ieškinio tenkinimo atveju padidėtų į pareiškėjai priklausančią turto dalį patenkančio turto apimtis).

37. Teismas pažymi, kad notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Taigi, civilinės bylos Nr. e2-1289-603/2021 išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos tolesniam paveldėtojų teisių įgyvendinimui, paveldimo turto apimčiai, paveldimo turto dalių nustatymui ir pan., todėl kol nenustatytas konkretus turtas, tikslios jo dalys, kuris atiteks pareiškėjai, notarė pagrįstai pareiškėjai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo.

38. Be to, teismas įvertinęs notarės R. J. 2021 m. vasario 5 d. rašto turinį (paveldėjimo liudijimą atsisakoma išduoti iki tol, kol teisme vyksta ginčas), sprendžia, kad šis raštas/pranešimas vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas apie tai, kad kol teisme vyksta ginčas dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduodamas (notarė iš esmės neatsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o tik nukėlė jo išdavimo laiką iki tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas). Taigi, šį notarės informacinio pobūdžio pranešimą nėra pagrindo vertinti kaip atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Notariato įstatymo 40 straipsnio prasme. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-640-372/2019).

39. Vadovaujantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei nurodytą teismų praktiką, į tai, kad notarė nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarei, iškilus abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant pretenduojančių į palikimą asmenų ginčams, nagrinėjamiems teisme, notarė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismui konstatavus, kad pagrįstai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).

40. Kiti pareiškėjos skundo, rašytinių paaiškinimų ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų argumentai (be kita ko, dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčų dėl palikimo/turto, jo priežiūros, naudojimosi ir pan.), atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus bei skundo objektą, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

41. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. B. bei notarės R. J. interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

42. Notarė R. J. patyrė 435,60 Eur advokato išlaidų (tai patvirtina byloje esantys: 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1879, 2021 m. balandžio 7 d. ataskaita ir 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MBPF2021-060). Suinteresuotas asmuo A. B. patyrė 400 Eur advokato išlaidų (tai patvirtina byloje esantys: 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 275 ir 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AP-2021/03/21). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkintas, iš pareiškėjos N. K.-B. suinteresuotiems asmenims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. notarei R. J. – 435,60 Eur; A. B. – 400 Eur. Pareiškėjos skundo netenkinus, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. K.-B. skundo dėl notarės R. J. veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.