- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-640-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras D
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10658-650/2019 pagal pareiškėjos J. Ž. skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notaras D. J., A. K., R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo teismo prašė įpareigoti notarą D. J. išduoti pareiškėjai J. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. Ž. senelė E. Ž., kuri visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko sūnui A. K. (pareiškėjos įtėviui). (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui A. K. palikimo atsisakė ir tą pačią dieną pareiškimu notarui pagal turto apyrašą palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjos brolis R. Ž.. Pareiškėja pažymėjo, kad sužinojusi, jog palikimas yra priimtas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą ir būdama lygiaverte antros eilės įpėdine, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti, tad įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui, pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ąjį notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Pareiškėja nurodė, jog notaras išdavė vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Š. kontora. Pareiškėja pateikė notarui paveldimo turto apyrašą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku notaras D. J. informavo, jog turi duomenų apie tai, kad A. K. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, todėl kol yra negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas. Pareiškėja nurodė, kad A. K. kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto (kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti) nustatymo, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu jo pareiškimas buvo patenkintas, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.
2. Pareiškėja nurodė, kad Testamentų registro duomenimis yra įregistruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai: 1) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu (duomenys neskelbtini) registruotas R. Ž.; 2) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu (duomenys neskelbtini) registruota pareiškėja; 3) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu (duomenys neskelbtini) registruotas A. K..
3. Pareiškėja pažymėjo, kad notaras nepagrįstai atsisako išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nurodė, kad nepaisant nustatyto fakto, kad A. K. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustatytas juridinis faktas nesuteikia A. K. teisės vienam paveldėti visą palikėjos turtą, nes nėra priimti teismų sprendimai nepripažinti R. Ž. arba pareiškėjos, pretenduojančių į palikimą, įpėdiniais. Tad tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, būtų laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė, t. y. palikimo priėmimo aktas netektų galios.
4. Pareiškėja nurodė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą Dėl apskaičiuoto žemės mokesčio už 2015 – 2017 metus ir perskaičiuoto žemės mokesčio už 2018 metus bei suformuotą atitinkamą mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, kuriuose skaičiuojamas žemės mokestis už paveldėtus E. Ž. sklypus, nurodant, kad mirusiojo asmens vardu už šį laikotarpį žemės mokestis nebuvo skaičiuojamas. Taigi ir Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėją laiko paveldėto turto savininke.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarta pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų (neveikimo) paduotas pasibaigus skundui dėl notaro veiksmų pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytam imperatyviam terminui, todėl toks procesinis dokumentas nepriimamas nagrinėjimui apylinkės teisme ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, pareiškėja (apeliantė) J. Ž. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir jos skundo dėl notaro veiksmų (neveikimo) priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; pridėti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja (apeliantė) buvo notaro informuota, kad jai paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas, tačiau notaras ne galutinai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o tik tol, kol bus gauta teismo nutartis dėl kito įpėdinio palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Atitinkamas sprendimas įsiteisėjo tik priėmus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, o Testamentų registro duomenimis – palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu registruotas A. K., registruotas tik (duomenys neskelbtini) Iki šios datos teismo nutartis dėl juridinio fakto nustatymo notarui nebuvo pateikta, todėl nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. terminas skundui dėl notaro veiksmų (neveikimo) paduoti negali būti skaičiuojamas.
6.2. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų dėl notarų veiksmų padavimo terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tik pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo notaro veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl notaro veiksmų, o skundas, paduotas teismui praleidus šį devyniasdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti. Nagrinėjamu atveju teismas ne tik neteisingai nustatė termino pradžią, bet ir nepagrįstai taikė naikinamojo termino teisines pasekmes.
6.3. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnis, įpareigojantis notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tad akivaizdu, kad tik turėdamas motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas gali įgyvendinti Notariato įstatymo 41 straipsnio suteiktą teisę jį apskųsti teismui. Nagrinėjamu atveju nebuvo surašytas notaro nutarimas dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, apie tai pareiškėja (apeliantė) buvo informuota tik telefonu, pagal pakartotinį prašymą – el. paštu jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Kadangi CPK 512 straipsnio 1 dalyje nustatytas 90 dienų terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, o pareiškėja (apeliantė) skundžia notaro veiksmą būtent dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo (notarinio veiksmo neatlikimo), nesant surašyto atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, toks pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, atitinkamai terminas skundui dėl neveikimo paduoti prasideda tą kiekvieną dieną.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo A. K. prašė pareiškėjos (apeliantės) atskirąjį skundą atmesti.
8. Suinteresuotas asmuo notaras D. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad dėl atskirojo skundo ir juo skundžiamos teismo nutarties motyvų savo nuomonės nereiškia ir prašo sprendimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
10. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas elektroninis laiškas, siųstas suinteresuotam asmeniui – notarui, bei jo atsakymas į pareiškėjos (apeliantės) elektroniniu laišku siųstą paklausimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos (apeliantės) teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, siekdamas nustatyti materialią tiesą byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos (apeliantės) skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu pareiškėja (apeliantė) suinteresuoto asmens notaro D. J. buvo informuota, kad 2018 m. birželio 19 d. yra gautas advokatų profesinės bendrijos „Onaitis ir partneriai“ raštas, kad A. K. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Pareiškėjai (apeliantei) buvo pranešta: „kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavinėsime“.
13. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu A. K. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, buvo patenkintas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, jog kreipėsi į notaro padėjėją telefonu dėl tolesnių veiksmų, tačiau laikas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui nebuvo paskirtas.
14. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja (apeliantė) elektroniniu laišku kreipėsi į notarą, prašydama nedelsiant spręsti jos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą. 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu gavo notaro atsakymą, kuriame nurodyta, kad dėl paveldėjimo teisės telefonu pareiškėjai (apeliantei) buvo teisingai atsakyta, kad po to, kai teismine tvarka buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą A. K. priėmė faktiniu turto valdymu, visų kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia. Tai reiškia, kad R. Ž. ir pareiškėja (apeliantė) po tokio teismo sprendimo neteko teisės į palikėjos turtą, A. K. yra vienintelis testamentinis palikėjos turto įpėdinis.
Dėl ginčo esmės
15. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
16. Notariato įstatymo 40 straipsnyje reglamentuota, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
17. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
18. CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja (apeliantė) 2018 m. rugpjūčio 20 d. notaro buvo informuota, jog jai paveldėjimo teisės liudijimas nebus išdavinėjamas, tad nuo šios datos yra skaičiuotinas terminas skundui dėl notaro veiksmų (neveikimo) paduoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja (apeliantė) nagrinėjamu atveju praleido tiek dvidešimties, tiek devyniasdešimties dienų terminus skundui pateikti, todėl jos skundas yra laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu buvo informuota, kad paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduodamas, kol nėra gauta teismo nutartis dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad minėtas 2018 m. rugpjūčio 20 d. notaro atsakymas yra vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas apie tai, kad kol teisme vyksta ginčas dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduodamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šį notaro informacinio pobūdžio pranešimą nėra pagrindo vertinti kaip atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Notariato įstatymo 40 straipsnio prasme.
21. Kaip nustatyta teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas – teismų nustatytas juridinis faktas, kad A. K. priėmė palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, jog kreipėsi į notaro padėjėją telefonu dėl tolesnių veiksmų, tačiau laikas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimu nebuvo paskirtas.
22. Pareiškėja (apeliantė) pateikė apeliacinės instancijos teismui elektroninį laišką, patvirtinantį, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ji kreipėsi į notarą, prašydama nedelsiant spręsti jos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą. 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas notaro atsakymas, kad dėl paveldėjimo teisės telefonu pareiškėjai (apeliantei) buvo teisingai atsakyta, kad po to, kai teismine tvarka buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą A. K. priėmė faktiniu turto valdymu, visų kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia. Tai reiškia, kad R. Ž. ir pareiškėja (apeliantė) po tokio teismo sprendimo neteko teisės į palikėjos turtą, A. K. yra vienintelis testamentinis palikėjos turto įpėdinis.
23. Kaip minėta, Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo pareiškėja (apeliantė) telefonu kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimo, tačiau atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, numatytas Notariato įstatymo 40 straipsnyje, parengtas nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kada pareiškėja (apeliantė) telefonu kreipėsi į notarą ir gavo atsakymą, kad po teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo ji neteko teisės į palikėjos turtą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikimo priėmimo faktas, kad E. Ž. palikimą priėmė A. K. Testamentų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju skundas dėl notaro veiksmų pateiktas ir pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2019 m. rugpjūčio 8 d.
24. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) skundžia notaro veiksmus (neveikimą), atliktus po 2019 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terminą skundui dėl notaro veiksmų (neveikimo) paduoti skaičiavo nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Byloje nesant duomenų apie tai, kada tiksliai po 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėja (apeliantė) sužinojo apie skundžiamus notaro veiksmus (apie atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą), tačiau nustačius, kad palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), spręstina, kad neginčijamai konstatuoti, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos (apeliantės) skundas buvo paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, nėra pagrindo.
25. CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų dėl notaro veiksmų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tuo tarpu, pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo notaro veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl notaro veiksmų. Skundas, paduotas teismui praleidus šį devyniasdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 512 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos (apeliantės) skundo dėl notaro veiksmų (neveikimo) priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos J. Ž. skundo dėl notaro veiksmų (neveikimo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.