Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-326-280/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-738-812/2019Nutartis · 2019-01-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
2S-326-280/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07323-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro
Civilinė byla Nr.2S–326–280/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07323-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14;3.4.5.12; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai, E. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. P. V. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti notarę Vitą Jankovskają išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po jos brolio V. J. mirties (duomenys neskelbtini), o nesant tam pagrindo – atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, priteisti jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad notarė nepagrįstai neišduoda pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo po jos brolio mirties, nes ji palikimą priėmė. Notarė, neišduodama paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat ignoravo pareigą išduoti atsisakymą atlikti šį notarinį veiksmą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp testamentinės įpėdinės (pareiškėjos) ir įstatyminių įpėdinių, taip pat ir trečiųjų asmenų yra kilęs ginčas dėl palikimą sudarančio turto: ginčijama ne tik palikėjui priklausančio turto apimtis, siekiant pripažinti sutuoktinei išduotą nuosavybės teisės liudijimą negaliojančiu, bet ir nuosavybės teisės į visą palikėjo turtą, pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisių į palikėjo vardu registruotą turtą pripažinimo trečiajam asmeniui. Be to, siekiama atnaujinti procesą, kuriame išduotas leidimas palikėjo nepilnamečiam vaikams priimti mirusio tėvo palikimą.

5. Teismas padarė išvadą, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Sprendė, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, nes nėra išspręstas ginčijamas teisme klausimas dėl nepilnamečių vaikų teisės turto paveldėjime, taip pat yra ginčijama palikėjo turto apimtis.

6. Nurodė, kad teismui konstatavus, kad pagrįstai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

7. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti notarę išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteko prasmės, nes teismui surinktų ir išnagrinėtų duomenų pagrindu konstatavus, kad notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą išnagrinėjus iš esmės, notarės atsisakymo įforminimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundą atmetė (CPK 511, 513 straipsniai).

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė V. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-28 nutartį ir priimti naują sprendimą, įpareigojant notarę pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą teismo nustatytu terminu, arba panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi būti pateiktas ne tik nustatytos formos, bet jame privalo atsispindėti kiti išvardinti duomenys – atsisakymo motyvai bei teisiniai pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Įstatymai nesuteikia notarui teisės pavesti šį darbą kam nors kitam, arba atsisakymą išdėstyti žodžiu. Įstatymas nesuteikia pirmosios instancijos teismui už notarą pateikti paaiškinimą, kodėl notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nežinant notaro motyvų ir argumentų. Skundžiamojoje nutartyje turėjo būti pasakyta, ar notaras turėjo teisę neišduoti raštiško atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, o ne pateikti teismo svarstymą, kokiais motyvais ir argumentais notaras galėjo remtis savo neveikimui pateisinti.

11. Įstatymai nenumato termino paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimui išsiimti, todėl skundas turėjo būti tenkinamas visiškai, įpareigojant notarę pašalinti nurodytą pažeidimą. Nesant raštiško atsisakymo, pareiškėja negali nuspręsti ar skųsti, ar neskųsti notaro veiksmus, reikalauti paveldėjimo teisės liudijimo ar reikalavimą atidėti ateičiai. Klausimas svarbus ir tuo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš notarės, kuri neatliko savo funkcijų, o ne iš pareiškėjos.

12. Teismas nepagrįstai išaiškino, kad klausimą dėl privalomos palikimo dalies nustatymo sprendžia notaras. Šią teisę nustato teismas, į kurį šiuo klausimu įstatyminė velionio vaikų atstovė nesikreipė.

13. Teismas neatkreipė dėmesio, kad privalomoji palikimo dalis nustatoma ne pagal asmens statusą, o pagal poreikius palikimo atsiradimo metu. Teismas neįvardijo nei vieno privalomojo dokumento, kuris įpareigotų notarę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo.

14. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nepilnamečių vaikų vardu išduoti leidimą priimti palikimą, nenuginčijus testamento dalies ir nenustačius teisės į privalomąjį palikimą dalį negalima, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str. 2 d.).

15. Mano, kad teismas klaidingai remiasi teismų praktika, nes nutartyje nurodyta byla nėra precedentinė byla šios bylos atžvilgiu, kadangi skiriasi bylos aplinkybės.

16. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepastebi kasacinio teismo praktikos aktualios šiam ginčui, kurioje nurodoma, kad bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka, iškilus ginčui dėl teisės, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė Vita Jankovskaja prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-28 nutartį nepakeistą.

18. Nurodo, kad pareiškėjos kreipimosi į notarę metu, nebuvo išspręstas palikėjo sutuoktinės nuosavybės teisės liudijimo į ½ santuokos metu bendrai įgyto turto išdavimo klausimas, nėra išspręstas klausimas dėl palikėjo vaikams priklausančių privalomųjų palikimo dalių klausimas, todėl notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsniu, pagrįstai atidėjo pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo atlikimą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Notarė, ne atsisakė, o atidėjo notarinio veiksmo atlikimą, todėl notarė neprivalėjo pareiškėjai pateikti raštiško atsakymo. Nors teismas kvalifikavo notarės veiksmus kaip atsisakymą, o ne notarinio veiksmo atidėjimą, tačiau padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos prašomo dokumento neišdavimas buvo teisėtas.

20. Nurodo, kad 2019-02-18 teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir notarei uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. M., tai tik patvirtina notarės veiksmų teisėtumą.

21. Notarės nuomone, apeliantė klaidingai interpretuoja LR CK 5.2 straipsnio 2 dalį, nes įstatymas (CK 5.20 str.) numato, kad palikėjo vaikai paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Atskirasis skundas netenkinamas, teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).

23. Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

24. Byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). P. N. įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.).

26. P. N. įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018-11-08 raštu, praėjus 3 mėnesiams po brolio mirties, kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo. Notarė pareiškėjai pagal šį prašymą paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, kaip pati nurodė, žodžiu išaiškino pareiškėjai, kad laikinai paveldėjimo liudijimo išduoti negali, nes vyksta ginčai dėl paveldimo pagal testamentą turto apimties. Šio fakto pareiškėja neginčija. Išnagrinėjus bylą tapo aišku, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pareiškėjai išduoti negalima, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti notarę tai daryti.

28. Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarė nepagrįstai, pareiškėjai kreipusis 2018-11-08 dienos raštu į notarę, neatsakė pareiškėjai į jos prašymą raštu, todėl proceso dalyviai skirtingai vertina susidariusią situaciją.

30. Notarės raštiško atsakymo į pareiškėjos prašymą nepateikimas negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą. Pagrindas notariniam veiksmui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą nėra išnykęs dėl kilusių ginčų tarp įpėdinių. Teismas nurodė, kad įpareigojimas raštu atsakyti neteko prasmės, nes teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, aiškiai nurodė, kad išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą iškilus ginčams negalima.

31. P. N. įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.).

32. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

33. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos metu nustatyta, kad tarp šalių vyksta net keletas teisminių ginčų dėl paveldėjimo turto apimties, yra ginčijamas testamentas, prašoma pripažinti negaliojančiu dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, buvo paduotas atskirasis skundas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, notarė nebuvo išsprendusi E. J. pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį turto, klausimo dėl privalomosios palikimo dalies nepilnamečiams pareiškėjo vaikams, pagrįstai sprendė, kad notarė šiai dienai negali išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikėjui priklausiusį turtą, o notarei negalint atlikti notarinių veiksmų, nebegali įpareigoti notarės išduoti pareiškėjai atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

34. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, kad klausimą dėl privalomos palikimo dalies nustatymo sprendžia notaras. Neatkreipė dėmesio į tai, kad nepilnamečių vaikų vardu išduoti leidimą priimti palikimą, nenuginčijus testamento dalies ir nenustačius teisės į privalomąjį palikimą dalį negalimą, nes pagal įstatymą paveldimą, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Su tokiais argumentais negalima sutikti.

35. Pagal LR CK 5. 20 straipsnį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, turi patikrinti, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustatyti, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš išvardytų aplinkybių, notaras turi informuoti vaiko atstovą pagal įstatymą arba jo globėją apie vaiko teisę paveldėti (atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo), taip pat šią informaciją pateikti vaiko teisių apsaugos tarnybai, privalančiai konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti paveldėjimo teisę, o prireikus – pačiai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35).

37. Nagrinėjamu atveju yra palikėjo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), taigi galima preziumuoti, kad jiems yra reikalingas išlaikymas, ši prezumpcija byloje nepaneigta. Todėl apeliantės teiginiai, kad paveldima tiek, kiek tai nepakeista įstatymu, nepagrįsti.

38. Taigi, akivaizdu, jog prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Taigi notarė pagrįstai, nors šio veiksmo neįformino raštu, kol nebus išspręsti ginčai tarp įpėdinių, atidėjo veiksmų atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo (Notariato įstatymo 29 str.).

39. Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra kilęs ginčas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas notarės veiksmų teisėtumo klausimas, kuris yra nagrinėjamas ypatingąją teisena, rašytinio proceso tvarka, teismas ginčo dėl įpėdinių nesprendė, todėl nebuvo pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 str. 6 p.).

40. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir notarės interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

41. Notarė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi 431,06 Eur išlaidų. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantės notarės naudai ( 93 str.)

42. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 431 Eur bylinėjimosi išlaidų notarei Vitai Jankovskajai.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė