- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-238-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., R. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-368-650/2020 pagal pareiškėjos J. Ž. skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – A. K., R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo teismo prašė įpareigoti notarą D. J. išduoti pareiškėjai J. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė E. Ž., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko sūnui A. K. (pareiškėjos įtėviui). (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui A. K. palikimo atsisakė ir tą pačią dieną pareiškimu notarui pagal turto apyrašą palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjos brolis R. Ž.. Pareiškėja pažymėjo, kad sužinojusi, jog palikimas yra priimtas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, ir būdama lygiaverte antros eilės įpėdine, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti, tad įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui, pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Pareiškėja nurodė, jog notaras išdavė vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Š. kontora.
3. Pareiškėja nurodė, kad pateikė notarui paveldimo turto apyrašą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku notaras D. J. informavo, jog turi duomenų apie tai, kad A. K. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, todėl kol yra negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas. Pareiškėja nurodė, kad A. K. kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto (kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti) nustatymo, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu jo pareiškimas buvo patenkintas, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.
4. Pareiškėja nurodė, kad Testamentų registro duomenimis yra įregistruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai: 1) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.22 val. registruotas R. Ž.; 2) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2018 m. birželio 21 d. 11.49 val. registruota pareiškėja; 3) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. registruotas A. K..
5. Pareiškėja pažymėjo, kad notaras nepagrįstai atsisako išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nurodė, kad nepaisant nustatyto fakto, kad A. K. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustatytas juridinis faktas nesuteikia A. K. teisės vienam paveldėti visą palikėjos turtą, nes nėra priimti teismų sprendimai nepripažinti R. Ž. arba pareiškėjos, pretenduojančių į palikimą, įpėdiniais. Tad tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, būtų laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė, t. y. palikimo priėmimo aktas netektų galios.
6. Pareiškėja nurodė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą Dėl apskaičiuoto žemės mokesčio už 2015 – 2017 metus ir perskaičiuoto žemės mokesčio už 2018 metus bei suformuotą atitinkamą mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, kuriuose skaičiuojamas žemės mokestis už paveldėtus E. Ž. sklypus, nurodant, kad mirusiojo asmens vardu už šį laikotarpį žemės mokestis nebuvo skaičiuojamas. 2019 m. rugsėjo 10 d. mokesčių administratoriaus nurodyta žemės mokesčio suma priverstinai nurašyta iš pareiškėjos banko sąskaitos; 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjai buvo suformuoti žemės mokesčio deklaracijos duomenys ir už 2019 metus, reikalaujant iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti apskaičiuotą žemės mokestį, kuris, tikėtina, priverstine tvarka bus taip pat išieškotas. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėją laiko paveldėto turto savininke.
Atsiliepimas
7. Notaras D. J., atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas notarui, kaip pradėjimas faktiškai valdyti palikėjo turtą, kas taip pat gali būti laikytina siekimu priimti palikimą, pats savaime nesuteikia teisės į paveldėjimą. Palikimo priėmimas (tiek pradėjimas palikėjo turtą faktiškai valdyti, tiek ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas notarui) tėra tik į palikimą pretenduojančio asmens valios išraiška priimti palikimą ir tai tėra tik visiškai formalus procedūrinis veiksmas, skirtas tik tam, kad įpėdinis, turintis teisę paveldėti ir pageidaujantis ją įgyvendinti, įgytų palikimą (įteisintų palikimą savo vardu). Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo (bet kuriuo būdu) teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (-ių) pagal įstatymą ar įpėdinio (-ių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Šalies argumentai
8. Notaras nurodė, kad po palikėjos E. Ž. mirties pareiškėja, palikėjos vaikaitė, teismine tvarka atsistačiusi praleistą terminą palikimui priimti, 2018 m. birželio 21 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo anksčiau (2015 m. rugsėjo 24 d.) buvo pateikęs ir kitas palikėjos vaikaitis – suinteresuotas asmuo R. Ž.. Pareiškėja, kartu su R. Ž., pretendavo pagal įstatymą, kaip antros eilės įpėdiniai. Tačiau, remiantis minėto CK 5.5 straipsnio 3 dalimi, paveldėjimo teisės šie palikėjos vaikaičiai neteko ir jų palikimo priėmimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių po to, kai palikimą faktiniu turto valdymu priėmė kitas, vienintelis testamentinis įpėdinis, palikėjos sūnus A. K.. Jo palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu. Šio teismo sprendimo pagrindu A. K. 2019 m. liepos 15 d. pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu A. K. tapo vieninteliu testamentiniu įpėdiniu pagal (duomenys neskelbtini) palikėjos, įpėdinio motinos, E. Ž. sudarytą testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri savo sudarytame testamente jokiems kitiems asmenims, taip pat ir pareiškėjai, jokio turto ar išskirtinių, nenumatė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos mirties jis priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti; Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad motina vieninteliu savo turto paveldėtoju testamentu nurodė jį – savo vienintelį vaiką. Akcentavo, jog po to, kai palikimą priėmė faktiniu turto valdymu, visų kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia, kas reiškia, kad antros eilės pretendentai į palikimą R. Ž. ir J. Ž. po minėto teismo sprendimo neteko teisės į palikėjos turtą.
10. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad kai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad palikimą faktiniu turto valdymu priėmė A. K., visų kitų įpėdinių pareiškimas dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nutarta pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.
12. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad A. K. yra laikytinas pirmos eilės įpėdiniu ir dar asmeniu, priėmusiu palikimą pagal testamentą, o pareiškėja yra antros eilės įpėdinė, konstatuotina, kad pareiškėja nebelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikėjos E. Ž. palikimą.
13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos argumentai, kad nesant priimtų teismų sprendimų nepripažinti R. Ž. arba pareiškėjos įpėdiniais, jie yra lygiateisiai įpėdiniai, atmestini, kadangi esant pirmos eilės įpėdiniui, nereikalinga atskirais teismo sprendimais paneigti antros eilės įpėdinių teisę priimti palikimą.
14. Teismas nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, visų paskesnės eilės įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia.
15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog būtent jos vardu yra suformuotos apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijos už E. Ž. priklausiusius žemės sklypus ir nuo jos sąskaitos nuskaičiuota dalis žemės mokesčio, savaime nesuponuoja pareiškėjos tapimo paveldėto turto savininke.Šios aplinkybės vertintinos kaip ilgalaikių šalių tarpusavio ginčų dėl paveldėjimo pasekmė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties pareiškėja (apeliantė) J. Ž. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą tenkinti.Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
17. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino palikimo priėmimo momentą ir pasekmes. Palikimo priėmimo momentas tiksliai nustatytas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Abu palikimo priėmimo būdai lygiaverčiai ir kiekvieno jų pasekmė yra turto savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisę nuo palikimo atsiradimo momento įgyja palikėjo įpėdiniai.
18. Pareiškėja pažymėjo, kad palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu registruotas R. Ž. registruotas 2015 m. rugsėjo 24 d., o 2018 m. birželio 21 d. registruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu registruota pareiškėja, tad tiek ji, tiek R. Ž. įgyvendino paveldėjimo teisę CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu ir įgijo nuosavybės teisę į palikėjos turtą dar iki to laiko, kai A. K. tik ketino kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo.
19. Pareiškėja akcentavo, kad vien ta aplinkybė, kad jai teisėtu palikimo priėmimo būdu priėmus palikimą, paaiškėjo kitų įpėdinių, nėra pakankama spręsti, kad turi būti panaikinama jos įgyta nuosavybės teisė.
Atsiliepimas
20. Notaras D. J. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad su skundu bei jo motyvais visiškai nesutinka ir palaiko atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad testamentinis turto įpėdinis A. K. palikimą faktiniu turto valdymu priėmė anksčiau nei pareiškėja, tik pats faktas teismo buvo konstatuotas vėliau.Vien pats pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui ar turto valdymo po palikėjo mirties faktas nesudaro pagrindo paveldėjimui ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
21. Suinteresuoti asmenys A. K. ir R. Ž. atsiliepimuose į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos J. Ž. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
23. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
24. Pareiškėja atskirajame skunde prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo jai tapo žinoma, kad nagrinėjamoje byloje pateiktuose R. Ž. atsiliepimuose į ieškinį pats R. Ž. nepasirašė. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos vertinimu, R. Ž. paaiškinimai nepripažintini įrodymais byloje, o siekiant pateikti suklastojimo įrodymus ir išsiaiškinti tikrąją R. Ž. poziciją, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka, pripažįstant R. Ž. dalyvavimą būtinu.
25. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į bylos aplinkybes.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad įvertinus apeliantės argumentus, nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo R. Ž. į nagrinėjamą bylą pateikė ne vieną procesinį dokumentą, kuriuose jo pozicija ginčo klausimu išliko nepakitusi – suinteresuoto asmens vertinimu, tiek pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų (neveikimo), tiek skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
27. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu E. Ž. visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko A. K., testamentas sudarytas ir patvirtintas notaro D. J. (duomenys neskelbtini) E. Ž., pareiškėjos J. Ž. ir suinteresuoto asmens R. Ž. senelė bei suinteresuoto asmens A. K. motina, mirė.
29. (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui A. K. palikimo atsisakė; tą pačią dieną pareiškimu notarui pagal turto apyrašą palikimą pagal įstatymą priėmė R. Ž.. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) A. K. atsisakymas priimti motinos E. Ž. palikimą buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
30. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista.
31. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notaras išdavė vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Š. kontora. Pareiškėja pateikė notarui paveldimo turto apyrašą; 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu pareiškėja notaro D. J. buvo informuota, kad 2018 m. birželio 19 d. yra gautas advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad A. K. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Pareiškėjai buvo pranešta: „kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavinėsime“.
32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018) A. K. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, buvo patenkintas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas.
33. 2019 m. liepos 23 d. Testamentų registro išrašo duomenimis yra įregistruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai: 1) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.22 val. registruotas R. Ž.; 2) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2018 m. birželio 21 d. 11.49 val. registruota J. Ž.; 3) palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. registruotas A. K..
34. (duomenys neskelbtini) A. K. išduotas liudijimas dėl mirusios E. Ž. turto priėmimo pagal testamentą.
Dėl ginčo esmės
35. Pareiškėja J. Ž. pateikė teismui skundą dėl notaro D. J. atsisakymo išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į E. Ž. palikimą.
36. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
37. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
38. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
39. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu.
41. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
42. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.
43. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
44. Kaip minėta nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. Testamentų registro išrašo duomenimis – registruoti trys E. Ž. palikimo priėmimo faktai. ( šios nutarties 33 punktas). Pareiškėjai pateikus notarui paveldimo turto apyrašą, prašius išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, esant konkrečiai situacijai paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. ( šios nutarties 31 punktas). Kaip jau minėta, notaras atlieka notarinį veiksmą, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų turinio ir jų teisėtumo nekyla abejonių ar nesutarimų, o nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos kreipimosi metu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl palikimo priėmimo, t. y. notaras turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą.
45. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018) A. K. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, buvo patenkintas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikimą priėmusiu asmeniu 2019 m. liepos 15 d. 15.48 val. įvardytas A. K..
46. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
47. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra palikėjos E. Ž. vaikaitė ir paveldint pagal įstatymą laikoma antros eilės įpėdine ir galėtų priimti palikimą, jei palikėja nebūtų sudariusi testamento, o pirmos eilės įpėdinių nebūtų arba jie nepriimtų palikimo ar atsisakytų palikimo. Tad įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimui, įpėdiniu, priėmusiu mirusiosios E. Ž. palikimą, laikytinas suinteresuotas asmuo A. K.. Įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo A. K. yra pirmos eilės įpėdinis ir asmuo, priėmęs palikimą pagal testamentą, o pareiškėja yra antros eilės įpėdinė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, visų paskesnės eilės įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia, pagrįstos ir teisėtos. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti ir vertinti kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad notaras turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjos reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ypatingąją bylos teiseną ir skundo dėl notarų veiksmų nagrinėjimo specifiškumą, neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 511 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.