- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-368-650/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04952-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. Ž. patikslintą skundą dėl notaro D. J. veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą (suinteresuoti asmenys procese – A. K., R. Ž.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. Ž. teikė patikslintą skundą (55-57 b.l.), kuriuo prašo įpareigoti notarą D. J. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad 2015m. mirė pareiškėjos J. Ž. senelė E. Ž.. 2012m. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą E. Ž. paliko A. K. (pareiškėjos įtėviui). 2015-09-24 pareiškimu notarui A. K. palikimo atsisakė. Tą pačią dieną (2015-09-24) pareiškimu notarui pagal turto apyrašą palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjos brolis R. Ž.. Sužinojusi, kad palikimas yra priimtas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, ir būdama lygiaverte antrosios eilės įpėdine, kaip brolis, 2016-01-28 pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017-10-12 nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-25-776/2017) jos pareiškimą atmetė, kadangi 2016-08-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjo atsisakymas priimti palikimą, tačiau pareiškėjos prašymu atnaujinus procesą byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-04 nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti. Pareiškėja 2018-05-23 kreipėsi į Šiaulių m. 6-ąjį notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notaras išdavė vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įvykdė antstolės V. Š. kontora, o Pareiškėja pateikė notarui paveldimo turto apyrašą, tačiau 2018-08-20 el. laišku notaras D. J. pareiškėją informavo, kad „2018-06-19 yra gautas Advokatų profesinės bendrijos“ Onaitis ir Partneriai“ raštas, kad A. K. kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos, ir kuriame nurodoma, kad A. K. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavinėsime“.
2. 2018-07-04 A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti (civilinė byla Nr. e2YT-9301-291/2018). Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu šis pareiškimas buvo patenkintas. Gavusi sprendimą, pareiškėja iš karto telefonu kreipėsi į notarą D. J., kad būtų tęsiamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procesas, tačiau laikas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui notaro biure nebuvo paskirtas, atsakyta, kad po to, kai teismine tvarka buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, apie tai, kad palikimą A. K. priėmė faktiniu turto valdymu, visų kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia, kas reiškia, kad R. Ž. ir pareiškėja po tokio teismo sprendimo neteko teisės į palikėjos turtą.
3. Pareiškėjos vertinimu, notaras D. J. nepagrįstai atsisako išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Nepaisant nustatyto juridinio fakto, kad A. K. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustatytas juridinis faktas nesuteikia A. K. teisės vienam paveldėti visą palikėjos turtą, nes nėra priimti teismų sprendimai nepripažinti R. Ž. arba pareiškėjos, pretenduojančių į palikimą, įpėdiniais, tuo tarpu tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, būtų laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė, t.y. palikimo priėmimo aktas (pvz.: pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas notarui) netektų galios (CK 5.9 str. 1 d.).
4. Skunde taip pat teigiama, kad 2019-07-24 pareiškėja el. paštu gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą Dėl apskaičiuoto žemės mokesčio už 2015-2017 metus ir perskaičiuoto žemės mokesčio už 2018 metus ir suformuotą atitinkamą mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, kuriuose skaičiuojamas žemės mokestis už paveldėtus E. Ž. sklypus, nurodant, kad mirusiojo asmens vardu už šį laikotarpį žemės mokestis nebuvo skaičiuojamas. 2019-09-10 mokesčių administratoriaus nurodyta žemės mokesčio suma (365,12 EUR) priverstinai nurašyta iš pareiškėjos banko sąskaitos. 2019-10-23 Pareiškėjai buvo suformuoti žemės mokesčio deklaracijos duomenys ir už 2019 metus (155,56 EUR sumai, dokumentas pridedamas), reikalaujant iki 2019-11-15 sumokėti apskaičiuotą žemės mokestį, kuris, labai tikėtina, vėl bus priverstine tvarka išieškotas iš Pareiškėjos. Taigi, ir mokesčių inspekcija pareiškėją laiko paveldėto turto savininke.
Atsiliepimas
5. Notaras D. J. atsiliepimu į patikslintą skundą (89 b.l.) prašo skundą atmesti ir nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo (bet kuriuo būdu) teisinės pasekmės atsiranda tik tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (-ių) pagal įstatymą ar įpėdinio (-ių) testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Po palikėjos E. Ž. mirties, pareiškėja, palikėjos vaikaitė, teismine tvarka atsistačiusi praleistą terminą palikimui priimti, 2018-06-21 pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo anksčiau, 2015-09-24, buvo pateikęs ir kitas palikėjos vaikaitis –R. Ž.. Tuo metu, į palikimą, kol jo nebuvo priėmęs palikėjos sūnus A. K., pareiškėja su R. Ž. pretendavo pagal įstatymą, kaip antros eilės įpėdiniai. Tačiau, remiantis CK 5.5 straipsnio 3 dalimi, paveldėjimo teisės vaikaičiai neteko ir jų palikimo priėmimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes po to palikimą faktiniu turto valdymu priėmė vienintelis testamentinis įpėdinis, palikėjos sūnus A. K.. Jo palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2018-12-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu. Šio sprendimo pagrindu, A. K. pateikė 2019-07-15 pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir taip tapo vieninteliu testamentiniu įpėdiniu pagal 2012-10-12 motinos E. Ž. sudarytą testamentą. Palikėja E. Ž. savo sudarytu testamentu jokiems kitiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjai, jokio turto ar išskirtinių, nenumatė. Nors pareiškėja ir priėmė palikimą, paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės į palikėjos E. Ž. palikimą ji neturi, paveldėti jos turto negali ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra negalimas.
6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į patikslintą skundą (90-94 b.l.) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai žinoma, kad A. K. atsisakymą priimti palikimą sūnaus R. Ž. naudai nuo sudarymo momento, atsiradusį po motinos E. Ž. mirties, teismas pripažino negaliojančiu (c.b. Nr. 2-2082-949/2016). 2019-04-15 Šiaulių apygardos teismas paliko galioti 2018-12-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, todėl visų kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia. Nurodo, kad A. K. visada pagal 2006-11-27 ir 2012-10-12 įgaliojimus turėjo galimybę valdyti ir valdė savo motinos E. Ž. turtą ir atstovavo jos interesus.
7. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į patikslintą skundą (150-154 b.l.) prašė skundo netenkinti ir iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir A. K. savo atsiliepime.
Skundas netenkinamas.
8. Iš bylose esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2015m. mirė E. Ž., kuri yra pareiškėjos J. Ž. ir suinteresuoto asmens R. Ž. senelė bei suinteresuoto asmens A. K. motina. 2012m. E. Ž. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko A. K. (45 b.l.). 2015-09-24 pareiškimu notarui A. K. palikimo atsisakė. Tą pačią dieną (2015-09-24) pareiškimu notarui pagal turto apyrašą palikimą pagal įstatymą priėmė Pareiškėjos brolis R. Ž. (7 b.l.). 2016-08-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymas priimti motinos palikimą (117-125 b.l.).
9. Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-04 nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui po E. Ž. mirties priimti. 2018-12-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018 buvo patenkintas A. K. pareiškimas ir nustatyta, kad A. K. priėmė mirusios E. Ž. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (99-101 b.l.). 2019-07-15 A. K. išduotas liudijimas dėl mirusios E. Ž. turto priėmimo pagal testamentą (97 b.l.).
10. Pareiškėja ginčija notaro D. J. atsisakymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į E. Ž. palikimą.
11. Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Kaip minėta pirmiau, paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Motyvuojamoji dalis
12. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
13. Pareiškėja yra palikėjos E. Ž. vaikaitė ir paveldint pagal įstatymą laikoma antros eilės įpėdine ir galėtų priimti palikimą, jei palikėja nebūtų sudariusi testamento, o pirmos eilės įpėdinių nebūtų arba jie nepriimtų palikimo ar atsisakytų palikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2018-12-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018 buvo patenkintas pareiškėjos tėvo A. K. pareiškimas ir nustatyta, kad A. K. priėmė mirusios savo motinos E. Ž. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
14. Įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018, įpėdiniu, priėmusiu mirusiosios E. Ž. palikimą, laikytinas būtent suinteresuotas asmuo A. K.. Įvertinus tai, kad A. K. yra laikytinas pirmos eilės įpėdiniu ir dar asmeniu, priėmusiu palikimą pagal testamentą, o pareiškėja pagal CK 5.11 straipsnį yra antros eilės įpėdinė, konstatuotina, kad pareiškėja nebelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikėjos E. Ž. palikimą.
15. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad nesant priimtų teismų sprendimų nepripažinti R. Ž. arba pareiškėjos, įpėdiniais, jie yra lygiateisiai įpėdiniai, nes, kaip jau minėta, esant pirmos eilės įpėdiniui, nereikalinga atskirais teismo sprendimais paneigti antros eilės įpėdinių teisę priimti palikimą.
16. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016, kuriuo nuo sudarymo momento pripažintas negaliojančiu A. K. atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. E. Ž. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, testamentu paliko savo sūnui A. K.. Teismas pritaria notaro atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, todėl visų paskesnės eilės įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo jiems jokių teisinių pasekmių nebesukelia.
17. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad būtent jos vardu yra suformuotos apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijos už E. Ž. priklausiusius žemės sklypus ir nuo jos sąskaitos nuskaičiuota dalis žemės mokesčio, savaime nesuponuoja pareiškėjos tapimo paveldėto turto savininke. Šios aplinkybės vertintinos kaip ilgalaikių šalių tarpusavio ginčų dėl paveldėjimo pasekmė ir, A. K. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, visos turtinės prievolės, kylančios iš šio turto, pareina būtent jam, o ne pareiškėjai. Teismas daro išvadą, kad notaras pagrįstai atsisakė pareiškėjai J. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjos reikalavimai atmestini.
18. Proceso metu susidariusios procesinių dokumentų siuntimo ir kitos išlaidos, kurios iš šalių nei vienai kitai, nei valstybei nepriteisiamos, atsižvelgiant į ypatingąją bylos teiseną ir skundo dėl notarų veiksmų nagrinėjimo specifiškumą (CPK 96 str. 4 d., 511 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 511 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos J. Ž. patikslintą skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.