- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-171-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- N. K.-B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės N. K.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal N. K.-B. ieškinį atsakovei A. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro notarė R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. K.-B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. atsakovei A. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu; pripažinti bendrąja ieškovės ir 2019 m. liepos 17 d. mirusio jos sutuoktinio A. B. jungtine (sutuoktinių) nuosavybe: pastatą-kūrybines dirbtuves, žemės sklypo, esančio Filaretų g. 85A, Vilniuje, 444/800 dalį; pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB, sąskaitose, tapybos albumų leidinius „A. B.: tapyba“, meno kūrinius-paveikslus, transporto priemonę Opel Zafira, dujinį pistoletą. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir uždraudė atsakovei A. B. perleisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises (parduoti, padovanoti, įkeisti, išnuomoti ir pan.) į jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Filaretų g. 85A, Vilniuje, dalis.
3. 2020 m. rugsėjo 3 d. byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu-gyvenamuoju namu, esančiu Filaretų g. 85A, Vilniuje, tvarką, leisti ieškovei pastatyti laikino naudojimo stumdomą sienelę, siekiant atskirti erdves, ir uždrausti atsakovei A. B. gyvenamajame name, esančiame Filaretų g. 85A, Vilniuje, atlikti bet kokius statybos, remonto, rekonstrukcijos ar kitus darbus, susijusius su pastato būklės keitimu.
5. Prašyme ieškovė nurodė, kad būtina taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias apsaugos priemones, siekiant nustatyti laikiną naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nes tik taip galima užtikrinti teisingą ir abiem šalims tinkamą naudojimąsi paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. ginčo šalys nurodytose patalpose gyvena kartu, tarp šalių nuolat kyla konfliktai, atsakovė vykdo remonto, statybos darbus, vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartis su elektros, vandens ir televizijos bei interneto ryšio tiekėjais, dėl ko ieškovei yra apsunkinta galimybė mokėti priklausančią mokesčių dalį. Toks atsakovės elgesys pažeidžia bendro daikto naudojimo derinimo principus, kelia baimę bei nemalonius išgyvenimus. Tai, kad šalims sunku susitarti ir gyventi kartu nekonfliktuojant, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pažyma Nr. 10-S apie ieškovės vardu registruotus iškvietimus adresu Filaretų g. 85A, Vilniuje. Atsakovė be ieškovės sutikimo pastatė laikiną stumdomą sienelę, todėl ieškovei, siekiant laikinai atriboti savo naudojamą patalpų dalį, taip pat būtina įrengti laikiną stumdomą sienelę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. B. atsiliepime prašė atmesti ieškovės prašymą. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymu, todėl toks prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingai nei teigia ieškovė, niekaip nėra ir negali būti susijęs su būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra reiškiami ieškinio reikalavimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka, todėl toks prašymas nelaikytinas susijusiu su būsimo galimo palankaus teismo sprendimo ieškovei užtikrinimu. Be to, ieškovė prašo nustatyti laikiną naudojimosi tvarką ne pagal išviešintą viešame registre 2003 m. Kadastrinių matavimų bylą, o būtent pagal savo iniciatyva sudarytą planą, kuriame ieškovės prašoma pastatyti sienelė eliminuotų atsakovės teisę patekti į bendrai naudojamą vonios kambarį, į virtuvę, kuria naudojasi atsakovė su nepilnamečiu vaiku.
9. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovė trukdo naudotis jai ginčo namu, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nenustačius laikinos naudojimosi ginčo turtu tvarkos, nebus įmanoma ar pasunkės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas taip pat sprendė, kad nesitariant su ieškove atsakovės atliekami statybos ar remonto darbai negali būti vertinami kaip pagrindas, jog egzistuoja reali grėsmė ginčo pastate esančiam ir ieškovės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Ieškovė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima bent preliminariai teigti apie atsakovės jau daromą ar ketinamą daryti žalą ieškovės turto atžvilgiu. Priešingai, atsakovės teigimu, jos iniciatyva ir lėšomis buvo pakeisti seni apsvilę laidai, sutvarkyta elektros skydinė, išvalyti sandėliukai, nuvalyti sienų pelėsiai ir perdažytos sienos, išvalyti ir sutvirtinti lietaus nubėgimo latakai, sutvarkytas sodo laistymo kranas ir kt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė N. K.-B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Prašymas yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais, t. y. su ieškinio dalyku. Jei atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, o ieškovei būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas didesnei turto daliai – 5/8 dalims turto, tuomet ieškovei priklausytų didesnioji dalis ginčo patalpų. Šiuo metu ieškovei ir atsakovei priklausančios turto dalys yra idealiosios dalys. Siekiant laikinai sureguliuoti teisinius santykius bei užtikrinti ginčo objekto būklės išlaikymą, tinkamą jo priežiūrą ir naudojimą, laikinos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymas yra susijęs su ieškinio reikalavimais.
11.2. Prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės vienodai varžytų tiek ieškovės, tiek atsakovės teises, būtų aiškios ir žinomos konkrečios patalpos, kuriomis laikinai būtų galima naudotis, sureguliuotų tarp šalių esančius konfliktiškus santykius.
11.3. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, nes laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet jos neturi sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Ieškovė nesutinka su nustatytomis turto dalimis ir atsakovei išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, todėl neteikia notarei prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą jai išdavimo. Dėl šios priežasties ieškovė negali atskira tvarka kreiptis į teismą dėl laikinos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas nevertino aplinkybių, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Dėl šios priežasties šalys negali tinkamai valdyti ir naudotis turtu, jo prižiūrėti, šalys nesusitaria dėl pastato eksploatacinių išlaidų mokėjimo tvarkos. Atsakovė atsisako mokėti pagal šiuo metu nustatytas turto dalis, motyvuodama tuo, kad ieškovė naudojasi didesne turto dalimi.
11.5. Iki šiol nėra aiški nekilnojamojo turto patalpų priežiūros tvarka. Atsakovė prižiūri tik tas erdves, kurias, savavališkai atsidalinusi laikinos konstrukcijos sienele, yra užrakinusi, tačiau naudojasi ir vaikšto po visas pastato patalpas. Tuo tarpu ieškovė neturi jokio privatumo ir galimybės palaikyti tvarką naudojamose erdvėse.
11.6. Ieškovė 2020 m. kovo 20 d. atliko naujus pastato kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, jog šiuo metu esamas patalpų išplanavimas iš esmės skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 2003 metais įregistruotų duomenų. Ieškovė, siekdama nustatyti laikiną, o ne nuolatinę naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, bei atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė šiuo metu naudojasi būtent tomis patalpomis, kurias ieškovė yra nurodžiusi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi naujais teismui pateiktais kadastrinių matavimų bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Teismas nevertino ieškovės prašymo leisti ieškovei pastatyti laikinos konstrukcijos sienelę, kuri užtikrintų abipusį ieškovės ir atsakovės privatumą. Šalims tektų mažiau bendrauti, dėl ko tiek ieškovės, tiek atsakovės ir jos dukros emocinė aplinka būtų stabilesnė ir mažiau žalinga.
11.8. Teismas nepagrįstai vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Visi pakeitimai, kuriuos šiuo metu atlieka atsakovė, iš esmės pablogintų ar pakeistų dabartinę pastato būklę. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovė dėl neva atlikto turto pagerinimo gali kreiptis į teismą, siekdama prisiteisti iš to kilusius nuostolius. Tokie veiksmai nors ir nesunaikins turto, gali sukelti ieškovei neigiamas pasekmes ir finansinius praradimus.
11.9. Pastato interjeras buvo bendrai kuriamas ieškovės ir atsakovės tėvo, tai yra artima ir brangu ieškovei. Atsakovės atliekami savavališki remonto sprendimai yra nepriimtini ieškovei, o teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovė patirtų papildomų finansinių nuostolių norėdama atkurti pirminę patalpų būklę.
11.10. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos išvardinti darbai buvo realiai ir faktiškai atlikti, tokia atsakovės pozicija liudija, jog ji turi siekį keisti pastato būklę, o tai kelia grėsmę palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Atsiliepimas
12. Atsakovė A. B. atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą.
13. Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai teiginiai:
13.1. Apeliantė skunde pripažįsta, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas dėl paveldėtų nuosavybės dalių nustatymo niekaip nėra ir negali būti šioje byloje susijęs su naudojimosi turtu tvarkos nustatymu. Apeliantė neišsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir neturi įregistravusi nuosavybės teisės į jokią turto dalį, net ir idealiąją. Pagal viešus duomenis apeliantė neturi turto dalies savininko statuso, todėl šalys net negali teisiškai susitarti nei dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, nei dėl visiško atsidalijimo.
13.2. Byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingai nei teigia ieškovė, nėra ir negali būti susijęs su būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes toks ginčas byloje iš viso nėra sprendžiamas.
13.3. Apeliantė nesiūlė atsakovei geranoriškai susitarti dėl turto naudojimosi tvarkos, ji neprižiūri ginčo turto (tai patvirtina į bylą pateiktos atsakovės tvarkomo ginčo turto nuotraukos), nesudaro sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, nuo pat palikėjo mirties nesirūpina turto išlaikymu. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė gali kreiptis į teismą dėl atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, kad būtina nustatyti naudojimosi tvarką dėl nepilnamečio vaiko interesų, nebuvo nurodyti prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
13.4. Apeliantė teigia, kad VĮ „Registrų centras“ nurodyta pastato paskirtis – „kūrybinės dirbtuvės“, todėl atsakovė jomis negali naudotis kaip gyvenamosiomis patalpomis. Tokiu teiginiu ji paneigia ir savo poreikį nustatyti jomis naudojimosi tvarką dėl gyvenamosios paskirties. Atsakovė turi kūrėjo statusą ir gali naudoti patalpas pagal paskirtį.
13.5. Apeliantės nurodyti atliekami turto remonto (būtini) darbai nereiškia, kad ginčo pastate esančiam ir ieškovės nuosavybės teise priklausančiam turtui egzistuoja reali sunaikinimo / sužalojimo grėsmė. Ieškovė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti apie atsakovės jau daromą ar ketinamą daryti žalą ieškovės turto atžvilgiu.
13.6. Apeliantė pripažįsta, kad jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo ir negali būti atliekami, kol nesibaigs teisminis procesas, tačiau net neįsiregistravusi savo nuosavybės teisės, t. y. neužbaigusi paveldėjimo procedūros ir ginčydama paveldėjimo dalis, siekia gauti iš teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus – laikinai įrengti stumdomą sienelę. Toks prašymas akivaizdžiai pažeidžia šalių proporcingumo principą, nes atsakovė netektų teisės naudotis bendrai naudojamomis patalpomis.
14. Ieškovė N. K.-B. pateikė paaiškinimus dėl atsakovės pateikto atsiliepimo ir naujus įrodymus (susirašinėjimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kuriuos prašo priimti. Teigia, kad dar iki atsakovei įsikeliant į ginčo patalpas, ieškovė pateikė atsakovei siūlymą dėl pastato patalpų naudojimosi, tačiau atsakovė atsisakė derinti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką iki ieškovei nebus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nurodo, kad ne ieškovė, bet atsakovė siekia konfliktuoti, trikdyti ieškovės gyvenimą ir piktybiškai vengia susitarti dėl patogaus, abiem šalims tinkamo ir šiuo metu faktiškai esamo naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Nustačius ieškovės prašomą laikiną naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, šalys galėtų laikinai apriboti patekimą į vienai ir kitai priskirtas patalpas, taip užtikrindamos asmeninę erdvę ir ramų gyvenimą, kol ginčas bus nagrinėjamas teisme. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepablogintų ir nepakeistų konkliudentiniais veiksmais tarp šalių dabar nustatytos faktinės naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos. Atsakovė nepateikė paaiškinimų, kokiu pagrindu vienašališkai pastatė laikinos konstrukcijos sienelę ir taip atskyrė pusę naudojamo pastato ploto. Pasak ieškovės, šiuo metu esama situacija, kai atsakovė turi galimybę naudotis privačia net 67,08 kv. m erdve, o ieškovė neturi galimybės naudotis didesne nei 10 kv. m kambario patalpa, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovė su dukra nėra šeima ar vienas šeimos ūkis, ieškovė dirba iš namų, todėl toks bendravimas ir gyvenimas kelia riziką ieškovės sveikatai. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti paaiškinimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra naujai nurodomos aplinkybės, o yra tiesiogiai susiję su reiškiamais reikalavimais teismui ir skundžiamoje nutartyje pateiktais teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimus ir naujus įrodymus (susirašinėjimą bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kuriuos prašo priimti. Ieškovės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina atsakovės atsisakymą derėtis ir geranoriškai susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, o taip pat faktinę nekilnojamojo turto ir naudojamų patalpų būklę.
17. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė naujus paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsižvelgiant į pateiktų paaiškinimų ir įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
20. Byloje sprendžiamas klausimas tik dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo –naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, leidimo pastatyti laikino naudojimo stumdomą sienelę ir uždraudimo atsakovei A. B. atlikti bet kokius darbus, susijusius su pastato būklės keitimu. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintas anksčiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, apeliacinės instancijos teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimu nebepasisako.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi netenkinti jos prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teigia, kad tokios priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti tinkamą nekilnojamojo turto naudojimo tvarką, šalių lygiateisiškumo principą, nes šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
22. Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (ieškovas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.).
23. Ieškovė savo ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. prašo pripažinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu ir pripažinti bendrąja ieškovės ir mirusio jos sutuoktinio A. B. jungtine (sutuoktinių) nuosavybe nurodytą konkretų turtą. Apeliantė iš esmės pagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės paprastai gali būti taikomos ir tada, kai būtina laikinai sureguliuoti šalių teisinius santykius, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nėra sprendžiamas tokio pobūdžio ginčas, kada iš tiesų būtina taikyti tokias priemones. Apeliantės pateikti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad netaikius jos nurodomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagal ieškinyje pareikštus materialiuosius reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, patenkinus ieškovės ieškinį, jai atitektų didesnė ginčo turto dalis, o atsakovė netektų teisės į ją pretenduoti. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinyje pareikštų reikalavimų turinio ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Apeliantė šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo tikėtinai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliantės hipotetiniai teiginiai, kad atsakovė galbūt atliks kokius nors nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus, o vėliau kreipsis dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, vertintini kaip pernelyg nutolusi prielaida nuo ginčo pagal ieškinį esmės, kuri (prielaida) nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, jog atsakovė jau realiai ėmėsi tokių ketinimų (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, teigdama, jog pastačius jos nurodomą laikiną sienelę, būtų sureguliuoti šalių santykiai ir užtikrintas tinkamas bei teisingas naudojimasis turtu, tuo pačiu pripažįsta, kad atsakovės galimybės patekti į bendro naudojimosi patalpas būtų apribotos, o ieškovė esą geranoriškai leistų jomis naudotis. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina abiejų ginčo šalių teiginius dėl itin konfliktiškų tarpusavio santykių, tačiau ieškovei ginčijant atsakovės priimto palikimo dalį ir siekiant pripažinti iš esmės kitokį palikėjo turto teisinį statusą, natūralu, kad šalys susiduria su tam tikrais suvaržymais bei nepatogumais, tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, nenustatytos sąlygos papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
26. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jos turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas parengiant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už atskirojo skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio prašymai sprendžiami tik išnagrinėjus bylą dėl ginčo esmės, o ne priimant byloje tarpinius procesinius sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta – kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. jei teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.