Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1565-241/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-12
Bylos Nr.: 2-1565-241/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01021-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Gasiūnienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“
Suinteresuotas asmuo: V. P., V. K., A. S., J. T., V. T.

Civilinė byla Nr. 2-1565-241/2017Proceso Nr. 2-56-3-01021-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-162-413/2017 pagal pareiškėjos UAB „Šančių prekybos centras“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – V. P., V. K., A. S., J. T., V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja, pradinė BUAB Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo pakeista naująja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“, kreipėsi pareiškimu į teismą prašydama pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu.Pareiškėja nurodė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ tapo faktiškai nemokia 2010 metais, t. y. žymiai anksčiau nei jos administracija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės ūkinė–komercinė veikla iš esmės pasireiškė vieno nekilnojamojo turto projekto vystymu, kurio tikslas – teritorijoje, (duomenys neskelbtini), pakeisti dirbamos žemės paskirtį ir joje pastatyti gyvenamąjį kvartalą. Ši veikla buvo pradėta prieš nekilnojamojo turto rinkos krizę, neįvertinus nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimo rizikos ir/ar nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo rizikos. Ištikus ekonominei krizei įmonės nekilnojamojo turto projektas tapo nerentabilus, tačiau atsakovės administracija nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo tada buvo stebimas nuoseklus UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtinės padėties blogėjimas. Įmonės vadovas V. P. ir UAB „Global Petroleum“ teikė įmonei paskolas, kas rodo, jog įmonei neužteko nuosavų lėšų veiklai vykdyti. Ji buvo nepajėgi mokėti mokesčių, tai pagrindžia 2011 m. kovo 16 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. N2-196 dėl 408 870 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo. Įmonei reikalingos prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos per UAB „Global Petroleum“, o tai rodo, kad įmonė buvo nepajėgi pati rinkos sąlygomis įsigyti prekių ir/ar paslaugų. Taigi, egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta tyčinio bankroto prezumpcija – nesavalaikis bankroto bylos inicijavimas.UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas bankroto administratoriui galimai perdavė ne visus įmonės dokumentus, nes pareiškėjai susipažinti buvo pateikti ne visi įmonės apskaitos duomenys, dokumentai nebuvo surišti į segtuvus ir sunumeruoti, tarp griežtos apskaitos buhalterinių dokumentų nėra dalies dokumentų originalų, tik jų kopijos, todėl neįmanoma patikrinti jų autentiškumo. Taip pat nepateikti akcininkų apskaitos dokumentai, kurie yra privalomi, kadangi pagal juos nustatomi įmonės dalyviai. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kodėl bankrutavusi įmonė finansavo teritorijų planavimo darbus kitų asmenų naudai ir ar bankrutavusi įmonė neturi teisių į kitus žemės sklypus. Pareiškėjos nuomone, teritorijų planavimo darbai bankrutavusios įmonės sąskaita buvo atlikti kitų asmenų naudai, nes suformuoti žemės sklypai vėliau turėjo būti perleisti bankrutavusiai įmonei. To nepadarius, galėjo būti padaryta ženkli žala bankrutavusiai įmonei. Iš pateiktų susipažinti dokumentų neaiškus UAB „Naujoji Vaišvydava“ klientų tiesiogiai UAB „Global Petroleum“ pervestų pinigų likimas. Dėl išvardintų dokumentų trūkumų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos ir jos turto, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.Iš UAB „Global Petroleum“ gautų pinigų galimai buvo atsiskaitinėjama su bankrutavusios įmonės kreditoriais, apeinant bankrutavusios įmonės banko sąskaitą, t. y. užkertant kelią kitiems kreditoriams išieškoti iš banko sąskaitos. Tokiu būdu egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas.Įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai su UAB „Global Petroleum“, pagal kuriuos bankrutavusi įmonė perleido nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto tyčinio bankroto požymis – įmonei nenaudingų sandorių sudarymas su susijusiais asmenimis. Be to, neaišku, kaip UAB „Global Petroleum“ atsiskaitė, t. y. ar nebuvo padarytos užskaitos. Jeigu buvo padarytos užskaitos, tai gali būti vertinama kaip turto perkėlimas į susijusią įmonę, nes turtas iš bankrutuojančios įmonės išimtas nesumokant pinigų ir tokiu būdu jai padarant didelę žalą. Dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės direktorius V. P. į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 31 d., t. y. praėjus nedaug laiko nuo paskutinių sandorių sudarymo. 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi E. P. S., atstovaujamas įgaliotinio V. P., pardavė E. T. butą už 185 000 Lt, kainos dalį – 63 178,76 Lt – sumokant į V. P. sąskaitą banke. Pareiškėjos nuomone, E. P. S. buvo V. P. statytinis. E. P. S. vardu butas įgytas už 48 002,74 Eur (165 743,86 Lt) pagal 2010 m. gegužės 20 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PER-2010-12. Taigi, V. P. turėjo finansinės naudos iš bankrutavusios įmonės įsigyto buto perpardavimo.Taip pat egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis – UAB „Naujoji Vaišvydava“ veikla buvo perkelta į UAB „Global Petroleum“. Abiejų bendrovių vadovu ir akcininku tam tikrais laikotarpiais buvo V. P., buhaltere – V. K.. Bankrutavusios įmonės prašymu iš klientų gautinos sumos buvo sumokėtos tiesiogiai UAB „Global Petroleum“. UAB „Global Petroleum“ pagal poreikį suteikdavo paskolas UAB „Naujoji Vaišvydava“. Prieš bankroto bylos iškėlimą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido UAB „Global Petroleum“ 4 komercines patalpas ir 1 butą, kurių nepavyko realizuoti tretiesiems asmenims.Įmonės valdymo organai netinkamai atliko savo pareigas ir sąmoningai blogai valdė įmonę. Įmonės vardu veikęs jos direktorius V. P. iš namo gyventojo priėmė 21 300 Lt už įmonės atliktus buto apdailos darbus, kurie buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti, tokiu būdu V. P. neteisėtai disponavo bankrutuojančiai įmonei priklausančiais pinigais. Be to, V. P. sudarinėjo sandorius su jo paties valdomu UAB „Global Petroleum“, t. y. esant V. P. interesų konfliktui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio prasme, o įmonei tapus faktiškai nemokiai jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimus. V. P. dirbtinai palaikė įmonės veiklos tęstinumą savo paties ir UAB „Global Petroleum“ skolintais pinigais, pardavinėjo bankrutavusios įmonės turtą, taip pat nukreipė įmonės iš klientų gautinas sumas į kitus juridinius asmenis, kad kreditoriai negalėtų jų išieškoti. Vilkindamas bankroto bylos atsakovei iškėlimą, įmonės vadovas siekė paslėpti bankrutavusios įmonės turtą, jį perkeldamas UAB „Global Petroleum“ ir kitiems asmenims, taip pat siekė išvengti asmeninės atsakomybės pagal 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 07-058750- LA4/07-058753-LA4, kurios pagrindu jis laidavo už bankrutavusios įmonės prievolių įvykdymą AB bankui „Swedbank“. Tokiu būdu įmonės turto realizavimas sudarė prielaidas atsiskaityti su vienu kreditoriumi AB bankui „Swedbank“ ir išvengti laiduotojo prievolių vykdymo. Taigi, V. P. siekė asmeninių tikslų. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai negali būti laikomi mažareikšmiais vertinant įmonės turto ir įsipareigojimų pasikeitimo santykį jo valdymo laikotarpiu – turtas sumažėjo 6 642 190,70 Lt, o įsipareigojimai 3 842 356,20 Lt, t. y. faktiškai galėjo būti paslėpta 2 799 834,50 Lt (810 888,12 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atsakovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Teismas nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ 2008 metų pabaigoje bendrasis pelnas sudarė 30 143,49 Lt, o 2009 metų pabaigoje – 158 779,34 Lt. Per 2010 metus bendrovės įsipareigojimai sumažėjo 1 345 451,49 Lt, kas rodo, jog bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3248-273/2011, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi palikta nepakeista, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012 buvo atsisakyta iškelti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, teismams konstatavus, kad pateiktų atitinkamų laikotarpių balansų duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. nenustačius įmonės nemokumo fakto. Minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl juose nustatytų aplinkybių ir išvadų teisingumas negali būti kvestionuojamas.Įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad prastą įmonės finansinę padėtį lėmė išoriniai veiksniai. Tai, kad įmonei buvo teikiamos paskolos, paslaugos ir prekės buvo perkamos per kitus juridinius asmenis, kad įmonė sudarė mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo sutartį, nepatvirtina jos nemokumo fakto. Priešingai, minėtos aplinkybės leidžia labiau tikėti, kad tokiomis priemonėmis įmonė siekė išlikti mokia, pabaigti pradėtą projektą, gauti pelno ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas ne laiku, o pareiškėjos argumentas dėl nemokumo momento nustatymo nelaikytinas reikšmingu. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ valdymo organų netinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo ir jų neperdavimo bankroto administratoriui, nurodydamas, kad bankroto administratorius neįžvelgė šių aplinkybių buvusių įmonės vadovų veiksmuose, ką patvirtina UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos medžiaga –klausimo dėl neperduotų įmonės dokumentų ar likusio turto išreikalavimo iš įmonės valdymo organų bankroto administratorius niekada nekėlė, t. y. neprašė teismo išduoti vykdomojo rašto dėl nutarties vykdymo ar skirti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą baudą. Be to, įmonės finansinės apskaitos dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikiami tvarkingai nuo pat įmonės įregistravimo pradžios.Teismas, vertindamas, ar buvo pažeistas atsiskaitymų su įmonės kreditoriais eiliškumas, pažymėjo, jog bankroto administratorius atsiliepime į pareiškimą paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. statybos rangos sutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ pavedė UAB „Global Petroleum“ įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginius. Pareiškime nurodyti mokėjimai, kuriuos R. Š. ir V. R. atliko UAB „Global Petroleum“, buvo skirti būtent vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbams apmokėti. Teismas sutiko su administratoriaus įgalioto asmens nuomone, kad tiesioginis mokėjimas rangovui niekaip negalėjo pabloginti UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtinės padėties. Minėti darbai buvo atlikti siekiant užbaigti vykdyti statybos projektą, kurio užbaigimas ir turto pardavimas tiesiogiai lėmė UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtinės padėties pagerėjimą, kartu ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybių padidėjimą. Teismas minėtame atsiskaityme neįžvelgė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, kadangi sutarties sudarymo metu įmonė buvo moki, todėl tokį atsiskaitymo su kreditoriumi būdą nepripažino pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir turtinius interesus.Teismas, spręsdamas dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nenaudingų sandorių sudarymo, pažymėjo, jog bankroto administratorius, atlikęs sandorių patikrinimą, nenustatė, kad ginčijamų sandorių pardavimo kaina neatitiko rinkos kainų. Parduoti butai nebuvo įrengti, administratoriaus įgalioto asmens teigimu, jų įrengimo laipsnis neatitiko „dalinės apdailos“ lygmens, nekilnojamojo turto objektai buvo pažeisti apliejimo metu, juos reikėjo ne tik įrengti, tačiau ir atlikti patalpų remontą. Pastate esančių butų bei komercinių patalpų vertė ir kaina priklausė ir nuo konkretaus objekto vietos pastate. Todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus įgalioto asmens pozicija, kad mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo išvadose nėra atsižvelgta į visas šias aplinkybes, nėra nustatyta individuali objekto vertė. Pagal nekilnojamojo turto vertintojo bendrovės „Ober Haus“ pranešimus apie nekilnojamojo turto perleidimo kainas 2012 m. birželio – 2013 m. rugpjūčio mėnesiais, naujos statybos butų su daline apdaila Vaišvydavos mikrorajone ir kituose Kauno priemiesčiuose pardavimo kainos, priklausomai nuo buto kambarių skaičiaus, svyravo nuo 1700 iki 3200 litų už 1 kv. m. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, biurų kainos buvo gerokai mažesnės nei butų ir tuo pačiu laikotarpiu svyravo nuo 800 iki 1800 litų už 1 kv. m. Be to, UAB „Naujoji Vaišvydava“ nekilnojamojo turto projektas buvo finansuojamas AB banko „Swedbank“, todėl pastatytų objektų pardavimo sąlygos buvo derinamos ir su banku, kuris nereiškė įmonei jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl parduodamų objektų kainos.Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl galimai V. P. gautos naudos iš 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria E. P. S., atstovaujamas įgaliotinio V. P., pardavė E. T. butą už 185 000 Lt, nors E. P. S. vardu butas buvo įgytas už 165 743,86 Lt pagal 2010 m. gegužės 20 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PER-2010-12. Pagal administratoriaus įgalioto asmens nurodytas aplinkybes, E. P. S. įsigijo butą su daline apdaila, savo lėšomis jį įrengė bei po kurio laiko perleido E. T.. Todėl įrengto buto pardavimo kaina buvo didesnė nei buto su daline apdaila. Be to, butas parduotas E. T. tik po trejų metų nuo jo įsigijimo, kas taipogi turi reikšmės nekilnojamojo turto kainos pokyčiams. Administratoriaus įgalioto asmens teigimu, V. P. perdavė E. P. S. visas pinigines lėšas, kurias gavo veikdamas kaip įgaliotinis. Todėl teismas nevertino šio sandorio kaip sudaryto veikiant prieš įmonės interesus ar išimtinai vadovo naudai.Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus dėl bankrutuojančios įmonės veiklos ir turto perkėlimo į susijusią įmonę, konstatuodamas, jog dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ taikyto 3,8 mln. Lt turto arešto UAB „Global Petroleum“ teikė UAB „Naujoji Vaišvydava“ paskolas ir per minėtą įmonę buvo įsigyjamos prekės bei paslaugos, reikalingos tęsti tolimesnę įmonės veiklą. Teismas nenustatė, kad dėl minėtų veikų UAB „Naujoji Vaišvydava“ patyrė kokius nors nuostolius, o UAB „Global Petroleum“ gavo nepagrįstą naudą. Todėl nurodytos aplinkybės negali būti siejamos su įmonės turto ar veiklos perkėlimu į kitą įmonę, tuo labiau, kad UAB „Global Petroleum“ iš esmės finansavo nekilnojamojo turto plėtros projektą, su kurio pagalba projektas buvo užbaigtas, nekilnojamasis turtas parduotas, kas sudarė galimybės UAB „Naujoji Vaišvydava“ padidinti turto apimtis ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.Teismas iš administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimų nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 15 d. panaudos sutartimi UAB „Global Petroleum“ buvo perduoti inžineriniai dujotiekio tinklai, skirti dujoms į daugiabutį namą tiekti, o taip pat įvairi su šiais tinklais susijusi dokumentacija, kadangi ši įmonė buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Tačiau nuosavybės teisė į šį turtą nebuvo perleista, o tinklai, kaip ir kitas bankrutuojančios įmonės turtas, vėliau buvo perduoti bankroto administratoriui bei realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.Teismas konstatavo, kad atmetus pareiškėjos argumentus dėl įmonei nenaudingų sandorių sudarymo, vien ta aplinkybė, kad juos sudarant UAB „Naujoji Vaišvydava“ vardu veikė V. P., kuris buvo abiejų įmonių dalyvis, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad jis pažeidė savo fiduciarines pareigas atsakovei. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad 2010 m. įmonė buvo nemoki, nėra pagrindo ir kitai teisiškai pagrįstai išvadai, kad V. P. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjos teiginius, kad V. P. neteisėtai disponuoja bankrutuojančiai įmonei priklausančiais pinigais paneigia bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad mokesčių administratorius nustatė apskaitos vedimo trūkumus ir įpareigojo UAB „Naujoji Vaišvydava“ V. P. gautą 21 300 Lt sumą apskaityti kaip jo asmenines gautas pajamas, o taip pat apskaičiuoti ir išskaityti mokėtinus mokesčius. Įmonės apskaitos dokumentai patvirtina, kad visus mokesčių administratoriaus nurodymus atsakovė įvykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Šančių prekybos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino visų reikšmingų pareiškėjos argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Proceso teisės normos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais. Tačiau skundžiamoje nutartyje neįvertinta daugelis aplinkybių nemotyvuotai pasisakant, kad teismas sutinka su administratoriaus pozicija. Teismas tokiu būdu pažeidė betarpiškumo principą, be to, administratoriaus pozicija dažnai buvo nepagrįsta įrodymais, todėl skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti.Teismas nenustatinėjo UAB „Naujoji Vaišvydava“ tapimo faktiškai nemokia momento, nors nuo šios aplinkybės priklauso įmonės vadovybės elgesio vertinimas, neanalizavo įmonės ūkinės veiklos, jos dinamikos. Dėl to skundžiamos nutarties motyvai akivaizdžiai nepakankami.Skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertinta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ nekilnojamojo turto projekto kaštai buvo žinomi nuo pat pradžių ir įmonės vadovai puikiai žinojo, už kiek reikia pardavinėti pastatytus butus, siekiant padengti sąnaudas. Norint padengti projekto pirmo etapo kaštus, butus ir kitas patalpas reikėjo pardavinėti vidutiniškai po 3 794,41 Lt už kv. m., o norint padengti statybos kaštus (jie neapima administracinių, rinkodaros, kredito aptarnavimo ir kt. išlaidų) – po 3 089,20 Lt/kv. m. Kad patalpų savikaina buvo tokio dydžio patvirtina ir 2009 n. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 03B-2009, iš kurio matyti, kad akcininkai sprendė, ar leisti įmonės direktoriui parduoti ne daugiau kaip 30 patalpų su nuolaida po 2 950 Lt/kv. m., t. y. įprastomis sąlygomis kaina turėjo būti didesnė nei 2 950 Lt/kv. m.Faktiškai bankrutuojančios įmonės patalpos buvo pardavinėjamos už žymiai mažesnę kainą nei 2 950 Lt/kv. m. 2014 m. sausio 16 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-2 patvirtina, kad patalpos buvo parduodamos vidutiniškai po 2 571,27 Lt/kv. m., atsižvelgiant į visas pardavimo pajamas ir neparduotų patalpų plotą. Konkrečių patalpų pardavimo laikas ir kainos atsispindi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtoje suvestinėje, iš kurios matyti, kad patalpos buvo pardavinėjamos ir po 1 500-2 000 Lt/kv. m., kas yra gerokai žemiau savikainos. Prasidėjus nekilnojamojo turto krizei įmonės nekilnojamojo turto projektas tapo nuostolingas, bet įmonės administracija dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.Dar 2010 m. UAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinė būklė buvo itin bloga. Jos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo ½ turto. Vėlesniais metais įmonės būklė tik blogėjo – augo neigiamas nuosavas kapitalas. Turtas sumažėjo 6 642 190,7 Lt, o įsipareigojimai tik 3 842 356,2 Lt, t. y. įsipareigojimai sumažėjo 2 kartus mažiau. Nekilnojamojo turto kainos krito žemiau savikainos ir įmonė negalėjo protingai tikėtis padengti pradėto projekto kaštų, o kitų pajamų šaltinių neturėjo. Ji buvo nepajėgi mokėti mokesčių, nes 2011 m. kovo 16 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. N2-196 dėl 408 870 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo. Jos veiklos tęstinumui dirbtinai palaikyti V. P. ir su juo susijusi įmonė UAB „Global Petroleum“ pagal poreikį suteikdavo paskolas (atitinkamai 1 076 155 Lt ir 239 102,43 Lt). UAB „Naujoji Vaišvydava“ reikalingos prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos per UAB „Global Petroleum“, o tai rodo, kad įmonė buvo nepajėgi pati rinkos sąlygomis įsigyti prekių ir/ar paslaugų. Be to, pagrindiniai įmonės kreditoriai bankroto byloje pareiškė reikalavimus už 2010 m. ir ankstesnių metų įsiskolinimus. Teismas nevertino priežasties, kodėl ankstesnėse civilinėse bylose buvo atsisakyta UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelti bankroto bylą, pripažinus, kad įmonė tuo metu buvo moki. Abiem atvejais inicijavus bankroto bylos iškėlimą, UAB „Naujoji Vaišvydava“ teisme užginčijo kreditorės UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 3 830 364,32 Lt finansinį reikalavimą ir tuo pagrindu jos neįtraukė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, tokiu būdu sudarant tikrovės neatitinkantį įspūdį, kad pradelsti įsipareigojimai yra mažesni už ½ turto. Kai V. P. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovės įsipareigojimai UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ jau buvo įtraukti į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, nors nebuvo jokių aplinkybių, pateisinančių tokį pasikeitimą. Manipuliuojant pradelstų įsipareigojimų sąrašu buvo sukurta mokumo iliuzija ir tokiu būdu dirbtinai išvengiant bankroto bylos iškėlimo civilinėse bylose Nr. B2-3248-273/2011, Nr. B2-1694-510/2012.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. P. perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą vien dėl to, kad administratorius neturi jam pretenzijų dėl dokumentų perdavimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad nebuvo perduoti įmonės veiklos analizei esminę reikšmę turintys dokumentai.Teismas nepagrįstai sutiko su administratoriaus pozicija, kad nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Bankroto byloje esantys dokumentai liudija, jog atsakovės iš klientų gautinos sumos buvo sumokėtos tiesiogiai UAB „Global Petroleum“. UAB „Global Petroleum“ yra susijusi įmonė, kadangi V. P. buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius, o V. K. – buhalterė. Tarp bankrutavusios įmonės dokumentų nėra informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Pareiškėja teikė prašymą teismui išreikalauti iš UAB „Global Petroleum“ informaciją, kiek UAB „Global „Petroleum“ surinko bankrutavusios įmonės pinigų ir kur juos panaudojo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Įmonės akcininkas/vadovas V. P. negalėjo paaiškinti, kiek UAB „Global Petroleum“ surinko bankrutavusios įmonės pinigų ir kur juos panaudojo. UAB „Global Petroleum“ gautais pinigais galimai atsiskaitinėjo su kai kuriais atsakovės kreditoriais apeinant jos banko sąskaitą, t. y. užkertant kelią kitiems kreditoriams išieškoti iš banko sąskaitos.Prieš pat bankroto bylos iškėlimą, UAB „Naujoji Vaišvydava“ jau esant faktiškai nemokiai buvo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai su susijusia įmone UAB „Global Petroleum“, pagal kuriuos UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei savikaina kainą. Byloje nėra jokių įrodymų apie šių patalpų įrengimo laipsnį ir/ar užliejimą, kaip teigė V. P.. Neaišku, kaip UAB „Global Petroleum“ atsiskaitė, t. y. ar nebuvo padarytos užskaitos. Administratorius apie atsiskaitymą nepateikė jokios informacijos, teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl papildomos informacijos rinkimo. Jeigu buvo padarytos užskaitos, tai gali būti vertinama kaip turto perkėlimas į susijusią įmonę, nes turtas iš bankrutuojančios įmonės išimtas nesumokant pinigų ir tokiu būdu padarant didelę žalą.Nedaug laiko likus iki bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1868-221/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „Global Petroleum“ ir V. P. atstovaujamos UAB „Naujoji Vaišvydava“, kuria UAB „Naujoji Vaišvydava“ nuosavybės teisė į komercines patalpas be jokių mokėjimų ir kompensacijų pereina susijusiai įmonei. Toks nekilnojamojo turto neatlygintinas perleidimas prieš bankroto bylos iškėlimą vienam kreditoriui neabejotinai yra nenaudinga bankrutavusiai įmonei.Teismas klaidingai vertino, jog UAB „Global Petroleum“ geranoriškai padėjo bankrutuojančiai įmonei tęsti veiklą. Tokie motyvai prieštarauja verslo logikai. UAB „Global Petroleum“ yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas – pelno siekimas. Todėl nelogiška aiškinti, kad šiuo atveju UAB „Global Petroleum“ užsiėmė labdaringa veikla. Labiau tikėtina, jog iš santykių su bankrutavusia įmone UAB „Global Petroleum“ uždirbo kitų jos kreditorių sąskaita.Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog prasidėjus nekilnojamojo turto krizei įmonės nekilnojamojo turto projektas tapo nuostolingas, bet įmonės valdymo organai dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Įmonė ir jos valdymo organai negalėjo numatyti nei pačios krizės kilimo, nei tiksliai numatyti krizės pasekmių, įmonės valdymo organai tikėjosi pabaigti nekilnojamojo turto projektą ir gauti iš jo pelną. Be to, nekilnojamojo turto projekto tapimas nuostolingu nėra pagrindas inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą pagal ĮBĮ.Pareiškėja klaidingai nurodo, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai tapo nemokia 2010 m., nevertindama įmonės turėto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio bei nepagrįstai kvestionuoja teismo padarytas išvadas dėl nustatyto įmonės mokumo 2011 ir 2012 m. civilinėse bylose Nr. B2-3248-273/2011, Nr. B2-1694-510/2012. Šios teismo nutartys yra įsiteisėjusios, nekvestionuojamos ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl įmonės nemokumo 2010 – 2012 metais, kadangi ankstesnėse civilinėse bylose Nr. B2-3248-273/2011 ir Nr. B2-1694-510/2012 teismas buvo konstatavęs įmonės mokumą.Pareiškėjos argumentai, jog įmonės valdymo organai nuo pat pradžių žinojo nekilnojamojo turto projekto kaštus, neatitinka tikrovės, nes kaštai keičiasi nuo faktinės situacijos ir aplinkybių. Suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės vadovu, negalėjo numatyti pasaulinės krizės ir jos pasekmių.Būtent dėl to, kad įmonė vykdė veiklą skolintomis lėšomis, o vienintelis jos pajamų šaltinis buvo patalpų pardavimas, UAB „Naujoji Vaišvydava“ įsipareigojimai visą laiką nuo pat jos veiklos pradžios viršijo pusę įmonės balanse apskaitomo turto, o veikla nuo pat pradžių buvo nuostolinga. Tokia padėtis yra normali visoms verslą pradedančioms ir nedidelį nuosavą kapitalą turinčioms įmonėms. Todėl pareiškėjos argumentai dėl įmonės nemokumą įrodančio įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio yra nepagrįsti.Suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog įmonėje akcininkų apskaita nebuvo tinkamai vedama, tačiau tai netrukdo įmonės veiklai ir turtui nustatyti, tuo labiau, kai duomenys apie akcininkus bylos šalims turėjo būti žinomi iš kitų bylų bei viešojo juridinių asmenų registro.Suinteresuotas asmuo sandorių dėl žemės sklypų bankroto administratoriui neperdavė todėl, kad perėmus įmonės vadovavimą šių dokumentų nerado, tačiau savo, kaip sutarčių šalies, turėtas sutarčių kopijas buvo pateikęs į bylą kartu su atsiliepimu į pareiškimą. Turima informacija bankroto administratoriui nekėlė įtarimų, dėl ko jis ir nereikalavo pateikti konkrečių sutarčių.UAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų pagrindžiančių, kur UAB „Global Petroleum“ panaudojo R. Š. ir V. R. sumokėtus pinigus už UAB „Naujoji Vaišvydava“, nėra ir negali būti įmonės apskaitoje, nes tai yra ne UAB „Naujoji Vaišvydava“, o UAB „Global Petroleum“ piniginės lėšos, gautos už įmonei atliktus darbus, įrengiant namo vandentiekio ir nuotekų tinklus.Pareiškėja, teigdama, jog buvo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatinėjo momento, nuo kurio UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai tapo nemoki. Pareiškėja siekė įrodyti, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo dar 2010 metais, tačiau teismas konstatavo, kad teismai, atmetę 2011 ir 2012 metais BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pateiktus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimo pripažino, kad tuo metu UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo moki. Taigi, teismų sprendimai, priimti minėtose bylose, kuriose buvo atsisakyta UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelti bankroto bylą, pareiškėjai yra privalomi.Atskirajame skunde pateikiami visiškai nauji argumentai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir kuriais nebuvo grindžiamas pareiškimas. Pareiškėja vadovaujasi V. T. ir V. P. pasirašytu dokumentu, pavadintu Projekto sąmata – išlaidos, o taip pat 2009 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03B-2009, kurie nors ir yra bankroto byloje, tačiau jie nėra nurodyti nei pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei kituose procesiniuose dokumentuose ir jais nebuvo grindžiami pareiškimo reikalavimai. Atskirajame skunde taip pat nurodomi nauji dokumentai, kuriais pareiškėja nesivadovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 2011 m. gegužės 27 d. nurodymas R. L. ir 2013 m. liepos 1 d. A. B. mokėjimas. Todėl atskirasis skundas negali būti grindžiamas šiomis naujomis aplinkybėmis.Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog įmonei iškėlus bankroto bylą 2010 metais, nuostoliai būtų buvę mažesni. Kaip pagrįstai nustatė teismas, projekto užbaigimas ir nekilnojamojo turto objektų perleidimas sudarė galimybes UAB „Naujoji Vaišvydava“ padidinti turto apimtis ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtino jos faktinį nemokumą 2010 metais. Teismas pagrįstai sprendė, kad statybų sektoriuje veikiančios bendrovės savo veiklos pradžioje neišvengiamai susiduria su nuostoliais, nes nepastačiusios nekilnojamojo turto objekto jos neturi galimybės jo parduoti. Kadangi pirmieji butai buvo parduoti tik 2009 metų rugpjūčio mėnesį, iki tol UAB „Naujoji Vaišvydava“ neturėjo jokių galimybių gauti kokių nors pajamų, todėl bendrovės veikla buvo nuostolinga. Bendrovei pradėjus pardavinėti butus, tiek 2009, tiek 2010 metais įsipareigojimai mažėjo ir įmonė galėjo tenkinti savo kreditorių reikalavimus.Pareiškėja klaidingai teigia, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovas sąmoningai neperdavė ar siekė nuslėpti nuo bankroto administratoriaus tam tikrus įmonės dokumentus. Atsakovė prie atsiliepimo į pareiškimą pridėjo įrodymus, kad 2016 m. birželio 20 d. pradinei pareiškėjai buvo pateiktas UAB „Naujoji Vaišvydava“ akcininkų registravimo sąrašas. Be to, aplinkybė, kad nagrinėjant bylą teisme pareiškėjos procesinės teisės perėjo UAB „Šančių prekybos centras“ nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ administratorius privalėjo naujajai pareiškėjai iš naujo teikti susipažinti visus tuos pačius bendrovės dokumentus, kurie buvo pateikti pradinei pareiškėjai BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“.Atskirajame skunde nėra nurodomi jokie argumentai, kurie patvirtintų, kad įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Global Petroleum“. Aplinkybė, kad bendrovės buvo susijusios per valdymo organų narius, nepatvirtina neteisėtų veiksmų atlikimo. Paskolų suteikimas susijusioms bendrovėms nėra uždraustas teisės aktais, juo labiau atsižvelgiant, kad suteikta paskola UAB „Global Petroleum“ nebuvo grąžinta. Iki 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo moki, tačiau pradinio pareiškėjo iniciatyva bendrovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 3,8 mln. Lt vertės turtą. Dėl šios priežasties bendrovei nepakako apyvartinių lėšų bei padėdama užbaigti daugiabučio namo statybą, UAB „Global Petroleum“ iš esmės finansavo statybinių medžiagų įsigijimą bei rangovų paslaugų apmokėjimą. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, projekto užbaigimas ir nekilnojamojo turto objektų perleidimas sudarė galimybes UAB „Naujoji Vaišvydava“ padidinti turto apimtis ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Butų pirkėjai R. Š. ir V. R. mokėjimus tiesiogiai UAB „Global Petroleum“ atliko kaip nuotekų tinklų rangovui. Mokėjimų vykdymo metu UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo moki, todėl tiesioginis mokėjimas ne statytojui, o rangovui, negalėjo turėti jokios įtakos atsakovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Paskolų, kurios vėliau nebuvo grąžintos, suteikimas negali būti laikomas veiklos ar turto perkėlimu į UAB „Global Petroleum“, šios bendrovės pagalba negali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu.Atskirajame skunde pateikiami tikrovės neatitinkantys motyvai apie V. P. gautus 21 300 Lt. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Naujoji Vaišvydava“ visiškai įvykdė mokesčių administratoriaus įpareigojimą šią sumą apskaityti kaip V. P. asmenines pajamas, o taip pat apskaičiuoti ir išskaityti mokėtinus mokesčius. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nesama jokio pagrindo manyti, jog V. P. pasisavino šias pinigines lėšas iš bendrovės ar sąmoningai jų neapskaitė. Bendrovė dėl šių aplinkybių nepatyrė jokių nuostolių, o apskaitos vedimo netikslumai buvo ištaisyti vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus.Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja pagrįstai nurodo, jog skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota. Teismas ne tik nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, bet ir visiškai nepasisakė dėl suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą išdėstytų motyvų, kurių pagrindu jis prašė pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu.Atsakovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė įmonės tapimo nemokia momento, todėl tyčinio bankroto prezumpcija dėl bankroto bylos inicijavimo ne laiku liko nepaneigta. Pareiškėja pagrįstai nurodė, jog manipuliuojant pradelstų įsipareigojimų sąrašu buvo sukurta mokumo iliuzija ir tokiu būdu dirbtinai išvengiant bankroto bylos iškėlimo civilinėse bylose Nr. B2-3248-273/2011 ar Nr. B2-1694-510/2012. Dėl šios aplinkybės teismas nutartyje visiškai nepasisakė.Pats V. P. pripažino neperdavęs bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Aplinkybė, kad bankroto administratorius nereiškė pretenzijų V. P. dėl dokumentų neperdavimo, nereiškia, kad V. P. įvykdė pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus. Tai tik patvirtina, kad administratorius, kurį paskirti prašė pats V. P., netinkamai atliko savo pareigas ir buvo lojalus ne administruojamai bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, o V. P..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; kt.).Pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, konstatavęs, jog nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl atmetė kaip nepagrįstą apeliantės prašymą pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertino visų reikšmingų apeliantės argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, nemotyvuotai pasisakydamas, jog sutinka su administratoriaus pozicija.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).Nagrinėjamu atveju pradinė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo pakeista apeliante, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydama pripažinti atsakovės BUAB Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas iš esmės sprendė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo moki, remdamasis įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3248-273/2011 ir 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012, kuriose nebuvo nustatytas įmonės nemokumo faktas. Tačiau dėl likusių apeliantės įrodinėjamų atsakovės tyčinio bankroto požymių teismas savo motyvus iš esmės grindė tik išimtinai bankroto administratorės atstovo nuomone, jai pritardamas, ir visiškai netyrė byloje esančių įrodymų bei nevertino jų viseto.Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema suponuoja, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga; aukštesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo funkcijų visa apimtimi atlikti negali. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, į įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla (konkretus ginčas) apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės dokumentų ir turto (ne)perdavimo bankroto administratoriui, atmetė apeliantės argumentus, nurodydamas, kad administratorius neįžvelgė šių aplinkybių buvusių įmonės vadovų veiksmuose ir klausimo dėl neperduotų įmonės dokumentų ar likusio turto išreikalavimo iš įmonės valdymo organų niekada nekėlė. Tačiau pagal bylos medžiagą, pradinė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, gavusi teismo leidimą susipažinti su atsakovės dokumentais ĮBĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu ir susipažinusi su administratorės pateiktais dokumentais, nustatė, kad administratorė nepateikė visų įmonės dokumentų, kurie, apeliantės nuomone, turi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės tyčinio bankroto požymių (t. 5, b. l. 170-177). Vertindamas suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kuriais jis pripažino, kad įmonėje akcininkų apskaita nebuvo tinkamai vedama, o visi įmonės dokumentai bankroto administratoriui iš tiesų nebuvo perduoti, taip pat administratorės 2016 m. birželio 20 d. raštą BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kuriuo šiai kreditorei buvo pateikta tik dalis jos nustatytų trūkstamų atsakovės dokumentų (t. 5, b. l. 168), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Paviršutiniškas šalių nurodytų argumentų vertinimas be išsamaus byloje esančių įrodymų ištyrimo ir jų viseto įvertinimo, iš esmės tik pritariant bankroto administratorės atstovo nuomonei lėmė nemotyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų susiformavimą bei netinkamą materialiosios ir procesinės teisės normų taikymą, sprendžiant dėl atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo ir jų perdavimo bankroto administratoriui, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, dėl įmonei nenaudingų sandorių sudarymo bei dėl kitų atsakovės valdymo organų veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o, atsižvelgiant į nustatytus materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Įrodinėjimo proceso ypatumai, kompetencijų pasiskirstymo tarp skirtingų instancijų teismų principas bei įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas įstatymu (CPK 314 straipsnis) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,, Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Gasiūnienė