Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teisme gautas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ skundas dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų dėl termino papildomam BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimui atlikti ir dėl papildomų išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjos nuomone, skundžiami nutarimai turi būti panaikinti dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kadangi nebuvo laikomasi susirinkimo sušaukimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta pirmajame BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis). Minėtos tvarkos 8 punktas reikalauja išsiųsti su susirinkimu susijusius dokumentus kreditoriams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo. Šiuo atveju administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informavo kreditorius 2016 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu (administratoriaus 2016 m. birželio 22 d. elektroninis laiškas), t. y. inicijavo susirinkimą likus tik 6 kalendorinėms dienoms iki susirinkimo. Anot pareiškėjos, toks trumpas laiko tarpas yra nepakankamas tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui (gauti papildomą informaciją iš administratoriaus apie kreditorių susirinkimui pateiktus svarstyti klausimus, planuoti dalyvavimą ir kt.), todėl šis pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

Be to, esminiai procedūriniai pažeidimai pasireiškė ir tuo, kad sušauktame kreditorių susirinkime nedalyvavo kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorius L. D.. Klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pavadavimo nebuvo įtrauktas į administratoriaus 2016 m. birželio 22 d. elektroninį laišką ar jo priedus. Bankrutavusios įmonės kreditoriai nebuvo informuoti apie šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę ir neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos šiuo klausimu, o jis visiems kreditoriams itin reikšmingas atsižvelgiant į aplinkybę, kad UAB „Global Petroleum“ ir bankrutavusi įmonė yra susijusios per buvusį bankrutavusios įmonės vadovą V. P. (ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktas). Todėl buvo grubiai pažeistos bankrutavusios įmonės kreditorių teisės.

Pareiškėjos nuomone, priimtas nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atlikti pakartotinį bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą, yra nesuderinamas su bankroto proceso tikslais ir nepagrįstai didina administravimo išlaidas bei pažeidžia visų bankrutavusios įmonės kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Bankroto administratorius savo 2016 m. birželio 22 d. rašte dėl kreditorių susirinkimo teigia atlikęs bankrutavusios įmonės veiklos patikrinimą ir pateikęs visą kreditorius dominančią informaciją apie bankrutavusios įmonės veiklą. Be to, 2015 m. liepos 24 d. įvykęs 6-asis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas, administratoriaus teikimu, 4 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad administratorius atliko visus būtinus bankroto proceso darbus, įskaitant įmonės bankroto aplinkybių bei bankroto priežasčių nustatymą taip pat tyčinio bankroto požymių patikrinimą, todėl pakartotinis įmonės veiklos patikrinimas nėra reikalingas.

Pareiškėjo vertinimu, nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti tam tikrus asmenis atlyginti administratoriaus patirtas papildomas išlaidas, priklausomai nuo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo/nepripažinimo tyčiniu, priimtas paržeidžiant imperatyvias ĮBĮ normas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetenciją nustatydamas pareigą tam tikriems asmenims atlyginti administratoriaus patirtas papildomas administravimo išlaidas. Toks pripažinimas iš esmės reiškia civilinės atsakomybės taikymą arba bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tuo tarpu ĮBĮ 23 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui spręsti dėl civilinės atsakomybės ar bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadinasi, klausimas dėl administratoriaus patirtų papildomų administravimo išlaidų turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir tai kompetenciją spręsti turi teismas.

Atsiliepimu į skundą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorius prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl tariamų procedūrinių pažeidimų. Administratorius pripažįsta, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant nustatytos tvarkos, kadangi bankroto administratorius gavo pareiškėjos pareiškimo dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu kopiją tik 2016 m. birželio 21 d., o terminas atsiliepimui į minėtą ieškinį pateikti buvo nustatytas iki 2016 m. liepos 5 d.. Todėl bankroto administratorius negalėjo sušaukti kreditorių susirinkimo laiku, t. y. informuoti kreditorius apie šaukiamą susirinkimą likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos, dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl papildomo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimo atlikimo ir termino jam atlikti nustatymo bei su tuo susijusių išlaidų atlyginimo svarbi yra bankrutuojančios įmonės kreditorių nuomonė, todėl sušaukti kreditorių susirinkimą buvo būtina. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti tik 2 klausimai, susirinkimo medžiagos apimtis nebuvo didelė, todėl laiko tarpas nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo pakankamas su ja susipažinti ir gauti papildomą informaciją.

2. Administratoriaus nuomone, nepagrįstas skundo argumentas, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi susirinkime nedalyvavo kreditorių susirinkimo pirmininkas. Nurodo, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę raštu pareikšti kreditorių?susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimo pirmininkas L. D. 2016 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, tačiau atsiuntė balsavimo raštu biuletenį ir pareiškė savo nuomonę kiekvienu darbotvarkės klausimu. Administratoriui siunčiant pranešimus įmonės kreditoriams dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo, nebuvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas susirinkime nedalyvaus, o pateiks balsavimo raštu biuletenį, todėl klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pavadavimo nebuvo įtrauktas į 2016 m. birželio 28 d. susirinkimo darbotvarkę. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 14 punkto nuostatomis, kreditorių susirinkime nedalyvaujant kreditorių susirinkimo pirmininkui, susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu buvo išrinktas UAB „Global Petroleum“ atstovas (direktorius) T. A.. Be to, ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimo pirmininkui pareigos dalyvauti kiekviename kreditorių susirinkime ir draudimo balsuoti raštu. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybėms nedaro kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų negaliojančiais.

3. Dėl nutarimo atlikti pakartotinį bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą. Administratoriaus pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra pateikusi teismui pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau nėra pridėjusi jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir remiamasi vien tik formaliais paskaičiavimais bei prielaidomis, siekiant objektyviai įvertinti tiek pareiškėjo ieškinyje dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas, tiek kitas bylos nagrinėjimui teisme reikšmingas aplinkybes, yra būtina pakartotinai atlikti bankrutavusios UAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų (ne tik už paskutinius 3 metus, bet už 5 metu laikotarpi iki bankroto bylos iškėlimo) patikrinimą ir atrinkti bylai svarbius dokumentus. Administratorius pažymi, kad vykdant BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau Kauno apygardos teismas atidėjo šio klausimo svarstymą, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu leisti atlikti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir informacijos patikrinimą ir teismas minėtą prašymą tenkino. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pats vilkina bankroto procesą ir prieštarauja kiek įmanoma operatyvesniam bankroto procedūrų užbaigimo tikslui. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nutarimas atlikti pakartotinį bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą pažeidžia visų bankrutavusios įmonės kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą, kadangi BUAB „Naujoji Vaišvvydava“ jokio turto ir/ar piniginių lėšų neturi, teismui jau pateiktas prašymas dėl įmonės pabaigos, todėl likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų tolimesnis patenkinimas yra neįmanomas.

4. Dėl nutarimo įpareigoti atlyginti administratoriaus patirtas papildomas išlaidas. Administratoriaus nuomone, pareiškėja nenurodė kokias konkrečiais ĮBĮ nuostatas pažeidžia priimtas nutarimas. Bankroto proceso pratęsimas, kurį sąlygojo pareiškėjos veiksmai (kreipimasis į teismą su prašymu leisti atlikti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir informacijos patikrinimą), kai kreditorių susirinkimas jau yra įpareigojęs bankroto administratorių pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos (o įmonės dokumentai perduoti archyvavimui) ir vėlesnis ieškinio dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškimas, nepridedant prie pareiškimo jokių įrodymų, suponuoja bankroto administratoriui pareigą atsiimti archyvavimui perduotus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir atlikti pakartotinį jų patikrinimą siekiant bylai reikšmingus įrodymus (dokumentus, informaciją) pateikti teismui. Minėtų veiksmų atlikimas yra neišvengiamai susijęs su papildomų administravimo išlaidų atsiradimu. ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalis numato kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką.

Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis pakeista, panaikinant nutarties dalį, kuria UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“ ir atsakovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

2016 m. birželio 28 d. įvyko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl termino papildomam BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimui atlikti“ nutarta įpareigoti bankroto administratorių atlikti pakartotinį BUAB „Naujoji Vaišvydava įmonės dokumentų patikrinimą ir atitinkamai kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti dviem mėnesiams; 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl papildomų išlaidų atlyginimo“ nutarta nustatyti, kad bankroto administratoriaus patirtas papildomas išlaidas, privalo atlyginti: 1) pripažinus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu – teismo nustatyti kalti asmenys; 2) nepripažinus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto tyčiniu – kreditorius BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, inicijavęs procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas panaikina skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11d.nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1063- 196/2015). Taigi, teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir, kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Pareiškėja skundą grindė procedūriniais pažeidimais, teigdama, kad kreditorių susirinkimas sušauktas ir nutarimai jame priimti šiurkščiai pažeidus ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. nuostatas, įsakmiai numatančias, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sušaukimo teisė po pirmojo kreditorių susirinkimo priklauso administratoriui arba kreditorių susirinkimo pirmininkui (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimų šaukimo Tvarka buvo patvirtinta 2014 m. rugpjūčio 18 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime, kurios 8 punkte įtvirtinta, kad pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, balsavimo raštu biuletenis su siūlomais nutarimų projektais bei kreditorių susirinkimų medžiaga, jeigu nenustatyta kitaip, kreditoriams turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos el. paštu, faksu ar, jei yra galimybė, įteikti pasirašytinai (bankroto bylos Nr. B2-323-413/2016, t. 3, b. l. 42). Nagrinėjamu atveju administratorius inicijavo kreditorių susirinkimą ir su susirinkimu susijusius dokumentus kreditoriams išsiuntė likus 6 dienoms iki rengiamo kreditorių susirinkimo. Minėtų aplinkybių neginčija ir pats administratorius.

Pareiškėjos teigimu, nurodytas procedūrinis pažeidimas yra esminis, kadangi toks trumpas laiko tarpas yra nepakankamas tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui (gauti papildomą informaciją iš administratoriaus apie kreditorių susirinkimui pateiktus svarstyti klausimus, planuoti dalyvavimą ir pan.).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, vertinant susidariusią situaciją formaliai, būtų pagrindas pripažinti, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra buvo pažeista. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje b yloje Nr. 3K-3-514/2012). Be to, teismų praktikoje pripažįstama esant pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011).

Taigi, nesant byloje duomenų, kad kreditoriai, turintys teisę balsuoti kreditorių susirinkime, nebuvo informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kad jiems nebuvo pateikta visa privaloma kreditorių susirinkimo medžiaga ir atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditoriai reikalavimai sudaro 99,41 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nėra pagrindo nustatytą procedūrinį pažeidimą pripažinti esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.

Teismas neturi pagrindo sutikti ir su kitu pareiškėjos skundo teiginiu, kad kreditorių susirinkimo pirmininko nedalyvavimas kreditorių susirinkime taipogi laikytinas esminiu procedūriniu susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininku yra išrinktas įmonės kreditorius L. D., kuris 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, tačiau visais darbotvarkės klausimais balsavo raštu. Ši kreditoriaus teisė numatyta ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje. Įmonių bankroto įstatymas nenumato kreditorių susirinkimo pirmininkui pareigos dalyvauti kiekviename kreditorių susirinkime ir/ar draudimo balsuoti raštu. Be to, kreditorių susirinkime nedalyvaujant jo pirmininkui, buvo išrinktas pavaduojantis pirmininkas UAB „Global Petroleum“ atstovas (direktorius) T. A. (ĮBĮ 23 straipsnio 14 punktas). Todėl sutiktina su administratoriaus pozicija, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybėms nedaro kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų negaliojančiais.

Dėl nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu

Pareiškėjos nuomone, priimtas nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atlikti pakartotinį bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą, yra nesuderinamas su bankroto proceso tikslais, nepagrįstai didina administravimo išlaidas bei pažeidžia visų bankrutavusios įmonės kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padarius prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, sprendžiant ginčijamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą svarbu įvertini tai, kad vykdant BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, bankroto administratorius 2016 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą prašydamas priimti sprendimą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ įmonės veiklos pabaigos, nurodydamas, kad yra baigtos visos bankroto procedūros. Tačiau 2016 m. kovo 10 d. teismo nutartimi leidus kreditoriui BUAB „Investininių projektų vykdymo grupė“ atlikti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kita 2016 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi klausimo dėl įmonės pabaigos svarstymas buvo sustabdytas.

Administratorius pripažįsta, kad yra atlikęs ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą, tačiau, jo nuomone, pareiškėjai kreipusis į teismą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymai, ir siekiant objektyviai įvertinti tiek pareiškėjos ieškinyje dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas, tiek kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, yra būtina pakartotinai atlikti bankrutavusios UAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų patikrinimą ne tik už paskutinius 3 metus, bet už 5 metų laikotarpi iki bankroto bylos iškėlimo ir atrinkti bylai svarbius dokumentus.

Paminėtų atsakovės atstovo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, administratoriui kyla pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, tik nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Todėl, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad įmonės kreditorius (pareiškėja) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ teismo leidimu yra atlikusi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos patikrinimą ir nustačius tyčinio bankroto požymius yra pareiškusi teismui pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuris šiai dienai nėra išnagrinėtas, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta atlikti pakartotinį bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą, laikytinas pertekliniu ir nesavalaikiu, dėl ko yra naikintinas kaip prieštaraujantis jau minėtoms įstatymo nuostatoms.

Dėl nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu

Kaip nurodyta, 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti, kad bankroto administratoriaus patirtas papildomas išlaidas, privalo atlyginti: 1) pripažinus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu – teismo nustatyti kalti asmenys; 2) nepripažinus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto tyčiniu – kreditorius BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, inicijavęs procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkimas, priimdamas ginčijamą nutarimą bei nustatydamas pareigą tam tikriems asmenims atlyginti administratoriaus patirtas papildomas administravimo išlaidas, viršijo savo kompetenciją. Su šiuo skundo argumentu teismas sutinka.

ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Ginčo atveju kreditorių susirinkimas nusprendė dėl administravimo išlaidų paskirstymo, kurios tikėtina bus patirtos civilinėje byloje dėl tyčinio įmonės bankroto. Iš to seka, kad skundžiamu nutarimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris priskirtinas teismo kompetencijai (CPK 93 straipsnis).

Taigi, nustačius, kad priimtu nutarimu BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetencijos ribas, yra pagrindas skundžiamą nutarimą 2- uoju darbotvarkės klausimu panaikinti.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo yra pagrįstas.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl termino papildomam BUAB „Naujoji Vaišvydava“ duomenų patikrinimui atlikti“ ir 2- uoju darbotvarkės klausimu „Dėl papildomų išlaidų atlyginimo“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.