Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-557-1012/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-20
Bylos Nr.
e2S-557-1012/2025
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-02440-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-557-1012/2025Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02440-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 042,28 Eur žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas teikia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui – atsakovui. Teismas pažymėjo, kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančio juridinio asmens interesus, tai nemokumo administratorius, šiuo atveju – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Renavita“, yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis ar specialiosiomis. Pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą juridinio asmens vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Teismas nepagrįstai dėl ieškinio pagrįstumo pasisakė ieškinio priėmimo stadijoje.

4.2. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių – ieškovą ir jam padaryta tiesioginė žala.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pagrindų atsisakyti priimti ieškinį

8. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovas neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu buvusiam UAB „Vojtko“ vadovui dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškovui tikslinga kreiptis į paskirtą nemokumo administratorių ir ieškinį priimti atsisakė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

9. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas).

10. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas reiškia tiesioginį ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 31 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 25 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 30 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 23 punktas).

13. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas).

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio UAB „Vojtko“ vadovo, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad šiai įmonei iškelta bankroto byla, dėl ko ieškovas neturi subjektinės teisės paduoti atitinkamo ieškinio. Kaip nurodyta anksčiau pagal aktualią teismų praktiką, kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su bankroto bylos iškėlimo įmonei faktu ar įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Todėl aplinkybė, kad UAB „Vojtko“ bankroto procesas yra prasidėjęs, savaime nėra pagrindas užkirsti kelią ieškovui – šios bendrovės kreditoriui, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą jo pasirinktu būdu – pateikiant teismui tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje teisės normoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsisakymo priimti ieškinį pagrindai nagrinėjamu atveju apskritai neaktualūs ir netaikytini. Aplinkybė, kad ieškovas pasirinko kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo buvusiam bankrutuojančios bendrovės vadovui ir taip ginti savo galimai pažeistas teises, nepriklausomai nuo kitų bendrovės kreditorių valios, nereiškia, kad tokiam ginčui taikytina išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas tokio pobūdžio ieškinį, teisme pasirinko veikti išimtinai savo vardu ir interesais ir dėl tokio jo ieškinio (ne)pagrįstumo pasisakytina bylą išnagrinėjus iš esmės.

16. Pažymėtina, kad ieškovo procesinę teisę pareikšti ieškinį (teisę į teisminę gynybą procesine prasme) būtina skirti nuo ieškovo teisės į jo pareikšto reikalavimo patenkinimą (teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme). Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 110 punktas).

17. Ieškovas, reiškiantis tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui turi įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24, 25 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kreditorius privalo pagrįsti, kad neteisėti veiksmai pasireiškė specifiškai į konkretų kreditorių nukreiptais neteisėtais veiksmais, ir toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų bei bendrovė dėl to nebegali atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021,50 punktas).

18. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio priėmimo stadijoje patikrinama tik, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau ieškovas negali būti įpareigotas jau šioje stadijoje įrodyti jo reikalavimą sudarančias aplinkybes, t. y. teisę į reikalavimo patenkinimą. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Taigi teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

19. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

20. Taigi, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas laiko, kad ieškovo reiškiamo ieškinio faktinis pagrindas – individualiai padaryta žala ieškovui – nėra pakankamai aiškus, nesuformuluotas ar neatskleistas, tam tikrų netikslumų, neaiškių aplinkybių šalinimas gali būti sprendžiamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu, tačiau ne atsisakant ieškinį priimti materialiojo teisinio pobūdžio motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Šiuo klausimu pakartotinai pažymėtina, kad jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (žr. šios nutarties 11 punktą).

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo tiesioginiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės buvusio vadovo pateikti, yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant kreditoriaus teisių gynimą reglamentuojančias teisės normas bei nesivadovaujant aktualia kasacinio teismo praktika. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl skundžiama nutartis naikintina.

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta ieškinį priimti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė