Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (iš dalies jas sudedant) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 2 d.; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

1.4. Apibendrindami savo apeliacinį skundą apeliantai nurodo, kad visos paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog buvo susiformavusi nuteistojo valia veikti siekiant konkrečių padarinių – sukelti nuken­tėjusiajai fizinį skausmą. Minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte bausmę švelninanti aplinkybė, apylinkės teismo, turėjo būti nustatyta ir vertinama nuteistojo naudai, nustatant nusikalstamos veikos pavojin­gumą ir tuo pagrindu švelninti jo baudžiamąją atsakomybę.

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. Š. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, prokuroras Gintaras Misevičius prašė nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo Algimanto Ruginio apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

2. Nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, pripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

3. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

5. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

7. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino D. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam D. Š. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. Š. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad D. Š. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 5 kartus, paskutiniu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, veiką padarant prieš tą patį asmenį – žmoną Z. Š., daugiausiai teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 68-76, 78-82, 95-96). Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. gegužės 19–20 dienomis, smurtaujant prieš sutuoktinę Z. Š.) (byla dar neišnagrinėta). Be to nuteistasis yra teistas ir užsienyje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 77), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 83-86), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 88-89), anot nuteistojo gynėjo, jo ginamasis darbe yra charakterizuojamas teigiamai, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 87). Iš 2020 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro pateiktos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis D. Š. UAB „(duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centras“ pas gydytoją psichiatrą pirmą kartą apsilankė 2011 m. rugpjūčio 23 d. Jam diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (1 t., b. l. 92). Taip pat, iš baudžiamoje byloje esančio Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad vykdant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, D. Š. 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis. Numatyta bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d. Probacijos laikotarpiu nuteistasis D. Š. dalyvavo elgesį keičiančios programos (Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas) susitikimuose, nuo 2020 m. vasario 11 d. pradėjo lankyti individualios kognityvinės – bihevioristinės korekcijos programos „Tik tu ir aš“ užsiėmimus, lankė psichologo konsultacijas. Nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos Probacijos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą bendrąją pareigą – pranešti probuotojui apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą (1 t., b. l. 95-96). „LITEKO“ duomenimis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. Š. (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių girtumas), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)) (1 t., b. l. 31).

8. Nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) ir 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai).

1.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21-942/2016).

1.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Dėl to ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatyta tik tada, kai, viena vertus, kaltininkas buvo labai susijaudinęs, o kita vertus, tokį susijaudinimą sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Pažymėtina, kad dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007).

1.3. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog nuteistojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją įtakojo ne tik provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, tačiau ir smurtinių veiksmų inicijavimas, sukėlęs nuteistajam didelį susijaudinimą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kartu gyvena apie metus laiko. Byloje nustatyta, kad išgertuvių metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis D. Š. nukentėjusiajai Z. Š. vandens žarna mušė per nugarą (nukentėjusioji į policiją dėl to nesikreipė). Vėliau, tą pačią dieną, apie 13 val. tarp jų vėl įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai buvo suduotas nenustatytas kiekis smūgių kojomis į įvairias kūno dalis (1 t., b. l. 21). Vėliau pareigūnai nuteistajam D. Š. 21.49 val. nustatė 1,98 promilių girtumą (1 t., b. l. 31), nukentėjusiajai Z. Š. 13.25 val. – 2,30 promilių girtumą, o 21.51 val. – 2,11 promilių girtumą (1 t., b. l. 22, 31). Nukentėjusioji, apklausta 2020 m. gegužės 5 d., tyrėjai parodė, kad minėtą dieną jai nuteistasis D. Š. iš kojos spyrė daug kartų, trenkė iš alaus „pūslių“ į veidą apie dešimt kartų, žiauriai su ja elgėsi. D. Š. išgėręs susinervino, kad pritrūko alkoholio, išėjo į parduotuvę, o kai parėjo namo, nukentėjusiajai spyrė iš kojos į veidą, į ausį. Tada nukentėjusioji jam iškvietė policiją, o nuteistasis pabėgo. Nuteistasis jai grasino, sakė, kad ją „užmuš“, kad ji čia nebegyvens, jai ranka trenkė daug kartų. Nuteistajam vakare grįžus namo ir parsinešus alkoholio, nukentėjusiajai sėdint virtuvėje, nuteistasis jai trenkė iš rankos į veidą, o ji išbėgusi į lauką kvietė policiją. Iškvietus policiją, nuteistais jai dar trenkė ir ji nukrito ant nugaros. Nuteistasis ją pastoviai muša, žiauriai su ja elgiasi, pastoviai jai grasina (1 t., b. l. 49-50). Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad įvykio dieną po pietų matė, kad pas jos draugą R. Š. atvykusi greitoji pagalba, kuri apžiūrėjo ir suteikė pirmąją pagalbą Z. Š., kuriai buvo prakirsta lūpa. Vakare D. Š. grįžus į namus, jiems sėdint virtuvės kambaryje, D. Š. vieną kartą delnu trenkė Z. Š., kuri nukrito nuo kėdės ant grindų (1 t., b. l. 59). Įtariamuoju apklaustas D. Š. parodė, kad minėtą dieną jie vartojo alkoholį, dienos metu jo žmona jam ėmė priekaištauti, kad jis jai yra neištikimas, jam delnu sudavė per veidą, o jis ją pastūmė bei išėjo pasivaikščioti. Vakare jam sugrįžus namo pavalgyti, jo žmona ant jo „puolė“ žodžiais, sukėlė žodinį konfliktą, kilnojo rankas prieš jį, tačiau jam netrenkė. Nuteistasis pastūmė nukentėjusiąją, o ji krisdama prasiskėlė lūpą, nepamena, kad būtų jai spyręs koja (1 t., b. l. 108-110). Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis nurodė analogiškas aplinkybes, tvirtino, kad nukentėjusiąją jis pastūmė nuo savęs, sudavė smūgį (1 t., b. l. 158).

1.4. Taigi byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios metu įvyko esant neblaiviems, dienos metu nuteistajam smogiant nukentėjusiajai delnu per veidą, o iškvietus policiją nuteistasis iš įvykio vietos pasišalino. Vakare grįžęs nuteistasis, tikėtina dėl ankstesnio policijos iškvietimo, nukentėjusiąją pastūmė, o jai pargriuvus koja sudavė smūgius (patvirtino liudytoja R. M.). Faktų, kad nukentėjusioji Z. Š. įvykusį konfliktą skatintų kokiais nors smurtiniais ar netinkamais veiksmais (būtų buvę naudoti necenzūriniai žodžiai, netinkami gestai ar grasinimai), be nuteistojo nurodytų „rankų mosikavimosi“, byloje nenustatyta. Atvirkščiai, iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistasis dažnai grasina nukentėjusiajai su ja susidoroti, dažnai konfliktuoja su nukentėjusiąja. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta, jog būtent nukentėjusiosios Z. Š. veiksmai įtakojo nuteistojo susijaudinimą ir neteisėtą smurtinį elgesį, tai yra, kad būtent nukentėjusiosios veiksmai sudarė objektyvų pagrindą nuteistajam labai susijaudinti ir tuo pagrindu naudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu (vakare nuteistajam grįžus namo, jis turėjo su savimi alaus, buvo nuo jo apsvaigęs). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, kadangi nėra teisinio pagrindo aukščiau paiminėtų nukentėjusiosios Z. Š. veiksmų vertinti kaip provokuojantį elgesį arba keliantį didelį susijaudinimą, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Be to, nuteistajam D. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu (taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei asmeniui prisipažinus kaltu) ir jam paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Š. už nusikalstamą veiką paskirta (6 mėnesiai laisvės atėmimo) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (4 mėnesiai laisvės atėmimo) bei galutinė su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. paskirta bausme subendrinta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam D. Š. ankstesniais teismų nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio nurodytos aplinkybės – tai, kad nuteistojo sutuoktinė Z. Š., dažnai pati, kartu su juo, vartodavo alkoholį, o apsvaigusi nuo jo nuolat nuteistajam priekaištaudavo dėl jo neištikimybės, keldavo žodinius konfliktus, ne kartą jam yra trenkusi, tame tarpe ir paskutinio konflikto, įvykusio 2020 m. gegužės 1 d. metu, po kurio nuteistasis, nebeapsikentęs jos rankų mosikavimo ir įžeidžiančių žodžių, ją pastūmė, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą atmesti.