Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

3. Paskolos sutarties sudarymas ieškovei sukėlė nuostolius, nes trečiasis asmuo A. P. negali patenkinti jos reikalavimų pagal paskolos sutartį. Ieškovės valdyba, kurią sudarė atsakovės Ž. D. (ji buvo ir administracijos vadovė), S. K. ir I. B., tiek ieškovės paskolų komitetas – jo pirmininkė E. S., pagal ieškovės vidinius teisės aktus dalyvavo paskolos išdavimo procedūroje. Tam, kad būtų išduota paskola, būtina jog visų minėtų subjektų valia dėl paskolos išdavimo sutaptų. Valdyba priėmė sprendimą suteikti paskolą A. P., nesant paskolų komiteto sprendimo, nes jo protokolas surašytas 2012 m. rugsėjo 24 d., o valdybos posėdis įvyko 2012 m. rugsėjo 21 d. Visi šie subjektai pagal ieškovės Kredito teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių jiems suteiktą kompetenciją netinkamai atliko savo pareigas ir nepagrįstai pritarė paskolos sutarties sudarymui, kas lėmė tai, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Jeigu bent vienas iš minėtų ieškovės valdymo organų savo pareigas pagal Kredito unijų įstatymą (toliau – ir KUĮ), ieškovės įstatus ir vidinius ieškovės teisės aktus būtų atlikęs tinkamai, paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu A. P. nebūtų buvusi sudaryta, o ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių.

4. Atsakovių – valdybos narių – kaip valdymo organų (Ž. D., S. K. ir I. B.), atsakomybė kildinama bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, CK 2.87 straipsnio 7 dalies ir KUĮ 20 straipsnio pagrindais. Be to, šių atsakovių atsakomybė numatyta vidiniuose teisės aktuose – ieškovės įstatų (toliau – ir įstatai) 5.77-5.78 punktuose, valdybos darbo reglamento 7.1 punkte. Atsakovė E. S. yra ieškovės vadovė, todėl jai taikoma atsakomybė už padarytą žalą taip pat pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kaip ir bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai, jos atsakomybė kyla KUĮ 20 straipsnio pagrindu, kaip kredito unijos narei, įstatų 4.25 punkto ir paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 punkto pagrindais. Valdybos ir paskolų komiteto veiksmai yra bendri, todėl atsakovės už padarytą žalą turi atsakyti solidariai.

5. Atsakovės sprendimų dėl paskolos išdavimo nevertino paskolos davėjo interesais. Paskolų komitetas tinkamai nesurinko duomenų, vertindamas skolininko turtinę būklę ir galimybę grąžinti paskolą, taip pat pažeidė Fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkos 3.1, 3.3, 3.4, 3.6, 3.8 punktus. Paskolų komitetas finansinę būklę turėjo įvertinti taip, kad A. P. galėtų paskolą grąžinti pats, nepriklausomai nuo prievolės užtikrinimo priemonių. Paskolų komitetas rėmėsi (duomenys neskelbtini) pažyma apie pareiškėjo darbo užmokestį ir vienkartine 25 000 Lt atlygio paslaugų teikimo sutartimi, bet šių duomenų teisingumo nepatikrino. Paskolų komitetas nepasinaudojo teise reikalauti papildomų duomenų, nepatikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, nors turėjo galimybę prisijungti prie duomenų bazės. Taip pat nepagrįstai nenustatė, kad paskolos gavėjas negalėjo vykdyti prievolės ir per mėnesį mokėti ne mažiau kaip 8 000 Lt paskolos įmokų, nes įvertinus jo gaunamą atlyginimą, nurodytą (duomenys neskelbtini) pažymoje, ir pajamas iš paslaugų teikimo, per metus gaunama apie 89 000 Lt suma, tuo tarpu vien tik privalomi mokėjimai sudaro 96 000 Lt.

6. Valdyba ir paskolų komitetas, vertindami A. P. paraišką, neturėjo investicinio plano, skolininko finansinės būklės vertinimo pažymos, turto vertinimo ataskaitos, kuri buvo surašyta tik 2012 m. rugsėjo 26 d. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad įkeičiamo turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registrą buvo 3 700 Lt, todėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 3 000 000 Lt kaina turėjo sukelti abejones. Atsakovės taip pat negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo investicine verte – 3 398 500 Lt, nes pagal Užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos 3 dalies 1 punktą, vertintina tik turto rinkos ar likvidacinė vertė, o ne ataskaitoje nurodyta investicinė vertė. Šioje ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertė yra tik 13 500 Lt. Be to, žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, o pagal pateiktus dokumentus A. P. planavo statyti degalinę. Valdyba tinkamai neįvertino paskolų komiteto pateiktų dokumentų ir išvadų, nepasinaudojo galimybe grąžinti paskolų komitetui papildyti paskolos bylą arba pati nepatikrino duomenų.

7. Paskolų komiteto ir valdybos darbo reglamentuose ir įstatuose yra nurodyta, kad nuo atsakomybės atleidžiami paskolų komiteto ir valdybos nariai, jeigu jie balsavo „prieš“ ar pateikė protestą. Šių veiksmų atsakovės neatliko, o susilaikymas balsuojant nuo atsakomybės neatleidžia. Atsakovių kaltė yra preziumuojama. Jų didelis neatsargumas yra laikomas tyčia, juolab, kad kai kurios atsakovės nurodo, jog priimdamos sprendimus net nesuprato, ką daro. Atsakovių atsakomybė yra solidari, nes žala padaryta bendrais neteisėtais veiksmais.

30. Atsakovė Ž. D. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1. Ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pagrįstai taikytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nes ieškovė yra jį praleidusi. Ieškovė nepagrįstai neišskiria delspinigių kaip atskiro žalos sudėtinio elemento, siekdama be pagrindo gauti dvigubą nuostolių kompensavimą. Ieškovė selektyviai remiasi nagrinėjamai bylai neaktualia teismų praktika.

30.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad, atskaičius išieškotas sumas, A. P. pagrindinė skola – 395 581,99 Eur. Ieškovės nurodytas įmokų paskirstymas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, atsakovių ir A. P. interesams. Paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Iš byloje esančių dokumentų neaišku, kokia tvarka ieškovė paskirstė gautas pinigines lėšas.

31. Atsakovė E. S. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Nesutampa duomenys apie suteiktos paskolos dydį. Ieškovė A. P. suteikė 347 544,02 Eur paskolą, tačiau ieškinyje nurodomas toks žalos dydis – 396 706,28 Eur pagrindinis žalos dydis, 47 879,23 Eur palūkanos, 35 197,39 Eur delspinigiai. Teismas, įvertinęs iš A. P. antstolio išieškotą sumą ir už sklypą gautus pinigus, patikslino, kad pagrindinės skolos dydis – 395 581,99 Eur.

31.3. Ieškovės elgesys prieštaringas – ji įrodinėja, kad kreditas suteiktas neteisėtai, tačiau kredito sutarties neginčija, nereikalauja atsakovių atsakomybės pagal kredito sutarties sąlygas.

32. Atsakovė Ž. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą atsakovės Ž. D. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas. Paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį.

32.2. Civilinės atsakomybės taikymas atsakovės Ž. D. atžvilgiu negalimas, nes byloje nebuvo nustatyti jos neteisėti veiksmai. Atsakovė, atlikdama veiksmus, susijusius su paskolos A. P. išdavimu, neviršijo protingos ūkinės-komercinės veiklos rizikos, vadovavosi paskolos išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgė į paskolų komiteto siūlymą, skolininko finansinę būklę, įvertino paskolos riziką, nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvadą dėl prievolės užtikrinimo priemonės vertės. Ieškovei nepalanki situacija dėl paskolos sutarties nevykdymo susidarė dėl galimų su A. P. susijusių nusikalstamų veikų padarymo, o ne dėl unijos valdybos veiksmų.

32.3. Skolininko A. P. prievolė ieškovei nėra pasibaigusi, išieškojimas yra tęsiamas, išieškomos lėšos perduodamos ieškovei, todėl negalima teigti, kad ieškovei kilo neįvykdytos prievolės dydžio žala. Ieškovė neįrodė, kad ji yra praradusi galimybę atgauti skolą iš A. P., o tai paneigia žalos faktą.

32.4. Kadangi atsakovė Ž. D. veikė apdairiai ir rūpestingai, priežastinis ryšys tarp ieškovės nuostolių ir neteisėtų veiksmų neegzistuoja.

33. Atsakovė S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės S. K. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės nuostolių sumą A. P. sumokėtu pajiniu įnašu. Ieškovė turi reikalavimą A. P., o iš jo yra gavusi pajinį įnašą, kuris tarnauja kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir kurio ieškovė nėra grąžinusi ir net neturi teisės grąžinti. Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė gavo pajinio įnašo dydžio naudą. Siekiant išvengti ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, šia suma turėtų būti mažinami ieškovės nuostoliai.

33.2. Atsakovė S. K. turėtų būti atleista nuo atsakomybės arba jos apimtis turėtų būti sumažinta proporcingai ieškovės kaltei. Valdybos narių atrankos nebuvimas lėmė, kad atsakovė S. K., turėdama tik baldų dizainerės išsilavinimą, neturėdama jokios darbo patirties, buvo išrinkta kredito unijos valdybos nare. Atsakovė S. K. buvo suklaidinta, kad ji turi pakankamus gebėjimus eiti valdybos narės pareigas, jai nebuvo atskleisti unijos veiklą reguliuojantys teisės aktai, nebuvo suteikti valdybos narės darbo įrankiai, nebuvo sakoma pastabų dėl jos galimai netinkamo darbo, nors administracijos vadovei ir valdybos pirmininkei Ž. D. tai turėjo būti iš karto matoma.

33.3. Aplinkybė, kad atsakovė S. K. sprendimą dėl paskolos išdavimo A. P. priėmė nebūdama ieškovės buveinėje, nevertintina kaip jos didelis aplaidumas, nes atsakovė, priimdama sprendimą, įvertino dokumentus pagal savo supratimą.

34. Atsakovė Ž. D. prašo tenkinti iš dalies atsakovės S. K. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1. Atsakovė S. K. nepagrįstai teigia, kad atsakovė Ž. D. sudarė sąlygas ją suklaidinti, jog ji turi pakankamus gebėjimus eiti valdybos narės pareigas. Valdybos narius renka visuotinis susirinkimas, o ne valdybos pirmininkė Ž. D.. Rinkimų metu buvo vertinami kandidatų gebėjimai, patyrimas, kitos reikšmingos aplinkybės, todėl negalima teigti, jog atsakovė S. K. buvo nepakankamai kvalifikuota ar kompetentinga.

34.2. Atsakovės S. K. darbas valdyboje visuomeniniais pagrindais neatleidžia jos nuo teisinės atsakomybės, ji šias pareigas prisiėmė savo valia. Atsakovė S. K., manydama, kad ji neturi kompetencijos vertinti išduodamų paskolų rizikos ir paskolų gavėjo mokumo, turėjo atsisakyti tai daryti. Argumentai dėl nepakankamos atsakovės S. K. kvalifikacijos laikytini siekiu išvengti galimos civilinės atsakomybės.

35. Atsakovė E. S. prašo tenkinti atsakovių apeliacinius skundus, nesutinka tik su kai kuriais atsakovių apeliacinių skundų motyvais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1. Paskolų komitetas negalėjo padaryti įtakos paskolos sutarties sudarymui, nes klausimą dėl paskolos A. P. suteikimo paskolų komitetas svarstė vėliau nei kredito unijos valdyba priėmė sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo.

35.2. Žalos dydis nustatytas neteisingai. Jeigu paskolos sutarties nebūtų sudaryta, ieškovė nebūtų gavusi iš A. P. pajinio įnašo, kuris pripažintinas ieškovės nuostolius mažinančia suma. Ieškovė negali gauti finansinės naudos iš neteisėtai sudarytos paskolos sutarties.

37. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P. 2012 m. rugsėjo 21 d. kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ pateikė prašymą įstoti į uniją, jame nurodė, kad sutinka sumokėti 180 000 Lt pajų bei 30 Lt stojimo mokestį. 2012 m. rugsėjo 21 d. A. P. taip pat pateikė prašymą išduoti 1 200 000 Lt paskolą 240 mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodyta, kad paskolos paskirtis – verslui, pažymėta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) programuotoju pagal neterminuotą darbą sutartį, mėnesio atlyginimas nenurodytas, kitos oficialios pajamos – 25 000 Lt per mėnesį.

38. Iš bylos duomenų matyti, kad su A. P. 2012 m. rugsėjo 21 d. pateiktais prašymais kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, pagal kurią A. P. priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 5 319,50 Lt per mėnesį. Kredito unijai taip pat buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 20 d. notarės L. G. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. P. iš UAB NT PIRKIMAS įsigijo 1,17 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 3 700 Lt, šalių sutarta ir iki sutarties pasirašymo sumokėta pirkimo-pardavimo kaina – 3 000 000 Lt.

39. A. P. su nurodytais dokumentais kredito unijai pateikė ir 2012 m. kovo 5 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo užsakovei (duomenys neskelbtini) teikti sprendimų kūrimus JEE platformoje (programavimo paslaugas), o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti 25 000 Lt, sutarties galiojimas iki 2015 m. kovo 5 d.

40. Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ valdybos 2012 m. rugsėjo 21 d. posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovės Ž. D., S. K. ir I. B., buvo nutarta išduoti A. P. paskolą paskolų komiteto nurodytomis sąlygomis, taikant 7,5 procento palūkanas, 0,05 procentų delspinigius per dieną, mokant 15 procentų pajinį įnašą nuo paskolos sumos ir 10 000 Lt administravimo mokestį. Valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad paskolos suma neviršija dešimteriopos nario pajinės įmokos bei maksimalios paskolos sumos vienam nariui. 2012 m. rugsėjo 21 d. tarp paskolos davėjos kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir paskolos gavėjo A. P. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 1 200 000 Lt paskolos suteikimo.

41. Pagal byloje esantį kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ paskolų komiteto posėdžio protokolą, kurio data dokumente nurodyta 2012 m. rugsėjo 24 d., posėdyje dalyvavo atsakovė E. S. ir M. B.. Paskolų komitetas pasiūlė valdybai pasirašyti paskolos sutartį su A. P. šiomis sąlygomis: paskolos suma 1 200 000 Lt, terminas – 240 mėnesių, užtikrinimo priemonė – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.

42. Kauno miesto 28-ajame notarų biure 2012 m. rugsėjo 24 d. tarp kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir A. P. pasirašyta sutartis dėl hipotekos, kuria A. P. prievolė grąžinti 1 200 000 Lt paskolą pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutartį buvo užtikrinta 1,17 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Šalių sutarimu nustatyta 3 000 000 Lt įkeičiamo žemės sklypo vertė.

43. A. P. 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito unijai pateikė prašymą dėl paskolos išmokėjimo grynaisiais pinigais. Pagal kredito unijos 2012 m. rugsėjo 25 d. grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, visa paskolos suma (1 200 000 Lt) A. P. buvo išmokėta grynaisiais pinigais.

44. A. P. nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų, todėl kredito unija 2014 m. vasario 11 d. vienašališkai nutraukė sudarytą paskolos sutartį. Antstolė R. G., gavusi ieškovės pateiktą vykdomąjį įrašą, pavedė UAB „Naujas būstas“ atlikti skolininkui A. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Jos metu nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 3 200 Eur. Vykusiose sklypo varžytynėse jis buvo parduotas už 2 560 Eur.

46. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir neigia savo neteisėtus veiksmus. Apeliantė E. S. (unijos paskolų komiteto pirmininkė) nurodo, kad kredito unijos paskolų komitetas nėra kredito unijos valdymo organas, be to paskolų komiteto sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl civilinė atsakomybė CK 2.87 straipsnio pagrindu gali būti taikoma tik valdymo organų nario atžvilgiu. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Paskolų komiteto išvada buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 24 d., t. y. po 2012 m. rugsėjo 21 d. kredito unijos valdybos sprendimo išduoti paskolą ir pačios paskolos sutarties sudarymo, todėl paskolos komiteto išvada (teikimas) neturėjo jokios įtakos sprendimui dėl paskolos A. P. suteikimo.

47. Apeliantė Ž. D. (unijos valdybos narė ir administracijos vadovė) nurodo, kad priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo A. P., valdybai buvo pateikta paskolų komiteto išvada ir visi reikiami dokumentai, kurių pakako įvertinti asmens galimybes grąžinti paskolą (užtikrinti jos grąžinimą), todėl valdybos narės neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė pripažino, kad sprendimas išduoti paskolą buvo priimtas anksčiau (2012 m. rugsėjo 21 d.) nei A. P. įnešė pajų (2012 m. rugsėjo 24 d.), tačiau tai nėra pažeidimas, kadangi paskola išmokėta vėliau (2012 m. rugsėjo 25 d.).

48. Apeliantė I. B. (unijos valdybos narė) nurodo, kad kredito unijos valdyboje dalyvavo visuomeniniais pagrindais ir tik epizodiškai, į uniją buvo pakviesta kitos atsakovės Ž. D.. Unijoje nedirbo, neturėjo galimybės prieiti prie duomenų bazių, todėl nieko nepažeidė. Valdybos posėdis kredito unijos patalpose nevyko, posėdžio protokolą jai pasirašyti atvežė atsakovė Ž. D.. Be to, balsuojant dėl paskolos išdavimo A. P.. ji susilaikė, kadangi nebuvo supažindinta su turto vertinimo ataskaita. Neturėjo išsilavinimo ir patirties spręsti paskolų išdavimo klausimus, todėl ieškovė rizikavo skirdama ją valdybos nare.

49. Apeliantė S. K. (unijos valdybos narė) kredito unijos valdybos neteisėtų veiksmų iš esmės neginčija, tačiau prašo atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistinos žalos dydį. Nurodo, kad neturėjo tinkamo išsilavinimo eiti kredito unijos valdybos narės pareigas, tačiau buvo įkalbėta jos ir Ž. D. bendro draugo užimti šias pareigas. Jai nebuvo atskleisti unijos veiklą reguliuojantys teisės aktai, nebuvo suteikti darbo įrankiai, dokumentus pasirašydavo Ž. D. automobilyje. Ieškovei nenustačius tinkamos tvarkos, pagal kurią būtų atrenkami kvalifikuoti valdybos nariai, pati ieškovė prisiėmė riziką patirti žalą.

50. KUĮ 30 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) išvardyti kredito unijos vadovai, kuriems, be kita ko, priskirti ir valdybos nariai bei paskolų komiteto pirmininkas. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, kad jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-266-611/2018, kt.).

51. Valdybos, kaip kredito unijos valdymo organo, nariai turi laikytis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų fiduciarinių pareigų: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto ir pan. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

53. KUĮ 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

54. KUĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kredito unijos paskolų komiteto veiksmus – paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas (KUĮ 33 straipsnio 5 dalis).

55. Pagal 2010 m. liepos 18 d. ieškovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ paskolų komiteto darbo reglamento 3.1 punktą, paskolų komitetas, gavęs unijos darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, įvertina paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą; įvertina ir pateikia išvadas dėl paskolų suteikimo galimybių; trūkstant reikalingų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų ar nustačius kitus trūkumus, nurodo paskolos teikimą paruošusiam unijos darbuotojui gauti sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus ir pašalinti nustatytus trūkumus; pagal 6.7 punktą, paskolų komitetas priima sprendimus siūlyti (valdybai) patenkinti nario prašymą, atidėti prašymo nagrinėjimą, kol narys pašalins komiteto nurodytus trūkumus arba jį atmesti.

56. Pagal 2011 m. rugpjūčio 20 d. kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ įstatų 5.45.6 punktą, kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorio suma neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo.

57. Pagal 2011 m. lapkričio 11 d. kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kredito teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.2 punktą, valdyba negali sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritaria paskolų komitetas, išskyrus įstatuose ir įstatymuose numatytus atveju, t. y. jei paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui; paskolos grąžinimas užtikrinamas įkeičiant unijoje esantį indėlį; paskola neviršija 5 000 Lt; paskola neviršija 10 000 Lt ir jos suteikimo terminas ne ilgesnis kaip 60 mėnesių; suteikiamas banko sąskaitos ir (ar) kredito kortelės limitas neviršija nario vieno mėnesio įplaukų į banko sąskaitą dydžio ir kredito limtas suteikiamas ne ilgesniam kaip 36 mėnesių terminui. Pagal taisyklių 3.4 punktą, valdyba, atskirais įstatuose numatytais atvejais administracijos vadovas, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą: patenkinti nario prašymą, nepatenkinti nario prašymo, atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai, pateikti medžiagą su raštiška išvada kredito unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui.

58. Taigi kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas pagal KUĮ 21, 28 straipsnius, 32 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnį ir ieškovės vidaus tvarką nustatančius teisės aktus (2011 m. rugpjūčio 20 d. kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ įstatų 5.1, 5.45.6, 5.66, 5.67 punktai) yra privalomi kredito unijos organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo unijos nariams. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia paneigti apeliantės E. S. argumentus, kad paskolų komiteto pirmininkui negali kilti civilinė atsakomybė CK 2.87 straipsnio pagrindu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad paskolų komiteto atliekamų funkcijų reikšmė yra ne menkesnė, nei valdybos atliekamų funkcijų paskolos išdavimo procese.

60. Svarbu tai, kad paskolų komiteto posėdžio protokole taip pat yra nurodytas posėdžio pradžios ir pabaigos laikas (13.15 – 16.55 val.), kuris visiškai neatitinka valdybos posėdžio laikui, t. y. neina prieš valdybos posėdžio laiką, vertinant, kad paskolų komiteto posėdis vyko tą pačią 2012 m. rugsėjo 21 d., kai A. P. padavė prašymą ir valdyba priėmė sprendimą. Tikimybė, kad buvo suklysta ne tik nurodant paskolų komiteto posėdžio datą, bet ir laiką, mažai tikėtina, kadangi posėdžio laikas nurodytas visai kitoje protokolo grafoje nei data ar protokolo numeris. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės Ž. D. nurodytais argumentais, kad aplinkybę, jog kredito unijos valdyba priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo A. P. jau turėdama paskolų komiteto pasiūlymą, pagrindžia valdybos protokole įrašytas teiginys „atsižvelgiant į paskolų komiteto pasiūlymą išduoti“. Nurodyta sakinys laikytinas šabloniniu valdybos posėdžio protokolo sakiniu, kuriuo valdyba nusprendžia klientui suteikti paskolą, todėl jis pats savaime nepagrindžia paskolų komiteto siūlymo egzistavimo. Įvertinus abiejų protokolų turinį, taip pat negalima daryti išvados, kad valdybos posėdžio protokolas buvo parengtas pagal paskolų komiteto siūlymą (protokolą). Priešingai, protokoluose yra neatitikimų – skirtingai nurodomas paskolos tikslas. Valdybos posėdžio protokole nurodoma, kad paskola skirta turto pirkimui ir verslo vystymui, o paskolų komiteto protokole – tik verslo vystymui. Valdybos posėdžio protokole yra nurodyta įkeičiamo turto vertė (3 000 000 Lt), paskolos suteikimo sąlygos (palūkanų ir delspinigių normos), o paskolų komiteto protokole šių duomenų nėra, nepaisant to, kad pastarajam yra numatyta pareiga išanalizuoti ar teisingai įvertintas įkeičiamas turtas, siūlyti valdybai paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką (komiteto darbo reglamento 3.1.3, 3.1.5 punktai).

61. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė vieno iš ieškovės įrodinėjamo kredito unijos valdybos (jos narių) neteisėtų veiksmų – paskolos sutarties sudarymo be paskolų komiteto sutikimo. KUĮ 33 straipsnio 2 dalis bei ieškovės kredito teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.2 punktas imperatyviai nustato, kad negali būti sudaryta paskolos sutartis su kredito unijos nariu, jei tam nepritaria paskolų komitetas. Įvertinus A. P. paskolos sutartimi suteiktos paskolos sumą ir laikotarpį, nagrinėjamas atvejis į išimtis, kuomet nereikalingas paskolų komiteto pritarimas, nepateko. Aplinkybė, kad paskolos suma buvo išmokėta vėliau, t. y. po 2012 m. rugsėjo 24 d. paskolų komiteto posėdžio, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi pagal įstatymą paskolų komiteto pritarimas būtinas paskolos sutarties sudarymui, o ne jos išmokėjimui. Be to, paskolos su unija sutartis (kreditavimo) laikytina konsensualine, todėl nuo jos sudarymo dienos ieškovei atsirado prievolė suteikti A. P. sutarto dydžio paskolos sumą (sutarties 1.1 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nei kredito unijos valdyba, nei paskolų komitetas tinkamai neatliko jiems įstatymais ir lokaliniais teisės aktais deleguotų pareigų. Taigi pritartina skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad ieškovės valdyba ir paskolų komiteto pirmininkė, prieš suteikiant trečiajam asmeniui A. P. paskolą, akivaizdžiai nesilaikė fiduciarinių pareigų – neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų ieškovės (kredito unijos) interesus.

63. Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad nei KUĮ, nei FĮĮ nenustato FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies išimčių taikymo KUĮ 47 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytu atveju, t. y. kai kredito unija skolina pinigus savo nariui, skolinimą užtikrinant bent viena CK numatyta prievolių užtikrinimo priemone, skolinant ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio sumą bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. Kredito unija, teikdama paskolą (kreditą) savo nariui, nurodytu atveju taip pat privalo vertinti tokį narį pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

65. Pagal kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.1 punktą, unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena CK numatyta prievolių užtikrinimo priemone. Jei kredito terminas viršija 5 metus, tai kreditas turi būti užtikrintas įkeitimu (hipoteka). Kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į užtikrinimo priemonės vertinimo tvarką (taisyklių 3.3 – 3.4 punktai).

66. Pagal kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ 2012 m. sausio 16 d. užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos II dalies 8 punktą, turto vertinimas – turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą turinčio asmens parengtas ir pasirašytas dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie vertinamo turto rinkos ir (ar) likvidacinę vertę, t. y. nešališkas turto vertės nustatymas, išreiškiantis vertintojo nuomonę apie turto būklę bei tikėtiną realizacijos vertę atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Pagal tvarkos III dalies 1 ir 2 punktus, kredito unijai įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę nustato: turto vertintojas pateikęs kredito unijai teisės aktų nustatyta tvarka išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, o jei turto vertintojas veikia turto vertintojo teikiančio juridinio asmens vardu – ir įmonės kvalifikacijos atestatą; nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatyta kredito unijos, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, t. y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo vidutine rinkos verte arba lyginamuoju metodu. Sprendimą dėl paskolos suteikimo priimantis kredito unijos organas, atsižvelgdamas į turto rūšį, vietą, paskolos sumą, kitas suteikiamos paskolos užtikrinimo priemones, visais atvejais turi nuspręsti, kad konkrečiu atveju yra būtinas turto vertintojo atliktas turto vertinimas arba, kad konkrečiu atveju pakanka nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.

67. Pagal 2012 m. sausio 16 d. užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos priedą Nr. 1 „Įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo aktas“, įkeičiant žemės sklypą (žemės ūkio ar miško, gyvenamosios, komercinės, sodo ar kitos paskirties) paskolos sumos ir užtikrinimo priemonės vertės santykis skaičiuojamas nuo rinkos vertės. Numatytas santykio dydis – iki 50 procentų.

68. Pagal kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ 2011 m. lapkričio 28 d. fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkos I dalies 3 punktą, kredito unijos sprendimas suteikti paskolą grindžiamas atsargiu ir pamatuotu skolininko galimybių grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu vertinimu; prieš sudarydama paskolos sutartį, kredito unija turi įvertinti skolininko mokumą remdamasi iš skolininko gauta informacija ir atlikti patikrinimą kredito unijos naudojamose ir prieinamose duomenų bazėse; apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti, kt. Pagal tvarkos II dalies 2 punktą, pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinama skolininko finansinė būklė, yra kredito gavėjo grynosios pajamos. Pajamos yra skirstomos į tvarias, t. y. pajamos, kurios gaunamos kiekvieną mėnesį (darbo užmokestis, pensija), bei kintamas (pajamas iš pašalpų, individualios veiklos, autorinių sutarčių, kt.). Pagrindinis kriterijus, nulemiantis kredito išdavimą bei jo dydį yra įmokos dydžio ir pajamų santykis, kuris turi būti ne didesnis nei 40 procentų, jei pajamos yra tvarios ir ne didesnis nei 30 procentų, jei pajamos yra kintamos (tvarkos II dalies 3, 7 punktai).

69. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kredito unijos valdybos sprendimas suteikti A. P. paskolą ir paskolų komiteto (vėlesnis) pritarimas buvo priimti tinkamai neįvertinus skolininko įkeičiamo turto vertės. Į bylą pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad priimant sprendimą išduoti paskolą, buvo vadovaujamasi tik A. P. pateikta 2012 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria pastarasis įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą už 3 000 000 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovėms turėjo kelti pagrįstų įtarimų A. P. įgyto turto vertė (sumokėta kaina). Pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 3 700 Lt (vertės nustatymo data 2012 m. vasario 21 d.), kuri nuo pirkimo kainos skyrėsi daugiau nei 800 kartų, be to sklypas buvo sąlyginai nedidelio ploto (1,17 ha), ne miesto teritorijoje. Į šias aplinkybes atsakovėms buvo privalu atsižvelgti pagal kredito unijos užtikrinimo priemonių vertinimo tvarką, siekiant pašalinti abejones, reikalauti iš skolininko turto vertinimo ataskaitos.

70. Nesutiktina su apeliantės Ž. D. argumentais, kad valdybai sprendžiant dėl paskolos išdavimo, buvo pateikta UAB „Robinta“ nekilnojamojo turto vertinimo išvada. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje atliktas A. P. įgyto žemės sklypo vertinimas, buvo parengta 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. po kredito unijos valdybos ir paskolų komitetų posėdžiuose priimtų sprendimų suteikti A. P. paskolą. Nėra pagrindo teigti, kad prieš priimant šiuos sprendimus valdybai ir paskolų komitetui buvo pateikta kokia nors preliminari UAB „Robinta“ vertinimo pažyma, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tokios pažymos egzistavimą. Svarbu tai, kad pagal UAB „Robinta“ apžiūros aktą, žemės sklypo apžiūra atlikta 2012 m. rugsėjo 21 d., 16.00 val., o kredito unijos valdybos posėdis įvyko 2012 m. rugsėjo 21 d., 8.30 val. Be to, valdybos posėdžio protokole nurodyta įkeičiamo turto vertė sutampa su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kaina (3 000 000 Lt), o ne su UAB „Robinta“ nustatytomis vertėmis (13 500 Lt vidutinė rinkos vertė, 3 398 500 Lt investicinė vertė). Pažymėtina ir tai, kad kredito unijos paskolų komiteto protokole A. P. įkeičiamo turto vertė apskritai nėra nurodyta.

71. Nepaisant šių argumentų, UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita net retrospektyviai negali pagrįsti 2012 m. rugsėjo 24 d. hipotekos sutartimi kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir A. P. sutartos įkeičiamo žemės sklypo vertės (3 000 000 Lt) realumo ir patvirtini aplinkybę, kad valdybos bei paskolų komiteto veiksmai buvo teisėti. Iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad žemės sklypo vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, nustatant vidutinę rinkos vertę 13 500 Lt, ir atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, nustatant investicinę sklypo vertę 3 398 500 Lt. Taigi už paskolos suteikimą atsakingi subjektai būtų galėję remtis tik ataskaitoje nurodyta vidutine rinkos verte (13 500 Lt), kadangi tik tokia vertė (rinkos ir (ar) likvidacinė) buvo leidžiama pagal nurodytą kredito unijos vidaus tvarką.

73. Taigi apeliantės savo netinkamu jiems pavestų funkcijų vykdymu pažeidė įtvirtintą atsakingo skolinimo principą, vertindamos pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, tuo pažeidė pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, veikė aiškiai aplaidžiai, nelojaliai ir dėl to nepagrįstai priėmė sprendimą dėl paskolos A. P. suteikimo.

74. Pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su verslo sprendimų priėmimo taisykle, iš esmės sutiktina, kad sprendimas išduoti paskolą buvo verslo sprendimas. Tačiau verslo sprendimų priėmimo taisyklė turi atitikti tokius požymius: pirma, veiksmas atliktas sąžiningai ir teisėtai; antra, tinkamai atlikus reikšmingų aplinkybių ištyrimą; trečia, atitinka protingo sprendimo požymius (nėra akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo). Šiuo atveju sprendimas išduoti paskolą buvo priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, o surinktą informaciją nerūpestingai ir aplaidžiai įvertinus), todėl protinga komercinė rizika šiuo atveju buvo akivaizdžiai viršyta. Nesant minėtų teisėto verslo sprendimo požymių, verslo sprendimų priėmimo taisyklės prezumpcija laikytina paneigta.

75. Apeliantės, vertindamos A. P. pateiktus dokumentus, savo netinkamu joms pavestų funkcijų vykdymu pažeidė įtvirtintą atsakingo skolinimo principą, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, tuo pažeidė pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, veikė aiškiai aplaidžiai, nelojaliai ir dėl to nepagrįstai priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo.

76. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė paskolų komiteto posėdžio datą, tačiau aplinkybė, kad paskolų komiteto posėdis įvyko po to, kai kredito unijos valdyba priėmė sprendimą sudaryti paskolos sutartį su A. P., nepaneigia apeliantės E. S. neteisėtų veiksmų ir savaime nešalina jos civilinės atsakomybės. Nors apeliantė E. S. nurodė, kad jai apie valdybos sprendimą išduoti A. P. paskolą tapo žinoma tik pirmosios instancijos teisme, tačiau šių argumentų nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Pagal šalių paaiškinimus ir liudytojos A. J., dirbusios klientų aptarnavimo specialiste, parodymus apeliacinės instancijos teisme, visi dokumentai buvo laikomi vienoje kliento paskolos byloje, o paskolos sutartys buvo ruošiamos pagal valdybos protokolą. Pagal tai spręstina, kad apeliantei E. S., paskolų komitete svarstant klausimą ir vertinant A. P. paraišką, esančią paskolos byloje, turėjo būti matomas tiek valdybos protokolas, kuriuo nuspręsta A. P. suteikti paskolą, tiek pati 2012 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutartis. Pažymėtina, kad pagal kredito unijos paskolų komiteto darbo reglamentą, paskolų komiteto nariui, įskaitant pirmininką, keliami specialūs reikalavimai – sugebėti analizuoti dokumentus, susijusius su paskolos teikimu, gerai žinoti šalies ekonomikos ir paskolų rinkos situaciją, pasižymėti atsargumu ir įžvalgumu. Pagal konstatuotas faktines aplinkybes, A. P. finansinės galimybės grąžinti paskolą ir ją užtikrinti ne tik valdybos posėdyje, bet ir paskolų komiteto posėdyje buvo įvertintos itin aplaidžiai. Paskolų komitetui tinkamai atlikus savo funkcijas ir pagal A. P. pateiktus dokumentus pasiūlius valdybai atmesti nario prašymą, net ir esant jau sudarytai paskolos sutarčiai, buvo reali galimybė sustabdyti faktinį paskolos sumos išmokėjimą, pačiai valdybai, administracijos vadovui ar visuotiniam narių susirinkimui pranešus apie neteisėtą valdybos sprendimą (nesant komiteto pritarimo) sudaryti paskolos sutartį ir taip išvengiant bent dalies galimų nuostolių, t. y. ieškovei neišmokant A. P. visos paskolos sumos ir inicijuojant jau sudarytos paskolos sutarties nutraukimą.

83. Atsakovės apeliaciniuose skunduose dėl priteistinos žalos dydžio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į šią sumą be pagrindo neįskaitė A. P. įnešto 180 000 Lt pajaus. Taip pat nėra aišku, kodėl priteistos pagrindinės skolos suma yra padidėjusi apie 50 000 Eur. Atsakovių nuomone, iš priteistos žalos sumos turėjo būti atimta ir palūkanų suma, kadangi palūkanos nelaikytinos ieškovės patirta žala, t. y. neatitinka negautų pajamų kriterijaus.