- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- eI2-4293-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06339-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą (patikslintą) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 26 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. spalio 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 24S248560 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą pateikti pataisytus sprendimus pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse reikalaujamų duomenų priėmimo bei pateikimo tvarkos punktus; 4) įpareigoti Migracijos departamentą persvarstyti iš naujo pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą.
Skunde (patikslintame) paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė du sprendimus, t. y. sprendimą, kuriuo jam uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, ir sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas skunde (patikslintame) su minėtais sprendimais nesutinka. Mano, kad Migracijos departamento priimti sprendimai yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Nurodo, kad jis skundžiamuose sprendimuose pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nes užpildydamas klausimyną, atsakė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėjo teigimu, jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Nurodo, kad nėra politikoje, neturi ryšių su Rusijos valdžios institucijomis ir nėra susijęs su jokiais Rusijos režimo veiksmais, todėl priimti sprendimai yra neproporcingi siekiamam tikslui. Teigia, kad jo atsakymas apie Krymą (Krymo priklausymą Rusijos Federacijai) yra tik jo asmeninė nuomonė, kuri negali būti pakankamas pagrindas apriboti jo teisę į laisvą judėjimą ar gyvenimą šalyje. Pažymėjo, jog skundžiamuose sprendimuose nebuvo pateikta įrodymų, rodančių jo aktyvią paramą režimui ar sąsajas su Rusijos institucijomis. Mano, kad lojalumo šaliai klausimas negali būti vertinamas remiantis vienu asmens atsakymu dėl Krymo statuso, kuris grindžiamas asmens suvokimu ar informacijos stoka. Taip pat pabrėžė, jog skundžiamuose sprendimuose nėra konkrečių faktinių įrodymų, pagrindžiančių jo grėsmės realumą. Akcentavo, jog nėra tiesioginių įrodymų, kad jis vykdytų veiksmus, kurie kelia grėsmę Lietuvos saugumui ar palaikytų Rusijos Federacijos režimą. Dar pareiškėjas nurodė, kad individualūs sprendimai negali būti priimami vien tik remiantis geopolitinėmis nuostatomis. Pareiškėjas mano ir tai, jog 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) bei kitas tarptautines sutartis, garantuojančias laisvo judėjimo, privatumo ir šeimos gyvenimo teises. Teigia, jog dirba (duomenys neskelbtini), todėl draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus pažeidžia (paveikia) jo darbo ir gyvenimo Lietuvoje galimybes. Skunde (patikslintame) akcentavo, jog jo ekonominiai ryšiai su Lietuva yra labai svarbūs.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas užpildė Migracijos departamento klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas ? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurioje pareiškėjas pasakojo, kad jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvyko tik dirbti, nes geresnis darbo užmokestis, patogesnis darbo grafikas. Paklaustas, koks asmens požiūris į vykdomą Rusijos politiką, atsakė, kad Rusijoje žmonės be teisių, politikams žmonių nuomonė neįdomi, jokiai politinei organizacijai nepriklauso ir rinkimuose nedalyvavo. Paklaustas, kaip vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, atsakė, kad tai politinis karas, apie 90 % žmonių, tame tarpe ir pareiškėjas, pasisakė prieš karą, nuo kurio kenčia paprasti žmonės, o ne politikai. Pareiškėjas politika nesidomi, neieško informacijos. Pareiškėjas teigė, kad Rusijoje tai vadinama specialia karine operacija, o Europoje – karu. Asmens paklausus, kam, jo manymu, priklauso Krymas (Rusijos Federacijai ar Ukrainai), atsakė, jog vykusio teisėto referendumo metu žmonės patys pasirinko, t. y. išreiškė savo valią, kad Krymas priklausytų Rusijai. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad 2023 m. balandžio 12 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą (išvadą) Nr. 18-3956 (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą išreiškė paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo atsakymais į klausimyno ir apklausos klausimus demonstravo savo paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat savo atsakymais įrodė, jog yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo (patikslinto) teiginiais, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamento teigimu, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus nusikalstamus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo atsakymai į klausimyno ir apklausos klausimus) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsakovas dar pažymėjo, jog reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Atsakovo nuomone, jis teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime su skundu (patikslintu) nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD vertinimu, pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną ir atsakydamas į apklausos metu užduotus klausimus, išreiškė paramą Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijų okupacijai, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsiliepime pažymėjo, jog pagal VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinktą informaciją, Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje:
- pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad per jo šalies televizijas (pirmą kanalą, 24 kanalą) parodė, jog Kryme iškėlė Rusijos vėliavą, tad jis tiki pateikta informacija; jis yra tik paprastas žmogus ir nežino kas ten politikoje dedasi.
Atsiliepimas
- atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. V. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) išduoti leidimą laikinai gyventi, bei 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą atlikti skunde (patikslintame) nurodytus veiksmus, t. y. persvarstyti iš naujo jo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą bei pateikti pataisytus sprendimus, atitinkančius VAĮ reikalavimus.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
6.1. VSD 2023 m. balandžio 12 d. pateikė Migracijos departamentui Išvadą.
Išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Išvadoje siūloma Migracijos departamentui remtis šiuo vertinimu priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakant į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
6.2. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
6.3. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl papildomos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugpjūčio 30 d. prašyme pareiškėjas atsakė į Migracijos departamento parengtą klausimyną. Pareiškėjas į klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ?“ atsakė „Ne“; į klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas ?“ pareiškėjas atsakė „Rusijos Federacijai“.
6.4. 2024 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą.
Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą atvyko tik dėl darbo, nes Lietuvoje dirbti patogiau, patogesnis darbo grafikas ir geresnis atlyginimas. Teigė, jog giminių Lietuvoje neturi, šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Paklausus apie jo požiūrį į Rusijos politiką, pareiškėjas nurodė, kad valdžia pati sprendžia ir neklausia tautos nuomonės. Taip pat nurodė, jog politiką nesidomi ir nerenka jokios informacijos. Paklausus jo požiūrio į Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje, pareiškėjas teigė, kad agresiją Ukrainoje laiko politiniu karu, o Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje nepritaria. Dar nurodė, kad Rusijoje tai laikoma specialia karine operacija, o Europoje – agresija (karu). Pareiškėjo teigimu, Rusija neplanavo užpulti Ukrainos, o viskas turėjo būti kaip su Krymu. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad Krymo Rusija neužpuolė, priešingai, žmonės norėjo būti Rusijos sudėtyje ir oficialaus referendumo metu išreiškė savo valią (balsavo), jog Krymas priklausytų Rusijai.
7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas ? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta asmens apklausa, kurios metu pareiškėjas pasakojo, kad jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvyko tik dirbti, nes geresnis darbo užmokestis, patogesnis darbo grafikas. Paklaustas, koks asmens požiūris į vykdomą Rusijos politiką, atsakė, kad Rusijoje žmonės be teisių, politikams žmonių nuomonė neįdomi, jokiai politinei organizacijai nepriklauso ir rinkimuose nedalyvavo. Paklaustas, kaip vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, atsakė, kad tai politinis karas, apie 90 proc. žmonių, tame tarpe ir jis, pasisakė prieš karą, nuo kurio kenčia paprasti žmonės, o ne politikai. Pareiškėjas politika nesidomi, neieško informacijos. Pareiškėjas teigė, kad Rusijoje tai vadinama specialia karine operacija, o Europoje – karu. Paklausus, kam, jo manymu, priklauso Krymas (Rusijos Federacijai ar Ukrainai), pareiškėjas atsakė, jog vykusio teisėto referendumo metu žmonės patys pasirinko, t. y. išreiškė savo valią, kad Krymas priklausytų Rusijai. Taip pat nurodyta, kad 2023 m. balandžio 12 d. VSD pateikė Išvadą. VSD vertinimu, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Išvadoje pažymėta, kad leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento vertinimu, užsienietis atsakymo į klausimyno 11 klausimą apklausos metu nepaneigė, nepakeitė sąmoningos pozicijos, pasireiškiančios neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimui Rusijai bei nepasmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas tokiu būdu išreiškia palaikymą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei, kad yra reali tikimybė, jog asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat kad užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Dar nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvoje dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio jo beveik nebūna Lietuvoje, laisvu nuo darbo metu jis grįžta į Rusiją, todėl jo socialiniai ryšiai su Rusija nėra nutrūkę. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas padarė dar vieną išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
8. Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 punktu, 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes: asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog 2023 m. balandžio 12 d. VSD pateikė Išvadą, kurioje nustatyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento vertinimu, asmens sąmoningai išreikšta pozicija dėl Rusijos neteisėtai okupuotų Ukrainos teritorijų priskyrimo Rusijos Federacijai, taip pat asmens žodinės apklausos metu pateikti paaiškinimai ir užsieniečio retorika dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje parodo, jog pareiškėjas nėra linkęs smerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas tokiu būdu išreiškia palaikymą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bei, kad užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamentas, vertindamas asmens socialinius ryšius, nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja. Pareiškėjas Lietuvoje dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio jis nedaug laiko praleidžia Lietuvoje, taip pat periodiškai grįžta į kilmės šalį. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais minėtais Migracijos departamento sprendimais, t. y. 2024 m. spalio 26 d. sprendimu ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu, ir juose atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.
10. Kaip matyti iš bylos, skundžiami Migracijos departamento sprendimai iš esmės priimti dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
11. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
12. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
13. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
14. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas; pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
15. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
EŽTT praktikoje irgi ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamuose sprendimuose (t. y. 2024 spalio 26 d. sprendime ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime) padaryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
17. Kaip matyti iš bylos, atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus, be kita ko, rėmėsi VSD Išvadoje pateiktu vertinimu, kurioje konstatuota, kad jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
18. Byloje nėra ginčo (visuotinai žinoma aplinkybė), kad Rusijos Federacija ir jos valdantis režimas yra atvirai Lietuvai priešiška, vykdo įvairias provokacijas ir pan.; iš esmės Lietuvai, ir ne tik, kelia egzistencinę grėsmę. Pareiškėjas yra šios šalies pilietis, tad jo patikra yra specifinė.
19. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 30 d. užpildė klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
20. LVAT savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023). Be to, dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos Federacijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos Federacijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Vadinasi, nagrinėjamas į Migracijos departamento klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos Federacijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusijos Federacijos plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
21. Taigi, pareiškėjas, akivaizdžiai žinodamas susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydamas į klausimyno klausimus bei 2024 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu išdėstė savo asmeninę poziciją, pateisinančią Rusijos Federacijos įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmas Ukrainos teritorijoje ?), pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui. Be to, 2024 m. rugsėjo 6 d. atliktos pareiškėjo apklausos metu pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė palaikymą Rusijos Federacijos veiksmams, t. y. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Krymo Rusija neužpuolė, o vykusio teisėto referendumo metu žmonės patys pasirinko – išreiškė savo valią, kad Krymas priklausytų Rusijai. Taigi, atmestini pareiškėjo skundo (patikslinto) argumentai, jog jis išsakė tik asmeninę savo nuomonę, kuri negali būti laikoma grėsme valstybei, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas Migracijos departamento klausimyne bei apklausos metu atskleidė savo tikrąją poziciją Lietuvos valstybės saugumui svarbiais klausimais, kuri negali būti ignoruojama arba vertinama kitaip.
22. Pareiškėjas teigia, kad jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, nes nėra nusižengęs prieš Lietuvą ar atlikęs kokius nors veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę. Taip pat nurodo, kad skundžiamuose atsakovo sprendimuose nėra faktinių įrodymų, pagrindžiančių jo realiai keliamą grėsmę bei skundžiami sprendimai yra diskriminacinio pobūdžio, nes juose yra per daug bendrosios geopolitinės situacijos vertinimo be konkrečių įrodymų apie jo veiksmus.
Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento argumentais, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Minėta, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Be to, pagal LVAT praktiką, užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Taigi, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę, o jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl sprendimų diskriminacinio požiūrio pažymėtina, kad toks kaip pareiškėjo situacijos vertinimas iš esmės atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; ir kt.). Be to, pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie įrodytų skundžiamų sprendimų diskriminacinį požiūrį. Tad, tokie pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
23. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamuose sprendimuose nėra pateikta įrodymų, jog jis aktyviai remia ir (ar) palaiko Rusijos Federacijos režimą ar turi sąsajų su Rusijos Federacijos institucijomis. Teigia, kad skundžiami sprendimai pagrįsti prielaidomis.
Aptariamu aspektu pažymėtina, kad, nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos Federacijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
Dar pastebėtina, jog šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija (atsakant klausimyno 11 klausimą) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tad tokiems asmenims esant užsienio šalyse, ypač režimui priešiškose NATO bei ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, jie gali būti lengvai išnaudojami Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų tam tikroms užduotims, priešingoms Lietuvos interesams, vykdyti kaip lojalūs ir patikimi Rusijos Federacijos valdžiai asmenys; beje, tam naudojant ir įvairias neteisėtas priemones, tokias kaip šantažą ir kt.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje surinktus įrodymus, į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę LVAT teisėjų kolegija pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Migracijos departamento atliktu pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į klausimyno 11 klausimą, vertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui; jis yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta Rusijos Federacijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti vizas atvykit į Lietuvos Respubliką, minėta, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.
26. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
27. Pareiškėjas dar mano, kad 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra neproporcingas siekiamam tikslui, nes jis nuo 2022 m. dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo ekonominiai ryšiai su Lietuva yra labai svarbūs, o draudimas atvykti į Lietuvą riboja jo darbo galimybes.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės; minėta, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas pakankamai išsamiai vertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje, t. y. pareiškėją su Lietuvos Respublikos sieją tik ekonominiai ryšiai – darbas. Pareiškėjas Lietuvoje neturi nei šeimos, nei deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjo šeima yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl darbo pobūdžio praleidžią mažą dalį laiko. Be to, kaip matyti iš pateikto kelionės dokumento, pareiškėjas dažnai (tikėtina laisvu laiku nuo darbo) vykstą į (duomenys neskelbtini). Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Be to, atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir draudimas atvykti į Lietuvą laikytini proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes.
28. Pareiškėjas skunde (patikslintame) dar nurodo ir tai, kad 2024 m. spalio 26 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra nesuderinami su Konvencijos ir kitų tarptautinių sutarčių nuostatomis, nes skundžiami sprendimai pažeidžia laisvo judėjimo, privatumo ir šeimos gyvenimo teises.
Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo skundo (patikslinto) argumentus vertina kritiškai. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Taigi, atsižvelgiant į EŽTT ir LVAT išaiškinimus, teisėjų kolegija mano, kad skundžiami atsakovo sprendimai nepažeidžia Konvencijos ir tarptautinių sutarčių nuostatų.
29. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individuliu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Taigi, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktyje įtvirtina, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti nustatomas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
30. Minėta, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, ir sutinkamai su Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunkčiu, pareiškėjui galėjo būti nustatomas maksimalus 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Tačiau, Migracijos departamentas nustatė per pus trumpesnį draudimo atvykti laikotarpį, t. y. 5 metų; VSD taip pat siūlė 5 metų draudimo atvykti laikotarpį. Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas, kuris paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. eA-3521-968/2021).
31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai, t. y. 2024 m. spalio 26 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtus sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, juos priėmė tam kompetentingas subjektas – Migracijos departamentas.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai (2024 m. spalio 26 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas) yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.
Kadangi pareiškėjo pagrindiniai reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo yra netenkinami, tad negali būti patenkinami ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
33. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas (patikslintas) atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą (patikslintą) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.