- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2-4286-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00194-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Linas Songaila, Aleksandras Gončarkas, Renata Rynkevičiūtės-Jančiauskienė, Gabrielė Brinevičiūtė
dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovams advokatui Linui Songailai, advokato padėjėjai Gabrielei Brinevičiūtei,
atsakovui J. V. (J. V.), jo atstovams advokatui Aleksandrui Gončarko, advokato padėjėjai Renatai Rynkevičiūtei-Jančiauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo J. V. (J. V.) priešieškinį ieškovei I. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo, įskaitant pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, prašė:
1.1. nustatyti vaiko M. V. (M. V.) gyvenamąją vietą kartu su motina I. P.;
Šalies argumentai
1.2. nustatyti ieškinio 8.1–8.17 punktuose nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
„8.1. J. V. su sūnumi praleidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su I. P. sutartą vietą, tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val.;
8.2. Sūnus kiekvieną trečiadienį nakvoja pas J. V. J. V. pasiima sūnų 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir kitą dieną nuveža sūnų į ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą;
8.3. Moksleivių atostogų metu, M. V. lieka būti prižiūrimas ir nakvoja su vienu iš tėvų, po pusę atostogų, suderinus atostogų grafiką prieš vieną mėnesį iki jų pradžios. Atsižvelgiant į M. V. interesus ir patogumus, pirmąją pusę kiekvienų Romos katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų M. V. lieka būti prižiūrimas ir nakvoja pas J. V. Kitų atostogų metu, kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvai įsipareigoja kartą per metus, moksleivių atostogų metu, nuvežti sūnų prie jūros;
8.4.Apie savo asmenines atostogas (be sūnaus, nuo 7 iki 14 d., du kartus per metus) J. V. informuoja I. P. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias su sūnumi turėjo praleisti J. V.;
8.5. Apie savo asmenines atostogas (be sūnaus, nuo 7 iki 14 d., du kartus per metus) I. P. informuoja J. V. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. I. P. asmeninių atostogų metų, sūnus gyvens su J. V. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias sūnus turėjo praleisti su I. P.;
8.6. Papildomai be jau nurodytų dienų, J. V. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis, atsižvelgiant į tai, jog J. V. yra katalikas, o I. P. – stačiatikė, todėl skiriasi Šalių švenčiamos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos:
8.6.1. J. V. su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais praleidžia Romos katalikų švenčiamas Šv. Kalėdų dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos gruodžio 23 d. iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 19.00 iki 20.00 val.;
8.6.2. J. V. su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais praleidžia Romos katalikų Šv. Velykų dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį Šv. Velykų išvakarėse iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą pirmadienį (antrą Šv. Velykų dieną) nuo 19.00 iki 20.00 val.;
8.6.3. Visais atvejais stačiatikių švenčiamas Šv. Kalėdas bei stačiatikių švenčiamas Šv. Velykas sūnus praleidžia su I. P.;
8.6.4. Naujieji metai (išvakarės): 2023 m. ir kitais nelyginiais metais su J. V.; 2024 m. ir kitais lyginiais metais su I. P.. Naujųjų metų terminas prasideda gruodžio 31 d. nuo 8 val. Ir baigiasi sausio 2 d. nuo 20.00 iki 21.00 val.;
8.6.5. Sutampant stačiatikių ir katalikų švenčiamoms Šv. Kalėdoms ar Šv. Velykoms, pirmąjį sutampantį šventės kartą sūnus praleidžia kartu su I. P., antrąjį – su J. V.;
8.6.6. J. V. su sūnumi kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį iki 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 iki 20.00 val.;
8.6.7. J. V. lyginiais metais su sūnumi praleidžia savo gimimo dieną, t. y. balandžio 23 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki 17.00 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 20.00 val.; Nelyginiais metais J. V. gimimo dieną ir jubiliejinę gimimo dieną, sūnus praleidžia su I. P.;
8.6.8. I. P. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia savo gimimo dieną (kovo 29 d.); I. P. gimimo dieną lyginiais metais ir jubiliejines gimimo dienas, sūnus prižiūrimas ir nakvoja pas J. V.. Kiekvienais metais Motinos dieną nepilnametis sūnus praleidžia su mama;
8.6.9. Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną, organizuoja I. P. ir švenčiama su ja, nelyginiais metais organizuoja J. V. ir švenčiama su juo.
8.7. Jei J. V. dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalės nurodytu laiku arba kitu laiku, dėl kurio šalys susitarė, pasiimti sūnaus, J. V. įsipareigoja pranešti apie tai I. P. SMS žinute ar elektroniniu paštu;
8.8. J. V. su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti tiesiogiai savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, nedalyvaujant I. P.;
8.9. I. P. įsipareigoja nedrausti ir neriboti nepilnamečio sūnaus bendravimo su J. V. artimais giminaičiais bei draugais;
8.10. M. V. susirgus ir (ar) pablogėjus jo sveikatos būklei, jo priežiūra ir slauga rūpinasi tėvai rotacijos principu, t. y. vieną kartą sūnui susirgus, juo rūpinasi I. P., kitą kartą sūnui susirgus, šis lieka būti prižiūrimas ir nakvoti J. V. žinioje. Tėvai įsipareigoja kreiptis į gydytoją, jog būtų išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, pateisinantis neatvykimą į darbą dėl būtinybės slaugyti sūnų ir užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą iki kol sūnus pasveiks;
8.11. Tuo atveju, jeigu I. P. susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, J. V. užtikrins vaiko priežiūrą, ugdymo įstaigos bei lavinimo būrelių lankymą;
8.12. I. P. dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (darbo laikas, liga ir kt.) neturint galimybės nuvežti sūnaus į ugdymo įstaigą ar lavinimo būrelį, J. V. įsipareigoja pristatyti nepilnametį sūnų į jam reikiamas vykti įstaigas;
8.13. Bet kuriose nepilnamečio sūnaus M. V. švietimo įstaigose, būreliuose organizuojamuose susirinkimuose ar šventėse, tėvai dalyvauja be apribojimų;
8.14. I. P. įsipareigoja iš anksto informuoti apie nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir jos pasikeitimus;
8.15. Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš 2 savaites informuoti viena kitą apie sūnaus išvykimą į užsienį trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui;
8.16. Tuo atveju, jeigu I. P. ketina vykti su sūnumi į užsienio valstybę ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiu I. P. privalo gauti raštišką J. V. sutikimą ir informuoti apie sūnaus gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje;
8.17. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos / grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.“;
1.3. iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 460 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės;
1.4. iš atsakovo ieškovės I. P. naudai priteisti 2 280 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. M. V. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.6. iš atsakovo ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus M. V. Ieškovės ir atsakovo santykiai nesusiklostė, šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu, atsakovas, nors vaiko tėvystę pripažino, iš esmės tik epizodiškai dalyvauja sūnaus auklėjime bei priežiūroje, prie sūnaus išlaikymo prisideda ne pagal vaiko poreikius. Kadangi atsakovas yra sūnaus tėvas, jam lygiai taip pat kaip ir ieškovei kyla pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką, prisidėti prie jo poreikių tenkinimo, auklėti ir prižiūrėti vaiką, tačiau atsakovas savo tėvystės pareigų tinkamai nevykdo. Nuo tada, kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Ieškovė nurodo, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, ieškovė prašo nustatyti ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad sūnaus vieno mėnesio poreikiams tenkinti ieškovė patiria tokių išlaidų: maistui (kavinės, maisto produktai parduotuvėje, pietūs mokykloje) – 360 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai, akiniai ir kt.) – 60 Eur; išlaidos mokymosi reikmėms (kanceliarinės prekės, vadovėliai, pratybos) – 13 Eur; išlaidos drabužiams ir avalynei – 67 Eur; išlaidos higienos priemonėms, kirpykla – 20 Eur; išlaidos buitinėms namų apyvokos prekėms – 5 Eur; išlaidos visuomeniniam transportui ar kurui – 108 Eur; išlaidos internetui – 23 Eur; išlaidos telefonui – 3 EUR; išlaidas būreliams, kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui – 203 Eur; klasės fondas – 9 Eur; nenumatytos išlaidos (odontologas, skiepai ir kt.) – 13 Eur; atostogos – 72 Eur; išlaidos dalis komunalinių mokesčių išlaidų – 50 Eur. Ieškovės teigimu, per mėnesį būtina sūnui skirti suma yra 1 006 Eur. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad sūnus yra 10 metų amžiaus, greitai auga, bręsta, todėl kiekvienam sezonui reikalingi vis didesnio dydžio drabužiai ir avalynė, vaikas yra aktyvus, lanko anglų kalbos, teatro bei dziudo užsiėmimus. Ieškovė pažymi, kad rūpinasi kokybiškomis vaiko atostogomis ir laisvalaikiu, vežasi atostogauti į užsienį, vedasi į kino teatrus ir kitas, vaiko ugdymui naudingas vietas. Vaikas turi regėjimo sutrikimų, jam kas pusę metų rekomenduojama nauja nuolatinė akinių korekcija, turi pėdų deformaciją, yra skiepijamas mokamais skiepais (nuo vėjaraupių, erkinio encefalito, sezoninio gripo), todėl akivaizdu, kad vaiko išlaikymui neužtenka minimalaus atlyginimo dydžio sumos. Ieškovės teigimu, iš atsakovo turi būti priteistas toks išlaikymo dydis, kad jis nepažeistų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo, kad būtų užtikrinti visi būtini nepilnamečio vaiko poreikiai, nepažeistų jo interesų. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas periodiškai teikė išlaikymą vaikui, tačiau jis nesiekė minimalios mėnesinės algos dydžio. Atsakovas per trejus metus vaiko išlaikymui iš viso skyrė 6 390 Eur: 2020 m. vaiko išlaikymui skyrė 2 160 Eur, nors turėjo skirti bent 2 658 Eur; 2021 m. vaiko išlaikymui skyrė 2 040 Eur, nors turėjo skirti bent 2 808 Eur; 2022 m. vaiko išlaikymui skyrė 2 190 Eur, nors turėjo skirti bent 3 204 Eur. Taigi, atsakovas per trejus metus turėjo vaikui skirti bent 8 670 Eur sumos išlaikymą, todėl susidaręs 2 280 Eur skirtumas yra atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui už trejus praėjusius metus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo juos atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo neprieštaraujantis, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas vaiko gyvenime, auklėjime bei priežiūroje dalyvauja epizodiškai. Atsakovas iš dalies nesutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad atsakingai ir aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime bei nuolat rūpinasi vaiku, praleidžia su vaiku daug laiko, vaiko ir tėvo ryšys yra labai glaudus ir stiprus. Atsakovas kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuveža į treniruotes, varžybas bei juose būna, po to vaiką nuvežą į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę arba pas save. Be to, atsakovas kas antrą penktadienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val. Taip pat kiekvieną trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuveža vaiką į treniruotę, o po treniruotės kiekvieną kartą trečiadieniais vaikas nakvoja pas tėvą. Vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų metų vaikas būna prižiūrimas ir nakvoja pusę savo atostogų laiko pas tėvą, o vasaros atostogų metų vaikas prižiūrimas ir nakvoja pas atsakovą du mėnesius. Atsakovas vaiką prižiūri ir slaugo jo ligos metu. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovas adekvačiai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovo teigimu, nuo vaiko gimimo iki dabar jis nuolat moka vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos nurodytą banko sąskaitą. Atsakovui nėra žinoma, ar ieškovė šias lėšas tinkamai panaudoja vaikui poreikiams, o ne savo interesams ir poreikiams tenkinti, o ieškovei reiškiant tokius reikalavimus, atsakovui kyla abejonių dėl ieškovės gebėjimą uzufrukto teisėmis tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Atsakovas nurodo, kad nuolat moka po 60 Eur (ankščiau 55 Eur) už vaiko užsiėmimus, treniruotes, varžybas, be to, prisideda prie vaiko avalynės, drabužių, higienos priemonių, žaislų, telefono ir kt. pirkimo bei moka už vaikui skirtą internetą. Atsakovo teigimu, šiuo atveju privalo būti atsižvelgta į faktiškai vaiko praleidžiama laiką su vienu ar kitu iš tėvų, nes būtent šiuo atveju vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra beveik vienodas (60:40 procentų laiko), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Atsakovas nesutinka su reikalaujamu išlaikymu po 460 Eur per mėnesį, nes tai yra per didelė ir nepakeliama našta atsakovui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko poreikiai yra 1 006 Eur, tačiau, atsakovo manymu, ieškovė nepagrįstai ir neteisingai suskaičiavo vaiko poreikius mokykloje, būreliams, kanceliarinėms prekėms, mokymosi reikmenims bei kitas išlaidas. Ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms, kelionėms, draudimui, labirintų parkui, kartingams, kavinėms ir restoranams ir pan. nėra būtinos vaiko poreikių tenkinimo išlaidos, tai yra kiekvienos iš šalių (tėvo ir motinos) teisė pasirinkti bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį ir laisvalaikį bei pasirinkti jo praleidimo būdus savo nuožiūra pagal jų finansines galimybes. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė gauna valstybės teikiamą subsidiją ir taip nepagrįstai bando perkelti didesnę išlaikymo naštą ant atsakovo pečių. Atsakovo teigimu, šalių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga tik 480 Eur suma, todėl atsakovas sutinka ir gali mokėti nepilnamečiam vaikui 240 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis galimai blogesnė už ieškovės, kadangi atsakovo pajamos yra fiksuotos, jis dirba vairuotoju, atlyginimas yra apie 400–500 Eur į rankas. Atsakovas turi dalį nekilnojamojo, tačiau neturi jokio atskiro brangaus turto, kurį galėtų parduoti ir taip pagerinti savo materialinę padėtį. Be to, atsakovas papildomai išlaiko vaiką, tenkina jo poreikius. Atsakovas pažymi, kad ieškovė teikdama ieškinį nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą, kreditinius įsipareigojimus, neįrodė, kad gali vaiko išlaikymui skirti po 1 006 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 2 280 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Atsakovo teigimu, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė apskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, minimalų išlaikymą dalindama per pusę, tačiau ieškovė visiškai neatsižvelgia į tai, kad ji gauna vaiko pinigus. Ieškovė už įsiskolinimo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. gavo iš valstybės 2 442 Eur vaiko pinigų, ši suma yra didesnė negu prašomas įsiskolinimas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
5.1. atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą;
5.2. tenkinti atsakovo priešieškinį;
5.3. nustatyti vaiko M. V. gyvenamąją vietą su atsakovu;
5.4. nustatyti skyrium nuo vaiko gyvenančiam tėvui (motinai arba tėvui) tokią bendravimo su sūnumi tvarką:
5.4.1. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos arba po užsiėmimų (būrelio), arba nuo 17:00 val. iki 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos ir / ar kitu sutartu laiku), ir iki tos pačios savaitės sekmadienio dienos vaikas grąžinamas į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 19:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku);
5.4.2. stačiatikių Šv. Kalėdų dieną sūnus švenčia su motina. Vaiką motina paima švenčių išvakarėse iš ugdymo įstaigos arba po užsiėmimų (būrelio), arba nuo 17:00 val. iki 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos ir / ar kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas paskutinę bendravimo su tėvu dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 19:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku).
5.4.3. Romos Katalikų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 23–26 d.) sūnus švenčia su tėvu.
5.4.4. stačiatikių Šv. Velykų dienas (nuo penktadienio iki pirmadienio) sūnus švenčia su motina. Vaiką motina paima švenčių išvakarėse iš ugdymo įstaigos arba po užsiėmimų (būrelio), arba nuo 17:00 val. iki 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos ir / ar kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas paskutinę bendravimo su motina dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 19:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku).
5.4.5. Romos Katalikų Šv. Velykų dienas (nuo penktadienio iki pirmadienio) sūnus švenčia su tėvu.
5.4.6. Šalys susitaria, jei katalikų Šv. Velykos sutampa su stačiatikių Šv. Velykomis, sutampančią šventę neporiniais metais vaikas švenčia su tėvu, o poriniais – su motina.
5.4.7. poriniais (2024, 2026, 2028 ir pan.) kalendoriniais metais Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 2 d.) sūnus švenčia su motina. Motina paima vaiką švenčių išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos) nuo 10:00 val. iki 11:00 val. (arba kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas paskutinę bendravimo su motina dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 20:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku), o neporiniais (2023, 2025, 2027 ir pan.) sūnus švenčia su tėvu.
5.4.8. neporiniais (2023, 2025, 2027 ir pan.) kalendoriniais metais Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 2 d.) sūnus švenčia su tėvu.
5.4.9. poriniais (2024, 2026, 2028 ir pan.) kalendoriniais metais sūnaus gimtadienio dieną (gruodžio 2 d.) sūnus švenčia su motina, neporiniais (2023, 2025, 2027 ir pan.) sūnus švenčia su tėvu.
5.4.10. Vaiko gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas. Vaiko gimtadienio organizavimo išlaidos tenka tam tėvui, kuris pagal nustatytą tvarką organizuoją jo gimtadienį.
5.4.11. kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmąjį savaitgalį) sūnus švenčia su motina. Vaiką motina paima švenčių dieną iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos) nuo 10:00 val. iki 11:00 val. (arba kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas tą pačią dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją iki nuo 20:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku).
5.4.12. kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį savaitgalį) vaikas švenčia su tėvu.
5.4.13. pusę antrosios dalies laiko trunkančių sūnaus mokymo įstaigose rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Vaiką motina paima iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos ir / ar kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas paskutinę atostogų dalies bendravimo dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 19:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku).
5.4.14. Tėvams pageidaujant atostogauti vienu metu arba jeigu tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, o nesusitarus poriniais metais pirmenybė suteikiama motinai, neporiniais – tėvui.
5.4.15. Kiekvienas iš tėvų (motina ir tėvas) turi teisę vaiko moksleivių atostogų metu išvykti su sūnumi į užsienį be atskiro rašytinio vieno kito sutikimo (ši sutartis kartu yra laikoma tėvo ir motinos sutikimu), tačiau iš anksto (prieš 14 kalendorinių dienų) apie tai informavęs kitą tėvą (motiną atitinkamai tėvą) (telefonu, SMS žinute).
5.4.16. Tėvams susitarus, galima ir kitokia nei šioje dalyje numatyta moksleivių atostogų bendravimo su sūnumi tvarka, o nesusitarus taikoma ši tvarka.
5.4.17. kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę savo gimtadienio dieną praleisti su sūnumi. Motina savo gimtadienio dieną vaiką paima iš ugdymo įstaigos arba po užsiėmimų (būrelio), arba nuo 17:00 val. iki 18:00 val. (jeigu tai ne darbo diena nuo 10:00 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos ir / ar kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas tą pačią dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 20:00 val. iki 21:00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir/ar kitu sutartu laiku). Motinos jubiliejines gimimo dienas, sūnus praleidžia su tėvu.
5.4.18. Dėl kitokios savo (motinos ir tėvo) gimtadienio šventės praleidimo su sūnumi tėvai susitaria tarpusavyje, o nesusitarus taikoma ši tvarka.
5.4.19. vaiko ligos metu slaugo tas tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas. Jei sūnus suserga tuo metu, kai yra numatytas bendravimas su motina, motina turi teisę lankyti sūnų jo gyvenamuose vietose arba gydymo įstaigoje. Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimus per 12 val. nuo ligos pradžios.
5.4.20. Dėl kitokios vaiko slaugos jo ligos metu tėvai susitaria tarpusavyje, o nesusitarus taikoma ši tvarka.
5.4.21. Tuo atveju, jei dėl objektyvių, rimtų ir pateisinamų priežasčių (pavyzdžiui: liga, globa, darbo santykiai, komandiruotė, ilgalaikė išvyka, jubiliejai ir pan.) motina negalės ir / ar nepavyksta bendrauti su sūnumi anksčiau nurodytais laikotarpiais, ji kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 2 dienas, informuoja vaiko tėvą telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šios bendravimo dienos gali būti kompensuojamos, ir motina turi teisę susitikimus perkelti į kitas dienas iš anksto susitikimų laiką suderinus su vaiko tėvu.
5.4.22. esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, motina gali bendrauti su sūnumi bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinusi su tėvu.
5.4.23. Vaiko tėvai (motina ir tėvas) įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su vaiku (apie vaiko susirgimą, ligą, neatvykimą pas vaiką, ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės.
5.4.24. abu tėvai privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas nepilnamečio sūnaus bendravimui su seneliais, giminaičiais ir kitais artimaisiais. Šalys turi teisę pasiimti sūnų ir kitų šaliai svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (artimų žmonių gimtadieniai, vestuvės, krikštynos, jubiliejų ir pan.), iš anksto apie tai pranešusios kitai šaliai.
5.4.25. apie pagrįstas priežastis, trukdančias laikytis nustatytos auklėjimo ir bendravimo tvarkos, privalo informuoti vieną kitą nedelsiant, kai tik tos priežastys paaiškėja.
5.4.26. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina arba tėvu) tvarkos, ir visus šioje sutartyje klausimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir kitus klausimus (pavyzdžiui: mokyklos lankymo laikotarpiu, savaitgaliais, švenčių, atostogų metu, konkrečias atostogų savaitės ar mėnesio savaitės datas ir kt.) bei dėl kitokios nei šioje sutartyje numatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, tėvai sprendžia bendru sutarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko norą / nenorą, vaiko interesus ir jo sveikatos būklę. Tokiu atveju, suinteresuotam tėvui (tėvas ar motina) per protingą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatytos pageidaujamos ar suplanuotos konkrečios datos pradžios, pranešant kitam iš tėvų telefonu ir / ar raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu, Viber žinute) ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus (datas ir / ar laiką ir pan.). Nesusitarus per nurodytą terminą, galioja šioje sutartyje nustatyta bendravimo tvarka.
5.4.27. Vykdant bendravimo su vaiku sąlygas išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti ir išvykti iš jo gyvenamosios vietos, teisę į poilsį, dienos režimą, užimtumą, į ugdymo įstaigos mokslo ir vaiko ugdymo įstaigos atostogų laikotarpius bei į jo amžių.
5.4.28. siekdamos operatyviai bendradarbiauti sprendžiant anksčiau šioje sutartyje susijusius klausimus, atskleisti viena kitai savo kontaktinius duomenis bei nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną po nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo, informuoti apie jų pasikeitimą. Kontaktiniai duomenys yra šie:
5.4.29. motinos I. P. mob. tel.: (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini);
5.4.30. tėvo J. V. mob. tel.: (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini);
5.5. vaiko naudai priteisti iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos arba tėvo) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį išlaikymą:
5.5.1. skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis tėvas ar motina, priklauso, su kuo teismas nuspręs nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnamečiam vaikui moka tokį materialinį išlaikymą:
(i) po 260 Eur išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis moka nuo teismo sprendimo patvirtinus Sutartį įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
(ii) papildomai po 60 Eur geranoriškai mokės kiekvieną mėnesį už vaiko užsiėmimą / treniruotes Vilniaus miesto dziudo klube „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas mokėjimus tiesiogiai Vilniaus miesto dziudo klubui „(duomenys neskelbtini)“.
5.5.2. nepilnamečiam vaikui skirtos lėšos ir skiriama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kurią šiuo metu moka savivaldybės administracija, mokami į to tėvo nurodytą banko sąskaitą, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
5.5.3. vaiko išlaikymui visas gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais tvarko tas tėvas, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
5.5.4. nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nepilnamečio vaiko išlaikymui visas skirtas lėšas skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenanti motina perveda į tėvo J. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas – 73000.
5.5.5. vaikas vieną kartą per metus, šalims tarpusavyje suderinus ir atsižvelgiant į vaiko norą važiuoti per jo atostogas į stovyklą, tėvai išlaidas už stovyklą moka lygiomis dalimis, kurios vertė yra iki 500 Eur (t. y. po 250 Eur), dėl didesnių išlaidų vaiko tėvai iš anksto tarsis ir derins tarpusavyje, atsižvelgdami į vienas kito nuomonę ir turtinę padėtį, išlaikytinių kiekį ir į kitus šalies įsipareigojimus. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių viršijančių 500 Eur sumos išlaidų pasiskirstymo, tenka tam tėvui, kuris nusprendžia apmokėti nepaisydamas kito nuomonės, turtinės padėties, be jokio išlaikymo išieškojimo iš antrojo tėvo.
5.5.6. dėl vienkartinių, laikinų ir / ar nuolatinio pobūdžio papildomų vaiko priežiūros išlaidų (brangių, ir / ar periodinių ir / ar vienkartinių išlaidų ir / ar vaiko poreikiams reikalingų ne pirmo būtinumo pirkinių ir / ar paslaugų, įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigas ir priemones, medicinines paslaugas ir priemones, stovyklas, būrelius, aprangą, kompiuterį ir kitą elektroninę techniką bei komunikacinę ir ryšio įrangą, sporto, laisvalaikio priemones ir pan.), kurių vertė yra didesnė nei 50 Eur, tarpusavyje iš anksto raštiškai tarsis ir derins, atsižvelgdami į vienas kito nuomonę ir turtinę padėtį, išlaikytinius ir kitus įsipareigojimus. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių viršijančių 50 Eur sumos išlaidų pasiskirstymo, tenka tam tėvui, kuris nusprendžia apmokėti nepaisydamas kito nuomonės, turtinės padėties, be jokio išlaikymo išieškojimo iš antrojo tėvo.
5.5.7. sūnui atostogaujant su motina, iš motinos nustatytas išlaikymas nėra pervedamas nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų administratoriui tėvui už tokį laikotarpį, kokį vaikas faktiškai gyveno su motina. Nepilnamečio vaiko buvimo pas motiną tokiais laikotarpiais, visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimo, ekskursijų, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos), susijusios su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, tenka motinai, be jokio išlaikymo išieškojimo iš tėvo.
5.5.8. nepilnamečio vaiko buvimo pas tėvą vaiko atostogų metu laikotarpiais visos vaiko papildomos išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimo, ekskursijų, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos), susijusios su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, tenka tėvui, be jokio šių papildomų išlaidų išieškojimo iš motinos, išskyrus šioje sutartyje nustatytą išlaikymą.
5.6. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodoma, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., atsakovas vaiko tėvystę pripažino. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2017 metų. Atsakovas nurodo, kad neatsižvelgdamas į tai, jog nuo to laiko šalys bendro ūkio neveda, tačiau jis nuolat iki šiol aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, prižiūri, rūpinasi ir finansiškai prisideda prie vaiko gerovės, išlaiko bei prisideda prie jo poreikių tenkinimo. Atsakovo teigimu, susiklostė tokia situacija, kad vaikas pusė savo gyvenimo laiko gyvena kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, tuo laikotarpiu tėvas vaiką aprūpina gyvenamu plotu, moka už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį bei iš savo lėšų papildomai apmoka kitas būtinas išlaidas, perka maistą, higienos priemones, rūpinasi vaiku, maitina, perka rūbus, moka už internetą ir telefoną ir visus kitus reikalingus daiktus, vežioja vaiką į būrelius, varžybas, treniruotes ir iš namų (tiek savo, tiek iš motinos) į mokyklą ir atgal. Atsakovas pažymėjo, kad moka vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos banko sąskaitą net ir tuo laikotarpiu, kai vaikas gyvena su tėvu, tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovo teigimu, vaikas vasaros atostogų metu praleidžia pas tėvą iki dviejų mėnesių, per šį laikotarpį ieškovė nemokėjo ir nemoka jokių vaikui skirtų išlaikymo lėšų nei pačiam vaikui, nei į tėvo banko sąskaitą, visiškai neprisideda prie to laikotarpio išlaikymo. Atsakovo teigimu, vaikas gyvena ir nori gyventi su tėvu, atsakovo vieta atitinka visus reikalavimus ir vaiko poreikius. Atsakovas nurodo, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jis nekliudys ieškovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovas prašo teismo nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovo teigimu, šalių vaiko išlaikymui ir vystymuisi (maistui, būstui, sveikatai, higienos priemonėms, mokslui, mokymosi reikmenims, papildomiems ugdymo veikloms / būreliams, poilsiui, laisvalaikiui, aprangai, avalynei ir pan.) reikalinga yra po 260 Eur per mėnesį dydžio suma, t. y. abiejų tėvų bendrai vaikui teiktinas išlaikymo dydis yra 520 Eur (520 / 2 = 260 Eur) per mėnesį. Atsakovas sutinka, kad šalių vaikas vieną kartą per metus, šalims tarpusavyje suderinus ir atsižvelgiant į vaiko norą važiuoti per jo atostogas į stovyklą, tėvai išlaidas už stovyklą moka lygiomis dalimis, kurios vertė yra iki 500 Eur (t. y. po 250 Eur), dėl didesnių išlaidų vaiko tėvai iš anksto tarsis ir derins tarpusavyje, atsižvelgdami į vienas kito nuomonę ir turtinę padėtį, išlaikytinių kiekį ir į kitus šalies įsipareigojimus. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių viršijančių 500 Eur sumos išlaidų pasiskirstymo, šios išlaidos tenka tam tėvui, kuris nusprendžia apmokėti nepaisydamas kito nuomonės, turtinės padėties, be jokio išlaikymo išieškojimo iš antrojo tėvo. Atsižvelgiant į vaiko papildomus poreikius, t. y. dėl vienkartinių, laikinų ir / ar nuolatinio pobūdžio papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kurių vertė yra didesnė nei 50 Eur, tarpusavyje iš anksto raštiškai tarsis ir derins, atsižvelgdami į vienas kito nuomonę ir turtinę padėtį, išlaikytinius ir kitus įsipareigojimus. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių viršijančių 50 Eur sumos išlaidų pasiskirstymo, šios išlaidos tenka tam tėvui, kuris nusprendžia apmokėti nepaisydamas kito nuomonės, turtinės padėties, be jokio išlaikymo išieškojimo iš antrojo tėvo. Atsakovas mano, kad sūnui atostogaujant su motina, iš motinos nustatytas išlaikymas nėra pervedamas nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų administratoriui tėvui už tokį laikotarpį, kokį vaikas faktiškai gyveno su motina. Nepilnamečio vaiko buvimo pas motiną tokiais laikotarpiais visos vaiko išlaikymo išlaidos, susijusios su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, tenka motinai, be jokių šių išlaikymo išieškojimo iš tėvo; o nepilnamečio vaiko buvimo pas tėvą vaiko atostogų metu laikotarpiais visos vaiko papildomos išlaikymo išlaidos, susijusios su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, tenka tėvui, be jokių šių papildomų išlaidų išieškojimo iš motinos, išskyrus šioje sutartyje nustatytą išlaikymą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo priešieškinio netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja objektyvios priežastys, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Ieškovė pažymi, kad vaikas negyvena pusės savo gyvenimo laiko su atsakovu. Atsakovas vaiką pasiima tik tam tikromis dienomis, o bendravimo su tėvu jam užtenka tokio, koks yra nusistovėjęs. Ieškovės teigimu, atsakovui vaiko prireikė tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą, o iki tol atsakovas niekada nebuvo išreiškęs pageidavimo gyventi su vaiku arba bent jau matytis daugiau nei kiekvieną trečiadienį bei kas antrą savaitgalį. Ieškovės nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes atsakovas nedalyvauja vaiko ugdymo procese, niekada nėra padėjęs vaikui siekti geresnių mokslo rezultatų. Priešingai, atsakovas priekaištauja ieškovei, kad ji parenka ir kitus neformalaus ugdymo būrelius, siekdama kaip galima labiau ugdyti vaiką. Atsakovas reikalauja ieškovės atsisakyti vaiko anglų kalbos būrelio nuo birželio mėn. pradžios tam, kad nereikėtų už jį mokėti ir galėtų sutaupyti. Ieškovė pažymi, kad tik ji ruošia pamokas su vaiku, dalyvauja vaiko klasės tėvų susirinkimuose, vežasi vaiką atostogauti į užsienį bei nepertraukiamai juo rūpinasi. Vaiko ligos atveju rūpinasi vaiku taip pat ieškovė, o tuo atveju, kai vaikas suserga būdamas pas atsakovą, jis vaiką grąžina nedelsiant ieškovei. Ieškovė nurodo, kad šiais metais pakvietė atsakovą į vaiko mokyklos išleistuves, tačiau atsakovas ne tik nežinojo, kada vyks vaiko mokyklos išleistuvės, tačiau dar ir atsisakė jose dalyvauti, kadangi, pasak atsakovo, nieko ten nepažįsta. Ieškovė paaiškina, kad būtent ji buvo pagrindinis asmuo, kuris kasdien prižiūrėjo vaiką nuo gimimo, be to, kai vaikas gulėjo ligoninėje po apendicito operacijos, ieškovė jį slaugė ir kartu nakvojo ligoninėje, trečią parą paprašiusi atsakovo pasikeisti vietomis, atsakovas nesutiko ir nė vienos nakties nepraleido kartu su vaiku. Atsakovo elgesys yra priešingas vaiko interesams, kadangi atsakovas leido vaikui išjungti telefone įdiegtą programą, kuri suteikia galimybę stebėti ir kontroliuoti, kiek laiko vaikas praleidžia naršydamas telefone, dėl to dabar ieškovė neturi galimybės nustatyti sūnaus buvimo vietos ir užtikrinti jo saugumo. Ieškovės teigimu, atsakovas leidžia sau pagal jo nuotaiką ir užimtumą bendrauti su vaiku, kuomet tik pats nori, o ne pastoviai dalyvauti vaiko gyvenime, leidžia sau spręsti, kada parveš vaiką ieškovei, o kada ji pati turės pasiimti vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovė pažymėjo, kad tik vaikui sulaukus devynerių metų, atsakovas šiek tiek aktyviau įsijungė į vaiko gyvenimą. Sunkiausiu vaikystės periodu, kai vaikui reikėjo šalia tėvo, atsakovas juo tapdavo tik tada, kai jam pačiam buvo patogu. Ieškovės teigimu, ryšys su vaiku yra ypatingas, labai glaudus, o santykius galima apibūdinti kaip labai šiltus. Vaiko ryšys stiprus ne tik su ieškove, tačiau ir su kartu gyvenančia vaiko seserimi. Ieškovė nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, todėl nepasisako dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, kurioje nurodyta, kaip turėtų su vaiku bendrauti skyriumi gyvenanti motina. Ieškovė pažymi, kad atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytas bendravimas su vaiku kiekvieną trečiadienį, kaip tai vyksta pagal šalių susiklosčiusią praktiką. Tokia tvarka, ieškovės teigimu, atsakovas tik siekia dar mažiau praleisti laiko su vaiku, negu šiuo metu yra praleidžiama. Ieškovė pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, todėl vaikui susirgus ir (ar) pablogėjus jo sveikatos būklei, jo priežiūra ir slauga tėvai turi rūpintis rotacijos principu, t. y. vieną kartą sūnui susirgus, juo rūpinasi ieškovė, kitą kartą sūnui susirgus, šis lieka būti prižiūrimas ir nakvoti atsakovo žinioje. Atsakovas bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nurodęs, kaip turėtų būti užtikrinama vaiko priežiūra, jeigu ieškovė susirgtų ar dėl kitų objektyvių priežasčių (darbas, komandiruotė ir t. t.) negalėtų juo pasirūpinti, nuvežti į ugdymo įstaigą ar lavinimo būrelį. Atsakovas taip pat nenurodo apie vaiko priežiūros užtikrinimą tuo metu, kai vienas iš tėvų atostogauja. Ieškovė pažymi, kad atsakovas apskritai nėra linkęs laikytis net žodinio tarpusavio susitarimo – įsipareigojimo bendraujant su vaiku. Atsakovo nenuoseklus ir neatsakingas elgesys sujaukia vaiko rutiną ir kelia jam stresą. Abu tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko poreikius, tačiau atsakovas laikosi savanaudiško požiūrio, kuris akivaizdžiai nepaiso vaiko gerovės. Ieškovė nesutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, mano, kad geriausiai vaiko interesus užtikrintų ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, pakoreguota pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą. Ieškovės teigimu, atsakovas prašydamas priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą visiškai neatsižvelgia į šalyje vis didėjančią infliaciją, kintančius vaiko poreikius, vaiko poreikių tenkinimo lentelę bei tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad atsižvelgiant į vaiko papildomus poreikius, t. y. dėl vienkartinių, laikinų ir / ar nuolatinio pobūdžio papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kurių vertė yra didesnė nei 50 Eur, tėvai tarpusavyje iš anksto raštiškai tarsis ir derins, atsižvelgdami į vienas kito nuomonę ir turtinę padėtį, išlaikytinius ir kitus įsipareigojimus. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių viršijančių 50 Eur sumos išlaidų pasiskirstymo, jos tenka tam tėvui, kuris nusprendžia apmokėti nepaisydamas kito nuomonės, turtinės padėties, be jokių išlaikymo išieškojimo iš antrojo tėvo. Ieškovė pažymi, kad 50 eurų yra sąlyginai nedidelė suma, pakankamai dažnai išleidžiama vaiko interesams patenkinti, todėl šalims tarpusavyje raštiškai tartis teks dažnai, dėl to gali kilti papildomų konfliktų. Ieškovės nuomone, ši suma turėtų būti bent 200 Eur.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad atsižvelgdama į šiuo metu byloje esančią medžiagą, Tarnybos duomenų bazėje turimą informaciją, jog nėra jokių duomenų apie ieškovės, kaip nepilnamečio motinos, netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Ieškovė ieškinyje pateikia aiškias, detalias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, Tarnybos nuomone, jeigu teismas patvirtintų tokią bendravimo tvarką, tai nepilnametis ir atsakovas galėtų optimaliai, konstruktyviai ir nuosekliai bendrauti, tokia bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko geriausiems interesams. Tarnyba taip pat pateikė pasiūlymą pakoreguoti ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos 8.6.4, 8.6.5, 8.6.7 ir 8.6.8 punktus. Tarnyba primena, kad bendravimo tvarka tarp tėvo ir vaiko pirmiausia turi atitikti nepilnamečio geriausius interesus ir būti jam priimtina, atsižvelgta į berniuko dienos režimą, užimtumą, jo amžių, teisę į poilsį, veiktų išimtinai vaiko interesais, o ne būtų išimtinai patenkinti asmeniniai tėvų interesai, pats bendravimas turi būti nuoseklus, stabilus ir pastovus. Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais. Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaikų poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaikais ir panašiai. Tarnybos vertinimu, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Tarnyba pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius. Tarnyba išvadoje dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad, Tarnybos nuomone, galimai tiek ieškovė, tiek atsakovas geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei tenkinti jo poreikius, sudaro sūnui tinkamas gyvenimo, ugdymosi bei poilsio sąlygas, kadangi Tarnybos duomenų bazėje nėra jokių duomenų nei apie ieškovės, nei atsakovo netinkamą elgesį savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, galimai kiekvienas iš tėvų geba tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios instituto teises ir pareigas, todėl Tarnyba palaiko anksčiau savo išsakytą poziciją dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina. Tarnybos vertinimu, ieškovės ir atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos papildo vienos kitas ir vertinant abiejų šalių pateiktas bendravimo tvarkos sąlygas įmanoma surasti kompromisinį bendravimo tvarkos variantą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu bei priešieškiniu keliami reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti nepilnamečio vaiko interesais.
Šalies argumentai
8. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
9. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio argumentus bei reikalavimus, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
10. Šalys yra nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuokos nebuvo sudarę.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį, kuriame ieškovė, be kita ko, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tarp šalių iš pradžių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Tačiau šalims nepavykus išspręsti taikiai pagrindinio ginčo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
14. Atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu motyvuojamas tuo, kad vaikas gyvena ir nori gyventi su tėvu, tėvo gyvenamoji vieta atitinka visus reikalavimus ir vaiko poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko bendravimo su tėvu ypatumus atsakovas yra atskleidęs atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad: tris kartus per savaitę pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuveža į treniruotes, varžybas, po to vaiką nuveža į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną arba pas save; praleidžia su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio; kiekvieną trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir vaikas lieka nakvoti pas atsakovą; pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų vaikas yra prižiūrimas ir nakvoja pas atsakovą, vasaros atostogų metu – po du mėnesius. Iš nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad vaikas gyvena su atsakovu. Tarnybos pateiktoje išvadoje dėl ieškinio reikalavimų taip pat užfiksuota vaiko nuomonė, kurioje jis nurodo, kad gyvena su mama, o su tėčiu susitinka trečiadieniais, kas antrą savaitgalį bei per vasaros atostogas, o kuomet nesusitinka – bendrauja telefonu; tėčio namuose jis turi savo kambarį, svečiuodamasis pas tėtį, jis dažniausiai būna namuose arba važinėjasi rogutėmis žiemą, o vasarą žaidžia futbolą; nurodė, kad jis palaiko gerus santykius tiek su mama, tiek su tėčiu, o bendravimo su tėčiu jam šiuo metu užtenka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra nuolatinio bei intensyvaus pobūdžio, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje (žr. Tarnybos išvadą dėl ieškinio), tėvo ir sūnaus santykiai yra geri, tačiau vaikas su atsakovu negyvena, vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra su ieškove. Byloje taip pat pateikta vaiko nuomonė, kad bendravimo su tėvu jam šiuo metu užtenka. Priešingos vaiko nuomonės, t. y. kad vaikas nori gyventi su tėvu, teismui nepateikta, bylą nagrinėjant teisme atsakovas pripažino, kad vaikas nori gyventi su abiem tėvais. Tarnyba išvadoje dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad palaiko anksčiau išsakytą poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (el. b. 2 t., b. l. 178–180).
15. Nors teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovas nurodė papildomą šio priešieškinio reikalavimo motyvą – kad galėtų skirti vaikui daugiau laiko nei ieškovė, kuri, anot atsakovo, yra labai užimta, teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes abi šalys yra dirbančios, ir ieškovės pateiktas susirašinėjimas pagrindžia, jog ir atsakovui ne visada pavyksta suderinti darbą bei vaiko priežiūrą (pvz., el. b. 5 t., b. l. 60, 66, 68).
16. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra su ieškove, duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, teismui nepateikta, taip pat atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, kad jam priimtina dabartinė situacija, kai jis gyvena su motina, o su tėvu bendrauja tam tikra tvarka, Tarnybos išvadą, palankią ieškovei, taip pat paties atsakovo nenuoseklią ir ne itin motyvuotą poziciją byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
17. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
18. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
19. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškovės pateikta bendravimo tvarka, atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tarnyba nurodė, kad ieškovė ieškinyje pateikia aiškias, detalias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, Tarnybos nuomone, jeigu teismas patvirtintų tokią bendravimo tvarką, nepilnametis vaikas ir atsakovas galėtų optimaliai, konstruktyviai ir nuosekliai bendrauti, tokia bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko geriausiems interesams. Tarnyba taip pat pateikė rekomendacijas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos punktų pakeitimo.
21. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, šalių procesiniuose dokumentuose nuodytus motyvus bei paaiškinimus, sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos kas antrą mėnesio savaitgalį bei kiekvieną trečiadienį. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl Tarnybos išvadoje pateiktų rekomendacijų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos švenčių bei tėvų gimtadienio dienomis. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas, sprendžia, kad atsakovo pateikta bendravimo tvarka švenčių bei tėvų gimtadienio dienomis iš esmės sudaryta atsižvelgiant į Tarnybos išvadoje pateiktas rekomendacijas. Tačiau atsakovo siūloma nuostata dėl bendravimo tėvų gimtadieniu metu, konkrečiai, kad motinos jubiliejines gimimo dienas sūnus praleidžia su tėvu, naikintina, nustatant Tarnybos išvadoje pateiktą šios bendravimo tvarkos pakoregavimą, jog kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę savo gimtadienio dieną praleisti su sūnumi.
22. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš dalies nesutinka su ieškinio 8.3 punkte pasiūlytos bendravimo tvarkos nuostata, jog „pirmąją pusę kiekvienų Romos katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų vaikas lieka būti prižiūrimas ir nakvoja pas atsakovą. Kitų atostogų metu, kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvai įsipareigoja kartą per metus, moksleivių atostogų metu, nuvežti sūnų prie jūros“. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl, jo manymu, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka pažeistų jo ar nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka nepažeidžia nei šalių nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų, išskyrus dalį, kurioje ieškovė nurodo, kad „tėvai įsipareigoja kartą per metus, moksleivių atostogų metu, nuvežti sūnų prie jūros“. Teismas pažymi, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę spręsti, kaip atostogaus su nepilnamečiu vaiku, dėl to minėta bendravimo tvarkos nuostata šalintina iš bendravimo tvarkos.
23. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad visiškai nesutinka su ieškinio 8.4–8.5 punktuose išdėstytomis bendravimo tvarkos sąlygomis, jog šalys turi viena kitą informuoti apie savo asmenines atostogas, kurios gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kuriomis šalių nepilnametis sūnus turėjo praleisti su tėvu ar motina. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl šios bendravimo tvarkos nuostatos pažeistų jo ar nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, šiuose punktuose išdėstytos bendravimo tvarkos nuostatos tvirtintinos.
24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinio 8.10 punkto bendravimo tvarkos nuostata, jog „nepilnamečiam vaikui susirgus ir (ar) pablogėjus jo sveikatos būklei, jo priežiūra ir slauga rūpinasi tėvai rotacijos principu, t. y. vieną kartą sūnui susirgus, juo rūpinasi ieškovė, kitą kartą sūnui susirgus, šis lieka būti prižiūrimas ir nakvoti atsakovo žinioje. Tėvai įsipareigoja kreiptis į gydytoją, jog būtų išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, pateisinantis neatvykimą į darbą dėl būtinybės slaugyti sūnų, ir užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą, kol sūnus pasveiks“. Atsakovas priešieškinyje siūlo kitokią bendravimo tvarką: „vaiko ligos metu slaugo tas tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas. Jei sūnus suserga tuo metu, kai yra numatytas bendravimas su motina, motina turi teisę lankyti sūnų jo gyvenamose vietose arba gydymo įstaigoje. Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimus per 12 val. nuo ligos pradžios. Dėl kitokios vaiko slaugos jo ligos metu tėvai susitaria tarpusavyje, o nesusitarus taikoma ši tvarka“. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad geriausiai vaiko interesus atitiks tokia bendravimo tvarka, pagal kurią sergantį vaiką prižiūri tas tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, o ne sergantį vaiką kilnojant rotacijos principu. Atsižvelgiant į tai, tenkintina atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka sūnaus ligos atveju.
25. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo nesutinkantis su ieškinio 8.11–8.12 punktuose ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nuostatomis, pagal kurias: 8.11 punktas: tuo atveju, jeigu ieškovė susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, atsakovas užtikrins vaiko priežiūrą, ugdymo įstaigos bei lavinimo būrelių lankymą; 8.12 punktas: ieškovei dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (darbo laikas, liga ir kt.) neturint galimybės nuvežti sūnaus į ugdymo įstaigą ar lavinimo būrelį, atsakovas įsipareigoja pristatyti nepilnametį sūnų į jam reikiamas vykti įstaigas. Atsakovas nemotyvavo, kodėl nesutinka su šia bendravimo tvarka, be to, iš atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos 21 punkto matyti, kad pats atsakovas neneigia tokios galimybės, kad dėl objektyvių, rimtų ir pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui: liga, globa, darbo santykiai, komandiruotė, ilgalaikė išvyka, jubiliejai ir pan., šalys negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, tvirtintinos minėtos ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nuostatos.
26. Atsakovas nesutinka su ieškinio 8.14 punkte nurodyta bendravimo tvarkos nuostata, pagal kurią ieškovė įsipareigoja iš anksto informuoti apie nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir jos pasikeitimus. Atsakovas nuodo, kad tokiu atveju ši nuostata turi būti išplėsta – turi būti nurodytas įspėjimo terminas ir naujas adresas, t. y. iki vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo dienos motina privalo apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 30 kalendorinių dienų vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo dienos, raštu informuoti vaiko tėvą, nurodant naują adresą, įleidžiant į vaikui skirtą gyvenamąjį plotą apžiūrėti sąlygų; be to, vaiko motina privalo užtikrinti vaikui saugią ir stabilią bei tinkamą vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas sutinka su atsakovo pasiūlytu bendravimo tvarkos papildymu dėl įspėjimo termino ir formos, tačiau teismas neturi duomenų apie galimą netinkamą ieškovės motinos valdžios įgyvendinimą sūnaus atžvilgiu, dėl to atsakovo nurodytos nuostatos dėl atsakovo įleidimo į vaikui skirtą gyvenamąjį plotą apžiūrėti sąlygų ir pan. netvirtinamos kaip perteklinės.
27. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins jo teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku.
28. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 280 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą sau, o ne vaikui, išaiškinta ieškovei tenkanti įrodinėjimo našta. Taigi ieškovei suformulavus tokį reikalavimą – priteisti iš atsakovo įsiskolinimą ieškovei už vaiko išlaikymą, ieškovei teko našta įrodyti aplinkybes, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ieškovė vienasmeniškai jos nurodyta apimtimi vykdė ne tik savo pačios, bet ir kito iš tėvų (atsakovo) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę. Tačiau ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė, bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad tokių įrodymų neturi, o reikalavimą grindė minėtu laikotarpiu galiojusiais MMA dydžiais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tai, jog ginčo laikotarpiu buvo patvirtinta tam tikro dydžio MMA, savaime nereiškia, kad tokio dydžio išlaikymą (trūkstamą jo dalį) teikė ieškovė.
30. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad minėtu laikotarpiu atsakovas vaiko išlaikymui iš viso skyrė 6 390 Eur. Byloje nustatyta, kad be mokėto periodinio išlaikymo atsakovas taip pat nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. (už tris mėn.) iš viso sumokėjo 165 Eur už vaiko treniruotes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. iš viso sumokėjo 845 Eur Vilniaus miesto dziudo klubui „(duomenys neskelbtini)“ vaiko nario mokesčio ir už vaiko treniruotes, lydėjo vaiką į treniruotes bei varžybas (treniruotės 3 kartus per savaitę, varžybos 1–2 kartus per mėnesį) (el. b. 1 t., b. l. 112–113, 116), 2021 metais slaugė sergantį vaiką (el. b. 1 t., b. l. 109); įvertinus šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, vien 2022 metų vasarą vaikas daugiau kaip du mėnesius (liepos–rugpjūčio mėn.) gyveno atsakovo gyvenamojoje vietoje, kur buvo atsakovo išlaikomas (iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2022 m. birželio mėn. du kartus pervedė ieškovei išlaikymo sumą, t. y. ne tik už gegužės, bet ir birželio mėn.). Taigi ginčo laikotarpiu atsakovas ne tik mokėjo vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, bet ir tenkino vaiko poreikius popamokinei veiklai, laisvalaikiui, patyrė papildomų išlaidų, susijusių su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovė taip pat neginčijo, kad už minėtus trejus metus iš viso gavo 2 442 Eur „vaiko pinigų“.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būtų vienasmeniškai vykdžiusi savo pačios ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę (jos nurodyta apimtimi), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 280 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
32. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 460 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės. Ieškinyje ieškovė, kaip ieškinio faktinį pagrindą, nurodė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 006 Eur suma: maistui (kavinės, maisto produktai, pietūs mokykloje) – 360 Eur / mėn.; sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai, akiniai ir kt.) – 60 Eur / mėn.; mokymosi reikmėms (kanceliarinės prekės, vadovėliai, pratybos) – 13 Eur / mėn.; drabužiams ir avalynei – 67 Eur / mėn.; higienos priemonėms, kirpyklai – 20 Eur / mėn.; buitinėms namų apyvokos prekėms – 5 Eur / mėn.; visuomeniniam transportui ar kurui – 108 Eur / mėn.; internetui – 23 Eur / mėn.; telefonui – 3 Eur / mėn.; būreliams, kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui – 203 Eur / mėn.; klasės fondui – 9 Eur / mėn.; nenumatytoms išlaidoms (odontologui, skiepams ir kt.) – 13 Eur / mėn.; atostogoms – 72 Eur / mėn.; komunaliniai mokesčiai – 50 Eur / mėn.
36. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
37. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
38. Iš atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos lentelės matyti, kad atsakovas sutinka tik su ieškovės nurodyta išlaidų higienos priemonėms ir kirpyklai suma – 20 Eur / mėn., todėl dėl šio vaiko poreikio ir jam kas mėnesį skirtinos sumos teismas plačiau nepasisako.
39. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomos sumos mokymosi reikmėms (13 Eur / mėn.), drabužiams ir avalynei (67 Eur / mėn.), buitinėms namų apyvokos prekėms (5 Eur / mėn.), telefonui (3 Eur / mėn.), klasės fondui (9 Eur / mėn.) yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis).
40. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko maistui (kavinės, maisto produktai, pietūs mokykloje) kas mėnesį reikalinga 360 Eur suma, atsakovo vertinimu, – 250 Eur. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad maistas mokykloje vaikui kainuoja 49 Eur per mėnesį (el. b. 4 t., b. l. 1–8). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad vaikas pastoviai dalį laiko (įskaitant atostogas ir nakvynes) praleidžia su atsakovu, daro išvadą, kad ieškovės nurodyta suma maistui – 360 Eur / mėn., neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta suma maistui – 250 Eur / mėn., yra reali ir protinga (CPK 185 straipsnis).
41. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko sveikatos priežiūrai (vitaminams, vaistams, akiniams ir kt.) reikalinga 60 Eur / mėn. suma, atsakovo vertinimu, – 30 Eur. Ieškovė paaiškino, kad akinius vaikui reikia keisti vieną kartą per metus, pagal byloje pateiktą kvitą, už akinius ieškovė sumokėjo 124 Eur (arba 10 Eur / mėn.) (el. b. 1 t., b. l. 14). Duomenų apie kitus vaiko sveikatos sutrikimus (išskyrus trumparegystę), lemiančius papildomas išlaidas vaiko sveikatai (vitaminams, vaistams), teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad vaiko sveikatos priežiūrai reikalinga ne didesnė suma nei 40 Eur / mėn. (30 Eur / mėn. vaistams, vitaminams ir 10 Eur / mėn. akiniams). Ieškovės nurodomos išlaidos įvairiems sveikatos draudimams, nesant pateiktų duomenų, kad dėl šių išlaidų būtinumo tėvai būtų priėmę bendrą sprendimą, į vaiko išlaikymo sumą neįtraukiami.
42. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pripažino, kad 23 Eur / mėn. išleidžia namų internetui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės būste iš viso gyvena 3 asmenys, teismas sprendžia, kad nurodytą sumą yra teisinga, protinga ir sąžininga padalyti iš trijų asmenų, ir vaikui priskirti 8 Eur / mėn. šių išlaidų (CK 1.5 straipsnis).
43. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visuomeniniam transportui ar kurui reikalinga 108 Eur / mėn. suma, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, kad – 64 Eur / mėn. (el. b. 4 t., b. l. 1–8). Į nurodytą sumą ieškovė įtraukė išlaidas kurui vaiką vežant į mokyklą ir atgal (51 Eur) ir išlaidas kurui vaiką vežant kartą per metus į keliones (13 Eur). Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė paskaičiavo, kad viena kelionė iš namų į mokyklą ir atgal kainuoja 2 Eur. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovė išlaidas kurui skaičiavo laikydama, jog vaiką veža į ir iš mokyklos faktiškai kiekvieną dieną, išskyrus tas dienas, kurios tenka atsakovo bendravimui su vaiku, be to, važiuoja vien šiuo tikslu. Teismo vertinimu, toks ieškovės skaičiavimas nėra pagrįstas, nes baigiamojoje kalboje ieškovė, motyvuodama, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būtų nustatyta su ja, be kita ko, nurodė, kad vaikas pats po pamokų negali nuvažiuoti į atsakovo gyvenamąją vietą, reikia persėdimų, o gyvenant su ieškove – yra tiesioginis maršrutas į mokyklą. Taigi vaikas ne tik gali, bet ir faktiškai naudojasi visuomeniniu transportu. Antra, skaičiuodama išlaidas kelionėms ieškovė neatsižvelgė į tai, kad į keliones vyksta mažiausiai dviese (ieškovė, kuri vairuoja, ir vaikas) (pvz., rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pripažino, kad į Druskininkus važiavo trise), todėl nurodytos išlaidos kelionėms turėtų būti mažiausiai du kartus mažesnės (7 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, lemiančių vaiko poreikį didesnėms kuro išlaidoms, nei paprastai priteisiama teismų praktikoje, teismas sprendžia, kad, vertinant objektyviai, vaiko transporto išlaidoms reikalinga ne didesnė nei 30 Eur / mėn. suma, įskaitant 10 Eur (metams) (1 Eur / mėn.) transporto bilietui.
44. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko būreliams, kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui reikalinga 203 Eur / mėn. suma. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad vaikas lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus ir dziudo būrelį, anksčiau lankė teatro būrelį, tačiau vaikui nepatiko, todėl teatro būrelis bylą nagrinėjant teisme neteko aktualumo. Nors baigiamosiose kalbose šalys minėjo, kad vaikas pradėjo lankyti papildomus lietuvių kalbos užsiėmimus, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu šios aplinkybės neįrodinėjo, todėl, atsižvelgdamas į CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą baigiamųjų kalbų dalyviams savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, teismas dėl šios aplinkybės nepasisako. Taigi byloje nustatyta, kad vaiko popamokinei veiklai (būreliams) reikalinga 128 Eur / mėn. suma ((60 Eur x 9,5 mėn. / 12 mėn. = 48 Eur) (anglų k.) + (50 Eur x 9 mėn. / 12 mėn.) = 38 Eur (dziudo būrelis) + vasaros dziudo sporto stovykla (42 Eur / mėn.)). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma vaiko laisvalaikiui – 31 Eur / mėn. (arba 372 Eur metams), taip pat yra reali ir protinga, todėl vertinama kaip pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad vaiko laisvalaikiui, kišenpinigiams skirtina 30 Eur / mėn. suma. Taigi vaiko būreliams, kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui reikalinga 160 Eur / mėn. suma (128 Eur + 31 Eur). Nors atsakovas, ginčydamas ieškinio pagrįstumą, teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas dziudo sporto stovyklai, tačiau paties poreikio neginčijo, savo siūlomoje išlaikymo formoje pripažino tiek tokių išlaidų galimybę, tiek jų dydį (iki 500 Eur), t. y. tiek, kiek nurodė ieškovė.
45. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko atostogoms reikalinga 72 Eur / mėn. suma. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šią sumą paskaičiavo pagal dvi faktiškai turėtas keliones į Turkiją ir Druskininkus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad forma, kaip ir kur vaikas leidžia atostogas, yra itin subjektyvi, sprendžia, jog ieškovės vienasmeniškai pasirinktas atostogų su vaiku leidimo būdas savaime nėra įpareigojantis atsakovą, kuris, be kita ko, nors ir nekeliauja su vaiku, tačiau savaip taip pat organizuoja vaiko atostogų leidimą. Be to, teismas pažymi, kad išlaidų, galimų skirti vaiko atostogoms, dydis, kaip ir viso išlaikymo dydis, turi būti proporcingas abiejų šalių turtinei padėčiai, tad įvertinęs tai, jog pačios ieškovės pajamos per mėnesį (dirbant du darbus) nėra itin didelės – 1 000 Eur, teismas sprendžia, kad bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 30 Eur / mėn. suma vaiko atostogoms.
46. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad komunaliniams mokesčiams reikalinga 50 Eur / mėn. suma. Nors papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ši suma dar didesnė – 60 Eur / mėn., tačiau, kaip matyti iš kartu su šiais paaiškinimais pateiktų priedų, ieškovė, apskaičiuodama šias išlaidas, rėmėsi ir naujais, bylą nagrinėjant teisme, atliktais mokėjimais, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio faktinio pagrindo ieškovė nekeitė, o įprastam kainų augimui yra taikomas išlaikymo indeksavimo institutas, teismas vertina ieškinyje nurodytų sumų pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, apskaičiuodama išlaidas komunaliniams mokesčiams, savo nuožiūra rinkosi, pagal kokius mėnesius šias išlaidas skaičiuoti, o ne pateikė visų metų vidurkį, sprendžia, jog ieškovė nepagrindė, kad vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra 50 Eur / mėn. (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas nemažai laiko praleidžia su atsakovu, kurio gyvenamojoje vietoje turi savo atskirą kambarį (pavyzdžiui, šiais metais vaikas pusę vasaros praleido su atsakovu), todėl vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis vien dėl šios priežasties turėtų būti mažesnė už ieškovės, t. y. ieškovė turėtų prisiimti didesnę visų būsto išlaidų dalį, o ne dalyti jas trims asmenims po lygiai. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatomas orientacinis būsto išlaidų dydis, kuris pagal savo pobūdį yra kintantis, teismas daro išvadą, kad pagrįsta išlaidų komunaliniams mokesčiams suma yra abiejų šalių nurodytų sumų vidurkis, t. y. 40 Eur / mėn. (50 Eur + 30 Eur / 2) (CPK 185 straipsnis).
47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 675 Eur suma (250 Eur (maistui, įskaitant pietus mokykloje) + 40 Eur (sveikatos priežiūrai) + 13 Eur (mokymosi reikmėms) + 67 Eur (drabužiams ir avalynei) + 20 Eur (higienos priemonėms, kirpyklai) + 5 Eur (buitinėms namų apyvokos prekėms) + 30 Eur (visuomeniniam transportui ar kurui) + 8 Eur (internetui) + 3 Eur (telefonui) + 160 Eur (būreliams, kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui) + 9 Eur (klasės fondui) + 30 Eur (atostogoms) + 40 Eur (komunaliniams mokesčiams) = 675 Eur), kuri vertinama kaip pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis). Į nurodytą sumą teismas neįtraukia ieškovės nurodytų nenumatytų išlaidų, nes teismas, priteisdamas išlaikymą vaiko naudai, sprendžia dėl konkrečių, o ne hipotetinių vaiko poreikių tenkinimo, be to, teismas, kaip nurodoma toliau, nesumažina viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio vaikui mokamomis išmokomis, kurios ir galės būti panaudotoms įvairioms nenumatytoms išlaidoms.
48. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
49. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį iš viso yra apie 1 000 Eur (ieškovė dirba restorane padavėja, o picerijoje – kasininke-operatore), atsakovo gaunamos pajamos – 612,91 Eur (atsakovas dirba vairuotoju) (el. b. 2 t., b. l. 34); ieškovė gyvena jos tėvui priklausančiame bute, o nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino ieškovė, nupirktą už tėvo padovanotas lėšas (el. b. 2 t., b. l. 57–59), taip pat, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, vieną transporto priemonę; atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 3 kambarių buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 117 –118), taip pat dvi transporto priemonės, iš kurių vienos registracija yra sustabdyta (el. b. 2 t., b. l. 35–44).
50. Nors atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, teismas, vertindamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo, neturi pagrindo su tuo sutikti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, dirba profesionaliu savivarčio vairuotoju statybose, daugiau išlaikytinių neturi, todėl atsakovas nepaneigė, jog turi objektyvių galimybių uždirbti didesnį nei MMA uždarbį ir lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad abu tėvai turi visas galimybes lygiomis dalimis tenkinti vaiko poreikius, todėl gaunama vaikui išmoka iš valstybės skirtina ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams (pavyzdžiui, minėtoms papildomoms lietuvių kalbos pamokoms ar kt.) tenkinti. Įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, įskaitant ieškovės pateiktas jos pajamų deklaracijas už 3 metus (el. b. 2 t., b. l. 61–67), teismas tuo pačiu sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti – 1 006 Eur, yra neproporcinga šalių turtinei padėčiai, todėl vertinama kaip nepagrįstas išlaidavimas, kurio teismas neturi pagrindo perkelti atsakovui.
52. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo priešieškinyje nurodyta skyrium gyvenančio tėvo mokamo išlaikymo suma (260 Eur / mėn. + 60 Eur / mėn. dziudo būrelio mokestis = 320 Eur) nedaug skiriasi nuo teismo nustatytos (675 Eur / 2 = 338 Eur), juo labiau kad atsakovas, kaip minėta, neatmeta ir kitų išlaidų atsiradimo galimybės, tik siūlo kitokią jų apmokėjimo tvarką. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytina fiksuota skyrium gyvenančio tėvo mokamo išlaikymo suma, nes, tarp šalių esant ginčui dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, tokios išlaikymo formos, kokią siūlo atsakovas, nustatymas sudarys galimybes tarp šalių kilti naujiems ginčams ir neatitiks teismo sprendimui keliamų reikalavimų, pirmiausia priverstinio vykdytinumo (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, priimtas teismo sprendimas taip pat neįgis res judicata (galutinio teismo sprendimo galios), todėl aplinkybėms iš esmės pasikeitus (t. y. iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams), vaikui priteisto išlaikymo dydis galės būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio papildomai susitarti dėl vienkartinių neįprastų išlaidų, ir tai atitiks rūpestingų tėvų elgesio standartą bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
53. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesusitarė dėl bendravimo su vaiku lygiomis dalimis tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovei didesne apimtimi teks kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų atskirų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti neesminis kitimas nepaneigia nustatyto bendro išlaikymo dydžio pagrįstumo. Tuo tarpu įprastam kainų pokyčiui kompensuoti skirtas išlaikymo indeksavimo institutas.
54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiama po 338 Eur (675 Eur / 2) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
55. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
57. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ginčas tarp šalių buvo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tuo tarpu dėl esminių bendravimo tvarkos sąlygų šalys sutarė, pritarė Tarnybos pasiūlytiems bendravimo tvarkos pakeitimams, teismas atsižvelgė į abiejų šalių argumentus dėl kitų bendravimo tvarkos sąlygų, todėl nėra pagrindo laikyti, jog teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra priimtas kurios nors vienos iš šalių naudai, bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tų reikalavimų patenkinimą, dėl kurių tarp šalių buvo esminis ginčas.
58. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 73 proc. (338 Eur x 100 proc. / 460 Eur = 73,48 proc.), ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas, taigi ieškinys patenkintas 58 proc.
59. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 210 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 6 866,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 940,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 104,52 Eur (7 076,75 Eur x 58 proc. / 100 proc. = 4 104,52 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 1 327,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 160,30 Eur x 42 proc. / 100 proc. = 1 327,33 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 777,19 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
60. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo.
61. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 124 Eur žyminis mokestis (460 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 124,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 73 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 73 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 91 Eur (124 Eur x 73 proc. = 90,52 Eur).
62. Byloje patirta 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžiama (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. Atsakovas su sūnumi praleidžia kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val.
2. Sūnus kiekvieną trečiadienį nakvoja pas atsakovą. Atsakovas pasiima sūnų 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir kitą dieną nuveža sūnų į ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą.
3. Moksleivių atostogų metu vaikas lieka būti prižiūrimas ir nakvoja su vienu iš tėvų, po pusę atostogų, suderinus atostogų grafiką prieš vieną mėnesį iki jų pradžios. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir patogumus, pirmąją pusę kiekvienų Romos katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų vaikas lieka būti prižiūrimas ir nakvoja pas atsakovą. Kitų atostogų metu, kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko.
4. Apie savo asmenines atostogas (be sūnaus, nuo 7 iki 14 d., du kartus per metus) atsakovas informuoja ieškovę el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias su sūnumi turėjo praleisti atsakovas.
5. Apie savo asmenines atostogas (be sūnaus, nuo 7 iki 14 d., du kartus per metus) ieškovė informuoja atsakovą el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovės asmeninių atostogų metų sūnus gyvens su atsakovu. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias sūnus turėjo praleisti su ieškove.
6. Papildomai be jau nurodytų dienų, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra katalikas, o ieškovė – stačiatikė, todėl skiriasi šalių švenčiamos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos:
6.1. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais praleidžia Romos katalikų švenčiamas Šv. Kalėdų dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos gruodžio 23 d. iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 19.00 iki 20.00 val.;
6.2. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais praleidžia Romos katalikų Šv. Velykų dienas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį Šv. Velykų išvakarėse iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą pirmadienį (antrą Šv. Velykų dieną) nuo 19.00 iki 20.00 val.;
6.3. Stačiatikių švenčiamas Šv. Kalėdas bei stačiatikių švenčiamas Šv. Velykas sūnus praleidžia su ieškove. Sutampant stačiatikių ir katalikų švenčiamoms šv. Velykoms, sutampančią šventę nelyginiais metais sutinka ieškovė, lyginiais metais – atsakovas.
6.4. Lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 2 d.) sūnus švenčia su motina, nelyginiais kalendoriniais metais Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 2 d.) sūnus švenčia su tėvu. Tėvas paima vaiką švenčių išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos (arba iš kitos tėvų sutartos vietos) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. (arba kitu sutartu laiku), ir vaikas grąžinamas paskutinę bendravimo su tėvu dieną į vaiko nuolatinę gyvenamąją nuo 20.00 val. iki 21.00 val. (arba į kitą tėvų sutartą vietą ir / ar kitu sutartu laiku);
6.5. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmąjį sekmadienį) sūnus švenčia su motina, Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) vaikas švenčia su tėvu. Tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį iki 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
6.7. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę savo gimtadienio dieną praleisti su sūnumi. Atsakovas su sūnumi praleidžia savo gimimo dieną, t. y. balandžio 23 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki 17.00 val., o jei ši diena yra ne darbo diena, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 iki 20.00 val.
6.8. Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną organizuoja ieškovė ir švenčiama su ja, nelyginiais metais organizuoja atsakovas ir švenčiama su juo;
7. Jei atsakovas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalės nurodytu laiku arba kitu laiku, dėl kurio šalys susitarė, pasiimti sūnaus, atsakovas įsipareigoja pranešti apie tai ieškovei SMS žinute ar elektroniniu paštu.
8. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti tiesiogiai savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei.
9. Ieškovė įsipareigoja nedrausti ir neriboti nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovo artimais giminaičiais bei draugais.
10. Vaiko ligos metu vaiką slaugo tas tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas. Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimus per 12 val. nuo ligos pradžios.
11. Tuo atveju, jeigu ieškovė susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, atsakovas užtikrins vaiko priežiūrą, ugdymo įstaigos bei lavinimo būrelių lankymą.
12. Ieškovei dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (darbo laikas, liga ir kt.) neturint galimybės nuvežti sūnaus į ugdymo įstaigą ar lavinimo būrelį, atsakovas įsipareigoja pristatyti nepilnametį sūnų į jam reikiamas vykti įstaigas.
13. Bet kuriose nepilnamečio sūnaus švietimo įstaigose, būreliuose organizuojamuose susirinkimuose ar šventėse tėvai dalyvauja be apribojimų.
14. Ieškovė įsipareigoja iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, informuoti atsakovą raštu apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama naują adresą.
15. Tėvai privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoti viena kitą apie sūnaus išvykimą į užsienį trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.
16. Tuo atveju, jeigu ieškovė ketina vykti su sūnumi į užsienio valstybę ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiu, ieškovė privalo gauti raštišką atsakovo sutikimą ir informuoti apie sūnaus gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje.
17. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima abiejų tėvų susitarimu.
Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 777,19 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.