Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui A. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. P. yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje pateiktais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys iki 2018 metų gyveno kartu. Vėliau atsakovas pradėjo važinėti į užsienį dirbti, retai grįždavo, nuo 2019 m. atsakovo bendravimas nutrūko, tiek su ieškove, tiek su šalių nepilnamete dukra. Nepilnametė dukra faktiškai gyvena su motina (ieškove).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) įvertino ieškovės gyvenamąją aplinką (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė kartu su dukra ir sutuoktiniu gyvena ieškovės sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Bute yra visi patogumai, visi reikalingi namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar būtų nepaisoma jo interesų, V. M. gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Jos gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnametei gyventi, augti ir vystytis. Skyrius, vertindamas turimą informaciją, mano, kad R. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendama su mama mažametė yra saugi, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Skyriaus duomenimis, ieškovės šeimai atvejo vadyba niekada nebuvo taikoma, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota.

9. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių ir brandą, išklausė mergaitės nuomonę (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje mergaitė išdėstė, jog namuose jaučiasi saugi ir mylima, pasitiki mama ir jos sutuoktiniu. Ilgą laiką su tėvu nepalaiko jokio ryšio, nežinotų, ką jam pasakyti.

10. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiks nepilnametės interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nustatoma nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta su jos motina – ieškove V. M..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

12. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (toliau – Konvencija). Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

13. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismo sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 709,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis vienam vaikui būtų po 354 Eur/mėn.).

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas daugiau kaip du metus neteikia išlaikymo vaikui ir tokiu būdu vaiko išlaikymo našta yra perkeliama ieškovei, vertina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 340,00 Eur) yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Sprendžiama, kad šalių vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti per mėnesį reikalinga apie 800 Eur, įskaičius gaunamus vaiko pinigus, iš esmės gaunama lygiomis dalimis teikiant išlaikymą 340,00 Eur periodinio išlaikymo suma, kurią prašo priteisti ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų teikti prašomo dydžio periodinį išlaikymą, todėl iš atsakovo priteisiamas 340,00 Eur dydžio išlaikymas dukrai R. P., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

19. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametei dukrai R. P. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. M., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą.

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

22. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

23. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių.

24. Atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio. Todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

25. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau byloje nustatyta, kad jis per nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį gyveno skyrium nuo dukros, išlaikymo neteikė daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo 2022-04-12. Šalių nepilnametė dukra per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį kartu su tėvu (atsakovu) negyveno, nebendravo, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes atsakovas, gyvendamas skyrium nuo vaiko, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, kad vaikui teikė išlaikymą), todėl faktiškai nuo 2022-04-12 iki 2023-12-12 susidarė 6 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

27. Skyrius išvadoje nurodo, kad Skyriaus žiniomis, tarp šalių nėra kilę nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaiku, Skyrius taip pat neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus susijusius dėl bendravimo tvarkos. Be to, lankantis šeimoje, ieškovė nurodė, kad pats atsakovas nerodo noro bendrauti su dukra, ja nesidomi. Skyriaus vertinimu, vaiko interesus geriausiai atitinka tėvų bendru sutarimu pasiekti sprendimai dėl jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir poreikius, amžių, dienos ritmą. Svarbu, kad vaikui svečiuojantis skyrium gyvenančio tėvo namuose vaikas jaustųsi saugūs, jaustų emocinį atliepimą iš jų, kad būtų išlaikyta vaikui įprasta dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės.

28. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos/tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

29. Įvertinus tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl jokia bendravimo tvarka atsakovo su dukra nenustatoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Už ieškinį mokėtinas 337,00 Eur žyminis mokestis (92,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 135,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 110,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo). Nagrinėjamu atveju visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 337,00 Eur žyminis mokestis.

32. Ieškovė taip pat patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

33. Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 7,93 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M..

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 340,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-12-12) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000,00 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas – ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 337,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.